Byla e2-241-241/2017
Dėl skolos priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės valstybės įmonės „Turto bankas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje Nr. e2-1086-560/2017 pagal ieškovės valstybės įmonės Turto banko ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Tiksliosios mechanikos technologijos“, J. M., Š. M., A. B. dėl skolos priteisimo.

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovė VĮ „Turto bankas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovų UAB „Tiksliosios mechanikos technologijos“, J. M., Š. M. ir A. B. solidariai 652 639,40 Eur skolos ir 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
  2. Kartu su ieškiniu ieškovė pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti:
    1. Atsakovei UAB „Tiksliosios mechanikos technologijos“ nuosavybės teise priklausantį 349,25 kv. m bendro ploto sandėlį su gamybos patalpomis (unikalus Nr. ( - )) ir 942,55 kv. m bendro ploto gamybinį pastatą (unikalus Nr. ( - )), adresu ( - );
    2. Atsakovui J. M. nuosavybės teise priklausantį 0,0690 ha žemės sklypą (unikalus Nr. ( - )), ( - ); 0,0665 ha žemės sklypą (unikalus Nr. ( - )), 171,61 kv. m bendro ploto gyvenamąjį namą (unikalus Nr. ( - )), ( - ); 77,90 kv. m bendro ploto keturių kambarių butą (unikalus Nr. ( - )), ( - );
    3. Atsakovui S. M. nuosavybės teise priklausantį 0,1200 ha žemės sklypą (unikalus Nr. ( - )), 255,74 kv. m bendro ploto gyvenamąjį namą (unikalus Nr. ( - )), ( - );
    4. Atsakovams priklausantį turtą, turtines teises bei pinigines lėšas ne didesnei kaip 652 639,40 Eur sumai.
  3. Prašymas buvo motyvuojamas tuo, kad atsakovams reiškiamas reikalavimas yra didelis, be to, ieškinio pateikimo metu yra pagrindas teigti, kad UAB „Tiksliosios mechanikos technologijos“ yra nemokumo būsenoje ir jai keltina bankroto byla. Tai pat egzistuoja grėsmė, kad atsakovai gali imtis priemonių perleisti ar apsunkinti turtą trečiųjų asmenų naudai, dėl to, ieškinio tenkinimo atveju, gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas teismo sprendimo įvykdymas.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7

  1. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. lapkričio 4 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
  2. Teismas konstatavo, kad ieškovė iš esmės vienintelį pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodo didelę ieškinio sumą. Teismo vertinimu, ieškovė nepateikė jokių duomenų, kad solidarūs atsakovai ketintų turimą turtą slėpti ar perleisti tretiesiems asmenims. Taip pat ieškovė nepateikė teismui įrodymų, kurie patvirtintų, jog egzistuoja reali grėsmė galimai jai palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Teismas nenustatė aplinkybių, patvirtinančių galimą atsakovų nesąžiningumą. Dėl šių priežasčių teismas vertino, kad nėra pagrindo spręsti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas, ieškinio tenkinimo atveju, galėtų pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Teismas sprendė, kad aplinkybė, jog atsakovai neatsiskaito su ieškove, savaime nėra pakankamas pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

