Byla 2-4499-755/2013
Dėl skolos, kredito mokesčio, palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo

1Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjas Eigirdas Činka, sekretoriaujant Daivai Einorienei, dalyvaujant atsakovui M. Č., ieškovo UAB „Bobutės paskola“atstovui nedalyvaujant, žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Bobutės paskola“ ieškinį atsakovui M. Č. dėl skolos, kredito mokesčio, palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

Nustatė

2Ieškovas pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo 500 Lt kredito, 110,65 Lt kredito mokesčio, 36,58 Lt palūkanų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas, bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka (CPK 425 str. 1 d.).

3Teismas 2013-05-10 preliminariu sprendimu ieškinį visiškai patenkino.

4Atsakovas pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo, kuriame nurodė, jog nesutinka su priskaičiuotomis palūkanomis bei procesinių dokumentų teismui parengimo išlaidomis. Ieškovas atsiliepimo dėl atsakovo prieštaravimų nepateikė.

5Teismo posėdyje atsakovas patikslino savo poziciją dėl ieškovo reikalavimų ir nurodė, kad su mokėtinomis palūkanomis 36,58 Lt sutinka, bet nesupranta kas tai yra kredito mokestis bei nesutinka atlyginti dokumentų rengimo išlaidų.

6Priimtinas galutinis sprendimas ,kuriuo preliminarus sprendimas keičiamas.

7Dėl pačios skolos priteisimo nėra ginčo, bet yra prieštaraujama dėl kredito mokesčio, palūkanų priteisimo ir procesinių išlaidų, todėl teismas pasisako dėl šių argumentų.

8Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad šalys 2013-01-25 sudarė vartojimo kredito išdavimo sutartį Nr. n38mdk6q, pagal kurią ieškovas suteikė atsakovui 500 Lt vartojimo kreditą 6 mėnesių laikotarpiui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą, sumokėti 160 Lt kredito mokestį iki 2013-07-26, tačiau prisiimtų įsipareigojimų nevykdė. Kadangi atsakovas nemokėjo įmokų laiku, nereagavo į ieškovo siųstus raginimo laiškus, ieškovas 2013-04-19 remiantis sutarties 7.4 p. nutraukė vartojimo kredito sutartį. Atsakovas liko skolingas 500 Lt negražinto kredito bei 110,65 Lt kredito mokesčio. Remiantis kredito sutarties 5.1 p. ieškovas atsakovui apskaičiavo 36,58 Lt palūkanas už naudojimąsi vartojimo kreditu neįvykdžius prievolės laiku sumokėti grąžintiną sumą arba periodinį mokėjimą. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad tai yra elektroninėmis ryšio priemonėmis sudaryta sutartis, paskolos gavėjui prisijungiant prie paskolos davėjo siūlomų sąlygų( b.l.12-13).Sutarties bendrųjų sąlygų 1.4 nustatė, jog Grąžintina suma yra vartojimo kredito ir vartojimo kredito mokesčio suma, kurią Klientas privalo sumokėti Bendrovei periodiniais mokėjimais, numatytais mokėjimo grafike. Ši suma apskaičiuojama sudedant bendrą kredito kainą su kredito suma, nurodytą Kredito gavėjo paraiškoje ir perkeltoje į Sutarties specialiąsias sąlygas, pagal 1.13 p. Vartojimo kredito mokestis –suma , kurią vartojimo kredito gavėjas privalo sumokėti kredito davėjui už naudojimąsi kreditu. Sutarties priede Kredito mokestis prilyginamas palūkanoms ( b.l.11). Sykiu sutartyje dar vartojama sąvoka

9“ palūkanos“, kurios yra vartojimo kredito mokesčio procentinė išraiška (1.19).Už naudojimąsi kreditu gavėjas turi mokėti fiksuotas palūkanas, kurių procentinė išraiška yra nurodyta sutarties spec.sąlygose. Jos skaičiuojamos nuo kredito suteikimo iki dienos, kai jis faktiškai grąžintas. Sutarties priede vartojama sąvoka ( - )71 proc. Iš to, jog kitų procentinių dydžių sutartyje nenurodyta, kad ieškovas ją vartoja skaičiavimuose ( b.l.18 ) teismas daro išvadą, kad tai ir yra metinė palūkanų norma.

