Byla e2-699-943/2015
Dėl akcijų pirkimo–pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija Tamošiūnienė

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo atsakovų R. R., A. L., A. L. ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės koncerno „Achemos grupė“ atskiruosius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 28 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-1497-555/2015 pagal ieškovės M. K. ieškinį atsakovams R. R., A. L., A. L., uždarajai akcinei bendrovei „Vialogas“, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei koncernui „Achemos grupė“ dėl akcijų pirkimo–pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo.

3Teisėja

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovė M. K. kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti negaliojančiomis ab initio atsakovų uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Vialogas“ ir R. R. sudarytą UAB koncerno „Achemos grupė“ (toliau – Koncernas) 50 akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, taip pat atsakovų UAB „Vialogas“ ir A. L., A. L. sudarytą Koncerno 58 akcijų pirkimo–pardavimo sutartį ir taikyti restituciją.

6Šių reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: uždrausti atsakovams R. R., A. L. ir A. L., taip pat jų įgaliotiems asmenims bei asmenims, kuriems perleistos atsakovams priklausančios Koncerno akcijos, balsuoti Koncerno visuotiniuose akcininkų susirinkimuose pagal jiems priklausančias Koncerno akcijas, įgytas iš atsakovo UAB „Vialogas“.

7Grėsme jai galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, kaip pagrindui taikyti jos prašomas laikinąsias apsaugos priemones, ieškovė nurodė aplinkybes, kad atsakovai R. R. ir A. L., pasinaudodami iš atsakovo UAB „Vialogas“ įgytomis Koncerno akcijomis, gali priimti sprendimus, keičiančius Koncerno akcijų vertę. Nuvertėjus akcijoms, teismo sprendimo vykdymas pasunkėtų arba taptų negalimas.

8II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9Kauno apygardos teismas 2015 m. sausio 28 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino ir pritaikė jos prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

10Įvertinęs ieškovės reikalavimus ir ieškinio pagrindą, teismas padarė išvadą, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas. Teismas pažymėjo, kad ieškinio reikalavimų specifinis pobūdis suponuoja, jog esant konfliktinei situacijai tarp Koncerno akcininkų ir ginčui dėl atsakovui UAB „Vialogas“ priklausiusių akcijų, esminiai sprendimai dėl Koncerno veiklos neturėtų būti priimami. Atsakovams R. R. ir A. L. su kitais Koncerno akcininkais priklauso apie 67 procentus visų Koncerno akcijų suteikiamų balsų, todėl, anot teismo, lemiamų sprendimų priėmimas gali turėti reikšmės ne tik Koncerno likimui, tačiau ir akcijų vertei. Pabrėžęs, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovė gali patirti nuostolių, teismas konstatavo esant tikslingą taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

11III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

12Atskirajame skunde atsakovai R. R., A. L. ir A. L. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 28 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti; skirti ieškovei 5 792 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

131. Ieškovė pareikštus reikalavimus grindžia tuo, kad neva buvo pažeista ABĮ 47 straipsnyje nustatyta akcijų pardavimo tvarka, tačiau ji buvo informuota apie atsakovo UAB „Vialogas“ ketinimą perleisti 108 vienetus Koncerno akcijų. Žinodama apie tokius atsakovo UAB „Vialogas“ ketinimus, ieškovė nepareiškė ketinimo įsigyti parduodamas akcijas. Taigi ieškinys, priešingai nei pripažino pirmosios instancijos teismas, nėra tikėtinai pagrįstas.

142. Nėra jokios grėsmės, kad ieškovei palankus teismo sprendimas būtų neįvykdytas. Teismo padarytos išvados dėl nurodytos aplinkybės yra klaidingos. Pirma, atsakovai R. R. ir A. L. Koncerno akcininkais jau yra beveik septynerius metus. Antra, ginčijamos atsakovo A. L. akcijos sudaro 2,5 procento, o R. R. akcijos – 2,15 procento, visų Koncerno akcijų. Neaišku, kaip toks kiekis akcijų, Koncerne esant 17 akcininkų, galėtų lemti esminių Koncerno sprendimų priėmimą. Be to, didžioji dalis Koncerno akcijų priklauso akcininkėms L. L. ir V. L., kurių balsais priimami lemiami sprendimai Koncerne. Taigi teismo išvados, kad ieškovėms ginčijamų sandorių pagrindu atsakovai R. R. ir A. L. gali siekti ir lemti priėmimą esminių sprendimų, sukelsiančių Koncernui žalą ir taip sumažinsiančių Koncerno akcijų – kartu ir savo turto, vertę, yra niekuo nepagrįstos.

153. Teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės niekaip neužtikrina būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo dėl akcijų nuosavybės teisių perėjimo įvykdymo. Ginčo suvaržymai užtikrina tik neteisėtą ir neproporcingą atsakovų neturtinės teisės balsuoti visuotiniame Koncerno akcininkų susirinkime ribojimą.

164. Ieškinys pareikštas siekiant tik laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo. Ieškovė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutą naudoja ne realiai pažeistų teisių gynybai, bet Koncerno įprastinės veiklos trikdymui. Tą įrodo ieškovės veiksmai inicijuojant eilę bylų ir prašant jose taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis bandoma nušalinti akcininkus nuo Koncerno valdymo. Nesąžiningą ieškinio pareiškimą patvirtina ir aplinkybė, kad ieškovė ginčija sandorius, apie kurių sudarymą žino jau 6 metus.

17Atskirajame skunde trečiasis asmuo Koncernas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 28 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti; priteisti iš ieškovės jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas iš esmės analogiškais argumentais, suformuluotiems atsakovų atskirajame skunde, papildomai akcentuojant, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia Koncerno interesus, kadangi trikdoma Koncerno valdymo organų veikla.

18Atsiliepime į atskiruosius skundus ieškovė M. K. prašo atskiruosius skundus atmesti kaip nepagrįstus, netenkinti atsakovų prašymo skirti jai baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atsiliepime, atsikertant į atskirųjų skundų argumentus, nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino ieškinį tikėtinai pagrįstu. Apeliantų pateikti dokumentai neįrodo, kad ieškovė žinojo ir atsisakė pirkti atsakovo UAB „Vialogas“ parduotas Koncerno akcijas. Ginčas yra susijęs su nuosavybės teisėmis į Koncerno akcijas, kurioms nuvertėjus restitucijos taikymas būtų ribotas. Grąžinus akcijas atsakovui UAB „Vialogas“, ieškovė turėtų teisę jas įgyti. Teiginiai, kad laikinosios apsaugos priemonės trikdo Koncerno veiklą, yra niekuo nepagrįsti, nes patys atsakovai pripažįsta, jog sprendimų dėl Koncerno veiklos priėmimą lemia didžiosios akcininkės L. L. ir V. L.. Argumentai dėl ieškovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis niekuo nepagrįsti.

19Atsiliepime į atsakovų atskirąjį skundą trečiasis asmuo prašo jį tenkinti remdamasis savo atskirojo skundo argumentais.

20IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis užtikrinti tikėtinai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir kartu garantuoti jo privalomumą (CPK 18 straipsnis, 144 straipsnio 1 dalis). Šiomis priemonėmis užtikrinami byloje pareikšti materialinio teisinio pobūdžio reikalavimai, t. y. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos procesiniais tikslais suvaržomos konkrečių asmenų materialinės teisės. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas pirmiausia atlieka pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (liet. preliminarų) vertinimą. Taigi prašymo, taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nagrinėjimas susideda iš dviejų stadijų, t. y. pirma įsitikinama, kad, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, o tuomet vertinama, ar egzistuoja poreikis užtikrinti tokį reikalavimą būtent prašomomis priemonėmis. Atskiruosiuose skunduose teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, pritaikydamas ieškovės prašytas laikinąsias apsaugos priemones, padarė fakto ir teisės klaidas abejose minėtose stadijose. Būtent įvardijamų argumentų įvertinimas bei teisinis kvalifikavimas sudaro šio apeliacinio proceso nagrinėjimo dalyką (CPK 320, 338 straipsniai).

