Byla 2A-163-516/2010

1Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rasos Gudžiūnienės, kolegijos teisėjų Dalios Višinskienės, Petro Jaržemskio, sekretoriaujant A.Navickui dalyvaujant ieškovo atstovams V. B. , advokatui V.Valašinui trečiojo asmens AB ,,Spauda“ atstovui advokatui N.Šilaikai trečiojo asmens J. B. atstovui advokatui P.Bružui

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens AB “Spauda” apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. liepos 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Spaudos rūmų aukštuminio pastato savininkų bendrijos „Spaudos rūmai“ ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybei, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Vilniaus apskrities viršininko administracijai, VĮ Registrų centras Vilniaus filialas dėl teisės nusipirkti ar išsinuomoti valstybinės žemės sklypo dalį pripažinimo ir kt. Tretieji asmenys AB „Spauda“, UAB „Vitropolos“, UAB „Abrosa“, AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ir kt.

3Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4Ieškovas Spaudos rūmų aukštuminio pastato savininkų bendrija „Spaudos rūmai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas:

51)

6pripažinti Spaudos rūmų aukštuminio pastato savininkų bendrijos „Spaudos rūmai“ narių teisę ne konkurso tvarka proporcingai bendrijos nariams nuosavybės teise priklausančių patalpų plotui nusipirkti arba išsinuomoti žemės sklypo, esančio ( - ) dalis, proporcingas bendrijos narių nuosavybės teise valdomų patalpų plotui;

72)

8atnaujinti terminą ir panaikinti Vilniaus miesto valdybos 2001-11-08 sprendimą dėl žemės sklypo ( - ) padalijimo;

93)

10atnaujinti terminą ir panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2002-08-29 įsakymą, kuriuo nustatyta pagrindinė tikslinė žemės sklypo ( - ) naudojimo paskirtis ir būdas;

114)

12atnaujinti terminą ir panaikinti 2004-06-04 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą dėl 0,8522 ha ploto komercinės paskirties žemės sklypo ( - ) suformavimo;

135)

14atnaujinti terminą ir panaikinti 2002-09-19 Vilniaus apskrities viršininko įsakymą Nr. 3730-01;

156)

16atnaujinti terminą ir panaikinti 2002-12-03 Vilniaus apskrities viršininko įsakymą Nr. 5305-01

177)

18atnaujinti terminą ir panaikinti 2005-07-27 Vilniaus apskrities viršininko įsakymą Nr. 2.3-6691-01;

198)

20atnaujinti terminą ir panaikinti Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke 2002-09-04 padarytą įrašą dėl 6,4860 ha ploto žemės sklypo.

21Ieškovas nurodė, kad pakeitus ginčo žemės sklypo ribas, jo plotas sumažėjo, todėl dalis administracinio pastato ir pastatų, plane pažymėtų indeksais 6B3b ir 7M2p, pastato savininkų naudojamo žemės sklypo, taip pat bendrojo naudojimo žemės sklypas, esantis teritorijos tarp ( - ). Vakarinėje dalyje, nebepateko į 64860 kv.m. ploto žemės sklypą. Ieškovo nuomone, toks ginčo žemės sklypo ribų ir ploto keitimas pažeidžia žemės sklypų formavimo taisykles, neatitinka CK 6.551 str. 2 d. bei Vyriausybės nutarimo „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai“ nuostatų, pagal kurias juridiniai asmenys turi teisę išsinuomoti valstybinės žemės sklypus, reikalingus nuosavybės teise priklausantiems pastatams eksploatuoti. Ieškovas taip pat pažymėjo, kad keičiant žemės sklypo ribas ir plotą nebuvo gauti administracinio pastato ir pastatų, plane pažymėtais indeksais 6B3b ir 7M2p, savininkų sutikimai, todėl buvo pažeista CK 4.75 str. įtvirtinta taisyklė, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, naudojamas ir juo disponuojama visų bendraturčių sutarimu. Mažinant žemės sklypo plotą, buvo pažeistos sklype esančių pastatų savininkų teisės į bendrai naudojamą valstybinės žemės sklypą. Ieškovas neteko galimybės prie administracinio pastato esančios automobilių stovėjimo aikštelės – administracinio pastato priklausinio – naudoti savo klientų automobilių parkavimo reikmėms.

229)

23Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. liepos 9 d. sprendimu pripažino Spaudos rūmų aukštuminio pastato savininkų bendrijos „Spaudos rūmai“ narių teisę ne konkurso tvarka proporcingai bendrijos nariams nuosavybės teise priklausančių patalpų plotui nusipirkti arba išsinuomoti žemės sklypo, esančio ( - ) dalis, proporcingas bendrijos narių nuosavybės teise valdomų patalpų plotui; atnaujino terminą ir panaikino Vilniaus miesto valdybos 2001-11-08 sprendimą dėl žemės sklypo ( - ) padalijimo; atnaujino terminą ir panaikino Vilniaus apskrities viršininko 2002-08-29 įsakymą, kuriuo nustatyta pagrindinė tikslinė žemės sklypo ( - ) naudojimo paskirtis ir būdas; atnaujino terminą ir panaikino 2004-06-04 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą dėl 0,8522 ha ploto komercinės paskirties žemės sklypo ( - ) suformavimo; atnaujino terminą ir panaikino 2002-09-19 Vilniaus apskrities viršininko įsakymą Nr. 3730-01, 2002-12-03 Vilniaus apskrities viršininko įsakymą Nr. 5305-01, 2005-07-27 Vilniaus apskrities viršininko įsakymą Nr. 2.3-6691-01 bei atnaujino terminą ir panaikino Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke 2002-09-04 padarytą įrašą dėl 6,4860 ha ploto žemės sklypo.

24Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nebuvo laikomasi tvarkos, nustatytos LR Vyriausybės 1999-03-09 nutarimo “Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo, nuomos ne žemės ūkio paskirčiai” 8 punkte. Šiame punkte nurodyta, jog tais atvejais, kai naudojamame žemės sklype yra keliems juridiniams ar fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausantys, prie pastato naudojamas žemės sklypo plotas padalijimas, taip pat kiekvieno savininko žemės sklypo dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma remiantis rašytiniu pastato bendrasavininkų susitarimu, bendrasavininkams nesusitarus, parduodamų žemės sklypų dalys nustatomos apskrities viršininko sprendimu. Teismas pažymėjo, kad išnuomuojant žemės sklypo dalis AB “Spauda”, UAB “Vitropolis”, UAB “Sisteminio modernizavimo grupė” nebuvo gautas kitų pastatų bendrasavininkų ir nuomininkų raštiškas sutikimas. Teismo teigimu, tuo buvo pažeistos ir kitų pastato bendrasavininkų teisės. Teismas taip pat pažymėjo, jog ieškovai pagrįstai nurodė, kad nesilaikant teisės aktų reikalavimų, 7,8012 ha ploto žemės sklypo padalijimas ir nesivadovaujant proporcingumo principų išnuomavimas atskirtiems pastato dalių bendrasavininkams, pažeidžia jų teises išsinuomuoti administraciniam pastatui reikalingą eksploatuoti žemės sklypo dalį, nes į naujai suformuotą 6,4860 ha ploto žemės sklypą administracinis pastatas iš viso nepatenka. Be to, teismo teigimu, jie turėjo teisę išsinuomoti, kai buvo bendras žemės plotas 7,8012 ha – 1,8436 ha plotą proporcingai valdomo pastato daliai. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovas pagrįstai nurodė, kad po atidalijimo dalis administracinio pastato savininkų neturės kur parkuoti automobilių, nes automobilių parkavimo aikštelė yra naujai suformuotame 6,4860 ha ploto žemės sklype, kuris nesiriboja su administraciniu pastatu. Nurodė, kad detaliajame plane buvo suprojektuotos vietos automobilių aikštelių įrengimui, o žemės sklypo padalijimas suvaržė šią galimybę. Taigi teismo teigimu, atidalijant žemės sklypą buvo pažeisti patvirtinti teritorijos tvarkymo reglamentai ir apribojimai.

25Teismas taip pat pažymėjo, kad ši byla buvo išnagrinėta nepažeidžiant rūšinio teismingumo, nes visi ieškovo pareikšti reikalavimai nėra turtinio pobūdžio. Teismo nuomone, ieškovo reikalavimas pripažinti jiems teisę nusipirkti ar išsinuomoti Valstybinio žemės sklypo dalį, nėra turtinis reikalavimas. Be to, teismas nesutinka su argumentu, jog nėra pagrindo atnaujinti ieškovui praleistus terminus dėl atsakovų priimtų administracinių aktų panaikinimo, nes ieškovas nenurodė svarbių termino praleidimo priežasčių. Teismas konstatavo, kad ieškovas su ieškiniu kreipėsi į teismą 2004 metais. Byla buvo iškelta ir nagrinėjama. Ieškinio senaties termino praleidimo klausimas nebuvo svarstomas. Teismo teigimu, bylą nagrinėjant apeliacinės ir kasacinės instancijos tesimuose, ieškovas neturėjo galimybės šioje byloje tikslinti savo reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad šios aplinkybės ir yra laikytinos svarbia priežastimi, dėl kurios ieškinio senaties terminas ginčyti administracinius aktus buvo praleistas, todėl jis atnaujintinas.

26Apeliaciniu skundu tretysis asmuo AB „Spauda“ prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. liepos 9 d. sprendimą panaikinti ir dėl absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, arba Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. liepos 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti.

27Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

281) civilinę bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, kadangi vadovaujantis CPK 27 str. 1 d. ši byla turi būti teisminga apygardos teismui. Teigia, kad ieškovo prašoma pripažinti 99 metams išsinuomoti valstybinę žemę turo būti pripažinta daiktine teise. CPK 85 str. 9 p. nustato, kad bylose dėl daiktinių teisių į turtą ieškinio suma nustatoma pagal turto rinkos vertę. Apeliantas teigia, kad šioje byloje nustatyta, jog ( - ) esančio žemės sklypo vertė yra didesnė nei 100 000 Lt, todėl trečiojo asmens nuomone, ši byla yra teisminga Vilniaus apygardos teismui. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, jog Speciali kolegija ginčams dėl teismingumo spręsti nurodė, kad ginčas šioje byloje teismingas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui tik todėl, kad skunduose administraciniam teismui 2004 metais reikalavimas dėl turtinės teisės pripažinimo dar nebuvo reiškiamas. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovo reikalavimas pripažinti teisę nusipirkti ar išsinuomoti valstybinio žemės sklypo dalį nėra turtinis reikalavimas, kadangi ieškovas nereikalauja sudaryti su jais nuomos sutarties dėl konkrečios žemės sklypo dalies konkrečiam laikotarpiui bei plotui, o tik prašo pripažinti jiems tokią teisę. Apeliantas teigia, kad teisės pripažinimas yra vienas iš CK 1.138 str. numatytų civilinių teisių gynimo būdų. Akivaizdu, kad tokio turinio teisės pripažinimas teisme automatiškai suteikia teisę ieškovui kreiptis į apskrities viršininko administraciją dėl atitinkamos nuomos sutarties sudarymo. Trečiojo asmens nuomone, nuomos sutartie sudarymas tarp ieškovo ir valstybinės žemės nuomotojo nebesukurtų jokių papildomų daiktinių ar turtinių teisių, o nuomos sutarties sudarymas galėtų būti vertinamas tik kaip teismo pripažintos teisės realizavimas;

292) dėl senaties termino taikymo apeliantas nurodo, kad šioje byloje ieškovas pareiškė reikalavimus dėl 2001-2005 m. priimtų administracinių aktų panaikinimo. Ieškovas pirmą kartą į teismą su dalimi reikalavimų kreipėsi tik 2004-05-19, t.y. praėjus daugiau nei 2 metams nuo skundžiamų 2001-11-08 ir 2002-08-29 sprendimų priėmimo. Teigia, kad pirmosios instancijos nepagrįstai atnaujinimo terminą 2001-11-08, 2002-08-29 ir 2004-06-04 aktams apskųsti. Pirma, 2001-11-08 ir 2002-08-29 atsakovų sprendimai buvo priimti dar iki bylos iškėlimo teisme, todėl šiuo atveju turi būti vertinamos aplinkybės nuo skundžiamų aktų priėmimo iki reikalavimų pareiškimo teisme (2004-05-19). Antra, po bylos iškėlimo teisme buvo priimti tik 2 administraciniai, todėl ieškovui nebuvo kliūčių kartu su pirminiais reikalavimais 2004-05-19 ginčyti kitus administracinius aktus, priimtus 2002-09-19, 2002-12-03. Be to, apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus ieškinio reikalavimus, t.y. nei motyvuojamoje, nei revoliucinėje dalyje nepasisakė dėl ieškovo prašymo atnaujinti terminą 2002-09-19, 2002-12-03, 2005-07-27 aktams apskųsti. Apelianto nuomone, tai sudaro absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą;

303) pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl į bylą neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų. Teigia, kad teismas panaikino valstybines žemės nuomos sutartis sudarytas tarp Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir UAB „Vitropolis“, UAB „Abrosa“ ir AB „Spauda“, nors tokio pobūdžio reikalavimų ieškovas šioje civilinėje byloje nereiškė;

314) teismas, nagrinėdamas bylą, rėmėsi ir taikė Vyriausybės 1999-03-09 nutarime patvirtintos naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai tvarkos 8 punktą, tačiau ginčijamame sprendime klaidingai citavo nuostatas. Teigia, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog Tvarkos 8 p. kalbama apie individualius gyvenamuosius namus ir namų valdos žemės sklypų išnuomavimą. Šiuo atveju žemės sklype esantys pastatai nėra priskirti individualiems gyvenamiesiems pastatams, o žemės sklypas negali būti laikomas namų valdos žemės sklypu;

325) teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog dėl žemės sklypo ploto dalijimo proporcingai valdomam patalpų plotui taip pat prieštarauja LR Žemės įstatyme įtvirtintiems naudojamų žemės sklypų pradavimo ar nuomos lengvatine tvarka principams. Trečiojo asmens nuomone, šiuo atveju teismas turėjo vertinti ne ieškovo valdomo administracinio pastato plotą, o realų žemės sklypo plotą, reikalingą administraciniam pastatui eksploatuoti;

336) teismas, spręsdamas 2001-2002 metais priimtų administracinių aktų teisėtumo klausimą, turėjo vadovautis šiuo metu galiojančio 8 punkto redakcija, pagal kurią šiuo metu galiojantys teisės aktai nenustato taisyklės, kad skirtingų pastatų savininkams žemės sklypas būtų dalijamas proporcingai plotui. Pažymi, kad šiuo metu galiojantis detalusis planas nustato, kad komercinės paskirties teritorija, skirta administraciniam pastatui eksploatuoti yra 2004-06-04 Vilniaus miesto savivaldybės įsakymu suformuotame 8522 kv.m. ploto atskirame žemės sklype, į kurį ir patenka administracinis pastatas. Todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas teisės pripažinimo klausimą, galėjo pripažinti ieškovo teisę tik į detaliajame plane nurodytą komercinės paskirties teritoriją;

347) teismas nepagrįstai nurodė, kad 6,4860 ha ploto žemės sklype liko įrengta asfaltuota automobilių parkavimo aikštelė. Nurodo, kad ši aikštelė nėra registruota viešėjame registre, ji nėra administracinio pastato priklausinys. Be to, ji patenka į gamybinės paskirties teritoriją, todėl apelianto nuomone, ji yra skirta gamybinės paskirties patalpų savininkų poreikiams tenkinti. Be to, aplinkybė, kad istoriškai administracinio pastato savininkai kartais be jokio teisinio pagrindo savavališkai naudojosi šia aikštele, o gamybinių patalpų savininkai tai daryti leido, negali būti vertinamas kaip pagrindas teisei atsirasti, kadangi tai pažeistų bendrą teisės principą.

35Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas Spaudos rūmų aukštuminio pastato savininkų bendrija „Spaudos rūmai“ prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. liepos 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apelianto apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

36Teigia, kad ieškovas prašė teismo pripažinti jo teisę nusipirkti ar išsinuomoti žemės sklypo dalį, proporcingą Bendrijos narių nuosavybės teise valdomų patalpų plotui. Ieškovas pabrėžia, kad pačią teisę išsinuomoti ar nusipirkti žemės sklypo dalį Bendrija turėjo ir turi teisės aktų pagrindu. Tačiau dėl neteisėtų atsakovų veiksmų Bendrijos nariam buvo atimta faktinė galimybė naudotis aplink administracinį pastatą buvusiu žemės sklypu pagal administracinio pastato paskirtį. Ieškovo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atnaujino terminą administraciniam aktams apskųsti. Pažymi, kad reikalavimai dėl 2001-11-08 Vilniaus miesto valdybos sprendimo ir 2002-08-29 Vilniaus apskrities viršininko įsakymo panaikinimo iš pradžių buvo pateikti Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Skunde administraciniam teismui buvo nurodyta, kad apie ginčijamus aktus pareiškėjai sužinojo tik 2004 m. gegužės mėn. Administracinis teismas šį skundą priėmė ir nagrinėjo. Taigi, ieškovo nuomone, priešingai nei teigia apeliantas, terminas Bendrijos ginčijamiems administraciniam aktams apskųsti nėra praleistas. Atitinkamai, klausimas dėl šio termino atnaujinimo galėjo būti svarstomas tik tuo atveju, jei būtų prieita bylos esmei bei šioje byloje jau priimtoms išvadoms, esą reikalavimai dėl administracinių aktų panaikinimo yra savarankiški reikalavimai, kuriems taikytinas ne CK nustatytas ieškinio senaties, o ABTĮ 33 str. įtvirtintas terminas skundui paduoti.

37Teigia, kad apelianto išvada, jog pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl į bylą neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų yra nepagrįsta. Nurodo, kad Bendrija kėlė reikalavimus panaikinti nuomos sutartis, tačiau dėl procesinių pagrindų teismas šioje dalyje ieškinio reikalavimus paliko nenagrinėtais. Tai, kad sprendimo rezoliucinėje dalyje buvo paminėta apie šių sutarčių naikinimą, yra apsirikimo, rašybos klaida, dėl ko teismas priėmė 2009-07-24 nutartį ir šią klaidą ištaisė.

38Pažymi, kad pagrindo neturi apeliacinio skundo teiginiai, jog Tvarkos 8 punktas ginčo santykiams negalėjo būti taikomas, nes šioje normoje kalbama tik apie individualius gyvenamuosius namus ir po jais esančių namų valdų žemės sklypų išnuomavimą. Ieškovo nuomone, šioje normoje minimi ne tik individualūs gyvenamieji namai, bet ir kitos paskirties pastatai. Atitinkamai, nesureikšmintinas ir namų valdos žemės sklypo sąvokos šioje normoje vartojimas. Ieškovo pabrėžia, kad sisteminis Tvarkos aiškinimas patvirtinam jog šis teisės norminis aktas reglamentuoja ne tik namų valdų, bet ir kitų naudojamų ne žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimą ir nuomą.

39Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

41Dėl ginčo teisinių santykių kvalifikavimo

42Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto valdybos 2000 m. birželio 1 d. sprendimu Nr. 1147V buvo suformuotas bendras 78012 kv. m ploto žemės ( - ), į kurį pateko keli nurodytu adresu esantys pastatai, tarp jų - ir aukštuminis ,,Spaudos rūmų“ pastatas. Šiame pastate patalpas turintys ieškovo dalyviai įgijo teises naudotis ginčo sklypu ir ne aukciono tvarka jį nuomoti ar pirkti. Ginčijamu Vilniaus miesto valdybos 2001-11-08 sprendimu didžioji žemės sklypo ( - ) dalis (6,4860 ha iš 7,8012 ha.) buvo atskirta nuo ,,Spaudos rūmų“ pastato, taip paneigiant ieškovo narių turėtas teises į ją, o prie ,,Spaudos rūmų“ pastato taip pat ginčijamu 2004-06-04 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu buvo suformuotas 0,8522 ha ploto komercinės paskirties žemės sklypas.

43Taigi, kaip nurodė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008-03-18 nutartyje, priimtoje šioje byloje (kasacinės bylos Nr. 3K-3-180/2008), ieškovo keliamas ginčas savo turiniu yra ginčas dėl pastatų savininkų teisių naudotis valstybine žeme ir ją išsinuomoti ar pirkti lengvatinėmis sąlygomis įgijimo ir realizavimo. Šių teisinių santykių reglamentavimas susijęs ir su civilinės teisės, ir su viešosios teisės normomis.

44Disponuojant valstybine žeme (perleidžiant ją nuosavybėn neatlygintinai, parduodant, išnuomojant ar perduodant neatlygintinai naudotis ir sudarant kitus žemės sandorius) turi būti laikomasi įstatyminių žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teisių apsaugos, būtinybės žemę naudoti pagal pagrindinę tikslinę paskirtį, kt. principų. Teisė naudotis valstybine žeme, reikalinga pastatams ir statiniams eksploatavimui, taip pat – teisė teisės aktų nustatyta tvarka ją nuomoti ar pirkti yra įstatyminė teisė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnis, Civilinio kodekso XXIX skyrius, Lietuvos Respublikos žemės įstatymas (1994 m. balandžio 26 d. įstatymo Nr. I-446 redakcija), kt. specialieji įstatymai).

45Bendra tvarka nauji valstybinės žemės sklypai yra parduodami ar nuomojami aukciono būdu (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimas Nr. 692 ,,Dėl naujų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“ 2.3 punktas). Tuo tarpu naudojami žemės sklypai nuomojami ar parduodami lengvatine (ne aukciono) tvarka, kurią reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimas Nr. 260 ,,Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“. Sprendžiant klausimą, ar ieškovo dalyvių teisė įsigyti nuosavybėn ar nuomotis naudojamą valstybinės žemės sklypą buvo pažeista, taikytina ginčijamo administracinio akto, kuriuo nuo 7,8012 ha. ploto žemės sklypo buvo atskirtas 6,4860 ha ploto žemės sklypas, priėmimo metu galiojusi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260, redakcija, t.y. 2001 m. vasario 20 d. nutarimo Nr. 180 redakcija. Esminė šio teisės akto nuostata yra ta, kad joje numatyta naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimas ir nuoma, tai reiškia, kad asmens teisė nuomoti ar pirkti valstybinės žemės sklypą grindžiama jos realiu naudojimu atitinkamam tikslui - turimiems nuolatiniams statiniams ar įrenginiams eksploatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2007).

46Šiuo nutarimu patvirtintos Naudojamų valstybinės žemės pardavimo tvarkos 8 punkte ginčijamų aktų priėmimo metu nustatytos taisyklės, pagal kurias turi būti sprendžiami žemės pardavimo klausimai tais atvejais, kai naudojamame žemės sklype yra keliems fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausantys (ar jų nuomojami) pastatai: prie pastato naudojamas žemės sklypo plotas padalijamas, taip pat kiekvieno savininko žemės sklypo dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma remiantis rašytiniu pastato bendrasavininkių susitarimu; bendrasavininkiams nesusitarus, parduodamų bendrosios dalinės nuosavybės teise žemės sklypo dalių dydis nustatomas apskrities viršininko sprendimu, atsižvelgiant į kiekvienam bendrasavininkiui priklausančią gyvenamojo namo ar kito pastato dalį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad šios taisyklės pagal įstatymo analogiją turi būti taikomos ir sprendžiant nuomojamo žemės sklypo dalių paskirstymo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-684/2006).

47Pirmojo ginčijamo administracinio akto priėmimo metu galiojusi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintos Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės nereglamentavo teisinės situacijos dėl nuomojamo ar parduodamo valstybinės žemės sklypo dalių nustatymo, kai žemės sklype yra kelių savininkų pastatai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. vasario 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2009 yra nurodęs, jog tokiu atveju teismai turi taikyti įstatymo analogiją ir ginčo santykius spręsti vadovaudamiesi Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 8 punktu, t.y. naudojamas žemės sklypo plotas padalijamas, taip pat kiekvieno savininko žemės sklypo dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma remiantis rašytiniu gyvenamojo namo ar kito pastato bendraturčių susitarimu, o bendraturčiams nesusitarus, parduodamų bendrosios dalinės nuosavybės teise žemės sklypo dalių dydis nustatomas apskrities viršininko sprendimu, atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo ar kito pastato dalį.

48Teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstu apelianto atgrumentą, jog sprendžiant 2001 m. priimtų administracinių aktų teisėtumo klausimą, turi būti vadovaujamasi šiuo metu galiojančia tuo pačiu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtinto tvarkos 8-opjo punkto redakcija, pagal kurią klausimas dėl naudojamų žemės sklypo dalių nustatymo reglamentuojamas kitaip, negu buvo ginčijamų aktų priėmimo metu: sprendžiant dėl žemės naudotojų, taip pat ir valstybės institucijų, atlikusių žemės sklypų suformavimo veiksmus, veiksmų bei priimtų sprendimų teisėtumo, turi būti vadovaujamasi ir pagrįstai teismo buvo vadovautasi tais teisės aktais, juose nustatytomis procedūromis bei taisyklėmis, kurios atitinkamą klausimą bei procedūrą reglamentavo veiksmų atlikimo metu, nes jokie teisės aktai, taip pat ir tvarka, reglamentuojanti valstybinės žemės sklypų pardavimo bei nuomos procedūras, atgal negalioja (Civilinio kodekso 1.7 str. 2 d.).

49Civilinėje teisėje akcentuojami laisvos šalių valios išraiškos (sutarčių laisvės) ir konsensualizmo principai, kurie suteikia galimybę civilinės teisės subjektams laisva valia sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, t. y. šalims pirmiausia suteikiama teisė patiems susitarti dėl jų teisių ir jiems tenkančių įsipareigojimų. Dėl to, sprendžiant, ar ginčijamu pirmuoju administraciniu aktu nebuvo pažeista ieškovo dalyvių- aukštuminio pastato ,,Spaudos rūmai“ bendraturčių teisė į naudojamo valstybinio žemės sklypo nuomą (įgijimą nuosavybėn), pažymėtina, kad Vyriausybės nutarime nurodytoje teisės normoje pirmenybė suteikta pastatų bendraturčiams pirmiausia raštiškai patiems susitarti dėl perkamo žemės sklypo dalių dydžio nustatymo. Aiškindama Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 8 punkto nuostatą, kad, bendrasavininkiams nesusitarus, parduodamų bendrosios dalinės nuosavybės teise žemės sklypo dalių dydis nustatomas apskrities viršininko sprendimu, atsižvelgiant į kiekvienam bendrasavininkiui priklausančią gyvenamojo namo ar kito pastato dalį, teisėjų kolegija pažymi, jog reikalavimas, kad valstybinės žemės sklypo dalių, perleidžiamų bendraturčiams, dydis būtų proporcingas jų valdomos pastatų dalies dydžiui, taikomas tik tokiu atveju, kai pastatų savininkai ar naudotojai nesutaria dėl žemės sklypo dalių dydžio ir apskrities viršininkas sprendimu nustato žemės sklypo dalių dydį. Taigi teisės akte esant įtvirtintai galimybei bendraturčiams pirmiausia raštu laisva valia susitarti dėl naudojamo žemės sklypo dalies dydžio, administracinis aktas, kuriuo iš esmės padalijamas keleto skirtingų savininkų savarankiškų pastatų eksploatavimui naudojamas bendras valstybinės žemės sklypas, pagal įstatymo analogiją vertintinas kaip pažeidžiantis paminėtas nuostatas, nes tik tuo atveju, kai pastatų (statinių) savininkai- žemės naudotojai nesusitaria, klausimas spręstinas administracine tvarka (apskrities viršininko sprendimu) ir tokiu atveju kriterijumi, nustatant parduodamų ar išnuomojamų žemės sklypo dalių dydžius, galėtų būti kiekvienam bendraturčiui priklausanti namo ar pastato dalis (Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2004).

50Žemės sklypų formavimo ir planų rengimo taisyklės nustatytos teritorijų planavimo įstatymų, sklypai formuojami kompetentingoms valstybėms institucijoms priimant atitinkamus administracinius aktus. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (1999 m. birželio 17 d. įstatymo Nr. VIII-1234 redakcija) 8 straipsnyje ginčijamų aktų priėmimo metu nustatyti individualaus administracinio sprendimo formai ir turiniui privalomi reikalavimai, tarp jų - kad toks aktas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis. Kaip nurodė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008-03-18 nutartyje, priimtoje nagrinėjamoje byloje, tais atvejais, kai suinteresuoti asmenys ginčija administracinius aktus, kuriais suformuotas žemės sklypas, bylą nagrinėjantis teismas turi vertinti tiek administracinio akto atitiktį pagrindinėms procedūrinėms taisyklėms, tiek tai, ar jis yra pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis bei materialinėmis teisės normomis ir ar nepažeidžia įstatymo ginamų suinteresuotų asmenų teisių. Formuojant pastatais užstatytą žemės sklypą negali būti nukrypta nuo esminės sąlygos – faktinio jo naudojimo su pastatu susijusioms reikmėms.

51Taigi, pastatų savininkai (nuomotojai) turi įstatymo garantuotą ir ginamą teisę lengvatine (ne aukciono) tvarka nuomoti ar pirkti pastatais užstatytą ir jų eksploatavimo tikslais naudojamą valstybinės žemės sklypą. Nuomotino ar perkamo žemės sklypo dydis nustatomas pagal tikslinę paskirtį atitinkantį faktinį jo naudojimą, o sklypo ribos – pagal viešosios teisės (teritorijų planavimo) normas kompetentingų valdžios institucijų aktais patvirtintu sklypo planu.

52Kaip matyti iš bylos medžiagos, formuojant 64860 kv.m. ploto žemės sklypą, t.y. iš anksčiau visų ( - ) pastatų ir statinių savininkų naudoto 78012 kv.m. ploto žemės sklypo (1 t., b.l. 24-25) atskiriant 64860 kv.m. ploto žemės sklypą (1 t., b.l. 26-27) ir ginčijamais Vilniaus miesto valdybos 2001 m. lapkričio 8 d. sprendimu Nr. 2213V bei Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. 3422-01 suformuojant jį kaip atskirą nekilnojamojo turto objektą, visiškai nebuvo atsižvelgta į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 8 punkto nuostatas, pagal kurias pirmenybė teikiama statinių bendraturčių (valstybinės žemės naudotojų) susitarimui dėl prie pastatų (statinių) naudojamo žemės sklypo ploto padalijimo bei kiekvieno savininko žemės sklypo dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo. Remiantis ieškovo atstovų paaiškinimais, kurių jokiais įrodymais bylos nagrinėjimo metu nesiekė paneigti nei atsakovai, nei apeliantas AB ,,Spauda“, aukštuminio administracinio pastato ,,Spaudos rūmai“ bendraturčiai net nebuvo informuoti apie žemės sklypų padalinimo administraciniu aktu procesą. Taigi, buvo visiškai ignoruota valstybinės žemės naudotojų teisė susitarti, kaip bus perkamas (ar nuomojamas) valstybinės žemės sklypas.

53Be to, priimant ginčijamus Vilniaus miesto valdybos 2001 m. lapkričio 8 d. sprendimą Nr. 2213V ir Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. rugpjūčio 29 d. įsakymą Nr. 3422-01, be galimybės bendraturčiams sudaryti atitinkamo turinio susitarimą ignoravimo, klausimą sprendžiant administracine tvarka, nebuvo laikytasi ir tame pačiame teisės akte (tvarkos 8-ajame punkte) nustatytų principų, kuriais vadovaujantis, kriterijumi turėtų būti bendraturčių dalys bendrojoje nuosavybėje.

54Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog nustatant valstybinės žemės naudotojų dalis bendrame žemės sklype, šis kriterijus (pastatų bei statinių savininkų dalys) negalėtų būti vieninteliu kriterijumi, ypač įvertinant tai, jog anksčiau suformuotame 78012 kv.m. ploto žemės sklype esantys pastatai (statiniai) yra skirtingos paskirties (dalis- komercinės, kiti- gamybinės), todėl padalinimas negali būti mechaninis; nustatant naudojamo valstybinio žemės sklypo dalis, turėjo būti atsižvelgiama ir į pastatų (statinių) tikslinę paskirtį, šiai paskirčiai įgyvendinti reikalingą žemės plotą ir, be abejonės- į teritorijos detaliuoju planu patvirtintus atitinkamo žemės sklypo dalių reglamentus. Be to, aktualus ir faktinis žemės naudojimo santykis, ką savo nutartyje 3K-3-180/2008 pažymėjo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, nurodydama aiškintis, kokie faktiniai ginčo sklypo naudojimo santykiai buvo susiklostę tarp visų jame esančių pastatų savininkų (nuomininkų) Vilniaus miesto valdybos 2001 m. lapkričio 8 d. sprendimu Nr. 2213V ir Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. 3422-01 keičiant buvusias sklypo ribas, kokios asmenų, kurių iniciatyva buvo keičiamos sklypo ribos, teisės buvo įgyvendintos priimant administracinius aktus, ar buvo pakankamas įstatyminis ir faktinis pagrindas šiems aktams priimti, ar keičiant sklypo ribas buvo išlaikyta suinteresuotų asmenų teisių pusiausvyra, t. y. ar nebuvo pažeistos kitų asmenų teisės į tą patį žemės sklypą.

55Byloje nustatyta aplinkybė, jog ginčo sklypo detalusis planas (patvirtintas Vilniaus miesto valdybos 2000 m. sausio 27 d. sprendimu Nr.138V) leido papildomai koreguoti sklypo ribas nerengiant naujo detaliojo plano; tokia nuostata atitiko tuo metu galiojusio Teritorijų planavimo įstatymo (1995 m. gruodžio 12 d. įstatymo Nr. I-1120 redakcija) 17 straipsnio 3 dalies 4 punkto normą. Tačiau įgyvendinant tokią galimybę (padalinti žemės sklypą be detaliųjų planų rengimo), negalėjo būti ignoruojamos tos valstybinės žemės naudotojų teisės, kurias jiems suteikia įstatymai bei poįstatyminiai teisės aktai, t.y. įsigyti nuosavybėn ar nuomotis naudojamą valstybinės žemės sklypą (jo dalį, reikalingą pastatui eksploatuoti pagal jo paskirtį). Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu pirmosios instancijos teismo argumentą, jog aukštuminio pastato ,,Spaudos rūmai“ išskyrimas iš bendro 78012 kv.m. ploto žemės sklypo su prie jo paliktu 0,8522 ha ploto žemės sklypu (vėliau, taipogi ginčijamu 2004-06-04 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu jis buvo suformuotas būtent tokio dydžio), neatitiko iki 2001-11-08 buvusio faktinio žemės naudojimo, tiek neužtikrino galimybės aukštuminį pastatą ,,Spaudos rūmai“ naudoti pagal jo tikslinę paskirtį.

56Byloje yra pateiktos Pastato, bendro naudojimo patalpų eksploatavimo, kapitalinio remonto ir priežiūros sutartys, sudarytos tarp AB ,,Spauda“ ir auktuminio administracinio pastato patalpų savininkų (UAB ,,M-1, R. T. firmos, UAB ,,Ieva“, UAB ,,Radiocentras“ ir kt.), kurių prieduose (išlaidų paskaičiavimuose) nurodomas 2,13 kv.m. ploto žemės sklypas po pastatu ir prie pastato, už kurio naudojimą iš jų buvo nustatytas žemės mokestis. Šios sutartys (su prieduose nurodomu žemės plotu) buvo sudarytos 2001 m. kovo, balandžio mėnesiais ir netgi- gruodžio mėnesį, t.y. prieš pat ir po ginčijamų administracinių aktų priėmimo. Tai yra vienas iš įrodymų, kuris patvirtina, jog priimant ginčijamus administracinius aktus visiškai nebuvo aiškinamasi faktinio naudojimo aplinkybė, taip pat aplinkybė, ar atkirtas nuo bendro žemės sklypo sklypas prie administracinio pastato, gali užtikrinti šio pastato bendraturčių galimybę naudoti pastatą pagal jo paskirtį, t.y. administracinei- komercinei veiklai įgyvendinti. Parkavimo vietų skaičius, kurį akcentuoja savo procesiniuose dokumentuose ieškovas, nėra esminė, nors pakankamai svarbi aplinkybė, sprendžiant šį klausimą. Netgi įvertinant aplinkybę, jog automobilių stovėjimo aikštelė, kuria ieškovas nurodo naudojęsis iki ginčijamų aktų priėmimo ir šiuo metu tebesinaudojantis, yra žemės sklype, kuris pagal detalųjį planą priskirtas pramoninei (gamybinei) paskirčiai, todėl pagal detaliojo plano reglamentus negalėtų būti toliau naudojama atitinkamai funkcijai, negalima pripažinti pagrįstais apeliantų argumentų, jog ginčijamas žemės sklypų padalinimas nepažeidžia ieškovo dalyvių teisių. Teisėjų kolegija pažymi, jog ginčijamu 2001-11-08 sprendimu formuojamam 64860 kv.m. ploto žemės sklypui buvo priskirta ir detaliajame plane numatyta komercinės paskirties žemė (nuo atskirto žemės sklypo prie administracinio pastato iki daugiaaukštės gyvenamosios paskirties žemės, ties ( - ) skersgatviu), kurioje, kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, nėra jokių pastatų, statinių ar kitų objektų.

57Vertinant aplinkybę, kokiu faktiniu pagrindu buvo priimti ginčijami 2001 m. lapkričio 8 d. sprendimas Nr. 2213V ir Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. rugpjūčio 29 d. įsakymas Nr. 3422-01, pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismo reikalavimu, atsakovai neteikė teismui duomenų, kieno iniciatyva, kokiu faktiniu pagrindu buvo rengiami šie sprendimai. Ginčijamame 2001 m. lapkričio 8 d. sprendime Nr. 2213V nurodoma, kad jis priimamas vietoje atlikus sklypo matavimo darbus (1 t., b.l. 26), kas leistų daryti išvadą, jog tai tėra sklypo ribų patikslinimas pagal faktinius matavimo duomenis, tačiau lyginant žemės sklypų planus, patvirtintus 2000 m. birželio 1 d. Vilniaus m. valdybos sprendimu Nr. 1147V (1 t., b.l. 25) ir 2001 m. lapkričio 8 d. sprendimu Nr. 2213V (1 t., b.l. 27) akivaizdu, jog pastaruoju buvo ne patikslintos ankstesniuoju nustatytos sklypo ribos vietoje, o iš buvusio žemės sklypo išskirti trys žemės sklypai: ginčijamas 64860 kv.m., neidentifikuoto dydžio sklypas prie administracinio pastato ir sklypas priešingoje ( - ) dalyje, neįvardinto dydžio, kuris pagal detaliojo plano sprendinius iš dalies yra bendrojo naudojimo paskirties, iš dalies- komercinės. Taigi, iš esmės prisidengiant sklypo ribų patikslinimu, buvo atliktas bendro žemės sklypo padalinimas į tris dalis.

58Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog bendraturčių teisės susitarti dėl naudojamo valstybinio žemės sklypo dalių nustatymo ignoravimas eliminavo galimybę žemės sklypą padalinti taip, kad pastatų (savininkų) teisės nebūtų pažeistos, kad kiekvieno statinio savininkas galėtų jį naudoti pagal tikslinę paskirtį ir tuo pačiu, užtikrinti, kad būtų laikomasi detaliajame plane nustatytų teritorijos naudojimo reglamentų. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija konstatuoja, jog ginčijami sprendimai dėl žemės sklypo padalinimo yra neatitinkantys teisės aktų reikalavimų bei nepagrįsti faktiniu naudojimu, todėl negali būti vertinami kaip teisėti ir pagrįstai buvo panaikinti skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu. Dėl ginčijamų administracinių aktų neteisėtumo pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog juos priimant buvo pažeista aukštuminio pastato bendraturčių teisė teisės aktuose nustatyta tvarka pirkti ar nuomotis iš valstybės bendrai su kitais trečiaisias asmenimis naudojamo bei suformuoto sklypo dalį, kadangi iš esmės buvo atliktas sklypo padalinimo veiksmas, kurio pasėkoje ieškovo faktiškai naudotas žemės sklypas buvo iš esmės, neproporcingai sumažintas, nesant tam realių prielaidų ar objektyvių, svarbių priežasčių.

59Pirmosios instancijos teismui konstatavus ginčytų pirminių Vilniaus m. valdybos 2001 m. lapkričio 8 d. sprendimo Nr. 2213V ir Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. rugpjūčio 29 d. įsakymo Nr. 3422-01, neteisėtumą, pagrįstai pripažinti neteisėtais ir panaikinti ir šių aktų pagrindu vėliau atlikti sklypų formavimo veiksmai, tiek atidalinto 64860 kv.m. ploto žemės sklypo viduje, tiek ir už jo ribų, buvusio 780152 kv.m. ploto žemės sklypo ribose, nes pirminis ieškovo dalyvių teisų pažeidimas nebuvo ištaisytas, vėlesniais administraciniais aktais jis buvo įgyvendinamas toliau.

60Dėl bylos teismingumo.

61Dėl apelianto argumentų, jog buvo pažeistos rūšinio teismingumo taisyklės, teisėjų kolegija pažymi, jog bylos teismingumo klausimas tarp bendrosios ir specializuotų (administracinių) teismų buvo išspręstas Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo spręsti 2004-10-18 nutartimi (3 t., b.l. 64-66), konstatuojant, kad byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

62Taip pat nepagrįstu prižįstamas ir apelianto argumentas, jog byla teisminga apygardos teismui, kaip pirmosios instancijos teismui Civilinio proceso kodekso 27 str. 1 p. pagrindu, nes, apelianto nuomone, ieškovo reikalavimas pripažinti bendrijos narių savininkų teisę ne konkurso tvarka proporcingai bendrijos nariams nuosavybės teise priklausančių patalpų plotui nusipirkti arba išsinuomoti žemės sklypo, esančio ( - ) dalis, proporcingas bendrijos narių nuosavybės teise valdomų patalpų plotui, turi būti pripažintas reikalavimu dėl daiktinės teisės. Ilgalaikė nuoma, kaip daiktinė teisė (empytheusis) reglamentuota Civilinio kodekso ketvirtosios knygos X skyriuje. Ilgalaikė nuoma, kaip daiktinė teisė, nustatoma išnuomojamojo nekilnojamojo daikto savininko ir nuomininko susitarimu arba testamentu (Civilinio kodekso 4.167 str.), be to, ilgalaikė nuoma, kaip daiktinė teisė, remiantis Civilinio kodekso 4.253 str. 2 d., turi būti registruojami viešame registre. Byloje nėra įrodymų, kad nekilnojamojo daikto (šiuo atveju- valstybinio žemės sklypo) savininkas būtų priėmęs sprendimą dėl žemės sklypo nuomos, kaip daiktinės teisės, nustatymo. Todėl apelianto argumentas dėl ilgalaikės nuomos, kaip daiktinės teisės, grindžiamas iš esmės vien tik nuomos termino trukme, yra nepagrįstas. Kai ginčas kyla dėl nuomos teisės, kuri specialiai nėra patarta kaip daiktinė teisė, pripažinimo, reikalavimas reikšimas dėl nuomos teisės, kaip prievolinės teisės, pripažinimo. Be to, vertindama argumentą dėl bylos teismingumo, teisėjų kolegija pažymi, kad ginčo pobūdis nustatomas pagal ieškovo suformuluotą ginčo dalyką- ieškinio reikalavimą. Šiuo atveju byloje nėra reiškiamas reikalavimas sudaryti su ieškovu ar bendrijos nariais valstybinės žemės pardavimo ar nuomos sutartis, t.y. tokio ieškinio patenkinimo atveju valstybinės žemės nuomos santykiai teismo sprendimo pagrindu neatsirastų, todėl ieškovo reiškiamą reikalavimą dėl teisės pripažinimo traktuoti kaip turinio pobūdžio ieškinį, nėra teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad ieškovo reikšti reikalavimai dėl nuomos sutarčių panaikinimo, kuriuos pirmosios instancijos teismas pagrįstai traktavo kaip turtinio pobūdžio reikalavimus, palikti nenagrinėtais dar Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2009-01-12 nutartimi. Ištaisydamas rašymo apsirikimus, Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2009-07-24 nutartimi iš teismo sprendimo rezoliucinės dalies pašalino nuostatas dėl nuomos sutarčių panaikinimo, todėl pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo nepažeisdamas rūšinio teismingumo taisyklių, nes jokie turtinio pobūdžio reikalavimai, kuriuose ginčijama suma viršytų 100 000 Lt, dėl ko byla pirmąja instancija turėtų būti teisminga Vilniaus apygardos teismui, byloje priimant sprendimą nebuvo išnagrinėti.

63Dėl ieškinio senaties termino.

64Pradinius reikalavimus dėl Vilniaus m. valdybos 2001 m. lapkričio 8 d. sprendimo Nr. 2213V ir Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. rugpjūčio 29 d. įsakymo Nr. 3422-01 pareiškė trys iš dabartinio ieškovo- aukštuminio pastato savininkų bendrijos ,,Spaudos rūmai“ dalyvių: UAB ,,Ūlos tėkmė“, UAB ,,Margi raštai“ ir UAB ,,Savaitės ekspresas“, 2004-06-08 paduodami skundą dėl šių aktų panaikinimo Vilniaus apygardos administraciniam teismui (1 t., 6-12). Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, paduodami skundą administraciniam teismui, pareiškėjai pateikė ir prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti, kuris buvo išspręstas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2004-06-10 nutartimi (1 t., b.l. 1-2): terminas skundui paduoti atnaujintas, nutarties motyvuojamojoje dalyje konstatuojant, kad apie skundžiamus aktus pareiškėjai sužinojo tik 2004-05-18. Byla bendrosios kompetencijos (Vilniaus m. 1 apylinkės) teismui perduota nagrinėti 2004-10-22 (3 t., b.l. 67). Spaudos rūmų aukštuminio pastato savininkų bendrija ,,Spaudos rūmai“ juridinių asmenų registre buvo įregistruota 2004-12-08 (4 t., b.l. 153), jos steigėjais tapo ir visi trys buvę pareiškėjai (4 t., b.l. 163-165), po bylos perdavimo bendrosios kompetencijos teismui, tapę ieškovais (4 t., b.l. 1-6). Pradiniai ieškovai byloje ieškovu Spaudos rūmų aukštuminio pastato savininkų bendrija ,,Spaudos rūmai“ buvo pakeisti teismo protokoline nutartimi 2005-03-13 vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu (4 t., b.l. 178, antra pusė). Remiantis Civilinio proceso kodekso 48 str. 2 d., procesinių teisių perėmimo atveju šių teisių perėmėjui privalomi visi procesiniai veiksmai, atlikti procese iki jo įstojimo. Todėl procesinis veiksmas- termino skundui paduoti atnaujinimas- taip pat taikytinas ir naujajam ieškovui- bendrijai ,,Spaudos rūmai“, nes jis buvo atliktas procese pagal taisykles, kuriomis remiantis atitinkamus klausimus nagrinėjo administracinis teismas. Dėl šių argumentų, teisėjų kolegijos vertinimu, nebuvo teisinio pagrindo iš naujo kelti bei nagrinėti klausimą dėl termino skųsti šiuos du administracinius aktus, atnaujinimo. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog jokių įrodymų, kurie paneigtų administracinio teismo nustatytą aplinkybę dėl momento, kada pareiškėjams tapo žinoma apie ginčijamus administracinius aktus, nebuvo pateikta, vadinasi, nėra pagrindo pripažinti, jog reikalavimui turi būti taikoma ieškinio senatis.

65Dėl senaties termino taikymo kitų ieškovo ginčytų administracinių aktų atžvilgiu, kurie, kaip nurodo apeliantas, buvo priimti 2001-2005 m. laikotarpiu, teisėjų kolegija pažymi, kad konstatavus pirminių aktų, t.y. Vilniaus m. valdybos 2001 m. lapkričio 8 d. sprendimo Nr. 2213V ir Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. rugpjūčio 29 d. įsakymo Nr. 3422-01 neteisėtumą, reikalavimų, kurie iš principo buvo išvestiniai, pirmuosius įgyvendinantys, atmetimas remiantis ieškinio senatimi, prieštarautų ieškinio senaties instituto prigimčiai bei Civilinio kodekso 1.5 str. įtvirtintiems teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principams. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl ieškinio senaties instituto prasmės bei paskirties, yra pažymėjęs, kad nors ieškinio senaties institutas, kurio paskirtis – saugoti civilinių teisinių santykių stabilumą, nustatytu ieškinio senaties terminu riboja galimybę ginti pažeistas teises, vis dėlto šio instituto normose įtvirtinta teismo teisė atnaujinti nurodytą terminą, kai teismo pripažįstama, kad šis praleistas dėl svarbios priežasties, kurią nustačius pažeista teisė turi būti ginama (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Dėl senaties termino praleidimo priežasčių svarbos teismas sprendžia atsižvelgdamas į šio instituto esmę ir paskirtį, vertindamas kiekvienos konkrečios bylos reikšmingas aplinkybes, taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių ieškinio senaties termino atnaujinimą, aiškinimo ir taikymo, yra nurodęs kad jeigu teismas konstatuoja, jog pareikštu ieškiniu siekiama apginti visuomenei svarbius interesus, ieškiniui pareikšti sudėtinga per įstatyme nustatytą terminą surinkti reikiamus duomenis, ar buvo kitų aplinkybių, sukliudžiusių laiku kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, ieškinio atmetimas dėl senaties termino pasibaigimo neatitiktų ieškinio senaties instituto paskirties. Tokiu atveju viešasis interesas užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą nusveria interesą garantuoti teisinių santykių stabilumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1123/2002; 2007 m. gruodžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2007, kt.). Be to, kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad, atsižvelgiant į išvardytus kriterijus, ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimas turi būti sprendžiamas bylose, kuriose ginamas viešasis interesas, ginčijant galimus neteisėtus aktus, kuriems likus galioti būtų paneigta kito asmens teisė ir iš ne teisės atsirastų teisė (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2007, 2008 m. kovo 14 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008). Kaip minėta, nagrinėjamu atveju terminas dėl administracinių aktų, kurie suponavo ieškovo dalyvių teisių pažeidimą yra atnaujintas teismo nutartimi, pripažįstant, jog nuo sužinojimo apie ginčijamus administracinius aktus iki skundo padavimo teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytas 30 d. terminas nebuvo praleistas; teisėjų kolegija, vertindama teismo sprendimo pagrįstumą dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo kitų administracinių aktų atžvilgiu, pažymi taip pat ir tai, kad disponavimas valstybine žeme, žemės sklypų formavimo procedūrų teisėtumas bei pagrįstumas yra ir viešasis interesas, todėl senaties taikymas vėlesnių administracinių aktų atžvilgiu, kuriais buvo įgyvendinami ankstesnieji, ieškovo dalyvių teises pažeidžiantys aktai, neatitiktų paminėtų teisingumo, sąžiningumo bei protingumo kriterijų bei paneigtų principo, jog iš neteisės negali kilti (atsirasti) teisė, galiojimą.