10Iš pasakyto teismas sprendžia, jog sutarties sąlygos neaiškios, nes vienu atveju susitarta, jog Kredito kaina yra palūkanos, mokamas už naudojimąsį kreditu, o kitu teigiama, jog dar mokamos ir kitos palūkanos( 5.1) , kurios skaičiuojamos toliau nuo visos pradelstos mokėti sumos taip pat kaip atlyginimas už naudojimąsi suteikta pinigų suma. Tokiu būdu aiškinant lingvistiškai atrodytų, jog mokėjimų terminų praleidimo atveju mokamos dvejos palūkanos, kurios yra skaičiuojamos kaip mokėjimo ( pelno ) palūkanos.

11Kadangi kilo ginčas dėl kredito mokesčio ir palūkanų dėl jų pagrįstumo sprendžiant būtina atkreipti dėmesį į sutarčių aiškinimo taisykles. Bendrosios sutarčių aiškinimo taisyklės įtvirtintos CK 6.193 str.bei suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Aiškinant sutartį taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo, sutartinių santykių praktiką ir kitas reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2010; 2012 m. vasario 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2012; 2012 m. birželio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2012; kt.). Be to, kasacinis teismas yra pabrėžęs būtinybę aiškinant sutartį atsižvelgti į jos ypatybes. Ne kartą atkreiptas dėmesys į teismo pareigą ex officio įvertinti vartojimo sutarties sąlygas sąžiningumo aspektu, vykdytiną visuotinai nepriklausomai nuo to, kokioje teisminėje procedūroje teisėjas priima su tokių sąlygų vertinimu susijusius procesinius sprendimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-7-272/2011; 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012). Aiškinant vartojimo sutartis taip pat turi būti taikoma speciali CK 6.193 str. 4 d., 6.188 str. 6 d. įtvirtinta palankiausio vartotojo atžvilgiu sutarties sąlygos aiškinimo taisyklė, pagal kurią, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai, be to, visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai.

12Esant neaiškiai sutarties sąlygai dėl mokėtinų palūkanų pobūdžio daroma išvada, kad paskolos sutarties sąlygos neatitinka CK 6.188 str. 6 d. reikalavimo bet kurią vartojimo sutarties rašytinę sąlygą išreikšti aiškiai ir suprantamai. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuojama, kad vartotojų teisių gynimo institutas ir tokio pobūdžio sutarčių aiškinimo ypatumai, susiję su būtinybe neaiškias sutarties sąlygas aiškinti sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies ir vartotojo naudai.

13Įvertinant, kad palūkanos , numatytos sutarties 5.1p skaičiuojamos tik mokėjimo terminų pažeidimo atveju, kad sutartyje nenumatytas netesybų skaičiavimas, teismas daro išvadą, jog, nors jos įvardytos atlyginimu už paskolą faktiškai yra kompensacinėmis palūkanomis, numatytomis CK 6.210, 6.261 str., kurių paskirtis atlyginti ieškovo patirtus nuostolius.

14Taigi, šalys buvo sudariusios vartojimo kredito sutartį (CK 6.886 str.). Sutartinių teisinių santykių dalyvių padėtis dėl objektyvių priežasčių: skirtingo profesinio statuso, patirties, informacijos, specialių žinių stokos, materialinės padėties, būtinybės patenkinti būtinuosius poreikius ar kitų aplinkybių dažnai yra akivaizdžiai nelygiavertė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad sutarties laisvės principas sudarant sutartį yra tinkamai įgyvendinamas, jeigu civilinių teisinių santykių subjektai yra lygiavertės padėties. Jeigu kuris nors šių santykių subjektas dominuoja kito atžvilgiu, gali kilti abejonių dėl sutarties šalių lygybės nustatant sutarties sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-579/2008). Siekiant apginti silpnesniosios sutarties šalies teises ir teisėtus interesus, sutarties laisvės principas gali būti ribojamas įstatymo. Vienas iš tokio teisinio reguliavimo, skirto silpnesniosios sutarties šalies gynimui, atvejų yra vartotojų teisių apsaugos institutas. Fizinio asmens (vartotojo) ekonominė padėtis paprastai yra silpnesnė negu kitos vartojimo sutarties šalies – pardavėjo ar paslaugų teikėjo (verslininko). Vartotojo, dalyvaujančio vartojimo sutartiniuose santykiuose, derybinės galios yra apribotos, neretai šis asmuo nepasirengęs deryboms arba nesugeba derėtis. Vartojimo sutartys dažniausiai sudaromos prisijungimo būdu, naudojant standartines sutarčių sąlygas, kurios nėra individualiai aptariamos (kaip ir šioje byloje nagrinėjamu atveju), todėl vartotojas yra priverstas priimti jam primetamas stipraus kontrahento siūlomas sutarties sąlygas arba apskritai sutarties atsisakyti. Nurodytos aplinkybės lemia, kad sutartiniuose santykiuose su vartotojais negali būti remiamasi vien sutarčių laisvės principu – būtinos teisės normos, saugančios silpnesniąją šalį ir įpareigojančios pardavėją ar paslaugų teikėją atsižvelgti į vartotojo interesus. Dėl šių priežasčių šiuolaikinėje sutarčių teisėje susiformavo silpnesniosios sutarties šalies apsaugos doktrina, kuri tapo pagrindu valstybei įsikišti į šalių sutartinius teisinius santykius ir, ribojant sutarties laisvės principą, nustatyti specialų vartojimo sutarčių teisinį reglamentavimą (žr. Vartotojų teisių apsauga vartojimo sutartiniuose santykiuose: teisinio reguliavimo ir teismų praktikos apžvalga, Teismų praktika Nr. 30, 2009). Todėl aplinkybė, kad ieškovas vienašališkai nustatė netesybų ( kompensacinių palūkanų) dydį sutartyje, kuri sudaryta elektroninių ryšio priemonių būdu, dar nereiškia, kad šis dydis yra protingas ir pagrįstas. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo nutartyse yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad vartotojų gynimas yra prioritetinė valstybės ekonominės ir socialinės politikos dalis, konstitucinis valstybės ūkio tvarkymo principas; su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys: 2001-04-18 Nr. 3K-3-475/2001, 2008-10-28 Nr. 3K-3-536/2008 ir kt.). Vertinant greito kredito sutarties sąlygas, teismui būtina atsižvelgti į įstatymo leidėjo valią įtvirtintą 2011-04-01 įsigaliojusiame Vartojimo kreditų įstatyme, kuris buvo priimtas būtent tikslu pažaboti greitųjų kreditų įstaigų veiklą, kad užtikrinti aukštesnę vartotojų teisių apsaugą vartojimo kredito teikimo paslaugų srityje . Minėtu įstatymu įgyvendinta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/48/EB dėl vartojimo kredito sutarčių. Įstatyme įtvirtinta kredito davėjų pareiga atsakingai įvertinti kredito gavėjo mokumą. Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. nustato, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, jokios kitos netesybos už vartojimo kredito sutartyje numatytų įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomos. Jeigu netesybų dydis yra nustatytas įstatyme, o sutartis yra vartojimo sutartis, tai šalys savo susitarimu negali bloginti vartotojo padėties, t. y. nustatyti vartotojui didesnes netesybas negu nustatyta įstatyme.

