Byla 2-1086-657/2015
Dėl skolos ir delspinigių priteisimo. Teismas

1Kauno apygardos teismo teisėja Žibutė Budžienė,

2Sekretoriaujant Rasai Juronienei,

3Dalyvaujant ieškovei D. J., jos atstovui advokatui Gintarui Putvinskiui, atsakovui K. K., jo atstovui advokatui Edgarui Jautakiui,

4Viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. J. ieškinio atsakovui K. K. dėl skolos ir delspinigių priteisimo. Teismas,

Nustatė

5Ieškovė D. J. kreipėsi į teismą prašydama iš atsakovo K. K. priteisti ieškovės naudai 70.000,00 Lt skolos, 201.250,10 Lt delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (b.l. 4-7). Teismo posėdyje patikslino, jog 201.250,10 Lt suma yra palūkanos ir prašė šią sumą priteisti. Nurodė, kad 2004-09-05 tarp R. R. ir K. K. sudarytos sutarties pagrindu R. R. paskolino atsakovui 70.000,00 Lt, kuriuos atsakovas įsipareigojo grąžinti iki 2004-12-05. Atsakovas skolos nustatytu terminu negrąžino. 2006-03-03 skolos perleidimo sutartimi R. R. teisę į atsakovo skolą perleido ieškovei D. J.. Ieškovė ne kartą ragino atsakovą įvykdyti savo sutartinius įsipareigojimus, tačiau šis į raginimus nereagavo, piniginės prievolės neįvykdė. Tokie atsakovo veiksmai vertinami kaip nesąžiningi ir pažeidžiantys ieškovės teisėtus interesus. Įstatymas numato, kad skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus piniginėmis lėšomis, privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais. Paskolos sutartyje šalys nustatė trijų mėnesių paskolos grąžinimo terminą bei 2,5% mėnesines palūkanas, kurios sudaro 1.750,00 Lt, todėl mokėtina palūkanų suma sudaro 201.125,00 Lt. Be to, atsakovas privalo mokėti įstatymines palūkanas.

6Reikalavimus grindė: paskolos sutarties ir skolos perleidimo sutarties kopijomis, mokėjimo pavedimo kopija, turo pardavimo sutartimi, liudytojos parodymais.

7Atsakovas K. K. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti (b.l. 74-75). Nurodė, kad ieškovės sutuoktinis K. J. 2000 m. pradžioje iš atsakovo buvo pasiskolinęs 60.000,00 Lt. 2000 m. rugpjūčio mėn. K. J. mirė, ir paskola nebuvo grąžinta. 2004 m. rugsėjo 5 d. atsakovas iš R. R. pasiskolino 70.000,00 Lt. 2006 m. kovo 2 d. su ieškove susitarė, kad ieškovė atsakovui grąžintiną 60.000,00 Lt sumą perduos R. R., padengdama jo skolą. Atsakovas ieškovei grąžino 60.000 Lt paskolos sutarties originalą, o ji 60.000,00 Lt už jį sumokėjo R. R.. Tai, kad buvo surašyta pinigų grąžinimo sutartį, sužinojo tik gavęs iš teismo procesinius dokumentus. Atsakovo nuomone, tai nėra reikalavimo teisės perleidimo sutartis. Ieškovė niekada nėra net užsiminusi apie tai, kad turi reikalavimo teises pagal 2004 m. rugsėjo 5 d. paskolos sutartį ir nėra prašiusi minėtą paskolą grąžinti. Tai, kad 2006 m. kovo 3 d. Pinigų grąžinimo sutartis nėra reikalavimo perleidimo sutartis matyti iš šio dokumento turinio, be to, ieškovė pagal minėtą sutartį sumokėjo R. R. ne visą paskolos sumą ir palūkanas, todėl jai negalėjo pereiti visos kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku. Reikalavimas priteisti palūkanas turėtų būti atmestas, nes ieškovė neturi jokio teisinio pagrindo reikalauti jas sumokėti. Be to, reikalavimams dėl palūkanų išieškojimo yra taikomas sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas ir atsakovas prašo jį taikyti. Nagrinėjamu atveju būtina įvertinti ir prašomų priteisti palūkanų dydį, ar nereikia spręsti dėl kitokio jų skaičiavimo. Pagal atsakovo ir R. R. pasirašytą paskolos sutartį už paskolą atsakovui trijų mėnesių laikotarpiui mokėtinos 2,5 % dydžio mėnesinės palūkanos. Tačiau sutartyje nebuvo nustatyta, kad palūkanos už naudojimąsi pinigais turi būti mokamos iki visiško skolos grąžinimo, todėl reikalavimas priteisti 201.250,00 Lt yra nepagrįstas.

