Byla e2A-298-186/2016

Dėl nuostolių priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rasos Gudžiūnienės, Antano Rudzinsko ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės biudžetinės įstaigos Lietuvos kariuomenės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės biudžetinės įstaigos Lietuvos kariuomenės ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Nota Bene“ dėl nuostolių priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ginčas kilo dėl senaties termino taikymo ieškinio reikalavimui priteisti delspinigius ir teismo teisę sumažinti netesybas reglamentuojančių teisės normų aiškinimo bei taikymo.

6Ieškovė Lietuvos kariuomenė su atsakove UAB „Nota Bene“ 2014 m. rugpjūčio 6 d. ir 2014 m. spalio 8 d. sudarė prekių pirkimo–pardavimo sutartis (toliau – Sutartis1 ir Sutartis2, abi kartu – Sutartys), pagal kurias atsakovė įsipareigojo parduoti ieškovei prekes (SISU E13TP sausumos transporto priemonių atsargines dalis, lauko virtuvės TFK-250 atsargines detales ir agregatus). Atsakovė įsipareigojo prekes pristatyti šalių sutartais terminais, o pavėlavusi – mokėti 0,2 proc. nuo nepristatytų prekių vertės už kiekvieną uždelstą dieną šalių iš anksto sutartus minimalius nuostolius (Sutarčių bendrosios dalies 11.1 p.). Atsakovei pavėlavus Sutartyse numatytais terminais pristatyti prekes, ieškovė pateikė atsakovei sąskaitą faktūrą apmokėti 104 358,39 Eur šalių iš anksto sutartų minimalių nuostolių iki 2015 m. vasario 25 d. Atsakovė 2015 m. vasario 25 d. raštu atsisakė mokėti nurodyto dydžio šalių iš anksto sutartus minimalius nuostolius, nurodydama, kad vėlavimai buvo nežymūs, o Sutartyse numatytos netesybos yra neprotingai didelės, baudinės. Ieškovei pakartotinai 2015 m. kovo 24 d. raštu pareikalavus sumokėti visą šalių iš anksto sutartų minimalių nuostolių sumą iki 2015 m. kovo 25 d., o atsakovei 2015 m. kovo 26 d. raštu dar kartą atsisakius tai padaryti, ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės nurodyto dydžio sutartus minimalius nuostolius, taip pat 5 proc. metines procesines palūkanas.

7Atsakovė su ieškiniu iš dalies sutiko, prašė taikyti daliai ieškinio reikalavimų (129 632,23 Lt netesybų) sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą, likusią dalį reikalaujamų netesybų sumažinti iki protingo dydžio, bent jau perpus.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 3 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei Lietuvos kariuomenei iš atsakovės UAB „Nota Bene“ 33 407 Eur netesybų.

10Teismas nustatė, kad šalis siejo ilgalaikiai prekių tiekimo santykiai. Atsakovė visą Sutarties1 vykdymo laikotarpį vėlavo pristatyti prekes, prekes tiekė atskiromis partijomis pradedant nuo 2014 m. rugsėjo 26 d., todėl ieškovė įgijo teisę išrašyti atsakovei PVM sąskaitas faktūras už delspinigius pagal Sutarties1 bendrosios dalies 11.1 punktą, tačiau pirmąją sąskaitą atsakovei pateikė 2015 m. vasario 6 d. Pasak teismo, ieškovė turėjo galimybę pradėti reikšti ieškinius atsakovei iki šešių mėnesių senaties termino netesybų išieškojimui pabaigos, tačiau šia teise nesinaudojo iki 2015 m. gegužės 12 d. CK 1.125 straipsnio 5 dalyje nustatytas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas, taikomas ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo, yra imperatyvaus pobūdžio ir šalys negali pakeisti jo skaičiavimo tvarkos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs taisyklę, kad delspinigiai priteisiami už ne ilgesnį kaip šešių mėnesių laikotarpį. Pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios skaičiavimo taisyklę ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pasak teismo, ieškovė, pateikdama atsakovei 2015 m. vasario 6 d. sąskaitą faktūrą dėl delspinigių sumokėjimo, tuo metu suvokė, kad jos teisės gali būti pažeistos. Todėl teismas sprendė, kad sutrumpintas ieškinio senaties terminas ieškovės prašomoms netesyboms priteisti šiuo konkrečiu atveju turėtų būti skaičiuojamas atgal iki kreipimosi į teismą dienos, bet ne daugiau kaip už 6 mėnesius. Teismas konstatavo, kad ieškovė praleido sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą netesybų daliai, kuri sudaro 37 544 EUR (129 632,23 Lt) sumą, priteisti ir nėra įstatymo nustatytų pagrindų šio termino atnaujinimui. Atsakovei prašant taikyti ieškinio senatį, teismas šią ieškinio reikalavimų dalį atmetė (CK 1.131 str. 1 d.).