15Aukščiau aptartos kompensacinės palūkanos yra 102,71 proc. dydžio arba 0,28 proc. į dieną

16( 102,71 proc.: 365 d.). Pagal sutartį šio įsipareigojimų nevykdymo palūkanos yra taikomos nevykdant sutartinių įsipareigojimų, taigi savo esme yra, nepaisant pavadinimo, sankcija, kuri taikoma dėl netinkamo prievolės vykdymo ( CK 6.71 str.). Šiuo atveju teismas daro išvadą ,jog įsipareigojimų nevykdymo palūkanos atlieka jau ne atlyginimo už naudojimąsi lėšomis, o baudinę funkciją. Taikant civilinę sutartinę atsakomybę, teismui pavesta spręsti dėl atsakomybės dydžio , neįvykdymo priežasčių ( CK 6 knygos 3 dalies 2 skirsnis)

17CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jeigu netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Taigi teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis). Taigi mažindamas faktines netesybas teismas taiko esminį kriterijų – netesybų santykį su nuostoliais, nes tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta. Nustatant, ar netesybos, palyginus su nuostoliais, nėra pernelyg didelės, atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis, pavyzdžiui, šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, tikruosius sutarties šalių ketinimus, sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, šalių statusą, t. y. į tai, ar šalys yra vartotojos ar ne, į faktines bylos aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, CK 1.5 str. įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje Nr. 3K-7-304/2007; 2008 m. vasario 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2008; 2009 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2009; kt.). Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad tuo atveju, kai sprendžiamas klausimas ar mažinti netesybas ar kyla netesybų mažinimo teismo iniciatyva klausimas, kreditorius turi pareigą pagrįsti sutartų netesybų dydį įrodinėdamas nuostolius, t. y. kreditorius turėtų įrodinėti tikėtinus nuostolius tam, kad pagrįstų protingą netesybų dydį. Taigi, kilus sutartinių netesybų mažinimo klausimui, kreditorius, grįsdamas teiginius dėl sutartyje įtvirtintų netesybų dydžio tinkamumo, nebegali remtis kompensuojamuoju sutartinių netesybų pobūdžiu ir jų, kaip minimalių nuostolių, kurių nereikia įrodinėti, institutu( LAT byla 3K-3-578/2012).

18Nagrinėjamu atveju kasatorius neįrodinėjo galimų nuostolių, t. y. nepagrindė teiginių dėl to, kad sutartyje nustatytas 5.1 ir spec.dalyje MPD dydis yra tinkamas, nepažeidžiantis šalių interesų pusiausvyros, teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principų ir būtinas jo patirties nuostoliams atlyginti.

19Nors šiuo konkrečiu atveju kalbama apie palūkanas, o ne netesybas , bet atsižvelgiant į panašią jų paskirtį- kompensuoti kreditoriaus nuostolius, į didelę metinę mokėjimo palūkanų normą 60 proc.

20( 150 Lt : 100 proc.x 150 Lt ) x 2 ) kas viršija įprastines paskolos palūkanų normas teismo nuomone ši Vartojimo kredito įstatyme nustatyta riba – 0,05 proc.per dieną gali būti taikoma ir kompensuojamųjų palūkanų atžvilgiu. Dėl pasakyto teismo nuomone sutarties metinė palūkanų norma nustatyta spec. dalyje prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus, todėl jos gali būti sumažintos iki protingos sumos- iki 0,05 proc. už dieną(18,25 proc. metinių palūkanų( 0,05 proc.x 365 d.). Dėl šio atitinkamai mažintinos iki 4,12 Lt (2,28Lt + 1,45Lt + 0,39 Lt) šios priskaičiuotos iki 2013-05-06 ( pagal lentelę b.l.18) palūkanos (67,2 Lt x 68 d.x 0,05 proc.) + ( 72,95 Lt x 40 d. ) x 0,05 proc.)+( 79,2 Lt x 10 d. ) x 0,05 proc.).

21Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37, 6.210 str.), todėl jos iš atsakovo priteisiamos.

22Ieškinį tenkinant dalinai, galutiniu sprendimu išsprendžiami bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimai pagal CPK 430, 92, 93, 96, 98 str. taisykles- jos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai – 95 proc. priteisiamos iš atsakovo.