8Atsikirtimus grindė sutarčių nuorašais, liudytojo parodymais.

9Ieškinys tenkintinas iš dalies.

10Reikšdama ieškinį ieškovė nurodė, kad ji perpirko K. K. skolą iš R. R. ir tapo K. K. kreditore.

11Šalių paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2004 m. rugsėjo 5 d. R. R. atsakovui K. K. paskolino pinigų. Patvirtindami pinigų paskolinimo faktą šalys pasirašė paskolos raštelį 70.000,00 Lt sumai (b.l. 12). Šiame paskolos raštelyje nurodyta, kad paskola suteikiama trijų mėnesių laikotarpiui, kuris abiem šalim sutarus gali būti pratęstas. Sudarant paskolos sutartį buvo susitarta, kad bus mokamos 2,5 proc. dydžio mėnesinės palūkanos, kas sudaro 1.750,00 Lt.

12CK 6.871 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija du tūkstančius litų. Rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos davėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui (CK 6.871 str. 4 d.). Įvertinus 2004 m. rugsėjo 5 d. turinį bei šalių paaiškinimus, teismas konstatuoja, jog tarp R. R. ir atsakovo K. K. susiformavo paskolos teisiniai santykiai. Pagal paskolos sutarties esmę, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK .6.873 str. 1 d.).

13Byloje nustatyta, kad atsakovas R. R. skolos negrąžino, o ieškovė D. J. 2006 m. kovo 3 d. grąžino R. R. 60.000,00 Lt už K. K. – 53.000,00 Lt pervesdama į banko sąskaitą, o likusią sumą sumokėdama grynais pinigais (b.l. 13, 107). Priimdama skolą R. R. su D. J. pasirašė pinigų grąžinimo sutartį. Ieškovės nuomone, ši sutartis yra reikalavimo perleidimo sutartis ir ji savo reikalavimus atsakovui kildina iš šios sutarties.

14Sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2010-07-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2010; kt.). Kasacinio teismo pabrėžta tai, kad, taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-03-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2010; kt.), t.y. siekiant įvertinti konkrečios sutarties turinį, jos sąlygas, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2010; 2010-07-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2010; kt.). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pabrėžiama, kad, nors esant lingvistinės sutarties teksto reikšmės ir šalių tikrųjų ketinimų skirtumui, pirmenybę reikia teikti šalių ketinimams, kuriuos šalys, sudarydamos sutartį, turėjo omenyje, tačiau šio principo nereikėtų pernelyg suabsoliutinti. Jeigu šalių ketinimai nesutampa, didesnę reikšmę turi sutarties tekstas, todėl svarbesnė yra sutarties teksto lingvistinė analizė, nes ji gali padėti nustatyti, kurios šalies ketinimai atitinka sutarties lingvistinę prasmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-07-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2009).

15CK 6.50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolę visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai.