22Kaip minėta, vienas iš motyvų, remiantis kuriuo atskiruosiuose skunduose įrodinėjamas apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties naikinimo poreikis, – tai ieškinio reikalavimų tikėtinas nepagrįstumas. Tokia pozicija grindžiama tuo, kad bylos svarstymui pateikti dokumentai paneigia ieškovės ieškinio faktinį pagrindą, t. y. kad ji nebuvo informuota apie atsakovo UAB „Vialogas“ ketinimą perleisti jam priklausiusias Koncerno akcijas kitiems atsakovams, taip pažeidžiant jos teisę, kaip ji apibrėžiama Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 47 straipsnyje, nupirkti Koncerno akcijas. Pažymėtina, kad Koncerno akcijų pirkimo–pardavimo teisinių santykių tarp atsakovų susiklostymo bei vykdymo aplinkybės yra išimtinai bylos nagrinėjimo iš esmės tyrimo dalykas. Taigi atskiruosiuose skunduose nurodoma aplinkybė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos objektyviai negali būti nustatyta ir, juolab, konstatuojama pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje atliekant ieškinio pagrįstumo vertinimą CPK 144 straipsnio 1 dalyje apibrėžiamoje apimtyje. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą akcentuoja, kad spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Ina Trade“ prieš UAB „Ave Matrox“, bylos Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „iTree Lietuva“ prieš UAB „Affecto Lietuva“, bylos Nr. 2-1194/2014). Pagal prima facie doktriną atliekamo ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Turto valdymo projektai“ prieš Fjordtrade AS, bylos Nr. 2-1040/2013; 2013 m. spalio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje RUAB „Vėtrūna“ prieš UAB „KG Constructions“ ir kt., bylos Nr. 2-2476/2013). Atskiruosiuose skunduose realiai neneigiama, kad, pasitvirtinus ieškinio faktinį pagrindą sudarančioms aplinkybėms, ieškovės pareikšti reikalavimai galėtų būti tenkinami ir jie sukeltų jos pageidaujamas teisines pasekmes. Be to, nėra ginčo ir dėl to, kad ieškinio faktinis pagrindas suformuluotas tinkamai, pateikti jį pagrindžiantys dokumentai. Iš to aišku, kad prima facie doktrinos požiūriu ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, o atskiruosiuose skunduose keliamos abejonės pirmosios instancijos atliktu ieškinio reikalavimų preliminaraus vertinimo pagrįstumu pripažintinos nepasitvirtinusiomis.

23Tęsiant atskirųjų skundų argumentų analizę, pažymėtina, kad skundžiamą nutartį atskiruosiuose skunduose taip pat prašoma panaikinti dėl to, jog nėra jokios grėsmės ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, o taikyti laikini atsakovų R. R., A. L. ir A. L. teisių suvaržymai yra neproporcingi bei nesusiję su pareikštų reikalavimų užtikrinimu. Pritariant nurodytiems argumentams, pirmiausia atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė savo teisių ir interesų gynybai pasirinko Koncerno akcijų pirkimo–pardavimo sandorių ginčijimą, t. y. ji de jure siekia, jog 108 vardinės Koncerno akcijos būtų grąžintos jų pirminiam savininkui – atsakovui UAB „Vialogas“. Nepaisant materialinio teisinio rezultato, kurio ji siekia šioje byloje, ieškovė būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios apriboja ne disponavimą ginčo akcijomis, bet – jas įgijusių asmenų teisę balsuoti Koncerno akcininkų susirinkimuose naudojantis įgytų akcijų suteikiamomis teisėmis (ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 17 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pabrėžtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, jog teismas gali taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymui (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Vystyk“ prieš UAB „Apgyvendinimo sprendimai“, bylos Nr. 2-2699/2011; 2013 m. sausio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Aukso centras“ prieš UAB „Kornas“ ir kt., bylos Nr. 2-338/2013). Taigi pagal suinteresuoto asmens prašymą byloje gali būti taikomos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios yra susijusios su pareikštais materialiaisiais teisiniais reikalavimais ir neiškreipia bylos šalių interesų pusiausvyros, t. y. jų teisinės ir faktinės padėties suvaržymas būtų proporcingas.

