Byla e2A-575-302/2019
Dėl žalos aplinkai atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Kauno miesto savivaldybė

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danguolės Martinavičienės ir Jūratės Varanauskaitės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno vandenys“ dėl žalos aplinkai atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Kauno miesto savivaldybė.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Kauno vandenys“ 250 112,30 Eur žalos atlyginimą.

82.

9Ieškinyje nurodė, kad 2016 m. birželio 10–11 dienomis UAB „Kauno vandenys“ dėl nuotekų kanalizacijos trasos vamzdžio trūkimo ir jo remonto, kuris tęsėsi devynias su puse valandos, neteisėtai, neturėdama leidimo, į Neries upę, ties Plungės g. 37, Kaunas, išleido 16 336 m3 nevalytų nuotekų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. 471 „Dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ (toliau – Metodika) 1, 17, 18, 25 ir 29 punktais, ieškovas nustatė, kad atsakovė padarė 250 112,3 Eur žalą paviršiniams vandenims, kurią ieškiniu ir prašoma priteisti.

10II.

11Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

123.

13Kauno apygardos teismas 2018 m. lapkričio 9 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė valstybei iš atsakovės UAB „Kauno vandenys“ 133 746 Eur žalos aplinkai atlyginimą, bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

144.

15Teismas nurodė, kad atsakovė, pažeisdama Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 patvirtinto Nuotekų tvarkymo reglamento reikalavimus, įvykus nuotekų vamzdyno avarijai, nevalytas nuotekas išleido į Neries upę, neturėdama leidimo jas išleisti šioje vietoje, todėl atsakovės veiksmai yra neteisėti, o tai reiškia, kad egzistuoja pirmoji atsakovės deliktinės atsakomybės sąlyga.

165.

17Nustatęs, kad, įvykus nuotekų vamzdyno avarijai, į Neries upę buvo išleistos nevalytos nuotekos, todėl pakito Neries upės vandens kokybė, padidėjo jo užterštumas, užteršiant upės vandenį organiniais teršalais, suspenduotomis medžiagomis ir pan., teismas sprendė, jog buvo padaryta žala gamtai. Tai, kad po avarijos nebuvo nustatyta, jog dėl upės vandens užteršimo būtų nugaišusių žuvų, teismo nuomone, nepaneigia atsiradusios žalos, kaip ją apibrėžia Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas (toliau – AAĮ), fakto.

186.

19Nustatęs, kad atsakovė pažeidė Nuotekų tvarkymo reglamento reikalavimus ir nevalytas nuotekas išleido nenustatytoje vietoje ir draudžiamu būdu (neturint leidimo) ir, kaip nustatyta, dėl šių veiksmų buvo padaryta žala aplinkai, teismas konstatavo ir tai, kad tarp atsakovės neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

207.

21Teismas pažymėjo, kad šios kategorijos žalos (žalos aplinkai ir gamtai) atlyginimo specifika yra ta, jog įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs vadinamosios griežtosios atsakomybės principą, kai atsakomybė atsiranda nesant kaltės (AAĮ 34 straipsnio 2 dalis). Tačiau šiuo atveju, atsižvelgiant į atsakovės veiklos pobūdį, teismo nuomone, būtina vertinti ne tik specialiąsias AAĮ normas, bet ir bendrąsias didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybę už padarytą žalą reglamentuojančias nuostatas, bendruosius griežtosios civilinės atsakomybės taikymo principus.

228.

23Nuotekos į Neries upę 2016 m. birželio 10-11 d. išsiliejo dėl avarijos. Įvykio, sukėlusio žalą aplinkai, metu atsakovė veikė kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytoja. Šios aplinkybės atsakovė neginčija, o Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatyme, Vyriausybės 2001 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 817 patvirtintame Potencialiai pavojingų įrenginių kategorijų sąraše slėginiai vamzdynai priskirti potencialiai pavojingiems įrenginiams, todėl teismas darė išvadą, kad atsakovės atsakomybei, atsakomybės mažinimui ar atleidimui nuo jos taikytinos ir teisės normos, įtvirtintos CK 6.270 straipsnyje.

249.

25Teismas nurodė, kad atsakovė yra ūkio subjektas, kurio vienas uždavinių yra užtikrinti tinkamą įstatymų reikalavimus atitinkantį nuotekų šalinimą, jos veikla ir eksploatuojami įrenginiai susiję su didesniu pavojumi aplinkiniams, taigi jai nustatytas fizinės saugos tikslas, todėl atsakovė yra absoliučiai atsakinga už jos eksploatuojamų įrenginių fizinę būklę ir privalo sudaryti tokias sąlygas, kad jos vykdoma veikla nesukeltų pavojaus aplinkai. Įvykęs avarijos faktas, teismo nuomone, patvirtina, kad atsakovė netinkamai vykdė pareigą užtikrinti nuotekų vamzdyno priežiūrą. Atsakovės argumentai, kad trūkusio vamzdyno eksploatavimo laikas dar nebuvo pasibaigęs, kad atsakovė neturėjo jokių galimybių patikrinti vamzdyno būklę (vamzdynai yra po žeme) ir numatyti avarijos kilimo galimybių, kad avarija nesusijusi su kokiais nors atsakovės darbuotojų veiksmais, galėjusiais turėti įtakos avarijos kilimui, teismo vertinimu, nepaneigia atsakovei taikytinos griežtosios atsakomybės pobūdžio, nes jai, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojai, kyla pareiga užtikrinti, jog jokia žala nekiltų. Todėl teismas atmetė atsakovės atsikirtimus, kad ji turėtų būti atleista nuo atsakomybės dėl nenugalimos jėgos arba kad į tai būtų atsižvelgta nustatant jos atsakomybės apimtį.

2610.

27Teismas nustatė, kad ieškovas, remdamasis Metodikos 17, 18, 25, 29 punktais, paskaičiavo aplinkai padarytos žalos dydį – 250 112,30 Eur. Atsakovė ginčijo nustatytą žalos dydį, teigdama, kad buvo netinkamai nustatytas neteisėtai išleistų nevalytų nuotekų kiekis (16 336 m3) ir išleistų nuotekų užterštumo lygis, nurodė, kad žala galėtų būti 109 198,69 Eur, vėliau prašė paskirti byloje ekspertizę aplinkai padarytos žalos / taršos dydžiui nustatyti, kuri teismo nutartimi buvo paskirta. Ekspertizės akte buvo nustatyta, kad žala už nuotekų išleidimą į atvirus telkinius, neįvertinus upės vandens kokybės, yra 133 746 Eur, o įvertinus vandens kokybę – 131 799 Eur.

2811.

29Teismas sprendė, kad, nustatant orientacinį išleistų nevalytų nuotekų kiekį, turėtų būti atsižvelgta ir į istorinį vidutinį išleidžiamų nuotekų kiekį tomis dienomis, kai nebuvo lietaus. Būtent tokiu būdu (vertinant nuotekų kiekį sausu metu ir paros metu, kai vyko avarija) ekspertas nustatė, kad į aplinką galimai galėjo patekti 13 709 m3 nuotekų. Nors ekspertas nurodo, kad turėtų būti įvertinta ir plius / minus 25 % intervalo nuo 20:00 val. iki 4:00 val. nuotekų debito vidurkio paklaida, tačiau vidutinis nuotekų kiekis paskaičiuotas, remiantis nuotekų kiekiu būtent šiuo paros laikotarpiu, todėl, teismo nuomone, intervalo paklaida netaikytina.

3012.

31Atsižvelgiant į tai, kad avarijos metu buvo paimti trys mėginiai, o jų duomenys skiriasi dėl jų paėmimo skirtingomis sąlygomis, teismo nuomone, teisingiausia būtų nevalytų nuotekų užterštumą nustatyti pagal šių mėginių paėmimo metu nustatytų užterštumo parametrų vidurkį, kaip ir nustatė ekspertas.

3213.

33Įvertinęs minėtas aplinkybes, teismas konstatavo, kad eksperto išvada paneigia ieškovo paskaičiavime panaudotų vidutinių duomenų dėl išleistų nevalytų nuotekų kiekio ir jų užterštumo lygio pagrįstumą, todėl žalos dydis paskaičiuotinas pagal eksperto išvadą, remiantis jo nustatytu galimai išleistų nevalytų nuotekų kiekiu, t. y. 13 709 m3, ir remiantis jo nustatytu nuotekų užterštumo lygiu pagal ieškovo ir dviejų atsakovės paimtų mėginių avarijos metu duomenų vidurkį. Teismas nurodė, kad tokiu būdu paskaičiuotas žalos dydis, kaip nurodyta ekspertizės akte, yra 133 746 Eur, neįvertinus upės vandens kokybės, arba 131 799 Eur – įvertinus upės vandens kokybę. Teismas sutiko su ekspertu, kad, skaičiuojant aplinkai padarytą žalą, reiktų įvertinti upės vandens kokybę, kadangi jame prieš patenkant nuotekoms jau yra tam tikras užterštumo lygis, tačiau nurodė, jog byloje nėra surinkta jokių duomenų apie Neries upės, į kurią pateko nevalytos nuotekos, vandens kokybę, o remtis Nemuno upės kokybės rodikliais, nors nuotekos iš Neries upės maždaug po valandos pateko į Nemuno upę, būtų nepagrįsta ir neteisinga dėl Nemuno upės vandens kokybei galimai turinčių įtakos ir kitų veiksnių, kuriuos įvertinti visa apimtimi nėra galimybių.

3414.

35Įvertinęs tai, kad atsakovė eksperto išvada paneigė ieškovo pagal Metodiką nustatytus dydžius, teismas sprendė, kad ieškovo apskaičiuotas žalos aplinkai atlyginimo dydis mažintinas iki 133 746 Eur sumos.

3615.

37Atsakovė UAB „Kauno vandenys“ prašė priteisti iš ieškovo 11 426,82 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti ir 3 630 Eur išlaidas už ekspertizės atlikimą. Teismas pagrįstomis ir būtinomis laikė tik 8 514,82 Eur dydžio atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti, todėl, tenkinęs ieškinį iš dalies (53 proc.), atsakovei iš ieškovo priteisė 4 512,85 Eur (8 514,82 x 53 proc. / 100 proc.) bylinėjimosi išlaidų.

38III.

39Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

4016.

41Apeliaciniame skunde ieškovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, o, netenkinus minėto prašymo, priteistas atsakovei bylinėjimosi išlaidas sumažinti iki 1 484,55 Eur. Taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodo šiuos esminius argumentus:

4216.1.

43Teismas nepagrįstai nesivadovavo ieškovo paskaičiuotu žalos dydžiu, kuris yra pagrįstas objektyviais duomenimis, o ne spėliojimais ar prielaidomis.

4416.2.

45Ekspertas nepagrįstai siūlė mažinti išleistų nevalytų nuotekų dydį, atsižvelgiant į tai, kad dalis nevalytų nuotekų neištekėjo, o liko vamzdyne. Neries tarša vyko 2016 m. birželio 10–11 dienomis nuo 19.00 val. iki 12.00 val. Skaičiuojant žalą, taršos periodas vertintinas tik nuo 2016 m. birželio 10–11 d. nuo 20.00 val. iki 4.00 val. ir tai sudaro 16 336 m3 išleistų nevalytų nuotekų. UAB „Kauno vandenys“ pateikti duomenys rodo, kad tarša galimai pasibaigė tik 2016 m. birželio 11 d. apie 12.00 val. Atsižvelgiant į tai, skaičiuojant žalą, nepagrįstai neįvertintas 5 650 m3 išleistų nuotekų kiekis. Ieškovo pateiktame žalos aplinkai skaičiavime įvertinta, kad 25,7 proc. nuotekų liko vamzdyne, todėl nėra jokio logiško pagrindimo, kuriuo remiantis pakartotinai aplinkai padaryta žala turėtų būti mažinama atsižvelgiant į vamzdyne likusias nuotekas.

4616.3.

47Ekspertas nepagrįstai atsižvelgė į lietingus periodus ir vertino tik tas dienas, kuriomis kritulių nebuvo, nes pagal UAB „Kauno vandenys“ Taršos leidimo Nr. 1/89, kuris pakoreguotas 2011 m. rugsėjo 10 d., 3 lentelę į Kauno miesto valymo įrenginius, valymui paduodamas tik ūkio – buities ir gamybinės nuotekos, o paviršinių nuotekų patekimas į šį kolektorių nenumatytas. Pagal Lietuvos hidrometeorologijos Tarnybos prie aplinkos ministerijos Kauno meteorologijos stoties duomenis nuo 2016 m. rugsėjo 7 d. iki 2016 m. rugsėjo 21 d. kritulių visai nebuvo, tačiau ekspertas nuotekų kiekių skirtumą priskyrė lietui. Taip pat ekspertizės akte nėra duomenų, kad tokios nuotekos savavališkai surenkamos nuo tam tikrų plotų ir patenka ar gali patekti į vamzdyno įrenginius.

4816.4.

49Eksperto išvada neatitinka teisės aktų reikalavimų: ekspertizė buvo atlikta vertinant byloje esančius įrodymus ir kito specialisto padarytas išvadas, pats ekspertas jokio atskiro tyrimo neatliko; eksperto pateiktos išvados lakoniškos ir nepakankamai motyvuotos; ekspertas pasirinko kitą duomenų imtį skaičiavimui be jokio mokslinio pagrindimo; į pateiktus klausimus atsakinėjo remdamasis prielaidomis, jokių objektyvių duomenų nepateikė; teismo posėdžio metu teikė teisinio pobūdžio analizę, nors teismo ekspertai negali duoti išvadų teisiniais klausimais, todėl eksperto nurodytas išbėgusių atliekų kiekis turėtų būti atmetamas kaip nepagrįstas.

5016.5.

51Ieškovo procesinė teisė būti išklausytam buvo pažeista , nes pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovo prašymo atidėti baigiamųjų kalbų išklausymo ieškovo atstovei pateikus nedarbingumo pažymą.

5216.6.

53Atsakovės prašytų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis yra neproporcingai didelis, prieštaraujantis Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) įtvirtintiems maksimaliems dydžiams, o reikalavimas dėl didžiosios dalies išlaidų priteisimo yra nepagrįstas. Tik 3 227,28 Eur teisinės pagalbos išlaidų atitiktų Rekomendacijų reikalavimus, todėl, netenkinus 46,53 proc. ieškinio reikalavimų, iš viso atsakovei galėjo būti priteista tik 1 484,55 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5416.7.

55Kadangi teismo paskirto eksperto atlikta ekspertizė neatitinka teisės aktams keliamų reikalavimų, todėl išlaidos už ekspertizės aktą neturėtų būti skaičiuojamos ir priteisiamos iš ieškovo.

5616.8.

57Nustatinėdamas 2016 m. birželio 10–11 dienomis išbėgusių nevalytų nuotekų kiekį į Neries upę, teismas išimtinai rėmėsi eksperto išvadoje neaiškiai nustatytomis ir spėliojimais pagrįstomis aplinkybėmis, taip pat neišnagrinėjo bylai svarbių duomenų, pažeidė ieškovo procesinę teisę pasakyti baigiamąją kalbą, todėl byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka.

5817.

59Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė UAB „Kauno vandenys“ prašo ieškovo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos esminius argumentus:

6017.1.

61Ekspertas atliko ekspertizę, kurios metu, atsižvelgdamas į byloje esančius duomenis, vertino ieškovo ir atsakovės į bylą pateiktų skaičiavimų pagrįstumą, nes jie ženkliai skyrėsi. Ekspertas savo pateiktą išvadą tinkamai motyvavo, atsakė į visus jam pateiktus klausimus, teismo posėdžio metu pagrindė išvadų teisingumą, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo abejoti eksperto išvadų teisingumu. Tai, kad ekspertas teismo posėdžio metu išsakė savo nuomonę dėl teisinio reguliavimo spragų skaičiuojant aplinkai padarytą žalą, negali būti laikoma Teismo ekspertizės įstatymo nuostatų pažeidimu. Pirmosios instancijos teismas sprendime detaliai pasisakė, kodėl yra remiamasi būtent eksperto išvadoje nurodytu žalos dydžiu, o ne ieškovo apskaičiuotu žalos dydžiu.

6217.2.

63Ieškovo įstaigoje dirba ne vienas teisininkas, o tai reiškia, kad ieškovas, vienai iš jo atstovių turint nedarbingumo pažymą, galėjo pasirūpinti tinkamu jo interesų atstovavimu byloje, todėl atmestinas kaip nepagrįstas skundo argumentas dėl ieškovo teisių pažeidimo netenkinus ieškovo prašymo atidėti baigiamųjų kalbų išklausymą.

6417.3.

65Ieškovo nurodoma bylinėjimosi išlaidų suma (3 227,28 Eur), kurią atsakovė turėjo patirti nagrinėjant bylą, yra nereali ir neprotingai maža, neatitinkanti bylos sudėtingumo, trukmės bei rengtų procesinių dokumentų pobūdžio.

6617.4.

67Nors ieškovas nesutiko su ekspertizės skyrimu, tačiau sutiko su eksperto kandidatūra ir teikė ekspertui klausimus, priimdamas skundžiamą sprendimą, teismas rėmėsi ekspertizės išvadomis, todėl išlaidos už ekspertizės atlikimą buvo būtinos ir pagrįstos.

6817.5.

69Ieškovas nepateikė motyvų, kodėl bylą apeliacine tvarka reiktų nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl byla pagal bendrąsias taisykles nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.

7018.

71Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „Kauno vandenys“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos esminius argumentus:

7218.1.

73Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suabsoliutino žalos aplinkai padarymo faktą ir rėmėsi griežtosios atsakomybės plačiu aiškinimu, nemotyvuodamas, kodėl nagrinėjamu atveju atsakovė negali būti atleidžiama nuo civilinės atsakomybės ar mažinama jos atsakomybė, nors byloje buvo įrodinėjamos force majeure aplinkybės. AAĮ nesant normų, susijusių su atleidimu nuo civilinės atsakomybės ar atsakomybės mažinimu dėl nenugalimos jėgos, teismas turėjo vadovautis CK 6.253 ir 6.270 straipsnių nuostatomis. Nagrinėjamu atveju nuotekos į Neries upę išsiliejo dėl avarijos, kuri negalėjo būti iš anksto numatyta (atsakovei priklausančių nuotekų vamzdynas, kuriame įvyko avarija, nebuvo nusidėvėjęs), o ne dėl atsakovės kokių nors neteisėtų veiksmų, kaip konstatuota skundžiamame sprendime. Be to, įvykus avarijai, atsakovė ėmėsi visų priemonių žalai sumažinti ir likviduoti, t. y. apie avariją iškart buvo pranešta aplinkos apsaugos institucijoms, į situaciją buvo greitai sureaguota ir avarijos padariniai per optimalų laiką likviduoti. Atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas turėjo atleisti atsakovę nuo civilinės atsakomybės arba priteisiamą žalą ženkliai sumažinti.

7418.2.

75Atsakovė yra savivaldybės įmonė, kuri buvo įsteigta tam, kad tenkintų visuomenės būtiniausius poreikius – vykdytų geriamojo vandens gavybą, tiekimą ir nuotekų valdymą Kauno mieste ir rajone. Bet kokios atsakovės patiriamos papildomos (biudžete nenumatytos) išlaidos pakenktų itin reikšmingų projektų įgyvendinimui bei turėtų neigiamos įtakos atsakovės teikiamų paslaugų kokybei bei kainoms. Priteisus žalos atlyginimą iš atsakovės, nebūtų kitos išeities kaip didinti vandens ir kitų paslaugų kainas, dėl ko akivaizdu, kad nukentėtų atsakovės tiekiamo vandens vartotojai. Ieškovo ieškiniu ginamas viešasis interesas – aplinkos apsauga, negali būti sureikšminamas ir iškeliamas aukščiau kito viešo intereso.

7618.3.

77Situacija, kai avariniu būdu išleistos nuotekos į Neries upę nesukėlė neigiamų pasekmių aplinkai, turėtų būti vertinama kaip aplinkai padaryta tarša, o ne aplinkai padaryta žala. Šiuo atveju yra aiškios teisinio reguliavimo spragos, kai įstatymuose nenurodyta, kaip reiktų vertinti aplinkai padarytą žalą (taršą), kai žala (tarša) atsiranda veikiant nenugalimos jėgos aplinkybėms. Nagrinėdamas bylą, teismas turėjo egzistuojančias teisės spragas užpildyti pateikdamas motyvuotą išaiškinimą, kaip tokiu atveju turėtų būti atribojama aplinkai padaryta tarša ir žala, jei žala aplinkai yra padaroma netyčia (veikiant nenugalimai jėgai), bei kaip tokiu atveju turėtų būti sprendžiamas civilinės atsakomybės klausimas, o ne teisės spragas aiškinti atsakovės nenaudai.

7818.4.

79Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino atsakovės prašytų priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą, nes byla yra sudėtinga, didelės apimties, reikalaujanti specialių žinių, be to, teismų praktika dėl esminių nagrinėjami bylai aktualių aspektų nėra suformuota.

8019.

81Ieškovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo skundo netenkinti. Nurodo šiuos esminius argumentus:

8219.1.

83Atsakovė klaidingai teigia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas atleisti ją nuo civilinės atsakomybės dėl force majeure (nenugalimos jėgos) aplinkybių. 2016 m. birželio 10–11 dienomis įvykęs UAB „Kauno vandenys“ kanalizacijos vamzdžio trūkimas negali būti traktuojamas kaip force majeure aplinkybė, nes tai ne pirmą kartą pasitaikanti tokio pobūdžio avarija atsakovės kanalizacijos trasose, todėl buvo galima ir privaloma tai numatyti ir imtis apsaugos priemonių, kurios būtų užkirtusios kelią nevalytų nuotekų išsiliejimui į Neries upę.

8419.2.

85Taršos vietoje (Nėries upė, ties Plungės g. 37, Kaune) leidimo išleisti atliekas atsakovė neturi, tai reiškia, kad nuotekos neteisėtai, neturint leidimo, buvo išleistos į Nėries upę, todėl žala aplinkai pagrįstai buvo apskaičiuota remiantis Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodika.

8620.

87Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė atsiliepime į apeliacinius skundus prašo atsakovės apeliacinį skundą tenkinti, o ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo šiuos esminius argumentus:

8820.1.

89Teismas nepagrįstai įvykusios avarijos nelaikė nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybe, kuri laikytina šalinančia atsakovės atsakomybę visiškai arba didžiąja dalimi. Įvykusios avarijos nei numatyti, nei sukontroliuoti, nei išvengti atsakovė neturėjo jokių galimybių.

9020.2.

91Nepagrįsta teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja viena iš privalomų deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėti veiksmai. Tai, kad, įvykus avarijai, nuotekos ištekėjo ne per „suderintą“ išleistuvą, negali būti laikoma neteisėtumu (teisės aktuose įtvirtintų aplinkosaugos reikalavimų nesilaikymu).

9220.3.

93Nei AAĮ, nei Metodika neišskiria iš esmės vienodai jokiais būdais negalimų traktuoti atvejų: pirma, kaip turi būti skaičiuojama žala aplinkai, kai asmenys valiniais veiksmais / neveikimu, neatidumu ar nebuvimu pakankamai rūpestingu ir atidžiu lemia žalos aplinkai kilimą; antra, kai tai įvyksta dėl aplinkybių, traktuotinų kaip nenugalima jėga, arba, kai akivaizdu, kad didesnio pavojaus šaltinio valdytojas vykdė ir atitiko maksimalius atidumo ir rūpestingumo reikalavimus, tačiau dėl neįmanomų prognozuoti aplinkybių įvyko tarša gamtai, dėl ko buvo padaryta žala. Tokio pobūdžio teisės taikymo spraga turėjo būti užpildyta teismo, taikant ir aiškinant teisę ad hoc. Teismui šios spragos neužpildžius, laikytina, kad nebuvo įgyvendintas teisingumo principas.

9420.4.

95Teismo iš atsakovės priteistas žalos dydis nėra teisingas dar ir dėl to, kad iš esmės atlieka ne kompensacinę funkciją, o akivaizdžiai yra baudinės paskirties. Atsakovė ne tik prisiėmė visas avarijos likvidavimo pasekmes ir išlaidas, bet ir gavo nepagrįstą didelę baudą, dėl kurios faktiškai nukentės Kauno miesto ir rajono gyventojai.

9620.5.

97Nagrinėjamu atveju atsakovė yra padidinto pavojaus šaltinių valdytoja ne savo pasirinkimu, ji veikia išimtinai pagal nustatytus teisės aktus, o ne savo įvertinta ir prisiimta rizika, todėl nepagrįstas pirmosios instancijos teismo teiginys, kad, jeigu asmens veikla arba joje naudojami objektai kelia didesnę žalos atsiradimo riziką, tačiau asmuo, ją suvokdamas, veikia ir savo veiklos neatsisako, tai jis prisiima atsakomybę už galimą šios rizikos materializavimąsi – žalos atsiradimą, net ir tada, kai ji padaryta atsitiktinai.

98Teisėjų kolegija

konstatuoja:

99IV.

100Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10121.

102Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Taigi teisėjų kolegija apeliacine tvarka peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgdama į apeliaciniuose skunduose išdėstytus faktinius bei teisinius aspektus. Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

10322.

104Ieškovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, nurodydamas, kad teismas, išimtinai remdamasis tik eksperto išvada, neišnagrinėjo bylai svarbių aplinkybių, susijusių su 2016 m. birželio 10–11 dienomis išbėgusių nevalytų nuotekų kiekiu, taip pat pažeidė ieškovo procesinę teisę pasakyti baigiamąją kalbą, bylą apeliacine prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka.

10523.

106Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis), tačiau apeliacinis skundas gali būti nagrinėjamas ir žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis).

10724.

108Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad toks teisinis reguliavimas reiškia, jog bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia šio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo; teismas turi užkirsti kelią procesui vilkinti, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014 ir kt.).

10925.

110Tokia kasacinio teismo praktika koreliuoja ir su Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojama praktika, pagal kurią tam tikromis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas, siekdamas veiksmingo teisingumo vykdymo bylą gali išspręsti remdamasis rašytine medžiaga (kai nagrinėjama problema nekelia teisės ar fakto klausimų, kurie negalėtų būti tinkamai išspręsti remiantis bylos medžiaga ir šalių rašytiniais pareiškimais); taigi teisė į žodinį bylos nagrinėjimą nėra absoliuti – dėl specialių proceso požymių ir sprendžiamų klausimų pobūdžio rašytinis procesas gali būti pateisinamas aukštesnės instancijos teismuose, jei žodinis bylos nagrinėjimas vyko pirmosios instancijos teisme (Oganova v. Georgia, no. 25717/03, 13 November 2007, par. 27, 28).

11126.

112Pažymėtina, kad byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo. Šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje

113Nr. 3K-3-471/2012).

11427.

115Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovui nepateikus jokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas, bei savo poziciją išsamiai išdėsčius procesiniuose dokumentuose, nėra jokio pagrindo nukrypti nuo bendrosios taisyklės, pagal kurią apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis), todėl prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo atmestinas.

11628.

117Be to, pažymėtina, kad, jeigu kaip nurodoma ieškovo apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas neįvertino bylai svarbių aplinkybių (ar galbūt neatskleidė bylos esmės) ar pažeidė procesines ieškovo teises ir šis pažeidimas negalėtų būti ištaisytas apeliacinės instancijos teisme, tai sudarytų pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui, tačiau niekaip negali patvirtini išimtinio būtinumo skirti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Dėl esminių bylos aplinkybių

11829.

119Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2016 m. birželio 10-11 dienomis įvyko buitinių nuotekų trasos vamzdžio trūkimo avarija ties Plungės g. Nr. 37, Kaune, nevalytos nuotekos pateko į Neries upę. Avarija truko nuo 2016 m. birželio 10 d. 19.00 val. iki 2016 m. birželio 11 d. 4.30 val. Ieškovas neteisėtai išleistų į Neries upę nuotekų kiekį apskaičiavo, įvertindamas iš 2016 m. laikotarpio iki neteisėto nuotekų išleidimo dienos 13 penktadienių ir 13 šeštadienių vidutinį išleidžiamų buitinių nuotekų kiekį pagal atsakovės pateiktus apskaitos duomenis nuo 2016 m. gegužės 6 d. iki 2016 m. liepos 30 d., ir nustatė, kad atsakovė į Neries upę išleido 16 336 m3 nevalytų nuotekų. Išleistų nuotekų užterštumą ieškovas įvertinto pagal Departamento Valstybinės analitinės kontrolės skyriaus tyrimų protokolą Nr. P-VAAKR-2016-V/210 ir UAB „Kauno vandenys“ tyrimo laboratorijos Nuotekų tyrimų protokolą Nr. 374 bei mėginį Nr. 1167. Vadovaujantis Metodikos 1, 17, 18, 25 ir 29 punktais, ieškovas nustatė, kad UAB „Kauno vandenys“, neleistinai išleidusi į Neries upę 6,648 t organinių teršalų, 9,099 t skendinčiųjų medžiagų, 0,80 t bendrojo azoto, 0,105 t bendrojo fosforo, 1,421 t chloridų, 0,90 t sulfatų, padarė 250 112,3 Eur žalą paviršiniams vandenims, kurią ieškiniu ir prašė priteisti. Dėl atsakovės UAB „Kauno vandenys“ apeliacinio skundo

12030.

121Atsakovės apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais: pirma, pirmosios instancijos teismas turėjo atleisti atsakovę nuo civilinės atsakomybės arba priteisiamą žalą ženkliai sumažinti; antra, situacija, kai avariniu būdu išleistos nuotekos į Neries upę nesukėlė neigiamų pasekmių aplinkai, turėtų būti vertinama kaip aplinkai padaryta tarša, o ne aplinkai padaryta žala; trečia, teismas nepagrįstai sumažino atsakovės prašytų priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą. Neišeinant už atsakovės apeliacinio skundo ribų, toliau bus vertinamas minėtų atsakovės skundo argumentų pagrįstumas. Dėl atleidimo nuo civilinės atsakomybės arba žalos mažinimo

12231.

123Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 4, 9, 34 straipsniuose įtvirtinti visuotinas aplinkos apsaugos ir atsakomybės už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus principai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuota, kad, kai žala padaroma aplinkai, Aplinkos ministerijos ir kiti įstatymų įgalioti pareigūnai turi teisę pareikšti ieškinį dėl padarytos žalos aplinkai atlyginimo, tačiau šiuo atveju reikalavimas taikyti civilinę atsakomybę susipina su viešosios teisės normų reguliuojamais teisiniais santykiais, t. y. tokia žala apskaičiuojama ir atlyginama specialiųjų teisės aktų nustatyta tvarka, o CK taikomas tiek, kiek šių santykių nereguliuoja specialieji teisės aktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2014; 2015 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-675-219/2015).

12432.

125Pagal AAĮ 34 straipsnio 2 dalį ūkio subjektams taikoma civilinė atsakomybė, neatsižvelgiant į jų kaltę, už bet kokią žalą aplinkai arba realią jos grėsmę, atsiradusią dėl jų ūkinės veiklos, išskyrus šiame įstatyme nurodytus atvejus. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nurodyto įstatymo nustatyta griežtoji atsakomybė (atsakomybė be kaltės) už žalą, padarytą bet kokia ūkine veikla, aplinkai, atsižvelgiant į įstatyme nurodytas išimtis. Tai reiškia, kad civilinei atsakomybei už aplinkai padarytą žalą taikyti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų bei žalos ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2012).

12633.

127Atsakovė yra ūkio subjektas, kurio vienas uždavinių yra užtikrinti tinkamą įstatymų reikalavimus atitinkantį nuotekų šalinimą, jos veikla ir eksploatuojami įrenginiai (nuotekų trasos vamzdžiai) susiję su didesniu pavojumi aplinkai ir gamtai, todėl nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į atsakovės veiklos pobūdį, būtina vertinti ne tik specialiąsias AAĮ normas, tačiau ir bendrąsias didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybę už padarytą žalą reglamentuojančias nuostatas.

12834.

129CK 6.270 straipsnyje reglamentuojamas specialus deliktinės civilinės atsakomybės atvejis – asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimu, statybomis ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo.

13035.

131Šios atsakomybės pagrindas – rizika. Asmuo naudoja pavojingą objektą (daiktą, įrenginius, mechanizmus, medžiagas ir kt.) arba vykdo tokio pavojingumo veiklą (pvz., vežimus, transporto veiklą, tam tikros rūšies gamybą bei kt.), kurių jis nėra pajėgus visiškai kontroliuoti. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad reikalavimas laikytis visų įmanomų saugumo reikalavimų tokiu atveju neišnyksta, tačiau nėra esminis, nes, net ir elgiantis maksimaliai saugiai, išlieka realus žalos padarymo kitiems pavojus. Tai reiškia, kad, jeigu asmens veikla arba joje naudojami objektai kelia didesnę žalos atsiradimo riziką, tačiau asmuo, ją suvokdamas, veikia ir savo veiklos neatsisako, tai jis prisiima atsakomybę už galimą šios rizikos materializavimąsi – žalos atsiradimą, net ir tada, kai ji padaryta atsitiktinai. Dėl to tokiais atvejais atsakomybė atsiranda už žalos padarymo faktą, nesiejant jo su teisinių pareigų pažeidimu ir didesnio pavojaus šaltinio valdytojo kalte; neturi reikšmės, buvo pažeisti saugumo reikalavimai ar ne. Kaltė nenustatinėtina, nes didesnio pavojaus šaltinio padaryta žala atlyginama visais atvejais, jeigu neįrodoma, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2011; 2012 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2012).

13236.

133Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šiuo atveju pagrįstai konstatavo, kad atsakovė yra absoliučiai atsakinga už kanalizacijos trasos vamzdžių fizinę būklę bei apsaugą ir, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytoja, privalėjo užtikrinti, jog dėl jos eksploatuojamų potencialiai pavojingų įrenginių nekiltų jokia žala.

13437.

135Kaip jau buvo konstatuota, įvykio, sukėlusio žalą gamtai, metu, atsakovė veikė kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytoja, todėl jos atsakomybei, atsakomybės mažinimui ar atleidimui nuo jos taikytinos teisės normos, įtvirtintos CK 6.270 straipsnyje. Nurodytos teisės normos 1 dalyje apibrėžta, kad didesnio pavojaus šaltinio valdytojas privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo.

13638.

137Atsakovė laikosi pozicijos, kad nagrinėjamu atveju egzistavo nenugalimos jėgos aplinkybės – nevalytos nuotekos į Neries upę išsiliejo dėl avarijos, kuri negalėjo būti prognozuojama, dėl ko ji turi būti atleidžiama nuo civilinės atsakomybės arba turi būti mažinama jos atsakomybė, o pirmosios instancijos teismas atmesdamas atsakovės argumentus šioje dalyje savo sprendimo nemotyvavo. Atsakovės teigimu, vamzdynas, kuriame įvyko avarija, nebuvo nusidėvėjęs ar netinkamai eksploatuojamas, todėl atsakovė niekaip negalėjo apsisaugoti nuo avarijos, kuri nepriklausė nuo jos valios, todėl avarija atitinka force majeure požymius.

13839.

139Teismų praktikoje išaiškinta, kad tam, jog pagal CK 6.212 straipsnį būtų pripažintos egzistuojant force majeure aplinkybės, būtina šių sąlygų visuma (kumuliatyvios sąlygos): 1) aplinkybių nebuvo sudarant sutartį ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti; 2) dėl susidariusių aplinkybių sutarties objektyviai negalima įvykdyti; 3) šalis, neįvykdžiusi sutarties, tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo užkirsti joms kelio; 4) šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos. Nesant šių sąlygų visumos, faktinės aplinkybės negali būti pripažįstamos nenugalima jėga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2010).

14040.

141Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad CK 6.212 straipsnyje įtvirtintos nenugalimos jėgos sąlygos turi būti nustatomos kiekvienu konkrečiu atveju individualiai, o force majeure besiremianti sutarties šalis privalo įrodyti, jog nenugalimos jėgos sąlygos egzistuoja būtent jos atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje

142Nr. 3K-3-268/2012). Taigi, tai, ar tam tikros aplinkybės yra tokios neįprastos, kad atitiktų force majeure kriterijus, yra fakto klausimas.

14341.

144Kaip minėta, vienas iš nenugalimos jėgos požymių yra tas, kad skolininkas aplinkybių negalėjo numatyti ir užkirsti joms kelio. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, kanalizacijos trasos vamzdžio avarija nors ir nedažnai pasitaikanti situacija, tačiau yra ne pirmą kartą įvykusi tokio pobūdžio avarija ūkio subjektų, vykdančių nuotekų šalinimo veiklą, praktikoje, todėl tokios avarijos kilimo tikimybę buvo galima protingai nuspėti ir numatyti apsaugos priemones, kurios užkirstų kelią nevalytų nuotekų išsiliejimui į Neries upę.

14542.

146Atsakovės argumentai, kad trūkusio vamzdyno eksploatavimo laikas dar nebuvo pasibaigęs, kad atsakovė neturėjo jokių galimybių patikrinti vamzdyno būklę, kadangi vamzdynai yra giliai po žeme, kad avarija nesusijusi su kokiais nors atsakovės darbuotojų veiksmais, galėjusiais turėti įtakos avarijos kilimui, kad avarija galbūt galėjo kilti dėl netoliese vykdytų statybos darbų, dėl kurių galėjo būti išjudintas gruntas, nepaneigia atsakovei taikytinos griežtosios atsakomybės pobūdžio, nes būtent atsakovei, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojai, kyla pareiga užtikrinti, kad tokia žala nekiltų. Pažymėtina, kad, kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, konkrečių saugumo priemonių parinkimas nebūtinai turi būti įsakmiai įtvirtintas teisės aktuose, tai gali būti apsaugą užtikrinti privalančio asmens nuožiūrai paliktas klausimas.

14743.

148Kaip atsakomybę švelninanti aplinkybė negali būti ir tai, kad, įvykus avarijai, atsakovė ėmėsi visų priemonių žalai sumažinti ir likviduoti. Nustačius, kad atsakovė yra padidinto pavojaus šaltinio valdytoja, konstatuotina, jog atsakovė yra atsakinga už padidintų pavojaus šaltinių fizinę būklę bei apsaugą ir privalo sudaryti tokias sąlygas, jog būtų išvengta bent kokių pavojingų situacijų, galinčių sukelti pavojingo atliekų patekimą į aplinką, o tam atsitikus – pasirūpinti būtinomis priemonėmis, kurios užtikrintų efektyvų padidinto pavojaus šaltinio pažeidimo pasekmių šalinimą, ir informuoti atsakingas aplinkos apsaugos institucijas, kadangi tai priskirtina būtinosioms protingo ir apdairaus asmens pareigoms.

14944.

150Nors ir sutiktina su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas detaliai nemotyvavo savo sprendimo atmesti atsakovės atsikirtimus, jog ji turėtų būti atleista nuo atsakomybės dėl nenugalimos jėgos, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad byla iš esmės buvo išnagrinėta teisingai, vien tai negali būti teismo sprendimo negaliojimo pagrindas.

15145.

152Pažymėtina, kad tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, tik tuo atveju, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-687/2015).

15346.

154Atsakovė skunde apeliuoja ir į tai, kad, priteisus iš jos žalą, nukentės atsakovės tiekiamo vandens vartotojai, nes ji bus priversta pakelti tiekiamo vandens ir kitų paslaugų kainą. Teisėjų kolegijos nuomone, toks apeliantės nuogąstavimas nagrinėjamo bylos kontekste negali būti vertinamas kaip teisiškai reikšmingas ir turintis įtakos bylos baigčiai, todėl plačiau šiuo aspektu nepasisakytina.

15547.

156Nurodytų argumentų kontekste apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai padarė iš esmės teisingas išvadas dėl atsakovei taikytinos civilinės atsakomybės pobūdžio. Dėl aplinkai padarytos taršos ar žalos

15748.

158Atsakovė skunde tvirtina, kad ginčo atveju žala aplinkai galėtų būti paskaičiuota kaip taršos mokestis, kadangi tiek aplinkai padaryta žala, tiek aplinkai padaryta tarša savo padariniais aplinkai iš esmės yra panašios (abiem atvejais į aplinką patenka teršalai). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo sutikti ir su šiuo skundo argumentu, kadangi mokesčio už aplinkos teršimą paskirtis ir žalos atlyginimo instituto paskirtis yra skirtinga.

15949.

160Kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo paskirtis – ekonominėmis priemonėmis skatinti teršėjus mažinti aplinkos teršimą, vykdyti atliekų prevenciją ir tvarkymą, neviršyti nustatytų teršalų išmetimo į aplinką normatyvų, taip pat iš mokesčio kaupti lėšas aplinkosaugos priemonėms įgyvendinti (Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 1 straipsnio 2 dalis). Mokestį už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių moka aplinką teršiantys fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka privalo turėti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą arba taršos leidimą, kuriuose nustatyti teršalų išmetimo į aplinką normatyvai (Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 4 straipsnio 1 dalis).

16150.

162Taigi taršos mokesčio objektas - išmetami į aplinką neigiamai veikiantys žmogų ir aplinką fizikiniai, biologiniai ir cheminiai teršalai, kuriems yra nustatyti teršiančių medžiagų išmetimo į aplinką normatyvai, o Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo paskirtis yra ekonominėmis priemonėmis skatinti teršėjus mažinti aplinkos teršimą, neviršyti teršiančioms medžiagoms nustatytų išmetimo į aplinką normatyvų bei kaupti lėšas aplinkosaugos priemonėms įgyvendinti.