11Teismo vertinimu, Sutarčių bendrosios dalies 11.1 punkte nustatytas 0,2 proc. delspinigių dydis yra neprotingai didelis ir skaičiuojant metinių palūkanų atitikmenį sudaro 73 procentus. Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatas sutartimi nustatytos netesybos teismo gali būti mažinamos dviem pagrindais: jeigu netesybos neprotingai didelės arba jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės. Teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovė Sutartis pasirašė vykdant viešojo pirkimo procedūrą, todėl jos galimybės individualiai derėtis dėl netesybų dydžio buvo ribotos. Atsakovė, pavėlavusi nuo kelių dienų iki trijų mėnesių, pristatė ieškovei visas prekes. Nors ieškovė yra specifinis subjektas ir privalo nuolat užtikrinti turimos technikos parengtį, tame tarpe sandėlyje kaupti atsargines detales, tačiau, teismo vertinimu, atsakovės atsiliepime pasiūlytas 0,1 proc. dydžio už kiekvieną uždelstą dieną delspinigių dydis atitinka šalių interesų pusiausvyros ir protingumo principus bei yra pakankamas skatinti atsakovę tinkamai ir laiku vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Todėl teismas nusprendė sumažinti baudinių netesybų dydį iki 0,1 proc. dydžio už kiekvieną uždelstą dieną.

12III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

13Apeliaciniame skunde ieškovė Lietuvos kariuomenė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. sprendimo dalį, kurioje atmestas ieškinys, ir toje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Nurodo šiuos argumentus:

141. Teismas sprendime nenurodė momento, nuo kurio prasidėjo ieškinio senaties terminas. Nėra aišku, kodėl teismas viena vertus nurodo, kad ieškovė, išrašydama 2015 m. vasario 6 d. sąskaitą faktūrą dėl delspinigių sumokėjimo, tuo metu suvokė, kad jos teisės gali būti pažeistos, tačiau senaties termino pradžios momentą apskaičiuoja atgal iki kreipimosi į teismą dienos, bet ne daugiau kaip už 6 mėnesius, t. y. implikuojant, kad ieškinio senaties termino pradžia prasidėjo žymiai anksčiau nei sąskaitos faktūros išrašymo data. Šalys turi ilgalaikius komercinius santykius ir ikišiolinė patirtis rodė, kad atsakovė sumoka prašomus šalių iš anksto sutartus minimalius nuostolius, todėl ieškovė iki 2015 m. kovo 25 d. neturėjo pagrindo manyti, kad šiuo atveju atsakovė elgsis kitaip nei įprastai. Teismas į šiuos argumentus neatsižvelgė, todėl apeliantė teikia papildomą įrodymą – sąskaitos išrašą, patvirtinantį, kad atsakovė paprastai sumokėdavo šalių iš anksto sutartus minimalius nuostolius. Tai yra efektyviausias ir protingiausias šalių iš anksto sutartų minimalių nuostolių pareikalavimo būdas, kuriuo siekiama išvengti bereikalingo bylinėjimosi. Teismo sprendimas, kuriame nėra aiškiai, motyvuotai nurodoma, kada turėtų prasidėti ieškinio senaties terminas, užkerta kelią šio būdo įgyvendinimui, kadangi siekdama nepraleisti neaiškių senaties terminų, ieškovė būtų verčiama kuo anksčiau kreiptis į teismą (teikiant, pavyzdžiui, po vieną ieškinį per mėnesį, kol vyksta prekių pristatymo vėlavimas). Tokios senaties termino skaičiavimo taisyklės neatitinka protingumo principo ir bereikalingai apkrautų teismų sistemą. Atsakovė 2015 m. vasario 25 d. ieškovei atsiųstame rašte pripažino vėlavimo faktą, tačiau atsisakė mokėti visą prašomą sumą. Todėl turėtų būti laikoma, kad po to, kai atsakovė pripažino savo prievolę, ieškinio senaties terminas buvo nutrauktas CK 1.130 straipsnio 2 dalies pagrindu ir pradėtas skaičiuoti iš naujo nuo 2015 m. kovo 26 d., kai atsakovė atsiuntė patvirtinimą, kad nemokės visos ieškovės prašomos sumos.

152. Teismas nepagrįstai sumažino netesybų dydį iki 0,1 procento už kiekvieną uždelstą dieną. Atsakovė yra verslo subjektas, veikiantis savo rizika. Sutartys buvo sudarytos abiejų šalių laisva valia, įvykdžius įstatymo nustatytas viešojo pirkimo procedūras, todėl vadovaujantis CK 6.189 straipsnio 1 dalimi, tiek ieškovei, tiek atsakovei turi įstatymo galią. Vienas iš netesybų tikslų yra skatinti skolininką tinkamai ir laiku vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Kadangi ieškovė yra viešas asmuo, kurio uždaviniai yra specialūs – saugoti valstybės teritoriją, palaikyti kovinę parengtį, ginklu ginti Lietuvos valstybę, todėl jai yra ypač svarbu, kad sutartiniai įsipareigojimai būtų vykdomi laiku. Šalių sutartyje sulygti minimalūs nuostoliai yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai vykdoma. Priešingu atveju būtų paneigtas jų numatymo sutartyje tikslas.

163. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, iš atsakovės taip pat priteistinos 5 proc. metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

17Atsiliepime atsakovė UAB „Nota Bene“ prašo atsisakyti priimti naujus įrodymus – ieškovės sąskaitos išrašą, skundžiamą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą, o ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodo šiuos argumentus:

181. CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl netesybų išieškojimo yra imperatyvaus pobūdžio ir šalys negali pakeisti jo skaičiavimo tvarkos. Kasacinis teismo praktikoje yra suformuluota taisyklė, kad delspinigiai priteisiami už ne ilgesnį kaip šešių mėnesių laikotarpį. Atsakovei buvo sudaryta galimybė tiekti prekes atskiromis partijomis. Už kiekvieną uždelstą dieną pristatyti prekių dalį apskaičiuotai delspinigių sumai ieškinio senaties terminas prasidėjo tą kiekvieną dieną (CK 1.127 str. 5 d.). Teisme ieškovės ieškinys buvo priimtas 2015 m. gegužės 12 d., todėl teismas teisingai taikė CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytą sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą ir netenkino ieškovės reikalavimo priteisti delspinigius už laikotarpį nuo 2014 m. rugsėjo 26 d. iki 2014 m. spalio 30 d. įskaitytinai (CK 1.131 str. 1 d.). Akivaizdu, kad ieškovė nuo pat to momento, kai atitinkama prekių partija nebuvo pristatyta laiku pažeidžiant sutartį, suvokė ir negalėjo nesuvokti, kad jos teisės pažeistos.

192. Teismo sprendimas sumažinti 0,2 proc. delspinigių dydį iki 0,1 proc. atitinka tiek teisės normas (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.), tiek kasacinio teismo suformuotą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2009 ir kt.). Teismas atsižvelgė ir į tai, kad atsakovė sutartį pasirašė vykdant viešojo pirkimo procedūrą, todėl galimybės individualiai derėtis dėl netesybų buvo ribotos. Iš esmės analogiškoje byloje, kurioje atsakove buvo Lietuvos kariuomenė, kasacinės instancijos teismas pripažino, kad teismai netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias netesybas, kurios pagal savo pobūdį yra baudinės (CK 6.73 str. 2 d.). Kasacinis teismas taip pat konstatavo, kad viešųjų pirkimų sutartyse nustatyti 0,2 procento delspinigiai už kiekvieną praleistą dieną <…> yra aiškiai per dideli (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2006).

203. Apeliantei nebuvo jokių kliūčių pateikti prie apeliacinio skundo pridėtus įrodymus pirmosios instancijos teisme, todėl prašymas prijungti naujus įrodymus turėtų būti atmestas (CPK 314 str.). Sąskaitos išrašas nepatvirtina, kad atsakovė visada mokėdavo netesybas, jei laikydavo jas per didelėmis ir neprotingo dydžio. Šias aplinkybes patvirtina šalių sudaryta 2010 m. lapkričio 30 d. taikos sutartis Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-5667-603/2010, pagal kurią netesybos buvo sumažintos.

21IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.). Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d.).

23Dėl naujų įrodymų priėmimo

24CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliantė prašo prijungti naują įrodymą – sąskaitos išrašą, patvirtinantį, kad atsakovė anksčiau sumokėdavo šalių iš anksto sutartus minimalius nuostolius. Prašymą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į šią apeliantės nurodytą aplinkybę. Teisėjų kolegija, viena vertus, sutinka su atsakovės argumentu, kad toks įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme (CPK 178 str.). Kita vertus, šio įrodymo priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl siekiant visapusiško bei išsamaus bylos aplinkybių ištyrimo ir įvertinimo, teisingo ginčo išsprendimo, yra pagrindas priimti apeliantės pateiktą rašytinį įrodymą (CPK 314 str.).

25Dėl ieškinio senaties termino skaičiavimo reikalavimui priteisti netesybas

26Ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 5 d. 1 p.). Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrąją taisyklę, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, t. y. nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (CK 1.127 str. 5 d.). Kasacinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, nuo kurio momento skaičiuojamas ieškinio senaties terminas reikalaujant delspinigių: reikalavimams priteisti delspinigius pareikšti nustatytas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo kiekvienai praleistai dienai (arba kitam sutartyje nustatytam laikotarpiui) atskirai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2014). Delspinigius priteisti galima tik už laikotarpį iki pagrindinės prievolės įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2000).

27Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė visą Sutarties1 vykdymo laikotarpį vėlavo pristatyti prekes apeliantei. Sutarties1 specialiosios dalies 4.2 punkte nustatytas prekių pristatymo terminas – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo Sutarties1 įsigaliojimo dienos. Byloje nėra ginčo, kad Sutartis1 įsigaliojo nuo 2014 m. rugpjūčio 8 d. (Sutarties1 bendrosios dalies 12.1 p.), todėl prekės pagal šią sutartį apeliantei turėjo būti pristatytos iki 2014 m. rugsėjo 17 d. Taip pat nėra ginčo, kad atsakovė pristatė apeliantei visas prekes pagal Sutartį1 atskiromis partijomis per laikotarpį nuo 2014 m. rugsėjo 26 d. iki 2014 m. gruodžio 23 d. Kadangi šalys susitarė delspinigius skaičiuoti už kiekvieną uždelstą dieną (Sutarties1 bendrosios dalies 11.1 p.), tai kiekvienos dienos ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti iš naujo (CK 1.127 str. 5 d.).

28Apeliantė nepagrįstai savo teisės pažeidimą, t. y. teisę į ieškinį sieja su reikalavimo apmokėti delspinigių sąskaitą per nustatytą terminą neįvykdymu. Pažymėtina, kad teisės reikalauti sumokėti delspinigius už pavėluotai pristatytas prekes įgyvendinimas (PVM sąskaitos faktūros išrašymas) priklauso nuo pačios pirkėjos, t. y. apeliantės, valios. Tačiau ši teisė atsiranda nuo to momento, kai pardavėja (atsakovė) per nustatytą terminą nepristato prekių. Tai, kad apeliantė, atsižvelgdama į ankstesnę šalių tarpusavio santykių praktiką, tikėjosi, jog atsakovė sumokės visą reikalaujamą delspinigių sumą, nereiškia, kad apeliantė apie savo teisės pažeidimą suprato tik tuomet, kai atsakovė atsisakė įvykdyti šį reikalavimą. Apeliantė turėjo žinoti, kad atsakovė gali ir nesutikti su tokiu reikalavimu. Juolab, kad atsakovė, kaip ji pati nurodo, ne visuomet sutikdavo mokėti apeliantei netesybas, tai patvirtina šalių sudaryta 2010 m. lapkričio 30 d. taikos sutartis Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-5667-603/2010, pagal kurią netesybos buvo sumažintos. Apeliantė delspinigius pagal Sutartį1 pradėjo skaičiuoti nuo 2014 m. rugsėjo 18 d. Jau nuo 2014 m. rugsėjo 26 d., kai apeliantė priėmė dalį ieškovės pristatytų prekių, už šių prekių pristatymo pradelsimą apeliantė galėjo pareikalauti sumokėti konkrečią delspinigių sumą ir išrašyti atsakovei atitinkamą PVM sąskaitą faktūrą (Sutarties1 bendrosios dalies 11.1 p.). Taigi apeliantė turėjo galimybę ginti savo teises nepraleisdama įstatyme nustatyto šešių mėnesių ieškinio senaties termino. Tačiau apeliantė PVM sąskaitą faktūrą už delspinigius pagal Sutartis išrašė 2015 m. vasario 6 d. ir nustatė jos apmokėjimo terminą iki 2015 m. vasario 25 d. Atsakovė 2015 m. vasario 25 d. raštu informavo apeliantę apie priežastis, dėl kurių negali sumokėti jos reikalaujamų 104 358,39 Eur delspinigių. Tai, kad atsakovė minėtame rašte pripažino prekių pristatymo vėlavimo faktą ir paprašė sumažinti delspinigius, nereiškia, kad atsakovė pripažino savo prievolę. Akivaizdu, kad atsakovė nesutiko su apeliantės pareikšto reikalavimo dydžiu. Todėl nėra pagrindo teigti, kad pagal CK 1.130 straipsnio 2 dalį ieškinio senaties terminas nutrūko ir prasidėjo iš naujo nuo 2015 m. kovo 26 d., kai atsakovė, atsakydama į pakartotinį apeliantės reikalavimą, atsiuntė raštą, kuriame pakartojo savo poziciją dėl delspinigių mokėjimo. Atsižvelgiant į tai, kad vienas iš ieškinio senaties terminų nustatymo tikslų yra skatinti šalis operatyviai ir tinkamai ginti savo pažeistas teises, atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad minėtos senaties termino skaičiavimo taisyklės neatitinka protingumo principo, bereikalingai apkrauna teismų sistemą, apeliantė būtų priversta kas mėnesį teikti po ieškinį.

29Apeliantė į teismą kreipėsi 2015 m. gegužės 12 d., todėl, įvertinus byloje esančius duomenis apie faktinį prekių pristatymą ir apskaičiuotas delspinigių sumas, darytina išvada, kad apeliantė praleido sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą netesybų daliai, kuri sudaro 37 544 Eur (129 632,23 Lt) sumą. Atsakovei prašant taikyti atitinkamai daliai ieškovės ieškinio reikalavimų dėl netesybų priteisimo sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą ir nesant įstatymo nustatytų pagrindų šio termino atnaujinimui, teismas pagrįstai šioje dalyje ieškinį atmetė (CK 1.131 str. 1 d.).

30Dėl netesybų sumažinimo

31Apeliantė nesutinka su teismo sprendimu sumažinti Sutartyse nustatytą delspinigių dydį. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti du savarankiški pagrindai, kada teismas gali mažinti netesybas – jeigu jos (bauda, delspinigiai) neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės.

32Pagal bendrąją taisyklę netesybos yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kurių dydžio ar realumo kreditoriui pareiškus reikalavimą jas atlyginti nereikia įrodinėti. Tačiau kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tam tikrais atvejais kreditorius privalo pagrįsti netesybas įrodinėdamas nuostolius – jeigu skolininkas pareiškia reikalavimą mažinti netesybas ar kyla netesybų mažinimo teismo iniciatyva klausimas. Tokiais atvejais kreditorius turėtų įrodinėti tikėtinus nuostolius, tačiau tik tam, kad pagrįstų protingą netesybų dydį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2013; 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje; kt.). Aplinkybė, ar netesybos yra neprotingai didelės, turi būti vertinama atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Nustatant, ar netesybos, palyginus su nuostoliais, nėra pernelyg didelės, atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis, pavyzdžiui, šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, tikruosius sutarties šalių ketinimus, sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, šalių statusą, t. y. į tai, ar šalys yra vartotojos ar ne, į faktines bylos aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus ir kt. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2009; 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012; kt.).

33Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, ginčas kilo dėl to, kad atsakovė nesutiko su apeliantės pareikštu reikalavimu sumokėti delspinigius už netinkamą Sutarčių įvykdymą. Atsakovės teigimu, apeliantės reikalaujami delspinigiai yra neprotingai dideli, nes juos sumokėjusi, atsakovė negautų jokių pajamų iš Sutarčių vykdymo, prekės buvo pristatytos su nežymiais vėlavimais ir dėl to apeliantė realių nuostolių nepatyrė. Taigi atsakovė pateikė argumentuotą prašymą sumažinti delspinigius, tačiau apeliantė, atsikirsdama į tokius argumentus, nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad dėl pavėluotai pristatytų prekių ji patyrė nuostolių, kokie jie buvo, ar jai dėl to kilo kitų neigiamų padarinių. Kasacinis teismas kitoje byloje, kurioje buvo sprendžiamas analogiškas apeliantės ginčas su kitais tiekėjais, yra nurodęs, kad vien ta aplinkybė, jog kreditorius yra viešasis juridinis asmuo, vykdantis visuomenines funkcijas – Lietuvos kariuomenė, esant pareikštam argumentuotam reikalavimui mažinti netesybas, per se nesudaro pagrindo priteisti ieškiniu reikalaujamą netesybų dydį, neįvertinus jo santykio su nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016). Šiuo atveju apeliantė nenurodė jokių aplinkybių ir neįrodinėjo, kad dėl Lietuvos kariuomenei laiku nepristatytų SISU E13TP sausumos transporto priemonių atsarginių dalių, lauko virtuvės TFK-250 atsarginių detalių ir agregatų apeliantė apskritai patyrė kokių nors nuostolių, nepatogumų ar suvaržymų, dėl kurių negalėjo tinkamai atlikti savo funkcijų.

34Apeliaciniame skunde akcentuojama Sutarčių galia jos šalims (CK 6.189 str. 1 d.) bei ta aplinkybė, kad Sutartys sudarytos viešojo pirkimo būdu. Pažymėtina, kad šalių susitarime dėl netesybų išreikšta valia riboja teismo teisę mažinti netesybas, tačiau vien tai nesudaro pagrindo atsisakyti mažinti netesybas. Be to, teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad būtent dėl to, jog Sutartys sudarytos vykdant viešojo pirkimo procedūrą, atsakovės galimybės individualiai derėtis dėl jose nustatytų netesybų dydžio buvo ribotos. Apeliantė taip pat akcentuoja vieną iš netesybų tikslų – skatinti skolininką tinkamai ir laiku vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Tačiau nagrinėjamu atveju netesybų sumažinimas šio tikslo nepaneigia, kadangi iš atsakovės priteista sumažintų delspinigių suma negali būti laikoma nereikšminga. Juolab, kad apeliantė nepagrindė atsakovės suinteresuotumo laiku neįvykdyti Sutarčių. Atsakovė savo įsipareigojimus pagal Sutartis iš esmės įvykdė – visos prekės, nors ir pavėluotai, apeliantei buvo pristatytos.

35Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, sumažindamas delspinigių dydį iki 0,1 proc. už kiekvieną uždelstą dieną ir priteisdamas ieškovei iš atsakovės 33 407 Eur delspinigių, tinkamai taikė minėtas materialinės teisės normas, teismų praktikoje suformuluotus netesybų mažinimo kriterijus, nepažeidė šalių interesų pusiausvyros ir protingumo principų, todėl naikinti ar keisti skundžiamą teismo sprendimo dalį apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

36Dėl procesinių palūkanų

37Apeliantė pareikštame ieškinyje, be kita ko, prašė priteisti iš atsakovės 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas, iš dalies tenkindamas ieškinį, t. y. priteisdamas dalį reikalaujamų delspinigių, šių procesinių palūkanų nepriteisė, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas patikslinti pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinę dalį, papildomai nurodant, kad ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 proc. metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

38Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

39Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

40Patikslinti sprendimo rezoliucinę dalį, papildomai nurodant, kad ieškovei Lietuvos kariuomenei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Nota Bene“ priteisiama 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos 33 407 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. gegužės 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.