24Nagrinėjamu atveju taikytos laikinosios apsaugos priemonės netenkina nei vieno iš aptartų kriterijų. Atsakovams pritaikyti apribojimai ne tik neužtikrina ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo, t. y. restitucijos natūra taikymo, bet ir nepagrįstai varžo atsakovų teises. Tą suponuoja visetas aplinkybių, į kurias pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neatsižvelgė. Ginčo akcijos sudaro 4,65 procentus visų Koncerno akcijų, t. y. jos nesuteikia jas įgijusiems atsakovams galimybių daryti lemiamos įtakos Koncerno valdymui, o taip netiesiogiai ir akcijų vertei. Įvardydamas pastarąją aplinkybę, kaip priežastį laikinų suvaržymų nustatymui, pirmosios instancijos teismas rėmėsi tuo, kad atsakovams R. R. ir A. L. su kitais Koncerno akcininkais priklauso apie 67 procentus visų Koncerno akcijų suteikiamų balsų. Tokia pirmosios instancijos teismo samprotavimo dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones logika yra ydinga. Pirmosios instancijos teismas ne tik neidentifikavo tiesioginio priežastinio ryšio tarp nustatomų suvaržymų ir jais užtikrinto ieškovės siekiamo materialinio teisinio rezultato (akcijų grąžinimo atsakovui UAB „Vialogas“), bet taip pat ir ryšio tarp to, kaip po atsakovo UAB „Vialogas“ priklausiusių akcijų perleidimo pasikeitė Koncerno valdymas. Dėl ginčo sandorių sudarymo bendras Koncerno akcijų skaičius nepakito, o atsakovų R. R., A. L. ir A. L., kurie jau buvo Koncerno akcininkais, įgytos akcijos nesuteikia jiems galimybės savarankiškai, t. y. nederinant to su kitais akcininkais, daryti lemiamą įtaką Koncerno valdymui, kaip tą apibrėžia ieškovė. Taigi status quo situacija po ginčo sandorių sudarymo Koncerno valdyme iš esmės liko tokia pati, kokia buvo anksčiau. Įrodymų, kad atsakovai, pasinaudodami ginčo akcijų suteikiamomis teisėmis, sąmoningai atliktų veiksmus, kurie lemtų Koncerno akcijų vertės mažėjimą nepateikta. Be to visas neigiamas pasekmes, susijusias su galima akcijų vertės kaita, prisiimtų akcijų savininkas, ir jos niekaip nepaveiktų ieškovės. Šiuo atveju reikšminga ir tai, kad ieškinio patenkinimo atveju – pripažinus ginčijamus sandorius negaliojančiais ir taikius restituciją, ieškovė turėtų tik teisę įsigyti akcijas su sąlyga, jog atsakovas UAB „Vialogas“ vis dar būtų apsisprendęs jas parduoti. Tačiau ir tokiu atveju būtų taikomi ABĮ 47 straipsnyje ir bendrovės įstatuose (jei tai numatyta) įtvirtinti akcijų perleidimo ypatumai, vienas iš kurių – jei siūlomų parduoti akcijų paklausa viršija jų pasiūlą, pageidaujantiems įsigyti naujų akcijų akcininkams akcijos skirstomos proporcingai jiems priklausančių akcijų skaičiui. Todėl net ir patenkinus ieškinį, ieškovė įgytų tik hipotetinę teisę, laikantis įstatymo reikalavimų dėl tokių akcijų pardavimo, įsigyti parduodamas akcijas, jei ją tenkintų pardavimo sąlygos ir kt.

25Atsižvelgiant į tai, prieitina prie išvados, kad atskirųjų skundų teisinis ir faktinis pagrindai suponuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nutardamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, visapusiškai neįvertino jų ryšio su ieškovės pareikštais materialiniais teisiniais reikalavimais bei neužtikrino bylos šalių interesų pusiausvyros išlaikymo. Dėl to spręstina esant pagrindą panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 28 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti ieškovės M. K. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

26Kiti atskiruosiuose skunduose pateikti prašymai: priteisti bylinėjimosi išlaidas ir paskirti ieškovei baudą už aiškiai nepagrįsto ieškinio pareiškimą, šioje proceso stadijoje nėra nagrinėjami (CPK 93 straipsnis, 95 straipsnio 2 dalis). Paminėtus prašymus įvertins ir išspręs pirmosios instancijos teismas, baigus bylos nagrinėjimą.

27Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

Nutarė

28panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 28 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti ieškovės M. K. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

29Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti Juridinių asmenų registrui.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo atsakovų R. R., A.... 3. Teisėja... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovė M. K. kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti negaliojančiomis... 6. Šių reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias... 7. Grėsme jai galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, kaip pagrindui... 8. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 9. Kauno apygardos teismas 2015 m. sausio 28 d. nutartimi ieškovės prašymą... 10. Įvertinęs ieškovės reikalavimus ir ieškinio pagrindą, teismas padarė... 11. III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 12. Atskirajame skunde atsakovai R. R., A. L. ir A. L. prašo panaikinti Kauno... 13. 1. Ieškovė pareikštus reikalavimus grindžia tuo, kad neva buvo pažeista... 14. 2. Nėra jokios grėsmės, kad ieškovei palankus teismo sprendimas būtų... 15. 3. Teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės niekaip neužtikrina būsimo... 16. 4. Ieškinys pareikštas siekiant tik laikinųjų apsaugos priemonių... 17. Atskirajame skunde trečiasis asmuo Koncernas prašo panaikinti Kauno apygardos... 18. Atsiliepime į atskiruosius skundus ieškovė M. K. prašo atskiruosius skundus... 19. Atsiliepime į atsakovų atskirąjį skundą trečiasis asmuo prašo jį... 20. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 21. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis užtikrinti tikėtinai ieškovui... 22. Kaip minėta, vienas iš motyvų, remiantis kuriuo atskiruosiuose skunduose... 23. Tęsiant atskirųjų skundų argumentų analizę, pažymėtina, kad... 24. Nagrinėjamu atveju taikytos laikinosios apsaugos priemonės netenkina nei... 25. Atsižvelgiant į tai, prieitina prie išvados, kad atskirųjų skundų... 26. Kiti atskiruosiuose skunduose pateikti prašymai: priteisti bylinėjimosi... 27. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi... 28. panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 28 d. nutartį ir klausimą... 29. Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti Juridinių asmenų registrui....