16Nagrinėjamoje byloje ieškovė teigia, kad pasirašydama su R. R. pinigų grąžinimo sutartį, ieškovė nusipirko iš jos reikalavimo teisę į skolininką K. K.. Ieškovė D. J. teismo posėdyje nurodė, jog R. R. paskolino atsakovui K. K. 60.000,00 Lt, o ji pati – 10.000,00 Lt, tačiau atskiros paskolos sutarties nerašė, visą paskolintą sumą surašė į vieną skolinimosi sutartį. Teismo posėdyje apklausta liudytoja R. R. nurodė, kad asmeniškai paskolino K. K. 60.000,00 Lt, o likusius 10.000,00 Lt davė D. J., bei nurodė, kad atsakovas jai kurį laiką mokėjo palūkanas net ir 2005 metais. Vėliau atsakovui, nustojus mokėti palūkanas ji pareikalavo skolą grąžinti, o kadangi už K. K. buvo laidavusi ieškovė, ji sutiko priimti iš jos skolą. Ieškovė D. J. taip pat patvirtino, jog atsakovui negrąžinus paskolos R. R., ji pati jautėsi atsakinga už paskolos grąžinimą, nes ji rekomendavo atsakovą R. R. kaip patikimą asmenį. Aplinkybes, kad už atsakovą pinigus R. R. atiduos ieškovė patvirtino ir liudytojas T. O., girdėjęs ieškovės ir atsakovo pokalbį.

17Vadovaujantis aukščiau minėtu teisiniu reglamentavimu, kasacinio teismo praktika, aptartos faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad tiek ieškovės, tiek liudytojos R. R., tiek atsakovo K. K. ketinimai buvo vienodi – buvo susitarta, kad ieškovė D. J. grąžins skolą R. R. už atsakovą K. K.. Tokį įsipareigojimą D. J. įvykdė pervesdama 53.000,00 Lt į R. R. sąskaitą, o likusią sumą sumokėdama grynais pinigais. Teismo nuomone, 2006 m. kovo 3 d. tarp ieškovės ir R. R. pasirašyta pinigų grąžinimo sutartis nėra reikalavimo perleidimo sutartis CK 6.103 straipsnio prasme, nes sutinkamai su CK 6.65 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorius, priimdamas prievolės įvykdymą, turi skolininkui išduoti pakvitavimą. Sąvoka „pakvitavimas“ reiškia bet kokį rašytinį dokumentą, kuriame atsispindi kreditoriaus valia, kad jis priėmė prievolės įvykdymą, ir kiti duomenys apie prievolės įvykdymą.

18Nors atsakovas teigė, kad ieškovės D. J. sutuoktinis jam buvo skolingas 60.000,00 Lt, ir grąžindama sutuoktinio skolą ji padengė atsakovo skolą R. R., tačiau šiems savo argumentams pagrįsti atsakovas nepateikė jokių įrodymų (CPK 178 str.). Ieškovei, įvykdžiusiai piniginę prievolę už atsakovą, perėjo visos kreditoriaus teisės, ir ieškovė turi atgręžtinio reikalavimo teisę į skolininką, t.y. turi teisę gauti iš atsakovo atitinkamą pinigų sumą (CK 6.50 str. 3 d., 6.112 str. 1 p.), todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 60.000,00 Lt (17.377,20 Eur).

19R. R. nurodė, jog buvo paskolinusi atsakovui 60.000,00 Lt. Ieškovė teigdama, kad 10.000,00 paskolino pati tokių aplinkybių ieškinyje nenurodė, ir jas pagrindžiančių įrodymų nepateikė (CPK 178 str.), todėl teismo nuomone, nėra pagrindo reikalavimo dėl 10.000,00 Lt skolos tenkinti.

20Ieškovė taip pat prašė priteisti 201.250,00 Lt palūkanų. Byloje nustatyta, kad palūkanų mokėjimas buvo sutartas tarp atsakovo ir R. R.. Pradinė kreditorė R. R. teismo posėdžio metu pripažino, kad jai kurį laiką palūkanos buvo mokamos, o kai atsakovas nustojo mokėti palūkanas, ji pareikalavo grąžinti skolą. Priimdama prievolės įvykdymą iš ieškovės už K. K. ir išduodama „pakvitavimą“ R. R. 2006 m. kovo 3 d. sutartyje nurodė, kad palūkanų įsiskolinimo suma sudaro 18.000,00 Lt, tačiau jokių pretenzijų dėl paskolos grąžinimo neturi (b.l. 13). Kaip jau minėta, ieškovė turi teisę gauti iš atsakovo atitinkamą pinigų sumą, kurią sumokėjo kreditoriui. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad ieškovei buvo perleista reikalavimo teisė į palūkanas, ar ji būtų tokią sumokėjusi R. R., todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti reikalavimo dėl 201.250,00 Lt palūkanų priteisimo.

21Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 str., 6.874 str.), todėl iš atsakovo ieškovei priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (nuo 17.377,20 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2014-09-05 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

22Kadangi ieškinys tenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų sumai. Pagal pareikšto ieškinio pobūdį ieškovės turėjo sumokėti 6.425,00 Lt žyminio mokesčio. Ieškovė yra sumokėjusi 1.701,00 Lt žyminio mokesčio, likusios dalies (4.724,00 Lt) žyminio mokesčio sumokėjimas buvo atidėtas iki sprendimo šioje byloje priėmimo (b.l. 8-11; 45). Ieškovė taip pat yra sumokėjusi 600,00 Lt už procesinių dokumentų parengimą (b.l. 16-17). Ieškinį tenkinus iš dalies (22 proc.) iš atsakovo ieškovei priteistina 1.413,50 Lt sumokėto žyminio mokesčio ir 132,00 Lt už procesinių dokumentų parengimą, viso 1.545,50 Lt (447,61 Eur) bylinėjimosi išlaidų. Iš ieškovės valstybei priteistina 4.724,00 Lt žyminio mokesčio bei 20,64 Lt pašto išlaidų, viso valstybei priteistina 4.744,64 Lt (1.374,14 Eur) bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 str., 93 str., 96 str., 98 str.).

23Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-270 str. teismas

Nutarė

24Ieškinį tenkinti iš dalies.

25Priteisti iš atsakovo K. K., a.k. ( - ) ieškovei D. J., a.k. ( - ) 17.377,20 Eur (septyniolika tūkstančių tris šimtus septyniasdešimt septynis eurus 20 ct) skolos, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (nuo 17.377,20 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2014-09-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 447,61 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt septynis eurus 61 ct) bylinėjimosi išlaidų.

26Priteisti iš ieškovės D. J., a.k. ( - ) valstybei 1.374,14 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus septyniasdešimt keturis eurus 14 ct) bylinėjimosi išlaidų (Valstybinė mokesčių inspekcija (įmonės kodas 188659752), į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. ( - ) Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660)).

27Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo teisėja Žibutė Budžienė,... 2. Sekretoriaujant Rasai Juronienei,... 3. Dalyvaujant ieškovei D. J., jos atstovui advokatui Gintarui Putvinskiui,... 4. Viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 5. Ieškovė D. J. kreipėsi į teismą prašydama iš atsakovo K. K. priteisti... 6. Reikalavimus grindė: paskolos sutarties ir skolos perleidimo sutarties... 7. Atsakovas K. K. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti (b.l. 74-75).... 8. Atsikirtimus grindė sutarčių nuorašais, liudytojo parodymais.... 9. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 10. Reikšdama ieškinį ieškovė nurodė, kad ji perpirko K. K. skolą iš R. R.... 11. Šalių paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta,... 12. CK 6.871 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinių asmenų paskolos sutartis... 13. Byloje nustatyta, kad atsakovas R. R. skolos negrąžino, o ieškovė D. J.... 14. Sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose... 15. CK 6.50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolę visiškai ar iš dalies... 16. Nagrinėjamoje byloje ieškovė teigia, kad pasirašydama su R. R. pinigų... 17. Vadovaujantis aukščiau minėtu teisiniu reglamentavimu, kasacinio teismo... 18. Nors atsakovas teigė, kad ieškovės D. J. sutuoktinis jam buvo skolingas... 19. R. R. nurodė, jog buvo paskolinusi atsakovui 60.000,00 Lt. Ieškovė teigdama,... 20. Ieškovė taip pat prašė priteisti 201.250,00 Lt palūkanų. Byloje... 21. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti... 22. Kadangi ieškinys tenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos... 23. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-270 str. teismas... 24. Ieškinį tenkinti iš dalies.... 25. Priteisti iš atsakovo K. K., a.k. ( - ) ieškovei D. J., a.k. ( - ) 17.377,20... 26. Priteisti iš ieškovės D. J., a.k. ( - ) valstybei 1.374,14 Eur (vieną... 27. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos...