Byla e2A-1498-794/2019
Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko (pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Petkuvienės ir Ingos Staknienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų UAB „Dujotekana“, UAB „Savaitė“, UAB „ZNAD WILII RADIJO STOTIS“, UAB „Retinvestus“, UAB „M-1“, UAB „Lirsona popierius“ A. B., G. B., UAB „Kemalja“ ir T. B. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimo,

3civilinėje byloje Nr. e2-1258-566/2018 pagal ieškovų UAB „Dujotekana“, UAB „Savaitė“, UAB „ZNAD WILII RADIJO STOTIS“, UAB „Retinvestus“, UAB „M-1“, UAB „Lirsona popierius“ patikslintą ieškinį, UAB „Kemalja“, T. B. patikslintą ieškinį bei G. B., A. B. ieškinį atsakovams RAB „Spauda“, UAB „Limpa“, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybų inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, tretieji asmenys notarė D. J., J. K., K. N., UAB „Agina“, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Spaudos rūmų aukštuminio pastato savininkų bendrija „Spaudos rūmai“, VĮ Registrų centro Vilniaus filialas, UAB „VITI turto fondas, AB firma „VITI“, R. B., UAB „Margi raštai“, UAB „Ūlos tėkmė“, T. U., UAB „Radiocentras“, UAB „Savaitės ekspresas“, UAB „VYZDYS“, T. V., S. D., UAB „Radijas kelyje“, UAB „A. S. ir ko“, UAB „M. W.“, UAB „Mūsų gairės“, UAB „RELADUS“, S. R., Z. R., A. P., Ž. B., S. B., L. L., P. L., UAB „SD Sprendimai“, M. P., A. R., V. R., VšĮ „Kresy“, N. Ž. Z., I. Ž. Z., Č. K., S. L., V. L., UAB „Kemalja“, UAB „Lux dentis“, UAB „Ekodara“, UAB „Finasma“, K. J., V. J., T. B., A. Š., R. G., UAB „Verslo konsultacijos ir sprendimai“, A. D., V. Š., Z. M., J. R., V. R., V. N., L. N., UAB „Gritus“, UAB „VL turto valdymas“, UAB „KULTŪROS BARAI“, A. K., R. N., G. M., R. M., D. L., E. L., UAB „M. E.“, A. R., A. R., M. P., A. Š., D. Š., I. G., D. K., VšĮ „Vilniaus keistuolių teatras“, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, UAB „Eigulių Topolis“, RUAB ,,Molesta“, B. M., A. M., ( - )-M. S., A. S., BUAB „PRIMADIS“, UAB „Swedbank lizingas“, T. K., UAB „Sanifinas“, UAB „KOTESA“, I. E., AB „Vilniaus šilumos tinklai“, UAB „ABROSA“, UAB „Komantas“, UAB „Vitropolis“, UAB „Tvarūs sprendimai“, H. B., dėl nuosavybės teisių pripažinimo ir sandorių nuginčijimo.

4Teisėjų kolegija

Nustatė

5I.

6Ginčo esmė

71.

8Ieškovai UAB „Dujotekana“, UAB „Savaitė“, UAB „ZNAD WILII RADIJO STOTIS“, UAB „Retinvestus“, UAB „M-1“, UAB „Lirsona popierius“ patikslintu ieškiniu prašo: 1) pripažinti ieškovui UAB „Dujotekana“, nuosavybės teises į 223/19783 dalį (2,23 m.) tvoros, kurios unikalus Nr. ( - ); į 37/3272 dalį (0,37 m.) tvoros, kurios unikalus Nr.( - ); į 152/13429 dalį (1,52 m.) tvoros, kurios Nr.( - ); į 1181/104672 dalį (11,81 kv. m.) aikštelės, kurios unikalus Nr.( - ) ir į 911/80737 dalį (9,11 kv. m.) aikštelės, kurios unikalus Nr. ( - ), kurie yra adresu ( - ), Vilnius; 2) pripažinti ieškovui UAB „Savaitė“ nuosavybės teises į 170/19783 dalį (1,7 m.) tvoros, kurios unikalus Nr. ( - ); į 28/3272 dalį (0,28 m.) tvoros, kurios unikalus Nr.( - ); į 115/13429 dalį (1,15 m.) tvoros, kurios unikalus Nr.( - ); į 898/104672 dalį (8,98 kv. m.) aikštelės, kurios unikalus Nr. .( - ) ir į 692/80737 dalį (6,92 kv. m.) aikštelės, kurių unikalus Nr. ( - ), kurie yra adresu ( - ), Vilnius; 3) pripažinti ieškovui UAB „M-1“ nuosavybės teises į 377/19783 dalį (3,77 m.) tvoros, kurios unikalus Nr. ( - ); į 62/3272 dalį (0,62 m.) tvoros, kurios unikalus Nr.( - ); į 256/13429 dalį (2,56 m.) tvoros, kurios unikalus Nr.( - ); į 1994/104672 dalį (19,94 kv. m.) aikštelės, kurios unikalus Nr. ( - ) ir į 1538/80737 dalį (15,38 kv. m.) aikštelės, kurios unikalus Nr. ( - ), kurie yra adresu ( - ), Vilnius; 4) pripažinti ieškovui UAB „ZNAD WILII RADIJO STOTIS“ nuosavybės teises į 147/19783 dalį (1,47 m.) tvoros, kurios unikalus Nr. ( - ); į 24/3272 dalį (0,24 m.) tvoros, kurios unikalus Nr.( - ); į 100/193429 dalį (1 m.) tvoros, kurios unikalus Nr.( - ); į 776/104672 dalį (7,76 kv. m.) aikštelės, kurios unikalus Nr. ( - ) ir į 598/80737 dalį (5,98 kv. m.) aikštelės (unikalus Nr. ( - )), kurie yra adresu ( - ), Vilnius; 5) pripažinti ieškovui UAB „Retinvestus“ nuosavybės teises į 214/19783 dalį (2,14 m.) tvoros, kurios unikalus Nr. ( - ); į 35/3272 dalį (0,35 m.) tvoros, kurios unikalus Nr.( - ); į 145/13429 dalį (1,45 m.) tvoros, kurios unikalus Nr.( - ), į 1133/104672 dalį (11,33 kv. m.) aikštelės, kurios unikalus Nr. .( - ) ir į 874/80737 dalį (8,74 kv. m.) aikštelės, kurios unikalus Nr. ( - ), kurie yra adresu ( - ), Vilnius; 6) pripažinti ieškovui UAB „Lirsona popierius“ nuosavybės teises į 159/19783 dalį (1,59 m.) tvoros, kurios unikalus Nr. ( - ); į 26/3272 dalį (0,26 m.) tvoros, kurios unikalus Nr.( - ); į 108/13429 dalį (1,08 m.) tvoros, kurios unikalus Nr.( - ); į 842/104672 dalį (8,42 kv. m.) aikštelės, kurios unikalus Nr. ( - ) ir į 649/80737 dalį (6,49 kv. m.) aikštelės, kurios unikalus Nr. ( - ), kurie yra adresu ( - ), Vilnius; 7) panaikinti 2009-10-29 pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (101)-11.4-2252 adresu ( - ), Vilnius; 8) panaikinti tarp RAB „Spauda“ ir UAB „Limpa“ 2017-02-15 sudarytos Statinių pirkimo ir pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. DJ-856, NETSVEP identifikavimo Nr. 1020749466 dalį, nustatant, kad RAB „Spauda“ šios sutarties 1.1. pardavė UAB Limpa“: 18493/19783 dalis (184,93 m.) tvoros, kurios unikalus Nr. ( - ); 3059/3272 dalis (30,59 m.) tvoros, kurios unikalus Nr. ( - ); 12554/13429 dalis (125,54 m.) tvoros, kurios unikalus Nr.( - ); 97849/104672 dalis (978,49 kv. m.) aikštelės, kurios unikalus Nr. ( - ) ir 75474/80737 dalis (754,74 kv. m.) aikštelės, kurios unikalus Nr. ( - ), kurie yra adresu ( - ), Vilnius, įpareigojant RAB „Spauda“ grąžinti UAB „Limpa“ 417,19 eurų už tvorą, kurios unikalus Nr. ( - ); 71,70 eurų už tvorą, kurios unikalus Nr. ( - ); 293,34 eurų už tvorą, kurios unikalus Nr. ( - ); 1010,38 EUR už aikštelę, kurios unikalus Nr. ( - ) ir 39,11 EUR už aikštelę, kurios unikalus Nr. ( - ); 9) priteisti iš atsakovo AB „Spauda“ ieškovų UAB „Dujotekana“, UAB „ZNAD WILII RADIJO STOTIS“, UAB „M-1“, UAB „Savaitė“, UAB „Retinvestus“, UAB „Lirsona popierius“ naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

92.

10Ieškinyje nurodoma, kad 1978 metais adresu ( - ), Vilniuje buvo pradėtas statyti Lietuvos Komunistų partijos Centrinio komiteto leidyklos pastatų komplektas. Statyboms buvo skirtas žemės sklypas, kuriame iki 1986 metų buvo pastatyta eilė pastatų – spaustuvė, daugiaaukštis Spaudos rūmų administracinis pastatas, kiti pagalbiniai pastatai (sandėliai ir kt.). Kartu sklype buvo pastatytos automobilių stovėjimo aikštelės, sporto aikštelė, sklypą apjuosė tvoros. Sklypas priklauso valstybei, jis ar jo dalys nėra išnuomotos sklype esančių pastatų savininkams. Tvoros, aikštelės buvo pastatytos (naujai sukurtos) iki 1986 metų kaip pastato priklausiniai, skirti tarnauti pagrindiniam daiktui – pastatui. Administracinės paskirties ir gamybinės paskirties pastatai buvo (ir yra) tarpusavyje sujungti. Lietuvos Komunistų partijos Centrinio komiteto leidykla vėliau buvo perregistruota kaip Specialios paskirties akcinė bendrovė „Spauda“, o vėliau – AB „Spauda“, kurios akcijas valdė Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija. Nuo 1994 metų vyko pastato patalpų privatizavimas. Jo metu pastate atskiras patalpas nuosavybės teise įsigijo atskiri asmenys – tiek ieškovai, tiek atsakovas RAB „Spauda“, tiek ir ieškinyje nurodyti tretieji asmenys. Įgyjant nuosavybės teise į patalpas pastate, šių patalpų savininkai kartu įgijo atitinkamomis proporcijomis nuosavybės teises ir į pastato priklausinius bei sklype esantį bendro naudojimo turtą. Tokiu būdu ieškovai įgijo nuosavybės teises į dalį sklypą supančias ir viduje sklypo esančias tvoras, jose esančius vartus, sklype esančią automobilių stovėjimo, bei sporto aikšteles.

113.

12Nurodo, jog 2009-11-13 atsakovas RAB „Spauda“ be ieškovų sutikimo ir žinios įregistravo VĮ Registrų centre savo vardu pastato priklausinius – kitus inžinierinius statinius (kiemo įrenginius), tvoras ir aikšteles. Tuo yra pažeistos ieškovų teisės valdyti, disponuoti ir naudotis pilna apimtimi pastato priklausinių dalimis, kurios jiems priklauso dalinės nuosavybės teise. VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenys rodo, kad 2009-10-29 buvo sudarytas Pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. (101)-11.44-2252, kurį surašė tuometinio Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento darbuotojai. Šiame akte nurodoma, kad tvoras ir aikšteles 2009 metais naujai pasistatė AB „Spauda“. Toks dokumentas yra neteisingas, niekinis ir negali sukurti atsakovui nuosavybės teisių į, neva, naujai, paties atsakovo RAB „Spauda“ pastatytus statinius, nes tvoros ir aikštelės jau buvo pastatyti, kai dar nebuvo įsteigta AB „Spauda“ ir šie daiktai yra pastato priklausiniai, kurių atitinkamas dalis bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo ir ieškovai. Pažymėjo, kad pastato priklausiniai yra antraeilei daiktai (CK 4.13 straipsnis), tarnaujantys pagrindiniam daiktui – pastatui. Aikštelės paskirtis – naudoti ją kaip automobilių parkavimo vietą. Jos pastovus funkcinis ryšys su pastatu pasireiškia tuo, kad į pastate įkurtus biurus nuolat atvyksta į darbą darbuotojai, kiti asmenys atvyksta pas ieškovus ir kitus patalpų savininkus kaip klientai. Jie irgi parkuoja automobilius šioje aikštelėje ir todėl šis daiktas tiesiogiai tarnauja pagrindiniam daiktui – pastatui. Tvoros skirtos teritorijos apsaugai, todėl jos irgi funkciniu ryšiu susijusios su pastatu ir tarnauja jam kaip priklausinys. Atsižvelgiant į tai, kiek ieškovai nuosavybės teise valdo patalpų pastate, paskaičiuojama jų dalys pastato priklausinyje. Ieškovai niekada nėra perleidę atsakovui RAB „Spauda“ ar kitam asmeniui savo dalies pastato priklausiniuose jiems priklausančių bendrosios dalinės nuosavybės teise, jokių kompensacijų dėl minėto turto iš minėto atsakovo RAB „Spauda“ nėra gavę. Pažymėjo, jog reikalavimas panaikinti 2009-10-29 Pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (101)-11.44-22522017-02-15 yra išvestinis iš pagrindinio reikalavimo – pripažinti ieškovams konkrečias nuosavybės dalis pastato priklausiniuose. Nurodė, kad atsakovas RAB „Spauda“ neteisėtai nusavintus pastatų priklausinius Statinių pirkimo pardavimo sutartimi Nr. DJ-856 pardavė kitam atsakovui UAB „Limpa“, nors neturėjo tam teisinio pagrindo.

134.

14Pažymėjo, kad CK 4.95 – 4.97 straipsniai reglamentuoja daikto išreikalavimą iš neteisėto valdymo, nes tik dėl neteisėto valdytojo gali būti taikomas sąžiningumo kriterijus. Daikto įgijėjo sąžiningumo ar jo nesąžiningumo nustatymas yra ne teisės, o fakto klausimas. Tam, kad būtų nustatytas valdymo teisėtumas, reikalinga patikrinti jo pagrindo – sandorio, kuriuo daiktas buvo įgytas, teisėtumą. RAB „Spauda" nebuvo vieninteliu pastato priklausinių savininku, todėl yra pagrindas pripažinti, kad sutarties šalys (atsakovai RAB „Spauda" ir UAB „Limpa") ne tik realiai neįgijo civilinių teisių ir pareigų, bet ir neketino sudaryti realaus sandorio – nesiekė sukurti teisinių padarinių. Tikroji sutarties šalių valia buvo formaliai pakeisti galimai nesąžiningai įgytų daiktų savininką. Nurodė, kad ieškovų nuomone, ginčijama pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta tik dėl akių, toks sandoris yra tariamas ir negalioja (CK 1.86 straipsnio 1 dalis). Nustačius neteisėto ginčo statinių valdymo faktą – pardavėjui RAB „Spauda“ nuosavybės teise nepriklausančių visų pastato statinių pardavimą UAB „Limpa“, dalis ginčijamos sutarties pripažintina negaliojančia CK 6.307 straipsnio 1 dalies pagrindu. Nurodė, kad vadovaujantis CK 6.67 straipsniu RAB „Spauda“ ir UAB „Limpa“ buvo nesąžiningi, nes sandorį sudarė susiję asmenys, ginčijamu sandoriu siekė pakeisti tikrąją šalių valią, nuslėpti nuo kreditorių turtą, daiktas yra parduotas sumažinta jo verte, todėl nuosavybės teisė į pastato priklausinius grąžintina ieškovams CK 4.95 straipsnio pagrindu, kaip savininko teisė išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. Taip pat ieškovai pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad senaties terminas nėra praleistas, nes 2009-10-29 Pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. (101)-11.44-2252 savo turiniu nėra vien individualus administracinis aktas, nes sudarius šį aktą atsakovas vienasmeniškai įregistravo nuosavybės teisę į ginčo statinius. Be to, pagrindinis ieškovų keliamas klausimas yra nuosavybės teisių pripažinimas, o reikalavimas panaikinti aktą yra išvestinio pobūdžio reikalavimas, tačiau, jeigu būtų laikoma, kad 2009-10-29 Pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (101)-11.44-2252 panaikinimui būtinas ieškinio termino atnaujinimas, prašo jį atnaujinti.

155.

16Ieškovai UAB „Kemalja“ ir T. B. patikslintu ieškiniu prašo: 1) pripažinti ieškovo UAB „Kemalja“ nuosavybės teises į 217/19783 dalį (2,17 m.) tvoros, kurios unikalus Nr. ( - ); į 36/3272 dalį (0,36 m.) tvoros, kurios unikalus Nr.( - ); į 147/13429 dalį (1,47 m.) tvoros, kurios Nr.( - ); į 1148/104672 dalį (11,48 kv. m.) aikštelės, kurios unikalus Nr.( - ) ir į 885/80737 dalį (8,85 kv. m.) aikštelės, kurios unikalus Nr. ( - ), kurie yra adresu ( - ), Vilnius; 2) pripažinti ieškovo T. B. nuosavybės teises į 115/19783 dalį (1,15 m.) tvoros, kurios unikalus Nr. ( - ); į 19/3272 dalį (0,19 m.) tvoros, kurios unikalus Nr.( - ); į 78/13429 dalį (0,78 m.) tvoros, kurios Nr.( - ); į 610/104672 dalį (6,1 kv. m.) aikštelės, kurios unikalus Nr.( - ) ir į 471/80737 dalį (4,71 kv. m.) aikštelės, kurios unikalus Nr. ( - ), kurie yra adresu ( - ), Vilnius; 3) panaikinti 2009-10-29 pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (101)-11.4-2252 adresu ( - ), Vilnius; 4) panaikinti tarp RAB „Spauda“ ir UAB „Limpa“ 2017-02-15 sudarytą Statinių pirkimo ir pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. Nr.DJ-856, NETSVEP identifikavimo Nr. 1020749466; 5) priteisti iš atsakovo AB „Spauda“ ieškovams UAB „Kemalja“ ir T. B. patirtas bylinėjimosi išlaidas.

176.

18Nurodė, kad ginčo statiniai yra pastato priklausiniai. CK 4.14 straipsnio 1 dalis nustato, kad antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip. Priklausinio statusą ir paskirtį lemia ne jo įregistravimo faktas, bet jo nuolatinis funkcinis ryšys su vienu arba keliais pagrindiniais daiktais, o priklausinio likimą nulemia pagrindinio daikto (daiktų) likimas, jeigu šalys sutartyje nepadaro kitokių išlygų ar įstatyme nenustatyta kitaip. Tai reiškia, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, pažymintis atsakovo RAB „Spauda“ vardu atliktus įrašus, negali būti laikomas svarbiausiu įrodymu, kurio pagrindu nenuginčijamai pripažįstama, jog AB „Spauda" yra vienintelis pastato priklausinių savininkas. 2017-02-15 RAB „Spauda“ pastato priklausinius pirkimo pardavimo sutartimi pardavė kitam atsakovui UAB „Limpa“, o tai reiškia, kad atsakovas RAB „Spauda“ kartu su jam priklausančia pastato priklausinių dalimi, atsakovui UAB „Limpa" pardavė ir ieškovams bei kitiems RAB „Spauda“ bendrataučiams priklausiančią pastato priklausinių dalį be pastarųjų žinios ir sutikimo, taigi pardavė pardavėjui RAB „Spauda“ nepriklausančią daikto dalį. To atsakovas RAB „Spauda“ nedarė, galimai siekdamas nuslėpti nuo kitų bendraturčių pirkimo-pardavimo sandorį su UAB „Limpa“. Pastatas ir jo priklausiniai yra pastatyti iki 1986 metų, o pastato patalpų privatizavimas vyko nuo 1994 metų, t. y. tuo metu, kai galiojo 1964 metų CK 153 straipsnis, pagal kurį priklausinį ištikdavo pagrindinio daikto likimas nepriklausomai nuo to, aptartas priklausinys buvo ar nebuvo patalpų privatizavimo sutartyse. Ieškovo nuosavybės teisė į ginčo statinius turi būti pripažinta ne pagal CK 4.47 straipsnio 1 punktą, bet dėl to, kad priklausinius ištinka pagrindinio daikto likimas ir tai yra CK 4.47 straipsnio 12 punkte nustatytas pagrindas nuosavybės teisei įgyti. Taip pat ieškovai pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad RAB „Spauda“ būdama privati bendrovė negali savęs tapatinti su LKP CK leidykla (pastaroji priklausė Lietuvos komunistų partijai), RAB „Spauda“ pati ginčo statinių taip pat niekada nestatė, nes tam neturėjo būtinų leidimų bei projekto, o ginčo statiniai, kaip ir kiti inžineriniai statiniai (vidaus keliai, asfaltuotos pastatų kiemo aikštelės, magistraliniai inžineriniai tinklai ir kt.) jau buvo pastatyti/įrengti statant LKP CK leidyklą.

197.

20Ieškovai A. B. ir G. B. ieškiniu prašo: 1) pripažinti A. B. ir G. B. nuosavybės teises į 12/ 19783 dalį (0,12 m.) tvoros, kurios unikalus Nr. ( - ); į 2/ 3272 dalį (0,02 m.) tvoros, kurios unikalus Nr.( - ); į 8/13429 dalį (0,08 m.) tvoros, kurios Nr.( - ); į 61/104672 dalį (0,61 kv. m.) aikštelės, kurios unikalus Nr.( - ) ir į 47/80737 dalį (0,47 kv. m.) aikštelės, kurios unikalus Nr. ( - ), kurie yra adresu ( - ), Vilnius; 2) panaikinti 2009-10-29 pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (101)-11.4-2252 dalį, kurioje nurodoma, jog AB „Spauda“ yra vienintelė savininkė tvoros (unikalus Nr. ( - )), tvoros (unikalus Nr.( - )), tvoros (unikalus Nr.( - )), aikštelės (unikalus Nr.( - )) ir aikštelės (unikalus Nr. ( - )) adresu ( - ), Vilnius, papildant įrašą šiame akte, kad savininkai yra AB „Spauda“, A. B. ir G. B.; 3) panaikinti 2009-10-29 pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (101)-11.4-2252 dalis, kuriose nurodoma, jog AB „Spauda“ yra statytoja, rangovas ir techninis prižiūrėtojas tvoros (unikalus Nr. ( - )), tvoros (unikalus Nr.( - )), tvoros (unikalus Nr.( - )), aikštelės (unikalus Nr.( - )) ir aikštelės (unikalus Nr. ( - )) adresu ( - ), Vilnius; 4) panaikinti tarp RAB „Spauda“ ir UAB „Limpa“ 2017-02-15 sudarytą Statinių pirkimo ir pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. Nr.DJ-856, NETSVEP identifikavimo Nr. 1020749466; 5) papildyti VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registro įrašą dalyje nuosavybės teisė, kad tvoros (unikalus Nr. ( - )), tvoros (unikalus Nr.( - )), tvoros (unikalus Nr.( - )), aikštelės (unikalus Nr.( - )) ir aikštelės (unikalus Nr. ( - )) adresu ( - ), Vilnius, savininkai yra AB „Spauda“, A. B. ir G. B.; 6) priteisti iš atsakovo RAB „Spauda“ ieškovams jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

218.

22Ieškinyje nurodo, kad A. B. ir G. B. nuosavybės teise valdo patalpas viename iš pastato korpusų. Ginčo statiniai nuo pat jų statybos pradžios buvo pastato priklausiniai, jie nebuvo inventorizuoti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Tiek atsakovo RAB „Spauda“ su kitais ieškovais, tiek ieškovo ir kitų trečiųjų asmenų patalpų pirkimo - pardavimo sutartyse nepadarytos išlygos, kad priklausiniai neparduodami kartu su pagrindiniu daiktu, todėl ieškovas pagrįstai mano įsigijęs teisę į neinventorizuotus ir neįregistruotus pastato priklausinius kartu su teise į įgytas patalpas (priklausinį ištinka pagrindinio daikto likimas). Atsakovas RAB „Spauda“ pardavė ieškovui bei kitiems RAB „Spauda“ bendrataučiams priklausiančią pastato priklausinių dalį be pastarųjų žinios ir sutikimo kitam atsakovui UAB „Limpa“. Taip pat ieškovai pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad 2009-10-29 pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. (101)-11.4-2252 yra akivaizdžiai neteisėtas, nes prieštarauja imperatyviems teisės akto reikalavimams, kadangi pagal STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ dalyje „Bendros pastabos 1 ir 2 lentelėms“ ir jos 1 punkte imperatyviai nurodyta „ I grupės nesudėtingiems statiniams, statomiems žemės sklype, nepriklausančiame statytojui nuosavybės teise, taip pat I grupės nesudėtingiems pastatams, statomiems ar rekonstruojamiems (kai didinamas jų užstatymo plotas ar gabaritai) mieste, taikomi II grupės nesudėtingiems statiniams keliami reikalavimai. I ir II grupės nesudėtingiems statiniams, statomiems nepriklausančiame statytojui nuosavybės teise žemės sklype, reikalingas žemės sklypo savininko (valdytojo, naudotojo) raštiškas sutikimas“. Pažymėjo, kad 2009-10-29 pripažinimo tinkamu naudoti akte Nr. (101)-11.4-2252 nurodyta, kad „komisija pripažįsta aikštelę b9 (unikalus Nr. ( - )), teniso aikštelę b10 (unikalus Nr. ( - )), tvorą t (unikalus Nr. ( - )), tvorą t3 (unikalus Nr. ( - )), tvorą t4 (unikalus Nr. ( - ))“ ir išvardintus pagalbinius pastatus tinkamais naudoti. Taigi, pačiame akte nurodyta, kad tai yra pagalbiniai pastatai. Nurodė, kad 2018-06-22 UAB „Statybinių teismo ekspertizių centro“ 2018-06-22 ekspertinio tyrimo akto Nr.14-18 išvados yra prieštaringos, eksperto tyrimas atliktas su esminėmis faktinėmis klaidomis, be konteksto (be sklypo detaliojo plano ir kitų svarbių dokumentų) ignoruojant pagrindinę informaciją apie eksperto tiriamąjį objektą ir faktines aplinkybes, taip pat neatsižvelgiant į teismų nustatytus prejudicinius faktus. Taip pat ieškovai pateikė baigiamąją kalbą, kurioje nurodė, jog ieškovai A. ir G. B. pateikė teismui 2018-07-12 Nacionalinės žemės tarnybos atsakymą Nr. 49SJN-1615-(14.49.105), kuriame nurodyta, kad tuometinė Vilniaus apskrities viršininko administracija 2007-2009 m. nėra išdavusi rašytinių sutikimų valstybinės žemės sklype (kadastro Nr. 0101/0030:41), ( - ), Vilniuje statyti naujus (statinių u/n ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - )) statinius. Inspekcijos ir atsakovų pozicija, kad toks rašytinis sutikimas buvo duotas vėlesnių teismo sprendimų panaikintoje nuomos 2005-08-01 Valstybinės žemės nuomos sutartyje yra neteisėta, kadangi 2005-08-01 Valstybinės žemės nuomos sutarties 4 p. deklaratyviai nurodyta, kad statinių statyba vykdoma vadovaujantis CK ir LR įstatymais, o CK 6.550 str. 1 d. 6 p. nurodyta, kad žemės nuomos sutartyje turi būti nurodyta išnuomojamame žemės sklype naujų pastatų, statinių statybos sąlygos. Nurodė, jog posėdžio metu inspekcijos atstovė keitė savo poziciją, ji nurodė, kad teritorijoje, esančioje ( - ), Vilniuje, statinių statyba vyko vadovaujantis Ministrų Tarybos 1958 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. 570 „Dėl statybos vykdymo tvarkos ir dėl valstybinės statybos kontrolės įvedimo kaimo vietovėje“ (Žin., 1958, Nr. 23-114), kuris vadovaujantis LAT 2012-12-27 nutartimi Nr. 3K-3-616/2012 neteko galios 1981 m. kovo 16 d. Tuo tarpu teritorijoje esančioje Laisvės per. 60, Vilniuje, statiniai statyti ir priimti 1986-12-16 ir 1986-12-30, t. y, negaliojant minimam teisės aktui. Tas pats taikoma ir Lietuvos Ministrų tarybos 1981-03-16 nutarimui Nr. 91 „Dėl pastatytų objektų priėmimo naudoti“. Nurodė, jog inspekcija posėdžio metu teigė, kad LKP CK leidykla buvo priimta eksploatacijon faktiškai neužbaigta statyti, o byloje esantys darbų priėmimo aktai 1986 m. neleidžia vertinti statybų užbaigimo. Atsižvelgiant į tai, ieškovų teigimu, neužbaigtai ginčo statinių statybai (vadovaujantis inspekcijos teiginiais) turėjo būti taikomi teisės aktai, kurie galiojo statybos užbaigimo metu, t. y. STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“. Tokiu atveju inspekcijos minimas Tarybų Lietuvos minimas teisės aktas reglamentuojantis statinių priėmimą eksploatacijon yra visiškai neaktualus. Pažymėjo, jog ginčo statinių pripažinimo tinkamais naudoti metu atsakovas AB „Spauda“ nepateikė žemės sklypo (Valstybės) rašytinio sutikimo bei valstybės tarnautojo pritarimo statinio projektui, kai to imperatyviai reikalavo tuo metu aktualūs STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 12.4.2-12.4.3 p. ir „Bendros pastabos 1 ir 2 lentelėms“ ir jos 1 punktai. Ieškovų teigimu, ginčo statiniai pripažinti tinkamais naudoti 2009-10-29, taigi tuo metu galiojo senų statinių įteisinimo Sąrašo redakcija nuo 2003-03-08 iki 2010-05-16. Sąrašo 1 p. nurodyta, kad „šiame sąraše nurodyti dokumentai, teiktini Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant statinius, įsigytus ar pastatytus, iki įsigaliojo Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297, kurie įrašymo į ūkines knygas momentu buvo kaimo vietovėje ir iki šiol neįregistruoti Registre (toliau vadinama – seni statiniai). Kasacinis teismas ne kartą nurodęs, kad tuo atveju, jei seni statiniai pastatyti mieste, tokiais atvejais supaprastinta statinių įteisinimo tvarka pagal Sąrašą negali būti taikoma. Nėra ginčo dėl to, kad ginčo statiniai pastatyti mieste, taip pat ieškovas pabrėžia, kad Sąrašas ir jame nustatyta tvarka buvo pildyta 2011-10-27 ir Inspekcija savo procesiniame dokumente cituoja išplėstą Sąrašo redakciją, kuri ginčo statinių įteisinimo metu net nebuvo priimta ir buvo tikrai neaktuali. I. A. ir G. B. į bylą pateikė LR Kultūros ministerijos 1998-08-25 Nr. 333 įsakymą, kurio pagrindu atsakovas RAB „Spauda“ įgijo nuosavybės teises į pastatų dalis, esančias ( - ), Vilniuje. Tarp jų nėra ir negalėjo būti ginčo statinių, t. y. Įsakymu atsakovui neperduotos nuosavybės teisės į ginčo statinius, todėl jie liko bendro naudojimo priklausiniai.

239.

24Atsakovas RAB „Spauda“ atsiliepimu į UAB „Dujotekana“, UAB „Savaitė“, UAB „ZNAD WILII RADIJO STOTIS“, UAB „Retinvestus“, UAB „M-1“, UAB „Lirsona popierius“ patikslintą ieškinį bei atsiliepimu į UAB „Kemalja“ ir T. B. patikslintą ieškinį, ir į A. B. ir G. B. ieškinį prašo taikyti ieškinio senatį, patikslintus ieškinius ir ieškinį atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2510.

26Nurodo, kad RAB „Spauda“ ir Lietuvos Komunistų partijos Centrinio komiteto leidykla yra tas pats asmuo, kuriam buvo tik pakeistas pavadinimas. Nuo pat pirmos AB „Spauda“ įsikūrimo komplekse ( - ), Vilnius, dienos bendrovė tvarkė ir valdė žemės sklype esančias aikšteles su tvoromis. Šias tvoras ir aikšteles AB „Spauda“ tvarkė tiek valdoma valstybės, tiek vėliau valdoma privataus kapitalo. AB „Spauda“ visuomet buvo ne tik faktinė, bet ir teisėta statinių valdytoja ir savininkė. 2008 metais AB „Spauda“ vadovybė nutarė sutvarkyti statinių registracijos dokumentus. Tuo tikslu buvo kreiptasi į kadastrinius matavimus atlikinėjusią UAB „Senamiesčio kurantai“, kurie atliko statinių kadastrinius matavimus. Vykdant tolesnes nekilnojamųjų daiktų registracijos procedūras buvo gauti žemės sklypo, adresu ( - ), Vilniuje, bendranuomininkų sutikimai, kuriais AB „Spauda“ buvo leista atlikti RAB „Spauda“ valdomoje žemės sklypo dalyje tvorų ir aikštelių teisinės registracijos veiksmus. Vėliau kadastrinius matavimus atlikusi bendrovė AB „Spauda“ vardu kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentą, kuris išdavė 2009-10-29 pripažinimo tinkamu naudoti aktą. Nurodė, jog neginčija ir neneigia ieškovų nurodomos aplinkybės, kad statiniai buvo pastatyti dar 1986 metais, tačiau šis faktas neturi jokios teisinės įtakos ieškovų siekiui pripažinti, kad statiniai yra priklausiniai. Nepaisant to, kad ginčo statiniai pastatyti 1986 metais, bet ne 2009 metais, tai savaime neįrodo, kad AB „Spauda“ negalėjo statinių įregistruoti kaip atskirų savarankiškų nekilnojamojo turto objektų priklausančių jai nuosavybės teise. Ieškovai ieškinyje neįrodė, kad 2009-10-29 pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. (101)-11.4-2252 sudarytas pažeidžiant tuo metu galiojusius teisės aktus. Ginčo nekilnojamieji daiktai buvo pastatyti ir skirti AB „Spauda“ veiklai vykdyti. RAB „Spauda“, įregistruodama statinius, tiesiog „sutvarkė registracijos dokumentus“. Pažymėjo, kad RAB „Spauda“ ginčo aikšteles naudojo savo veiklai. Kadangi pas ją iki šiol dirba apie 120 darbuotojų, jie šioje aikštelėje stato automobilius. Atsakovo už ūkį atsakingi darbuotojai tvarko aikštelių aplinką. Taip pat, kai po aikštelėmis esanti žemė buvo išnuomota RAB „Spauda“, ji mokėjo žemės mokestį. Ieškovai nurodo, kad yra privatizavę dalį patalpų, esančių pastatuose ( - ), Vilnius. Aplinkybė, kad ieškovai privatizavimo būdu įgijo nuosavybės teises į patalpas, esančias pastate, kuris yra tame pačiame sklype kaip statiniai, savaime neįrodo, jog ieškovai tuo pačiu sandoriu įgijo nuosavybės teises į statinius ar jų dalis ir nepagrindžia jų teiginio, kad statiniai yra laikytini pastatų priklausiniais. Pažymėjo, kad ginčo statinių funkcinis ryšys su pastatais nėra tokio pobūdžio, dėl kurio būtų galima konstatuoti statinius esant priklausiniais. Vertinant galimą statinių naudojimo paskirtį, jie gali būti naudojami kaip savarankiški nekilnojamojo turto objektai. Ginčo tvoros nejuosia visos sklypo ( - ), Vilnius teritorijos, kurioje yra pastatai, tvora galima naudotis atskirai nuo pastatų aikštelių saugumui užtikrinti, aikštelėse nėra jokių statinių ir be jų pastatus galima pilnai naudoti pagal paskirtį, t. y. aikštelės neatlieka tik pastatams tarnaujančios funkcijos, bet gali būti naudojamos savarankiškai pagal savo statybos paskirtį, nepriklausant nuo netoliese esančių pastatų likimo. Ginčo statiniai buvo parduoti be žemės sklypo, kadangi žemės sklypas ( - ), Vilnius yra valstybės ir šiai dienai pastatų ir patalpų savininkai nėra sudarę su valstybe žemės nuomos sutarčių ar išsipirkę žemės sklypo dalis. Jeigu UAB „Limpa“ kaip tvorų ir aikštelių savininkas ateityje pageidautų įsigyti valstybinės žemės sklypo dalį, ji privalėtų valstybei sumokėti. Nurodė, jog ieškovų ginčijamas statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas yra individualus administracinis aktas, todėl šioje byloje taikytinos Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies nuostatos, pagal kurias skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Ieškovams aplinkybės apie ginčijamo akto egzistavimą vėliausiai tapo buvo žinomos tuomet, kai atsakovas apie tai pažymėjo savo 2016-11-11 atsiliepime, kuris buvo pateiktas civilinėje byloje Nr. ( - ), todėl ieškovai yra praleidę terminą kreiptis į teismą dėl ginčijamo akto negaliojimo. Pažymėjo, kad 1978-02-07 Vilniaus miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto potvarkis laikytinas statybą leidžiančiu dokumentu. Taip pat atsakovas pateikė baigiamąją kalbą, kurioje nurodė, jog pripažinimo tinkamu naudoti aktas yra teisėtas – atsakovas byloje net kelis kartus yra pateikęs 2009-06-02 sutikimą dėl tvorų ir aikštelių įregistravimo VĮ Registrų centre, kuris visiškai atitinka STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ reikalavimus. Nurodė, jog ieškovų teiginys, kad pripažinimo tinkamu naudoti aktas yra sudarytas neturint statybą leidžiančio dokumento yra nepagrįstas, kadangi 1978-02-07 Vilniaus miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto potvarkis laikytinas statybą leidžiančiu dokumentu. Nurodė, jog nesutinka su ieškovų teiginiu, kad nagrinėjamu atveju buvo būtinas vienos iš aikštelių supaprastintas projektas, kadangi statybą leidžiančio dokumento išdavimo metu (1978 m.) pagal tuo metu buvusį teisinį reglamentavimą ginčo turtui projekto sudarymas nebuvo būtinas. Nurodė, jog ieškovų argumentas, kad AB „Spauda“, kaip 1978 m. gavusi statybą leidžiantį dokumentą bendrovė, yra neva pasibaigusi, nes 2001 m. ši bendrovė buvo reorganizuota, yra nepagrįstas, kadangi bendrovės registracijos pradžia yra 1991-11-04, t. y. tuomet, kai pasibaigė sovietų sąjungos santvarka. 2001-05-29 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 639, kurio pagrindu AB „Spauda“ buvo panaikintas specialiosios paskirties statusas, buvo pakeista teisinė forma, o ne panaikintas juridinis asmuo. Netgi ir darant klaidingą prielaidą, jog panaikinus specialiosios paskirties statusą atsakovo veikla pasibaigė, pagal 2000 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo redakcijos Nr. VIII-1835 72 str. 9 d. nuo reorganizavimo užbaigimo dienos visas baigiančių veiklą bendrovių turtas, teisės ir pareigos yra po reorganizavimo veiksiančių bendrovių turtas, teisės ir pareigos. Taigi, RAB „Spauda“ teisės, susijusios su teise įregistruoti statinius, nėra pasibaigusios. Nurodė, jog ginčo turtą RAB „Spauda“ įgijo teisėtai – 1978-02-07 Vilniaus miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto potvarkiu Lietuvos Komunistų Partijos Centro Komiteto leidyklai buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas statyti ginčo turtą, LKP CK leidykla ir RAB „Spauda“ yra tas pats asmuo, tai pripažįsta ir ieškovai 2017-08-17 ieškinyje, ir Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrius 2017-06-05 nutarime. 2009-10-29 pripažinimo tinkamu naudoti akte yra teisingai pažymima, kad aikštelės ir tvoros buvo pastatytos ūkio būdu paties savininko (AB „Spauda“ struktūroje veikė Statybos baras). Savininkas AB „Spauda“ atliko visus reikiamus turto sutvarkymo (priežiūros) darbus tam, kad nekilnojamąjį turtą galima būtų eksploatuoti bei įstatymų nustatyta tvarka pripažinti tinkamu naudoti. Aikštelių atsiradimo (statybos) pradžia siekia 1985 m., tačiau statybos pabaigos metais laikytini 2009 m. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo statiniai buvo pripažinti tinkamais naudoti tik 2009 m., 2009-10-29 pripažinimo tinkamu naudoti akte yra teisingai nurodyta statybos pabaiga 2009 m. Nurodė, jog netiksliai nurodyta statybos pradžios data nėra esminis ginčijamo 2009-10-29 akto trūkumas. Nurodė, jog ieškovų teiginys, jog AB „Spauda“ neturėjo teisės įregistruoti ginčo statinių, kadangi tokios teisės nesuteikė 2005-08-01 valstybinės žemės nuomos sutartis, yra nepagrįstas, kadangi nuomininkui RAB „Spauda“ valstybinės žemės nuomos sutarties 7.1. p. buvo nustatyti architektūriniai – urbanistiniai apribojimai ir sąlygos, kurių atsakovas registruodamas ginčo statinius niekaip nepažeidė. Atliekant turto teisinę registraciją, nebuvo įsiteisėję jokie teismų sprendimai, galėję tai apriboti ir uždrausti. Atsakovo teigimu ginčo objektai nėra priklausiniai – RAB „Spauda“ yra teisėtas ginčo statinių statytojas, tokią teisę RAB „Spauda“ suteikė 1978-02-07 Vilniaus miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto potvarkis. Nuo pat pirmos AB „Spauda“ įsikūrimo komplekse ( - ) dienos RAB „Spauda“ tvarkė ir valdė žemės sklype esančius ginčo statinius, ieškovai nėra prisidėję prie ginčo turto (aikštelių su tvoromis) priežiūros, tvarkymo ir t. t., RAB „Spauda“ ginčo aikšteles naudojo savo veiklai, po aikštelėmis esanti žemė buvo išnuomota RAB „Spauda“, ji mokėjo žemės mokestį, todėl ne tik teisiškai, bet ir faktiškai tvarkė ir rūpinosi ginčo turtu. Istoriškai susiklostę, kad Spaudos rūmų aukštuminio pastato savininkai ir lankytojai stato automobilius ne ginčo aikštelėje, o kitoje didesnėje aikštelėje, kuri suprojektuota šalia Laisvės pr., t. y. vadinamoje Sacharavo aikštėje. Atsakovas nesutinka su ieškovų teiginiu, kad AB „Spauda“ anksčiau rinko mokesčius (tame tarpe žemės mokestį) už ginčo aikštelių eksploataciją. Nurodo, jog pati Spaudos rūmų aukštuminio pastato savininkų bendrija „Spaudos rūmai“ kartu su 2018-03-12 atsiliepimu pateikė AB „Spauda“ 1999-12-28 raštą, kuriuo trečiajam asmeniui UAB „Margi raštai“ yra pateikiamas atsakymas, už kokią žemės sklypo dalį yra prašoma apmokėti žemės mokestį. AB „Spauda“ nurodo, kad Spaudos rūmų administraciniam pastatui priskiriamas plotas po pastatu, kiemelis (t. y. kiemelis, suformuotas tarp pastatų 4B22b, 6B3b, 7M2p, dėl šio kiemelio tarp šalių šioje byloje nėra ginčo) ir A. S. aikštė. Jei ginčo aikštelės būtų priklausiniai, kurie neatsiejamai susiję funkciniu ryšiu su 6B3/b, 7M2/p ir 4B22/b korpusais, ginčo aikštelės taip pat būtų atitvertos šlagbaumu, tačiau taip nėra. Ieškovai klaidingai teigia, kad ginčo aikštelės nepripažinus priklausiniu, ieškovai neva negalės patekti į B3/b, 7M2/p ir 4B22/b korpusų vidaus kiemus, kadangi patekimas įmanomas per vieną iš aikštelių. Nurodė, jog 2009-07-09 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1604-235/2009 nebuvo sprendžiamas ginčo aikštelių, kaip priklausinių, pripažinimo klausimas, minėtoje byloje priimti sprendimai negali būti naudojami kaip prejudiciniai faktai, kadangi joje dalyvavo kiti asmenys nei šioje byloje. Pažymėjo, jog statinių pirkimo ir pardavimo sutartis sudaryta teisėtai – sprendimą dėl bendrovės turto pardavimo priima ne akcininkai, ne valdyba, ne direktorius, o bendrovės kreditoriai, Restruktūrizavimo plane ginčo Statiniai buvo įtraukti į planuojamų parduoti nekilnojamojo turto objektų sąrašą. AB „Spauda“ ilgą laiką nepavykus parduoti ginčo statinių, AB „Spauda“ sutarė, kad ginčo statinius nupirks UAB „Limpa“ už didesnę nei restruktūrizavimo plane nustatytą kainą, tam pritarus restruktūrizavimo administratoriui. Turtas buvo parduodamas už kainą, atitinkančią rinkos vertę. Pažymėjo, jog ieškovai ieškinį grindžia ir priimto administracinio akto (2009-10-29 pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (101)-11.4-2252) neteisėtumu, tokiu atveju administracinio akto teisėtumas turi būti nagrinėjamas atsižvelgiant į ABTĮ nuostatas, netgi sprendžiant ginčą civilinio proceso tvarka su kitais ne administracinio pobūdžio reikalavimais, todėl byloje taikytina ieškinio senatis.

2711.

28Atsakovas UAB „Limpa“ atsiliepimu į UAB „Dujotekana“, UAB „Savaitė“, UAB „ZNAD WILII RADIJO STOTIS“, UAB „Retinvestus“, UAB „M-1“, UAB „Lirsona popierius“ patikslintą ieškinį bei atsiliepimu į UAB „Kemalja“ ir T. B. patikslintą ieškinį, ir į A. B. ir G. B. ieškinį prašo taikyti ieškinio senatį, patikslintus ieškinius ir ieškinį atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2912.

30Nurodo, kad nesutinka su ieškovų pozicija, kad ginčo statiniai yra ieškovams priklausančių patalpų priklausiniai. Tai, kad sandoris įvykdytas, patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai. Pažymėjo, kad ieškovai neįrodė visų vindikacijos sąlygų egzistavimo. Nurodė, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas skundo padavimo terminas yra praleistas, todėl vien šiuo pagrindu ieškovų reikalavimas panaikinti pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (101)-11.4-2252 atmestinas. Ieškinyje ieškovai nurodo, kad nuo 1994 metų vyko pastato patalpų privatizaciją ir būtent tuo metu ieškovai įsigijo patalpas ( - ), Vilniuje. Tačiau ieškovai ieškinį, prašydami teismo pripažinti nuosavybės teisę į pastatų, - tvorų, aikštelių, esančių ( - ), Vilniuje, dalis pareiškė tik 2017 metų rugpjūčio mėnesį, t. y. po 23 metų, todėl ieškovai praleido ir CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytą bendrąjį dešimties metų senaties terminą ir remiantis CK 1.131 str. 1 d. nustatančią, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Taip pat atsakovas pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog atsakovai pilnai leistinais įrodymais (CPK 178 str.) įrodė faktinę aplinkybę, jog LKP CK leidykla, Lietuvos leidybos įmonė „Spauda“, valstybinė akcinė leidybos įmonė AB „Spauda“ ir RAB „Spauda“ yra tas pats juridinis asmuo. Nurodė, jog ieškovas teigia, kad ginčo turtas priklausė VĮ ,,Spauda“ ir buvo privatizuotas privatizavus VĮ Spauda akcijas. Tuo tarpu, byloje esančiais įrodymais pagrįsta faktinė aplinkybė, jog LKP CK leidykla, Lietuvos leidybos įmone „Spauda“, valstybinė akcinė leidybos įmonė AB „Spauda“ ir RAB „Spauda“ yra tas pats juridinis asmuo. Apibendrinant darytina išvada, jog ieškovai neįrodinėja aplinkybės, jog ieškovai yra įgiję ginčo turtą nuosavybės teise, ir neneigia, tiksliau pripažįsta aplinkybę, kad ginčo turtas priklausė VĮ ,,Spauda“, t. y. tam pačiam juridiniam asmeniui, kuris šiuo metu yra AB ,,Spauda“. Taip pat atsakovas pateikė baigiamąją kalbą, kurioje nurodė, jog ieškovai neįrodė aplinkybės, kad yra ar buvo ginčo turto savininkai ar valdytojai, taip pat ieškovams Benediktavičiams įsigyjant patalpas, ginčo turto nuosavybės teisė AB Spaudai jau buvo išviešinta NTR registre, t. y. šie ieškovai įgydami jiems priklausančias patalpas suvokė, jog jokių teisių į ginčo turtą neįgyja, kadangi minėtas turtas nuosavybės teise priklausė AB Spauda. Ieškovai nepagrįstai teigia, kad ginčo turtas yra pastato priklausiniai, tokį teiginį be kita ko grindžia tuo, kad pastatai ir statiniai yra viename 7,8012 ha žemės sklype (CPK 178 str.). Nurodė, jog dalies pastatų ir statinių savininkai šioje byloje nedalyvauja jokiu statusu, todėl, vertinant ieškovų poziciją, jog ginčo statiniai yra viename sklype, spręstinas klausimas ar jie nepriklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise ir kitų, tame pačiame sklype esančių pastatų savininkams. Kita vertus, ieškovai kelia nuosavybės klausimą dėl 2009 m. įregistruotų ginčo aikštelių ir tvorų, tačiau nekelia dalinės nuosavybės klausimų dėl kitiems asmenims tame pačiame sklype nuosavybės teise priklausančių inžinerinių statinių: mašinų stovėjimo aikštelės, degalinės, inžinerinių tinklų. Nurodė, jog pagal teisinį reguliavimą, galiojusį ieškovams priklausančių butų privatizavimo metu, pagalbines patalpas (priklausinius) ištikdavo pagrindinių daiktų likimas tik tuo atveju, jei butų privatizavimo sutartys ar įstatymai nenumatė ko kito (1964 m. CK 153 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, valstybei priklausantis antraeilis daiktas – atskiras gyvenamojo namo pagalbinis pastatas (jo dalis), susijęs su gyvenamųjų patalpų naudojimu bei tarnavęs bendram gyvenamųjų patalpų gyventojų tikslui, galėjo būti perduotas privačių asmenų nuosavybėn privatizavimo procese pagal teisės aktų (tarp jų ir Pirminio privatizavimo taisyklių) nuostatas. Pagal kasacinio teismo praktiką, visi įsigyjami nekilnojamojo turto objektai turi būti identifikuoti privatizavimo sandoryje. Byloje nėra duomenų, kad ginčo turtas būtų įkainotas ir privatizuotas ar kitaip atskirtas nuo AB Spauda turto. Šiuo atveju privatizavimo objektas buvo Spauda akcijos, t. y. privatizuota įmonė su visu jai priklausančiu turtu. Nei vienas iš ieškovų įmonės Spauda akcijų neprivatizavo, ieškovai ginčo statinių netvarkė, neprižiūrėjo, nemokėjo žemės nuomos mokesčio tenkančio ginčo statiniams, taip pat neįrodinėjo, kad juos įgijo nuosavybės teise kaip privatizavimo objektus. Ieškovų teiginiai, neva ginčo statiniai yra pastato priklausiniai paneigia jų pačių pateiktas rašytinis įrodymas – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyriaus 2017-03-23 žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 49ŽN-196, kuriame be kita ko nurodoma, jog teniso aikštelės teritorijoje auga daugiametės žolės, aikštelės ribos apaugusios medžiais, o pati aikštelė nenaudojama. Minėtas ieškovų pateiktas įrodymas įrodo nesant funkcinio ryšio tarp teniso aikštelės, jos juosiančios tvoros, t. y. įrodo aplinkybę, jog aikštelė nėra priklausinys. Nurodė, jog bylos duomenys patvirtina, kad LKP CK leidyklos teisių perėmėjas, tame tarpe ir statytojo teisių perėmėjas yra AB „Spauda“ ir tik AB ,,Spauda“, atitinka Statybos įstatymo 3 straipsnyje statytojo sąlygas. AB ,,Spauda“ 2009-10-29 surašytu statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktu deklaruota, kad statyba užbaigta pagal statinio projekto sprendinius. Tačiau minėtas aktas nenurodo statybos pradžios metų, todėl nėra pagrindo teigti, kad akte nurodyti duomenys neatitinka tikrovės. 2009-10-29 statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktu bei atlikta statinio teisinė registracija statyba buvo teisiškai užbaigta. Kito teisinio statybos užbaigimo būdo teisės aktai nenustato, nepriklausomai nuo to, kada statyba buvo pradėta, kada buvo atliekami statybos darbai. Statybos pabaigą teisės aktai siejo ne su rangos darbų atlikimu, bet su statinio pripažinimu tinkamu naudoti ir statinio teisine registracija. Todėl nėra pagrindo 2009-10-29 Pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (101)-l 1.44-2252 laikyti fiktyviu ir jį naikinti. Tuo tarpu atsakovas UAB ,,Limpa“ įrodė, kad yra sąžiningas įgijėjas ir sutartis yra įvykdyta – sudarant ginčo RAB Spauda nuosavybės teisė į ginčo turtą buvo išviešinta Nekilnojamojo turto registre, ginčo sandorio sudarymo metu nekilnojamojo turto registro duomenys nebuvo ginčijami ar paneigti. Taip pat UAB „Limpa“ už ginčo statinius sumokėta (28.100,00 EUR) turto kaina atitinka nepriklausomo turto vertintojo UAB CRE pro“, atlikus individualų vertinimą, nustatytą ginčo turto vertę. Pažymėjo, jog ieškovai ieškinius pareiškė praleidę ieškinio senaties terminus bei Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytus skundo padavimo senaties terminus.

3113.

32Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybų inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atsiliepimu į UAB „Dujotekana“, UAB „Savaitė“, UAB „ZNAD WILII RADIJO STOTIS“, UAB „Retinvestus“, UAB „M-1“, UAB „Lirsona popierius“ patikslintą ieškinį, atsiliepimu į UAB „Kemalja“ ir T. B. patikslintą ieškinį bei atsiliepimu į A. B. ir G. B. ieškinį prašo patikslintus ieškinius ir ieškinį atmesti.

3314.

34Nurodo, kad vienintelis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2009-10-29 pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (101)11.10-208 trūkumas yra tas, kad netinkamai nurodyti statybos metai, t. y. ne 2009, o 1987-1986 metai. Pažymėjo, kad netiksliai nurodyta statybos data nebūtų esminiu ginčijamo užbaigimo akto trūkumu, dėl kurio reikėtų jį naikinti. Šie duomenys galėtų būti pataisyti ir pateikti Nekilnojamojo turto registro ir kadastro tvarkytojui dėl nekilnojamojo turto registro duomenų patikslinimo. Byloje esančiais įrodymais nepagrindžiamas ieškovų teiginys, kad ginčo objektai yra priklausiniai, kurie priklauso bendrosios nuosavybės teise visiems pastatų savininkams, nes yra pastato privatizavimo metu privatizuotų pasato dalių priklausiniai. Pažymėjo, kad terminas ginčyti užbaigimo aktui akivaizdžiai ir neginčijamai yra praleistas.

3515.

36Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija atsiliepimu į UAB „Dujotekana“, UAB „Savaitė“, UAB „ZNAD WILII RADIJO STOTIS“, UAB „Retinvestus“, UAB „M-1“, UAB „Lirsona popierius“ patikslintą ieškinį, atsiliepimu į UAB „Kemalja“ ir T. B. patikslintą ieškinį bei atsiliepimu į A. B. ir G. B. ieškinį prašo patikslintus ieškinius ir ieškinį atmesti kaip nepagrįstus. Nurodo, kad aplinkybė, jog ieškovai privatizavimo būdu įgijo nuosavybės teises į patalpas, esančias pastate, kuris yra tame pačiame sklype kaip ir ginčo statiniai, savaime neįrodo, jog ieškovai tuo pačiu sandoriu įgijo (ir turi) nuosavybės teises ir į atitinkamas ginčo statinių dalis, nepagrindžia šių ginčo statinių buvimo pastato priklausiniais. Pažymėjo, jog kaip atsakovas į bylą įtraukta nepagrįstai, nes ji neįgaliota atstovauti valstybei bylose dėl apskričių viršininkų priimtų sprendimų, atliekant statybos valstybinės priežiūros, savivaldybės bendrojo, specialiojo teritorijų planavimo dokumentų, detaliųjų planų valstybinės priežiūros funkcijas.

3716.

38Trečiasis asmuo Spaudos rūmų aukštuminio pastato savininkų bendrija „Spaudos rūmai“ atsiliepimu į UAB „Dujotekana“, UAB „Savaitė“, UAB „ZNAD WILII RADIJO STOTIS“, UAB „Retinvestus“, UAB „M-1“, UAB „Lirsona popierius“ patikslintą ieškinį, atsiliepimu į UAB „Kemalja“ ir T. B. ieškinį bei atsiliepimu į A. B. ir G. B. ieškinį prašo patikslintus ieškinius ir ieškinį tenkinti, iš esmės remdamasi tapačiais argumentais kaip ir ieškovai. Taip pat trečiasis asmuo pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog pastatai ginčo teritorijoje buvo pradėti statyti 1978 m., kai atsakovo dar nebuvo. Nurodė, jog atsakovo teiginys, kad ginčo statiniai buvo suprojektuoti ir pastatyti kaip savarankiški statiniai yra nepagrįstas, kadangi Vilniaus apygardos prokuratūros 2017 m. birželio 5 d. nutarime Nr.2.1.5-49 nurodoma, kad 1983 m. generaliniame plane buvo suplanuoti įvairūs LKP CK leidyklos laikraščių komplekso pastatai, inžineriniai statiniai, aplinkos (gerbūvio) elementai, tarp jų įvairios sporto (tinklinio, krepšinio, teniso, badmintono) aikštelės, tvoros pietinėje teritorijos dalyje; generaliniame plane yra atžymos apie leidimo vykdyti statybas išdavimą. nutarime (ten pat) nurodoma, kad LKP CK leidyklos laikraščių komplekso statyba buvo vykdoma 2 etapais (eilėmis): Lietuvos KP CK leidyklos darbo komisijos 1986-12-16 užbaigto statyti pastato, įrenginio tinkamumo pateikti valstybinei priėmimo komisijai aktu ir valstybinės priėmimo komisijos 1986-12-30 užbaigto statyti objekto priėmimo eksploatuoti aktu buvo priimta eksploatuoti LKP CK leidyklos laikraščių komplekso antroji eile, įskaitant teritorijos gerbūvio (aplinkos sutvarkymo) darbus. Minėtas aktas patvirtina, kad gerbūvis (įskaitant ginčo aikšteles) buvo skirtas ir tvarkomas ne tik spaustuvei (atsakovo patalpoms), bet ir administraciniam pastatui, kuriame ieškovai turi patalpas. 1991 m. LKP CK leidykla buvo pertvarkyta į specifines paskirties valstybine įmonę „Spauda“ (toliau VĮ „Spauda"). Po privatizacijos 1995-10-27 VĮ „Spauda" perregistruota i specialios paskirties akcinę bendrovę „Spauda" (toliau - SPAB „Spauda"), kuri 2001-08-14 reorganizuota į AB „Spauda". Taigi visą šį laikotarpį faktinis viso LKP CK leidyklai priklaususio turto savininkas buvo valstybė, kuriai atstovavo Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija. AB „Spauda“ negalėjo jų pastatyti ūkio būdu, nes jos buvo įrengtos 1986 metais, kai atsakovo dar nebuvo, ir jas įrengė prie 1986-12-30 užbaigto statyti objekto priėmimo eksploatuoti akto priedo Nr.1 Sąraše nurodyti subrangovai. AB „Spauda“ negavo daugelio kitų pastatų savininkų tame tarpe ir pastato, kuriame yra ieškovų patalpos, savininkų sutikimo. Pateikusi sąrašą savininkų, kurie jai davė minėtą sutikimą, AB „Spauda“ nutyli, jog pastarųjų sutikimas yra niekinis, nes pati žemės nuomos sutartis po minėto Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2009-07-09 sprendimo tapo niekine - teismas panaikino Vilniaus m. valdybos 2001-11-08 sprendimą ir su juo susijusius kitus teisės aktus, kuriais buvo padalintas žemės sklypas teritorijoje ( - ), Vilnius. Kaip minėta, šio sprendimo pagrindu buvo pripažintos neteisėtomis ir panaikintos visos buvusios ginčo teritorijoje žemės nuomos sutartys. Taigi teismui pripažinus žemės sklypo padalijimą neteisėtu, kartu buvo pripažintos ir žemės nuomos sutartys neteisėtomis, todėl neteisėtų sutarčių pagrindu atlikti AB „Spauda“ veiksmai dėl ginčo aikštelių įregistravimo viešajame registre taip pat negali būti teisėti. Tiek AB „Spauda“ žemės sklypo bendranuomininkų sutikimai leisti registruoti ginčo statinius viešajame registre, tiek jos atlikti veiksmai registruojant minėtus statinius remiantis neteisėta žemės nuomos sutartimi, negali būti laikomi teisėtais. VĮ Registrų centras duomenis ginčo priklausinių vertė yra 51 381 euras, o juos atsakovas RAB „Spauda“ pardavė atsakovui UAB „Limpa“ už 28 100 eurų, t. y. per pus pigiau. Iš pateiktų į bylą įrodymų matyti, kad minėtų statinių pirkėjui ir pardavėjui iš esmės atstovauja tas pats asmuo - K. J., tai reiškia, kad minėtas asmuo iš esmės pardavė sau ne tik jam vienam priklausančius daiktus. Baigiamojoje kalboje nurodė, jog visi atsakovai teismo proceso eigoje pripažino, kad ginčo statiniai nėra nauji, kad jie buvo statomi 1985-1986 metais. Ieškovai įrodė, kad aikšteles ir privažiavimus prie Spaudos rūmų visada remontavo UAB „Spaudos rūmų techninė tarnyba“, kad UAB „Keldarista“ aktuose nurodyti darbai yra atlikti visai kitoje ginčo teritorijos vietoje, kad šie darbai niekuo nesusiję nei su ginčo aikštelės remontu, nei su jos priežiūra. Nurodė, jog visas buvusios LKP/TSKP CK leidyklos turtas tapo valstybės nuosavybe, į kurią privatus juridinis asmuo RAB „Spauda“ jokių teisių neturėjo – RAB „Spauda‘“ atiteko tik viena dalis Specialios paskirties akcinės bendrovės „Spauda“ turto, nes kitos turto dalys buvo privatizuotos, parduotos ir perduotos kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims. Ginčo statiniai yra sudėtinė visų ginčo teritorijoje suplanuotų statinių dalis, kad jų negalima vertinti atskirai, ignoruojant visų suplanuotų teritorijos vidaus statinių paskirtį – remiantis byloje pateiktomis palydovinėmis nuotraukomis, LKP CK leidykla buvo suprojektuota kaip vieningas leidybinis kompleksas, o jos teritorijoje esantys nesudėtingi statiniai buvo skirti pagrindiniam daiktui – pastatui aptarnauti. Nurodė, jog užbaigto statybos pastato, statinio pateikimo valstybinei priėmimo komisijai darbo komisijos aktas, kuris buvo sudarytas 1986-12-16, ir 1986-12-30 Valstybinės priėmimo komisijos užbaigto statybos objekto priėmimo aktas patvirtina, jog visų suprojektuotų leidyklos statinių statyba buvo užbaigta ir jokių nebaigtų darbų pagal minėtą projektą Nr. 1688 neliko. Byloje nėra jokių įrodymų, kad teritorijoje esantys bendro naudojimo statiniai, įskaitant ginčo statinius 1986 m. leidyklos priėmimo eksploatacijon metu buvo nebaigti statyti, taip pat iš 1995-2016 metais darytų palydovinių nuotraukų taip pat matyti, kad ginčo statinių padėtis ir būklė per 20 metų visiškai nepakito. LKP CK leidyklos statybos metu pastatyti, tačiau pagal to meto galiojusius teisės aktus eksploatacijon neperduoti bendro naudojimo statiniai pagal savo teisinį statusą buvo ir liko neinventorizuoti, o jų vertė buvo įtraukta į pastatų vertę. Tuo pagrindu vadovaudamiesi LR Vyriausybės 1994-07-08 nutarimu Nr. 571 LKP CK leidyklos patalpas privatizavę asmenys kartu su patalpomis įgijo teisę ir į dalį šiems pastatams priklausančių bendro naudojimo statinių. Atsakovas SPAB „Spauda“ patalpų pardavimo sutartyse ieškovams nenurodė, jog tvoros, kiemo aikštelės, automobilių stovėjimo ir sporto aikštelės nėra parduodamos, o tai reiškia, kad atitinkamas jų dalis pirkėjai įsigijo kartu su patalpomis proporcingai nupirktam patalpų plotui. Nurodė, jog buvusios LKP CK leidyklos nekilnojamasis turtas, išskaidytas dalimis, buvo realizuotas privatizuojant, perduodant ar parduodant fiziniams ir juridiniams asmenims, o išskaidytose pastatų dalyse, t. y. jų vertėje esantys pastato bendro naudojimo priklausiniai proporcingomis dalimis perėjo naujiems buvusios leidyklos pastatų savininkams, įskaitant ieškovus ir trečiuosius asmenis. Esant neteisėtai 2005-08-01 valstybinės žemės nuomos sutarčiai, panaikinta, 6,84 ha žemės sklypo planui, sudarytai 2009-03-26 kadastrinei bylai su tikrovės neatitinkančiais duomenimis ir gavus tik šeštadalio AB „Spauda“ bendraturčių sutikimus registruoti ginčo statinius viešajame registre, negali būti teisėtas ir 2009-10-29 Pripažinimo tinkamu naudoti aktas. Pažymėjo, jog aktu buvo sukurti teisiniai civiliniai santykiai, kurie yra ne administracinės, o civilinės teisės dalykas. Būtent todėl sprendžiant jo teisėtumo klausimą reikia vadovautis ne administracine teisena, kaip nurodo atsakovai, o civilinius santykius reguliuojančiomis teisės normomis. Akto sudarymo metu (2009-10-29) VAVA objektyviai negalėjo nustatyti, kas yra ginčo statinių savininkas, nes iki 2009-11-13 ginčo statiniai Nekilnojamojo turto kadastre nebuvo įregistruoti. Todėl be jokio teisinio pagrindo, vien tik savo iniciatyva akte įrašiusi, jog statinio savininkas yra AB „Spauda“, VAVA šiam juridiniam asmeniui savavališkai sukūrė nuosavybės teises į daiktą tuo viršydama savo įgaliojimus. O tai reiškia, kad nuosavybės teises į ginčo objektą sukūrė nekompetentingas administravimo subjektas, kas daro aktą iš esmės neteisėtu. 2009-03-26 kadastro duomenų bylos duomenys bei akte įrašyti duomenys neatitinka tikrovės. Neteisėtai užvaldę ginčo statinius, atsakovai RAB „Spauda“ ir UAB „Limpa“ užkertą ieškovams galimybę naudoti pastatus pagal paskirtį ir neleidžia tinkamai naudotis pastatams eksploatuoti tenkančiomis žemės sklypo dalimis.

3917.

40Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos kultūros ministerija atsiliepimu į UAB „Dujotekana“, UAB „Savaitė“, UAB „ZNAD WILII RADIJO STOTIS“, UAB „Retinvestus“, UAB „M-1“, UAB „Lirsona popierius“ patikslintą ieškinį prašo patikslintą ieškinį tenkinti. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai yra perduotos valdyti ir naudoti patikėjimo teise administracinės patalpos, esančios ( - ), Vilnius, kurios, pagal panaudos sutartį, perduotos VšĮ „Vilniaus keistuolių teatras“, kuris jas naudoja kultūrinei veiklai. Spektaklių žiūrovams yra reikalingos automobilių stovėjimo vietos, todėl ji yra būtina ir ja faktiškai naudojamasi. Pažymėjo, jog sutinka su ieškovų išsakyta nuomone, jog ginčo statiniai yra pastato priklausiniai, sutinka dėl pirkimo – pardavimo sutarties, sudarytos tarp RAB „Spauda“ ir UAB „Limpa“, neteisėtumo.

4118.

42Tretieji asmenys UAB „Agina“, UAB „Radiocentras“, UAB „Margi raštai“, VšĮ „Kresy“, UAB „Savaitės ekspresas“, A. K. ir J. K., Č. K., UAB „Ūlos tėkmė“, D. L. ir E. L., RUAB ,,Molesta“, BUAB „PRIMADIS“ atsiliepimais į UAB „Dujotekana“, UAB „Savaitė“, UAB „ZNAD WILII RADIJO STOTIS“, UAB „Retinvestus“, UAB „M-1“, UAB „Lirsona popierius“ patikslintą ieškinį, atsiliepimais į UAB „Kemalja“ ir T. B. patikslintą ieškinį bei atsiliepimais į A. B. ir G. B. ieškinį prašo patikslintus ieškinius ir ieškinį tenkinti, iš esmės remdamasis tapačiais argumentais kaip ir ieškovai.

4319.

44Tretieji asmenys UAB „Sanifinas“, Z. B. (H. B. teisių perėmėjas), ( - )-M. S. atsiliepimais į UAB „Dujotekana“, UAB „Savaitė“, UAB „ZNAD WILII RADIJO STOTIS“, UAB „Retinvestus“, UAB „M-1“, UAB „Lirsona popierius“ patikslintą ieškinį, patikslintą ieškinį prašo atmesti. Nurodo, kad patikslintame ieškinyje nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės. Nuo pat pirmos įsikūrimo komplekse, esančiame ( - ), Vilnius, dienos AB „Spauda“ tvarkė ir valdė žemės sklype esančius ginčo statinius. AB „Spauda“ pagrįstai atliko aikštelių teisinės registracijos procedūras.

4520.

46Tretieji asmenys K. N., R. N. atsiliepimu į UAB „Dujotekana“, UAB „Savaitė“, UAB „ZNAD WILII RADIJO STOTIS“, UAB „Retinvestus“, UAB „M-1“, UAB „Lirsona popierius“ patikslintą ieškinį prašo patikslintą ieškinį atmesti. Nurodo, kad ginčo tvora nejuosia visos sklypo teritorijos. Aikštelės neatlieka tik pastatams tarnaujančios funkcijos, bet gali būti naudojamos savarankiškai pagal savo statybos paskirtį, nepriklausant nuo netoliese esančių pastatų likimo. Pažymėjo, kad nėra nuginčyti registro tvarkytojo sprendimai dėl ginčo aikštelių įregistravimo savarankiškais statiniais, dėl ko ieškinio patenkinimas nėra įmanomas.

4721.

48Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į UAB „Dujotekana“, UAB „Savaitė“, UAB „ZNAD WILII RADIJO STOTIS“, UAB „Retinvestus“, UAB „M-1“, UAB „Lirsona popierius“ ieškinį prašo dėl ieškinio reikalavimų spręsti, atsižvelgiant į jos pateiktus duomenis.

4922.

50Trečiasis asmuo AB „Vilniaus šilumos tinklai“ atsiliepimu į UAB „Dujotekana“, UAB „Savaitė“, UAB „ZNAD WILII RADIJO STOTIS“, UAB „Retinvestus“, UAB „M-1“, UAB „Lirsona popierius“ patikslintą ieškinį prašo priimti sprendimą byloje teismo nuožiūra. Nurodo, kad sutinka su ieškiniu dalyje dėl 2017-02-15 sudarytos Statinių pirkimo – pardavimo sutarties panaikinimo. Pažymi, kad ieškovų teiginiai, jog ginčo statiniai yra bendro naudojimo turtas ir tuo pačiu metu pastato priklausiniai yra deklaratyvūs ir neįrodyti.

5123.

52Kiti dalyvaujantys byloje asmenys atsiliepimų nepateikė.

53II.

54Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5524.

56Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškinį atmetė.

5725.

58Teismas konstatavo, kad Ginčo aikštelių su tvoromis statybos leidimo išdavimo metu galiojo Lietuvos TSR Ministrų tarybos 1975 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 228 „Dėl priemonių individualinės statybos trūkumams pašalinti“ (galiojo nuo 1975 m. birželio 25 d. iki 1983 m. rugpjūčio 4 d.) patvirtinti Individualinės statybos miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse nuostatai (Žin., 1975, Nr. 20-177), kurių 3 punkte buvo nustatyta, kad kitų įrenginių statyba gali būti pradėta tik turint nustatytąja tvarka suderintą ir patvirtintą leidimą statybai. Lietuvos TSR Ministrų T. V. statybos reikalų komiteto 1976 m. gruodžio 30 d. įsakyme Nr. 307, kuriuo patvirtinta Leidimų statyti ir rekonstruoti gyvenamuosius namus, pramonės, civilinius, žemės ūkio ir kitus objektus įforminimo tvarka nurodyta, jog Vyriausybės nutarimais nustatyta, kad Respublikoje bet kokia nauja statyba ir esamų pastatų rekonstravimas miestuose ir kaimo vietovėje gali būti pradėta vykdyti tik gavus atitinkamą leidimą, o jo 1 punkto b papunktyje nustatyta, kad nepradėjus objekto statybos arba rekonstrukcijos leidimo įforminimo metais ir per vienerius sekančius kalendorinius metus, duotas leidimas nustoja galioti. Tvarkos 1 punkto 4 pastraipoje buvo nustatyta, kad leidimas gali būti forminamas atskiram objektui arba pastatų bei įrenginių grupei (kompleksui), pradedami statyti tais pačiais metais toje pačioje statybos vietoje. Tokiu būdu aikštelių ir su tvoromis statybos teisėtumą patvirtinančiu dokumentu laikytinas 1977 m. birželio 2 d. sprendimas su leidimu atlikti statybos-montavimo darbus (gyvenamosios-civilinės paskirties)-(Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-402-492/2015). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant statybą leidžiančio dokumento teisėtumo klausimą yra taikytinas grįžimo į buvusią padėtį modelis, reiškiantis, kad turi būti tiriama ir vertinama ta faktinė situacija, kuri buvo statybos pradžios ir statybą leidžiančio dokumento išdavimo momentu. Nagrinėjamu atveju yra vertinama situacija, kuri buvo 1978 metais. Nors byloje nepateiktas pats statybą leidžiantis dokumentas, tačiau, 1986-12-30 Valstybinės priėmimo komisijos užbaigto objekto priėmimo eksploatacijon akte jis nurodytas (TSKP Centrinio komiteto reikalų valdytojo 1977 m. birželio 2 d. sprendimas su leidimu atlikti statybos - montavimo darbus (gyvenamosios civilinės paskirties)). Vadovaudamasi nurodytais dokumentais tuometinė valstybės įgaliota institucija, remdamasi 1977 m. birželio 2 d. sprendimu su leidimu atlikti statybos - montavimo darbus (gyvenamosios-civilinės paskirties), bei individualiu projektu Nr. 1688, pripažino statybą tinkamą naudoti. Minėtas aktas nėra užginčytas, galiojantis. Teismo vertinimu nurodyto akto turinys sudaro pagrindą pripažinti statybą atlikta teisėtai pagal statybą leidžiantį dokumentą. Tuo tarpu 1978-02-07 Vilniaus miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto potvarkis laikytinas žemės sklypo suteikimu statybai, o ne statyba leidžiančių dokumentu.

5926.

60Teismas pažymėjo, jog 2009-10-29 pripažinimo tinkamu naudoti akte nėra nurodyti ginčo aikštelių su tvoromis statybos pabaigos metai, o Nekilnojamojo turto registro duomenyse nurodyti statybos pabaigos metai – 2009 m. laikytini neesmine klaida, kuri gali būti ištaisyta Nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatyta tvarka. Dėl nurodytų priežasčių, ieškovų teiginiai dėl ginčo aikštelių su tvoromis statybos neteisėtumo laikytini nepagrįsti. Ieškovų UAB „Dujotekana“, UAB „Savaitė“, UAB „ZNAD WILII RADIJO STOTIS“, UAB „Retinvestus“, UAB „M-1“, UAB „Lirsona popierius“, UAB „Kemalja“, T. B., reikalavimas panaikinti 2009-10-29 pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (101)-11.4-2252 adresu ( - ), Vilnius, atmestinas, ieškovų A. B. ir G. B. reikalavimas panaikinti 2009-10-29 pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (101)-11.4-2252 dalį, kurioje nurodoma, jog AB „Spauda“ yra vienintelė savininkė tvoros (unikalus Nr. ( - )), tvoros (unikalus Nr.( - )), tvoros (unikalus Nr.( - )), aikštelės (unikalus Nr.( - )) ir aikštelės (unikalus Nr. ( - )) adresu ( - ), Vilnius, papildant įrašą šiame akte, kad savininkai yra AB „Spauda“, A. B. ir G. B. atmestinas.

6127.

62Teismas nurodė, kad Ginčo objektai, kurių nuosavybės teisės ginčijamos, yra žemės sklype, kuris nepriklauso ieškovams. Byloje nepateikta objektyvių duomenų, jog ieškovai mokėjo žemės nuomos mokestį už tą žemės sklypo dalį, kurioje yra ginčo aikštelės su tvoromis (CPK 178 str.). Pažymėtina, jog byloje taip pat nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog ieškovams įvairiais pagrindais įsigyjant nuosavybės teisę į patalpas, ieškovai proporcingai įsigijo ir ginčo objekto dalis (CPK 178 str.). Teismui nenustačius, jog abi aikštelės su tvoromis yra pastatų, kuriame ieškovai nuosavybės teise valdo patalpas, priklausiniai, ieškovo reikalavimai pripažinti jiems nuosavybės teises į atitinkamas dalis nurodytuose objektuose, neturi teisinio pagrindo.

6328.

64Pasisakydamas dėl 2017-02-15 sudarytos Statinių pirkimo ir pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, pirmosios instancijos teismas, konstatavo, jog ieškovai sandorio apsimestinumą grindžia deklaratyviais teiginiais ir prielaidomis, kurios teismo vertinimu nesudaro pagrindo pripažinti sandorį apsimestinį, taip pat ieškovai neįrodė kitų sandorių negaliojimo pagrindų.

6529.

66Pirmosios instancijos teismas pasisakydamas dėl ieškinio senaties terminų, konstatavo, jog remiantis Kasacinis teismo nuosekliai formuoja praktika, tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti - administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties ir administracinių bylų teisenos terminai. Nagrinėjamu atveju reikalavimai dėl sandorio užginčijimo bei nuosavybės teisės pripažinimo bei 2009-10-29 pripažinimo tinkamu naudoti akto ginčijimas laikytini savarankiškais reikalavimais, todėl jiems atitinkamai taikomi ieškinio senaties ir administracinių bylų teisenos terminai. Tokiu būdu, 2009-10-29 pripažinimo tinkamu naudoti akto ginčijimui taikomas vieno mėnesio terminas (ABTĮ 33 str. 1 d.), civilinio teisinio pobūdžio reikalavimams taikomas dešimties metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad pirminis ieškinys pateiktas teismui 2017-08-18., teismas padarė išvadą, jog reikalavimas dėl 2009-10-29 pripažinimo tinkamu naudoti akto nuginčijimo pateiktas praleidus ABTĮ 33 str. 1 d. nustatytą terminą. Atsakovai prašė taikyti termino praleidimo pasekmes. Nors ieškovai UAB „Dujotekana“, UAB „Savaitė“, UAB „ZNAD WILII RADIJO STOTIS“, UAB „Retinvestus“, UAB „M-1“, UAB „Lirsona popierius“ prašė atnaujinti vieno mėnesio terminą 2009-10-29 pripažinimo tinkamu naudoti aktui nuginčijimui, tačiau nenurodė jokių svarbių termino praleidimo priežasčių. Dėl to teismas konstatavo, jog bylos nagrinėjimo metu teismas nenustatė ir ieškovai nepateikė (ir neįrodė) svarbių priežasčių terminui atnaujinti. Nurodytos aplinkybės sudaro savarankišką pagrindą atmesti ieškinių reikalavimus dėl 2009-10-29 pripažinimo tinkamu naudoti akto nuginčijimo.

67III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6830.

69Ieškovai UAB „Dujotekana“, UAB „Savaitė“, UAB „ZNAD WILII RADIJO STOTIS“, UAB „Retinvestus“, UAB „M-1“, UAB „Lirsona popierius“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimą panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovų ieškinį patenkinti visiškai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas, netenkinus reikalavimo panaikinti 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimą, panaikinti šį sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

7031.

71Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

7231.1.

73Teismas sprendime netyrė ir nevertino 2009-10-29 Pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (101)-11.44-2252 teisėtumo, kurio pagrindu atsakovas RAB „Spauda” įgijo ir pardavė Ginčo statinius kitam atsakovui UAB „Limpa“. Šioje byloje 2009-10-29 Aktas yra esminis ginčo dalykas, nes jo pagrindu atsakovas RAB „Spauda“ Ginčo statinius įregistravo viešajame registre ir pardavė atsakovui UAB „Limpa”, tai reiškia, kad be 2009-10-29 Akto nebūtų sudarytas ir ieškiniuose ginčijamas atsakovų sandoris, kuris šioje byloje yra išvestinis iš minėto Akto. Apeliantai pateikė teismui įrodymus, kad 2009-10-29 Aktas yra neteisėtas iš esmės. Pirma, tai nėra individualus administracinis teisės aktas, nes juo buvo sukurti teisiniai civiliniai santykiai. Antra, 2009-10-29 Aktą priėmė nekompetentingas administravimo subjektas - Vilniaus apskrities viršininko administracija (VAVA), kuri neturėdama įgaliojimų atsakovui AB „Spauda“ be teisinio pagrindo sukūrė nuosavybės teises į Ginčo statinius. Trečia, 2009-10-29 Akte yra įrašyti beveik visi duomenys neatitinka tikrovės. Ketvirta, teismas tyrė tik 1986-12-30 Valstybinės priėmimo komisijos užbaigto objekto priėmimo eksploatacijon akto (toliau 1986-12-30 Valstybinės komisijos aktas) teisėtumą, kurio Apeliantai ir neginčijo, nes šiuo aktu buvo priimta eksploatacijon visa LKP CK leidykla bei visi teritorijoje esantys leidyklos bendro naudojimo objektai kartu su Ginčo statiniais - šią aplinkybę savo ieškiniuose nurodo patys Apeliantai. ją nustatė ir teismas, padaręs išvadą, kad <...tuometinė valstybes įgaliota institucija, remdamasi <...> individualiu projektu Nr. 1688, pripažino statybą tinkliniu naudoti. Minėtas aktas nėra užginčytas, galiojantis>. Penkta, Individualus projektas 1688, kuriuo rėmėsi teismas, spręsdamas 2009-10-29 Akto teisėtumo klausimą, yra viso komplekso, o ne statinio projektas. Pagal šį projektą buvo statoma LKP CK leidykla. Tačiau byloje ginčas vyksta ne dėl leidyklos komplekso, o dėl Ginčo statinio projekto, pagal kurį turėjo būti įrengti/pastatyti ir pripažinti tinkamais naudoti Ginčo statiniai ir kuris yra 2009-10-29 Akto sudedamoji dalis. Tokiu būdu spręsdamas dėl ginčijamo statinio projekto buvimo/nebuvimo teismas iš esmės pasisakė dėl leidyklos komplekso statybos projekto Nr.1688 buvimo ir Ginčo statinių statybos teisėtumo pagal minėtą komplekso projektą, o ne dėl statinio projekto kaip dokumento, kuris yra privalomas prie 2009-10-29 Akto. Šešta, teismo posėdžio metu reikalaujant, kad atsakovas Statybų inspekcija pateiktų ginčijamo statinio projektą, pastaroji iš pradžių teigė, kad projektas buvo, bet jį esą su kitais dokumentais grąžinusi atsakovui RAB „Spauda“. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad 2009-10- 29 Aktas yra teisėtas, o tai reiškia, kad teismas priėmė sprendimą pažeisdamas materialinės teisės normas.

7431.2.

75Remdamasis Generaliniu planu teismas turėjo nustatyti, kad jame yra suplanuoti ne tik ginčo, bet ir kiti teritorijoje esantys pastatai bei statiniai (įvairios automobilių bei sporto aikštelės, teritorijos vidaus keliai, šaligatviai, netgi gėlynai bei kiemo statiniai). Generaliniame plane yra suplanuotas vientisas leidyklos administracinis ir gamybinis pastatas. Pagal Generalinį suplanuotų komplekso statinių visuma akivaizdžiai matyti pastatų išdėstymo plane teritorijoje ( - ). Vilnius. Pastatyti pagal šį planą jie akivaizdžiai matyti iš byloje esančių palydovinių fotonuotraukų ( XI t., b. l. 109-114). Leidyklos komplekso vientisumą nurodo ir teismas, sprendime pažymėdamas, kad pagal ( - ), Vilniuje, nedidelių veiklos mastų detalųjį planą <...administracinis korpusas jungiasi su konferencijų salių, valgyklų, buitinių korpusais, gamybiniu korpusu...>. < Statinių komplekso sklype yra garažai, sandėliai <...> automobilių stovėjimo ir krepšinio aikštelės <...> išskirta A. S. aikštė> [sprendinio 24 /;.s7.j.Todėl vertinant Generalinį planą ir minėtas fotonuotraukas nekyla abejonių, kad visi bendro naudojimo statiniai buvo suplanuoti kaip sudėtinės leidyklos komplekso dalys, kad jie yra LKP CK leidyklos pastato priklausiniai. Ginčo statiniai nėra atskirai išskirti, taigi jų negalima vertinti atsietai nuo komplekso visumos, ignoruojant suplanuotų teritorijos vidaus statinių tarpusavio ryšį ir jų paskirtį. Šių statinių padėtis (vieta ir dydis) per 30 metų iš esmės nepakito.

7631.3.

77Teismo sprendimas nepagrįstas ir dėl to, kad jame yra daug prieštaringų teiginių, kurie paneigia vienas kitą. Teismas sprendime konstatavo, kad: 1975-02-21 Vilniaus m. DŽDT vykdomojo komiteto sprendimu LKP CK leidyklos administracinio ir gamybinio korpuso teritorijai nustatė 99957 kv. m. dydžio sklypą (22 psl. 2 pastraipa), S leidyklos statyba buvo vykdoma pagal individualų projektą Nr. 1688 (ten pat), 1986-12-16 Užbaigtos statybos pastato, statinio pateikimo Valstybinei priėmimo komisijai darbo komisijos aktu kartu su kitais LKP CK leidyklos statiniais buvo priimtas ir teritorijos gerbūvis. Ginčo aikštelių ir tvorų įrengimas (statyba) yra priskirtina teritorijos gerbūviui (.sprendimo 35 psl. 4 pastraipa), 1986-12-30 Valstybinės komisijos akte nurodyta, jos <...visi nebaigti darbai <...> ir darbo komisijos nustatyti defektai pašalinti. > (ten pat),<„.tuometinė valstybės įgaliota institucija <...> pripažino statybą tinkamą naudoti. Minėtas aktas nėra užginčytas, galiojantis.> Taigi, nors teismas sprendime konstatavo, kad Ginčo statiniai pripažinti tinkamais naudoti prieš tris dešimtmečius kaip teritorijos gerbūvis, kad 1986-12-30 Valstybinės komisijos aktas yra galiojantis, kitoje sprendimo dalyje konstatavo, kad antrasis 2009-10-29 Aktas taip pat yra nenuginčytas, todėl teisėtas ir galiojantis. Tokiu būdu. teismo vertinimu, yra du galiojantys Ginčo statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktai (1986-12-30 ir 2009-10-29).

7831.4.

79Teismo sprendimo motyvai prieštarauja atsakovo RAB „Spauda“ argumentams bei byloje esančioms Vilniaus apygardos prokuratūros išvadoms. RAB „Spauda“ nurodo pastačiusi Ginčo statinius ūkio būdu. pažymėdama, jog , kad (sprendimo 9psl.). Taigi RAB „Spauda“ teigimu. Ginčo statinių statybos ir pripažinimo tinkamais naudoti procedūros buvo baigtos 2009-10-29 pripažinimo tinkamu naudoti aktu Nr. (101-11.4.-2252). Tai reiškia, jog RAB „Spauda“ pripažino nestačiusi Ginčo statinių, o tik juos tariamai užbaigusi. Tokiu būdu j i pripažino, kad statybos užbaigimo metu jokio rašytinio pritarimo statinio projektui neturėjo. Vien todėl 2009-10-29 Aktas yra neteisėtas ab initio.

8031.5.

81Apeliantai neginčija, kad Ginčo statiniai buvo visiškai baigti statyti 1986 m. Tai patvirtina 1986- 12-30 Valstybinės priėmimo komisijos akto 15 p„ kur nurodoma, kad (visi nebaigti darbai pagal numatytą projektą ir darbo komisijos nustatyti defektai pašalinti). Šią aplinkybę nustatė ir teismas sprendimo išvadose. Būtent dėl šios priežasties Ginčo statiniai laikytini bendro naudojimo priklausiniais, skirtais visų statinių, esančių ( - ), Vilniuje, naudai. Šių Ginčo statinių Atsakovas RAB „Spauda“ neprivatizavo, todėl jie liko visų bendraturčių bendroji nuosavybė. Pripažinus Aktą neteisėtu seka kitos teisinės pasekmės:, t . y. neteisėta paskesnė Ginčo statinių nuosavybės teisių registracija ir jų perleidimas atsakovui AB „Limpa“, - nes negali būti parduodama nuosavybė, kuri nepriklauso pardavėjui.

8231.6.

83Spręsdamas dėl 2009-10-29 Akto teisėtumo teismas iš esmės neteisingai interpretavo Apeliantų reikalavimus, sprendime pakeisdamas ieškinio dalyką, o būtent: Pirma Apeliantai prašė teismą pripažinti 2009-10-29 Aktą neteisėtu, nes beveik visi jame įrašyti duomenys neatitinka tikrovės (tai nurodyta šio apeliacinio skundo 4 p.). Antra, Apeliantai teigė, kad Aktą galima laikyti teisėtu tik tuo atveju, jeigu Atsakovai būtų pateikę faktinius įrodymus, jog Ginčo statiniai buvo statomi 2008-2009 metais, kaip yra nurodyta Kadastrinėje byloje. Trečia, Ginčo statinių statyba gali būti laikoma teisėta, jeigu atsakovas RAB „Spauda“ turėjo tinkamai parengtą ir suderintą Ginčo statinių projektą. Ketvirta Ginčo statinių statyba gali būti laikoma teisėta, jeigu atsakovas RAB „Spauda", statydamas Ginčo statinius, būtų turėjęs valstybinės žemės valdytojo sutikimą šiuos statinius statyti valstybiniame žemė sklype. Taigi, nors teismas sprendime konstatavo, kad Ginčo statiniai pripažinti tinkamais naudoti prieš tris dešimtmečius kaip teritorijos gerbūvis, kad 1986-12-30 Valstybinės komisijos aktas yra galiojantis, kitoje sprendimo dalyje konstatavo, kad antrasis 2009-10-29 Aktas taip pat yra nenuginčytas, todėl teisėtas ir galiojantis. Tokiu būdu. teismo vertinimu, yra du galiojantys Ginčo statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktai (1986-12-30 ir 2009-10-29).

8431.7.

85Neturėdamas byloje nurodytų įrodymų, teismas negalėjo pripažinti, kad atsakovo RAB „Spauda” Ginčo statinių statyba 2008-2009 metais yra teisėta. Tačiau teismas byloje sprendė ne dėl Ginčo statinių statybos teisėtumo 2008-2009 metais 2009-10-219 Akto pagrindu, o dėl statinių statybos teisėtumo 1978-1986 metais, statant buvusį LKP CK leidyklos kompleksą kartu su bendro naudojimo statiniais, tarp kurių yra Ginčo aikštelės. Tokiu būdu teismas iš esmės pakeitė ginčo dalyką, nes klausimo dėl komplekso statybos teisėtumo 1978-1986 metais Apeliantai ieškiniuose net nekėlė.

8631.8.

87Teismo pareiga motyvuoti sprendimą (nutartį) nustatyta CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punkte. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (.LAT 2008-03-1-f nutartis civ. Nr. 3K-7-38/2008; 2008-12-16 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-603/2008; 2011-08-23 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-344/2011 ir kt.).

8831.9.

89Kaip minėta 2009-10-29 Akto teisėtumo klausimas yra esminis bylos nagrinėjimo dalykas, o kiti reikalavimai yra išvestiniai. Todėl neatsakydamas į esminius bylos faktinius ir teisinius aspektus ir nemotyvuodamas savo išvadų dėl svarbiausio ginčo objekto, teismas negalėjo teisingai išspręsti šios bylos. Netyręs ir nevertinęs įrodymų dėl 2009-10-29 Akto teisėtumo ir nemotyvuodamas išvadų teismas padarė pažeidimą, kuris turi būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, o spręsdamas dėl Apeliantų reikalavimo pripažinti Ginčo statinių statybą neteisėta LKP CK leidyklos projekto Nr. 1688 pagrindu teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, pakeitė ieškinio dalyką ir išėjo už ieškinio ribų.

9032.

91Ieškovai A. B. ir G. B. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimą panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovų ieškinį patenkinti visiškai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas, netenkinus reikalavimo panaikinti 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimą, panaikinti šį sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Ieškovai apeliacinį skundą grindžia iš esmės remdamasis tapačiais argumentais kaip ir ieškovai UAB „Dujotekana“, UAB „Savaitė“, UAB „ZNAD WILII RADIJO STOTIS“, UAB „Retinvestus“, UAB „M-1“, UAB „Lirsona popierius“.

9233.

93Ieškovai UAB „Kemalja“ ir T. B. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimą panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovų ieškinį patenkinti visiškai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas, netenkinus reikalavimo panaikinti 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimą, panaikinti šį sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

9434.

95Ieškovai apeliacinį skundą grindžia iš esmės remdamasis tapačiais argumentais kaip ir kiti ieškovai. Be to, apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas sukūrė ydingą teisminį precedentą, kuriuo remiantis atsakovas RAB „Spauda“ ateityje galės teigti, kad visi teritorijoje esantys bendro naudojimo statiniai priklauso jam nuosavybės teise, nes šiuo teismo sprendimu jis tariamai yra perėmęs buvusios LKP CK leidyklos teises ir pareigas. Nors byloje ieškovai nekėlė klausimo dėl visų ginčo teritorijoje esančių statinių nuosavybės teisės, taip pat atsakovai nebuvo pareiškę priešieškinio dėl nuosavybės teisės pripažinimo, tačiau remiantis skundžiamu teismo sprendimu atsakovas RAB „Spauda“ galės kvestionuoti bendraturčių teises ir į kitus pastato priklausinius – kanalizacijos, vandentiekio, elektros tinklus, kiemų, automobilių stovėjimo aikšteles, teritorijos vidaus kelius ir kt. Teismui nesant poreikio peržengus ieškinių ribas ir išėjus iš bylos nagrinėjimo ribų, tarp bendraturčių neabejotinai kils nauji civiliniai ginčai dėl to, ar jiems priklauso/nepriklauso elektros, vandentiekio ir kanalizacijos tinklai, kiemų ir automobilių aikštelės bei kiti statiniai, kurie, kaip minėta, buvo įrengti tuo pačiu metu kartu su ginčijamomis tvoromis ir aikštelėmis kaip teritorijos gerbūvis. Atitinkamai ginčai kils ir dėl pastatų savarankiško eksploatavimo, nes be vidaus kelių, kiemo ir automobilių aikštelių pastatus bus sudėtinga naudoti pagal paskirtį. Tokiu būdu skundžiamas teismo sprendimas pažeidžia per dešimtmečius šioje teritorijoje nusistovėjusią naudojimosi bendro naudojimo statiniais tvarką, kurią keisti nėra jokio pagrindo ir būtinybės, taigi skundžiamas teismo sprendimas pažeidžia šioje teritorijoje esančių bendraturčių teisų ir pareigų pusiausvyrą ir teisinių santykių stabilumą (CPK 265 str. 2 d.).

9635.

97Atsiliepimu į apeliacinius skundus AB „Spauda“ prašo ieškovų apeliacinius skundus atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

9836.

99Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

10036.1. AB „Spauda“ ir LKP CK leidykla yra tas pats asmuo, kuriam buvo tik pakeistas pavadinimas. Tai įrodo pateiktais rašytiniais įrodymais. Kartu su 2018-05-22 prašymu dėl papildomų įrodymų pateikimo atsakovas pateikė 1990-03-26 komunistu partijos CK IV plenumo nutarimą, kurio 3 punktu nutarta LKP CK leidyklą pervadinti Lietuvos leidybos įmone ..Spauda“ (2018-05-22 prašymo Priedas Nr. 1, IX t. e. b. 1. 179-180 ). 1991-08-23 Lietuvos Respublikos Vyriausybės potvarkiu kuriuo nuspręsta reorganizuoti Lietuvos leidybos įmonę „Spauda“ į valstybinę akcinę leidybos įmonę (IX t. e. b. 1. 181). AB „Spauda“ 1991-10-09 prašymu Vilniaus miesto savivaldybei, paprašė įregistruoti įmonę į Vilniaus miesto įmonių rejestrą. Šie duomenys atsispindi pateiktame Juridinių asmenų registro 2018-08-14 išraše, kuriame pateikiami duomenys apie AB „Spauda“. Papildomai aukščiau nurodytus duomenis patvirtina ir kiti byloje pateikti duomenys. Pavyzdžiui RAB „Spauda“ 1999-12-16 rašte nurodomos aplinkybės, kad: „<...> 1978 m. vasario 7 d. buvęs Vilniaus miesto vykdomasis komitetas sprendimu Nr. 61p Specialiosios paskirties akcinei bendrovei „Spauda“ (buvusi LKP CK leidykla) skyrė 98980 m2 žemės sklypą ( - ) (buvęs Kosmonautų pr. 60). Sklypo ribos buvo patvirtintos 1978 m. vasario 14 d. aktu. Nuo žemės sklypo paskyrimo iki dabar SPAB „Spauda“ tvarkingai moka nustatytą žemės nuomos mokestį <...> “ (IX t. e. b. 1. 132). Taigi, LKP CK leidykla yra asmuo, kuriam, pasikeitus politinei santvarkai, buvo tik pakeistas pavadinimas i „Spauda“. Iš aukščiau nurodytų argumentų matyti, kad apeliantų dėstomos prielaidos apie tai, jog RAB „Spauda“ nėra LKP CK leidyklos teisių perėmėjas, yra visiškai nepagrįsti.

10136.2. Apeliantai šioje byloje kelia aibę klausimų, susijusių su 2009-10-29 pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (101)-11.4-2252 priėmimo aplinkybėmis, bandydami įžvelgti neegzistuojančius prieštaravimus. Teigiama, jog nagrinėjamoje situacijoje egzistuoja du galiojantys ginčo statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktai (1986-12-30 iki 2009-10-29), neva AB „Spauda“ yra pripažinusi, kad ginčo statinių yra nestačiusi, o tik juos užbaigusi ir pan. Nuo pat pirmos AB „Spauda“ įsikūrimo komplekse ( - ), Vilnius dienos bendrovė tvarkė ir valdė žemės sklype esančias aikšteles su tvoromis. Šias tvoras ir aikšteles AB „Spauda“ tvarkė tiek valdoma valstybės, tiek vėliau valdoma privataus kapitalo. AB „Spauda“ visuomet buvo ne tik faktinė, bet ir teisėta Statinių valdytoja ir savininkė. Ginčo turtas (aikštelės su tvoromis) buvo pastatyti ir skirti AB „Spauda“ veiklai vykdyti. Ginčo turtą valdė ir tvarkė būtent AB „Spauda“, o ne kiti statinių savininkai (apeliantai), kadangi aikštelės yra suformuotos vidinėje sklypo dalyje, kurioje veikia ieškovo gamybinis pastatas (pastatas lP3b). Apeliantai ir kitų statinių savininkai nesinaudoja ginčo turtu, kadangi pagrindiniai įėjimai į apeliantų pastatus yra suformuoti visai kitoje sklypo pusėje, be to, apeliantai iš ginčo turto pusės savo valdomą teritoriją yra atsitvėrusi šlagbaumu. Aikštelių atsiradimo (statybos) pradžia siekia 1985 m., tačiau statybos pabaigos metais laikytini 2009 m. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 str. ypatingųjų ir neypatingųjų statinių statyba užbaigiama surašant statybos užbaigimo aktą. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo statiniai buvo pripažinti tinkamais naudoti tik 2009 m., 2009-10-29 pripažinimo tinkamu naudoti akte yra teisingai nurodyta statybos pabaiga 2009 m. AB „Spauda“ savo procesiniuose dokumentuose nuosekliai įrodinėja tai, kad jos (kaip juridinio asmens) veikla buvo vykdoma dar sovietmečiu, todėl, nepaisant to, kad aikštelės buvo pradėtos statyti dar sovietmečiu, jos nebuvo įregistruotos, todėl ginčo turtas buvo įregistruotas 2009 m. AB „Spauda“, siekdama įregistruoti savo teisėtai įgytą ir valdomą ginčo turtą, pagrįstai kreipėsi į įgaliotas institucijas dėl statinio pripažinimo tinkamu naudoti procedūros atlikimo.

10236.3. 2009-10-29 pripažinimo tinkamu naudoti akte Nr. (101)-11.4-2252 nurodyti duomenys yra teisingi: RAB „Spauda“ yra laikytina ginčo turto savininku ir tai nurodoma 2009-10-29 pripažinimo tinkamu naudoti akte Nr. (101)-11.4-2252, kadangi RAB „Spauda“ gavo 1978-02-07 Vilniaus miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto potvarkiu sklypą statyboms (XV t. e. b. 1. 90-99), gavo TSKP Centrinio komiteto reikalų valdytojo 1977 m. birželio 2 d. sprendimu leidimą atlikti statybos-montavimo darbus (gyvenamosios-civilinės paskirties) (X t. e. b. 1. 175). Byloje yra pateiktas 1986 m. gruodžio 30 d. Valstybinės priėmimo komisijos užbaigto statybos objekto priėmimo eksploatacijos aktą, kurio 1 puslapyje yra nurodoma: „<...> L Užsakovas (rangovas kartu su užsakovu) Lietuvos Komunistu partijos Centro komiteto leidykla pateikė priėmimui eksploatacijon — Lietuvos KP CK leidyklos antrą laikraščių komplekso eilę, esančią adresu: ( - ), Vilniuje, Lietuvos TSR <...>“. Taigi, RAB „Spauda“ ginčo turtą yra įgijusi atlikusi šio turto statybas (CK 4.47 str. 4 p.).

10336.4. Ginčo turtas nėra laikytinas pastatų 4B22b, 6B3b ir 7M2p priklausiniais ir tai pagrindžia šie argumentai: L VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2017-07-12 rašte yra nurodyta: „<...> nekilnojamieji daiktai - aikštelė, kurios unikalus Nr. ( - ) ir teniso aikštelė, kurios unikalus Nr. ( - ), esantys ( - ), Vilniuje, Nekilnojamojo turto registre įregistruoti atskirais nekilnojamojo turto objektais (o ne kurio nors nekilnojamojo daikto priklausiniais <...>“ (2017-09-21 atsiliepimo Priedas Nr. 4 (III t. e. b. 1. 8)). Nuo pat pirmos AB „Spauda“ įsikūrimo komplekse ( - ) dienos RAB „Spauda“ tvarkė ir valdė žemės sklype esančius ginčo statinius. RAB „Spauda“ tam turėjo visus pajėgumus. Kartu su 2018-05-11 atsiliepimu atsakovas pateikė įrodymus, kad RAB „Spauda“ struktūroje veikė Statybos baras, kuriame dirbo kompetentingi asmenys, galintys atlikti bendrovei reikalingas funkcijas, susijusias su statybos darbu atlikimu. Ieškovai nėra prisidėję prie ginčo turto (aikštelių su tvoromis) priežiūros, tvarkymo ir t. t. Tuo tarpu RA B „Spauda“ nuolat rūpinosi savo turtu. Atsakovo personalo struktūroje yra patvirtinti Ūkio dalies meistro pareiginiai nuostatai (2017-11-23 prašymo dėl papildomų įrodymų priėmimo Priedas Nr. 2. RAB „Spauda“, siekdama įregistruoti ginčo statinius, buvo pasamdžiusi rangovą UAB ..Keldarista“ (2018-05-22 prašymo Priedas Nr. 4. Pabrėžtina, kad RAB „Spauda“ ginčo aikšteles naudojo savo veiklai. Kadangi pas atsakovą iki šiol dirba apie 120 darbuotojų, jie šioje aikštelėje stato automobilius (2017-11-23 prašymo Priedas Nr. 4. Tačiau atsakovui susidūrus su finansiniais sunkumais kreditoriai nusprendė ginčo turtą parduoti. Po aikštelėmis esanti žemė buvo išnuomota RAB „Spauda“, ji mokėjo žemės mokestį (2017-11-22 prašymo Priedas Nr. 2 ir Nr. 3). Apie žemės nuomos mokėjimo faktą yra nurodoma ir kartu su 2018-05-11 atsiliepimu (2018-05-11 atsiliepimo priedas Nr. 2) pateiktame RAB „Spauda“ 1999-12-16 rašte. Šie įrodymai vėlgi pagrindžia, jog ne tik teisiškai, bet ir faktiškai tvarkė ir rūpinosi ginčo turtu. iš pradžių visi statiniai, esantys ( - ), Vilniuje, priklausė AB „Spauda“, tačiau vėliau 1994 m. buvo leista privatizuuoti administraciniuose pastatuose 4B22b, 6B3b ir 7M2p esančias patalpas. Yra istoriškai susiklostę, kad Spaudos rūmų aukštuminio pastato savininkai ir lankytojai stato automobilius ne ginčo aikštelėje, o kitoje didesnėje aikštelėje, kuri suprojektuota šalia Laisvės pr., t. y. vadinamoje Sacharavo aikštėje Tai užfiksuota 2018-08-13 antstolio Armino Naujokaičio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (2018-08-14 prašymo Priedas Nr. 2. Itin pažymėtina, kad su aukščiau nurodytu istoriškai (po dalies patalpų privatizavimo) susiklosčiusiu aikštelių valdymu sutiko sklype ( - ) esančių pastatų savininkai. RAB „Spauda“ kartu su 2017-09-21 atsiliepimu į ieškinį pateikė žemės sklypo (kadastrinis Nr. 0101/0030:41), adresu ( - ), Vilniuje, bendra nuomininkų sutikimus, kuriais AB ..Spauda“ buvo leista atlikti AB ..Spauda“ tvorų ir aikštelių teisinės registracijos veiksmus. Ieškovai teigia, kad AB „Spauda“ anksčiau neva rinko mokesčius (tame tarpe žemės mokestį) už ginčo aikštelių eksploataciją. Pati Spaudos rūmų aukštuminio pastato savininku bendrija „Spaudos rūmai“ kartu su 2018-03-12 atsiliepimu pateikė AB „Spauda“ 1999-12-28 raštą, kuriuo trečiajam asmeniui UAB „Margi raštai“ yra pateikiamas atsakymas (tomas V, 124 b. L), už kokią žemės sklypo dalį yra prašoma apmokėti žemės mokesti. AB ..Spauda“ nurodo, kad Spaudos rūmu administraciniam pastatui priskiriamas plotas po pastatu, kiemelis (t. y, kiemelis, suformuotas tarp pastatų 5B5b. 4B22b. 6B3b. 7M2p. dėl šio kiemelio tarp šalių šioje byloje nėra ginčo) ir A. S. aikštė. Antstolio Armino Naujokaičio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo 2 puslapyje yra užfiksuota, 5B5b, 6B3/b, 7M2/p ir 4B22/b korpusų vidaus kiemas yra atitvertas šlagbaumu ir šalia yra užrašas „ĮVAŽIAVIMAS TIK SU LEIDIMAIS“ (2018-08-14 prašymo Priedas Nr. 2. Reikia pažymėti, kad jei ginčo aikštelės būtu priklausiniai. kurie neatsiejamai susiję funkciniu ryšiu su 6B3/b. 7M2/p ir 4B22/b korpusais, ginčo aikštelės taip pat būtu atitvertos apeliantų šlagbaumu, tačiau taip nėra. Taip pats atsakovo įsitikinimu, Teismas priimdamas šioje byloje sprendimą, turėtų itin atkreipti dėmesį į Antstolio Armino Naujokaičio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo 1 priedą - fotoplaną (2018-08-14 prašymo Priedas Nr. 2 , iš kurio matyti, kad pastatu 4B22b. 6B3b. 7M2p savininkai naudoja bent 5 parkavimo aikšteles (viena šalia 7M2/p nėra asfaltuota), kai tuo tarpu pastato lP3/b (kurio bendras plotas viršija visų trijų pastatų bendram plotui kartu sudėjus (20968.95 kv. m. prieš 16.336,49 kv. m.)) teturi ribotą apie 20 automobilių parkavimo galimybę šalia rampų, kuriose nuolat važinėja sunkiasvorės mašinos pasikrauti produkciją.

10436.5. Ieškovai klaidingai teigia, kad ginčo aikštelės nepripažinus priklausiniu, ieškovai neva negalės patekti i 6B3/b, 7M2/p ir 4B22/b korpusu vidaus kiemus, kadangi patekimas Įmanomas nėra viena iš aikštelių. Antstolio Armino Naujokaičio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo 17 ir 18 paveikslėliuose yra aiškiai užfiksuota, jog ginčo aikštelė ir važiuojamoji dalis į vidaus kiemus yra atskirta borteliais (2018-08-14 prašymo Priedas Nr. 2. Be to, žemės sklypo ( - ) generaliniame plane matyti, kad j 6B3/b, 7M2/p ir 4B22/b korpusų vidaus kiemą patenkama per vidaus kelią.

10536.6. Apeliantai savo skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovai įrodė nuosavybės teisę į ginčo turtą. Apeliantai mano, kad RAB „Spauda“ atsakovui UAB „Limpa“ pardavėjam nepriklausantį turtą, todėl neva pažeidė CK 4.37 ir 6.317 straipsnių nuostatas. Taip pat teigiama, kad UAB „Limpa“ yra neva nesąžininga turto įgijėja. Su tokia apeliantų pozicija RAB „Spauda“ nesutinka. Aukščiau atsiliepime nurodyti argumentai patvirtina, kad RAB „Spauda“ ginčo turtas priklausė pagrįstai ir teisėtai, todėl apeliantų nuomonė dėl to, jog atsakovas pardavė ne savo turtą, neatitinka tikrovės. Apeliantai bando Teismui sudaryti klaidingą įspūdį, kad sprendimą dėl 2017-02-15 Statinių pirkimo ir pardavimo sutarties sudarymo sudarė susiję asmenys bei šie asmenys tai padarė nesąžiningai. Tačiau pagal Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo 12 str. 2 d. 3 p. sprendimą dėl bendrovės turto pardavimo priima ne akcininkai., ne valdyba, ne direktorius, o bendrovės kreditoriai. AB „Spauda“ yra restruktūrizuojama įmonė ir ji savo ūkinę komercinę veiklą iš dalies vykdo remdamasi patvirtintu teismo restruktūrizavimo planu. Įmonė privalo per plane nustatytą laikotarpį atsiskaityti su kreditoriais. Tam tikslui pasiekti, plane yra numatytas įmonės veiksmų planas, tarp kurių yra ir atitinkamo turto pardavimas. AB „Spauda“ restruktūrizavimo plane yra patvirtintas numatomas parduoti įmonei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas ir nustatyta turto pardavimo kaina. AB „Spauda“ restruktūrizavimo planui pritarė įmonės kreditoriai ir jis yra patvirtintas teismo. Restruktūrizavimo plane ginčo Statiniai buvo įtraukti i planuojamu parduoti nekilnojamojo turto objektu sąrašą (Restruktūrizavimo plano 4 priedas „Ilgalaikio nekilnojamojo turto sąrašas 2013 gruodžio 31 d.“ 9 punktas, 2018-03-12 atsiliepimo Priedas Nr. 1). Restruktūrizavimo planas yra ne tik patvirtintas bendrovės kreditorių, bet ir 2014-05-15 Vilniaus apygardos teismo nutartimi c. b. Nr. B2-2106-345/2014 (2018-06-19 atsiliepimo Priedas Nr. 1). RAB „Spauda“ kreditoriais restruktūrizavimo byloje yra ir trečiasis asmuo Aukštuminio pastato savininku bendrija „Spaudos rūmai“ bei vienas ieškovu UAB „Lirsona popierius“ (2014-01-06 Vilniaus apygardos teismo nutartis c. b. Nr. B2-2106-464/2014, UAB „Kemalija“ 2018-04-16 ieškinio Priedas Nr. 17 (tomas VIII, 64 - 68). Taigi, šiems asmenims buvo žinoma dar 2014 m, apie planuojama Statiniu pardavimą. Įmonė sprendimą parduoti ši turtą priėmė, kadangi į šio turto patrauklų eksploatavimą reikalinga papildomų investicijų. Sporto aikštelės tinkamam eksploatavimui reikia įsigyti sporto inventorių. Parkavimo aikštelei reikalingos papildomos parkuojamų automobilių apsaugos priemonių įdiegimas, einamasis ir kapitalinis remontas bei t.t. AB „Spauda“ ilgą laiką nepavykus parduoti ginčo statinių, AB „Spauda“ sutarė, kad ginčo statinius nupirks UAB „Limpa“ už didesnę nei restruktūrizavimo plane nustatytą kainą, tam pritarus restruktūrizavimo administratoriui (2018-03-12 atsiliepimo Priedas Nr. 2 (tomas V, 150 b. 1.)). Kartu su 2017-11-23 prašymu yra pateikta Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos Nr. 2016/08-16 kopija, iš kurios matyti, kad turtas yra parduodamas už kainą, atitinkančią rinkos vertę (IV t. e. b. 1. 4-24). Restruktūrizavimo plano 4 priedas „Ilgalaikio nekilnojamojo turto sąrašas 2013 gruodžio 31 d.“ 9 punkte (2018-03-12 atsiliepimo Priedas Nr. 1) numatyta bendra ginčo turto kaina yra 49.733 Lt (arba 14.403,67 EUR). Tuo tarpu UAB „Limpa“ už ginčo statinius sumokėjo net 28.100,00 EUR (2017-02-15 statinių pirkimo ir pardavimo sutarties 2.1. p., 2017-08-17 ieškinio Priedas Nr. 17). Aukščiau nurodyti argumentai patvirtina, kad UAB „Limpa“ ginčo turtą įsigijo pagal bendrovės kreditorių nustatytą tvarką bei už didesnę kainą, nei patys bendrovės kreditoriai yra nusprendę. Todėl darytina išvada, kad UAB „Limpa“ ginčo turtą įsigijo sąžiningai bei nėra pagrindo 2017-02-12 Statinių pirkimo - pardavimo sutartį pripažinti negaliojančia, taikyti restituciją.

10636.7. Nėra pagrindo tvirtinti, kad pirmosios instancijos teismas peržengė ginčo ribas, kadangi šis teismas, pasisakydamas dėl statybų 1978 - 1986 metais aplinkybių rėmėsi RAB „Spauda“ atsiliepime išdėstytais argumentais. RAB „Spauda“ savo 2018-06-19 atsiliepime aiškiai nurodė, kad ji yra ginčo turto statytoja ir savininkė remiantis 1978-02-07 Vilniaus miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto potvarkiu, remiantis 1986 m. gruodžio 30 d. Valstybinės priėmimo komisijos užbaigto statybos objekto priėmimo eksloatacijon aktu ir kitais dokumentais. Taigi, statybos teisėtumo 1978 - 1986 metais vertinimas pateko i ginčo ribas, kadangi atsakovas šiomis aplinkybėmis rėmėsi savo atsiliepime.

10737.

108Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybų inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo apeliacinius skundu atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas. Nurodo, jog teismas, išnagrinėjęs bylą, teisingai sprendimu nustatė, kad „Lietuvos leidybos įmonės „Spauda“ turtas priklausė Lietuvos Komunistų Partijai. Lietuvos Respublikos valstybei perėmus Lietuvos Komunistų Partijai priklausantį turtą, Lietuvos leidybos įmonė „Spauda“ (kurios turtas priklausė Lietuvos Komunistų Partijai) buvo reorganizuota į valstybinę akcinę leidybos įmonę leidžiant laikinai įmonei naudotis jos turtu. Vėliau, Lietuvos leidybos įmonė „Spauda“ buvo reorganizuota į specifinės paskirties valstybinę įmonę „Spauda“, kurios turtą patikėjimo teisę valdė ir steigėjo funkcijas vykdė Kultūros ministerija. Tokiu būdu, nuo 1991-11-04 iki 1995-10-27 AB „Spauda“ buvo valstybinė įmonė „Spauda“ (įmonės teisinė forma – specifinės paskirties valstybinė įmonė), nuo 1995-10-27 iki 2001-08-14 – specialios paskirties akcinė bendrovė „Spauda“. Įmonės įregistravimo data – 1991-11-04. <...> Lietuvos Respublikos valstybei perėmus Lietuvos Komunistų Partijos turtą, Lietuvos Komunistų Partijos Centro Komiteto leidyklos administracinis ir gamybinis korpusai (kartu su ginčo aikštelėmis ir tvoromis), pastatyti 1978-1986 metais, buvo perduoti valstybės įmonei „Spauda“, kuri vėliau tapo akcinė bendrovė. Teismas sprendžia, jog AB „Spauda“ yra Lietuvos leidybos įmonės „Spauda“ teisių (ir turto) perėmėja. Byloje nėra jokių duomenų, jog ginčo aikštelės su tvoromis iki 2017-02-15 pereitų kitų įmonių nuosavybėn (CPK 178 str.). Mano, kad Teismas, įvertinęs visus įrodymus, nustatė ginčo statinių statybos metus, įvertino ar tuo metu jie buvo pastatyti teisėtai ir priėmė teisingą sprendimą, kad ginčo statiniai buvo pastatyti teisėtai. Teismas teisingai nustatė, kad ginčo akto ginčijimui taikomas vieno mėnesio terminas, kad „pirminis ieškinys pateiktas teismui 2017-08-18. Darytina išvada, jog reikalavimas dėl 2009-10-29 pripažinimo tinkamu naudoti akto nuginčijimo pateiktas praleidus ABTĮ 33 str. 1 d. nustatytą terminą. <..> Ieškovai UAB „Dujotekana“, UAB „Savaitė“, UAB „ZNAD WILII RADIJO STOTIS“, UAB „Retinvestus“, UAB „M-1“, UAB „Lirsona popierius“ prašo atnaujinti vieno mėnesio terminą 2009-10-29 pripažinimo tinkamu naudoti aktui nuginčijimui, tačiau nenurodo jokių svarbių termino praleidimo priežasčių“.

10938.

110Atsiliepimu į apeliacinius skundus UAB „Limpa“ prašo ieškovų apeliacinius skundus atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

11139.

112Atsiliepime nurodoma, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios ir rezoliucinės dalių turinį akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas, analizuodamas bylos duomenis ir darydamas faktines išvadas, nesprendė dėl byloje nedalyvavusių asmenų teisių ir pareigų pasikeitimo, nepadarė tokių išvadų, kurios turėtų įtakos tokių asmenų teisinei padėčiai, t. y. nagrinėjamoje byloje teisiškai reikšmingu aspektu nepasisakyta dėl RAB Spauda kreditorių teisių, pareigų ar teisinio statuso. Dėl to pirmosios instancijos teismas nepažeidė CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto. ginčo statiniai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, o šio registro duomenys, vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsniu, yra teisingi ir išsamūs, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Ši registro duomenų teisingumo ir išsamumo prezumpcija taikoma visiems įrašams apie nekilnojamąjį turtą, tarp jų ir duomenims, gautiems iki Nekilnojamojo turto registro įsteigimo veikusiuose inventorizaciniuose biuruose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-486-611/2016). Kasacinis teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad nuosavybės teisės įregistravimo privalomumas suponuoja registravimo funkciją vykdančiai institucijai bendro pobūdžio pareigą prieš registruojant nuosavybės teises patikrinti nuosavybės įgijimo ar perėjimo kitam asmeniui pagrindą, o kilus abejonių, atsisakyti atlikti tokį registravimą. Taigi nekilnojamojo daikto teisinį registravimą vykdanti institucija tiria nuosavybės teisių įgijimo (pasikeitimo, pasibaigimo) teisinį pagrindą, jo įforminimą, tačiau nekonstatuoja vertinamųjų faktų, nes tai yra teisminio nagrinėjimo dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287-611/2015; 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2010).

11340.

114Pažymi, jog AB Spauda nuosavybės teisė į ginčo statinius viešajame registre buvo išviešinta dar 2009-11-13, t. y. daugiau kaip 7 metus iki ginčo sandorio sudarymo. AB Spauda nuosavybės teisė į ginčo statinius viešajame registre buvo išviešinta ir sudarant 2017-02-15 Statinių pirkimo ir pardavimo sutartį Nr. DJ-856. Jokių apribojimų viešajam registre sudaryti ginčo sandorį įregistruota nebuvo. Todėl atsakovas UAB ,,Limpa“ neturėjo pagrindo abejoti, jog ginčo turtas nuosavybės teise priklauso AB Spauda.

11541.

116Atsakovas UAB ,,Limpa“ neturėjo pagrindo abejoti, jog ginčo turtas nuosavybės teise priklauso AB Spauda ir todėl, kad 2014-05-15 Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2106-464/2014, buvo patvirtintas RAB „Spauda" - restruktūrizavimo planas, kuriame ginčo turtą, kaip RAB Spauda nuosavybę numatyta parduoti už 49.733 Lt (Restruktūrizavimo plano 4 priedas „Ilgalaikio nekilnojamojo turto sąrašas 2013 gruodžio 31 d.“ 9 punkte numatyta bendra ginčo turto kaina yra pardavimo 49 733 Lt arba 14.403,67 EUR).

11742.

118Ieškovai ginčija 2009-10-29 sudarytą Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą, kurs dar 2009-11-13 išviešintas nekilnojamojo turto registre. Tačiau būtent ieškovai nepateikė duomenų, t. y. neįrodė aplinkybės, kad jie (ar asmenys, iš kurių pastarieji perėmė teisės ir pareigas), apie ginčijamą administracinį aktą sužinojo ne mažiau kaip per vieną mėnesį iki ieškinio pareiškimo. Ginčijamas administracinis aktas buvo išviešintas nekilnojamojo turto registre dar 2009-11-09. Viešajame registre įregistruoti duomenys yra vieši, todėl ieškovas turėjo ir galėjo su skundžiamu sprendimu (aktu) susipažinti ir pateikti skundą dar 2009 m. Pažymėtina, jog savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Apriboti skundų padavimo terminai inter alia susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012).

11943.

120Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo apeliacinius skundu atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog iš esmės nei vienas iš byloje esančių įrodymų nepagrindžia aplinkybės, kad minėti administraciniai pastatai negalėtų būti eksploatuojami be ginčo aikštelių. Aplinkybė, jog aikštelės yra greta šių statinių ir ieškovai viena iš jų naudojasi, nėra kvestionuojama, tačiau vien tik daikto naudojimas, nenustačius jo tarnavimo pagrindiniam daiktui, nelaikytinas pakankama aplinkybe pripažinti tokį daiktą antraeiliu daiktu – priklausiniu. Teismas pagrįstai įvertino, kad ieškovai neįrodė, jog ginčo aikštelės yra pastato, kuriame yra jų nuosavybės teise valdomos patalpos, priklausinys ir kad tarp jų yra nuolatinis funkcinis ryšys. Aplinkos ministerija sutinka su pirmosios instancijos teismo suformuluota išvada, kad nagrinėjamu atveju reikalavimai dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu bei nuosavybės teisės pripažinimo bei 2009-10-29 pripažinimo tinkamu naudoti akto ginčijimas laikytinas savarankiškais reikalavimais, todėl jiems atitinkamai taikomi ieškinio senaties ir administracinių bylų teisenos terminai. Atkreipė dėmesį, kad ieškovai teikdami ieškinius pirmos instancijos teismui neginčijo jokių Aplinkos ministerijos veiksmų (neveikimo), nereiškė jokių reikalavimų, dėl to ministerija nepagrįstai įtraukta šioje civilinėje byloje atsakovu.

12144.

122Trečiasis asmuo UAB „Agina“ atsiliepimu į apeliacini skundą prašo apeliantų apeliacinius skundus tenkinti, t. y. panaikinti 2018 m. gruodžio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą, o dalyse dėl skirtingų prašymų panaikinti/pakeisti 2009-10-29 Pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (101)-11.44-2252 ir panaikinti/pakeisti 2017-02-15 Statinių pirkimo pardavimo sutartį Nr.DJ-856, spręsti teismo nuožiūra. Netenkinus apeliantų reikalavimo panaikinti 2018 m. gruodžio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą visoje apeliantų prašymų apimtyje, panaikinti 2018 m. gruodžio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

12345.

124Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, jog trečiasis asmuo sutinka su apeliantų argumentais, be to nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas privalėjo vadovautis 2010-04-14 Vilniaus apygardos teismo nutartimi, kuria teisėjų kolegija pažymėjo, kad konstatavus pirminių aktų, t. y. Vilniaus m. valdybos 2001 m. lapkričio 8 d. sprendimo Nr. 2213V ir Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. rugpjūčio 29 d. įsakymo Nr. 3422-01 neteisėtumą, reikalavimų, kurie iš principo buvo išvestiniai, pirmuosius įgyvendinantys, atmetimas remiantis ieškinio senatimi, prieštarautų ieškinio senaties instituto prigimčiai bei Civilinio kodekso 1.5 str. įtvirtintiems teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principams. Dėl to ir šioje byloje, nustačius kad 2009-10-29 Aktas yra neteisėtas, atsižvelgiant į tai, kad byloje vyksta ginčas dėl nuosavybės teisės gynimo, visiems ieškinio reikalavimams taikytinas bendrasis ieškinio senaties terminas, nustatytas CK 1.125 straipsnyje 1 dalyje – dešimt metų, kurio pradžia laikytina ginčijamo akto pagrindu atsakovų įregistruotos nuosavybės į statinius išviešinimo data - 2009-11-13.

12546.

126Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos kultūros ministerija atsiliepimu į apeliacini skundą prašo apeliantų apeliacinius skundus tenkinti, t. y. panaikinti 2018 m. gruodžio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą arba panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsiliepime į apeliacinius skundus jokių argumentų nenurodo.

12747.

128Tretieji asmenys UAB „Savaitės ekspresas“, Spaudos rūmų aukštuminio pastato savininkų bendrija „Spaudos rūmai“ atsiliepimais į apeliacinius skundus prašo apeliantų apeliacinius skundus tenkinti ir panaikinti 2018 m. gruodžio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą. Netenkinus apeliantų reikalavimo panaikinti 2018 m. gruodžio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą visoje apeliantų prašymų apimtyje, panaikinti 2018 m. gruodžio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

12948.

130Atsiliepimuose nurodoma, jog visiškai sutinka su apeliacinių skundų argumentais. Taip pat nurodoma, jog teismas buvo šališkas. Teismo šališkumas pasireiškė tuo, kad teismas nevertino aplinkybės, jog AB „Spauda“ kitoje civilinėje byloje Nr. 2A-163-516/2010 elgėsi panašiai, kaip iš šioje byloje, teigdama, kad jai priklauso kita neįregistruota automobilių stovėjimo aikštelė prie A. S. aikštės. Sprendžiant Ginčo statinių teisinio kvalifikavimo klausimą teismo ekspertas G. T. 2018-06-03 ekspertinio nagrinėjimo išvadoje nurodo, kad Ginčo statiniai yra bendro naudojimo visų pastatų priklausiniai, kad panaikinus ar apeliantams netekus teisės statyti automobilius Ginčo aikštelėse, būtų pažeisti STR reikalavimai ir viešasis interesas, tačiau teismas neatsižvelgė į kvalifikuoto teismo eksperto išvadą ir priimdamas sprendimą vadovavosi priešinga specialisto Sigito Mitkaus nuomone 2018-06-22 Ekspertinio tyrimo išvadoje, kurioje nurodoma, jog ginčo objektai nėra pastatų priklausiniai S. Mitkaus Ekspertinės tyrimo išvados parengtos neprofesionaliai, jose daug faktinių klaidų, kurias nustatė tretieji asmenys ir jų specialistai. Tai, kad priimdamas sprendimą teismas rėmėsi nepatikimomis specialisto išvadomis, rodo, jog teismas laikėsi išankstinės pozicijos apeliantų teikiamų įrodymų atžvilgiu, nes teisingas sprendimas negali būti priimtas nepatikimų ekspertinių išvadų pagrindu. Teismas buvo šališkas vertindamas apeliantų ir atsakovo RAB „Spauda“ pastatų automobilių parkavimo vietų poreikį. Sprendime pažymėta, kad Apeliantų pastate (6B3b) Kultūros ministerijai priklausančiose patalpose veikia VšĮ „Vilniaus keistuolių teatras“, kad teatro žiūrovų automobiliams parkuoti vietos nepakanka. Šią aplinkybė nustatė ir Vilniaus apygardos teismas 2019-01-25 nutartyje civilinėje byloje Nr.e2A-189-912/2019. Be to ir pats atsakovas RAB „Spauda“ nurodo, kad jo įmonėje visais laikotarpiais dirbo nuo 127 iki 117 darbuotojų, tačiau RAB „Spauda“ naudojasi net trimis automobilių parkavimo aikštelėmis (prie A. S. aikštės, prie RAB „Spauda“ gamybinių pastatų ir ginčo aikštelėmis). Taigi akivaizdu, kad Ginčo aikštelės atsakovui RAB „Spauda“ yra perteklinės, o VšĮ „Vilniaus keistuolių teatro“ ir kitiems apeliantų pastatams nepakanka vietos čia dirbančių darbuotojų ir teatro žiūrovų automobiliams parkuoti. Šią aplinkybę galiausiai patvirtina atsakovų antstolis A. Naujokaitis 2018-08-13 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 157-18-124. Nors jame taip pat daug faktinių klaidų ir minėtas antstolis vengė fiksuoti pustuštę atsakovų RAB „Spauda“ automobilių parkavimo aikštelę prie gamybinio korpuso 1P, tačiau jo fotonuotraukose protokole yra fiksuoti šiuo metu prie apeliantų pastatų parkuojami automobiliai ant pravažiavimo kelių ir žolės vejų (XVI t.,b.l.106) ir kt.). Nepaisant to, teismas sprendime nurodo, kad „Ieškovų patalpos <...>, tai nėra turtiniai vienetai be kurių ieškovai negalėtų valdyti patalpų ar jų naudojimas jiems būtų apsunkintas>. Tokia išvada rodo, kad teismas nesiekė bendraturčių interesų pusiausvyros, netyrė ir nevertino šių aplinkybių, sprendime atsakovo RAB “Spauda“ interesams suteikdamas akivaizdų prioritetą. Teismas buvo itin šališkas, atsisakydamas tenkinti apeliantų bei trečiųjų asmenų prašymus dėl įrodymų išreikalavimo, nes be prašomų įrodymų apeliantai negalėjo tinkamai pagrįsti savo ieškiniuose keliamų reikalavimų.

13149.

132Pažymi, kad priėmus skundžiamą teismo sprendimą, Vilniaus apygardos teismas 2019-01-25 priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-189-912/2019, kurioje paneigė daugelį pirmosios instancijos teismo išvadų šioje civilinėje byloje: Skundžiamame sprendime teismas padarė išvadą, kad <Ieškovų patalpos yra atskiri turtiniai vienetai, kurie be ginčo objektų gali būti savarankiškai valdomi, tai nėra turtiniai vienetai be kurių ieškovai negalėtų valdyti patalpų ar jų naudojimas jiems būtų apsunkintas>. Tačiau Vilniaus apygardos teismas padarė priešingą išvadą, nustatęs, kad pastatui 6B3b, kuriame yra įsikūręs VŠĮ „keistuolių teatras“ nepakanka automobilių parkavimo vietų, kad <... atvažiavę į teatrą savo automobiliais žiūrovai neradus vietų automobiliams parkuoti prie teatro pastato statys automobilius šalia esančioje teritorijoje, kuri yra priskirta administraciniam pastato 4B22b eksploatavimui. Tai sudarys neišvengiamus trukdymus normaliam pastato 4B22b eksploatavimui...>. Skundžiamame sprendime teismas padarė išvadą, kad <...byloje nepateikta objektyvių duomenų, jog ieškovai mokėjo žemės nuomos mokestį už tą žemės sklypo dalį, kurioje yra ginčo aikštelės su tvoromis>. Tačiau Vilniaus apygardos teismas nustatė, kad <... administraciniam pastatui (4B22b), kurio unikalus Nr. ( - ), eksploatuoti skirta nepagrįstai maža teritorija - 12 238 kv. m. ploto Sklypo dalis, įskaitant privažiavimus, kiemus ir kt.,<...>, kad ieškovai <...turi teisę į 2,13 ha dydžio žemės plotą, kurį jie ilgą laiką nuomojo iš valstybės, mokėdami pastarajai mokesčius, tačiau turi teisę mokėti valstybinį žemės mokestį už 2,61 ha dydžio žemės plotą bendrame žemės sklype...>, kad <... neatsižvelgta į Pastatų 4B22b, 6B3b ir 7M2p, faktinį žemės naudojimą šių pastatų eksploatavimui,<...> todėl turėjo būti skirtas žemės plotas, kuris yra šalia šių pastatų ir Sklypo plane M 1:1000 yra pažymėtas indeksu III..>. Atkreiptinas dėmesys, kad Ginčo aikštelės yra arčiau apeliantų pastatų, o žemės plotas, pažymėtas indeksu III yra už Ginčo aikštelių, taigi apima ir Ginčo statinius (XI t.e.b.l. 224). Tokiu būdu aukštesnės instancijos teismo vertinimu Apeliantai mokėjo valstybinius žemės nuomos mokesčius taip pat ir už tą žemės sklypo dalį, į kurią patenka Ginčo statiniai.

13350.

134Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į apeliacinius skundus nepateikė.

135Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13651.

137Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

13852.

139Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą apeliacinio skundo ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

14053.

141Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo teisingai, sąžiningai, protingai taikyti bei aiškinti įstatymus tam, jog tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga; kad pagal CPK 176 straipsnio nuostatas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, jog egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku; kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis); kad pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, ieškovo apeliacinio skundo motyvai šioje nutartyje yra analizuojami remiantis būtent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių, faktinių aplinkybių visetu (CPK 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009).

14254.

143Pažymėtina, jog remiantis kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (LAT 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.).

14455.

145Bylos duomenys patvirtina, kad 2009-04-03 Nekilnojamojo turto registro duomenimis, žemės sklypas, esantis ( - ), Vilnius, unikalus Nr. 4400-2905-6035, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, sklypo plotas – 6.4860 ha, užstatyta teritorija – 6.4860 ha (VI t. b. l. 85-87). Žemės sklypo, esančio ( - ), Vilniuje, bendranuomininkai (naudotojai) – UAB „Vitropolis“, Č. K., B. M., UAB „Logas“, AB „Spauda“, UAB „Primadis“, UAB „Stagutas“, UAB „ADM Baltic“, T. K. IĮ „Miško kelias“, UAB „Abrosa“, UAB „Senifinas“, UAB „Savel“, I. E. – 2009-06-02 Sutikimu sutiko, kad AB „Spauda“ savo nuomojamo sklypo dalyje esančias tvoras ir aikšteles įregistruotų Nekilnojamojo turto registre (III t. b. l. 11). Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2009-10-29 Pripažinimo tinkamu naudoti aktu Nr. (101)-11.4-2252 pripažino tinkamais naudoti statytojo AB „Spauda“ kiemo statinius, esančius ( - ), Vilniuje – aikštelę (unikalus Nr. ( - )), teniso aikštelę (unikalus Nr. ( - )), tvoras (unikalūs Nr. ( - ); ( - ); ( - )) ir išvardinus pagalbinius statinius. Aktas surašytas dalyvaujant statinių statytojui AB „Spauda“, rangovas nurodytas „ūkio būdu“, techninis prižiūrėtojas – savininkas. Nurodyta, jog komisija peržiūrėjo statytojo pateiktą statinio projektą ir kadastrinių matavimų duomenis, apžiūrėjo statinį, statinio būklė atitinka kadastrinių matavimų duomenis, įrašytus 2009-03-26 kadastrinių matavimų byloje Nr. 13/15470 (I t. b. l. 105-106). Pagal 2016 m. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. ( - ), Vilniuje esančios 197,83 m ilgio tvoros, unikalus Nr. ( - ), rinkos vertė yra 6400,00 EUR, 1046,72 kv. m. ploto aikštelės, unikalus Nr. ( - ), rinkos vertė yra 15 500,00 EUR, 32,72 m ilgio tvoros, unikalus Nr. ( - ), rinkos vertė yra 1100,00 EUR, 134,29 m ilgio tvoros, unikalus Nr. ( - ), rinkos vertė yra 4500,00 EUR, 807,37 kv. m. teniso aikštelės, unikalus Nr. ( - ), rinkos vertė yra 600,00 EUR (IV t. b. l. 4-24). Remiantis 2016-05-24 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, žemės sklype adresu ( - ), Vilnius, yra komercinis – administracinis pastatas, unikalus Nr. ( - ) (statybos pabaigos metai 1984 m., rekonstravimo pabaigos metai – 2002), 2002-03-28 pirkimo pardavimo sutarties Nr. 1989 ir 2002-12-11 Statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. 1505 pagrindu nuosavybės teise priklausantis UAB „VITROPOLIS“; sandėlis, unikalus Nr. ( - ) (statybos pabaigos metai 1984 m., rekonstravimo pabaigos metai – 1999 m); administracinis pastatas, unikalus Nr. ( - ) (statybos pabaigos metai 1986 m.); administracinis pastatas, unikalus Nr. ( - ) (statybos pabaigos metai 1986 m.); valgykla, unikalus Nr. ( - ) (statybos pabaigos metai 1984 m.); vandens apskaitos punktas, unikalus Nr. ( - ), 1995-04-13 rašto Nr. 21-06-430, 1995-07-18 akcijų pasirašymo sutarties Nr. 49-95, 1999-08-25 steigėjo įsakymo Nr. 333, 2001-05-29 LR Vyriausybės nutarimo Nr. 639 pagrindu nuosavybės teise priklausantis AB „Spauda“; spaustuvė, unikalus Nr. ( - ) (statybos pabaigos metai 1984 m.); operatorinė su automobilių plovykla, unikalus Nr. 1098-4004-9101 (statybos pabaigos metai 2002 m., rekonstravimo pabaigos metai – 2003), 2003-01-15 statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (101) 11.4-1703 pagrindu nuosavybės teise priklausanti UAB „VITROPOILIS“; administracinis pastatas, unikalus Nr. ( - ) (statybos pradžios metai 1986 m., statybos pabaigos metai – 1986); sandėlis su administracinėmis patalpomis, unikalus Nr. ( - ) (statybos pabaigos metai 1986 m., rekonstravimo pabaigos metai – 2003), 2001-12-18 pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 2-10444, 2002-05-15 sutarties, 2003-03-12 statybos inspekcijos tarnybos pažymos Nr. (101)-11.10-442, 2003-05-20 statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. 101-11.4-710, 2003-10-30 statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (101)11.4-1858 pagrindu nuosavybės teise priklauso UAB „ABROSA“; sandėlis, unikalus Nr. ( - ) (statybos pradžios metai 1986 m., statybų pabaigos metai – 1986), 1999-08-25 steigėjo įsakymo Nr. 333, 2002-05-15 sutarties, 2002-07-04 statybos inspekcijos tarnybos pažymos Nr. 101-1605, 2015-10-26 pažymos apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (statinių) galimybę naudoti pagal paskirtį Nr. STL-15-3407 pagrindu nuosavybės teise priklauso AB „Spauda“; ūkinis pastatas, unikalus Nr. duomenys neskelbtini (statybos pabaigos metai 2002 m.), 2012-12-11 statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. 1505 pagrindu nuosavybės teise priklauso UAB „VITROPOLIS“; inžineriniai tinklai – šilumos tiekimo vamzdynas, unikalus Nr. ( - ) (statybos pabaigos metai 2002 m.), 2003-04-23 statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. 101-11.4-600 pagrindu nuosavybės teise priklauso AB „Vilniaus šilumos tinklai“; degalinė, unikalus Nr. ( - ) (statybos pabaigos metai 2002 m.), 2012-12-11 statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. 1505 pagrindu nuosavybės teise priklauso UAB „VITROPOLIS“; mašinų stovėjimo aikštelė, unikalus Nr. ( - ) (statybos pabaigos metai 2003 m.), 2003-05-20 statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. 101-11.4-710 pagrindu nuosavybės teise priklauso UAB „ABROSA“ (I t. e. b. l. 29-35). Pastate, esančiame ( - ), Vilniuje, unikalus Nr. ( - ), UAB „Primadis“ priklauso 148,65 kv. m. ploto, UAB „Swedbank lizingas“ – 202,74 kv. m. ploto , T. K. – 103,76 kv. m. ploto, UAB „Primadis“ – 111,24 kv. m. ploto, UAB „Sanifinas“ – 1232,49 kv. m. ploto, AB „Spauda“ – 221,98 kv. m. ploto, UAB „Kotesa“ – 671,16 kv. m. ploto, I. E. – 472,77 kv. m. ploto sandėliavimo paskirties patalpos, UAB „Swedbank lizingas“ minėtame pastate taip pat priklauso 56,34 kv. m. ploto administracinės paskirties patalpa (I t. e. b. l. 21-22). Pastate, esančiame ( - ), Vilniuje, unikalus Nr. ( - ), AB „Spauda“ priklauso 9356,5 kv. m. ploto, 9981,73 kv. m. ploto gamybos paskirties patalpos (I t. e. b. l. 23). Pastate, esančiame ( - ), Vilniuje, unikalus Nr. ( - ), B. M. ir A. M. priklauso 246,71 kv. m. ploto, UAB „Logos žurnalas“ – 62,33 kv. m. ploto, AB „Spauda“ – 1796,79 kv. m. ploto, 338,78 kv. m. ploto administracinės paskirties patalpos (I t. e. b. l. 24). Pastate, esančiame ( - ), Vilniuje, unikalus Nr. ( - ), AB „M-1“ priklauso 158,57 kv. m. ploto, UAB Keistuolių studija – 382,31 kv. m. ploto, A. R. ir V. R. – 29,37 kv. m. ploto, Č. K. – 34,14 kv. m. ploto, Lietuvos Respublikai – 1144,63 kv. m. ploto, AB „Spauda“ – 55,40 kv. m. ploto administracinės paskirties patalpos, UAB „Eigulių Topolis“ priklauso 250,71 kv. m. ploto prekybos paskirties patalpos (I t. e. b. l. 25-26). Pastate, esančiame ( - ), Vilniuje, unikalus Nr. ( - ), A. R. ir V. R. priklauso 156,59 kv. m. ploto kitos paskirties patalpos, Lietuvos Respublikai priklauso 54,80 kv. m. ploto, VšĮ „Kresy“ – 100,94 kv. m. ploto, UAB „Lirsona popierius“ – 63,70 kv. m. ploto, AB „Spauda“ – 113,19 kv. m. ploto administracinės paskirties patalpos, UAB „Molesta“ priklauso 1315,60 kv. m. ploto, AB „Spauda“ – 365,85 kv. m. ploto maitinimo paskirties patalpos, AB „Spauda“ priklauso 83,58 kv. m. ploto gamybos paskirties patalpos (I t. e. b. l. 27-28). Pastate, esančiame ( - ), Vilniuje, unikalus Nr. ( - ), UAB „ZNAD WILII Radijo stotis“ priklauso 293,94 kv. m. ploto, UAB „Biuro patalpų nuoma“ – 50,59 kv. m. ploto, UAB „Dujotekana“ – 538,34 kv. m. ploto, UAB „Reladus“ – 52,57 kv. m. ploto, L. L. ir P. L. – 10,79 kv. m. ploto, UAB „Biuro patalpų nuoma“ – 10,07 kv. m. ploto, K. J. ir V. J. – 504,43 kv. m. ploto, UAB „Margi raštai“ – 61,47 kv. m. ploto, UAB „Margi raštai“ – 311,55 kv. m. ploto, UAB „Vyzdys“ – 17,79 kv. m. ploto, T. B. – 162,76 kv. m. ploto, UAB „Mūsų gairės“ – 20,85 kv. m. ploto, T. U., S. D., T. V. – 64,21 kv. m. ploto, UAB „Radiocentras“ – 411,95 kv. m. ploto, UAB „M. W.“ – 35,73 kv. m. ploto, A. Š. – 33,95 kv. m. ploto, G. B. ir A. B. – 17,08 kv. m. ploto, V. B. ir R. B. – 16,97 kv. m. ploto, UAB „SD sprendimai“ – 9,86 kv. m. ploto, UAB „Verslo komunikacijos ir sprendimai“ – 20,66 kv. m. ploto, A. D. – 19,04 kv. m. ploto, UAB „MAGAZYN WILENSKI“ – 28,24 kv. m. ploto, V. Š. – 34,27 kv. m. ploto, UAB „ZNAD WILII Radijo stotis“ – 47,81 kv. m. ploto, H. B. – 16,79 kv. m. ploto, UAB A. S. ir ko – 32,26 kv. m. ploto, UAB „Lirsona popierius“ – 169,68 kv. m. ploto, UAB „Radijas kelyje“, I. S., Z. M., J. R., V. R., V. N., L. N. – 240,78 kv. m. ploto, UAB „Gritus“ – 85,59 kv. m. ploto, UAB „Agina“ – 10,47 kv. m. ploto, UAB „Ūlos tėkmė“ – 43,98 kv. m. ploto, UAB „Lirsona popierius“ – 33,99 kv. m. ploto, UAB „VL turto valdymas“ – 1104,19 kv. m. ploto, UAB A. S. ir ko – 10,00 kv. m. ploto, UAB „Kultūros barai“ – 164,71 kv. m. ploto, UAB „Vyzdys“ – 36,33 kv. m. ploto, S. L. ir V. L. – 10,53 kv. m. ploto, UAB „SD sprendimai“ – 16,79 kv. m. ploto, UAB „Ūlos tėkmė“ – 21,26 kv. m. ploto, UAB „Radiocentras“ – 20,97 kv. m. ploto, N. Ž. Z., I. Ž. Z. – 533,74 kv. m. ploto, AB „Spauda“ – 95,04 kv. m. ploto, 30,44 kv. m. ploto, 34,36 kv. m. ploto, UAB „M-1“ – 712,28 kv. m. ploto, UAB „Savaitė“ – 139,06 kv. m. ploto, 34,71 kv. m. ploto, 16,75 kv. m. ploto, 24,71 kv. m. ploto, UAB „Savaitės ekspresas“ – 16,87 kv. m. ploto, UAB „M. E.“ – 16,98 kv. m. ploto, Č. K. – 148,77 kv. m. ploto, UAB „Radiocentras“ – 6,26 kv. m. ploto, AB „Spauda“ – 829,06 kv. m. ploto, UAB „Retinvestus“ – 516,12 kv. m. ploto, UAB „Komantas“ – 17,15 kv. m. ploto, 18,54 kv. m. ploto, A. R. ir A. R. – 164,51 kv. m. ploto, UAB „Savaitės ekspresas“ – 20,40 kv. m. ploto, 10,50 kv. m. ploto, UAB „Savaitė“ – 21,42 kv. m. ploto, 10,57 kv. m. ploto, M. P. – 17,39 kv. m. ploto, D. Š. ir A. Š. – 11,02 kv. m. ploto, I. G. – 69,63 kv. m. ploto, UAB „Kemalja“ – 514,44 kv. m. ploto, M. P. – 16,87 kv. m. ploto, D. K. – 16,85 kv. m. ploto, Ž. B. ir S. B. – 10,97 kv. m. ploto, M. P. – 10,84 kv. m. ploto administracinės paskirties patalpos, UAB „Radiocentras“ taip pat priklauso 34,12 kv. m. ploto ir 7,89 kv. m. ploto kitos paskirties patalpos, A. P., S. R., Z. R. priklauso 60,34 kv. m. ploto, UAB „Lux dentis“ – 32,75 kv. m. ploto gydymo paskirties patalpos (I t. b. l. 29-46).

14656.

147Remiantis 2016-07-22 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, žemės sklypo su statiniais, esančio ( - ), Vilniuje, kiti inžineriniai statiniai – 197,83 m ilgio tvora, unikalus Nr. ( - ), 1046,72 kv. m. ploto aikštelė, unikalus Nr. ( - ), 32,72 m ilgio tvora, unikalus Nr. ( - ), 134,29 m ilgio tvora, unikalus Nr. ( - ), 807,37 kv. m. ploto teniso aikštelė, unikalus Nr. ( - ), kurių statybos pradžios metai – 2008 m., pabaigos metai – 2009 m., esantys adresu ( - ), Vilnius, 2009 m. spalio 29 d. Pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (101)-11.4-2252 pagrindu priklauso AB „Spauda“ (I t. b. l. 19-20). Kadastrinius matavimus atliko UAB „Senamiesčio kurantai“.

14857.

149Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius 2016-07-27 Įsakymu „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. 0101/0030:5), esančio ( - ), Vilniuje, pastatų eksploatacijai tenkančių žemės sklypo dalių nustatymo“ buvo nustatytos žemė sklypo, esančio ( - ), Vilniuje, savarankiškai funkcionuojančių pastatų eksploatacijai tenkančių žemės sklypų dalys, pagal kurį aikštelei, unikalus Nr. ( - ), skiriamas 1375 kv. m. plotas, teniso aikštelei, unikalus Nr. ( - ), skiriamas 1601 kv. m. plotas (I t. b. l. 78-82

15058.

1512017-02-15 AB „Spauda“, atstovaujama R. B., ir UAB „Limpa“, atstovaujama V. J., sudarė Statinių pirkimo ir pardavimo sutartį, pagal kurią AB „Spauda“ pardavė UAB „Limpa“ AB „Spauda“ nuosavybės teise priklausančią (nuosavybės įregistravimo pagrindas – 2009-10-29 Pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. (101) 11.4-2252) tvorą, unikalus Nr. ( - ), aikštelę, unikalus Nr. ( - ), tvorą, unikalus Nr. ( - ), tvorą, unikalus Nr. ( - ), teniso aikštelę, unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ), Vilniuje, už 28 100,00 Eur. Minėta sutartimi AB „Spauda“ nurodė, jog tretieji asmenys neturi kokių nors teisių į parduodamą turtą, parduodamas turtas priklauso pardavėjui AB „Spauda“ nuosavybės teise (I t. e. b. l. 83-93). Iš AB „L. B.“ banko išrašo matyti, kad šią sumą UAB „Limpa“ sumokėjo AB „Spauda“ 2017-02-15 (XII t. e. b. l. 173). Iš 2017-08-23 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad aikštelė (unikalus Nr. ( - )), teniso aikštelė (unikalus Nr. ( - )), tvoros (unikalūs Nr. ( - ); ( - ); ( - )), esantys ( - ), Vilniuje, po minėtos sutarties sudarymo įregistruotos kaip nuosavybės teise priklausančios UAB „Limpa“ (I t. b. l. 128-132).

15259.

153VĮ Registrų centras 2017-07-12 raštu Nr. VILIN(12.5.13.)-17760 AB „Spauda“ informavo, kad ginčo statiniai nekilnojamojo turto registre įregistruoti atskirais nekilnojamojo turto objektais, o ne kurio nors nekilnojamojo daikto priklausiniais (III t. b. l. 8)

154Dėl teismo šališkumo

15560.

156Ieškovai apeliaciniame skunde kelia teismo šališkumo klausimą, kadangi apeliantų teigimu, teismas nevertino visų ieškovų pateiktų įrodymų, rėmėsi tik atsakovų teiginiais ir jiems palankiais įrodymais, sistemingai tenkino ieškovų bei trečiųjų asmenų prašymus, o ieškovų prašymų išreikalauti įrodymus netenkino. Dėl to teismas pažeidė šalių procesinio lygiateisiškumo principus, suteikė prioritetą vienai ginčo šaliai. Tačiau teisėjų kolegija su šiais ieškovų apeliacinio skundo argumentais neturi pagrindo sutikti.

15761.

158Viena iš tinkamo proceso garantijų yra užtikrinimas, kad šalių ginčą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Teisė į nešališką teismą yra viena žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ? CPK 6, 21 straipsniai).

15962.

160Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatavo, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia ir tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių. Teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus. Teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, taigi ir pasitikėjimo teismu, sąlyga. Teisėjo ir teismų nešališkumas užtikrinamas nustatant draudimus ir apribojimus teisėjams nagrinėti bylas, jeigu yra aplinkybės, keliančios abejonių dėl teisėjo nešališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353-701/2017). Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, gali, remdamasis CPK 65–66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą (CPK 68 straipsnis). Asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, kad egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą egzistuojant.

16163.

162Pažymėtina, kad sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, turi būti nustatyta realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo, o sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-611/2018).

16364.

164Nagrinėjamu atveju apeliantai pirmosios instancijos teisme bylą nagrinėjusiai teisėjai nušalinimo nereiškė. Tai reiškia, kad ieškovai dėl teisėjos nešališkumo abejonių nekilo. Byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių manyti, jog byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta neobjektyviai, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti bylą nagrinėjusios teisėjos nešališkumu priimant skundžiamą sprendimą. Be to, aplinkybė, kad teismas priėmė bylos šaliai nepalankų sprendimą (netenkino ieškinio) arba netenkino prašymų, negali būti laikoma teismo šališkumu. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantų teisė į tinkamą bylos nagrinėjimą ir nešališką teismą šiuo atveju nebuvo pažeista, todėl apeliacinių skundų argumentai dėl teismo šališkumo atmetami kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

165Dėl 2009-10-29 pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (101)-11.4-2252 pripažinimo negaliojančiu

16665.

167Ieškovai, prašydami panaikinti 2009-10-29 pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (101)-11.4-2252 adresu ( - ), Vilnius, argumentuoja tuo, kad aktas yra niekinis nuo jo sudarymo momento – negalėjo 2009 m. būti statomi statiniai, kurie jau buvo pastatyti 1978-1986 metais, todėl aktu negalėjo būti patvirtinta, kad 2009 m. yra pastatyti nauji statiniai.

16866.

169Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas šį ieškovų reikalavimą, konstatavo, jog nesant duomenų apie vėlesnių statybos darbų atlikimą, laikytina, jog ginčo aikštelės su tvoromis buvo pastatyti pagal 1977 m. birželio 2 d. sprendimą ir leidimą atlikti statybos-montavimo darbus (gyvenamosios-civilinės paskirties), buvo statomi laikotarpiu nuo 1978 m. iki 1986 m. aikštelių ir su tvoromis statybos teisėtumą patvirtinančiu dokumentu laikytinas 1977 m. birželio 2 d. sprendimas su leidimu atlikti statybos-montavimo darbus. Minėtas aktas nėra užginčytas, galiojantis. Nurodyto akto turinis sudaro pagrindą pripažinti statybą atlikta teisėtai pagal statybą leidžiantį dokumentą. Tuo tarpu 1978-02-07 Vilniaus miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto potvarkis laikytinas žemės sklypo suteikimu statybai, o ne statyba leidžiančių dokumentu. Teismas atkreipė dėmesį, jog 2009-10-29 pripažinimo tinkamu naudoti akte nėra nurodyti ginčo aikštelių su tvoromis statybos pabaigos metai. Nekilnojamojo turto registro duomenyse nurodyti statybos pabaigos metai – 2009 m. laikytini neesmine klaida, kuri gali būti ištaisyta Nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatyta tvarka.

17067.

171Apeliantai nesutikdami su šia pirmosios instancijos teismo išvada iš esmės atkartoja ieškinyje nurodomas aplinkybes. Nurodo, jog tai nėra individualus administracinis teisės aktas, nes juo buvo sukurti teisiniai civiliniai santykiai. Antra, 2009-10-29 Aktą priėmė nekompetentingas administravimo subjektas - Vilniaus apskrities viršininko administracija (VAVA), kuri neturėdama įgaliojimų atsakovui AB „Spauda“ be teisinio pagrindo sukūrė nuosavybės teises į Ginčo statinius. Trečia, 2009-10-29 Akte yra įrašyti beveik visi duomenys neatitinka tikrovės. Ketvirta, teismas tyrė tik 1986-12-30 Valstybinės priėmimo komisijos užbaigto objekto priėmimo eksploatacijon akto (toliau 1986-12-30 Valstybinės komisijos aktas) teisėtumą, kurio apeliantai ir neginčijo, nes šiuo aktu buvo priimta eksploatacijon visa LKP CK leidykla bei visi teritorijoje esantys leidyklos bendro naudojimo objektai kartu su Ginčo statiniais - šią aplinkybę savo ieškiniuose nurodo patys apeliantai. ją nustatė ir teismas, padaręs išvadą, kad <...tuometinė valstybes įgaliota institucija, remdamasi <...> individualiu projektu Nr. 1688, pripažino statybą tinkliniu naudoti. Minėtas aktas nėra užginčytas, galiojantis>. Penkta, Individualus projektas 1688, kuriuo rėmėsi teismas, spręsdamas 2009-10-29 akto teisėtumo klausimą, yra viso komplekso, o ne statinio projektas. Pagal šį projektą buvo statoma LKP CK leidykla. Tačiau byloje ginčas vyksta ne dėl leidyklos komplekso, o dėl Ginčo statinio projekto, pagal kurį turėjo būti įrengti/pastatyti ir pripažinti tinkamais naudoti Ginčo statiniai ir kuris yra 2009-10-29 akto sudedamoji dalis.

17268.

173Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju yra akivaizdžiai praleistas ieškinio senaties terminas, dėl to vien jau šiuo pagrindu minėti ieškovų reikalavimai galėjo būti atmesti.

17469.

175CK 1.124 str. ieškinio senatis apibrėžta kaip įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Šio instituto tikslas yra sudaryti realią galimybę asmenims apginti savo pažeistą teisę, užtikrinti civilinių santykių stabilumą, užkirsti kelią neapibrėžtą laiką bylinėtis ir skatinti asmenį kuo greičiau ginti savo pažeistą teisę. Taigi šis institutas nustatytas tiek ieškovo, tiek atsakovo interesais. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad ieškinio senaties terminas nesukuria asmeniui materialių teisių, tačiau per įstatyme nustatytą terminą suteikia tokiai teisei gynybą nuo pažeidimų. Teisinio santykio šalis nuo jai keliamo reikalavimo gali gintis ieškinio senaties terminu, nes kita šalis nepateisinamai ilgą laiką neprašė savo teisės apsaugos, dėl ko pažeidimo pašalinimas gali nebeturėti tokios teisinės vertės kaip teisinių santykių stabilumas (vadinamoji apsauginė senaties termino funkcija. Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 29 str. 1 d. nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas.

17670.

177Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad aplinkybė, jog civilinėje byloje kartu su civilinio teisinio pobūdžio reikalavimais yra sprendžiamas ir individualaus administracinio akto teisėtumo klausimas, savaime nereiškia, kad visiems reikalavimams turi būti taikomi CK reglamentuoti ieškinio senaties terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 25 d. nutartis Nr. 3K-3-417/2010). Kasacinis teismas nuosekliai formuoja praktiką, kad tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti - administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties ir administracinių bylų teisenos terminai.

17871.

179Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovams prašant taikyti termino praleidimo pasekmes ir esant imperatyviai ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai nuostatai, nesuteikiančiai ieškovams teisės kreiptis į teismas vėliau nei per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo, pirmosios instancijos teismas visiškai pagristai taikė senaties terminą. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog pradinis ieškinys teismui buvo pateiktas tik 2017-08-18 (ieškinys priimtas 2017-08-23), dėl ko ginčijant 2009-10-29 pripažinimo tinkamu naudoti aktą taikant vieno mėnesio terminą (ABTĮ 29 str. 1 d.), šis terminas neabejotinai yra praleistas.

18072.

181Ieškovai nesutikdami su šia teismo išvada apeliaciniame skunde nurodo, jog atsakovai ir pirmosios instancijos teismas negalėjo pagrįsti ir teismas nenustatė kada apeliantai sužinojo ar galėjo sužinoti apie savo pažeistas teises.

18273.

183Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje yra daugiau nei pakankamai duomenų, pagrindžiančių, jog apeliantai apie ginčijamą aktą sužinojo ar turėjo sužinoti gerokai anksčiau nei prieš vieną mėnesį iki kreipimosi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dienos. Šias aplinkybes patvirtina VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, iš kurio matyti, kad minėtas aktas (2009-10-29 pripažinimo tinkamu naudoti aktas) įregistruotas viešajame registre 2009-11-13; Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (CPK 179 str. 3 d.) ir byloje esantys dokumentai patvirtina, jog ieškovai, yra Spaudos rūmų aukštuminio pastato savininkų bendrijos „Spaudos rūmai“, valdybos nariai, kuri nuo 2005 metų dalyvauja įvairiuose teisminiuose ginčuose su AB „Spauda“, todėl neabejotinai turėjo žinoti apie AB „Spauda“ komplekso teritorijoje esančius statinius, jų statusą. Įvertinus nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovai turėjo žinoti apie 2009-11-13 išviešintą 2009-10-29 pripažinimo tinkamu naudoti aktą, todėl termino pradžia minėtam aktui ginčyti laikytina 2009-11-14. Ieškovams nenurodžius ir teismui nenustačius svarbių priežasčių, nebuvo pagrindo spręsti dėl šio termino atnaujinimo. Dėl to apeliantų teiginiai apie neva kitokį terminą ar termino praleidimą dėl svarbių priežasčių yra visiškai nepagrįsti, todėl atmestini.

18474.

185Nepaisant to, jog nurodytos aplinkybės sudaro savarankišką pagrindą atmesti ieškinių reikalavimus dėl 2009-10-29 pripažinimo tinkamu naudoti akto nuginčijimo, pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, pasisakė ir dėl pačio ieškovų reikalavimo pripažinti aktą negaliojančiu.

18675.

187Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog ieškovai, prašydami pripažinti šį aktą negaliojančiu privalėjo įrodyti aplinkybės, kuriomis remiasi, tačiau šių aplinkybių neįrodė (CPK 178 straipsnis).

18876.

189Byloje nustatyta, kad ginčijamu 2009-10-29 pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (101)11.4-2252 pagrindu 2007-11-13 viešame registre įregistruoti kiti inžinieriniai statiniai – Tvora, aikštelė, teniso aikštelė (unikalus Nr. ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - )) kaip AB „Spauda“ nuosavybė.

19077.

191Apeliantų teigimu, aktas yra niekinis nes 2009 m. negalėjo būti statomi statiniai, kurie jau buvo pastatyti 1978-1986 metais, todėl aktu negalėjo būti patvirtinta, kad 2009 m. yra pastatyti nauji statiniai. Taip pat apeliantų vertinimu, aktas nėra individualus administracinis aktas ir aktą priėmė nekompetentingas administravimo subjektas - Vilniaus apskrities viršininko administracija (VAVA), kuri neturėdama įgaliojimų atsakovui AB „Spauda“ be teisinio pagrindo sukūrė nuosavybės teises į ginčo statinius. Be to, akte yra įrašyti beveik visi duomenys neatitinka tikrovės.

19278.

193Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atmeta visus šiuos apeliantų argumentus kaip visiškai nepagrįstus. Vadovaujantis ginčijamo akto priėmimo metu galiojusio (2007-05-03 įstatymo redakcija) Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalimi Statybos valstybinę priežiūrą atliko apskrities viršininko administracija, kuri dalyvaudavo ir priimant sprendimus statinį pripažįstant tinkamu naudoti. Pagal iki 2010-10-01 galiojusio Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-05-14 įsakymu Nr. 242 10.6 papunktį statinius pripažino tinkamais naudoti komisija, kurią skiria apskrities viršininkas arba jo įgaliota Apskrities statybos inspekcija. Taigi, nėra jokio pagrindo pritarti apeliantų teiginiams, kad ginčijamą aktą priėmė nekompetentingas administravimo subjektas - Vilniaus apskrities viršininko administracija, kuri neturėdama įgaliojimų atsakovui AB „Spauda“ be teisinio pagrindo sukūrė nuosavybės teises į ginčo statinius. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors apeliantai teigia, kad tai nėra individualus administracinis aktas, tačiau nenurodo, koks yra ginčo akto teisinis statusas. Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 8 dalį administracinis aktas apibrėžiamas kaip viešojo administravimo subjekto išleistas nustatytos formos teisės aktas. Šias aplinkybes patvirtina ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnio nuostatos, kuriose vienas iš dokumentų, kuriais remiantis registruojamos daiktinės teisės nekilnojamojo turto registre yra valstybės institucijos sprendimas - vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam asmeniui ar nurodytai asmenų grupei. Taigi, ginčo aktas yra viešojo administravimo subjekto – Vilniaus apskrities viršininko administracijos priimtas nustatytos formos teisės aktas (Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalis).

19479.

195Pasisakant dėl kitų apeliantų argumentų, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Lietuvos leidybos įmonės „Spauda“ turtas priklausė Lietuvos Komunistų Partijai. Lietuvos Respublikos valstybei perėmus Lietuvos Komunistų Partijai priklausantį turtą, Lietuvos leidybos įmonė „Spauda“ buvo reorganizuota į valstybinę akcinę leidybos įmonę leidžiant laikinai įmonei naudotis jos turtu. Vėliau, Lietuvos leidybos įmonė „Spauda“ buvo reorganizuota. Lietuvos Respublikos valstybei perėmus Lietuvos Komunistų Partijos turtą, Lietuvos Komunistų Partijos Centro Komiteto leidyklos administracinis ir gamybinis korpusai (kartu su ginčo aikštelėmis ir tvoromis), buvo perduoti valstybės įmonei „Spauda“, kuri vėliau tapo akcinė bendrovė. Teismas sprendė, jog AB „Spauda“ yra Lietuvos leidybos įmonės „Spauda“ teisių (ir turto) perėmėja. Byloje nėra jokių duomenų, jog ginčo aikštelės su tvoromis pereitų kitų asmenų nuosavybėn. Šių aplinkybių apeliantai neginčija (CPK 178 str.).

19680.

197Ginčo statiniai: kiti inžineriniai statiniai - tvora (unikalus Nr.( - )), tvora (unikalus Nr. ( - )), tvora (unikalus Nr. ( - )), teniso aikštelė (unikalus Nr. ( - )) priskirtini I grupės nesudėtingų inžinerinių statinių kategorijai, o aikštelė (unikalus Nr. ( - )) – II grupės nesudėtingų inžinerinių statinių kategorijai (ginčijamo akto priėmimo metu galiojusio statybos techninio reglamentas STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-04-16 įsakymu Nr. 184). Pagal tuo metu galiojusio Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 punktą statybos leidimas nesudėtingų statinių statybai nebuvo privalomas. Atsižvelgiant į tai, kad tuo metu nebuvo privalomas statybos leidimas dėl to nebuvo privaloma statinio pripažinimo tinkamo naudoti aktuose užpildyti visas akte esančias grafas, dėl to atmestini apeliantų argumentai, susiję su tuo, kad ginčijamame akte nurodyti duomenys yra neteisingai ir kt. Dėl šių priežasčių taip pat atmestini ir kiti apeliantų teiginiai, susiję su tuo, jog akte įrašyti duomenys neatitinka tikrovės (neteisingai nurodytas savininkas), nes kaip minėta AB „Spauda“ dar iki sudarant ginčijamą 2009-10-29 aktą jau buvo statinių savininkas.

19881.

199Apeliantų nurodoma aplinkybė, jog aktas yra niekinis nuo jo sudarymo momento, nes negalėjo 2009 m. būti statomi statiniai, kurie jau buvo pastatyti 1978-1986 metais yra nepagrista. Ginčijamo akto priėmimo metu galiojantys teisės aktai (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-03-03 nutarimo Nr. 278 „Dėl dokumentų, tiektinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991-07-25, sąrašo patvirtinimo“ 2 p.) leido įregistruoti senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991-07-25, tik statinius pripažinus tinkamais naudoti pagal tuo metu galiojančius teisės aktus, t. y. pagal tuo metu galiojusį Statybos įstatymą ir Reglamentą STR1.11.01:2002. Pagal šiuos teisės aktus ir buvo ginčo statiniai pripažinti tinkamais naudoti ir įregistruoti nekilnojamojo turto registre. Dėl nurodytų priežasčių, ieškovų teiginiai dėl ginčo aikštelių su tvoromis statybos neteisėtumo laikytini nepagrįsti. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino, kad ginčo statiniai buvo pastatyti teisėtai, turint statybą leidžiantį dokumentą, o statiniai pripažinti tinkamais naudotis ir įregistruoti nekilnojamojo turto registre pagal ginčo statinius pripažįstant tinkamais naudoti galiojusius teisės aktus.

200Dėl statinių pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia

20182.

202Ieškovai ieškiniu be kita ko, prašo panaikinti tarp RAB „Spauda“ ir UAB „Limpa“ 2017-02-15 sudarytą Statinių pirkimo ir pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. ( - ) identifikavimo Nr. ( - ).

20383.

204Šis ieškinio reikalavimas buvo grindžiamas tuo, jog RAB „Spauda“ nebuvo vieninteliu pastato priklausinių savininku, todėl yra pagrindas pripažinti, kad Sutarties šalys (atsakovai RAB Spauda „ ir UAB „Limpa“) ne tik realiai neįgijo civilinių teisių ir pareigų, bet ir neketino sudaryti realaus sandorio – nesiekė sukurti teisinių padarinių. Tikroji Sutarties šalių valia buvo formaliai pakeisti nesąžiningai įgytų daiktų savininką. Ginčijama pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta tik dėl akių, toks sandoris yra tariamas ir negalioja (CK 1.86 straipsnio 1 dalis).

20584.

206Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, konstatavo, jog nėra CK 1.86, 6.66, 6.67, 6.307 straipsnio 1 dalyje ir kitų pagrindų ieškovų ginčijamą sandorį pripažinti negaliojančiu, taip pat nėra pagrindų ir vindikaciniam ieškiniui.

20785.

208Apeliantai apeliaciniame skunde nesutikdami su šia teismo išvada nurodo iš esmės tas pačias aplinkybes, kurios buvo nurodytos ieškinyje.

20986.

210Kaip minėta, byloje nustatyta, kad 2017-02-15 AB „Spauda“, atstovaujama R. B., ir UAB „Limpa“, atstovaujama V. J., sudarė Statinių pirkimo ir pardavimo sutartį, pagal kurią AB „Spauda“ pardavė UAB „Limpa“ AB „Spauda“ nuosavybės teise priklausančią (nuosavybės įregistravimo pagrindas – 2009-10-29 Pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. (101) 11.4-2252) tvorą, unikalus Nr. ( - ), aikštelę, unikalus Nr. ( - ), tvorą, unikalus Nr. ( - ), tvorą, unikalus Nr. ( - ), teniso aikštelę, unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ), Vilniuje, už 28 100,00 EUR.

21187.

212Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atmetus ieškinio reikalavimą dėl 2009-10-29 pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (101)-11.4-2252 negaliojančiu ir esant viešiems registro duomenims apie daiktų savininką, savaime paneigiama ieškovų teisė ginčyti ir minėtą 2017-02-15 sutartį, nes tai yra išvestinis reikalavimas. Tai patvirtino ir patys apeliantai, apeliaciniame skunde nurodydami, jog šioje byloje 2009-10-29 aktas yra esminis ginčo dalykas, nes jo pagrindu atsakovas RAB „Spauda“ ginčo statinius įregistravo viešajame registre ir pardavė atsakovui UAB „Limpa“ (apeliacinio skundo 1 punktas).

21388.

214Teisėjų kolegija papildomai nurodo, jog nenuginčijus, kad sandorio sudarymo metu RAB „Spauda“ buvo ginčo statinių savininkas, ieškovų teiginiai, jog minėta sutartimi pardavėjas RAB „Spauda“ pardavė ieškovams priklausiančią pastato priklausinių dalį atmestini. Tokiu būdu ieškovų nurodytas sandorio panaikinimo pagrindas, nurodytas CK 6.307 str. 1 d. atmestas pagrįstai.

21589.

216Vertinant ar yra kitų sandorių negaliojimų pagrindų, teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, t. y. pirkimo – pardavimo sutartis buvo įvykdyta – ginčo statiniai perduoti UAB „Limpa“, už juos atitinkamai sumokėta pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta statinių kaina, statinių nuosavybės teisė po minėtos pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo atitinkamai išviešinta Nekilnojamojo turto registre, mano, jog 2017-02-15 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu AB „Spauda“ ir UAB „Limpa“ realiai įgijo atitinkamas teises ir pareigas, minėta sutartimi šalys siekė tokias teises ir pareigas sukurti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo teigti, jog 2017-02-15 pirkimo – pardavimo sutartimi AB „Spauda“ ir UAB „Limpa“ nesiekė sukurti teisinių padarinių, t. y. nėra pagrindo teigti, jog ši sutartis yra tariamas sandoris (CK 1.86 straipsnis). Taip pat nėra visiškai jokių duomenų, sudarančių pagrindą ieškovų teiginiams CK 1.87 ar kitų pagrindų egzistavimą. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, tam, kad sandoris būtų pripažintas apsimestiniu, ieškovai privalėjo įrodyti kitą, apsimestiniu sandoriu dengiamą, sandorį. Tačiau ieškovai nei ieškinyje, nei apeliaciniame skunde nenurodė, kokį, jų manymu, sandorį siekė pridengti RAB „Spauda“ ir UAB „Limpa“. Nors ieškovai nurodė, kad tikroji sutarties šalių valia buvo formaliai pakeisti galimai nesąžiningai įgytų daiktų savininką, šį ieškovų teiginį paneigia byloje esantys įrodymai, t. y. byloje nustatyta, jog RAB „Spauda“ buvo teisėtas ginčo statinių savininkas, 2017-02-15 pirkimo – pardavimo sutartis yra įvykdyta, jos pagrindu ginčo statiniai perduoti UAB „Limpa“, už juos atitinkamai sumokėta pirkimo - pardavimo sutartyje nurodyta statinių kaina, statinių nuosavybės teisė po minėtos pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo atitinkamai išviešinta registre. Taip pat byloje nėra duomenų, jog AB „Spauda“ pinigų už parduotus statinius negavo ar, kad gavo jų mažiau nei turėjo. Ieškovai visus sandorio negaliojimo pagrindus grindžia deklaratyviais teiginiais ir prielaidomis, kurios, nesudaro pagrindo panaikinti sandorį nurodytai pagrindais. Apeliaciniuose skunduose nenurodoma naujų duomenų, kurie leistų daryti priešingą išvadą, kuri konstatuota ginčijamame pirmosios instancijos teismo sprendime (CPK 178 straipsnis).

217Dėl nuosavybės teisės pripažinimo į ginčo statinius

21890.

219Ieškovai tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde teigia, jog ieškovams ir visiems kitiems patalpų savininkams priklauso ir pastato priklausiniai (aikštelės ir tvoros) bendros dalinės nuosavybės teise, proporcingai jų nuosavybės teise valdomiems patalpų plotams pastate.

22091.

221Ieškovų teigimu, aikštelės Nr. 1 paskirtis – naudoti ją kaip automobilių parkavimo vietą. Iš byloje esančių pateiktų fotonuotraukų matyti, kad aikštelėje Nr. 1 faktiškai parkuojami automobiliai, ji yra šalia pastato. Jos pastovus funkcinis ryšys su pastatu pasireiškia tuo, kad į pastate įkurtus biurus nuolat atvykstantys į darbą darbuotojai, kiti asmenys atvykstantys pas ieškovus ir kitus patalpų savininkus kaip klientai. Jie irgi parkuoja automobilius šioje aikštelėje ir todėl šis daiktas (Aikštelė Nr. 1) tiesiogiai tarnauja pagrindiniam daiktui – pastatui. Ieškovai pažymi, kad niekada nėra perleidę atsakovui RAB „Spauda“ ar kitam asmeniui savo dalies Pastato priklausiniuose jiems priklausančių bendrosios dalinės nuosavybės teise, jokių kompensacijų dėl minėto turto iš minėto atsakovo RAB „Spauda“ nėra gavę.

22292.

223Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atmetus ieškinio reikalavimus dėl akto pripažinimo negaliojančiu, taip pat nėra pagrindo ir pirmajam ieškovų ieškinio reikalavimui dėl nuosavybės teisės pripažinimo į ginčo statinius: kiti inžineriniai statiniai - tvora (unikalus Nr.( - )), tvora (unikalus Nr. ( - )), tvora (unikalus Nr. ( - )), teniso aikštelė (unikalus Nr. ( - )), aikštelė (unikalus Nr. ( - )).

22493.

225Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad priklausiniu pripažįstamas toks daiktas, kuris yra skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir yra susijęs su pagrindiniu daiktu bendra ūkine paskirtimi. Tam, kad pagrindinio daikto ir priklausinio funkcinis ryšis būtų pripažintas teisiškai reikšmingu, jis turi būti nuolatinio pobūdžio ir pasižymėti ne tik kito daikto naudojimu, bet ir nuolatiniu tarnavimu pagrindiniam daiktui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2013 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241-611/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

22694.

227CK 4.12 straipsnis reglamentuoja, kad pagrindiniais daiktais laikomi daiktai, galintys būti savarankiškais teisinių santykių objektais, o CK 4.13 straipsnio 1 dalyje, kad antraeiliais daiktais laikomi tik su pagrindiniais daiktais egzistuojantys arba pagrindiniais daiktams priklausantys, arba kitaip su jais susiję daiktai. To paties straipsnio 2 dalis suskirsto antraeilius daiktus į – esmines pagrindinio daikto dalis, gaunamus iš pagrindinio daikto vaisius, produkciją ir pajamas bei į pagrindinio daikto priklausinius. CK 4.19 straipsnio 1 dalis numato, kad priklausiniais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu. Kaip matyti, priklausinys iš kitų antraeilių daiktų rūšių buvo išskirtas keliomis esminėmis savybėmis – pirma, tai yra savarankiškas daiktas, antra, jis skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui, trečia, pagal savo savybes nuolat susijęs su pagrindiniu daiktu. Būtent šių visų savybių visuma ir leidžia spręsti, ar daiktas yra pagrindinio daikto priklausinys, ar ne.

22895.

229Apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog ieškovų patalpos yra atskiri turtiniai vienetai, kurie be ginčo objektų gali būti savarankiškai valdomi, tai nėra turtiniai vienetai be kurių ieškovai negalėtų valdyti patalpų ar jų naudojimas jiems būtų apsunkintas.

23096.

231Šias išvadas pagrindžia šios byloje nustatytos aplinkybės. Pirmiausia, ginčo objektai, kurių nuosavybės teisės ginčijamos, yra žemės sklype, kuris nepriklauso ieškovams. Antra, apeliantai ir kitų statinių savininkai nesinaudoja ginčo turtu, kadangi pagrindiniai įėjimai į apeliantų pastatus yra suformuoti visai kitoje sklypo pusėje, be to, apeliantai iš ginčo turto pusės savo valdomą teritoriją yra atsitvėrę šlagbaumu. Ginčo tvoros nejuosia visos sklypo ( - ), Vilnius teritorijos, kurioje yra pastatai, tvora galima naudotis atskirai nuo pastatų aikštelių saugumui užtikrinti, aikštelėse nėra jokių statinių ir be jų pastatus galima pilnai naudoti pagal paskirtį, t. y. aikštelės neatlieka tik pastatams tarnaujančios funkcijos, bet gali būti naudojamos savarankiškai pagal savo statybos paskirtį, nepriklausant nuo netoliese esančių pastatų likimo. VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2017-07-12 rašte yra nurodyta: „<...> nekilnojamieji daiktai - aikštelė, kurios unikalus Nr. ( - ) ir teniso aikštelė, kurios unikalus Nr. ( - ), esantys ( - ), Vilniuje, Nekilnojamojo turto registre įregistruoti atskirais nekilnojamojo turto objektais (o ne kurio nors nekilnojamojo daikto priklausiniais <...>“ (2017-09-21 atsiliepimo Priedas Nr. 4 (III t. e. b. 1. 8)). Be to, įvertinus ginčo aikštelių su tvoromis dislokaciją matyti, kad jie gali būti naudojamos atskirai. Vien faktas, kad ginčo objektai ir pastatai buvo pastatyti tuo pačiu metu ir yra netoli vienas kito, savaime nepatvirtina jų tarpusavio funkcinio ryšio. Dėl to atmestini apeliantų teiginiai, kad vien dėl šios priežasties Ginčo statiniai laikytini bendro naudojimo priklausiniais, skirtais visų statinių, esančių ( - ), Vilniuje, naudai. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje nėra pakankamai duomenų, pagrindžiančių, jog ginčo objektai - kiti inžineriniai statiniai - tvora (unikalus Nr.( - )), tvora (unikalus Nr. ( - )), tvora (unikalus Nr. ( - )), teniso aikštelė (unikalus Nr. ( - )), aikštelė (unikalus Nr. ( - )) ir pastatai turi tą pačią ūkinę paskirtį, byloje nepateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių jų nuolatinį funkcinį ryšį (CPK 178 str.). Kiekvienas iš jų (aikštelės ir pastatai) gali būti naudojamas savarankiškai. Aikštelės gali būti naudojamos bet kokiai veiklai. Taip pat byloje nenustatyta aplinkybių, kad minėti administraciniai pastatai negalėtų būti eksploatuojami be ginčo aikštelių. Nors nėra byloje ginčo dėl ieškovų nurodytos aplinkybės, jog ginčo statiniai yra greta šių statinių ir ieškovai viena iš jų naudojasi, tačiau, vien tik daikto naudojimas, nenustačius jo tarnavimo pagrindiniam daiktui, nelaikytinas pakankama aplinkybe pripažinti tokį daiktą antraeiliu daiktu – priklausiniu. Tai, kad ginčo statinių naudojimąsi statiniais daro patogesniu, nereiškia, jų funkcinio, neatskiriamo ryšio. Tokios pat pozicijos laikosi ir teismų praktika panašiose bylose (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-270-236/2018). Vien aplinkybė, jog ginčo objektai yra netoli pastatų ( - ), Vilnius, nesudaro pagrindo laikyti šiuos objektus administracinių pastatų, kuriose yra atsakovų patalpos, priklausiniais. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovų argumentais, kad ieškovai neįrodė, jog ginčo statiniai t. y. kiti inžineriniai statiniai - tvora (unikalus Nr.( - )), tvora (unikalus Nr. ( - )), tvora (unikalus Nr. ( - )), teniso aikštelė (unikalus Nr. ( - )), aikštelė (unikalus Nr. ( - )) yra pastato, kuriame yra jų nuosavybės teise valdomos patalpos, priklausinys ir kad tarp jų yra nuolatinis funkcinis ryšys (CPK 178 str.).

23297.

233Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog ieškovų apeliaciniai skundai iš esmės grindžiami argumentais, susijusiais su netinkamu įrodymų vertinimu, tačiau kaip matyti iš pateiktų apeliacinių skundų, apeliantai visiškai nepagrindžia pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio. Taigi apeliantai iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Tačiau įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia ieškovų nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik ieškovų nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga. Kaip matyti iš apskųsto sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas įvertino šalių pateiktus įrodymus, pasisakė dėl visų esminių šalių argumentų. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija laikosi nuostatos, jog pirmiau aptarti ieškovų skundo argumentai nesudaro pagrindo abejoti įrodymų vertinimo proceso išsamumu ir objektyvumu, todėl sprendžia, jog ieškovų reikalavimai pagrįstai atmesti.

234Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

23598.

236Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis bei konstatuoja, jog kiti ieškovų apeliacinių skundų argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

237Dėl bylos procesinės baigties

23899.

239Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo turinį, apeliacinių skundų argumentus, išanalizavusi faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 str.). Tai, kad apeliantai nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo įvertintus įrodymus, nėra pagrindo, nesant apeliantų teiginius pagrindžiančių įrodymų, pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantai, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis) ir jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija ieškovų apeliacinius skundus atmeta, o skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palieka nepakeistu.

240Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

241100.

242CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

243101.

244Atsižvelgus į tai, kad šiuo procesiniu sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, atsakovai AB „Spauda“ ir UAB „Limpa“ turi teisę į jų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už atsiliepimo į ieškovų apeliacinius skundą parengimą. Atsakovas AB „Spauda“ pateikė įrodymus apie 1.769,02 EUR, o UAB „Limpa“ 915,73 EUR dydžio bylinėjimosi išlaidas advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teismo procese apmokėti. Prašė jas priteisti.

245102.

246Bylinėjimosi išlaidos už teisinę pagalbą priteisiamos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakyme Nr. 1R–85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ 8.11 p. numatytus dydžius (nauja redakcija nuo 2015-03-20). Atsiliepimo į apeliacinį skundą rašymo metu užpraeito ketvirčio vidutinis darbo užmokestis (bruto) buvo 935,70 EUR, advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme, todėl maksimali rekomenduojama priteisti suma už teisines paslaugas 1.216,41 EUR. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Limpa“ bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir įrodytos, atitinka rekomenduojamą priteisti dydį, iš apeliantų atsakovei UAB „Limpa“ priteisiama 915,73 EUR bylinėjimosi išlaidų, o atsakovės AB „Spauda“ išlaidos mažintinos iki 1216,41 EUR bylinėjimosi išlaidų ir priteistinos atsakovei iš apeliantų lygiomis dalimis (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

247103.

248Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 3,00 EUR sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymą Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

249Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

250ieškovų apeliacinius skundus atmesti.

251Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

252Priteisti iš apeliantų (ieškovų) UAB „Dujotekana“, UAB „Savaitė“, UAB „ZNAD WILII RADIJO STOTIS“, UAB „Retinvestus“, UAB „M-1“, UAB „Lirsona popierius“, UAB „Kemalja“, T. B., A. B., ir G. B. atsakovui AB „Spauda” lygiomis dalimis 1.216,41 EUR (vienas tūkstantis du šimtai šešiolika eurų 41 ct) iš kiekvieno apelianto po 121,64 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

253Priteisti iš apeliantų (ieškovų) UAB „Dujotekana“, UAB „Savaitė“, UAB „ZNAD WILII RADIJO STOTIS“, UAB „Retinvestus“, UAB „M-1“, UAB „Lirsona popierius“, UAB „Kemalja“, T. B., A. B., ir G. B. atsakovui UAB „Limpa“ lygiomis dalimis 915,73 EUR (devyni šimtai penkiolika eurų 73 ct) iš kiekvieno apelianto po 91,57 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

254Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. civilinėje byloje Nr. e2-1258-566/2018 pagal ieškovų UAB „Dujotekana“,... 4. Teisėjų kolegija... 5. I.... 6. Ginčo esmė... 7. 1.... 8. Ieškovai UAB „Dujotekana“, UAB „Savaitė“, UAB „ZNAD WILII RADIJO... 9. 2.... 10. Ieškinyje nurodoma, kad 1978 metais adresu ( - ), Vilniuje buvo pradėtas... 11. 3.... 12. Nurodo, jog 2009-11-13 atsakovas RAB „Spauda“ be ieškovų sutikimo ir... 13. 4.... 14. Pažymėjo, kad CK 4.95 – 4.97 straipsniai reglamentuoja daikto... 15. 5.... 16. Ieškovai UAB „Kemalja“ ir T. B. patikslintu ieškiniu prašo: 1)... 17. 6.... 18. Nurodė, kad ginčo statiniai yra pastato priklausiniai. CK 4.14 straipsnio 1... 19. 7.... 20. Ieškovai A. B. ir G. B. ieškiniu prašo: 1) pripažinti A. B. ir G. B.... 21. 8.... 22. Ieškinyje nurodo, kad A. B. ir G. B. nuosavybės teise valdo patalpas viename... 23. 9.... 24. Atsakovas RAB „Spauda“ atsiliepimu į UAB „Dujotekana“, UAB... 25. 10.... 26. Nurodo, kad RAB „Spauda“ ir Lietuvos Komunistų partijos Centrinio komiteto... 27. 11.... 28. Atsakovas UAB „Limpa“ atsiliepimu į UAB „Dujotekana“, UAB... 29. 12.... 30. Nurodo, kad nesutinka su ieškovų pozicija, kad ginčo statiniai yra... 31. 13.... 32. Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybų inspekcija prie... 33. 14.... 34. Nurodo, kad vienintelis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės... 35. 15.... 36. Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija atsiliepimu į UAB... 37. 16.... 38. Trečiasis asmuo Spaudos rūmų aukštuminio pastato savininkų bendrija... 39. 17.... 40. Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos kultūros ministerija atsiliepimu į UAB... 41. 18.... 42. Tretieji asmenys UAB „Agina“, UAB „Radiocentras“, UAB „Margi... 43. 19.... 44. Tretieji asmenys UAB „Sanifinas“, Z. B. (H. B. teisių perėmėjas), ( -... 45. 20.... 46. Tretieji asmenys K. N., R. N. atsiliepimu į UAB „Dujotekana“, UAB... 47. 21.... 48. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į... 49. 22.... 50. Trečiasis asmuo AB „Vilniaus šilumos tinklai“ atsiliepimu į UAB... 51. 23.... 52. Kiti dalyvaujantys byloje asmenys atsiliepimų nepateikė.... 53. II.... 54. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 55. 24.... 56. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškinį... 57. 25.... 58. Teismas konstatavo, kad Ginčo aikštelių su tvoromis statybos leidimo... 59. 26.... 60. Teismas pažymėjo, jog 2009-10-29 pripažinimo tinkamu naudoti akte nėra... 61. 27.... 62. Teismas nurodė, kad Ginčo objektai, kurių nuosavybės teisės ginčijamos,... 63. 28.... 64. Pasisakydamas dėl 2017-02-15 sudarytos Statinių pirkimo ir pardavimo... 65. 29.... 66. Pirmosios instancijos teismas pasisakydamas dėl ieškinio senaties terminų,... 67. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 68. 30.... 69. Ieškovai UAB „Dujotekana“, UAB „Savaitė“, UAB „ZNAD WILII RADIJO... 70. 31.... 71. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:... 72. 31.1.... 73. Teismas sprendime netyrė ir nevertino 2009-10-29 Pripažinimo tinkamu naudoti... 74. 31.2.... 75. Remdamasis Generaliniu planu teismas turėjo nustatyti, kad jame yra suplanuoti... 76. 31.3.... 77. Teismo sprendimas nepagrįstas ir dėl to, kad jame yra daug prieštaringų... 78. 31.4.... 79. Teismo sprendimo motyvai prieštarauja atsakovo RAB „Spauda“ argumentams... 80. 31.5.... 81. Apeliantai neginčija, kad Ginčo statiniai buvo visiškai baigti statyti 1986... 82. 31.6.... 83. Spręsdamas dėl 2009-10-29 Akto teisėtumo teismas iš esmės neteisingai... 84. 31.7.... 85. Neturėdamas byloje nurodytų įrodymų, teismas negalėjo pripažinti, kad... 86. 31.8.... 87. Teismo pareiga motyvuoti sprendimą (nutartį) nustatyta CPK 270 straipsnio 4... 88. 31.9.... 89. Kaip minėta 2009-10-29 Akto teisėtumo klausimas yra esminis bylos... 90. 32.... 91. Ieškovai A. B. ir G. B. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės... 92. 33.... 93. Ieškovai UAB „Kemalja“ ir T. B. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto... 94. 34.... 95. Ieškovai apeliacinį skundą grindžia iš esmės remdamasis tapačiais... 96. 35.... 97. Atsiliepimu į apeliacinius skundus AB „Spauda“ prašo ieškovų... 98. 36.... 99. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:... 100. 36.1. AB „Spauda“ ir LKP CK leidykla yra tas pats asmuo, kuriam buvo tik... 101. 36.2. Apeliantai šioje byloje kelia aibę klausimų, susijusių su 2009-10-29... 102. 36.3. 2009-10-29 pripažinimo tinkamu naudoti akte Nr. (101)-11.4-2252 nurodyti... 103. 36.4. Ginčo turtas nėra laikytinas pastatų 4B22b, 6B3b ir 7M2p... 104. 36.5. Ieškovai klaidingai teigia, kad ginčo aikštelės nepripažinus... 105. 36.6. Apeliantai savo skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas... 106. 36.7. Nėra pagrindo tvirtinti, kad pirmosios instancijos teismas peržengė... 107. 37.... 108. Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybų inspekcija prie... 109. 38.... 110. Atsiliepimu į apeliacinius skundus UAB „Limpa“ prašo ieškovų... 111. 39.... 112. Atsiliepime nurodoma, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo... 113. 40.... 114. Pažymi, jog AB Spauda nuosavybės teisė į ginčo statinius viešajame... 115. 41.... 116. Atsakovas UAB ,,Limpa“ neturėjo pagrindo abejoti, jog ginčo turtas... 117. 42.... 118. Ieškovai ginčija 2009-10-29 sudarytą Statinio pripažinimo tinkamu naudoti... 119. 43.... 120. Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija atsiliepimu į apeliacinius... 121. 44.... 122. Trečiasis asmuo UAB „Agina“ atsiliepimu į apeliacini skundą prašo... 123. 45.... 124. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, jog trečiasis asmuo sutinka su... 125. 46.... 126. Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos kultūros ministerija atsiliepimu į... 127. 47.... 128. Tretieji asmenys UAB „Savaitės ekspresas“, Spaudos rūmų aukštuminio... 129. 48.... 130. Atsiliepimuose nurodoma, jog visiškai sutinka su apeliacinių skundų... 131. 49.... 132. Pažymi, kad priėmus skundžiamą teismo sprendimą, Vilniaus apygardos... 133. 50.... 134. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į apeliacinius skundus... 135. Teisėjų kolegija... 136. 51.... 137. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo... 138. 52.... 139. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą... 140. 53.... 141. Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei... 142. 54.... 143. Pažymėtina, jog remiantis kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas... 144. 55.... 145. Bylos duomenys patvirtina, kad 2009-04-03 Nekilnojamojo turto registro... 146. 56.... 147. Remiantis 2016-07-22 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko... 148. 57.... 149. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto... 150. 58.... 151. 2017-02-15 AB „Spauda“, atstovaujama R. B., ir UAB „Limpa“,... 152. 59.... 153. VĮ Registrų centras 2017-07-12 raštu Nr. VILIN(12.5.13.)-17760 AB... 154. Dėl teismo šališkumo... 155. 60.... 156. Ieškovai apeliaciniame skunde kelia teismo šališkumo klausimą, kadangi... 157. 61.... 158. Viena iš tinkamo proceso garantijų yra užtikrinimas, kad šalių ginčą... 159. 62.... 160. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime... 161. 63.... 162. Pažymėtina, kad sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo... 163. 64.... 164. Nagrinėjamu atveju apeliantai pirmosios instancijos teisme bylą... 165. Dėl 2009-10-29 pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (101)-11.4-2252... 166. 65.... 167. Ieškovai, prašydami panaikinti 2009-10-29 pripažinimo tinkamu naudoti aktą... 168. 66.... 169. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas šį ieškovų reikalavimą,... 170. 67.... 171. Apeliantai nesutikdami su šia pirmosios instancijos teismo išvada iš esmės... 172. 68.... 173. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju yra akivaizdžiai... 174. 69.... 175. CK 1.124 str. ieškinio senatis apibrėžta kaip įstatymų nustatytas laiko... 176. 70.... 177. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad aplinkybė, jog... 178. 71.... 179. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovams prašant taikyti termino... 180. 72.... 181. Ieškovai nesutikdami su šia teismo išvada apeliaciniame skunde nurodo, jog... 182. 73.... 183. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje yra daugiau nei pakankamai... 184. 74.... 185. Nepaisant to, jog nurodytos aplinkybės sudaro savarankišką pagrindą atmesti... 186. 75.... 187. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo... 188. 76.... 189. Byloje nustatyta, kad ginčijamu 2009-10-29 pripažinimo tinkamu naudoti akto... 190. 77.... 191. Apeliantų teigimu, aktas yra niekinis nes 2009 m. negalėjo būti statomi... 192. 78.... 193. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atmeta visus šiuos... 194. 79.... 195. Pasisakant dėl kitų apeliantų argumentų, apeliacinės instancijos teismas... 196. 80.... 197. Ginčo statiniai: kiti inžineriniai statiniai - tvora (unikalus Nr.( - )),... 198. 81.... 199. Apeliantų nurodoma aplinkybė, jog aktas yra niekinis nuo jo sudarymo momento,... 200. Dėl statinių pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia... 201. 82.... 202. Ieškovai ieškiniu be kita ko, prašo panaikinti tarp RAB „Spauda“ ir UAB... 203. 83.... 204. Šis ieškinio reikalavimas buvo grindžiamas tuo, jog RAB „Spauda“ nebuvo... 205. 84.... 206. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, konstatavo, jog... 207. 85.... 208. Apeliantai apeliaciniame skunde nesutikdami su šia teismo išvada nurodo iš... 209. 86.... 210. Kaip minėta, byloje nustatyta, kad 2017-02-15 AB „Spauda“, atstovaujama R.... 211. 87.... 212. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atmetus ieškinio reikalavimą... 213. 88.... 214. Teisėjų kolegija papildomai nurodo, jog nenuginčijus, kad sandorio sudarymo... 215. 89.... 216. Vertinant ar yra kitų sandorių negaliojimų pagrindų, teisėjų kolegija,... 217. Dėl nuosavybės teisės pripažinimo į ginčo statinius... 218. 90.... 219. Ieškovai tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde teigia, jog ieškovams ir... 220. 91.... 221. Ieškovų teigimu, aikštelės Nr. 1 paskirtis – naudoti ją kaip... 222. 92.... 223. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atmetus ieškinio reikalavimus dėl... 224. 93.... 225. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad priklausiniu pripažįstamas toks... 226. 94.... 227. CK 4.12 straipsnis reglamentuoja, kad pagrindiniais daiktais laikomi daiktai,... 228. 95.... 229. Apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria pirmosios instancijos... 230. 96.... 231. Šias išvadas pagrindžia šios byloje nustatytos aplinkybės. Pirmiausia,... 232. 97.... 233. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai,... 234. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų... 235. 98.... 236. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga... 237. Dėl bylos procesinės baigties... 238. 99.... 239. Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamo pirmosios instancijos teismo... 240. Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme... 241. 100.... 242. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai... 243. 101.... 244. Atsižvelgus į tai, kad šiuo procesiniu sprendimu pirmosios instancijos... 245. 102.... 246. Bylinėjimosi išlaidos už teisinę pagalbą priteisiamos atsižvelgiant į... 247. 103.... 248. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme... 249. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 250. ieškovų apeliacinius skundus atmesti.... 251. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti... 252. Priteisti iš apeliantų (ieškovų) UAB „Dujotekana“, UAB „Savaitė“,... 253. Priteisti iš apeliantų (ieškovų) UAB „Dujotekana“, UAB „Savaitė“,... 254. Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....