Byla 2A-856-910/2018
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Tomo Venckaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovių O. M. ir K. M. bei atsakovų N. A., A. A. ir K. A. (mirusio atsakovo teisių perėmėja - N. A.) apeliacinius skundus dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių O. M. ir K. M. ieškinį atsakovams N. A., A. A. ir K. A. (mirusio atsakovo teisių perėmėja N. A.) dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,

Nustatė

2I.

3Ginčo esmė

41.

5Ieškovės O. M. ir K. M. pareiškė atsakovams N. A., A. A., K. A. ieškinį, prašydamos priteisti solidariai iš atsakovų 60 000 Eur ieškovės K. M. patirtai neturtinei žalai, taip pat 14 250 Eur turtinei žalai, netekus maitintojo (netektam išlaikymui), atlyginti ir 40 000 Eur O. M. patirtai neturtinei žalai atlyginti; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

62.

7Ieškinyje nurodyta, kad A. A. ( - ) nužudė ieškovės O. M. vyrą ir nepilnametės ieškovės K. M. tėvą D. M., šiais veiksmais sukeldamas ieškovėms emocinius išgyvenimus ir materialinius praradimus. Ieškovių teigimu, yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, o atsakovams, priėmusiems velionio A. A. palikimą, perėjo ir civilinės atsakomybės prievolė atlyginti žalą. Ieškovių teigimu, dėl nurodyto tragiško įvykio ieškovė O. M. anksti tapo našle, o jos nepilnametė duktė neteko tėvo, dėl to padaryta akivaizdi žala dvasiniam, intelektiniam ir socialiniam vystymuisi. Ieškovėms gyvenant nedideliame miestelyje, joms tenka nuolat susidurti su nemaloniomis apkalbomis, įvykio interpretacijomis ir nuogirdomis. Dvylikametė duktė po tėvo žūties tapo liūdna, nerami, mažai bendraujanti, prastai mieganti, bijanti pasilikti viena, prasto apetito. Gydytojai diagnozavo depresiją bei rekomenduoja psichologo pagalbą. Dukra vartoja raminamuosius vaistus, jos mokymosi rezultatai mokykloje suprastėjo, nebedalyvauja muzikos mokyklos koncertuose. Dukrą su tėvu siejo itin glaudūs ryšiai, jie kartu leisdavo atostogas, laisvalaikį, tėvas ją užaugino, išlaikė, visada skirdavo jai daug dėmesio ir buvo rūpestingas. Dėl to paties artimiausio giminaičio netektimi padarytas negatyvus poveikis dukters psichikai (emocinis bei psichologinis šokas) turės reikšmės visam likusiam gyvenimui. Po tragiško įvykio ieškovių gyvenimas pasikeitė iš esmės, jos stipriai išgyvena, tapo pažeidžiamos, užsisklendusios savyje, joms sunku susikaupti, susikoncentruoti, pablogėjo fizinė ir psichinė sveikata, prastai miega, jaučiasi nežinioje ir sutrikusios. Dėl išgyventų kančių ieškovės įgijo teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Dukra neteko tėvo, kuris ją išlaikė bei rūpinosi jos materialine gerove, todėl jai turi būti atlyginta ir turtinė žala, t. y. netektas išlaikymas iki jos pilnametystės, iš viso - 14 250 Eur (75 mėn. x 190 Eur).

83.

9Atsakovai atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti, nes ieškovės neįrodo patirtos žalos. Atsakovų teigimu, ieškovė O. M. emocinius išgyvenimus dėl sutuoktinio netekties galėjo patirti, jeigu jos ir velionio sutuoktinio santykiai būtų buvę artimi. Tačiau, nors ieškovė teisiškai nebuvo nutraukusi santuokos su velioniu, faktiškai sutuoktiniai kartu negyveno ir nepalaikė jokių artimų ryšių daugiau kaip 8 metus. Atsakovų žiniomis, sutuoktiniai nustojo kartu gyventi 2008 metais. 2010 metais ieškovė, palikusi sutuoktinį ir jų santuokinę dukrą, išvyko gyventi į Didžiąją Britaniją. Nuo to laiko ieškovės ir velionio dukra negyveno nė su vienu iš savo tėvų, ją augino ir prižiūrėjo ieškovės tėvai, kurių namuose mergaitė ir gyveno. Dėl šių priežasčių ieškovių nurodyti teiginiai, esą joms padaryta didelė neturtinė žala yra nepagrįsti, nes ieškovių emocinis ryšys su velioniu D. M. jo mirties metu buvo nutrūkęs, todėl velionio žūtis ieškovei O. M. negalėjo sukelti tokių padariniu, kokie nurodyti jos ieškinyje. 2016 m. kovo 16 d. antstolio A. N. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu užfiksuotas ieškovės O. M. socialinio tinklo www.facebook.com profilio aktyvumas laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 14 d. iki 2016 m. vasario 21 d. atskleidžia, kad ieškovė po sutuoktinio žūties, priešingai nei pati teigia, gyveno normalų ir aktyvų gyvenimą - nuolat dalijosi receptais ir šmaikščiais pranešimais, juokingomis nuotraukomis, nuotaikingomis citatomis, vertindavo savo draugų įkeliamus įrašus, nuotraukose ji ir dukra užfiksuotos linksmos, t. y. ieškovė nebuvo sugniuždyta, užsisklendusi savyje ar depresuota. Iš socialinio tinklo nuotraukų matyti, kad nuo 2014 m. birželio mėn. ieškovė artimai bendrauja su socialinio tinklo vartotoju pasivadinusiu „A. B.“, kartu su juo leidžia laiką, pramogauja, švenčia. 2013 m. spalio 11 d. ieškovė socialiniame tinkle paskelbė susižadėjusi su socialinio tinklo vartotoju A. B.. Šio paskyroje 2015 m. balandžio 16 d. buvo patalpinta nuotrauka, kurioje yra O. M. su tuo pačiu vyru, o po nuotrauka komentaras - „Aš su savo nuostabia žmona O. S.“, po kuriuo iškovė parašė: „Tu mano pats nuostabiausias vyrukas myliu myliu labai A. B. tave gražuoliukas“. Vėliau šias nuotraukas ieškovė panaikino, tikėtina, ruošdamasi šiai civilinei bylai. Be to, socialiniame tinkle ieškovė pasivadinusi savo mergautine pavarde „O. S.“, tai leidžia manyti, kad ieškovė faktiškai laiko save išsiskyrusia su D. M.. Atsiliepime pažymėta, kad ieškovės O. M. socialinio tinklo paskyros albumuose gausu nuotraukų, kuriose moteris užfiksuota draugų kompanijose ar su dukra, tačiau nė vienoje nuotraukoje nėra jos velionio sutuoktinio, nors ieškovės socialinio tinklo nuotraukos yra nuo 2013 m. sausio 3 d. Ieškovė 2016 m. birželio-liepos mėnesiais taip pat patalpino nuotraukas, kuriose matyti, kad ji linksmai leidžia laiką kartu su tuo pačiu vyriškiu „A. B.“, pažymi, jog jaučiasi laiminga, rašo meilaus pobūdžio komentarus. Ieškovė K. M. po tėvo žūties taip pat aktyviai dalyvavo socialiniame tinkle www.facebook.com, iš jos nuotraukų matyti, kad ji 2015 m. gruodžio mėn. laiką leisdavo su draugais, 2016 m. sausio 1 d. nurodė, jog jaučiasi šventiškai, ir t. t. Atsakovų nuomone, ieškovių elgesys socialiniuose tinkluose rodo, kad jų teiginiai apie patirtus ir patiriamus gilius dvasinius išgyvenimus yra nepagrįsti, neatitinkantys objektyvios tikrovės, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimus. Atsiliepime pabrėžta, kad ieškovė O. M. jos nurodomo pobūdžio praradimų negalėjo patirti dėl velionio žūties, nes santykių su D. M. buvo išsižadėjusi gerokai anksčiau, nepalaikė su juo dvasinio ir emocinio ryšio, nevedė bendro ūkio ir nebendravo su velioniu pastaruosius 8-10 metų. Atsakovei N. A. žinoma, kad velionis 2015 m. rugsėjo mėnesį buvo kreipęsis į advokatus konsultacijos dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės, 2015 m. lapkričio 15 d. net buvo sumokėjęs žyminį mokestį už ieškinį dėl santuokos nutraukimo, tačiau nespėjo pateikti ieškinio. Taigi ieškovė O. M. negalėjo patirti tokių neturtinių vertybių, kurių objektyviai neturėjo, praradimo. Ieškovė K. M. taip pat negyveno su tėvu, tik periodiškai matydavosi su juo. Dėl to, atsakovų nuomone, D. M. žūtis ieškovės O. M. tolesniam gyvenimui negalėjo padaryti didelės įtakos. Atsakovų sutuoktinis ir tėvas A. A. nužudė D. M., o vėliau nusižudė pats. Dėl šio tragiško įvykio atsakovai neteko sutuoktinio ir tėvo; jauno amžiaus vaikams teko būti tragiškų vaizdų liudininkais; atsakovė N. A. ir D. M. buvo ir geri draugai, tad dėl tragiško įvykio išgyvenimus patyrė visi atsakovai. Akivaizdu, kad jeigu A. A. būtų suvokęs savo veiksmų esmę, tokių veiksmų nebūtų atlikęs. Atsakovų nuomone, į šias aplinkybes būtina atsižvelgti, vertinant ieškovių nurodytą žalos dydį ir pagrįstumą. Atsakovų nuomone, ieškovių pateikti rašytiniai įrodymai neįrodo, kad jos patyrė tokius didelius dvasinius išgyvenimus, jog jiems kompensuoti turėtų būti skiriama tokia pinigų suma. 2016 m. kovo 17 d. medicinos dokumentų išrašas/siuntimas, išduotas K. M., nepasirašytas konkretaus gydytojo, todėl neaiškus jo autentiškumas, be to, jame abstrakčiai indikuojamas vaiko emocinis sutrikimas, o ne depresija. 2016 m. kovo 22 d. išduotoje medicininėje pažymoje įvardinta liga, kurios kodas ( - ), pagal TLK- 10-AM klasifikatorių yra ( - ), šnekamojoje kalboje vadinama „( - )“, t. y. liga, kuri laikoma prigimtine, ir gali paūmėti nuo įvairių išorės veiksnių, tokių kaip netinkamas maistas, dideliu kalkių kiekiu pasižymintis vanduo ir t. t. Be kita ko, O. M. išduotas medicinos dokumentų išrašas/siuntimas taip pat nepasirašytas konkretaus gydytojo, yra neaiškaus autentiškumo. Pasak atsakovų, ieškovių ieškinio reikalavimai dėl turtinės žalos, t. y. išlaikymo, priteisimo taip pat nepagrįsti. Ieškovės nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad velionis D. M. prisidėdavo prie K. M. išlaikymo, nurodytų sumų paskaičiavimai - deklaratyvūs, nedetalizuojami ir neįrodinėjami tikrieji ieškovės K. M. materialiniai poreikiai. Ieškovių teiginiai apie patirtą frustraciją ir kitus psichosomatinius sindromus (negalėjimas užmigti, emocinis nestabilumas ir kt.) nepagrįsti jokiais įrodymais, todėl atsakovai prašo paskirti teismo psichiatrinę ekspertizę, kad būtų nustatytas ieškovių teiginių tikrumas.

104.

11Dublike ieškovės nurodė, kad atsakovų į civilinę bylą pateiktas Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nepatvirtina jų nurodytų aplinkybių, neva ieškovė su sutuoktiniu kartu negyveno, nevedė bendro ūkio, neturėjo artimų tarpusavio santykių. Pateikti rašytiniai įrodymai beveik neįskaitomi, duomenys fiksuoti itin smulkiu raštu, todėl nėra galimybės apie juos pasisakyti. Ieškovė anksti tapo našle, neteko jauno amžiaus sutuoktinio, o dukra neteko tėvo, kuris buvo nužudytas. Tokiame amžiuje tėvo netekimas yra akivaizdi žala dukters dvasiniam, intelektiniam ir socialiniam vystymuisi. Dukra, gyvenusi kartu su tėvu ir jo auginama nuo gimimo, netekusi tėvo tokiomis tragiškomis aplinkybėmis, patyrė didžiulį dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, sunkius išgyvenimus ir neteko galimybių toliau gyventi visavertį normalų vaiko gyvenimą. Ieškovės gyvena nedideliame mieste, kuriame kalbos sklinda itin greitai, tad nepilnametei dukrai tenka susidurti su itin nemaloniomis apkalbomis, įvykio interpretacijomis ir nuogirdomis. Dukrai šiuo metu 12 metų, iki tėvo netekimo ji buvo itin linksma, bendraujanti, guvi, drąsi. Tačiau po šio tragiško tėvo nužudymo, mergaitė tapo labai liūdna, nerami, mažai bendrauja, blogai miega, atsirado baimė pasilikti vienai, dažnai verkia, pablogėjo apetitas. Gydytojai diagnozavo depresiją bei rekomenduoja psichologo pagalbą tiek jai, tiek ir jos artimiesiems. Dukra vartoja raminamuosius vaistus, mokykloje suprastėjo jos mokymosi rezultatai, dukra nedalyvauja muzikos mokyklos koncertuose. Šias aplinkybes patvirtina civilinėje byloje esantys išrašai iš medicininių dokumentų. Priešingai, nei teigia ieškovai, visi teismui pateikti rašytiniai įrodymai patvirtinti įstatymo nustatyta tvarka ir gydytojų atitinkamai pasirašyti. Dublike pažymėta, kad sutuoktinio ir tėvo mirtimi buvo pažeista ne tik prigimtinė teisė į gyvybę (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 19 straipsnis), tačiau ir kita vertybė - asmens teisė į šeimą, kuri pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnį yra saugoma valstybės. Teismas turi atsižvelgti į atsakovų tėvo ir sutuoktinio neteisėtų veiksmų padarinius, kurie negrįžtami, ieškovių dvasinius išgyvenimus, pažeistos neturtinės vertybės specifiką, pažeidimo pobūdį. Ieškovių teigimu, turi būti atsižvelgta į aplinkybes, šiuo atveju didinančias priteistinos neturtinės žalos dydį: ieškovė O. M. prarado sveiką, gerą, rūpestingą, mylintį sutuoktinį, dukra neteko tėvo, kurį mylėjo ir gerbė, be to, paauglystėje tėvo patarimai bei autoritetas labai reikalingi; po vyro mirties ieškovė liko su nepilnamete dukra, kuriai tėra 12 metų, viena turi rūpintis jos auklėjimu ir išlaikymu. Ieškovė su nužudytu sutuoktiniu santuokoje gyveno nuo 2004 metų, jų tarpusavio ryšiai buvo intensyvūs, nuoširdūs, pastovūs, kartu pragyventa daugiau kaip 11 metų. Dėl sutuoktinio, tėvo mirties galimybės ateityje sukurti panašius į prarastus šeimos santykius, visiškai ar bent iš dalies sukonstruoti panašaus bendravimo modelį, yra neįmanomos. Ieškovė nurodė, kad ji džiaugiasi, jog dukra po visų tragiškų įvykių, būdama tokia jauna, netgi prasidėjus paauglystei, stengiasi „perlipti“ per save, po truputį pradeda kabintis į gyvenimą, vėl dalyvauti tiek mokyklinėje veikloje, tiek ir popamokiniame gyvenime, bendrauti su draugais. Ieškovė pažymėjo, kad jos patirti išgyvenimai, emocinis stresas lėmė sunkios ligos (( - )) paūmėjimą. Po sutuoktinio netekties, ypač matant dėl to kenčiančią dukterį, liga tapo nevaldoma, dėl patirtų dvasinių išgyvenimų ji paūmėjo. Atsakovų teiginiai, neva sutuoktinis kreipėsi į teisininkus dėl santuokos nutraukimo, nepatvirtinti jokiais rašytiniais įrodymais. Jie neketino nutraukti santuokos, apie tai negalvojo ir nekalbėjo, juos tenkino jų susikurtas šeimos modelis, dėl to niekada vienas kitam nepriekaištavo. Atsakovų teiginiai, neva nužudytas tėvas savo dukrai neteikė išlaikymo, yra nepagrįsti. Nebuvo būtinybės kreiptis į teismą dėl išlaikymo dukrai teikimo, nes nebuvo ieškovės ir sutuoktinio ginčų dėl dukters išlaikymo. Tarp jų buvo itin artimi santykiai, vyras visuomet išlaikė ieškovę, dukterį, tenkino ne tik būtiniausius, bet ir visus kitus papildomus dukters poreikius. Teismų praktikoje orientacinis kriterijus, nustatant priteistino išlaikymo dydį, yra CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, jog vieno mėnesio išlaikymo suma negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 259/2004; 2006 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2006; kt.). Dėl to ieškiniu prašoma iš atsakovų priteisti netektą išlaikymą iki dukters pilnametystės ( - ) konkrečia pinigų suma - 14 250 eurų (75 mėn. x 190 Eur), skaičiuojant nuo teisės reikalauti išlaikymo atsiradimo dienos, t. y. nuo tėvo D. M. mirties. Ieškovės nurodė, kad nesutinka su atsakovų reikalavimu skirti teismo psichiatrinę ekspertizę, nes civilinėje byloje surinkta ir pateikta pakankamai rašytinių įrodymų, patvirtinančiųjų patirtą neturtinę žalą. Atsakovai taip pat neteko tėvo, sutuoktinio, taigi jiems taip pat yra žinomas netekties skausmas ir tai, kad jo apskaičiuoti ir įvertinti pinigais negalima. Atsižvelgiant į ieškinyje dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo ir dublike nurodytas aplinkybes, ieškovės prašė teismo įvertinti pažeistos neturtinės vertybės pobūdį, jos svarbą, t. y. kad staigi D. M. mirtis, įvykusi dėl atsakovų tėvo ir sutuoktinio tyčinių, priešingų teisei veiksmų, ieškovei ir jos dukrai sukėlė skaudžių dvasinių sukrėtimų bei išgyvenimų, o praradimai, t. y. nutrūkę darnūs šeimos ryšiai, yra negrįžtami.

125.

13Triplike atsakovai nurodė, kad, ieškovėms nepateikus iš esmės naujų ar papildomų aplinkybių, susijusių su neturtinės žalos faktu ar dydžiu, atsakovai su nesutinka su ieškovių dublike nurodytais argumentais. Kartu su atsakovų atsiliepimu pateiktas ne tik Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, bet ir kitos nuotraukos, padarytos pačių proceso šalių. Pateiktose vaizdo fiksacijose aiškiai ir raiškiai matomos ieškovių nuotraukos, aiškiai įskaitomi prie nuotraukų parašyti komentarai ir žinutės. Ieškovės neišsakė savo pozicijos dėl šios vaizdinės medžiagos. Ieškovių abejonėms dėl faktinio aplinkybių konstatavimo protokolo turinio išsklaidyti teismo posėdžio metu bus pateiktas Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo originalas. Ieškovės nepateikė jokių argumentų dėl atsiliepimo argumentų, susijusių su vaizdinėje medžiagoje užfiksuotomis aplinkybėmis. Ieškovė O. M. taip pat nepasisakė dėl aplinkybės, kad ji faktiškai yra išvykusi gyventi į Jungtinę Karalystę ir ilgą laiką iki D. M. mirties kartu negyveno ir nevedė bendro namų ūkio. Atsakovai sutinka, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija saugo tiek asmens teisę į gyvybę, tiek teisę į šeimos vientisumą, tačiau tokio pobūdžio bylose neturtinės žalos dydį lemiantys veiksniai nėra savaiminiai. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, teismų praktikoje itin didelis dėmesys skiriamas žuvusio asmens ir tariamai žalą patyrusio asmens tarpusavio ryšio įvertinimui. Nustačius, kad nurodytų asmenų iki nukentėjusiojo mirties nesiejo glaudūs dvasiniai, emociniai ryšiai (pavyzdžiui, tėvų, nepalaikančių ryšių su vaikais, sukūrusiais savo šeimas ir gyvenančiais atskirai), ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti atmestas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2008 m. liepos 3 d. apžvalgos išvadų 11 punkto 2 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010). Atsižvelgiama į asmenų santykius su nukentėjusiuoju iki jo mirties. Jeigu šie santykiai nėra artimi, jei jie atsitiktinio pobūdžio ar netgi priešiški, neturtinės žalos dydis nustatomas mažesnis arba ieškinys atmetamas (pvz. Panevėžio apygardos teismas 2006 m. gegužės 15 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-22-145/2006). Apie asmenų tarpusavio ryšių glaudumo laipsnį turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-241/2009). Atsakovai į bylą pateikė argumentus ir faktinius įrodymus, pagrindžiančius, kad ieškovės su velioniu D. M. artimai nebendravo. Iš atsakovų pateiktų įrodymų matyti, jog ieškovės dažnai laiką leido kito vyro kompanijoje, o ne su D. M.. Ieškovių valdomuose socialinių tinklų profiliuose nėra nė vienos nuotraukos, kurioje jos būtų su velioniu. Ieškovės nepateikė jokių įrodymų, rodančiųjų artimą ryšį su D. M.. Ieškovė O. M., teigdama, kad bendro šeimyninio gyvenimo su sutuoktiniu metu įgijo bendro kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, nepateikė jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų. Byloje esantys įrodymai suponuoja išvadą, kad ieškovės nesiejo artimui ryšiai su sutuoktiniu. Ieškovei nepateikus priešingų įrodymų, nėra pagrindo teigti, kad yra priežastinis ryšys tarp ieškovės odos ligos paūmėjimo ir D. M. žūties. Ieškovės odos ligos būklė gali būti nulemta daugybės veiksnių, todėl be papildomų medicininių tyrimų ir įrodymų neįmanoma įvertinti, 1) ar ieškovė iš tiesų patyrė stiprius emocinius (dvasinius) išgyvenimus; 2) ar ieškovės išgyvenimai, jeigu jie buvo patirti, galėjo turėti įtakos jos odos sveikatos būklei. Ieškovės sveikatos būklės pakitimai yra objektyviai įrodomi ir medicininėmis prielaidomis nustatomi faktai, todėl laikyti juos pagrįstais vien ieškovės samprotavimų pagrindu būtų neteisinga. Ieškovės iš esmės nepateikė jokių naujų ar papildomų argumentų, pagrindžiančių reikalavimą dėl turtinės žalos, nors ieškovės turėtų įrodyti, kad D. M. prisidėjo prie jų išlaikymo, juolab kad iš byloje esančių faktinių duomenų matyti, jog jis negyveno kartu su ieškovėmis. Atsakovai pakartotinai pažymėjo, kad ieškovių nurodyti dvasiniai išgyvenimai, galėję sukelti jų nurodytus padarinius, yra fakto klausimas, kuris gali būti tiksliai nustatytas psichoanalizės būdu ar psichiatrinės ekspertizės. Ieškovės nepateikė išsamių įrodymų, pagrindžiančių jų ryšį su nužudytuoju, o atsakovų pateikti rašytiniai įrodymai suponuoja priešingas išvadas apie ieškovių patirtus išgyvenimus. Teismo psichiatrinė ekspertizė galėtų išsklaidyti abejones dėl ginčo šalių teiginių pagrįstumo.

14II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

156.

16Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 8 d. sprendimu atnaujino ieškovėms terminą pareikšti kreditorinius reikalavimus atsakovams ir ieškinį patenkino iš dalies: priteisė solidariai iš atsakovų ieškovės K. M. naudai turtinės žalos atlyginamą periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t. y. 2016 m. birželio 6 d., iki ieškovės pilnametystės ( - ), periodinių išmokų dydį nustatydamas 190 Eur kas mėnesį, indeksuojamą teisės aktų nustatyta tvarka, išskaitant iš šios sumos mėnesinės socialinio draudimo našlaičio pensijos sumą; priteisė solidariai iš atsakovų ieškovės K. M. naudai žalos atlyginamą vienkartine 664,09 Eur išmoka už laikotarpį nuo 2015 m. lapkričio 27 d. iki 2016 m. birželio 6 d.; priteisė solidariai iš atsakovų ieškovės K. M. naudai 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; kitą ieškinio dalį atmetė; priteisė iš kiekvieno atsakovo po 83,91 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai.

177.

18Teismas nustatė, kad ( - ) apie 13.09 vai. name, esančiame ( - ), buvo rastas D. M. lavonas su daugybinėmis šautinėmis žaizdomis. Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2016 m. gegužės 17 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-65383-15 pagal BK 129 straipsnio 1 dalį dėl D. M. nužudymo nutrauktas, nes mirė asmuo, kuris padarė šią nusikalstamą veiką. Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2016 m. balandžio 27 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-65377-15 dėl A. A. mirties priežasties nustatymo nutrauktas, nenustačius, kad buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, padarius išvadą, jog A. A. mirtis nebuvo kitų asmenų nusikalstamų veiksmų padarinys. Palikimą po A. A. mirties pagal antstolės sudarytą turto apyrašą kreipimusi į notarą priėmė mirusiojo sutuoktinė N. A. bei vaikai K. A. ir A. A.. 2016 m. birželio 6 d. teisme gautas ieškovių O. M. ir K. M. ieškinys atsakovams N. A., A. A. ir K. A. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

198.

20Dėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino turtiniams reikalavimams palikimą priėmusiems įpėdiniams pareikšti atnaujinimo teismas nurodė, kad iš teismui pateiktų duomenų matyti, jog: Šalčininkų rajono antro notaro biuro notarei 2016 m. vasario 24 d. pateiktas prašymas, kuriame teigiama, kad O. M. ir K. M. pareiškė A. A. įpėdiniams kreditorinius reikalavimus, ir prašoma sustabdyti paveldėjimo teisės liudijimo po A. A. mirties išdavimą; reikalavimų dydis šiame prašyme nenurodytas; Šalčininkų rajono antro notaro biuro notarė 2016 m. vasario 25 d. informavo ieškovių advokatę Svetlaną Proniną, kad apie O. M. ir K. M. reikalavimus, pareikštus A. A. įpėdiniams dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, susijusios su D. M. mirtimi, 2016 m. vasario 25 d. pranešta N. A.; 2016 m. balandžio 13 d. elektroniniu paštu ieškovių advokatė kreipėsi į Šalčininkų rajono antro notaro biuro notarę informuodama, kad Vilniaus apygardos teismui pateiktas atskirasis skundas dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 25 d. nutarties netenkinti prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones; pakartotinai prašė neišduoti paveldėjimo teisės liudijimo; Šalčininkų rajono antro notaro biuro notarė, išnagrinėjusi pareiškėjos N. A. pakartotinį 2016 m. balandžio 13 d. prašymą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą po sutuoktinio mirties, nutarė atsisakyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą iki bus išnagrinėta civilinė byla, pradėta pagal O. M., veikiančios savo ir nepilnametės dukters vardu, kurioje prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. iki įsiteisės teismo nutartis; savo nutarimą notarė motyvavo tuo, kad tarp asmenų yra kilęs ginčas, susijęs su mirusiojo palikimu; ieškovės iki ieškinio pareiškimo 2016 m. kovo 7 d. pateikė teisme prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones - uždrausti Šalčininkų rajono antro biuro notarei išduoti pergyvenusio sutuoktinio nuosavybės teisės liudijimą ir paveldėjimo teisės liudijimą po A. A. mirties (civilinė byla Nr. 2-567-371/2016); Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 25 d. nutartimi ieškovių prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestas; Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutartimi apeliacinis procesas, pradėtas pagal ieškovės O. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 25 d. nutarties, nutrauktas (civilinė byla Nr. 2S-1491 -590/2016); Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. nutartimi Šalčininkų rajono antrojo notaro biuro notarė įpareigota išduoti N. A., A. A. ir K. A. paveldėjimo teisės liudijimą dėl palikėjo A. A. palikimo priėmimo (civilinė byla Nr. e2YT-849-604/2016); šioje nutartyje teismas konstatavo, kad turtinio pobūdžio reikalavimas įpėdiniams nepareikštas. Teismas pažymėjo, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje išvardyti palikėjo kreditorių pretenzijų pareiškimo būdai: pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Kasacinio teismo išaiškinta, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų sąrašas nėra baigtinis; tinkamu pareiškimu laikomas pranešimas notarui, viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Kartu kasacinio teismo pažymima, kad pranešimu apie kreditoriaus reikalavimą laikytinas įvairios formos kreditoriaus kreipimasis, kuriame išdėstyta informacija turi būti pakankama ir aiški, kad įpėdinis suprastų skolinių įsipareigojimų dydį ir jų pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2011). Teismas nurodė, kad CK 5.63 straipsnyje įtvirtinto reglamentavimo tikslas - suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, o iš pirmiau išdėstytų aplinkybių seka, jog tokia informacija atsakovams buvo suteikta ne visa apimtimi: nors ieškovių atstovė kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarą 2016 m. vasario 24 d. raštu, kuriame aiškiai pareiškė, jog O. M. ir K. M. yra kreditorės, tačiau reiškiamų ar ketinamų reikšti reikalavimų dydžio nenurodė. Teismo posėdžių metu atsakovės akcentavo, kad kreditorinių reikalavimų dydis aktualiu laikotarpiu buvo visiškai neaiškus, kol buvo gautas ieškovių ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Teismas priėjo prie išvados, kad tinkamai ieškovės neišviešino savo reikalavimų mirusiajam nė vienu iš minėtų būdų per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą kreditorių reikalavimų pareiškimo terminą. A. A. mirė ( - ), terminas kreditoriniam reikalavimui jo įpėdiniams pareikšti suėjo 2016 m. vasario 27 d., ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ieškovės teismui pateikė 2016 m. birželio 6 d. kartu teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ieškinys palikėjo įpėdiniams pareikštas nepažeidus naikinamojo trejų metų termino, nustatyto CK 5.63 straipsnio 4 dalyje. Spręsdamas dėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto trijų mėnesių termino atnaujinimo, teismas atsižvelgė į tai, kad: po atsakovų sutuoktinio ir tėvo mirties ( - ) buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-65377-15, kuris Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2016 m. balandžio 27 d. nutarimu nutrauktas nenustačius, jog buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, padarius išvadą, jog A. A. mirtis nebuvo kitų asmenų nusikalstamų veiksmų padarinys; tai, kad po ieškovių sutuoktinio ir tėvo mirties ( - ) buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-65383-15 pagal BK 129 straipsnio 1 dalį dėl D. M. nužudymo, kuris Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo

21skyriaus prokuroro 2016 m. gegužės 17 d. nutarimu nutrauktas, nes mirė asmuo, kuris padarė šią nusikalstamą veiką. Teismas, atsižvelgdamas į CK 6.250 straipsnio 2 dalies ir CPK 182 straipsnio 3 punkto nuostatas dėl baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių įtakos priežastinio ryšio ir kitų reikšmingų aplinkybių nustatymui, be kita ko, įvertinęs tai, kad esama procesinės galimybės tęsti baudžiamąjį procesą mirusiojo reabilitacijos tikslais, kas taip pat galėjo įtakoti ir ieškovių apsisprendimą dėl reiškiamų reikalavimų civilinio proceso tvarka, taip pat į tai, kad pirmiau nurodyti nutarimai dėl ikiteisminių tyrimų nutraukimo buvo priimti jau pasibaigus trijų mėnesių terminui pareikšti mirusiojo A. A. įpėdiniams reikalavimus, priėjo prie išvados, kad vykę ikiteisminiai tyrimai nagrinėjamu atveju laikyti svarbia CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino praleidimo priežastimi. Teismo vertinimu, ieškovės, ieškinį teismui padavusios 2016 m. birželio 6 d., elgėsi protingai, apdairiai ir trijų mėnesių terminą kreditoriaus reikalavimams pareikšti praleido dėl svarbių priežasčių. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad iki ieškinio pareiškimo ieškovės nebuvo pasyvios: minėta, kad ieškovių atstovė kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarą dar 2016 m. vasario 24 d. raštu, kuriame aiškiai išreiškė poziciją, jog O. M. ir K. M. yra kreditorės; nepaisant to, kad reikalavimų dydis nebuvo nurodytas, iš Šalčininkų rajono antro notaro biuro notarės 2016 m. vasario 25 d. rašto matyti, jog atsakovams galėjo ir turėjo būti žinomas kreditorinio reikalavimo mirusio įpėdiniams pagrindas. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovai žinojo apie ieškovių ketinimus reikšti turtinius reikalavimus mirusio A. A. turto paveldėtojams - šiuos teiginius patvirtina bylos medžiaga, taip pat nustatytos aplinkybės, kad buvo inicijuoti teismo procesai tiek dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo, tiek dėl notarės veiksmų, atsisakius išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad buvo imtasi priemonių operatyviai įforminti palikimo priėmimo faktą, inicijuotas teismo procesas dėl notarės veiksmų, palikimas priimtas pagal apyrašą, suponuoja išvadą, kad atsakovai aiškiai suprato ir turėjo žinoti kreditorinio reikalavimo esmę, be to, atstovaujami kvalifikuoto advokato, turėjo suprasti ir galimą reikalavimų dydį. Teismas taip pat nurodė, kad nagrinėjamu atveju atsakovai palikimą priėmė pagal paveldimo turto apyrašą. CK 5.53 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, už patikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu. Teismas pabrėžė, kad nagrinėjamu atveju įpėdinių jau pasirinktas palikimo priėmimo būdas - palikimas priimtas pagal apyrašą - lemia, jog kreditoriai bet kuriuo atveju neįgis nepateisinamos galimybės kontroliuoti savo reikalavimo tenkinimo apimtis. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas priėjo prie išvados, kad trijų mėnesių terminas kreditoriaus reikalavimams pareikšti praleistas dėl svarbių priežasčių, be to, praleistas nedaug, todėl yra pagrindas atnaujinti ieškovėms terminą reikalavimams mirusio A. A. palikimą priėmusiems įpėdiniams pareikšti (CK 5.63 straipsnio 1, 4 dalys).

229.

23Teismas pažymėjo, kad reikalavimus atlyginti turtinę ir neturtinę žalą ieškovės kildina iš baudžiamajame įstatyme numatytos uždraustos veikos, atsakovų sutuoktiniui ir tėvui A. A. nužudžius ieškovių sutuoktinį ir tėvą D. M.. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymo numatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Trečiųjų asmenų teisė į žalos atlyginimą, netekus artimųjų {jure proprio), įtvirtinta CK 6.284 straipsnio 1 dalyje: fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties. Šie asmenys taip pat turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Asmuo, pareiškęs ieškinį dėl gyvybės atėmimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos priežastinį ryšį. Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

2410.

25Teismas nurodė, kad Ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-65377-15 medžiagos analizė, taip pat nagrinėjant šią civilinę bylą iš šalių paaiškinimų, rašytinės medžiagos surinkti duomenys teikia pagrindą pripažinti įrodytu A. A. neteisėtų veiksmų, dėl kurių žuvo D. M., faktą. Juridinio fakto, kad D. M. gyvybę atėmė A. A., teismo proceso metu neginčijo ir atsakovai, taigi jis laikytinas visiškai įrodytu (CPK 178-179, 182, 187 straipsniai). Teismas, sutikdamas su atsakovų argumentu, kad baudžiamąja prasme A. A. kaltė nėra įrodyta, kartu nurodė, jog atsakovų argumentai, kad, nesant nustatytos mirusiojo kaltės baudžiamojoje byloje, neturtinė žala negali būti priteisiama, yra nepagrįsti, juos paneigia kasacinio

26teismo suformuota praktika (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003; 2008 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2008; 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 298/2007; 2016 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-43-706/2016; kt.). Asmens veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų teisės normų taikymo aspektu, to paties asmens veiksmai civilinėje byloje vertinami pagal civilinio proceso ir civilinės teisės normų reikalavimus, įrodinėjimo dalykai baudžiamojoje ir civilinėje bylose paprastai skirtingi, civilinės atsakomybės sąlygos ir taikymo tikslas skiriasi nuo baudžiamosios, be kita ko, tų pačių faktinių aplinkybių pagrindu teismas gali padaryti skirtingas išvadas dėl baudžiamosios ir civilinės atsakomybės sąlygų buvimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010; kt.). Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas civilinės, o ne baudžiamosios atsakomybės klausimas. Teismas, civilinio proceso tvarka šioje byloje nustatinėdamas deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas, pažymėjo tai, kad atsakovai savo poziciją dėl A. A. kaltės nebuvimo grindė iš esmės tik deklaratyvaus pobūdžio argumentais, esą jis veiką padarė galimai labai susijaudinęs, nes tą dieną elgėsi neįprastai, buvo apsvaigęs, nesuprato, ką daro. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, priėjo prie išvados, kad A. A. kaltės, atimant D. M. gyvybę, prezumpcija šioje byloje nepaneigta įstatymo leistinomis įrodinėjimo priemonėmis.

2711.

28Taikant CK 6.284 straipsnio 1 dalies nuostatą dėl asmenų, turinčių teisę į neturtinės žalos atlyginimą fizinio asmens gyvybės atėmimo atveju, turi būti atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies ir Europos Tarybos M. K. 1975 m. gegužės 15 d. rezoliucijos Nr. (75)7 19 punkto nuostatas dėl teisės į neturtinės žalos atlyginimą kriterijų (neturtinės žalos reikalaujančio asmens santykių pobūdį, kad santykiai turi būti tikrai artimi iki mirties), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, pagal kurią teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi asmenys, jeigu santykiai su žuvusiuoju buvo iš tiesų artimi ir glaudūs (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2005). Nurodytą kriterijų atitinkantys santykiai turėtų pasižymėti nuolatiniu pobūdžiu, emociniu tvirtumu, nuoširdumu, artumu. Ši praktika atitinka Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau - EŽTT) praktiką bylose dėl neturtinės žalos priteisimo asmens gyvybės atėmimo atveju (pvz., EŽTT 2007 m. sausio 12 d. sprendimas byloje E. ir kt. prieš Rusiją (pareiškimas Nr. 60272/00).

2912.

30Teismas nurodė, kad, nagrinėjant šią civilinę bylą iš šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, rašytinės medžiagos surinkti duomenys teikia pagrindą pripažinti neįrodytu faktą, jog ieškovės O. M. ir jos sutuoktinio D. M. santykiai buvo iš tiesų artimi iki pat jo žūties ( - ). Ieškovė, teigdama apie artimą ryšį su sutuoktiniu ir didelius išgyvenimus dėl jo netekties, nepateikė įtikinamų paaiškinimų, dėl kokių priežasčių ji keletą metų faktiškai gyvena užsienyje, o į Lietuvos Respubliką, kur liko nuolat gyventi jos nepilnametė duktė K. M. bei sutuoktinis D. M., grįždavo tik periodiškai, trumpam. Teismo vertinimu, ieškovės paaiškinimai, kad pastaruosius keletą metų ji gyveno užsienyje, nes rūpinosi savo vaiku (paaugliu) iš pirmosios santuokos, o šeimoje buvo sunki finansinė situacija ir jai teko uždarbiauti užsienyje, vertintini kaip neįtikinami, be kita ko, prieštaraujantys į bylą pateiktiems dokumentams bei liudytojų A. B., O. K., B. L. parodymams apie D. M. darbo patirtį ir finansinę padėtį bei asmeninius santykius su O. M.. Ieškovės paaiškinimai apie pasirinktą šeimos gyvenimo modelį, kai O. M., sutarusi su savo vyru, faktiškai nuolat gyvena ir dirba užsienyje, o į Lietuvos Respubliką, kurioje gyvena jos sutuoktinis ir vaikas, grįžta periodiškai, trumpam, keletą kartų į metus, yra nelogiški, prieštaraujantys kitiems byloje esantiems įrodymams, yra tik ieškovės iškelta versija, todėl atmestini. Teismas, remdamasis liudytojų B. L., O. K., A. B. parodymais, priėjo prieė išvados, kad ieškovės O. M. emocinis ryšys su D. M. jo mirties metu buvo nutrūkęs, todėl velionio žūtis ieškovei O. M. negalėjo sukelti tokių padarinių, kokie nurodyti jos ieškinyje. Kai kurių liudytojų (K. S., O. Ž., A. S., M. N.) parodymai apie tai, kad jie yra matę D. M. ir O. M. bendraujant, kai ši grįždavo iš užsienio, kad tas bendravimas jiems atrodė įprastas šeimose, teismas vertino kaip iš esmės atitinkančius liudytojos O. K. parodymus apie tai, jog O. M. ir D. M. viešai („prieš žmones“) stengėsi bendrauti ir elgtis gražiai. Teismas atkreipė dėmesį į D. M. nužudymo aplinkybes: A. A. gyvybę D. M. atėmė, sužinojęs apie savo žmonos N. A. ir D. M. artimus, intymius santykius. Į bylą pateiktas 2017 m. sausio 16 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas apie 20147 m. vasario-kovo mėn. gautus pranešimus, teismo vertinimu, neįrodo, kad D. M. ir jo sutuoktinės O. M. santykiai buvo iš tiesų artimi iki pat jo žūties ( - ). Teismas rėmėsi 2016 m. kovo 16 d. antstolio A. N. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotu ieškovės O. M. socialinio tinklo www.facebook.com profiliu, kurio aktyvumas laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 14 d. iki 2016 m. vasario 21d. atskleidžia, kad ieškovė po velionio D. M. žūties, priešingai nei pati teigia, gyveno normalų ir aktyvų gyvenimą: nuolat dalijosi receptais ir šmaikščiais pranešimais, juokingomis nuotraukomis, nuotaikingomis citatomis, vertindavo savo draugų įkeliamus įrašus, nuotraukose ji linksma, t. y. nebuvo sugniuždyta, užsisklendusi savyje ar depresuota. Teismo posėdžio metu ieškovė O. M. neginčijo fakto, kad į bylą pateikto www.facebook.com profilyje rašytos žinutės iš tiesų yra jos. Socialinio tinklo nuotraukose matyti, kad nuo 2014 m. birželio mėn. ieškovė artimai bendrauja su socialinio tinklo vartotoju pasivadinusiu „A. B.“: kartu su juo leidžia laiką, pramogauja, švenčia. 2016 m. kovo 16 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota O. S. „Facebook“ paskyros informacija iš kurios matyti, kad 2016 m. vasario mėn. (data neįskaitoma) O. S. pridėjo 5 nuotraukas su A. B.; 2015 m. lapkričio 29 d. A. B. pažymėjo K. M. ir O. S. paveikslėlyje ant kurio užrašyta „miss you“, komentaruose O. S. parašė „miss you too“; (data neįskaitoma) O. S. įkėlė nuotrauką, kurioje pažymėta kartu A. B.; (data neįskaitoma) J. J. įkėlė nuotrauką, kurioje pažymėti susiglaudę A. B. ir O. S.; 2015 m. balandžio 16 d. A. B. įkėlė nuotrauką, po kuria parašyta „aš su savo nuostabia žmona O. S.“, komentaruose 2015 m. balandžio 20 d. O. S. parašė „tu mano pats nuostabiausias vyrukas myliu myliu labai A. B. tave gražuoliukas mano“; 2015 m. birželio 10 d., 2016 m. balandžio 20 d. A. B. įkėlė nuotraukas, kuriose pažymėta O. S.; ši įkėlė nuotrauką, po kuria parašyta „Myliukas Bučiukas su A. B.“. Ieškovės paaiškinimus, kad socialiniame tinkle siekta tyčia pakurstyti ( - ) miesto gyventojų kalbas apie O. M. ir D. M. santykius, teismas įvertino kaip iškeltą versiją, siekiant pateisinti ieškovės poziciją šioje civilinėje byloje, ir nurodė, jog šiais paaiškinimais netiki. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad ieškovės O. M. socialinio tinklo paskyros albumuose gausu nuotraukų, kuriose moteris užfiksuota draugų kompanijose, tačiau nė vienoje jos patalpintoje nuotraukoje nėra jos velionio sutuoktinio, nors ieškovės socialinio tinklo nuotraukos užfiksuotos nuo 2013 m. sausio 3 d. Atsakovė teismo posėdyje aiškino apie skaudžius išgyvenimus, netekus jauno sutuoktinio, tačiau, teismo vertinimu, tokie paaiškinimai negali būti laikomi patikimais, nes iš bylos medžiagos matyti, kad netrukus po D. M. laidotuvių O. M. lankosi grožio procedūrose (plaukų tiesinimosi „Cocochoco keratinu“), o jos paaiškinimai teisme, esą ši procedūra buvo atliekama sveikatinimo tikslais, taip pat kad reikėjo išnaudoti „kuponą“, vertintini kaip įrodymai apie tikrąją ieškovės emocinę būklę netekus sutuoktinio. Teismas priėjo prie išvados, jog ieškovės elgesys socialiniuose tinkluose rodo, kad jos teiginiai apie patirtus ir patiriamus gilius dvasinius išgyvenimus dėl sutuoktinio mirties yra nepagrįsti, neatitinkantys objektyvios tikrovės.

3113.

32Teismas sprendė, kad, nenustačius faktinio glaudaus emocinio ryšio su žuvusiuoju D. M., nėra pagrindo teigti, kad ieškovė O. M. patyrė neturtinę žalą - ieškovė negalėjo patirti tokių neturtinių vertybių, kurių objektyviai neturėjo, praradimo. Nenustatęs neturtinės žalos, kaip būtinosios sąlygos civilinei atsakomybei kilti, dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų teismas išsamiau nepasisakė. Kartu teismas pažymėjo, kad pats faktas, jog ieškovė serga ( - ) nuo 2007 m. (( - ) 2017 m. gegužės 10 d. raštas, medicininiai dokumentai), savaime neįrodo ieškovės išgyvenimų dėl D. M. netekties pobūdžio, masto: ieškovės nurodytas ligos paūmėjimas galėjo būti lemtas įvairiausių veiksnių, be kita ko, ir rūpesčių, ginant savo teises teisme, rūpesčio dėl dukters išlaikymo, teismo proceso metu patiriamų nemalonių išgyvenimų, kurie šiuo atveju yra neišvengiama būsena.

3314.

34Dėl ieškovės K. M. patirtos neturtinės žalos teismas, ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, nustatė, kad ieškovės K. M. motina keletą metų iki D. M. mirties nuolat negyveno Lietuvos Respublikoje, grįždavo apsilankyti periodiškai, o ieškovės K. M. auklėjime intensyviai dalyvavo seneliai - ieškovės O. M. tėvai. Remdamiesi šiomis aplinkybėmis, atsakovai teigė, kad ieškovės K. M. ir jos tėvo D. M. santykiai iki jo nužudymo nebuvo artimi. Tačiau teismas pažymėjo, kad, įrodinėjant tėvo ir dukters santykių pobūdį, turėtų būti laikomasi nuostatos, jog vaikų ir tėvų santykiai dėl kraujo ryšio atitinka „glaudumo“ kriterijų. Asmuo, kuris tvirtina priešingai, privalo įrodyti šią aplinkybę (CPK 178 straipsnis). Teismo vertinimu, pats faktas, kad K. M., jos motinai išvykus į Didžiąją Britaniją, daug laiko faktiškai praleisdavo su seneliais, jų namuose, savaime nepaneigia aplinkybės, jog D. M. ir jo dukters santykiai buvo artimi. Iš byloje apklaustų liudytojų K. S., M. N., O. Ž., O. K. parodymų nustatyta, kad, nepaisant nurodytų aplinkybių, K. M. dvasinis, emocinis ryšys su tėvu vis dėlto išliko artimas iki pat jo žūties. Natūralu, kad, netikėtai ir tragiškai žuvus tėvui, vaikas patyrė dvasinių išgyvenimų, kančių, skausmą. Teismas, remdamasis šalių paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, pripažino įrodytu faktą, kad D. M. dukters K. M. santykiai su žuvusiuoju D. M. buvo iš tiesų artimi ir glaudūs, taigi patvirtina esant būtinąją civilinės atsakomybės sąlygą - K. M. padarytą neturtinę žalą. Teismas pažymėjo, kad kita būtinoji civilinės atsakomybės sąlyga - neteisėti A. A. veiksmai - šioje byloje visiškai įrodyta, taip pat visiškai įrodyti priežastinis ryšys tarp A. A. neteisėtų veiksmų ir K. M. kilusios žalos bei kaltė.

3515.

36Pagal kasacinio teismo praktiką, jeigu neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamos vertybės, o kaltė dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo išreikšta tyčiniais smurtiniais brutaliais veiksmais, tai šie neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra esminiai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip kartu padarytos turtinės žalos dydis ir jos atlyginimo aplinkybės, žalą padariusio asmens turtinė padėtis ar kiti. Taigi, nustatant ieškovei atlygintinos neturtinės žalos dydį, pažeistos vertybės (gyvybės) reikšmingumas laikytinas vienu iš lemiamų kriterijų, be to, teismo vertinimu, tuo pačiu nagrinėjamu atveju buvo pažeista ir kita vertybė - asmens teisė į šeimą, kuri pagal Konstitucijos 38 straipsnį yra valstybės saugoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2009). Kartu teismas pabrėžė, kad neturtinės žalos atlyginimo paskirtis - ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kompensuoti nukentėjusiojo patirtus neigiamus išgyvenimus, suteikiant esminę reikšmę pažeistos vertybės pobūdžiui ir kilusiems padariniams. Teismas pažymėjo, kad tėvas buvo ieškovės K. M. gyvenimo realybės dalis, todėl, kai jo neteko, ieškovės pasaulis negrįžtamai pasikeitė. Šiuo atveju netektis buvo netikėta. Kartu teismas nurodė, kad byloje nepateikta įrodymų, jog dvasinis netekties skausmas konkrečiu atveju buvo toks stiprus, kad būtų lėmės ieškovei depresijos susirgimą, kaip ieškinyje ir teismo posėdžio metu teigė ieškovės. Teismas nurodė, kad vadovaujasi CK 6.250 straipsnyje nustatytais ir teismų praktikos suformuotais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, į prašomos priteisti turtinės žalos dydį, be to, į aplinkybę, jog kaltas dėl gyvybės atėmimo asmuo žuvo, taigi akivaizdu, kad daugiau pajamų nebeuždirbs. Ieškovės pateikė ieškinį atsakingo už žalą asmens turto paveldėtojams, tikėdamosi, kad pareigą atlyginti neturtinę žalą įvykdys ne kaltas asmuo, o jo įpėdiniai. Teismo vertinimu, nurodytos bylos aplinkybes turi teisinę reikšmę nustatant priteistiną neturtinės žalos atlyginimo sumą (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 2A-512-178/2015), jos turi būti vertinamos pagal teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus.

3716.

38Teismas taip pat nurodė, kad pagal teismų praktiką gyvybės atėmimo atvejais priteisiamos pagal CK 6.284 straipsnį neturtinės žalos dydis nukentėjusiems yra įvairus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-1180/2003; 3K-3-511/2004; 3K-3-509/2005; 3K-3-86/2005; 3K-3-174/2005; 3K- 7-159/2005; 3K-3-626/2005; 3K-3-330/2006; 3K-3-394/2007; 3K-3-348/2007; 3K-3-482/2007; 3K- 3-517/2007; 3K-3-400/2007, 3K-3-496/2007; 3K-3-150/2008 ir kt.). 3000 Lt priteista žuvusio vaiko močiutei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-330/2006), 6000 Lt - sutuoktinei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-394/2007), po 15 000 Lt sutuoktinei ir vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis Nr. 3K-3-482/2007).

3917.

40Teismas pažymėjo, kad nustatyti neturtinės žalos atlyginimo dydį, t. y. teisingą piniginę kompensaciją už asmens patirtus neturtinius praradimus, vadovaujantis pirmiau nurodytų kriterijų visuma, yra teismo funkcija. Ieškovei K. M. prašoma priteisti 60 000 Eur suma nevaržo teismo diskrecijos. Teismas, remdamasis šalių paaiškinimais, bylos medžiaga, vadovaudamasis teismų praktika analogiškose bylose ir neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais, priėjo prie išvados, kad ieškovei K. M. solidariai iš atsakovų priteistina 5000 Eur neturtinė žala, kuri atitinka aptartų kriterijų visumą.

4118.

42Teismas taip pat nurodė, kad pagal CK 6.284 straipsnio 1 dalies nuostatas asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo, atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kurią jie gavo ar turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam. Taigi bendriausia prasme klausimas, ar miręs asmuo realiai vykdė savo turtinius įsipareigojimus nepilnamečiam vaikui, nėra reikšmingas, priteisiant žalos atlyginimą iš asmens, dėl kurio kaltės vaikas neteko maitintojo. Ieškovės prašo priteisti turtinę žalą- netektą išlaikymą iki K. M. pilnametystės, iš viso - 14 250 Eur (75 mėn. x 190 Eur). Teismas įvertino, kad prašoma priteisti suma yra protinga, atitinka teismų praktiką, tačiau nurodė, kad, tenkinus šiuos reikalavimus visiškai, būtų pažeistos CK 6.290 straipsnio 1 dalies nuostatos, pagal kurias socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Iš bylos medžiagos matyti, kad K. M. mokama valstybinė socialinio draudimo našlaičio pensija, kurios dydis laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 27 d. iki 2017 m. birželio 1 d. svyruoja nuo 81,87 Eur iki 90,6 Eur per mėnesį. Teismas taip pat nurodė, kad nagrinėjamu atveju nepilnametės ieškovės K. M. interesais ir atsižvelgiant į kintantį valstybinės socialinio draudimo našlaičio pensijos dydį, protinga priteisti žalos atlyginamą periodinėmis išmokomis, įskaičius priklausančios socialinio draudimo našlaičio pensijos mėnesinį dydį, nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t. y. nuo 2016 m. birželio 6 d., iki K. M. pilnametystės ( - ) (CK 6.288 straipsnio 3 dalis, 6.290 straipsnio 1 dalis), taip pat vienkartinę išmoką, kurios dydis nustatytinas pagal išlaikymo skolos sumą už laikotarpį nuo 2015 m. lapkričio 27 d. iki 2016 m. birželio 6 d. (išlaikymo skolos sumą už kalendorinį mėnesį skaičiuojant 190 Eur), įskaičius išmokėtas socialinio draudimo našlaičio pensijos sumas laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 27 d. iki 2016 m. birželio 6 d., t. y. 532,91 Eur.

4319.

44Dėl bylinėjimosi išlaidų teismas nurodė, kad pagal CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintas bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui - proporcingai atmestų ieškinio reikalavimo daliai. CPK 93 straipsnio 4 dalyke nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė O. M. pateikė teismui prašymą priteisti jos patirtas kelionių į teismo posėdžius išlaidas, pridėdama kaip įrodymus skrydžių rezervavimo duomenis, taip pat atstovavimo sutartį ir 2016 m. spalio 28 d. bei 2017 m. sausio 16 d. mokėjimo nurodymus, patvirtinančius, kad ieškovė patyrė 1000 Eur atstovavimo išlaidų, taip pat sumokėjo 100 Eur išlaidų antstolei už faktinių aplinkybių konstatavimą, iš viso - 1100 Eur sumai. Atsakovai pateikė įrodymus dėl turėtų atstovavimo išlaidų, išlaidų antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimą ir išlaidų už VĮ „Regitra“ duomenų gavimą, iš viso - 2133,16 Eur sumai.

4520.

46EŽTT 2013 m. liepos 18 d. sprendime byloje Klauz prieš Kroatiją, pareiškimo Nr. 28963/10, konstatavo teisės į teisminę gynybą pažeidimą, nes kitos šalies patirtų atstovavimo išlaidų prisidėjimo prie paties pareiškėjo atstovavimo išlaidų efektas buvo toks, kad jis prarado beveik visą jam priteistą kompensaciją: tenkinus ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo, pareiškėjas buvo įpareigotas padengti kitos šalies atstovavimo išlaidas, ir galutinė jo gauta suma buvo sumažinta dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų, nepaisant fakto, kad teismai vieningai buvo nusprendę, jog jis turi teisę į kompensaciją dėl patirtos neturtinės žalos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. liepos 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2014, atsižvelgdama į tai, kad buvo visiškai tenkintas ieškovo reikalavimas pripažinti jo dalykinės reputacijos pažeidimą, o reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą tenkintas iš dalies, j CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatytą galimybę nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, EŽTT praktiką, siekį užtikrinti ieškovo teisę į teisminę gynybą, sprendė, jog yra pagrindas bylinėjimosi išlaidų tarp kasatoriaus ir ieškovo neskirstyti pagal tenkintų ir atmestų reikalavimų dalį ir palikti šalims jų turėtas išlaidas (analogiška pozicija ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016). Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs ieškovei K. M. šiuo teismo sprendimu priteistos turtinės ir neturtinės žalos bei šalių prašomų atlyginti bylinėjimosi išlaidų dydžius, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytą teismų praktiką, nusprendė neskirstyti šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų, paliekant jas kiekvienai iš šalių.

4721.

48Teismas taip pat nurodė, kad pagal CK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovės CK 83 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu atleistos nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Iš dalies patenkinęs ieškinį, teismas iš kiekvieno atsakovo priteisė po 83,91 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai.

49III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

5022.

51Apeliaciniu skundu atsakovai prašo panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 8 d. sprendimą ir bylą išspręsti iš esmės: atmesti ieškovių prašymą atnaujinti praleistą terminą kreditoriaus reikalavimams palikimą priėmusiems įpėdiniams pateikti, ieškinio reikalavimus atmesti visa apimtimi. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

5222.1.

53Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ne kartą išaiškinta, kad kreditorius, siekiantis, jog palikėjo prievolę perimtų skolininko įpėdinis, turi apie tai pareikšti CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011; kt). Faktas, kad kreditorius laiku ir tinkamai nepareiškė turtinio reikalavimo skolininko įpėdiniams, yra savarankiškas pagrindas atmesti kreditoriaus reikalavimus, reiškiamus skolininko įpėdiniams. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes, susijusias su ieškovių veiksmais, kuriuos jos atliko po A. A. mirties, konstatavo, kad ieškovės per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą tinkamai nepareiškė kreditorinių reikalavimų A. A. įpėdiniams. Tačiau teismas nepagrįstai sprendė, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą trijų mėnesių terminą ieškovės praleido dėl svarbių priežasčių, ir dėl to šį terminą atnaujino.

5422.2.

55Pagal kasacinio teismo praktiką CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nurodytos svarbios aplinkybės negali būti siejamos su paties kreditoriaus valia ar juolab apsisprendimu dėl jos išraiškos. Svarbiomis priežastimis gali būti tik tokios aplinkybės, kurios riboja kreditoriaus galimybes, nepriklausomai nuo kreditoriaus valios, t. y. ne subjektyvaus, bet objektyvaus pobūdžio kreditoriaus galimybių pareikšti reikalavimus įpėdiniams suvaržymai. Atsakovų įsitikinimu, teismas nepagrįstai pripažino svarbiomis termino praleidimo priežastimis ikiteisminius tyrimus, vykusius dėl D. M. ir A. A. mirčių, nes šie neturėjo jokios įtakos ieškovių galimybėms pareikšti kreditorinius reikalavimus per įstatymo nustatytą terminą. ( - ) tragiškų įvykių aplinkybės ieškovėms buvo aiškiai žinomos nuo pirmos jų dienos, nelaukiant ikiteisminių tyrimų. Akivaizdu, kad ieškovės, nepaisant ikiteisminių tyrimų, jau turėjo būti patyrusios žalą, dėl kurios reikalavimus atsakovams pareiškė tik 2016 m. birželio 6 d. ieškiniu. Akivaizdu, kad vykdyti ikiteisminiai tyrimai negalėjo nulemti ieškovių suvokimo apie D. M. netektį, šios netekties kaltininką, nes pačios ieškovės pripažino, jog netekties aplinkybės (nužudymo vieta, įtariamasis) joms buvo atskleistos nedelsiant po ( - ) įvykių. Be to, ikiteisminių tyrimų bylose nebuvo taikytos jokios priemonės, ribojančios ieškovių teises reikšti turtinius reikalavimus asmens, kalto dėl sutuoktinio ir tėvo nužudymo, įpėdiniams. Ikiteisminių tyrimų rezultatai negalėjo turėti lemiamos įtakos ieškovių patirtiems išgyvenimams, kurie patirti dėl D. M. mirties, o ne dėl ikiteisminių tyrimų. Ikiteisminių tyrimų medžiaga niekaip nepagrindė aplinkybių, susijusių su ieškovių įrodinėjama turtine ar neturtine žala. Dėl to vykdyti ikiteisminiai tyrimai neturėjo būti laikomi svarbia priežastimi atnaujinti ieškovėms praleistą kreditorių reikalavimų pareiškimo terminą.

5622.3.

57Ieškovių veiksmai, atlikti 2016 m. vasario 24 d. (rašto per atstovę pateikimas notarei), rodo, kad ieškovės, nepasibaigus įstatymo nustatytam terminui, žinojo apie savo galimybę pareikšti kreditorinius reikalavimus, tačiau to nepadarė. Pagal kasacinio teismo praktiką svarbiomis termino praleidimo priežastimis gali būti laikomos tik tokios aplinkybės, kurios nepriklausė nuo kreditoriaus valios. Priešingu atveju kreditorius įgytų nepateisinamą galimybę kontroliuoti savo reikalavimo tenkinimo apimtis, kurias lemia įpėdinio jau pasirinktas palikimo priėmimo būdas. Tokia situacija neatitiktų vieno iš pamatinių civilinės teisės principų - subjektų lygiateisiškumo (CK 1.2 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009; kt.). Ieškovių veiksmai, pateikiant 2016 m. vasario 24 d. raštą notarei, negali būti vertinami kaip pateisinantys termino praleidimą. Be to, nurodytas raštas buvo pateiktas tik notarei, atsakovams apie šį raštą tapo žinoma gerokai vėliau, nei per tris mėnesius po A. A. mirties. Atsakovams taip pat negalėjo būti žinoma, kad ieškovės ketintų reikšti atsakovams kreditorinius reikalavimus, nes atsakovė N. A. žinojo, jog ieškovės neturėjo glaudžių ryšių su velioniu D. M., nevedė bendro šeimos ūkio. Dėl šių priežasčių, ieškovėms aiškiai neišreiškus savo kreditorinių reikalavimų, atsakovams negalėjo būti aiškūs ir suprantami ieškovių 2016 m. vasario 24 d. atliktų notarinių veiksmų esmė ir turinys, juolab galimų reikalavimų sumos.

5822.4.

59Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo svarbiomis priežastimis įvardintos aplinkybės neatitiko Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje formuojamų priežasčių svarbos vertinimo kriterijų ir svarbių priežasčių sampratos. Teismo motyvai, kad ieškovės nebuvo visiškai pasyvios, todėl praleistas terminas turi būti atnaujintas, neatitinka teismų praktikos ir neužtikrina CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu reglamentavimu siekiamų tikslų.

6023.

61Atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundą ieškovės nurodo, kad su atsakovų skundo argumentais nesutinka, prašo juos atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškovėms atnaujintas terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti, palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

6223.1.

63Po D. M. nužudymo ieškovės, siekdamos pareikšti kreditorinius reikalavimus jį nužudžiusio asmens įpėdiniams, ėmėsi aktyvių veiksmų. Ieškovės, 2016 m. vasario 24 d. kreipdamosi į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą, taip pareiškė apie savo, kaip kreditorių, reikalavimus ir įgyvendino CK 5.63 straipsnyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo tikslą. Apie gautą ieškovių pareiškimą notarė 2015 m. vasario 25 d. pranešė A. A. našlei, taigi šiuo atveju apskritai nepraleistas CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas.

6423.2.

65Ieškovės (kreditorės) atsakovus (A. A. įpėdinius) apie keliamus kreditorinius reikalavimus informavo ne tik per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, bet dar iki įpėdiniams priimant palikimą (2016 m. birželio 8 d., 2016 m. liepos 12 d.). Taigi atsakovai, kaip įpėdiniai, turėjo informacijos, reikšmingos apsispręsti tiek dėl palikimo priėmimo apskritai, tiek dėl palikimo priėmimo būdo (palikimą atsakovai priėmė pagal apyrašą). Dėl to ieškovės pripažintinos tinkamai įgyvendinusios teisę (kartu ir pareigą) informuoti atsakingo už žalą asmens įpėdinius apie jo skolines prievoles ir neprarado teisės reikalauti, kad įpėdiniai patenkintųjų turtines pretenzijas.

6623.3.

67Be to, ieškovės, siekdamos išvengti skirtingo jų veiksmų CK 5.63 straipsnio prasme traktavimo, prašė teismo atnaujinti praleistą dėl svarbių priežasčių terminą reikalavimams skolininko įpėdiniams pareikšti. Teismas, tinkamai įvertinęs termino praleidimo priežasčių svarumą, pagrįstai šį terminą atnaujino. Teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovės į teismą su reikalavimais skolininko įpėdiniams kreipėsi 2016 m. birželio 6 d., t. y. nepraleidusios naikinamojo trejų metų termino, kad terminas praleistas nedaug, kad apie keliamus reikalavimus atsakovams buvo pranešta anksčiau, įstatymo nustatytu terminu, t. y. 2016 m. vasario 25 d., kad ieškovės buvo aktyvios, atidžios, rūpestingos.

6823.4.

69Atsakovai nepagrįstai teigia, kad vykdyti ikiteisminiai tyrimai neturėjo jokios įtakos terminui pareikšti reikalavimus atsakingo už žalą asmens įpėdiniams. Kol nebuvo priimti prokuratūros nutarimai, nebuvo tiksliai žinomas nei D. M. žudikas, nei paties įvykio aplinkybės, nei nusikaltimo padarymo būdas, forma ir t. t. Tik 2016 m. gegužės 17 d. užbaigus ikiteisminį tyrimą, tapo žinomas asmuo, nužudęs D. M., ir visos įvykio aplinkybės, turėjusios itin didelę reikšmę ieškovių išgyvenimams (tik susipažinusios su ikiteisminio tyrimo medžiaga, ieškovės suvokė, kokiu žiauriu būdu atimta D. M. gyvybė, tai turėjo lemiamos įtakos ieškovių patirtiems išgyvenimams ir neturtinei žalai). Be to, net ikiteisminio tyrimo metu nustačius kaltą asmenį, ieškovėms vis dar nebuvo žinomi A. A. įpėdiniai, kuriems gali būti pareikšti kreditoriniai reikalavimai. Siekdamos gauti reikalingą informaciją, ieškovės teikė prašymus įvairioms institucijoms. Kreditoriaus reikalavimo teisė negali būti įgyvendinta, nežinant, kas yra mirusio skolininko įpėdinis. Be to, byloje nustatyta, kad ieškovės, net nežinodamos, kas iš tiesų kaltas dėl D. M. nužudymo, neturėdamos tikslios informacijos apie tragiško įvykio aplinkybes, aktyviai siekė įgyvendinti savo teises, susijusias su kreditorinių reikalavimų pareiškimu.

7023.5.

71Ieškovės visomis įmanomomis priemonėmis siekė nepraleisti termino savo teisėtiems interesams apginti, nepaisant sunkios dvasinės ir emocinės būklės, staiga netekus sutuoktinio ir vaiko tėvo, rūpesčių naštos, atsiradusios dėl neteisėtų A. A. veiksmų, nepaisant to, jog ieškovei po sutuoktinio mirties vienai teko rūpintis dviem nepilnamečiais vaikais, kurie ypač sielvartavo ir dėl motinos (pačios ieškovės) sveikatos būklės. Tai taip pat yra svarbios priežastys, kurių pagrindu teismas galėjo atnaujinti praleistą terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti.

7223.6.

73Atsakovai palikimą priėmė pagal 2016 m. sausio 25 d. paveldimo turto apyrašą, taigi jų atsakomybė už palikėjo skolas apribota paveldėtu turtu (CK 5.53 straipsnio 1 dalis). Dėl to ieškovėms atnaujintas terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti labiau nesuvaržo atsakovų teisių.

7424.

75Ieškovės apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

7624.1.

77Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės O. M. reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, padaręs nepagrįstą išvadą, jog nenustatyta, kad ją ir nužudytą sutuoktinį siejo artimas ryšys, todėl nėra pagrindo teigti, jog ieškovė patyrė neturtinę žalą. Iš civilinės bylos medžiagos matyti, kad ieškovės ir D. M. santuoka įregistruota dar ( - ), iki pat sutuoktinio nužudymo ( - ) jų santuoka nebuvo nutraukta. Vien to, kad ieškovė neteko vyro, su kuriuo santuoka truko ilgus metus, pakanka konstatuoti, kad ieškovė, staiga netekusi vyro, patyrė didelį dvasinį sukrėtimą ir emocinius išgyvenimus, t. y. neturtinę žalą. Tokiai išvadai nebūtina nustatyti, kad pablogėjo jos sveikata, ar kad tarp jos ir sutuoktinio nebuvo glaudaus ryšio (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1 A-150-165/2017). Ieškovė su nužudytu sutuoktinu nuo 1999 metų gyveno jų pasirinktą vidinį šeimos modelį, vedė bendrą ūkį, augino bei auklėjo jų nepilnametę dukrą bei ieškovės nepilnametį sūnų iš pirmosios santuokos. Ieškovę ir sutuoktinį tenkino

78susikurtas šeimos modelis, dėl to vienas kitam niekada nepriekaištavo, per visą bendro gyvenimo laikotarpį nesvarstė santuokos nutraukimo klausimo. Pirmosios instancijos teismas, nepriteisdamas ieškovei neturtinės žalos atlyginimo, neatsižvelgė į tai, kad sutuoktinio netektis sukėlė jai itin skaudžius ir ilgalaikius dvasinius išgyvenimus, emocinius sukrėtimus, neigiamai paveikė tolesnį gyvenimą, nes sugriovė jos ir sutuoktinio bendrą gyvenimą, jų planus ir svajones. Teismo išvada, kad dėl sutuoktinio mirties ieškovė nepatyrė neturtinės žalos, nes jos santykiai su žuvusiuoju nebuvo artimi, grindžiama tik prielaidomis.

7924.2.

80Teismas netinkamai vertino liudytojų M. N., K. S., O. Ž., A. S. parodymus apie ieškovės ir nužudyto sutuoktinio bendrą gyvenimą, įprastą šeimose. Šių liudytojų parodymai patvirtina neabejotinai buvus ieškovės ir sutuoktinio nuolatinio pobūdžio, emociškai tvirtus, artimus santykius.

8124.3.

82Teismo išvada, kad ieškovė, teigdama apie artimą ryšį su sutuoktiniu ir didelius išgyvenimus dėl jo netekties, nepateikė įtikinamų įrodymų, dėl kokių priežasčių ji jau keletą metų faktiškai gyvena užsienyje, yra nepagrįsti. Ieškovė aiškiai nurodė, kad, gyvendama santuokoje su D. M., dėl finansinių problemų, siekio užsidirbti daugiau ir pagerinti savo šeimos, vaikų buitį, buvo priversta vykti uždarbiauti į užsienį, į Lietuvą grįždavo periodiškai. Taip gyvena ir tokį šeimos modelį yra pasirinkusi dažna Lietuvos šeima. Be to, ieškovės nepilnametis sūnus iš pirmosios santuokos pradėjo mokytis Didžiojoje Britanijoje, ten jam mokslai sekėsi geriau nei Lietuvoje, todėl ieškovė turėjo pasirūpinti ir užsienyje gyvenančiu sūnumi. Taigi ieškovė buvo priversta gyventi dviejose valstybėse išimtinai šeimos interesais. Nepaisant ieškovės išvykimo į užsienį, ją ir sutuoktinį siejo tvirti, artimi santykiai. Faktą, kad šeima gyveno gražiai, patvirtina ir aplinkybė, kad nužudyto sutuoktinio tėvai, matydami darnią, sutariančią šeimą, 2014 m. gruodžio 18 d. padovanojo sūnui tris žemės sklypus.

8324.4.

84Teismas netinkamai vertino 2017 m. sausio 16 d. antstolės I. B. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. Šio įrodymo turinys patvirtina, kad D. M. neabejotinai labai stipriai mylėjo savo žmoną (ieškovę), ji jam rūpėjo, kėlė šiltas, švelnias emocijas, o tai patvirtina buvus tvirtą nuolatinio pobūdžio sutuoktinių ryšį, nenutrūkusį net jiems gyvenant per atstumą.

8524.5.

86Tai, kad ieškovės socialinio tinklo www.facebook.com paskyros albumuose esančiose nuotraukose nėra jos sutuoktinio nuotraukų, nesudaro pagrindo teigti, jog ieškovės emocinis ryšys su sutuoktiniu buvo nutrūkęs iki jo mirties. Ieškovės realios psichologinės būklės, netekus sutuoktinio, tikrai neaprodo jos apsilankymas grožio salone ir plaukų teisinimo procedūros atlikimas. Skirtingi asmenys analogiškose situacijose reaguoja ir išgyvena nevienodai: vieni savo emocijas, nervinę įtampą, stresą malšina žalingais įpročiais, kiti visas neigiamas emocijas stengiasi išgyventi savyje, neparodydami savo liūdesio aplinkiniams, dar kiti - užsiima kažkokia veikla, juolab kai siekia nuo neigiamų emocijų ir išgyvenimų apsaugoti savo vaikus. Dėl to ieškovės apsilankymas grožio salone su „kuponu“ sveikatingumo tikslais teismo nepagrįstai įvertintas kaip „įrodymas apie tikrąją ieškovės emocinę būklę netekus sutuoktinio“. Toks vertinimas neleistinas ir neteisingas ieškovės atžvilgiu.

8724.6.

88Teismas, darydamas išvadą apie ieškovės ir sutuoktinio artimo ryšio nebuvimą, nepagrįstai rėmėsi vieninteliu įrodymu - 2016 m. kovo 16 d. antstolio A. N. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, ir netikėjo ieškovės paaiškinimais, liudytojų parodymais. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad kai kuriose nuotraukose yra mirusio sutuoktinio draugas, su kuriuo sutuoktinis turėjo bendrų verslo reikalų. Kai kurios nuotraukos darytos paties sutuoktinio.

8924.7.

90Tokiu atveju, kai tyčiniu nusikaltimu atimta svarbiausia vertybė - žmogaus gyvybė, neturtinės žalos nustatymo esminis kriterijus - pasekmės. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad nužudytasis D. M. dar nebuvo sulaukęs 37 metų, dirbo, buvo itin veiklus (dirbo ir apsaugoje, ir pagal verslo liudijimą, papildomai vertėsi automobilių prekyba, ūkininkavo), buvo

91geros fizinės ir dvasinės sveikatos, gyveno aktyvų gyvenimą, palaikė pozityvius socialinius ryšius, išlaikė šeimą, didžiąja dalimi prisidėjo prie šeimos biudžeto. Teismas taip pat nevertino, kad atsakovų sutuoktinis ir tėvas nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia, ją iš anksto suplanavęs. Taigi ieškovėms neturtinė žala padaryta tyčiniais nusikalstamais, itin žiauriais veiksmais, kuriais brutaliai atimta brandaus visuomenės nario gyvybė. Nužudytąjį su sutuoktine ir dukra siejo glaudūs socialiniai ir emociniai ryšiai, nužudytasis su sutuoktine nuolat bendravo tiek su savo, tiek ieškovės tėvais, teikė vieni kitiems pagalbą. Sutuoktinio žmogžudystė buvo rezonansinis įvykis, jam padaryta mažiausiai 19 trauminių poveikių, iš jų galvoje ir kakle - mažiausiai 3, krūtinėje ir nugaroje - mažiausiai 8, pilve - mažiausiai 4, galūnėse - mažiausiai 4, sužalojimai padaryti daugkartiniais šūviais iš įvairių atstumų. Tokios žiauraus įvykio aplinkybės lydės ieškovę visą gyvenimą. Dėl to teismas neabejotinai turėjo konstatuoti, kad ieškovė dėl tragiškos, žiaurios, beprasmės vyro netekties patyrė didžiulius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, ilgalaikį emocinį stresą, kurie turi būti teisingai atlyginti.

9224.8.

93Teismas, nesivadovaudamas teisingumo, sąžiningumo principais, nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė, būdama tyčia smurtiniais brutaliais veiksmais nužudyto D. M. žmona, negalėjo patirti tokių vertybių, kurių objektyviai neturėjo, praradimo, ir nepagrįstai sumenkino ieškovės skaudžius dvasinius išgyvenimus, ( - ) paūmėjimą dėl artimo žmogaus (sutuoktinio) netekties, patirto ir vis dar patiriamo didelio streso, įvykus žmogžudystei. Teismas, darydamas išvadas dėl ieškovės patirtos žalos sveikatai, rėmėsi prielaidomis dėl ieškovės ligos (( - )) paūmėjimo priežasčių. Teismas taip pat neatsižvelgė, kad po sutuoktinio nužudymo iš esmės pasikeitė ieškovės gyvenimo kokybė: ieškovė privalėjo nutraukti darbo sutartį Didžiojoje Britanijoje, prarado darbą ir neteko pajamų; ieškovės sūnus turėjo atidėti savo mokslus Didžiojoje Britanijoje.

9424.9.

95Ieškovei K. M. teismo priteista neturtinės žalos atlyginimo suma - 5000 Eur - šiuo konkrečiu atvejui yra akivaizdžiai per maža, neužtikrina kaltojo asmens bei nukentėjusiosios interesų pusiausvyros, neatitinka teisingumo ir protingumo principų. Spręsdamas priteistinos neturtinės žalos dydžio klausimą, teismas nenurodė išsamesnių motyvų, neįsigilino į taikytinus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, įvykio faktines aplinkybes.

9624.10.

97Tėvo netektis padarė akivaizdžią žalą dukters dvasiniam, intelektiniam, socialiniam vystymuisi. Ir be papildomų įrodymų akivaizdu, kad nepilnametė mergaitė, gyvenusi kartu su tėvu, jo auginama nuo gimimo, praradusi tėvą tokiomis tragiškomis aplinkybėmis, patyrė didžiulį dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, sunkius išgyvenimus, prarado galimybę toliau gyventi visavertį vaiko gyvenimą. Tėvą su dukra siejo itin tvirti nuolatiniai emociniai ryšiai, tėvas nuolat rūpinosi dukra, paimdavo iš mokyklos, kartu pramogaudavo, tenkindavo ne tik minimalius, bet ir visus papildomus poreikius. Tai, kad nužudytasis buvo labai geras, rūpestingas tėvas, patvirtino teisme apklausti kaip liudytojai M. N., B. L., K. S., A. S.. Teismas neįvertino to, kad tėvo nužudymas buvo rezonansinis brutalus įvykis, kuris sukrėtė ne tik ieškoves, bet visą Šalčininkų rajono bendruomenę.

9824.11.

99Teismas nepagrįstai vadovavosi neaktualia, šios dienos realijų neatitinkančia 2003-2007 m. praktika panašaus pobūdžio bylose, neatsižvelgė į šalies ekonominio gyvenimo rodiklius, bendrą pragyvenimo lygį, vidutines gyventojų pajamas, nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltės formą. Teismų praktikoje dėl neturtinės žalos nužudymo bylose pastaraisiais metais priteisiama mažiausiai po 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-255-177/2017 priteista 30 000 Eur; Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-273-197/2017 priteista 25 000 Eur sugyventinei, 25 000 Eur vaikui; Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 29 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1 A-150-165/2017 priteista 30 000 Eur; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 27 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-236-197/2016 priteista po 35 000 Eur kiekvienam nepilnamečiam vaikui, kurie negyveno su nužudytąja; Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 28 d. nuosprendžiu baudžiamojoje

100byloje Nr. 1A-245-202/2017 priteista 15 000 Eur ir 30 000 Eur; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 2K-437-696/2016 priteista 80 000 Lt, 100 000 Lt ir 100 000 Lt; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 10 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 2K-40-697/2017 priteista 28 000 Eur ir 29 000 Eur.

10124.12.

102Nagrinėjamu atveju teismas, nustatydamas nužudytojo nepilnametei dukrai priteistinos neturtinės žalos dydį, visiškai neatsižvelgė j tėvą nužudžiusio asmens turtinę padėtį, palikimą priėmusių įpėdinių turtinę padėtį. Iš byloje esančio Turto apyrašo matyti, kad po A. A. mirties atsakovai priėmė itin didelės vertės palikimą, susidedantį iš 54 nekilnojamojo ir kilnojamojo turto objektų (žemės sklypų, ūkio technikos, ginklų, piniginių lėšų). Teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad ieškiniu prašomas priteisti neturtinės žalos dydis neviršija atsakovų priimto palikimo, sudaro tik nedidelę jo dalį.

10324.13.

104Teismas neteisingai išsprendė ieškovei K. M. padarytos turtinės žalos atlyginimo klausimą. Sutikdamas su ieškinyje prašomu priteisti išlaikymo dydžiu - 190 Eur per mėnesį, teismas rado būdą sumenkinti nepilnamečio vaiko interesus ir, iš priteistino išlaikymo dydžio išskaičiuodamas ieškovės gaunamą socialinio draudimo našlaičio pensiją, žudiko (jo įpėdinių) pareigą išlaikyti našlaitę perkėlė valstybei. Ieškovės kategoriškai nesutinka, kad 190 Eur kas mėnesį išlaikymo suma būtų sumažinta ieškovės K. M. gaunama valstybinio socialinio draudimo našlaičio pensija. Ieškovės, prašydamos priteisti 14 250 Eur dydžio turtinę žalą, netekus maitintojo (190 Eur x 75 mėn. iki ieškovės pilnametystės), jau buvo įvertinusios gaunamą valstybinio socialinio draudimo našlaičio pensiją, kuri bylos nagrinėjimo metu buvo nuo 81,87 Eur iki 90,60 Eur per mėnesį. Ieškovei išmokėtos valstybinio socialinio draudimo našlaičio pensijos sumos turi būti priteisimos iš žalą padariusio A. A. įpėdinių, t. y. atsakovų. Nepilnamečiam vaikui nekyla pareiga atlyginti išmokėtas socialinio draudimo išmokas.

10524.14.

106Teismas, turtinės žalos atlyginimą ieškovei K. M. priteisdamas ne prašyta konkrečia 14 250 Eur suma, bet periodinėmis išmokomis kas mėnesį, be to, sumažintomis ieškovės gaunamos našlaičio pensijos suma, nepagrįstai ir neteisėtai išėjo už ieškinio ribų, nes pakeitė išlaikymo formą ir dydį, taip pažeisdamas nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus. Priteisdamas išlaikymą ne ieškovių prašyta konkrečia suma, bet periodinėmis išmokomis solidariai iš trijų atsakovų, teismas nepilnametį vaiką iki pilnametystės (( - )) padarė priklausomą nuo atsakovų, jų gyvenimo lygio, gaunamų pajamų, mokumo, išlaikytinių skaičiaus. Be to, teismas prašomą išlaikymo dydį sumažino ir pritaikęs indeksaciją.

10724.15.

108Teismas, priteisdamas ieškovei žalos atlyginimą periodinėmis išmokomis kas mėnesį ir nustatydamas, kad 190 Eur mėnesinės išmokos suma dar mažinama ieškovės gaunama našlaičio pensijos suma, indeksuojama teisės aktų nustatyta tvarka, neatsižvelgė į tai, kad, einant laikui, minimali mėnesinė alga, kuri yra orientacinis kriterijus, nustatant priteistino išlaikymo dydį, didės, augant bendram pragyvenimo lygiui, vidutinėms gyventojų pajamoms, tuo tarpu ieškovei K. M. priteistos mėnesinės periodinės išmokos nedidės, iš jų dar bus išskaitoma mėnesinė valstybinio socialinio draudimo našlaičio pensija. Tokia situacija - neteisėta, neužtikrina vaiko interesų, nes artimiausiu metu 190 Eur (juolab išskaičius iš šios sumos socialinio draudimo našlaičio pensijos sumą) neužteks net minimaliems nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti.

10925.

110Atsiliepime į ieškovių apeliacinį skundą atsakovai nurodė, kad šį apeliacinį skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

11125.1. Ieškovės O. M. pozicija dėl jos neva patirtos neturtinės žalos nepagrįsta nei teisiniais, nei faktiniais argumentais. Vien santuokos faktas nėra pakankamas pripažinti, kad ieškovė dėl sutuoktinio mirties patyrė neturtinius išgyvenimus, dėl kurių priteistina piniginė kompensacija. Pirmosios instancijos teismas tinkamai rėmėsi aktualia Lietuvos Aukščiausiojo

112Teismo praktiką, pagal kurią asmens gyvybės atėmimo atveju neturtinė žala atlyginama tiems asmenims, kurie su mirusiuoju siejo iš tiesų artimi ir glaudūs santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-86/2005; EŽTT 2007 m. sausio 12 d. sprendimas byloje E. ir kt. prieš Rusiją, Nr. 60272/00). Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, priėjo prie pagrįstos išvados, kad ieškovei santykiai su sutuoktiniu buvo faktiškai nutrūkę gerokai iki jo mirties. Teismas, remdamasis bylos nagrinėjimo metu surinktais duomenimis, pagrįstai sprendė, kad ieškovė nepatyrė tokios neturtinės žalos, apie kokią nurodė ieškinyje. Apeliaciniame skunde ieškovės nurodyti argumentai yra prieštaringi: ieškovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog D. M. buvo itin veiklus, išlaikė šeimą, tačiau teismo proceso metu ieškovė laikėsi nuoseklios pozicijos, kad ji gyveno Didžiojoje Britanijoje, nes turėjo dirbti užsienyje, kad išlaikytų šeimą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

11325.2.

114Apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovei K. M. priteista 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma, yra neproporcinga, neatitinka aktualioje teismų praktikoje panašaus pobūdžio byloje priteisiamų sumų neturtinei žalai atlyginti, yra nepagrįsti. Apeliaciniame skunde remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika baudžiamosiose bylose, tuo tarpu nagrinėjamu atveju neturtinės žalos atlyginimo klausimas sprendžiamas civilinėje byloje. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta A. A. kaltės forma, nevertinta, ar jis, atlikdamas veiksmus, galėjo suprasti jų esmę, ar buvo rengtasi nusikaltimui, ar jis įvykdytas spontaniškai. Ikiteisminis tyrimas dėl D. M. nužudymo buvo nutrauktas, A. A. kaltės forma nenustatyta, todėl apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad pirmosios instancijos teismams, spręsdamas dėl ieškovei priteistinos neturtinės žalos dydžio, turėjo vadovautis kasacinio teismo baudžiamosiose bylose suformuota neturtinės žalos atlyginimo praktika.

11525.3.

116Apeliacinio skundo teiginiai, kad teismas, nustatydamas ieškovei priteistinos neturtinės žalos atlyginimo sumą, neatsižvelgė į šalies ekonominio gyvenimo rodiklius ir bendrą pragyvenimo lygį, yra nepagrįsti. Ekonominio pobūdžio kriterijai reikšmingi sprendžiant turtinės žalos atlyginimo klausimą. Tuo tarpu neturtinė žala yra subjektyvaus ir aiškiais ekonominiais rodikliais neapibrėžto pobūdžio.

11725.4.

118Ieškovės K. M. patirtos neturtinės žalos dydžiui pagrįsti ieškovės neįrodė aplinkybių, kuriomis rėmėsi (CPK 178 straipsnis). Į bylą nepateikta medicininių dokumentų, kurie pagrįstų ieškovės K. M. išgyvenimų mastą. Atsakovų pateikti į bylą ieškovės K. M. asmeninės socialinio tinklo paskyros duomenys teikia pagrindą pagrįstai abejoti ieškovių teiginiais apie išgyvenimų sunkumą, išgyvenimų sukeltas pasekmes. Iš bylos medžiagos matyti, kad po tėvo mirties ieškovė gyveno socialiai aktyvų gyvenimą, kartu su bendraamžiais dalyvavo įvairioje veikloje. Teismo proceso metu apklausti liudytojai patvirtino, kad iki tėvo mirties ieškovė gyveno nesu juo, bet su močiute, kuri, duodama parodymus pati nurodė, jog iš D. M. gaudavo lėšų vaikui išlaikyti. Esant aptartoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo ieškovei K. M. priteista neturtinės žalos atlyginimo suma turėjo visiškai kompensuoti jos išgyvenimus.

11925.5.

120Teismas tinkamai išsprendė turtinės žalos atlyginimo nepilnametei ieškovei klausimą. Teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose buvo nurodyta prašoma priteisti turtinė žala, t. y. netektas išlaikymas už 75 mėnesius iki ieškovės pilnametystės, skaičiuojant po 190 Eur už kiekvieną mėnesį. Ieškovės niekada neteigė ir neįrodinėjo, kad nepilnametei ieškovei būtų reikalingas didesnis nei 190 Eur dydžio išlaikymas.

12125.6.

122Apeliacinio skundo argumentai, kad teismas, nustatydamas išlaikymą periodinėmis išmokomis, pažeidė vaiko interesus, yra nepagrįsti ir nelogiški. Bylos nagrinėjimo metu pačios ieškovės nurodė, kad prašoma priteisti turtinė žala yra prarastas išlaikymas, kurį ieškovė būtų gavusi iš

123tėvo, jei šis būtų gyvas. Periodiškai kiekvieną mėnesį mokama žalos atlyginimo suma yra turtinių praradimų kompensavimas tokiu pačiu būdu, kokiu teikto tėvo išlaikymo nepilnametė ieškovė neteko. Nėra jokio pagrindo teigti, kad vaiko interesai bus pažeisti vien dėl to, kad prarastas išlaikymas bus gautas ne vienkartiniu mokėjimu, bet periodinėmis išmokomis.

12425.7.

125Pagal CK 6.290 straipsnio 3 dalį draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo. Taigi ieškovei K. M. išmokėta valstybinio socialinio draudimo našlaičio pensija galės būti išieškota atitinkamų valstybės institucijų iš atsakovų. Jeigu teismas būtų priteisęs ieškovei reikalaujamą 14 250 Eur sumą, neatėmus iš jos našlaičio pensijos, faktiškai atsakovai turėtų sumokėti turtinės žalos atlyginimo kone dvigubai daugiau, nei ieškovės reikalavo atlyginti ieškiniu, t. y. 14 250 Eur sumą ir dar valstybinio socialinio draudimo našlaičio pensijos už 75 mėnesius sumą socialinio draudimo įstaigai. Būtent dėl poreikio atsižvelgti į našlaičio pensijos dydį ir šios išmokos įtaką atsakovų mokėtinai turtinės žalos atlyginimo sumai teismas negalėjo turtinės žalos atlyginimo priteisti tvirta suma: našlaičio pensija yra kintančio dydžio, todėl teismas būtų priteisęs arba per mažą, arba per didelę turtinės žalos kompensaciją.

12625.8.

127Nesuprantami apeliacinio skundo argumentai, kodėl, priteisinat nepilnametei ieškovei turtinės žalos kompensaciją vienkartine suma, būtų užtikrinta, kad ši suma bus pakankama nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti ateinančius 75 mėnesius, o mokant ją periodinėmis išmokomis ta pati suma taps nepakankama.

12825.9.

129Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nepilnametei ieškovei priteistinos dydį, tinkamai taikė teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis), įvertino, kad šioje skaudžioje situacijoje skaudžius išgyvenimus, sukrėtimus patyrė ir atsakovai, kurie ( - ) neteko vyro ir tėvo A. A. bei šeimos draugo D. M.. Atsakomybę už A. A. veiksmus perėmė jo įpėdiniai, kurie niekaip neprisidėjo prie palikėjo neteisėtų veiksmų, patys tapo aplinkybių aukomis.

13025.10.

131Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad ieškovių reikalaujama atlyginti turtinės ir neturtinės žalos suma sudaro tik nedidelę dalį palikimo, kurį atsakovai priėmė po A. A. mirties. Ieškovių pareikštas reikalavimas gerokai viršija atsakovų priimto palikimo vertę. Paveldėtas turtas, susidedantis daugiausia iš žemės ūkio paskirties žemės, žemės ūkio technikos, yra pagrindinis atsakovų pragyvenimo šaltinis, iš kurio išsilaiko atsakovų šeima. Paveldėtas ūkis sudaro vientisą turtinį kompleksą, jis itin nelikvidus, jeigu būtų realizuojamas atskiromis dalimis. Įvertinus šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismo ieškovei priteista žalos atlyginimo suma atsakovas yra iš tiesų didelė.

132IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatyto aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13326.

134Apeliacinio proceso paskirtis - laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

13527.

136Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinių skundų ribas, todėl pasisako dėl ieškovių ir atsakovų paduotų apeliacinių skundų bei atsiliepimų į juos faktinių bei teisinių argumentų.

13728.

138Byloje nustatyta, kad ( - ) buvo nužudytas ieškovės O. M. sutuoktinis ir ieškovės K. M. tėvas D. M.. Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2016 m. gegužės 17 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-65383-15 pagal BK 129 straipsnio 1 dalį dėl D. M. nužudymo nutrauktas, nes mirė asmuo, kuris padarė šią nusikalstamą veiką. Nustatyta, kad D. M. nušovė atsakovės N. A. sutuoktinis ir atsakovų A. A. bei K. A. tėvas A. A., kuris tą pačią dieną (( - )) rastas negyvas. Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2016 m. balandžio 27 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-65377-15 dėl A. A. mirties priežasties nustatymo nutrauktas, nenustačius, kad buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, padarius išvadą, jog A. A. mirtis nebuvo kitų asmenų nusikalstamų veiksmų padarinys. Po A. A. mirties jo palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą priėmė mirusiojo sutuoktinė N. A. bei vaikai K. A. ir A. A., paduodami pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarų biurui.

13929.

140Šalčininkų rajono apylinkės teisme 2016 m. birželio 6 d. gautas ieškovių O. M. ir K. M. ieškinys atsakovams N. A., A. A. ir K. A. dėl turtinės ir neturtinės žalos, kilusių dėl sutuoktinio ir tėvo nužudymo, atlyginimo.

14130.

142Pirmosios instancijos teismas atnaujino ieškovėms praleistą terminą pareikšti reikalavimus mirusio už žalą atsakingo asmens įpėdiniams ir ieškinį patenkino iš dalies: priteisė solidariai iš atsakovų ieškovės K. M. naudai turtinės žalos atlyginamą vienkartine 664,09 Eur išmoka už laikotarpį nuo 2015 m. lapkričio 27 d. iki 2016 m. birželio 6 d. ir periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t. y. 2016 m. birželio 6 d., iki ieškovės pilnametystės ( - ) taip pat 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti; kitą ieškovės K. M. reikalavimų dalį atmetė; ieškovės O. M. reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė.

14331.

144Apeliacinius skundus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pateikė abi ginčo šalys - ir ieškovės, ir atsakovai. Teismo proceso apeliacinėje instancijoje metu (( - )) mirė vienas iš atsakovų - K. A.. Mirusiojo palikimą priėmė jo motina N. A., kuri Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi pripažinta mirusio atsakovo procesinių teisių perėmėja.

145Dėl termino turtiniams reikalavimams palikimą priėmusiems įpėdiniams pareikšti atnaujinimo

14632.

147Teisėjų kolegija pirmiausia pasisako dėl atsakovų apeliacinio skundo, kuriuo kvestionuojama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškovėms atnaujintas CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas palikimą priėmusiems už žalą atsakingo asmens įpėdiniams - atsakovams - pareikšti. Šio klausimo išsprendimas lemia, ar bus pagrindas nagrinėti iš esmės ieškovių apeliacinio skundo reikalavimus dėl nepriteistos turtinės ir neturtinės žalos dalies.

14833.

149CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto, teismas gali atnaujinti šio straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 straipsnio 4 dalis).

15034.

151Kasacinio teismo išaiškinta, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas yra specialusis terminas, skirtas kreditoriaus teisei įgyvendinti, ir yra kreditoriaus teisės nukreipti reikalavimą į skolininko įpėdinius įgyvendinimo sąlyga. Tai nėra ieškinio senaties terminas, nes nenustato laiko, per kurį turi būti kreipiamasi į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Kadangi tai - ne ieškinio senaties terminas, jam netaikomos įstatymo nuostatos, įtvirtintos ieškinio senaties terminui. Pvz., nereikalingas suinteresuotos bylos šalies prašymas, teismas CK 5.63 straipsnį taiko ex officio, t. y. patikrina, ar kreditorius yra pareiškęs apie savo reikalavimą įpėdiniams CK 5.63 straipsnyje nustatytais būdais ir terminais. Jeigu kreditorius praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą reikalavimams palikimą priėmusiems įpėdiniams pareikšti ir kyla ginčas dėl šio specialiojo termino atnaujinimo, tai teismas kreditoriaus prašymu nustato, dėl kokių priežasčių jis šį terminą praleido, o nustatęs, kad priežastys buvo svarbios, sprendžia dėl jo atnaujinimo, jeigu nėra suėjęs naikinamasis trejų metų terminas, kuris skaičiuojamas nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.63 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2014; 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-415/2015).

15235.

153CK 5.63 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai neįtvirtinti trijų mėnesių termino kreditorių reikalavimams pareikšti praleidimo padariniai. Kasacinio teismo nurodyta, kad CK 5.63 straipsnio 4 dalyje numatyta praleisto termino atnaujinimo galimybė, kai terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, sudaro pagrindą daryti išvadą, jog tam, kad kreditorius galėtų reikalauti patenkinti turimą reikalavimo teisę iš palikėjo turto, teisme turi būti įvertintos termino praleidimo priežastys ir priimtas procesinis sprendimas dėl termino atnaujinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119- 969/2018).

15436.

155Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, aiškinant CK 5.63 straipsnyje nustatytos palikėjo kreditorių reikalavimų pareiškimo įpėdiniams tvarkos ir terminų reikšmę, yra nurodyta, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas - suteikti įpėdiniui informacijos apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009). Kasacinio teismo taip pat pažymėta, kad CK 5.63 straipsnio nuostatomis siekiama ir kitų tikslų, ne tik informuoti įpėdinius apie kreditorių reikalavimus. Pagal šio straipsnio 2 dalį kreditorių reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą. Ši įstatymo nuostata ir nustatyti trijų mėnesių atnaujinamasis bei maksimalus trejų metų naikinamasis terminai kreditorių reikalavimams pareikšti (CK 5.63 straipsnio 1, 4 dalys) sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011). Taip ginamas teisinių santykių stabilumas, kad palikimą priėmusiems įpėdiniams nebūtų pareikšta papildomų kreditorių reikalavimų, apie kuriuos įpėdiniai, spręsdami dėl palikimo priėmimo, nežinojo ir dėl kurių galėtų iš esmės pasikeisti palikimą priėmusių įpėdinių turtiniai santykiai. Nors pagal galiojančias CK normas ne visada įmanoma pasiekti nurodytą įpėdinių apsaugos ir teisinių santykių stabilumo užtikrinimo tikslą (pvz., kai palikimas priimamas anksčiau, nei pareiškiami kreditorių reikalavimai), tačiau teisės normos turi būti aiškinamos taip, kad kuo labiau užtikrintų šio tikslo pasiekimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo reikalavimo teises palikimą priėmusiems įpėdiniams, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012; 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-415/2015).

15637.

157Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog pranešimu apie kreditoriaus reikalavimą laikytinas įvairios formos kreditoriaus kreipimasis, kuriame išdėstyta informacija turi būti pakankama ir aiški, kad įpėdinis suprastų skolinių įsipareigojimų dydį ir jų pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2011). Nagrinėjamu atveju pripažintina pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad nors ieškovių atstovė kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarą 2016 m. vasario 24 d. raštu, kuriame išreiškė poziciją apie tai, jog O. M. ir K. M. yra kreditorės, tačiau nenurodė reiškiamų ar ketinamų reikšti reikalavimų dydžio, t. y. ieškovės per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą kreditorių reikalavimų pareiškimo terminą (nuo palikėjo mirties ( - ) iki 2016 m. vasario 27 d.), tinkamai neišviešino savo reikalavimų mirusio už žalą atsakingo asmens įpėdiniams. Ieškinį atsakovams dėl konkretaus dydžio turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ieškovės pareiškė 2016 m. birželio 6 d., t. y. praleidusios CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą kreditorių reikalavimų palikėjo įpėdiniams pareiškimo terminą.

15838.

159Pirmosios instancijos teismas, pagrįstai pažymėjęs, kad ieškovių prašymo atnaujinti praleistą terminą padavimo metu nebuvo pasibaigęs CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nustatytas naikinamasis terminas, sprendė CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto trijų mėnesių atnaujinimo klausimą.

16039.

161Įstatymų leidėjo nenustatyta, kokios priežastys laikytinos sudarančiomis pagrindą atnaujinti praleistą terminą kreditoriaus reikalavimams įpėdiniams pareikšti (CK 5.63 straipsnio 1, 4 dalys). Termino praleidimo priežasčių svarbą kiekvienu konkrečiu atveju vertina teismas, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2006). Pagal kasacinio teismo jurisprudenciją, spręsdami, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismai visų pirma turi įvertinti aplinkybių, nurodomų kaip svarbios priežastys, pobūdį: tai gali būti tam tikri įvykiai (pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, liga ir pan.), kurie nepriklauso nuo asmens valios, trečiųjų asmenų, susijusių (pvz., giminaičiai, atstovai ir pan.) arba nesusijusių (pvz., teismas, kitos institucijos ir pan.) su terminą praleidusiu asmeniu, taip pat paties terminą praleidusio asmens veiksmai ir šių veiksmų nulemtos aplinkybės. Svarbia įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimi laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-415/2015).

16240.

163Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo išaiškinimais, visapusiškai ir išsamiai ištyrė faktines aplinkybes, susijusias su ieškovių veiksmais, pareiškiant turtinius reikalavimus už žalą atsakingo asmens įpėdiniams - atsakovams. Teismas pagrįstai atsižvelgė į aplinkybę, kad ieškovės per savo atstovę advokatę 2016 m. vasario 24 d. kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą, aiškiai išreikšdamos savo poziciją, jog yra kreditorės ir kelia reikalavimus palikėjo A. A. įpėdiniams (T. 3, b. 1. 71). Nors šiame prašyme nebuvo nurodytas reikalavimų dydis, tačiau, kai notarė apie gautą prašymą 2016 m. vasario 25 d. pranešė N. A. (T. 4, b. 1. 20), yra pagrindas daryti išvadą, kad atsakovams, kaip įpėdiniams, tapo žinoma apie galimus ieškovių reikalavimus dėl palikėjo veiksmų atsiradusios žalos.

16441.

165Pirmosios instancijos teismas, analizuodamas CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto trijų mėnesių termino praleidimo priežastis, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad tiek dėl ieškovių sutuoktinio ir tėvo mirties, tiek dėl atsakovų sutuoktinio ir tėvo mirties buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai, kurių metu buvo nustatinėjamos jų abiejų mirties aplinkybės. Pažymėtina, kad ieškovės tiesiogiai nematė tragiško įvykio, tikslių jo aplinkybių nežinojo, tuo tarpu konkrečios aptariamo įvykio, kurio metu jos neteko sutuoktinio ir tėvo, aplinkybės buvo reikšmingos ieškovėms siekiant įsitikinti, kas atsakingas už joms kilusią žalą, taip pat vertinant patirtos žalos apimtį. Pirmosios instancijos teismas teisingai atsižvelgė ir į procesinę galimybę tęsti baudžiamąjį procesą mirusiojo reabilitacijos tikslais, bei pagrįstai pažymėjo, jog šis aspektas taip pat reikšmingas vertinant ieškovių elgesį, nereiškiant reikalavimų civilinio proceso tvarka, kol baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka nebuvo priimtas procesinis sprendimas dėl ikiteisminio tyrimo, pradėto dėl palikėjo mirties, pabaigos.

16642.

167Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pagrindo atnaujinti praleistą kreditorių reikalavimų pareiškimo terminą, pagrįstai vertino ieškovių aktyvius veiksmus, kurių jos ėmėsi, siekdamos įgyvendinti teisę gauti žalos atlyginimą iš atsakingo už žalą asmens įpėdinių. Be 2016 m. vasario 24 d. kreipimosi į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą, ieškovės 2016 m. kovo 7 d. kreipėsi į teismą su prašymu iki ieškinio padavimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones - uždrausti notarei išduoti atsakovams paveldėjimo teisės liudijimus; teismui 2016 m. kovo 25 d. nutartimi šį prašymą atmetus, ieškovių atstovė 2016 m. balandžio 13 d. elektroniniu laišku informavo A. A. palikimo bylą tvarkančią notarę, kad yra pateiktas atskirasis skundas, ir pakartotinai prašė neišduoti paveldėjimo teisės liudijimo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovams buvo žinoma apie nurodytus ieškovių veiksmus.

16843.

169Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad byloje nustatytos aplinkybės, jog atsakovai palikimą priėmė pagal apyrašą, siekė operatyviai įforminti palikimo priėmimą, inicijuodami teismo procesą dėl notarės veiksmų, sustabdžius paveldėjimo liudijimų jiems išdavimą, patvirtina, kad atsakovai turėjo žinoti apie ieškovių siekiamų pareikšti kreditorinių reikalavimų esmę, o, būdami atstovaujami kvalifikuoto teisininko, galėjo numanyti ir galimą reikalavimų dydį.

17044.

171Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir objektyviai įvertino šiuo konkrečiu atveju susiklosčiusios situacijos faktines aplinkybes ir priežastis, dėl kurių ieškovės praleido CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, pagrįstai įvertino kaip svarbias.

17245.

173Pripažinęs termino praleidimo priežastis svarbiomis, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl praleisto termino atnaujinimo, vadovavosi kasacinio teismo išaiškinimu, pagal kurį teismas, spręsdamas dėl termino atnaujinimo CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, turi įvertinti ne tik termino praleidimo priežasčių svarumą, bet ir padarinius, atsirandančius palikimą priėmusiam įpėdiniui, jei terminas būtų atnaujintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 8 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2014). Teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nagrinėjamu atveju atsakovai palikimą priėmė pagal paveldimo turto apyrašą. Įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu (CK 5.53 straipsnio 1 dalis). Teismas visiškai teisingai nurodė, kad nagrinėjamu atveju atsakovų, kaip įpėdinių, jau pasirinktas palikimo priėmimo būdas - pagal apyrašą - lemia, jog palikėjo kreditoriams jie atsakys tik paveldėtu turtu. Byloje nėra duomenų, kad atsakovų paveldėtas A. A. turtas nėra išlikęs. Dėl to, atnaujinus ieškovėms terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti, atsakovų, kaip atsakingo už žalą asmens įpėdinių, teisės nebus labiau suvaržytos.

17446.

175Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas šioje konkrečioje ginčo situacijoje susiklosčiusioms aplinkybėms tinkamai taikė CK 5.63 straipsnio, reglamentuojančio palikėjo kreditorių reikalavimų pareiškimo įpėdiniams tvarką ir terminus, nuostatas ir, įvertinęs byloje esančius duomenis pagal įrodymų vertinimo taisykles, pagrįstai pripažino, kad yra pagrindas atnaujinti ieškovių praleistą trijų mėnesių terminą (CK 5.63 straipsnio 1, 4 dalys). Atsakovų apeliacinis skundas dėl nurodytos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies atmetamas kaip nepagrįstas.

176Dėl ieškovės O. M. reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą

17747.

178Ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovų 60 000 Eur neturtinei žalai, patirtai netekus sutuoktinio, kurio gyvybę atėmė atsakovų sutuoktinis ir tėvas, atlyginti pirmosios instancijos teismas atmetė, priėjęs prie išvados, kad neįrodyta, jog ieškovės ir jos žuvusio sutuoktinio santykiai buvo iš tiesų artimi iki pat jo žūties, t. y. neįrodyta neturtinė žala, kaip būtina sąlyga civilinei atsakomybei taikyti. Apeliaciniame skunde ieškovė kategoriškai kvestionuoja tokią pirmosios instancijos teismo išvadą.

17948.

180CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal to paties straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK 6.284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties; šie asmenys taip pat turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.

18149.

182Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje, pasisakant dėl mirusio nukentėjusiojo artimųjų teisės į neturtinės žalos atlyginimą, pažymima, kad neturtinė žala yra asmeninio pobūdžio, todėl kiti asmenys, kurie nėra nukentėjusieji, bet susiję su asmeniu, patyrusiu tokią žalą, teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi tik išimtiniais atvejais. Įstatyme nustatyta piniginė kompensacija, kuria siekiama kiek galima teisingiau kompensuoti dėl nukentėjusiojo mirties patirtą neturtinę žalą jo sutuoktiniui, vaikams arba tėvams, tačiau tik tuo atveju, jeigu šie tikrai palaikė draugiškus šeiminius santykius iki pat mirties (CK 6.284 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3- 556/2008). Nurodytą kriterijų atitinkantys santykiai turėtų pasižymėti nuolatiniu pobūdžiu, emociniu tvirtumu, nuoširdumu, artumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2007). Mirusiojo artimieji, reikšdami reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo, turi įrodyti tokių santykių egzistavimo faktą, jų (santykių) objektyviuosius ir subjektyviuosius aspektus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010).

18350.

184Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, be kita ko, atsižvelgdamas ir į Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) jurisprudenciją bylose dėl neturtinės žalos priteisimo asmens gyvybės atėmimo atveju (pvz., EŽTT 2007 m. sausio 12 d. sprendimas byloje E. ir kt. prieš Rusiją (pareiškimas Nr. 60272/00), teisingai sprendė, kad ieškovė, siekdama neturtinės žalos, kurią ji grindžia išgyvenimais dėl sutuoktinio mirties, atlyginimo, turi įrodyti buvus iš tiesų artimą, tvirtą, nuoširdų ryšį su sutuoktiniu iki pat jo mirties.

18551.

186Apeliaciniame skunde teigiama, kad vien fakto, jog ieškovė neteko vyro, su kuriuo santuoka truko ilgus metus (nuo santuokos įregistravimo ( - ) iki sutuoktinio nužudymo ( - )), pakanka konstatuoti, jog ieškovė patyrė didelį dvasinį sukrėtimą ir emocinius išgyvenimus, t. y. neturtinę žalą.

18752.

188Tokius argumentus teisėjų kolegija, įvertinusi šioje konkrečioje byloje surinktų faktinių duomenų visumą, atmeta kaip nepagrįstus. Vien registruotos santuokos faktas savaime neįrodo nuolatinio pobūdžio, tvirtų, nuoširdžių, artimų sutuoktinių santykių, kurie teiktų pagrindą vienam iš sutuoktinių reikalauti neturtinės žalos piniginės kompensacijos kito sutuoktinio mirties atveju. Juolab nagrinėjamu atveju, kai byloje esančių įrodymų visumos analizė rodo, jog faktiniai sutuoktinių ryšiai buvo nutrūkę jau prieš kelerius metus iki sutuoktinio žūties (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

18953.

190Ieškovė be pagrindo remiasi Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 29 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1 A-150-165/2017, nes ši nutartis priimta byloje, kurios faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos civilinės bylos aplinkybių. Nurodytoje baudžiamojoje byloje nukentėjusioji rėmėsi išgyvenimais netekus vyro, su kuriuo kartu gyveno 10 metų, planavo susilaukti vaikų, turėjo kitų ateities planų, ir šios nukentėjusiosios įrodinėtos aplinkybės nebuvo paneigtos kitais įrodymais. Tuo tarpu nagrinėjamoje civilinėje byloje esančių įrodymų analizė teikia pagrindą daryti išvadą, kad ieškovės bendras gyvenimas su sutuoktiniu faktiškai buvo nutrūkęs gerokai iki sutuoktinio žūties.

19154.

192Ieškovės teiginių, kad sutuoktinio žūtis sukėlėjai itin skaudžius ir ilgalaikius išgyvenimus, sugriovė bendrą gyvenimą, jų planus ir svajones, nepatvirtina jokie kiti byloje esantys įrodymai, taip pat ir ieškovės prašymu teisme apklaustų liudytojų parodymų analizė. Ieškovės teiginiai vertintini kaip deklaratyvūs. Be to, antstolio A. N. 2016 m. kovo 16 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuoti ieškovės Facebook paskyros duomenys teikia pagrindą daryti priešingą išvadą - ieškovė, gyvendama Didžiojoje Britanijoje, palaikė santykius su kitu vyru, leido su juo laisvalaikį, vadino artimu ir mylimu žmogumi (T. 1 b. 1. 54-187).

19355.

194Apeliacinio skundo argumentai, kad liudytojų M. N., K. S., O. Ž., A. S. parodymai patvirtina ieškovės ir sutuoktinio nuolatinio pobūdžio, emociškai tvirtus, artimus santykius, atmestini kaip nepagrįsti. Liudytojų parodymai negali būti vertinami izoliuotai nuo kitų bylos duomenų. Pirmosios instancijos teismas liudytojų parodymus vertino visų kitų byloje surinktų įrodymų kontekste ir, išanalizavęs įrodymų visumą, apie ieškovės ir žuvusio sutuoktinio santykius padarė išvadas, su kuriomis apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

19556.

196Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į aplinkybę, kad ieškovė kelerius metus iki sutuoktinio žūties gyveno užsienyje, ir byloje, be pačios ieškovės paaiškinimų, jos prašymu apklaustų liudytojų parodymų, nėra kitų įrodymų, kurie patvirtintų ieškovės poziciją, jog, nepaisant jos gyvenimo užsienyje, santykiai su sutuoktiniu buvo iš tiesų artimi, nuoširdūs, buvo palaikomas nuolatinis ryšys.

19757.

198Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės paaiškinimai, jog į užsienį ji buvo priversta išvykti dėl finansinių problemų, siekio užsidirbti daugiau ir pagerinti šeimos buitį, prieštarauja bylos duomenims apie D. M. verslumą, turtinę padėtį (T. 4, b. 1. 5, 6, 10, 13- 16). Be to, tokia ieškovės pozicija prieštarauja jos pačios apeliaciniame skunde nurodytiems teiginiams, grindžiant neturtinės žalos dydį, - kad D. M. buvo itin veiklus (dirbo ir apsaugoje, ir pagal verslo liudijimą, papildomai vertėsi automobilių prekyba, ūkininkavo), išlaikė šeimą, didžiąją dalimi prisidėjo prie šeimos biudžeto. Dėl to ieškovės argumentai, kad ji buvo priversta gyventi dviejose valstybėse išimtinai šeimos interesais, atmestini kaip nepagrįsti.

19958.

200Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad, gyvendama užsienyje, ieškovė savo Facebook paskyroje (užfiksuoti duomenys nuo 2013 m. sausio 3 d.) nuolat dalijosi savo asmeninio gyvenimo įvykiais, tačiau nėra nė vienos nuotraukos su sutuoktiniu D. M., nė vieno įrašo, kuriame būtų minimas šis sutuoktinis, dalijamasi bendrais džiaugsmais, ateities planais. Priešingai, socialiniame tinkle, kurio duomenis pavyko užfiksuoti antstoliui 2016 m. kovo 16 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, nuotraukos su pačios ieškovės atliktais įrašais teikia pagrindą daryti pagrįstą išvadą, kad ieškovė savo dabartį ir ateitį siejo ne su sutuoktiniu, bet su kitu vyru, kuris rodė atsakomuosius jausmus: vyras, socialiniame tinkle vadinantis save A. B., 2015 m. balandžio 16 d. įkėlė nuotrauką su ieškove bei parašė komentarą - „Aš su savo nuostabia Žmona O. S.“; ieškovė, reaguodama į tai, 2015 m. balandžio 20 d. įrašė: „Tu mano pats nuostabiausias vyrukas myliu myliu labai A. B. tave gražuoliukas mano“. 2016 m. balandžio 20 d., 2015 m. birželio 10 d. A. B. įkėlė nuotraukas, kuriose - O. S. (T. 1, b. 1. 150, 151); ši įkėlė nuotrauką, po kuria parašyta „Myliukas Bučiukas su A. B.“. (T. 1, b. 1. 176). Socialiniame tinkle ieškovė vadino save ikisantuokine pavarde „S.“, ir tai taip pat rodo, kad ji nesiejo savęs su sutuoktiniu D. M.. Aptarti bylos duomenys teikia pagrindą daryti išvadą, kad ieškovės argumentai, jog, nepaisant išvykimo į užsienį, ją ir sutuoktinį siejo tvirti, artimi santykiai, prieštarauja byloje esantiems objektyviems duomenims (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

20159.

202Dėl ieškovės paaiškinimų, kad, socialiniame tinkle skelbiant nuotraukas su kitu vyru, siekta tyčia pakurstyti ( - ) gyventojų kalbas apie ieškovės ir jos sutuoktinio D. M. santykius, teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog tai - tiesiog ieškovės versija, kuria norima sumenkinti objektyvių faktinių duomenų, kuriuos pavyko užfiksuoti antstoliui 2016 m. kovo 16 d. Faktinių aplinkybių protokole, įrodomąją reikšmę ir pateisinti ieškovės poziciją šioje civilinėje byloje, siekiant neturtinės žalos, grindžiamos sutuoktinio netektimi, atlyginimo. Tačiau šios versijos nepagrindžia jokie kiti bylos duomenys, tokia pozicija neįtikinama, nepaaiškinama logiškai.

20360.

204Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, jog faktą, kad jos ir D. M. šeima gyveno gražiai, patvirtina ir aplinkybė, jog nužudyto sutuoktinio tėvai, matydami darnią, sutariančią šeimą, 2014 m. gruodžio 18 d. padovanojo sūnui tris žemės sklypus. Pabrėžtina, kad turtas, kurį vienas iš sutuoktinių gauna dovanojimo pagrindu, jeigu dovanojimo sutartyje nėra nurodyta, jog turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn, yra to sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Bylos duomenimis, 2014 m. gruodžio 18 d. dovanojimo sutartimis žemės sklypai perduoti asmeninėn D. M. nuosavybėn (T. 4, b. 1. 13). Taigi ieškovės nurodytas žemės sklypų dovanojimo sutuoktiniui faktas niekaip nepatvirtina jos įrodinėjamų aplinkybių apie darnią jos ir D. M. šeimą, bendrą sutuoktinių gyvenimą bei artimųjų ryšį.

20561.

206Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad 2017 m. sausio 16 d. antstolės I. B. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo turinys patvirtina buvus tvirtą nuolatinio pobūdžio sutuoktinių ryšį, nenutrūkusį net jiems gyvenant per atstumą. Šiame Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotos tik vieno sutuoktinio žinutės. Ieškovės atsakymų į nurodytas žinutes nėra. Dėl to nėra pagrindo teigti, kad šis įrodymas patvirtina ir ieškovės jausmus sutuoktiniui D. M.. Siekdama neturtinės žalos atlyginimo, ieškovė, visų pirma, turėtų pagrįsti savo ryšio ir jausmų žuvusiam sutuoktiniui tvirtumą, ne tik sutuoktinio jausmus jai. 2017 m. sausio 16 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nėra duomenų, kurie teiktų pagrindą daryti išvadą apie artimą sutuoktinių ryšį ir pagrįstų ieškovės byloje įrodinėjamus skaudžius išgyvenimus dėl sutuoktinio netekties.

20762.

208Ieškovės teiginių apie skaudžius išgyvenimus, netekus sutuoktinio, nepatvirtina ir bylos duomenys, susiję su ieškovės gyvenimu po sutuoktinio žūties ( - ). Ieškovė po sutuoktinio žūties socialiniame tinkle dalijosi savo gyvenimo įvykiais, tačiau nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad po ( - ) ieškovės gyvenime atsirado didelių neigiamų pokyčių, kad ji patiria skaudžių išgyvenimų. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad netrukus po D. M. laidotuvių ieškovė lankėsi grožio procedūrose (plaukų tiesinimo „Cocochoco keratinu“). Apeliaciniame skunde ieškovė teisingai pažymi, kad kiekvienas žmogus skirtingai išgyvena netektį, imasi skirtingų priemonių netekties skausmui mažinti. Nekvestionuotina, kad žmogus, skaudžiai išgyvenantis artimojo netektį, gali eiti į grožio saloną, mėgautis procedūromis. Tik ne kiekvienas, siekdamas maloniais užsiėmimais šiek tiek sušvelninti sunkius išgyvenimus dėl artimojo mirties, dalintųsi džiugiais patyrimais socialiniame tinkle, be jokios užuominos apie išgyvenamą skausmą.

20963.

210Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nevertino, jog ieškovei neturtinė žala padaryta dėl tyčinio nusikaltimo, itin žiauriais veiksmais, kad sutuoktinio žmogžudystė buvo rezonansinis įvykis ir tokios žiauraus įvykio aplinkybės lydės ieškovę visą gyvenimą. Nekvestionuotina, kad ieškovės sutuoktinio nužudymas buvo sukrečiantis įvykis. Tačiau šio įvykio sukrečiančios aplinkybės savaime neteikia pagrindo pripažinti ieškovės teisę į neturtinės žalos piniginę kompensaciją. Jau pasisakyta, kad neturtinė žala atlyginama mirusio nukentėjusiojo artimiesiems, kuriuos su mirusiuoju siejo nuolatiniai, artimi, tvirti ryšiai. Teismo proceso metu ieškovė nepateikė pakankamų įrodymų tokio pobūdžio ryšiams su nužudytu sutuoktiniu pagrįsti (CPK 178 straipsnis).

21164.

212Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ieškovės apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumenkino ieškovės skaudžius dvasinius išgyvenimus, ( - ) paūmėjimą dėl artimo žmogaus (sutuoktinio) netekties, patirtą ir vis dar patiriamą didelį stresą, įvykus žmogžudystei. Teismas nenuvertino ieškovės išgyvenimų dėl sutuoktinio mirties tokiomis tragiškomis aplinkybėmis, tik sprendė, kad patirti išgyvenimai, nenustačius artimo, tvirto sutuoktinių ryšio, nesuteikia teisės ieškovei reikalauti piniginės kompensacijos iš sutuoktinio gyvybę atėmusio asmens įpėdinių. Teismas, nenustatęs, kad ieškovę ir žuvusį sutuoktinį siejo glaudūs tarpusavio santykiai, neturėjo pareigos vertinti aplinkybių, kurios galėtų būti reikšmingos nustatant konkretų neturtinės žalos atlyginimo dydį, nes neturtinė žala atlyginama tik nustačius visas būtinas civilinės atsakomybės sąlygas.

21365.

214Nesutiktina, kad teismas, darydamas išvadas dėl ieškovės patirtos žalos sveikatai, rėmėsi prielaidomis dėl ieškovės ligos (( - )) paūmėjimo priežasčių. Pareiga įrodyti ligos (( - )) paūmėjimą ir šio paūmėjimo priežastinį ryšį su išgyvenimais dėl sutuoktinio žūties teko ieškovei (CPK 12, 178 straipsniai). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pats faktas, jog ieškovė serga ( - ) nuo 2007 m., savaime neįrodo ieškovės išgyvenimų dėl sutuoktinio netekties pobūdžio, masto; ieškovės nurodytas ligos paūmėjimas galėjo būti lemtas, be kita ko, ir rūpesčio dėl dukters išlaikymo, rūpesčių, siekiant gauti žalos atlyginimą iš sutuoktinio gyvybę atėmusio asmens įpėdinių, teismo proceso metu patiriamų nemalonių išgyvenimų, kurie, kaip teisingai pažymėjo teismas, šiuo atveju yra neišvengiama būsena.

21566.

216Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos, grindžiamos sutuoktinio netektimi, atlyginimo, visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išanalizavo byloje surinktų duomenų visumą ir, tinkamai aiškindamas materialiosios teisės normas, reglamentuojančias mirusio nukentėjusiojo artimųjų teisę į neturtinės žalos atlyginimą, priėjo prie pagrįstos išvados, jog, nenustačius faktinio glaudaus emocinio ryšio su žuvusiuoju D. M., ieškovė neturi teisės į reikalaujamos neturtinės žalos atlyginimą (CK. 6.250 straipsnis, 6.284 straipsnio 1 dalis; CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Nenustatęs neturtinės žalos, kaip būtinosios sąlygos civilinei atsakomybei kilti, dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų teismas pagrįstai išsamiau nepasisakė. Nurodytų motyvų pagrindu ieškovės apeliacinis skundas dėl jai nepriteisto neturtinės žalos atlyginimo atmetamas kaip nepagrįstas.

217Dėl ieškovei K. M. atlygintinos neturtinės žalos dydžio

21861. Apeliaciniame skunde teigiama, kad ieškovei K. M. teismo priteista neturtinės žalos atlyginimo suma - 5000 Eur - šiuo konkrečiu atveju yra akivaizdžiai per maža, neužtikrina kalto asmens bei nukentėjusiosios interesų pusiausvyros, neatitinka teisingumo ir protingumo principų.

21968.

220Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, jog piniginės kompensacijos dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo pagal įstatyme įtvirtintus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis). Įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą, todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskreciją spręsti dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pažymėta, kad įstatyme nustatytas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu) sąrašu tokių kriterijų, kurie turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju. Tačiau kadangi neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2009).

22169.

222Vienas iš reikšmingų neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo ir teisingo atlyginimo veiksnių yra teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaryta prašoma atlyginti neturtinė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2009).

22370.

224Nagrinėjamu atveju atsakovų tėvo ir sutuoktinio neteisėtais veiksmais buvo pažeista aukščiausia vertybė - žmogaus gyvybė. Dėl šios vertybės pažeidimo patiriami neigiami padariniai yra akivaizdūs, nes gyvybės atkūrimas - neįmanomas. Pažeidus šią vertybę, taip pat buvo pažeista nepilnametės ieškovės K. M. - nužudyto asmens dukters - teisė turėti tėvą, būti jo auklėjama, aprūpinama. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs įrodytu faktą, kad ieškovės ir žuvusio tėvo santykiai buvo iš tiesų artimi iki pat jo žūties, teisingai nurodė, kad, nustatant ieškovei atlygintinos neturtinės žalos dydį, pažeistos vertybės (gyvybės) reikšmingumas laikytinas vienu iš lemiamų kriterijų, be to, nagrinėjamu atveju pažeista ir kita vertybė - asmens teisė į šeimą, kuri pagal Konstitucijos 38 straipsnį yra valstybės saugoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3- 119/2009).

22571.

226Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, ieškovei, netekusiai tėvo tokiomis tragiškomis aplinkybėmis, priteisdamas tik 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti, nepagrįstai vadovavosi šios dienos realijų neatitinkančia 2003-2007 m. praktika panašaus pobūdžio bylose, tuo tarpu pastarųjų metų teismų praktikoje dėl neturtinės žalos nužudymo bylose priteisiama mažiausiai po 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

22772.

228Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliaciniame skunde remiamasi teismų praktika vien tik baudžiamosiose bylose ir nenurodyta nė vienos teismų praktikos pavyzdžio, kokio dydžio neturtinės žalos atlyginimas priteisiamas dėl nukentėjusiojo mirties civilinėse bylose. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą civilinėje byloje, turi būti analizuojama teismų praktika tiek civilinėse, tiek baudžiamosiose bylose.

22973.

230Pirmosios instancijos teismas analizavo teismų praktiką civilinėse bylose, kuriose buvo spręsta dėl neturtinės žalos atlyginimo mirusio nukentėjusiojo artimiesiems, ir nurodė, kad priteisiamos sumos yra: 3000 Lt (869 Eur) (žuvusio vaiko močiutei kasacinėje byloje Nr. 3K-3-330/2006), 6000 Lt (1738 Eur) (sutuoktinei kasacinio teismo byloje Nr. 3K-3-394/2007), po 15 000 Lt (4344 Eur) (sutuoktinei ir vaikams kasacinėje byloje Nr. 3K-3-482/2007).

23174.

232Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje civilinėse bylose dėl neturtinės žalos priteisimo gyvybės atėmimo atveju, nurodoma, kad: 1) sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pilnamečiams vaikams ir jos dydžio klausimą, reikia atsižvelgti į šių asmenų santykius su žuvusiuoju; byloje pilnamečiams vaikams dėl tėvo netekties priteista po 15 000 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2005); 2) teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti įjos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus; akcentuota žalą padariusio asmens kaltė, glaudus ryšys tarp šeimos narių, tėvams už sūnaus netektį priteista po 70 000 Lt (2008 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2008); 3) asmeniui, padariusiam nusikaltimą, atsiranda pareiga atlyginti neturtinę žalą, teismas atsižvelgia į visas svarbias aplinkybes ir kriterijus, reikšmingus įvertinant neturtinės žalos dydį, taip pat į atsakovo turtinę padėtį, jo kaltės pobūdį, laipsnį ir dydį; neturtinės žalos dydis motinai už sūnaus netektį kompensuotas 7000 Lt (2005 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-159/2005). Eismo įvykio, kurį sukėlė neblaivus, viršijęs leistiną greitį vairuotojas, metu žuvusio vyro sutuoktinei priteista 50 000 Lt, pilnamečiams vaikams, kuriuos su tėvu siejo artimas ryšys, - po 25 000 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2009).

23375.

234Analizuojant baudžiamosiose bylose dėl nusikaltimų, kurių pasekmė - žmogaus gyvybės atėmimams, priteisiamus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad nužudymo bylose priteisiama mažiausiai 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Priteistiną sumą kiekvienu atveju lemia konkrečios situacijos individualios aplinkybės. Pavyzdžiui Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 10 d. nutartimi išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-40-697/2017 priteista 27 833 Eur ir 28 962 Eur už kvalifikuotą nužudymą dėl savanaudiškų ir chuliganiškų paskatų, bendrininkaujant, be kita ko, nustačius pasityčiojimo iš nužudytojo aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 13 d. nutartimi išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-437-696/2016 priteista 23 140 Eur (80 000 Lt) ir 28 962 Eur (100 000 Lt) už nužudymą, veikiant bendrininkų grupėje, taip pat nustačius tyčiojimosi iš nužudytojo aplinkybes. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-273-197/2017 nužudytojo dukrai priteista 25 000 Eur, atsižvelgiant į tai, kad neturtinė žala padaryta tyčiniais nusikalstamais nuteistojo veiksmais, vadovaujantis žemomis, teisės ir moralės požiūriu niekaip nepateisinamomis paskatomis.

23576.

236Teisėjų kolegija pažymi, kad, išanalizavus teismų praktiką, nepavyko surasti bylos, kurioje atlygintinos neturtinės žalos dydžio klausimas būtų spręstas iš esmės panašiomis faktinėmis aplinkybėmis.

23777.

238Nagrinėjamos bylos aspektu pabrėžtina tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pažymima, jog dėl artimo asmens gyvybės atėmimo priteistinos neturtinės žalos dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktikos priteistinos neturtinės žalos dydžio prasme iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010). Dėl to teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su pirmosios instancijos teismo ieškovei K. M. priteistu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu, vertina šioje konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių, reikšmingų sprendžiant dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio, visumą.

23978.

240Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad neturtinės žalos atlyginimo paskirtis - ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kompensuoti nukentėjusiojo patirtus neigiamus išgyvenimus, suteikiant esminę reikšmę pažeistos vertybės pobūdžiui ir kilusiems padariniams. Kiekvieną netektį lydi labai sudėtingi, gilūs ir sunkūs išgyvenimai. Netekęs artimojo, žmogus netenka ir savo ankstesnių vaidmenų, kuriais jis buvo susietas su mirusiuoju. Netekus tėvo, nutraukiamas ryšys, susijęs su vaiko praeitimi, dabartimi ir natūraliai laukiama ateitimi. Tėvas buvo ieškovės K. M. gyvenimo realybės dalis, todėl, kai jo neteko, ieškovės pasaulis negrįžtamai pasikeitė. Ieškovei tėvo netektis buvo visiškai netikėta. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas, teisingai nurodė, kad byloje nepateikta įrodymų, jog dvasinis netekties skausmas konkrečiu atveju buvo toks stiprus, jog būtų lėmęs ieškovei depresijos susirgimą, kaip teismo proceso metu tvirtino ieškovės motina. Iš pateiktos į bylą Asmens sveikatos istorijos Nr. 1377 matyti, jog ieškovė keletą kartų buvo siųsta psichologo konsultacijai, tačiau apie susirgimą depresija gydytojų išvadų nėra. Iš byloje esančių socialinių tinklų duomenų matyti, kad po tėvo mirties ieškovė stengėsi neatsiriboti nuo socialinio gyvenimo, kartu su bendraamžiais dalyvavo įvairioje veikloje (T. 4, b. 1. 41-54, kt.).

24179.

242Šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas, svarstydamas priteistinos neturtinės žalos dydžio klausimą, pagrįstai pažymėjo tai, jog kaltas dėl gyvybės atėmimo asmuo žuvo, taigi akivaizdu, kad daugiau pajamų nebeuždirbs, pareigą atlyginti jo padarytą neturtinę žalą vykdys įpėdiniai. Ši aplinkybė nagrinėjamu atveju taip pat turi teisinę reikšmę, nustatant priteistiną neturtinės žalos atlyginimo sumą, ji vertintina vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo, protingumo kriterijais.

24380.

244Tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad nagrinėjamu atveju neturtinė žala nepilnametei ieškovei padaryta atėmus jos tėvo gyvybę itin tragiškomis aplinkybėmis, ieškovė, kuriai tėvo nužudymo metu buvo 11 metų, neteko teisės į šeimą, būti tėvo auginama ir aprūpinama, tai, kad nepilnametė ieškovė gyvena nedideliame miestelyje, kuriame šis tragiškas įvykis sukėlė didelį atgarsį, prieina prie išvados, jog pirmosios instancijos teismo priteista 5000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo suma šiuo konkrečiu atveju nėra teisinga kompensacija už nepilnametės ieškovės dėl tėvo netekties patirtus išgyvenimus.

24581.

246Teisingam neturtinės žalos kompensacijos dydžiui nustatyti būtina įvertinti jo nustatymo kriterijus tuo aspektu, koks yra kompensaciją didinančių ir mažinančių kriterijų santykis. Nagrinėjamoje byloje kaip neturtinės žalos atlyginimą didinantys kriterijai vertintini: pažeistos neturtinės vertybės pobūdis (asmens gyvybė ir nepilnametės ieškovės teisė į šeimą); žalą padariusio asmens kaltė (atsakovų tėvo ir sutuoktinio veiksmai, naudojant šaunamąjį ginklą, buvo nukreipti atimti ieškovės tėvo gyvybę); žalą padariusio asmens turtinė padėtis (Palikėjo turto apyrašas ir jo turto paveldėjimo dokumentai patvirtina gerą atsakingo už žalą asmens turtinę padėtį (T. 3, b. 1. 22-70). Kaip neturtinės žalos atlyginimą mažinantys kriterijai šiuo konkrečiu atveju vertintini: konkrečių įrodymų apie ieškovės išgyvenimų itin sunkias neigiamas pasekmes nebuvimas; duomenų apie neigiamus pokyčius ieškovės moksluose, kitokioje veikloje nebuvimas; kaltas dėl gyvybės atėmimo asmuo žuvo po žalos padarymo, pareigą atlyginti jo padarytą neturtinę žalą vykdys įpėdiniai; neturtinės žalos atlyginimo institutas neatlieka nubaudimo funkcijos.

24782.

248Išanalizavusi šioje konkrečioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, reikšmingas sprendžiant dėl nepilnametei ieškovei priteistinos neturtinės žalos dydžio, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad yra pagrindas priteisti ieškovei K. M. 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegijos nuomone, toks neturtinės žalos atlyginimo dydis, įvertinant šioje konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, be kita ko, atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis).

24983.

250Išdėstytų motyvų pagrindu pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl nepilnametei ieškovei priteistinos neturtinės žalos dydžio keistina, priteisiant ieškovei iš solidarių atsakovų 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

251Dėl ieškovei priteistinos turtinės žalos atlyginimo

25284.

253Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė ieškovei K. M. padarytos turtinės žalos atlyginimo klausimą: ieškovės netektą išlaikymą iki pilnametystės priteisė ne prašyta konkrečia 14 250 Eur suma, bet periodinėmis išmokomis kas mėnesį, be to, sumažintomis ieškovės gaunamos našlaičio pensijos suma. Apeliantės nuomone, teismas, išeidamas už ieškinio ribų, pakeitė išlaikymo formą ir dydį, taip pažeisdamas nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus.

25485.

255Teisėjų kolegija pažymi, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog nepilnamečio vaiko interesus labiau atitinka periodinėmis išmokomis kas mėnesį gaunamas išlaikymas, kurio suma, be kita ko, indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka. Taip užtikrinama, kad vaikas nuolat gautų jo poreikiams patenkinti nustatytą sumą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

25686.

257Nagrinėjamu atveju apeliacinio skundo argumentai, kad periodinėmis išmokomis kas mėnesį ieškovei priteistas išlaikymas prieštarauja nepilnametės ieškovės interesams, atmestini kaip nepagrįsti. Bylos duomenimis, didžiąją dalį atsakingo už žalą asmens turto, kurį paveldėjo atsakovai, sudaro žemės ūkio technika ir žemės ūkio paskirties žemė, kurioje vykdoma ūkinė veikla, iš kurios gaunama pajamų. Taigi nėra pagrindo abejoti, kad atsakovai, gaudami pajamas iš paveldėtos ūkio dalies, turės realias galimybes mokėti periodines išmokas kas mėnesį iki ieškovės pilnametystės. Be to, šios išmokos bus indeksuojamos teisės aktų nustatyta tvarka. Tuo tarpu priteisus turtinės žalos atlyginimą prašyta 14 250 Eur suma, ieškovės netektas išlaikymas nebūtų indeksuojamas. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priteisti nepilnametei ieškovei turtinės žalos atlyginimą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, indeksuojamomis teisės aktų nustatyta tvarka, atitinka šios ieškovės interesus labiau, nei netekto išlaikymo priteisimas tvirta suma.

25887.

259Apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, sutikęs su prašomu priteisti išlaikymo dydžiu - 190 Eur per mėnesį, tačiau nurodydamas iš priteistino išlaikymo dydžio išskaičiuoti ieškovės gaunamą socialinio draudimo našlaičio pensiją, žalą sukėlusio asmens (jo įpėdinių) pareigą išlaikyti našlaitę perkėlė valstybei, atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.

26088.

261Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškinyje, prašant priteisti nužudytojo nepilnametei dukrai turtinę žalą, nurodyta, jog ši žala yra ieškovės netektas išlaikymas iki jos pilnametystės, skaičiuojant po 190 Eur už 75 mėnesius. Pabrėžtina tai, kad teismo proceso metu nebuvo įrodinėjami konkretūs nepilnametės ieškovės poreikiai, dėl tėvo mirties netekto išlaikymo dydis buvo apibrėžtas būtent 190 Eur suma, niekur nenurodant, jog tokio dydžio sumos prašoma jau įvertinus gaunamą socialinio draudimo našlaičio pensijos sumą. Dėl to apeliacinio skundo argumentai, kad, prašant priteisti 14 250 Eur dydžio turtinę žalą, netekus maitintojo (190 Eur x 75 mėn. iki ieškovės pilnametystės), jau buvo įvertinta ieškovės gaunama valstybinio socialinio draudimo našlaičio pensija, atmestini kaip pažeidžiantys įstatyme įtvirtintą draudimą apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus (CPK 312 straipsnis).

26289.

263CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju, įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Ieškovės gaunama našlaičio pensija yra valstybinio socialinio draudimo išmoka, kurios paskirtis - užtikrinti minimalias pajamas tėvo netekusiam vaikui iki tam tikro amžiaus. Pagal CK 6.290 straipsnio 3 dalį draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo. Taigi nepilnametei ieškovei išmokėtos valstybinio socialinio draudimo našlaičio pensijos sumos gali būti išieškotos valstybinio socialinio draudimo institucijų iš atsakovų, kaip atsakingo už žalą asmens įpėdinių. Jeigu nagrinėjamoje byloje turtinės žalos, grindžiamos tėvo teikto išlaikymo netekimu, atlyginimas iš atsakovų būtų priteistas neįskaičius į jį nepilnametės ieškovės gaunamų našlaičio pensijos sumų, kiltų grėsmė, kad atsakovai turėtų atlyginti didesnę turtinę žalą, negu nurodė patyrusi ieškovė, t. y. be 14 250 Eur sumos, kurios reikalaujama ieškiniu šioje byloje, atsakovai turėtų pareigą valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui regreso tvarka sumokėti ieškovei iki pilnametystės mokėtą valstybinio socialinio draudimo našlaičio pensijos sumą.

26490.

265Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, įskaitydamas į ieškovės reikalaujamą priteisti turtinės žalos atlyginimą gaunamas valstybinio socialinio draudimo našlaičio pensijos sumas, teisingai išsprendė turtinės žalos nepilnametei ieškovei atlyginimo klausimą (CK 6.290 straipsnio 1 dalis).

26691.

267Apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas prašomą išlaikymo dydį sumažino ir pritaikęs indeksaciją, atmestini kaip nepagrįsti. Priešingai, teismas sprendė, kad ieškovei periodinėmis išmokomis priteisiamas išlaikymas turi būti indeksuojamas teisės aktų nustatyta tvarka. Akivaizdu, kad teismas negalėjo spręsti ir nesprendė dėl našlaičio pensijos, kuri turi būti įskaityta į atsakovų ieškovei mokėtiną periodinių išmokų sumą, indeksavimo, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, be to, našlaičio pensijos dydį nustato ne teismas, jis apskaičiuojamas specialių teisės aktų nustatyta tvarka. Galbūt apeliantę suklaidino pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinės dalies formuluotė, dėl to ši teismo sprendimo rezoliucinė dalis patikslintina.

268Dėl teismo sprendimo rezoliucinės dalies tikslinimo, atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teisme įvykusį procesinių teisių perėmimą, mirus vienam iš atsakovų

26992.

270Atsižvelgiant į tai, kad teismo proceso apeliacinėje instancijoje metu (( - )) mirė vienas iš atsakovų - K. A., kurio palikimą priėmė jo motina N. A., Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi pripažinta mirusio atsakovo procesinių teisių perėmėja, tikslintina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, nurodant, jog žalos atlyginimas ieškovei K. M. priteisiamas iš dviejų solidarių atsakovių N. A. ir A. A..

271Dėl bylinėjimosi išlaidų

27293.

273Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai neskirstyti nagrinėjamoje byloje ginčo šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, bylos baigtis patenkintų ieškinio reikalavimų apimties požiūriu pasikeitė nedaug, todėl pirmosios instancijos teisme šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos joms neskirstomos dėl pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytų motyvuotų argumentų šiuo klausimu.

27494.

275Padidinus iš atsakovų ieškovei priteistiną neturtinės žalos atlyginimo sumą, perskaičiuotina iš atsakovų į valstybės biudžetą priteistiną žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovės atleistos pagal įstatymą, suma (CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis). Iš atsakovių ieškovei priteista 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 664,09 Eur turtinės žalos iki ieškinio padavimo, o nuo ieškinio padavimo - periodinės išmokos, kurių suma kinta, atsižvelgiant į ieškovei priklausančios socialinio draudimo našlaičių pensijos dydį. Esant tokioms aplinkybėms, iš atsakovių į valstybės biudžetą priteistinas žyminis mokestis apskaičiuotinas pagal priteistą neturtinės žalos ir turtinės žalos iki ieškinio padavimo bendrą sumą, t. y. 15 664,09 Eur x 3 proc. = 469,92 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Įvertinus tai, kad atsakovė N. A. yra ir mirusio atsakovo teisių perėmėja, išjos į valstybės biudžetą priteistiną 313,28 Eur, iš atsakovės A. A. - 156,64 Eur (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

27695.

277Ginčo šalys nepateikė įrodymų apie apeliacinio proceso metu patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl šių išlaidų paskirstymo klausimas nespręstinas.

278Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

279Pakeisti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 8 d. sprendimą, išdėstant jo rezoliucinę dalį taip:

280„Atnaujinti ieškovėms K. M. (a. k. ( - ) ir O. M. (a. k. ( - ) dėl svarbių priežasčių praleistą terminą pareikšti kreditorinius reikalavimus atsakovams N. A., A. A., K. A..

281Ieškinį patenkinti iš dalies.

282Priteisti solidariai iš atsakovių N. A. (a. k. ( - ) ir A. A. (a. k. ( - ) ieškovės K. M. (a. k. ( - ) naudai 15 000 Eur (penkiolika tūkstančių eurų) neturtinei žalai atlyginti.

283Priteisti solidariai iš atsakovių N. A. (a. k. ( - ) ir A. A. (a. k. ( - ) ieškovės K. M. (a. k. ( - ) naudai turtinės žalos dėl netekto išlaikymo atlyginamą vienkartine 664,09 Eur (šešių šimtų šešiasdešimt keturių eurų 09 et) išmoka už laikotarpį nuo 2015 m. lapkričio 27 d. iki 2016 m. birželio 6 d.

284Priteisti solidariai iš atsakovių N. A. (a. k. ( - ) ir A. A. (a. k. ( - ) ieškovės K. M. (a. k. ( - ) naudai turtinės žalos dėl netekto išlaikymo atlyginamą periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2016 m. birželio 6 d.) iki K. M. pilnametystės (( - )), nustatant šių periodinių išmokų dydį 190 eurų (vienas šimtas devyniasdešimt Eur) kas mėnesį, indeksuojamą teisės aktų nustatyta tvarka, išskaičius ieškovei K. M. priklausančios valstybinio socialinio draudimo našlaičio pensijos dydį.

285Kitą ieškinio dalį atmesti.

286Priteisti iš atsakovės N. A. (a. k. ( - ) 313,28 Eur (tris šimtus trylika eurų 28 et), iš atsakovės A. A. (a. k. ( - ) - 156,64 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt šešis eurus 64 et) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą. Priteistas sumas sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. ( - ), AB banke „Swedbank“, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitus būtina pateikti teismui“.

1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I.... 3. Ginčo esmė... 4. 1.... 5. Ieškovės O. M. ir K. M. pareiškė atsakovams N. A., A. A., K. A. ieškinį,... 6. 2.... 7. Ieškinyje nurodyta, kad A. A. ( - ) nužudė ieškovės O. M. vyrą ir... 8. 3.... 9. Atsakovai atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo... 10. 4.... 11. Dublike ieškovės nurodė, kad atsakovų į civilinę bylą pateiktas... 12. 5.... 13. Triplike atsakovai nurodė, kad, ieškovėms nepateikus iš esmės naujų ar... 14. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 15. 6.... 16. Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 8 d. sprendimu... 17. 7.... 18. Teismas nustatė, kad ( - ) apie 13.09 vai. name, esančiame ( - ), buvo rastas... 19. 8.... 20. Dėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino turtiniams... 21. skyriaus prokuroro 2016 m. gegužės 17 d. nutarimu nutrauktas, nes mirė... 22. 9.... 23. Teismas pažymėjo, kad reikalavimus atlyginti turtinę ir neturtinę žalą... 24. 10.... 25. Teismas nurodė, kad Ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-65377-15 medžiagos analizė,... 26. teismo suformuota praktika (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių... 27. 11.... 28. Taikant CK 6.284 straipsnio 1 dalies nuostatą dėl asmenų, turinčių teisę... 29. 12.... 30. Teismas nurodė, kad, nagrinėjant šią civilinę bylą iš šalių... 31. 13.... 32. Teismas sprendė, kad, nenustačius faktinio glaudaus emocinio ryšio su... 33. 14.... 34. Dėl ieškovės K. M. patirtos neturtinės žalos teismas, ištyręs byloje... 35. 15.... 36. Pagal kasacinio teismo praktiką, jeigu neturtinė žala padaryta dėl asmens... 37. 16.... 38. Teismas taip pat nurodė, kad pagal teismų praktiką gyvybės atėmimo... 39. 17.... 40. Teismas pažymėjo, kad nustatyti neturtinės žalos atlyginimo dydį, t. y.... 41. 18.... 42. Teismas taip pat nurodė, kad pagal CK 6.284 straipsnio 1 dalies nuostatas... 43. 19.... 44. Dėl bylinėjimosi išlaidų teismas nurodė, kad pagal CPK 93 straipsnio 1, 2... 45. 20.... 46. EŽTT 2013 m. liepos 18 d. sprendime byloje Klauz prieš Kroatiją, pareiškimo... 47. 21.... 48. Teismas taip pat nurodė, kad pagal CK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi... 49. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 50. 22.... 51. Apeliaciniu skundu atsakovai prašo panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės... 52. 22.1.... 53. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ne kartą išaiškinta, kad kreditorius,... 54. 22.2.... 55. Pagal kasacinio teismo praktiką CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nurodytos svarbios... 56. 22.3.... 57. Ieškovių veiksmai, atlikti 2016 m. vasario 24 d. (rašto per atstovę... 58. 22.4.... 59. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo svarbiomis priežastimis... 60. 23.... 61. Atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundą ieškovės nurodo, kad su... 62. 23.1.... 63. Po D. M. nužudymo ieškovės, siekdamos pareikšti kreditorinius reikalavimus... 64. 23.2.... 65. Ieškovės (kreditorės) atsakovus (A. A. įpėdinius) apie keliamus... 66. 23.3.... 67. Be to, ieškovės, siekdamos išvengti skirtingo jų veiksmų CK 5.63... 68. 23.4.... 69. Atsakovai nepagrįstai teigia, kad vykdyti ikiteisminiai tyrimai neturėjo... 70. 23.5.... 71. Ieškovės visomis įmanomomis priemonėmis siekė nepraleisti termino savo... 72. 23.6.... 73. Atsakovai palikimą priėmė pagal 2016 m. sausio 25 d. paveldimo turto... 74. 24.... 75. Ieškovės apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės... 76. 24.1.... 77. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės O. M. reikalavimą dėl... 78. susikurtas šeimos modelis, dėl to vienas kitam niekada nepriekaištavo, per... 79. 24.2.... 80. Teismas netinkamai vertino liudytojų M. N., K. S., O. Ž., A. S. parodymus... 81. 24.3.... 82. Teismo išvada, kad ieškovė, teigdama apie artimą ryšį su sutuoktiniu ir... 83. 24.4.... 84. Teismas netinkamai vertino 2017 m. sausio 16 d. antstolės I. B. Faktinių... 85. 24.5.... 86. Tai, kad ieškovės socialinio tinklo www.facebook.com paskyros albumuose... 87. 24.6.... 88. Teismas, darydamas išvadą apie ieškovės ir sutuoktinio artimo ryšio... 89. 24.7.... 90. Tokiu atveju, kai tyčiniu nusikaltimu atimta svarbiausia vertybė - žmogaus... 91. geros fizinės ir dvasinės sveikatos, gyveno aktyvų gyvenimą, palaikė... 92. 24.8.... 93. Teismas, nesivadovaudamas teisingumo, sąžiningumo principais, nepagrįstai... 94. 24.9.... 95. Ieškovei K. M. teismo priteista neturtinės žalos atlyginimo suma - 5000 Eur... 96. 24.10.... 97. Tėvo netektis padarė akivaizdžią žalą dukters dvasiniam, intelektiniam,... 98. 24.11.... 99. Teismas nepagrįstai vadovavosi neaktualia, šios dienos realijų... 100. byloje Nr. 1A-245-202/2017 priteista 15 000 Eur ir 30 000 Eur; Lietuvos... 101. 24.12.... 102. Nagrinėjamu atveju teismas, nustatydamas nužudytojo nepilnametei dukrai... 103. 24.13.... 104. Teismas neteisingai išsprendė ieškovei K. M. padarytos turtinės žalos... 105. 24.14.... 106. Teismas, turtinės žalos atlyginimą ieškovei K. M. priteisdamas ne prašyta... 107. 24.15.... 108. Teismas, priteisdamas ieškovei žalos atlyginimą periodinėmis išmokomis kas... 109. 25.... 110. Atsiliepime į ieškovių apeliacinį skundą atsakovai nurodė, kad šį... 111. 25.1. Ieškovės O. M. pozicija dėl jos neva patirtos neturtinės žalos... 112. Teismo praktiką, pagal kurią asmens gyvybės atėmimo atveju neturtinė žala... 113. 25.2.... 114. Apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovei K. M. priteista 5000 Eur... 115. 25.3.... 116. Apeliacinio skundo teiginiai, kad teismas, nustatydamas ieškovei priteistinos... 117. 25.4.... 118. Ieškovės K. M. patirtos neturtinės žalos dydžiui pagrįsti ieškovės... 119. 25.5.... 120. Teismas tinkamai išsprendė turtinės žalos atlyginimo nepilnametei ieškovei... 121. 25.6.... 122. Apeliacinio skundo argumentai, kad teismas, nustatydamas išlaikymą... 123. tėvo, jei šis būtų gyvas. Periodiškai kiekvieną mėnesį mokama žalos... 124. 25.7.... 125. Pagal CK 6.290 straipsnio 3 dalį draudimo išmokas išmokėjusios socialinio... 126. 25.8.... 127. Nesuprantami apeliacinio skundo argumentai, kodėl, priteisinat nepilnametei... 128. 25.9.... 129. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nepilnametei ieškovei priteistinos... 130. 25.10.... 131. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad ieškovių reikalaujama... 132. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatyto aplinkybės, teisiniai argumentai... 133. 26.... 134. Apeliacinio proceso paskirtis - laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų... 135. 27.... 136. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo... 137. 28.... 138. Byloje nustatyta, kad ( - ) buvo nužudytas ieškovės O. M. sutuoktinis ir... 139. 29.... 140. Šalčininkų rajono apylinkės teisme 2016 m. birželio 6 d. gautas ieškovių... 141. 30.... 142. Pirmosios instancijos teismas atnaujino ieškovėms praleistą terminą... 143. 31.... 144. Apeliacinius skundus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pateikė abi... 145. Dėl termino turtiniams reikalavimams palikimą priėmusiems įpėdiniams... 146. 32.... 147. Teisėjų kolegija pirmiausia pasisako dėl atsakovų apeliacinio skundo,... 148. 33.... 149. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę... 150. 34.... 151. Kasacinio teismo išaiškinta, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas... 152. 35.... 153. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai neįtvirtinti trijų mėnesių termino... 154. 36.... 155. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, aiškinant CK 5.63 straipsnyje nustatytos... 156. 37.... 157. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad kasacinio teismo... 158. 38.... 159. Pirmosios instancijos teismas, pagrįstai pažymėjęs, kad ieškovių prašymo... 160. 39.... 161. Įstatymų leidėjo nenustatyta, kokios priežastys laikytinos sudarančiomis... 162. 40.... 163. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis kasacinio... 164. 41.... 165. Pirmosios instancijos teismas, analizuodamas CK 5.63 straipsnio 1 dalyje... 166. 42.... 167. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pagrindo atnaujinti praleistą... 168. 43.... 169. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad byloje nustatytos... 170. 44.... 171. Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos... 172. 45.... 173. Pripažinęs termino praleidimo priežastis svarbiomis, pirmosios instancijos... 174. 46.... 175. Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos... 176. Dėl ieškovės O. M. reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą... 177. 47.... 178. Ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovų 60 000 Eur neturtinei žalai,... 179. 48.... 180. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis... 181. 49.... 182. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje, pasisakant dėl mirusio... 183. 50.... 184. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, be... 185. 51.... 186. Apeliaciniame skunde teigiama, kad vien fakto, jog ieškovė neteko vyro, su... 187. 52.... 188. Tokius argumentus teisėjų kolegija, įvertinusi šioje konkrečioje byloje... 189. 53.... 190. Ieškovė be pagrindo remiasi Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 29 d.... 191. 54.... 192. Ieškovės teiginių, kad sutuoktinio žūtis sukėlėjai itin skaudžius ir... 193. 55.... 194. Apeliacinio skundo argumentai, kad liudytojų M. N., K. S., O. Ž., A. S.... 195. 56.... 196. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į aplinkybę, kad... 197. 57.... 198. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės... 199. 58.... 200. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad, gyvendama užsienyje,... 201. 59.... 202. Dėl ieškovės paaiškinimų, kad, socialiniame tinkle skelbiant nuotraukas su... 203. 60.... 204. Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, jog faktą, kad jos ir D. M. šeima... 205. 61.... 206. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad... 207. 62.... 208. Ieškovės teiginių apie skaudžius išgyvenimus, netekus sutuoktinio,... 209. 63.... 210. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas... 211. 64.... 212. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ieškovės apeliacinio skundo... 213. 65.... 214. Nesutiktina, kad teismas, darydamas išvadas dėl ieškovės patirtos žalos... 215. 66.... 216. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 217. Dėl ieškovei K. M. atlygintinos neturtinės žalos dydžio... 218. 61. Apeliaciniame skunde teigiama, kad ieškovei K. M. teismo priteista... 219. 68.... 220. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos... 221. 69.... 222. Vienas iš reikšmingų neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo ir... 223. 70.... 224. Nagrinėjamu atveju atsakovų tėvo ir sutuoktinio neteisėtais veiksmais buvo... 225. 71.... 226. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, ieškovei,... 227. 72.... 228. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliaciniame skunde remiamasi teismų praktika... 229. 73.... 230. Pirmosios instancijos teismas analizavo teismų praktiką civilinėse bylose,... 231. 74.... 232. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje civilinėse bylose dėl neturtinės... 233. 75.... 234. Analizuojant baudžiamosiose bylose dėl nusikaltimų, kurių pasekmė -... 235. 76.... 236. Teisėjų kolegija pažymi, kad, išanalizavus teismų praktiką, nepavyko... 237. 77.... 238. Nagrinėjamos bylos aspektu pabrėžtina tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo... 239. 78.... 240. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad neturtinės žalos... 241. 79.... 242. Šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas, svarstydamas... 243. 80.... 244. Tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad nagrinėjamu atveju... 245. 81.... 246. Teisingam neturtinės žalos kompensacijos dydžiui nustatyti būtina... 247. 82.... 248. Išanalizavusi šioje konkrečioje byloje nustatytas faktines aplinkybes,... 249. 83.... 250. Išdėstytų motyvų pagrindu pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl... 251. Dėl ieškovei priteistinos turtinės žalos atlyginimo... 252. 84.... 253. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas... 254. 85.... 255. Teisėjų kolegija pažymi, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog... 256. 86.... 257. Nagrinėjamu atveju apeliacinio skundo argumentai, kad periodinėmis išmokomis... 258. 87.... 259. Apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, sutikęs su... 260. 88.... 261. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškinyje, prašant priteisti nužudytojo... 262. 89.... 263. CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad socialinio draudimo išmokos,... 264. 90.... 265. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, įskaitydamas į... 266. 91.... 267. Apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas prašomą... 268. Dėl teismo sprendimo rezoliucinės dalies tikslinimo, atsižvelgiant į... 269. 92.... 270. Atsižvelgiant į tai, kad teismo proceso apeliacinėje instancijoje metu (( -... 271. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 272. 93.... 273. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo... 274. 94.... 275. Padidinus iš atsakovų ieškovei priteistiną neturtinės žalos atlyginimo... 276. 95.... 277. Ginčo šalys nepateikė įrodymų apie apeliacinio proceso metu patirtas... 278. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsniu,... 279. Pakeisti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 8 d.... 280. „Atnaujinti ieškovėms K. M. (a. k. ( - ) ir O. M. (a. k. ( - ) dėl... 281. Ieškinį patenkinti iš dalies.... 282. Priteisti solidariai iš atsakovių N. A. (a. k. ( - ) ir A. A. (a. k. ( - )... 283. Priteisti solidariai iš atsakovių N. A. (a. k. ( - ) ir A. A. (a. k. ( - )... 284. Priteisti solidariai iš atsakovių N. A. (a. k. ( - ) ir A. A. (a. k. ( - )... 285. Kitą ieškinio dalį atmesti.... 286. Priteisti iš atsakovės N. A. (a. k. ( - ) 313,28 Eur (tris šimtus trylika...