16351.

164Tuo tarpu Metodika nustato aplinkai padarytos žalos, pažeidus teisės aktų nuostatas, atlyginimo dydžių skaičiavimo metodus. Padarytos žalos atlyginimo dydžiai skaičiuojami, žalai atsiradus dėl ilgalaikės ūkinės veiklos arba dėl vienkartinio (ūmaus) teršimo, kai žala padaroma išmetus teršalus neleistinoje vietoje, neleistinu būdu (be aplinkos apsaugos institucijų išduoto leidimo) arba kitaip užteršus aplinkos komponentus: vandens telkinius; žemės paviršių ir / ar gilesnius sluoksnius; aplinkos orą (Metodikos 1 punktas). Taigi, padarytos žalos atlyginimo dydžiai skaičiuojami aplinką užteršus teisės aktais draudžiamais išmesti į aplinką teršalais ir (ar) draudžiamu būdu ar draudžiamoje vietoje, išskyrus taršą, už kurią pagal Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymą turi būti mokamas mokestis.

16552.

166Kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, taršos atveju aplinka teršiama suderintoje vietoje, matuojant teršalus ir mokant už tai atitinkamą mokestį, o pagal Metodiką žalos atlyginimo dydžiai skaičiuojami aplinką užteršus teisės aktais draudžiamais išmesti į aplinką teršalais ir (ar) draudžiamu būdu ar draudžiamoje vietoje.

16753.

168Šiuo konkrečiu atveju teršalai į Neries upę pateko dėl avarijos atsakovei neturint leidimo (pagal atsakovės turimą TIPK (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) leidimą Nr. 1/89 nuotekų išleistuvo į Neries upę ties Plungės g, Nr. 37 nėra) ir nenustatytoje vietoje, todėl, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad, atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą, žala nagrinėjamu atveju nustatytina ne kaip taršos mokestis, o skaičiuotina pagal Metodiką kaip aplinkai padaryta žala.

16954.

170Apeliantės samprotavimai, kad padarinių atžvilgiu nėra skirtumo, ar nuotekos išsilieja leistinoje vietoje ar neleistinoje vietoje, todėl susidaro paradoksali situacija, kai turint taršos leidimą, galima išleisti didelį kiekį teršalų į aplinką ir tik papildomai susimokėti taršos mokestį, o avarijos atveju, kai nuotekos išsilieja neleistinoje vietoje, reikia atlyginti aplinkai padarytą žalą, kuri ženkliai didesnė už taršos mokestį, situacijos teisinio vertinimo nekeičia.

17155.

172Pažymėtina, kad Mokesčio už aplinkos teršimą įstatyme nėra išskirtas atvejis kaip teršalų patekimas į aplinką avarijos atveju, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, įstatymų leidėjui nenumačius, jog avarija nėra draudžiamas teršalų patekimo į aplinką būdas, ginčo atveju pagrįstai buvo taikytos Metodikos nuostatos, pagal kurias apskaičiuojama žala dėl aplinkos užteršimo teisės aktais draudžiamais išmesti į aplinką teršalais, nevertinant kokios konkrečiai priežastys nulėmė teršalų patekimą į aplinką. Dėl bylinėjimosi išlaidų

17356.

174Apeliantė skunde taip pat tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino jos prašytų priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą nuo 11 426,82 Eur iki 8 514,82 Eur. Apeliantės teigimu, byla yra sudėtinga teisės taikymo aspektu ir didelės apimties, pasirengimas jai reikalavo išskirtinių specialių žinių, o teismų praktika dėl esminių bylos aspektų nėra suformuota, todėl turėjo būti priteista visa patirta bylinėjimosi išlaidų suma.

17557.

176Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, priteisiant šalies patirtas bylinėjimosi išlaidas iš kitos šalies, svarbu atsižvelgti į Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – Rekomendacijos) (2015 m. kovo 20 d. redakcija Nr. 2015-03968). Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 7 dalis). Būtent jais, paskirstydamas tarp šalių jų patirtas bylinėjimosi išlaidas, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju ir rėmėsi.

17758.

178Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė už tripliko parengimą sumokėjo 1 452,02 Eur, teismas ją sumažino iki 1 226,40 Eur. Taip pat atsakovė prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas už prašymo dėl prieigos prie elektroninės bylos kortelės ir termino atsiliepimui į ieškinį pateikti pratęsimo parengimą – 276,50 Eur, prašymo dėl papildomų dokumentų prijungimo parengimą – 197,50 Eur, prašymo dėl ekspertizės atlikimo parengimą – 532,39 Eur, prašymo dėl papildomų dokumentų pateikimo į bylą parengimą – 173,80 Eur, prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir baigiamosios kalbos parengimą – 671,50 Eur. Prašytas priteisti bylinėjimosi išlaidas už prašymų dėl prieigos prie elektroninės bylos kortelės ir termino atsiliepimui į ieškinį pateikti pratęsimo, papildomų įrodymų prijungimo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimą teismas sumažino iki bendros 200 Eur sumos (už kiekvieną prašymą po 50 Eur), o už prašymo dėl ekspertizės atlikimo parengimą sumą mažino iki maksimalios galimos priteisti 340,32 Eur sumos (Rekomendacijų 8.16 papunktis), taip pat už baigiamosios kalbos parengimą priteistiną sumą sumažino iki maksimalios galimos priteisti 370,68 Eur sumos (Rekomendacijų 8.16 papunktis). Kitas atsakovės prašytas priteisti bylinėjimosi išlaidas (už ekspertams / specialistų paiešką, paklausimų ekspertams / specialistams rengimą, įrodymų rinkimą, rašytinių paaiškinimų parengimą, užklausų rengimą, kliento informavimą ir pan.) pagal Rekomendacijų 8.20 papunktį teismas sumažino iki bendros 3 268,47 Eur sumos.

17959.

180Įvertinusi, atsakovės už tam tikrų procesinių dokumentų parengimą prašytas priteisti bylinėjimosi išlaidų sumas ir sumas, iki kurių atsakovės prašytos priteisti teisinės pagalbos išlaidos buvo sumažintos, atsižvelgdama į atsakovės teiktų procesinių dokumentų pobūdį (procesinio pobūdžio prašymai), jų apimtį ir advokato darbo laiko sąnaudas jiems parengti, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, neįžvelgia pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl pirmiau minėtų atsakovės prašytų priteisti teisinės pagalbos išlaidų mažinimo.

18160.

182Vertinant apeliantės argumentų, kad, mažindamas minėtas bylinėjimosi išlaidas, teismas turėjo atsižvelgti į tai, jog byla yra didelės apimties, reikalaujanti specialių žinių, o teismų praktika dėl esminių nagrinėjami bylai aktualių aplinkybių nėra suformuota, pagrįstumą, atkreiptinas dėmesys, kad šie argumentai šiuo atveju neaktualūs, kadangi išlaidos buvo sumažintos už procesinio pobūdžio prašymų rengimą, kuriems nei bylos apimtis, nei specialių žinių poreikis įtakos neturėjo, o už tripliko parengimą, įvertinus minėtus kriterijus, buvo priteista maksimali pagal Rekomendacijas galima priteisti suma.

18361.

184Pažymint, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos už teisinę pagalbą gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008), ir šioje dalyje atsakovės apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Dėl ieškovo Aplinkos apsaugos departamento apeliacinio skundo

18562.

186Kaip matyti iš ieškovo apeliacinio skundo turinio, skundas grindžiamas šiomis esminėmis argumentų grupėmis: pirma, teismas nepagrįstai nesivadovavo ieškovo paskaičiuotu žalos dydžiu, o rėmėsi eksperto išvadomis dėl žalos dydžio; antra, eksperto išvada neatitinka teisės aktų reikalavimų; trečia, buvo pažeista ieškovo procesinė teisė būti išklausytam; ketvirta, teismas neteisingai skaičiavo ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Dėl aplinkai padarytos žalos dydžio

18763.

188Žalos dydis nepreziumuojamas ir turi būti įrodytas, tačiau kai žala padaroma sudėtingiems pagal savo pobūdį objektams, tarp jų ir aplinkai, jis įprastai nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas, kurios taikytinos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus, kitas CK bei kitų teisės aktų nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008; 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-165/2010; 2015 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-675-219/2015). Dėl to teismas tam tikrais atvejais gali nukrypti nuo metodikose nustatytų žalos apskaičiavimo dydžių ir sumažinti priteistino žalos dydį, jeigu patikimais įrodymais paneigiami pagal metodikas apskaičiuoti žalos dydžiai.

18964.

190Kaip matyti iš bylos medžiagos, tarp šalių kilo ginčas dėl aplinkai padarytos žalos dydžio. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu nuosekliai laikėsi pozicijos, kad jo, remiantis Metodika, atlikti skaičiavimai, nustatant 2016 m. birželio 10–11 d. į Neries upę avarijos metu išsiliejusį nevalytų nuotekų kiekį ir aplinkai padarytos žalos dydį, yra tiksliausi ir nenuginčijami. Tuo tarpu atsakovė nesutiko su ieškovo apskaičiuotu į Neries upę išsiliejusių nevalytų nuotekų kiekiu (16 336 m3), tvirtindama, kad į Neries upę avarijos metu galėjo išsilieti ne daugiau kaip 13 709 m3 nevalytų nuotekų.

19165.

192CPK 212 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad siekdamas išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai. Nagrinėjamu atveju, nesant galimybės tiksliai nustatyti, kiek nevalytų nuotekų avarijos metu išsiliejo į Neries upę, atsakovės prašymu byloje buvo paskirta ir atlikta žalos aplinkai įvertinimo ekspertizė, kurioje padarytomis išvadomis, priimdamas skundžiamą sprendimą, ir vadovavosi pirmosios instancijos teismas.

19366.

194Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Pažymėtina, kad teismo atsisakymas atsižvelgti į eksperto išvadas, negali būti paremtas vien tik deklaratyviomis prielaidomis ar šalių nesutikimu su padarytomis išvadomis (CPK 178 straipsnis).

19567.

196Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės akto turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017).

19768.

198Apeliaciniame skunde ieškovas tvirtina, kad ekspertizės aktu šiuo atveju negalima vadovautis, nes ekspertas nepagrįstai sumažino išleistų nevalytų nuotekų kiekį, atsižvelgdamas į tai, jog dalis nuotekų neištekėjo, o liko vamzdyne, be to, nepagrįstai atsižvelgė į lietingus periodus ir vertino tik tas dienas, kuriomis kritulių nebuvo.

19969.

200Avarijos metu buvo paimti trys mėginiai: vienas ieškovo ir du atsakovės. Atsižvelgdamas į tai, kad visų jų duomenys skiriasi, nes visi jie paimti skirtingomis sąlygomis, teisėjų kolegijos nuomone, ekspertas nevalytų nuotekų užterštumą pagrįstai nustatė pagal šių mėginių paėmimo metu nustatytų užterštumo parametrų vidurkį.

20170.

202Atsakydamas į klausimą, koks nuotekų kiekis išsiliejo (galėjo išsilieti) į Neries upę 2016 m. birželio 10–11 d. UAB „Kauno vandenys“ trasoje įvykus avarijai, ekspertas pažymėjo, kad objektyviai įvertinti, kokia nuotekų dalis kaupėsi nuotekų tinkle, o kokia ištekėjo į upę, nėra galimybės, nes trūksta techninės informacijos, kurios avarijos metu niekas neregistravo. Preliminariam įvertinimui, eksperto nuomone, galima naudoti istorinius vidutinius nuotekų kiekius, kas dvi valandas atitekančių į valymo įrenginius, kai nebuvo lietaus. Įvertinęs minėtas aplinkybes, ekspertas darė išvadą, kad į aplinką galėjo patekti 13 709 m3 plius / minus 25 proc. nuotekų (atsakymas į 1 ir 8 klausimus). Taip pat ekspertas nurodė, kad savitakiniame nuotekų tinkle nuotekos teka nepilnai pripildytu vamzdžiu. Nakties metu sumažėjus vandens vartojimui, nuotekų vamzdžių užpildymas nesiekia 25 proc. Vien tik magistraliniame nuotekų kolektoriuje paklotame Šiaurės prospekte, gali būti laikinai sutalpinta apie 2 500 m3 nuotekų, o Kalniečių, Eigulių, Taikos, Dainavos ir Petrašiūnų mikrorajonuose yra daugiau nuotekų tinklų, todėl nuotekos netekėjo į avarijos vietą, o buvo laikinai kaupiamos nuotekų tinkle. Įvertinęs tai, kad dalis nuotekų kaupėsi tinkle ir neištekėjo į aplinką, ekspertas nurodė, jog, apskaičiuojant žalą, turėtų būti vertinamas mažesnis kiekis, t. y. apie 10 300 m3.

20371.

204Iš ekspertizės akto matyti, kad ekspertas sprendė, jog lietus turi įtakos nuotekų debitui, atitekančiam į buitinių nuotekų valyklą, nes net atskirtoje lietaus ir nuotekų sistemoje lietaus vanduo į buitinį nuotakyną patenka per šulinių liukus, nesandarius nuotakyno vamzdžius ir šulinius bei per nelegalius lietaus vandens pajungimus (atsakymai į 1, 2 ir 11 klausimus). Ekspertas nustatė, kad lietaus metu nuotekų kiekis, atitekantis į Kauno nuotekų valyklą, gali būti daugiau kaip du kartus didesnis, nei sausu metų laiku, todėl, atsižvelgdamas į tai, jog avarijos metu lietaus nebuvo, darė išvadą, kad reikia naudoti tik tų dienų debito reikšmes, kai nebuvo lietaus (atsakymai į 1, 2, 8 klausimus). Įvertinusi aplinkybę, kad avarijos metu nelijo, teisėjų kolegija neįžvelgia jokio objektyvaus pagrindo nesutikti su atsakove ir ekspertu, kad, nustatant orientacinį išleistų nevalytų nuotekų kiekį, nagrinėjamu atveju turėtų būti atsižvelgta į istorinį vidutinį išleidžiamų nuotekų kiekį būtent tomis dienomis, kai lietaus nebuvo.

20572.

206Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju tiesioginių įrodymų, patvirtinančių aplinkai padarytą žalą, nėra, kad ieškovo ir atsakovės pateikti skaičiavimai, atlikti remiantis Metodika, ženkliai skirias, o minėtos eksperto išvados yra motyvuotos, išplaukiančios iš tyrimo eigos ir neprieštaringos, teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo abejoti jų teisingumu bei pagrįstumu.

20773.

208Be to, pasisakant šiuo aspektu, pažymėtina ir tai, kad Metodikoje, kuria savo skaičiavimus grindžia ieškovas, nustatyti aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių skaičiavimo metodai, grindžiami tam tikrais vidutiniais dydžiais, pvz. vidutinis nuotekų kiekis, vidutinis užterštumo lygis, kurie skirti įvertinti žalą aplinkai (jos komponentams), kuri galimai pasireikš tolimesnėje ateityje (Metodikos 1 ir 2 punktai), o tai suponuoja išvadą, kad, remiantis Metodikoje įtvirtintais skaičiavimo metodais, nustatoma ne reali žala, bet galima žala (galimi nuostoliai). Tuo tarpu, kaip matyti iš byloje atliktos ekspertizės akto motyvų ir išvadų, apskaičiuodamas padarytos aplinkai žalos dydį, teismo paskirtas ekspertas šiuo atveju vertino daugiau konkrečių nagrinėjamam atvejui aktualių aplinkybių ir veiksnių, galėjusių turėti įtakos tiek vidutiniam išleistų nevalytų nuotekų kiekio, tiek jų užterštumo lygio nustatymui, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju eksperto atlikti skaičiavimai turi būti vertinami kaip objektyvesni ir labiau atspindintys realią avarijos metu aplinkai padarytą žalą.

20974.

210Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl aplinkai padaryto žalos dydžio, pagrįstai, vadovaudamasis eksperto paskaičiavimais, ieškovo apskaičiuotą žalos aplinkai atlyginimo dydį sumažino iki 133 746 Eur sumos. Dėl eksperto išvados atitikties teisės aktų reikalavimams

21175.

212Ieškovo apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad eksperto išvada neatitinka teisės aktų reikalavimų: pats ekspertas jokio atskiro tyrimo neatliko; eksperto pateiktos išvados nepakankamai motyvuotos; ekspertas pasirinko kitą duomenų imtį skaičiavimui be jokio mokslinio pagrindimo; teismo posėdžio metu ekspertas teikė teisinio pobūdžio analizę, nors teismo ekspertai negali duoti išvadų teisiniais klausimais. Teisėjų kolegija nemato pagrindo sutikti ir su šiais apeliacinio skundo argumentais.

21376.

214Įvertinus ekspertizės turinį, sutiktina su ieškovu, kad šiuo atveju ekspertas neatliko jokio naujo tyrimo, nes to padaryti paprasčiausiai negalėjo, kadangi nuo nuotekų išsiliejimo į Neries upę jau buvo praėję daugiau nei dveji metai, todėl ekspertizės metu ekspertas vertino tik ieškovo ir atsakovės pateiktų skaičiavimų, kurie ženkliai skiriasi, pagrįstumą. Kaip matyti iš ekspertizės akto turinio, ekspertas atsakė į visus jam pateiktus klausimus, atliktus skaičiavimus paaiškino ir pateiktas išvadas motyvavo, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio objektyvaus pagrindo abejoti eksperto išvadų teisingumu ir vadovautis tik ieškovo, vadovaujantis Metodika, atliktais skaičiavimais.

21577.

216Nagrinėjamo klausimo kontekste atkeiptinas dėmesys ir į tai, kad, nors ieškovas tvirtina, jog eksperto išvada yra nemotyvuota ir neaiški, tačiau jis nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme neteikė prašymų skirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę, kad būtų išsklaidytos visos abejonės. Pažymėtina, kad vien tai, jog ekspertizės išvadų turinys netenkina ieškovo, kaip jau minėta, negali būti pagrindas teismui abejoti ekspertizės patikimumu ir nesivadovauti eksperto pateiktomis išvadomis.

21778.

218Be to, ir tai, kad ekspertas tiek ekspertizės akte, tiek teismo posėdžio metu išsakė savo asmeninį vertinimą dėl tam tikrų, jo manymu, teisinio reguliavimo spragų egzistavimo, negali būti vertinama kaip Teismo ekspertizės įstatymo nuostatų pažeidimas, turintis įtakos paties ekspertizės akto teisėtumui ir pagrįstumui. Dėl ieškovo procesinės teisės būti išklausytam pažeidimo

21979.

220Ieškovas apeliacinį skundą grindžia ir tuo, kad buvo pažeista jo procesinė teisė būti išklausytam, nes pirmosios instancijos teismas netenkino jo prašymo atidėti baigiamųjų kalbų išklausymą ieškovo atstovei pateikus nedarbingumo pažymą.

22180.

222CPK 42 straipsnyje numatyta, kad šalys, be kita ko, turi teisę duoti teismui paaiškinimus žodžiu ir raštu, teikti savo argumentus ir samprotavimus visais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais, prieštarauti kitų dalyvaujančių byloje asmenų prašymams, argumentams ir samprotavimams ir naudotis kitomis procesinėmis teisėmis, kurias šalims suteikia šis kodeksas.

22381.

224CPK 253 straipsnyje įtvirtinta byloje dalyvaujančių asmenų teisė, teismo posėdyje baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, pasakyti baigiamąją kalbą. Tačiau, kalbant apie proceso šalių teises, visada būtina pažymėti, kad šalys savo teisėmis turi naudotis sąžiningai, jomis nepiktnaudžiauti ir veikti taip, kad teismui būtų sudarytos galimybės bylą išnagrinėti teisingai ir greitai.

22582.

226Bylos medžiaga patvirtina, kad nagrinėjamu atveju 2018 m. rugsėjo 17 d. teismo posėdis buvo atidėtas vien dėl to, kad atsakovės atstovas dėl didelės bylos apimties ir sudėtingumo paprašė laiko šalims pasiruošti baigiamosioms kalboms. Taigi į 2018 m. spalio 22 d. teismo posėdį šalys rinkosi vieninteliu tikslu – pasakyti baigiamąsias kalbas. Teismo posėdžio dieną ieškovas pateikė prašymą atidėti baigiamųjų kalbų išklausymą dėl ieškovo atstovės L. M. nedarbingumo. Konstatavęs, kad ieškovo atstovo nedalyvavimas teismo posėdyje dėl ligos nėra svarbi priežastis, nes ieškovą galėjo atstovauti kitas atstovas, pirmosios instancijos teismas minėto ieškovo prašymo netenkino.