66Apelianto argumentas, jog pirmosios instancijos teismas pasisakydamas dėl ieškinio senaties, išsprendė ne visus ieškinio reikalavimus, t.y. nei motyvuojamoje, nei rezoliucinėje dalyje nepasisakė dėl ieškovo prašymo atnaujinti terminą 2002-09-19, 2002-12-03, 2005-07-27 aktams apskųsti ir tai esą absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, taip pat nepripažįstamas pagrįstu: kaip jau yra minėta, pirmosios instancijos teismas 2009-07-24 nutartimi ištaisė rašymo apsirikimus sprendimo rezoliucinėje dalyje ir nurodė dėl terminų atnaujinimo kiekvienam iš šių reikalavimų ginčyti. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimas nėra savarankiškas ieškinio reikalavimas, todėl pasisakymas dėl jo teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nėra būtinas, nors tokio pobūdžio nuoroda negali būti ir pagrindu sprendimui panaikinti. Ta aplinkybė, kad sprendimo motyvuojamojoje dalyje dėl ieškinio senaties visų ginčijamų administracinių aktų atžvilgiu, pasisakyta apibendrintai, nemotyvuojant atskirai dėl kiekvieno iš jų, tegalėtų būti vertinama kaip nepakankamas tam tikros sprendimo dalies motyvuotumės, tačiau ne kaip absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas dėl neišspręstų ieškinio reikalavimų.

67Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai pripažinus, jog faktiškai ieškinio senatis buvo atnaujinta pagrįstai, nepakankamas sprendimo motyvuotumas šioje dalyje nėra pagrindas naikinti sprendimą (Civilinio proceso kodekso 329 str. 1 d.).

68Dėl byloje pareikštų reikalavimų viršijimo.

69Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad teismas skundžiamu sprendimu panaikino valstybines žemės nuomos sutartis sudarytas tarp Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir UAB „Vitropolis“, UAB „Abrosa“ ir AB „Spauda“, nors tokio pobūdžio reikalavimų ieškovas šioje civilinėje byloje nereiškė. Teisėjų kolegija pažymi, jog šie ieškovo patikslintame ieškinyje reikšti reikalavimai buvo palikti nenagrinėtais Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2009-01-12 nutartimi, nepaisant to, sprendimo rezoliucinėje dalyje jie mechaniškai buvo perkelti, kartu su patenkintais reikalavimais dėl atitinkamų administracinių aktų panaikinimo. Tai akivaizdus rašymo apsirikimas, kai reikalavimai, teismo nenagrinėti, įrašomi į sprendimo rezoliucinę dalį kaip neva tai patenkinti. Ištaisydamas rašymo apsirikimus, Vilniaus m . 1 apylinkės teismas 2009-07-24 nutartimi iš teismo sprendimo rezoliucinės dalies pašalino nuostatas dėl nuomos sutarčių panaikinimo, todėl šis argumentas, išdėstytas apeliaciniame skunde, pripažįstamas teisiškai nereikšmingu.

70Dėl reikalavimo pripažinti ieškovo narių teisę pirkti (nuomotis) valstybinės žemės sklypą.

71Pagal savo pobūdį pirmasis ieškinio reikalavimas galėtų būti vertinamas kaip vieno iš valstybinės žemės naudotojų, kuriam nuosavybės teise prikalusio statinys bendrai suformuotame valstybinė žemės sklype reikalavimas dėl teisės pirkti ar nuomotis atitinkamą bendro sklypo dalį, pripažinimo (Civilinio kodekso 1.138 str. 1 p.). Tai yra, šio reikalavimo esmę sudaro ieškovo ginčas su kitais to paties žemės sklypo naudotojais (savarankiškai funkcionuojančių pastatų (statinių) savininkais, dėl sklypo dalių nustatymo, t.y. šiuo reikalavimu siekiama nustatyti, kuris iš pastatų (statinių) bendraturčių kokią atitinkamo žemės sklypo dalį turi teisę pirkti (nuomotis) iš valstybės. Tačiau pagal šio ieškinio reikalavimo dalyką, galima spręsti, jog jį sudaro du savarankiški reikalavimai: nustatyti aukštuminio pastato, kaip atskiro statinio, savininkų dalį bendrame sklype bei nustatyti, kokiomis dalimis jie tarpusavyje turi pirkti ar nuomotis šiam pastatui priskirtą žemės sklypą. Teisėjų kolegija pažymi, jog remiantis bylos duomenimis, ginčo tarp aukštuminio pastato bendraturčių dėl jų dalių aukštuminiam administraciniam pastatui skirtiname žemės sklype, apskritai nebuvo išlikę. Ginčas kilo tik dėl to, koks žemės sklypas šiam pastatui turėtų būti suformuotas. Tuo tarpu reikalavimas nustatyti aukštutiniam pastatui nuomotino ar parduotino valstybinio žemės sklypo dalį (tokia šio reikalavimo esmė, nors jis formuluojamas kaip prašymas pripažinti teisę) dėl jo abstraktaus pobūdžio negali būti įgyvendinamas, kadangi teismui nėra pateiktas ne tik žemės sklypo, kurį ieškovas pretenduoja pirkti (nuomotis) iš valstybės planas, bet nėra konkretizuotas netgi sklypo plotas, jo ribos, dislokacija bendrame žemės sklype. Teismine tvarka teisė negali būti apginta deklaratyviu būdu, juo labiau, kad teisę pirkti (nuomotis) naudojamą valstybinės žemės sklypą numato teisės aktai: Lietuvos Respublikos Žemės įstatymas, Žemės reformos įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintos Taisyklės. Taigi, atitinkama teisė turi būti įgyvendinama teisės aktuose nustatyta tvarka, o tai reiškia, jog tik teisės aktuose nustatyta tvarka suformavus žemės sklypą, jis galėtų būti nuomojamas ar parduodamas ieškovui (aukštuminio pastato bendraturčiams). Tokia ikiteismine ginčo sprendimo tvarka šiuo atveju nebuvo pasinaudota, ja dar galima pasinaudoti, dėl šios priežasties ieškinio reikalavai dėl teisės pripažinimo paliekamas nenagrinėtu Civilinio proceso kodekso 296 str. 1 d. 1 p. pagrindu.

72Civilinių teisių objektu gali būti tik identifikuotas ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas žemės sklypas (CK 1.109 straipsnis). Tai reiškia, kad asmuo gali įgyti teises į žemės sklypą, kuris yra suformuotas pagal žemėtvarkos ar teritorijų planavimo dokumentus ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas viešajame registre.