23Atsakovo prieštaravimas dėl dokumentų rengimo išlaidų atlyginimo priteisimo pripažįstamas nepagrįstu. Išlaidų dokumentams parengti faktas patvirtinamas pateiktais dokumentais ( b.l.7-8). Jos santykinai nedidelės 181,50 Lt. Nors dokumentus rengė ne advokatas, bet teismas, atsižvelgęs ir į Lietuvos advokatų tarybos 2004 m.kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas„REKOMENDACIJAS DĖL CIVILINĖSE BYLOSE PRITEISTINO UŽMOKESČIO UŽ ADVOKATO AR ADVOKATO PADĖJĖJO TEIKIAMĄ TEISINĘ PAGALBĄ (PASLAUGAS) MAKSIMALAUS DYDŽIO“, konstatuoja, kad jos neviršija šių dydžių( 8 p. numato galimu iki 3 MMA dydžio atlygį, padėjėjo darbo atveju-80 proc. šios sumos) , todėl gali būti pagal analogiją taikomos ir šiuo atveju. Pagal patenkintų reikalavimų proporciją priteistina 95 proc.šių išlaidų -172,42 Lt.

24Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 430, 260, 263 - 265, 268 str., teismas

Nutarė

25Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-05-10 preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr.2-4499-755/2013 pakeisti ir priteisti iš M. Č., a. k. ( - ) ieškovo UAB „Bobutės paskola“, į. k. 302447985, naudai 500,00 Lt (penkis šimtus litų 00 ct) negrąžinto kredito, 110,65 Lt (vieną šimtą dešimt litų 65 ct) kredito mokesčio, 4,12 Lt (keturis litus 12 ct) palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo teismo priteistos sumos ( 614,77 Lt ) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2013-05-09 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 28 Lt (dvidešimt aštuonis ) žyminio mokesčio, 172,42 Lt (vieną šimtą septyniasdešimt du litus 42 ct) procesinių dokumentų parengimo išlaidų.

26Priteisti iš M. Č., a. k. ( - ) valstybei 15,20 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie FM, įmonės kodas 188659752, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, banke ,,Swedbank“ AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660

27Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą Panevėžio miesto apylinkės teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjas Eigirdas... 2. Ieškovas pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo 500... 3. Teismas 2013-05-10 preliminariu sprendimu ieškinį visiškai patenkino.... 4. Atsakovas pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo, kuriame... 5. Teismo posėdyje atsakovas patikslino savo poziciją dėl ieškovo reikalavimų... 6. Priimtinas galutinis sprendimas ,kuriuo preliminarus sprendimas keičiamas.... 7. Dėl pačios skolos priteisimo nėra ginčo, bet yra prieštaraujama dėl... 8. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad šalys 2013-01-25 sudarė... 9. “ palūkanos“, kurios yra vartojimo kredito mokesčio procentinė... 10. Iš pasakyto teismas sprendžia, jog sutarties sąlygos neaiškios, nes vienu... 11. Kadangi kilo ginčas dėl kredito mokesčio ir palūkanų dėl jų pagrįstumo... 12. Esant neaiškiai sutarties sąlygai dėl mokėtinų palūkanų pobūdžio... 13. Įvertinant, kad palūkanos , numatytos sutarties 5.1p skaičiuojamos tik... 14. Taigi, šalys buvo sudariusios vartojimo kredito sutartį (CK 6.886 str.).... 15. Aukščiau aptartos kompensacinės palūkanos yra 102,71 proc. dydžio arba... 16. ( 102,71 proc.: 365 d.). Pagal sutartį šio įsipareigojimų nevykdymo... 17. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jeigu... 18. Nagrinėjamu atveju kasatorius neįrodinėjo galimų nuostolių, t. y.... 19. Nors šiuo konkrečiu atveju kalbama apie palūkanas, o ne netesybas , bet... 20. ( 150 Lt : 100 proc.x 150 Lt ) x 2 ) kas viršija įprastines paskolos... 21. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5... 22. Ieškinį tenkinant dalinai, galutiniu sprendimu išsprendžiami bylinėjimosi... 23. Atsakovo prieštaravimas dėl dokumentų rengimo išlaidų atlyginimo... 24. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 430, 260, 263 - 265, 268 str., teismas... 25. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-05-10 preliminarų sprendimą... 26. Priteisti iš M. Č., a. k. ( - ) valstybei 15,20 Lt procesinių dokumentų... 27. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...