22783.

228Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog svarbia priežastimi, dėl kurios galėtų būti atidedamas bylos nagrinėjimas CPK 1622 straipsnio 1 dalies pagrindu, paprastai nelaikomas šalies (jos atstovo) neatvykimas dėl ligos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1/2014).

22984.

230Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje šiuo aspektu taip pat išaiškinta, kad CPK įtvirtintas teisinis reglamentavimas, be kita ko, turėtų skatinti šalis, kitus byloje dalyvaujančius asmenis rūpintis proceso eiga, veikti, kad bylą būtų išnagrinėta greičiau, nevilkinti proceso. Jeigu teisės normoje išvardintos priežastys paprastai nelaikomos svarbiomis teismo posėdžiui atidėti, tai įvertinti nurodytas priežastis kitaip, t. y. pripažinti jas svarbiomis, teismas gali tik nustatęs tam tikras konkrečiu atveju išskirtines aplinkybes. Be to, teismas turi įvertinti, ar patenkinus prašymą atidėti bylos nagrinėjimą nebus pažeisti proceso operatyvumo ir koncentruotumo, draudimo piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-701/2015).

23185.

232Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas vykusių teismo posėdžių metu buvo atstovaujamas ne vieno atstovo. Teismo posėdžiuose ieškovui atstovavo du atstovai: teisininkė L. M. ir K. M., o vieno teismo posėdžio metu netgi trys: L. M., K. M. ir V. G., kuri viso teismo proceso metu pasirašinėjo ir į bylą teikė procesinius dokumentus (apeliacinis skundas taip pat yra pasirašytas Kauno administracinių bylų nagrinėjimo ir teisės poskyrio vedėjos V. G.), kas suponuoja išvadą, kad ieškovo atstovei V. G., kuri turi teisinį išsilavinimą, turėjo būti puikiai žinomos nagrinėjamos bylos aplinkybės, todėl ji, kitai ieškovo atstovei L. M. turint nedarbingumą, galėjo atvykti į teismo posėdį ir pasakyti baigiamąją kalbą.

23386.

234Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovui turint ne vieną teisininką, jis turėjo ir galėjo pasirūpinti tinkamu savo atstovavimu teismo posėdyje, todėl nėra jokio objektyvaus pagrindo išvadai, jog apelianto teisė pasakyti baigiamąją kalbą buvo nepagrįstai suvaržyta.

23587.

236Be to, pažymėtina, kad baigiamųjų kalbų turinys ribojamas CPK 253 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos sąlygos, t. y. baigiamųjų kalbų dalyviai neturi teisės savo kalbose remtis aplinkybėmis, kurių teismas netyrė, taip pat įrodymais, kurie nebuvo tiriami teismo posėdyje. Nagrinėjamu atveju ieškovo pozicija buvo aiški ir detaliai išdėstyta tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžių metu, o baigiamojoje kalboje tik būtų buvę apibendrinta tai, kas buvo nagrinėjama byloje. Todėl vien tai, kad ieškovas teismo posėdžio metu nepasinaudojo teise pasakyti baigiamąją kalbą, negali turėti jokios esminės įtakos bylos baigčiai. Dėl atsakovei priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio

23788.

238Ieškovas nurodo, kad 2017 m. balandžio 28 d. sąskaitoje faktūroje Nr. 004582, 2017 m. gegužės 31 d. sąskaitoje faktūroje Nr. 004655, 2018 m. birželio 30 d. sąskaitoje faktūroje Nr. 004700, 2017 m. liepos 31 d. sąskaitoje faktūroje Nr. 004769, 2017 m. rugsėjo 29 d. sąskaitoje faktūroje Nr. 004918, 2017 m. spalio 31 d. sąskaitoje faktūroje Nr. 004988, 2017 m. lapkričio 31 d. sąskaitoje faktūroje Nr. 005106, 2017 m. gruodžio 29 d. sąskaitoje faktūroje Nr. 005144, 2018 m. sausio 31 d. sąskaitoje faktūroje Nr. 005232, 2018 m. vasario 28 d. sąskaitoje faktūroje Nr. 005289, 2018 m. birželio 29 d. sąskaitoje faktūroje, 2018 m. rugsėjo 28 d. sąskaitoje faktūroje Nr. 005764 ir 2018 m. spalio 18 d. sąskaitoje faktūroje Nr. 005790 kai kurios nurodytos išlaidos dubliuojasi, jose nurodyti atlikti veiksmai yra pertekliniai, be pagrindo didinantys prašomų priteisti išlaidų sumą, be to, dalis prašytų priteisti bylinėjimosi išlaidų viršija Rekomendacijų reikalavimus, todėl atsakovės prašytos priteisti bylinėjimosi išlaidos turėjo būti sumažintos iki 3 227,28 Eur.

23989.

240Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime detaliai įvertinto visų atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą, atskirai pasisakė dėl tam tikrų atsakovės prašytų priteisti sumų dydžio atitikties Rekomendacijų reikalavimams ir atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sumažino, įvertinusi suteiktos teisinės pagalbos pobūdį bei apimtį, teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo atsakovės pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas mažinti papildomai. Pažymėtina, kad ieškovo nurodoma bylinėjimosi išlaidų suma, iki kurios prašoma mažinti atsakovei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, grindžiama tik subjektyviu ieškovo įsivaizdavimu, kiek atsakovė galėjo patirti bylinėjimosi išlaidų už vieno ar kito procesinio dokumento rengimą, o ne objektyviais argumentais, susijusiais su prašytų priteisti bylinėjimosi išlaidų nepagrįstumu.

24190.

242Be to, ieškovas apeliaciniame skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš jo priteisė išlaidas už ekspertizės atlikimą, nes ekspertizės šioje byloje apskritai nereikėjo. Teisėjų kolegija nemato pagrindo sutikti ir su šiuo apelianto argumentu, nes: pirma, ieškovo pozicija, kad ekspertizė šioje byloje nebuvo reikalinga, yra tik subjektyvi ieškovo nuomonė; antra, byloje kilo ginčas dėl aplinkai padarytos žalos dydžio, kurio nustatymui akivaizdu, jog reikalingos specialios žinios, todėl teismas pagrįstai byloje paskyrė ekspertizę; trečia, nors ieškovas ir nesutiko su ekspertizės skyrimu, tačiau sutiko su eksperto kandidatūra bei formulavo ekspertui klausimus, kurie galėtų patvirtinti ieškovo atliktus ir į bylą pateiktus skaičiavimus; ketvirta, priimdamas sprendimą, teismas rėmėsi eksperto išvadomis kaip objektyviu įrodymu, patvirtinančiu aplinkai padarytos žalos dydį; penkta, išlaidos už eksperto atvykimą teismo posėdį (199,65 Eur) atsirado tik dėl ieškovo, kuris pareiškė prašymą į teismo posėdį iškviesti ekspertą.

24391.

244Nurodytų argumentų pagrindu darytina išvada, kad šioje byloje išlaidos už ekspertizės atlikimą buvo būtinos ir pagrįstos, todėl, ieškinį tenkinus iš dalies, proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai jos buvo priteistos ir iš ieškovo. Dėl bylos procesinės baigties

24592.

246Remdamasi išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes, įvertino šios bylų kategorijos ypatumus bei tinkamai taikė tiek materialines, tiek procesinės teisės normas, todėl ir ieškovo, ir atsakovės apeliaciniai skundai atmestini, o Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 9 d. sprendimas paliktinas nepakeistas. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

24793.

248Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

24994.

250Ieškovas ir trečiasis asmuo atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas neprašo. Tuo tarpu pagal į bylą pateiktus duomenis atsakovės apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas sudaro 3 534,25 Eur teisinės pagalbos išlaidos ir 2 851 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą.

25195.

252Atsižvelgiant į bylos procesinę baigtį, spręstina, kad yra pagrindas atsakovui atlyginti tik apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas, kurios buvo patirtos už atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą, kuris šiuo procesiniu sprendimu atmetamas, parengimą.

25396.

254Atsakovės į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė už atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą iš viso patyrė 836,40 Eur teisinės pagalbos išlaidų (atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą rengimas – 632 Eur + PVM; atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą rengimas, siuntimas klientui el. paštu ir suderinimas su klientu – 46,08 Eur + PMV; atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą pateikimas teismui ir kliento informavimas apie pateiktą atsiliepimą – 13,16 Eur + PVM). Kadangi minėtos išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatyto už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo maksimalaus dydžio (Rekomendacijų 8.11 papunktis) ir yra tinkamai pagrįstos, jos priteistinos atsakovei iš ieškovo.

255Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,

Nutarė

256Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

257Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno vandenys“ (j. a. k. 132751369) iš ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (j. a. k. 304766622) 836,40 Eur (aštuonis šimtus trisdešimt šešis eurus 40 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos... 8. 2.... 9. Ieškinyje nurodė, kad 2016 m. birželio 10–11 dienomis UAB „Kauno... 10. II.... 11. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 12. 3.... 13. Kauno apygardos teismas 2018 m. lapkričio 9 d. sprendimu ieškinį tenkino iš... 14. 4.... 15. Teismas nurodė, kad atsakovė, pažeisdama Lietuvos Respublikos aplinkos... 16. 5.... 17. Nustatęs, kad, įvykus nuotekų vamzdyno avarijai, į Neries upę buvo... 18. 6.... 19. Nustatęs, kad atsakovė pažeidė Nuotekų tvarkymo reglamento reikalavimus ir... 20. 7.... 21. Teismas pažymėjo, kad šios kategorijos žalos (žalos aplinkai ir gamtai)... 22. 8.... 23. Nuotekos į Neries upę 2016 m. birželio 10-11 d. išsiliejo dėl avarijos.... 24. 9.... 25. Teismas nurodė, kad atsakovė yra ūkio subjektas, kurio vienas uždavinių... 26. 10.... 27. Teismas nustatė, kad ieškovas, remdamasis Metodikos 17, 18, 25, 29 punktais,... 28. 11.... 29. Teismas sprendė, kad, nustatant orientacinį išleistų nevalytų nuotekų... 30. 12.... 31. Atsižvelgiant į tai, kad avarijos metu buvo paimti trys mėginiai, o jų... 32. 13.... 33. Įvertinęs minėtas aplinkybes, teismas konstatavo, kad eksperto išvada... 34. 14.... 35. Įvertinęs tai, kad atsakovė eksperto išvada paneigė ieškovo pagal... 36. 15.... 37. Atsakovė UAB „Kauno vandenys“ prašė priteisti iš ieškovo 11 426,82 Eur... 38. III.... 39. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 40. 16.... 41. Apeliaciniame skunde ieškovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos... 42. 16.1.... 43. Teismas nepagrįstai nesivadovavo ieškovo paskaičiuotu žalos dydžiu, kuris... 44. 16.2.... 45. Ekspertas nepagrįstai siūlė mažinti išleistų nevalytų nuotekų dydį,... 46. 16.3.... 47. Ekspertas nepagrįstai atsižvelgė į lietingus periodus ir vertino tik tas... 48. 16.4.... 49. Eksperto išvada neatitinka teisės aktų reikalavimų: ekspertizė buvo... 50. 16.5.... 51. Ieškovo procesinė teisė būti išklausytam buvo pažeista , nes pirmosios... 52. 16.6.... 53. Atsakovės prašytų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis yra neproporcingai... 54. 16.7.... 55. Kadangi teismo paskirto eksperto atlikta ekspertizė neatitinka teisės aktams... 56. 16.8.... 57. Nustatinėdamas 2016 m. birželio 10–11 dienomis išbėgusių nevalytų... 58. 17.... 59. Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė UAB „Kauno vandenys“... 60. 17.1.... 61. Ekspertas atliko ekspertizę, kurios metu, atsižvelgdamas į byloje esančius... 62. 17.2.... 63. Ieškovo įstaigoje dirba ne vienas teisininkas, o tai reiškia, kad ieškovas,... 64. 17.3.... 65. Ieškovo nurodoma bylinėjimosi išlaidų suma (3 227,28 Eur), kurią atsakovė... 66. 17.4.... 67. Nors ieškovas nesutiko su ekspertizės skyrimu, tačiau sutiko su eksperto... 68. 17.5.... 69. Ieškovas nepateikė motyvų, kodėl bylą apeliacine tvarka reiktų nagrinėti... 70. 18.... 71. Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „Kauno vandenys“ prašo panaikinti Kauno... 72. 18.1.... 73. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suabsoliutino žalos aplinkai... 74. 18.2.... 75. Atsakovė yra savivaldybės įmonė, kuri buvo įsteigta tam, kad tenkintų... 76. 18.3.... 77. Situacija, kai avariniu būdu išleistos nuotekos į Neries upę nesukėlė... 78. 18.4.... 79. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino atsakovės prašytų... 80. 19.... 81. Ieškovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos... 82. 19.1.... 83. Atsakovė klaidingai teigia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas... 84. 19.2.... 85. Taršos vietoje (Nėries upė, ties Plungės g. 37, Kaune) leidimo išleisti... 86. 20.... 87. Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė atsiliepime į apeliacinius skundus... 88. 20.1.... 89. Teismas nepagrįstai įvykusios avarijos nelaikė nenugalimos jėgos (force... 90. 20.2.... 91. Nepagrįsta teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja viena iš... 92. 20.3.... 93. Nei AAĮ, nei Metodika neišskiria iš esmės vienodai jokiais būdais... 94. 20.4.... 95. Teismo iš atsakovės priteistas žalos dydis nėra teisingas dar ir dėl to,... 96. 20.5.... 97. Nagrinėjamu atveju atsakovė yra padidinto pavojaus šaltinių valdytoja ne... 98. Teisėjų kolegija... 99. IV.... 100. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 101. 21.... 102. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 103. 22.... 104. Ieškovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos,... 105. 23.... 106. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas... 107. 24.... 108. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad toks teisinis reguliavimas reiškia,... 109. 25.... 110. Tokia kasacinio teismo praktika koreliuoja ir su Europos Žmogaus Teisių... 111. 26.... 112. Pažymėtina, kad byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą... 113. Nr. 3K-3-471/2012).... 114. 27.... 115. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu... 116. 28.... 117. Be to, pažymėtina, kad, jeigu kaip nurodoma ieškovo apeliaciniame skunde,... 118. 29.... 119. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2016 m. birželio 10-11 dienomis įvyko... 120. 30.... 121. Atsakovės apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:... 122. 31.... 123. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 4, 9, 34 straipsniuose... 124. 32.... 125. Pagal AAĮ 34 straipsnio 2 dalį ūkio subjektams taikoma civilinė... 126. 33.... 127. Atsakovė yra ūkio subjektas, kurio vienas uždavinių yra užtikrinti... 128. 34.... 129. CK 6.270 straipsnyje reglamentuojamas specialus deliktinės civilinės... 130. 35.... 131. Šios atsakomybės pagrindas – rizika. Asmuo naudoja pavojingą objektą... 132. 36.... 133. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų... 134. 37.... 135. Kaip jau buvo konstatuota, įvykio, sukėlusio žalą gamtai, metu, atsakovė... 136. 38.... 137. Atsakovė laikosi pozicijos, kad nagrinėjamu atveju egzistavo nenugalimos... 138. 39.... 139. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tam, jog pagal CK 6.212 straipsnį būtų... 140. 40.... 141. Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad CK 6.212 straipsnyje... 142. Nr. 3K-3-268/2012). Taigi, tai, ar tam tikros aplinkybės yra tokios... 143. 41.... 144. Kaip minėta, vienas iš nenugalimos jėgos požymių yra tas, kad skolininkas... 145. 42.... 146. Atsakovės argumentai, kad trūkusio vamzdyno eksploatavimo laikas dar nebuvo... 147. 43.... 148. Kaip atsakomybę švelninanti aplinkybė negali būti ir tai, kad, įvykus... 149. 44.... 150. Nors ir sutiktina su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas detaliai... 151. 45.... 152. Pažymėtina, kad tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra... 153. 46.... 154. Atsakovė skunde apeliuoja ir į tai, kad, priteisus iš jos žalą, nukentės... 155. 47.... 156. Nurodytų argumentų kontekste apeliacinės instancijos teismo teisėjų... 157. 48.... 158. Atsakovė skunde tvirtina, kad ginčo atveju žala aplinkai galėtų būti... 159. 49.... 160. Kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, Mokesčio už aplinkos teršimą... 161. 50.... 162. Taigi taršos mokesčio objektas - išmetami į aplinką neigiamai veikiantys... 163. 51.... 164. Tuo tarpu Metodika nustato aplinkai padarytos žalos, pažeidus teisės aktų... 165. 52.... 166. Kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, taršos atveju aplinka teršiama... 167. 53.... 168. Šiuo konkrečiu atveju teršalai į Neries upę pateko dėl avarijos atsakovei... 169. 54.... 170. Apeliantės samprotavimai, kad padarinių atžvilgiu nėra skirtumo, ar... 171. 55.... 172. Pažymėtina, kad Mokesčio už aplinkos teršimą įstatyme nėra išskirtas... 173. 56.... 174. Apeliantė skunde taip pat tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas... 175. 57.... 176. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, priteisiant šalies patirtas bylinėjimosi... 177. 58.... 178. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė už tripliko parengimą sumokėjo 1... 179. 59.... 180. Įvertinusi, atsakovės už tam tikrų procesinių dokumentų parengimą... 181. 60.... 182. Vertinant apeliantės argumentų, kad, mažindamas minėtas bylinėjimosi... 183. 61.... 184. Pažymint, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos už teisinę... 185. 62.... 186. Kaip matyti iš ieškovo apeliacinio skundo turinio, skundas grindžiamas... 187. 63.... 188. Žalos dydis nepreziumuojamas ir turi būti įrodytas, tačiau kai žala... 189. 64.... 190. Kaip matyti iš bylos medžiagos, tarp šalių kilo ginčas dėl aplinkai... 191. 65.... 192. CPK 212 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad siekdamas išsiaiškinti... 193. 66.... 194. Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą... 195. 67.... 196. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti... 197. 68.... 198. Apeliaciniame skunde ieškovas tvirtina, kad ekspertizės aktu šiuo atveju... 199. 69.... 200. Avarijos metu buvo paimti trys mėginiai: vienas ieškovo ir du atsakovės.... 201. 70.... 202. Atsakydamas į klausimą, koks nuotekų kiekis išsiliejo (galėjo išsilieti)... 203. 71.... 204. Iš ekspertizės akto matyti, kad ekspertas sprendė, jog lietus turi įtakos... 205. 72.... 206. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju tiesioginių įrodymų,... 207. 73.... 208. Be to, pasisakant šiuo aspektu, pažymėtina ir tai, kad Metodikoje, kuria... 209. 74.... 210. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos... 211. 75.... 212. Ieškovo apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad eksperto išvada... 213. 76.... 214. Įvertinus ekspertizės turinį, sutiktina su ieškovu, kad šiuo atveju... 215. 77.... 216. Nagrinėjamo klausimo kontekste atkeiptinas dėmesys ir į tai, kad, nors... 217. 78.... 218. Be to, ir tai, kad ekspertas tiek ekspertizės akte, tiek teismo posėdžio... 219. 79.... 220. Ieškovas apeliacinį skundą grindžia ir tuo, kad buvo pažeista jo... 221. 80.... 222. CPK 42 straipsnyje numatyta, kad šalys, be kita ko, turi teisę duoti teismui... 223. 81.... 224. CPK 253 straipsnyje įtvirtinta byloje dalyvaujančių asmenų teisė, teismo... 225. 82.... 226. Bylos medžiaga patvirtina, kad nagrinėjamu atveju 2018 m. rugsėjo 17 d.... 227. 83.... 228. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs,... 229. 84.... 230. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje šiuo aspektu taip pat išaiškinta,... 231. 85.... 232. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas vykusių teismo posėdžių metu... 233. 86.... 234. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovui turint... 235. 87.... 236. Be to, pažymėtina, kad baigiamųjų kalbų turinys ribojamas CPK 253... 237. 88.... 238. Ieškovas nurodo, kad 2017 m. balandžio 28 d. sąskaitoje faktūroje Nr.... 239. 89.... 240. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame... 241. 90.... 242. Be to, ieškovas apeliaciniame skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos... 243. 91.... 244. Nurodytų argumentų pagrindu darytina išvada, kad šioje byloje išlaidos už... 245. 92.... 246. Remdamasi išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismo teisėjų... 247. 93.... 248. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos... 249. 94.... 250. Ieškovas ir trečiasis asmuo atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas... 251. 95.... 252. Atsižvelgiant į bylos procesinę baigtį, spręstina, kad yra pagrindas... 253. 96.... 254. Atsakovės į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė... 255. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 256. Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 257. Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno vandenys“ (j. a. k....