73Teisėjų kolegija pažymi, jog remiantis Civilinio proceso kodekso 12 str. įtvirtintu dispozityvumo principu, būtent ieškovas, reikšdamas ieškinį bei jame formuluodamas savo reikalavimus, apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovui buvo siūloma tikslinti reikalavimus, ką jis padarė pateikdamas patikslintą ieškinį, pirmojo ieškinio reikalavimo dalyje suformuluotą abstrakčiai, nenurodant būtinųjų tokio reikalavimo įgyvendinimui reikalingų sudedamųjų dalių (kaip minėta, nepateikiant ieškovo dalyviams priklausančių dalių bendrame sklype paskaičiavimo, žemės sklypo plano). Bylinėjimosi eigoje koncentruotasi ties ginčytų administracinių aktų teisėtumu, todėl, pagal pareikštus reikalavimus nesant galimybės ieškovo dalyvių pažeistai teisei taikyti realios teisminės gynybos, negalėtų būti patenkintas ir prašymas nustatyti, jog ieškovas (jo dalyviai) turi teisę pirkti ar nuomotis valstybinės žemės sklypą remiantis vien turimo nuosavybėje pastatų (statinių) ploto proporcijomis su valstybinės žemės sklypu, kadangi šiuo metu galiojanti 1999-03-09 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 8 p redakcija šį klausimą reglamentuoja iš esmės kitaip, nei buvo reglamentuojama ginčijamų administracinių aktų priėmimo metu, o būtent, joje numatyta, kad kai pagal teritorijų planavimo dokumentą keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, šių statinių ar įrenginių savininkams (bendraturčiams) parduodamos žemės sklypo dalys, reikalingos kiekvienam atskiram statiniui ar įrenginiui (pagrindiniam daiktui) eksploatuoti. Parduodamų žemės sklypo dalių dydis nustatomas pagal teritorijų planavimo dokumentą ir jo pagrindu parengtą parduodamo žemės sklypo planą. Analogiškai reglamentuojami ir valstybinės žemės nuomos atvejai (Taisyklių 30.10 punktas). Remdamasi išdėstytais argumentais, teismo sprendimo dalis dėl ieškovo dalyvių teisės pripažinimo naikinama, pirmąjį ieškinio reikalavimą paliekant negarinėtą nurodytų motyvų pagrindu.

74Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 88 str. 1 d. 3 p., 92 ir 96 str., iš apelianto priteistinos procesinių dokumentų įteikimo (pašto) išlaidos, patirtos nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, kurios, remiantis Vilniaus apygardos teismo pažyma sudaro 59,35 Lt..

75Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325- 331 str., teismas

77

78

Nutarė

81Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. liepos 9 d. sprendimo dalį, kuria pripažinta Spaudos rūmų aukštuminio pastato savininkų bendrijos „Spaudos rūmai“ narių teisė ne konkurso tvarka proporcingai bendrijos nariams nuosavybės teise priklausančių patalpų plotui nusipirkti arba išsinuomoti žemės sklypo, esančio ( - ), dalis, proporcingas bendrijos narių nuosavybės teise valdomų patalpų plotui, panaikinti ir ieškinį šioje dalyje palikti nenagrinėtą.

82Kitas teismo sprendimo dalis palikti nepakeistas.

83Priteisti iš apelianto AB ,,Spauda“ valstybei 59,35 Lt (penkiasdešimt devynis litus ir 35 centus) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme (pašto) išlaidų, mokamų į surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš kolegijos... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 4. Ieškovas Spaudos rūmų aukštuminio pastato savininkų bendrija „Spaudos... 5. 1)... 6. pripažinti Spaudos rūmų aukštuminio pastato savininkų bendrijos „Spaudos... 7. 2)... 8. atnaujinti terminą ir panaikinti Vilniaus miesto valdybos 2001-11-08... 9. 3)... 10. atnaujinti terminą ir panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2002-08-29... 11. 4)... 12. atnaujinti terminą ir panaikinti 2004-06-04 Vilniaus miesto savivaldybės... 13. 5)... 14. atnaujinti terminą ir panaikinti 2002-09-19 Vilniaus apskrities viršininko... 15. 6)... 16. atnaujinti terminą ir panaikinti 2002-12-03 Vilniaus apskrities viršininko... 17. 7)... 18. atnaujinti terminą ir panaikinti 2005-07-27 Vilniaus apskrities viršininko... 19. 8)... 20. atnaujinti terminą ir panaikinti Nekilnojamojo turto registro centriniame... 21. Ieškovas nurodė, kad pakeitus ginčo žemės sklypo ribas, jo plotas... 22. 9)... 23. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. liepos 9 d. sprendimu... 24. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nebuvo laikomasi tvarkos,... 25. Teismas taip pat pažymėjo, kad ši byla buvo išnagrinėta nepažeidžiant... 26. Apeliaciniu skundu tretysis asmuo AB „Spauda“ prašo Vilniaus miesto... 27. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 28. 1) civilinę bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, kadangi... 29. 2) dėl senaties termino taikymo apeliantas nurodo, kad šioje byloje ieškovas... 30. 3) pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl į bylą neįtrauktų asmenų... 31. 4) teismas, nagrinėdamas bylą, rėmėsi ir taikė Vyriausybės 1999-03-09... 32. 5) teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog dėl žemės sklypo ploto... 33. 6) teismas, spręsdamas 2001-2002 metais priimtų administracinių aktų... 34. 7) teismas nepagrįstai nurodė, kad 6,4860 ha ploto žemės sklype liko... 35. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas Spaudos rūmų aukštuminio... 36. Teigia, kad ieškovas prašė teismo pripažinti jo teisę nusipirkti ar... 37. Teigia, kad apelianto išvada, jog pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl... 38. Pažymi, kad pagrindo neturi apeliacinio skundo teiginiai, jog Tvarkos 8... 39. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 41. Dėl ginčo teisinių santykių kvalifikavimo... 42. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto valdybos 2000 m. birželio 1 d. sprendimu... 43. Taigi, kaip nurodė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus... 44. Disponuojant valstybine žeme (perleidžiant ją nuosavybėn neatlygintinai,... 45. Bendra tvarka nauji valstybinės žemės sklypai yra parduodami ar nuomojami... 46. Šiuo nutarimu patvirtintos Naudojamų valstybinės žemės pardavimo tvarkos 8... 47. Pirmojo ginčijamo administracinio akto priėmimo metu galiojusi Lietuvos... 48. Teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstu apelianto atgrumentą, jog... 49. Civilinėje teisėje akcentuojami laisvos šalių valios išraiškos... 50. Žemės sklypų formavimo ir planų rengimo taisyklės nustatytos teritorijų... 51. Taigi, pastatų savininkai (nuomotojai) turi įstatymo garantuotą ir ginamą... 52. Kaip matyti iš bylos medžiagos, formuojant 64860 kv.m. ploto žemės sklypą,... 53. Be to, priimant ginčijamus Vilniaus miesto valdybos 2001 m. lapkričio 8 d.... 54. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog... 55. Byloje nustatyta aplinkybė, jog ginčo sklypo detalusis planas (patvirtintas... 56. Byloje yra pateiktos Pastato, bendro naudojimo patalpų eksploatavimo,... 57. Vertinant aplinkybę, kokiu faktiniu pagrindu buvo priimti ginčijami 2001 m.... 58. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog bendraturčių teisės susitarti dėl... 59. Pirmosios instancijos teismui konstatavus ginčytų pirminių Vilniaus m.... 60. Dėl bylos teismingumo.... 61. Dėl apelianto argumentų, jog buvo pažeistos rūšinio teismingumo... 62. Taip pat nepagrįstu prižįstamas ir apelianto argumentas, jog byla teisminga... 63. Dėl ieškinio senaties termino.... 64. Pradinius reikalavimus dėl Vilniaus m. valdybos 2001 m. lapkričio 8 d.... 65. Dėl senaties termino taikymo kitų ieškovo ginčytų administracinių aktų... 66. Apelianto argumentas, jog pirmosios instancijos teismas pasisakydamas dėl... 67. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai pripažinus, jog faktiškai... 68. Dėl byloje pareikštų reikalavimų viršijimo. ... 69. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad teismas skundžiamu sprendimu... 70. Dėl reikalavimo pripažinti ieškovo narių teisę pirkti (nuomotis)... 71. Pagal savo pobūdį pirmasis ieškinio reikalavimas galėtų būti vertinamas... 72. Civilinių teisių objektu gali būti tik identifikuotas ir įstatymų... 73. Teisėjų kolegija pažymi, jog remiantis Civilinio proceso kodekso 12 str.... 74. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 88 str. 1 d. 3 p., 92 ir 96 str., iš... 75. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325- 331 str.,... 77. ... 78. ... 81. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. liepos 9 d. sprendimo dalį, kuria... 82. Kitas teismo sprendimo dalis palikti nepakeistas.... 83. Priteisti iš apelianto AB ,,Spauda“ valstybei 59,35 Lt (penkiasdešimt...