9

  1. Ieškovė atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Prašoma priteisti ieškinio suma yra labai didelė, todėl yra reali tikimybė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Teismas, atsisakydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pažeidė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslus ir principus. Skolos priteisimas be laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atims iš ieškovės galimybę realiai išsiieškoti skolą.
    2. Atsakovė UAB „Tiksliosios mechanikos technologijos“ vengia bendradarbiauti, dalį vertingo įmonės turto, įsigyto už Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas, nederinusi su ieškove, perleido tretiesiems asmenims, nors buvo įsipareigojusi šį turtą įkeisti. Teismas dėl šių aplinkybių, patvirtinančių atsakovės nesąžiningumą, nepasisakė.
    3. Atsakovės UAB „Tiksliosios mechanikos technologijos“ interesų apsaugą nuo galimo ieškovės piktnaudžiavimo laikinųjų apsaugos priemonių taikymu užtikrina atsakovės procesinė teisė prašyti ieškovę pateikti atsakovės nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą.
    4. Ieškovė gina viešąjį interesą, nes išieškotos lėšos būtų nukreiptos į valstybės biudžetą visuomenės narių poreikiams tenkinti, vykdyti socialinio pobūdžio funkcijas.
    5. Teismas tinkamai neįvertino aplinkybės, kad nuostolinga atsakovės UAB „Tiksliosios mechanikos technologijos“ veikla patvirtina riziką dėl galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo ir yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. 2015 m. UAB „Tiksliosios mechanikos technologijos“ veikla buvo nuostolinga, turtas, jį lyginant su 2014 m., sumažėjo, o vien įsipareigojimai ieškovei viršija turimo turto vertę, t. y. įmonė yra bankroto situacijoje.
  2. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovai A. B. ir Š. M. prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovė UAB „Tiksliosios mechanikos technologijos“ būtų įsipareigojusi stakles ieškovei įkeisti ar kad tokio įkeitimo ieškovė būtų siekusi, kaip tik, pridėti dokumentai įrodo, kad ieškovė siekia įmonei priklausančio nekilnojamojo turto įkeitimo. Ieškovė taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovė UAB „Tiksliosios mechanikos technologijos“ vengia bendradarbiauti, kaip tik, susirašinėjimas įrodo, kad atsakovė siekia atsiskaityti su ieškove nenaikindama gamybos ir juridinio asmens.
    2. Aplinkybė, kad 2015 metais įmonė patyrė nuostolių, o jos turto balansinė vertė sumažėjo, savaime nereiškia, kad įmonė nebus pajėgi įvykdyti galimo ieškovei palankaus teismo sprendimo. Ilgalaikis įmonės turtas, įskaitant nekilnojamąjį, amortizuojamas, ir jo balansinės vertės sumažėjimas dar nereiškia realios turto vertės sumažėjimo. Įmonės įsipareigojimų ieškovei dydis nėra pagrįstas įrodymais ir nenusako atsakovės UAB „Tiksliosios mechanikos technologijos“ galimybių atsiskaityti su kreditoriais.
    3. Nepaisant priimtų sprendimų dėl pakankamai didelės sumos Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų grąžinimo, ne tik pati įmonė, bet ir jos vadovas J. M. neperleido savo asmeninio turto ir jo nesumažino, visas jo turėtas turtas liko jo nuosavybe, ir šis turtas taip pat nėra areštuotas, įkeistas ar kitaip apsunkintas, todėl ieškovės rizika neatgauti skolos jai palankaus teismo sprendimo atveju yra minimali.
    4. Ieškinyje taip pat nėra nurodyta, kuo pasireiškia A. B. ir Š. M. kaip juridinio asmens – atsakovės UAB „Tiksliosios mechanikos technologijos“ – dalyvių nesąžiningumas. Vien ta aplinkybė, kad atsakovės UAB „Tiksliosios mechanikos technologijos“ vadovas J. M. ir dalyvis Š. M. yra susiję giminystės ryšiais, nereiškia dalyvio nesąžiningumo.
  3. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovai UAB „Tiksliosios mechanikos technologijos“ ir J. M. prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Ieškovė ieškiniu prašo iš visų atsakovų solidariai priteisti 652 639,40 Eur skolą. Ieškovė ne tik nepateikia jokių įrodymų dėl įmonės vadovo ir akcininkų neteisėtų veiksmų, tačiau ir jokių įrodymų, kurie pagrįstų konkretų kiekvieno iš šių atsakovų sukeltos žalos dydį. Toks ieškovės reikalavimas dėl solidariosios atsakovų atsakomybės yra negalimas, todėl ieškinys kitų atsakovų (ne įmonės) atžvilgiu yra prima facie aiškiai nepagrįstas.
    2. Atsakovė UAB „Tiksliosios mechanikos technologijos“ nebuvo prisiėmusi jokių įsipareigojimų dėl parduoto turto įkeitimo ieškovei, todėl nebuvo jokių kliūčių šiam turtui parduoti.
    3. Ieškovė, įrodinėdama atsakovų prastą finansinę padėtį, rėmėsi Nekilnojamo turto centrinio duomenų banko išrašuose nurodyta atsakovų turto verte. Su šiuose išrašuose pateikiamomis turto vertėmis nesutiktina, nes jos pagrįstos masiniu, o ne individualiu turto vertinimu. Be to, ieškovė, teigdama, kad ieškinio tenkinimo atveju atsakovai neturėtų pakankamai lėšų/turto, iš kurio galėtų būti įvykdytas ieškovei palankus teismo sprendimas, nepagrindė, kokiu būdu atsakovų turto areštas, net ir esant nepakankamai turto, padidintų turto vertę.
    4. Ieškovės teiginys, kad atsakovė UAB „Tiksliosios mechanikos technologijos“ vengia bendradarbiauti, yra nepagrįstas. Kaip matyti iš paties ieškovės pateikto susirašinėjimo, pati atsakovė UAB „Tiksliosios mechanikos technologijos“ inicijavo derybas, taip pat siekė, jog derybomis būtų pasiektas realus rezultatas – susitarta dėl skolos išdėstymo ir mokėjimo dalimis.

10IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

11

  1. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atmestas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis).
  2. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo reikalavimus ir jeigu nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors antrosios ginčo šalies veiksmų arba neveikimo būsimu teismo sprendimu galimai patenkinti ieškinio reikalavimai gali būti neįvykdyti.
  3. Nagrinėjamu atveju ieškovė teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš UAB „Tiksliosios mechanikos technologijos“ ir jos valdymo organų bei dalyvių (J. M., Š. M., A. B.) solidariai 652 639,40 Eur skolą (žalą), susidariusią dėl netinkamai panaudotos Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos, ir 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovų turto, turtinių teisių ir piniginių lėšų areštą. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė iš esmės grindė tik didele ieškinio suma. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi netenkino ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones konstatuodamas, kad ieškovė nepateikė pakankamai įrodymų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, pasunkės arba pasidarys negalimas galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas. Be to, teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė duomenų apie atsakovų veiksmus, liudijančius ketinimus turtą perleisti tretiesiems asmenims. Su tokia pirmosios instancijos teismo nutartimi ieškovė nesutinka, tvirtina, kad grėsmė būsimam teismo sprendimui preziumuojama, kai ginčas tarp šalių kyla dėl didelės pinigų sumos, todėl prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
  4. Apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina apeliantės argumentą, kad didelė ieškinio suma yra pagrindas daryti išvadą, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.
  5. Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje yra pasisakoma, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių, o tik padeda išsaugoti atsakovo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir panašūs atvejai (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1084-464/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2016 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1170-407/2016; 2016 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1724-180/2016 ir kt.).
  6. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Nagrinėjamu atveju ieškovė būtent tokiame kontekste atsakovų nesąžiningumo neįrodinėjo ir tikėtinų duomenų, kad atsakovai turi ketinimų turimą turtą perleisti, slėpti ar imtis kitokių nesąžiningų veiksmų, siekdami sukliudyti teismo sprendimo vykdymui, neteikė (CPK 178 straipsnis). Jokių akivaizdžių aplinkybių, patvirtinančių galimą atsakovų nesąžiningumą, nenustatė ir teismas.
  7. Apeliantė nurodo, kad atsakovė UAB „Tiksliosios mechanikos technologijos“ perleido tretiesiems asmenims dalį vertingo įmonės turto – daugiafinkcinį apdirbimo centrą Mazak Integrex 200-4ST. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino tokį atsakovės elgesį sąžiningumo aspektu, nepagrįstai dėl jo nepasisakė. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė UAB „Tiksliosios mechanikos technologijos“ teigia, kad šis turtas buvo parduotas siekiant pagerinti įmonės finansinę padėtį. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentus, šioje bylos stadijoje nemato pakankamo pagrindo konstatuoti atsakovės UAB „Tiksliosios mechanikos technologijos“ veiksmų nesąžiningumą perleidžiant tretiesiems asmenims daugiafinkcinį apdirbimo centrą Mazak Integrex 200-4ST. Pažymėtina, kad nurodytas turtas buvo perleistas ir ši aplinkybė ieškovei tapo žinoma dar iki nagrinėjamo ieškinio pateikimo teismui dienos, apeliantė šio turto perleidimo sandorio neginčija, neprašo jo pripažinti negaliojančiu kaip pažeidžiančio jos teises ir teisėtus interesus. Be to, argumentas dėl atsakovės UAB „Tiksliosios mechanikos technologijos“ veiksmų nesąžiningumo perleidžiant tretiesiems asmenims daugiafinkcinį apdirbimo centrą Mazak Integrex 200-4ST nebuvo nurodytas pirmosios instancijos teismui pateiktame prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 306 straipsnio 2 dalis).
  8. Šalys civiliniame procese yra lygios, ir vien ieškinio pateikimas, nepateikus jokių įrodymų, kad atsakovai vengs vykdyti teismo sprendimą arba atlieka ar atliks ateityje veiksmus, kuriais siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesudaro pagrindo varžyti atsakovų teises taikant laikinąsias apsaugos priemones. Nesant vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, negalimas laikinųjų apsaugos priemonių taikymas. Galimas viešojo intereso egzistavimas savaime taip pat nelemia apeliantės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinimo. Nors apeliantė teigia, kad atsakovė UAB „Tiksliosios mechanikos technologijos“ yra bankroto būsenoje, tačiau pareiškimo dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo teismui neteikia, bankroto bylos iškėlimo neinicijuoja.
  9. Kiti atskirojo skundo motyvai neturi esminės teisinės reikšmės tinkamam klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išnagrinėjimui, todėl teismas dėl jų atskirai nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą (nutartį) nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą ar apeliacinės instancijos teismui išsamiai pakartoti pirmosios instancijos teismo argumentus, kuriems jis pritaria. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-52/2011).
  10. Ieškovei išaiškintina, kad prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetimas byloje neužkerta kelio, pasikeitus aplinkybėms, ieškovei pakartotinai kreiptis į teismą su motyvuotu prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
  11. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias proceso teisės normas, pagrįstai sprendė, kad ieškovės prašomas laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra galimas, todėl tokį prašymą atmetė pagrįstai, o atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo naikinti teisėtos ir pagrįstos nutarties, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

12Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

13palikti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutartį nepakeistą.