Byla e2S-565-614/2018
Dėl skolos išieškojimo iš skolininko UAB „Himėja“

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus UAB „Tikkurila“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 11 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal kreditoriaus UAB „Tikkurila“ prašymą išduoti teismo įsakymą dėl skolos išieškojimo iš skolininko UAB „Himėja“.

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Kreditorius UAB „Tikkurila“ kreipėsi į teismą su prašymu išduoti teismo įsakymą dėl 316 300,48 Eur skolos, 4 922,76 Eur palūkanų, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo įsakymo įvykdymo ir 1 005 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš skolininko UAB „Himėja“.
  2. Prašymo reikalavimų užtikrinimui kreditorius prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones –areštuoti 322 228,24 Eur vertės turtą – pinigines lėšas, esančias atsiskaitomosiose sąskaitose, įmonės kasoje ir pas trečiuosius asmenis, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei turtines teises.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. liepos 11 d. nutartimi prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.
  2. Teismas padarė išvadas, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad yra reali grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui, kreditorius nepateikė konkrečių faktų apie skolininko bandymus turimą turtą perleisti, slėpti ar imtis kitokių nesąžiningų veiksmų, arba kitų įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, išieškojimas gali pasunkėti ar tapti neįvykdomas.
  3. Teismas vertino, kad į bylą pateikti UAB „Creditinfo Lietuva“ duomenys apie skolininko kreditingumą ir kreditoriaus nurodomos aplinkybės apie skolininko turimus kitus kreditorinius įsipareigojimus, savaime nepagrindžia grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Faktinė aplinkybė, kad skolininkas neatsiskaito su kreditoriumi, nėra pakankamas pagrindas spręsti apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą.
  4. Teismas padarė išvadas, kad kreditoriaus prašomų taikyti piniginių lėšų areštas gali pakenkti tiek skolininko finansinei situacijai vykdant kasdienę veiklą, tiek pačiam kreditoriui. Skolininkui negalint atsiskaityti su nurodytais asmenimis, jo kreditoriniai įsiskolinimai gali didėti ir kartu mažėti galimybė įvykdyti teismo sprendimą visa apimtimi ir pačiam kreditoriui, t. y. pasiekiamas priešingas rezultatas, nei yra siekiama taikant laikinąsias apsaugos priemones.

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

9

  1. Kreditorius UAB „Tikkurila“ padavė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 11 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones 322 228,24 Eur sumai skolininko piniginėms lėšoms, esančioms atsiskaitomosiose sąskaitose, įmonės kasoje bei pas trečiuosius asmenis, kilnojamajam ir nekilnojamajam turtui bei turtinėms teisėms. Skundą grindžia šiais argumentais:
    1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, nes pagal viešai prieinamą skolininko balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą jo turtas 2015 m. gruodžio 31 d. sudarė 2 290 398 Eur, o per vienerius metus mokėtini įsipareigojimai siekė 1 695 175 Eur, t. y. net 74 proc. skolininko turto balansinės vertės, o 2015 m. patyrė jis net 278 223 Eur nuostolių. Todėl tokia skolininko turtinė padėtis patvirtina, kad pradelstas 322 228,24 Eur įsipareigojimas yra laikytinas dideliu. Taip pat kreditorius pateikė ir 2017 m. liepos 7 d. UAB „Creditinfo Lietuva“ profesionalią ataskaitą apie skolininką Todėl teismas netinkamai vertino kreditoriaus pateiktus duomenis, kurie remiantis Lietuvos apeliacinio teismo praktika ( 2017-04-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-702-464/2017; 2017-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-172-196/2017) yra reikšmingi sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
    2. Skolininkas per pastaruosius 12 mėn. net 30 kartų vėlavo atsiskaityti su savo kontrahentais. Skolininkas nuo 2017 m. kovo 23 d., t. y. 113 dienų, vėluoja atsiskaityti su kitu savo tiekėju UAB „VBH – TBM“, kuriam yra skolingas 28 266,95 Eur. Šios aplinkybės patvirtina, kad skolininkas vengia atsiskaityti ir su kreditoriumi ir skolininko turtinė padėtis šiuo metu yra itin prasta.
    3. Skolininko turtinės ir finansinės padėties perspektyvos yra neigiamos, nes nuo 2017 m. gegužės 10 d. buvo išduoti 3 teismo įsakymai dėl skolos iš skolininko priteisimo, nuo 2017 m. sausio 1 d. skolininko darbuotojų sumažėjo nuo 49 iki 36, skolininkas kiekvieną mėnesį susiduria su sunkumais mokant įmokas į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (SoDra) biudžetą.
    4. Teismas nepagrįstai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę siejo tik su duomenų apie skolininko ketinimą paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti buvimu, ir visiškai neatsižvelgė į skolininko elgesį iki bylos iškėlimo, kuris yra nesąžiningas. Teismas neįvertino aplinkybių, kad kreditorius neturi galimybių gauti detalios informacijos apie skolininko vykdomus sandorius.
    5. Skolininkas Juridinių asmenų registro tvarkytojui neteikia savo finansinės atskaitomybės dokumentų už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2016-12-31, todėl nesąžiningai užkerta kelią tinkamam finansinės būklės įvertinimui. Be to, už 2015 m. nėra pateikęs pagal privalomos auditoriaus išvados.
    6. Teismas nepagrįstai nurodė, kad pritaikius areštą skolininko piniginėms lėšoms būtų neproporcingai suvaržytos jo teisės, nes skolininkas turi galimybę pasinaudoti teise teikti prašymą pakeisti taikytus apribojimus ir leisti jam iš areštuotų lėšų atsiskaityti pagal sandorius.
    7. Rašytiniais paaiškinimais kreditorius nurodė, kad skolininko finansinė padėtis toliau blogėja, skolininkas perleido iš esmės visą savo vertingą turtą tretiesiems asmenims (t .y. 2016-2017 m. perleido 8 nekilnojamojo turto objektus) bei galimai neteisėtai 2016 m. išmokėjo 75 423 Eur dividendų akcininkams, nors įmonė jau veikė nuostolingai.

10IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės

11

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 329 str.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmos instancijos teismo 2017 m. liepos 11 d. nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatė. Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.
  2. Bylos duomenimis nustatyta, kad kreditorius UAB „Tikkurila“ kreipėsi į teismą dėl 316 300,48 Eur skolos, 4 922,76 Eur palūkanų, 6 procentų metinių procesinių palūkanų ir 1 005 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš skolininko UAB „Himėja“ teismo įsakymo išdavimo tvarka. Prašymo reikalavimų užtikrinimui kreditorius prašė areštuoti 322 228,24 Eur pinigines lėšas, esančias atsiskaitomosiose sąskaitose, įmonės kasoje ir pas trečiuosius asmenis, taip pat kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei turtines teises.
  3. Šioje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai priėmė skundžiamą nutartį, kuria atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
  4. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir atskirąjį skundą kreditorius grindžia aplinkybėmis, kad skolininko finansinė padėtis pagal 2015 m balandą ir pelno nuostolių ataskaitą yra bloga, už 2016 m. finansinės atskaitomybės dokumentų registro tvarkytojui neteikė, vengia atsiskaityti su savo kreditoriais, pardavė vertingus 8 nekilnojamojo turto objektus 2016-2017 m. ir tikėtinai perkėlinėja savo veiklą į kitą įmonę. Pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį netaikyti kreditoriaus prašomų laikinųjų apsaugos priemonių grindė motyvais, kad nėra pakankamai duomenų spręsti, ar reikalavimo suma skolininkui yra didelė, taip pat nėra įrodymų apie grėsmę galimai palankiam kreditoriui teismo sprendimo įvykdymui. Su pirmosios instancijos teismo pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
  5. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, neatliekamas įrodymų, susijusių su bylos esme, vertinimas, nepasisakoma dėl ginčo esmės, vertinamas tik preliminarus ieškinio reikalavimų pagrįstumas. Tikėtino ieškinio pagrindimo reikalavimas reiškia, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio bei atsiliepimo faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad dėl pareikštų reikalavimų pateiktų įrodymų viseto pagrindu gali būti priimtas ginčo šaliai palankus teismo sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-699-943/2015; 2014-09-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1350/2014, 2012-08-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1601/2012, 2012-04-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-364/2012). Taip pat pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės turi atitikti proporcingumo, ekonomiškumo, lygiateisiškumo ir šalių interesų pusiausvyros principus, būti susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas turi būti realiai įmanomas (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 1 d.).
  6. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie atsakovo galimą nesąžiningumą, galimus jo veiksmus ar ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-670-798/2017). Taigi Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir panašiais atvejais (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1716-823/2017; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-241-241/2017).
  7. Iš VĮ „Registrų centras“ 2018 m. vasario 1 d. duomenų matyti, kad skolininkas įregistravo viešajame registre įmonės balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą už 2016 m., todėl teismas, vertindamas skolininko finansinę situaciją, vertina šiuos oficialius naujausius duomenis. 2016 m. skolininko turtas yra įvertintas 1 974 362 Eur (iš kurių 103 386 Eur sudaro ilgalaikis turtas, 1 865 662 Eur – trumpalaikis), o skolininko mokėtinos sumos ir įsipareigojimai per vienerius metus sudaro 1 554 821 Eur. 2016 finansinius metus skolininkas baigė patyręs 121 024 Eur nuostolį.
  8. 2018 m. vasario 1 d. VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašas patvirtina, kad įmonei nuosavybės teise priklauso 2 transporto priemonės, kurioms leidžiamas dalyvavimas viešajame eisme. Pagal VSDFV 2018 m sausio 30 d. duomenis skolininko įsiskolinimas VSDFV sudaro 18 584,82 Eur. VĮ „Registrų centras“ 2018 m. vasario 1 d. duomenimis, skolininko vardu nėra įregistruoto vertingo nekilnojamojo turto, priklausančio jam nuosavybės teise, nors anksčiau skolininkas turėjo daug nekilnojamojo turto objektų nuosavybės teise adresais ( - ) . Skolininko įmonėje 2018 m. sausio 30 d. duomenimis dirba jau tik 13 darbuotojų (nors 2017 m. sausio 1 d. skolininkas turėjo 49 apdraustuosius asmenis). Todėl darytina išvada, kad skolininko turtinė padėtis nėra gera ir jis neatsiskaito su kreditoriais. Informacinės teismų sistemos LITEKO duomenys patvirtina nurodytą išvadą, kadangi 2017-2018 m. buvo priimti teismo įsakymai dėl skolos/baudos/sumokėto avanso išieškojimo iš skolininko, taip pat yra gauti nauji ieškiniai dėl skolos priteisimo ir pareiškimai dėl teismo išdavimo skolininko atžvilgiu (pvz., civilinės bylos Nr. e2-1444-808/2018, Nr. 2-218-967/2018, Nr. e2-219-967/2018; Nr. e2-6292-807/2018), kas, teismo vertinimu, didina galimai palankaus kreditoriui sprendimo neįvykdymo ar jo vykdymo apsunkinimo tikimybę.
  9. Pažymėtina, kad didelė reikalavimo suma, kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, turėtų būti vertintina kompleksiškai ir sistemiškai kartu su kitais teismui pateiktais duomenimis. Šiuo konkrečiu atveju, teismo vertinimu, kreditoriaus iš skolininko reikalaujama sumokėti 322 228,24 Eur skola yra didelė, nes iš byloje esančių duomenų visumos matyti, kad skolininkas su kreditoriais neatsiskaito, turi daug įsipareigojimų, vertingo nekilnojamojo turto nebeturi. Darytina išvada, kad kreditoriaus reikalavimas yra tikėtinai pagrįstas, taip pat egzistuoja jam palankaus sprendimo įvykdymo rizika dėl skolininko sunkios turtinės padėties ir įmonės turto bei darbuotojų mažėjimo.
  10. Taigi šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kreditorius įrodė realią grėsmę, jog, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 str. 1 d.).
  11. Kreditorius prašo pirmiausia areštuoti pinigines lėšas, tačiau nuoseklioje teismų praktikoje yra išaiškinta, kad pareikšto ieškinio (prašymo) reikalavimų sumai užtikrinti paprastai pirmiausia turėtų būti areštuojamas nekilnojamasis ir (ar) kilnojamasis turtas, o tik jo nesant ar esant nepakankamai – piniginės lėšos; būtent toks laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būdas nepažeidžia ekonomiškumo bei šalių interesų pusiausvyros principo, nes areštas į pinigines lėšas nukreipiamas tik nesant kitokio turto, kas leidžia atsakovui patirti mažiau neigiamų padarinių (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-651-178/2015). Be to, tokia pozicija atitinka šalių interesų pusiausvyros ir proporcingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, todėl kreditoriaus prašymas tenkintinas iš dalies pirmiausia areštuojant skolininkui priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, ir tik jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas.

1218. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo 2017 m. liepos 11 d. nutartis yra nepagrįsta, todėl ji naikintina klausimą išsprendžiant iš esmės – kreditoriaus UAB „Tikkurila“ prašymą tenkinant iš dalies ir areštuojant 322 228,24 Eur vertės skolininkui UAB „Himėja“ priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, ir tik jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas, leidžiant išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokėti socialinio draudimo įmokas bei privalomas įmokas mokesčių administratoriui, taip pat atsiskaityti su kreditoriumi. (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

13Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

Nutarė

14Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 11 d. nutartį panaikinti ir kreditoriaus UAB „Tikkurila“ (j.a.k. 211523370) prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinti iš dalies – 322 228,24 Eur sumai areštuoti skolininkui UAB „Himėja“ (j.a.k. 225601320) priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, ir tik jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas, leidžiant išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokėti socialinio draudimo įmokas bei privalomas įmokas mokesčių administratoriui, taip pat atsiskaityti su kreditoriumi.

15Išaiškinti areštuotų daiktų savininkams, kad nuo daiktų arešto momento jie netenka teisės perleisti daiktų kitiems asmenims, taip pat įkeisti, kitaip suvaržyti teises į daiktus arba mažinti jų vertę.

16Nutarties vykdymą pavesti ieškovo pasirinktam antstoliui. Pavesti nutartį vykdančiam antstoliui nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota nutarties rezoliucinėje dalyje nurodytoms operacijoms su areštuotomis piniginėmis lėšomis atlikti.

17Išaiškinti kreditoriui, kad dėl skolininko turto suradimo ir aprašymo jis per keturiolika dienų turi kreiptis į antstolį. Per keturiolika dienų nepateikus nutarties antstoliui vykdyti arba antstoliui per keturiolika dienų neatlikus pirminio areštuoto turto duomenų patikslinimo, laikinosios apsaugos priemonės nustoja galioti.

18Nutarties kopiją nedelsiant išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui – VĮ Registrų centrui bei šalims.

Proceso dalyviai
Ryšiai