Byla 1A-131-449/2020
Dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio, kuriuo D. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį 10 (dešimčiai) parų arešto

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aloyzo Kruopio, Justo Namavičiaus, Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), sekretoriaujant Agatai Minkel, dalyvaujant prokurorei Eglei Matuizienei, gynėjui Dariui Pociui,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. V. ir Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Lino Kiaurakio apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio, kuriuo D. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį 10 (dešimčiai) parų arešto.

3Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, prie šios bausmės pridėjus 3 (trejų) metų neatliktą laisvės atėmimo bausmę, paskirtą Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendžiu, galutinė subendrinta bausmė D. V. paskirta laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams ir 10 (dešimčiai) dienų, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

4D. V. pagal BK 261 straipsnį išteisintas, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

5Teisėjų kolegija

Nustatė

6I. Bylos esmė

71. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu D. V. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad iki 2019 m. vasario mėn. 26 d., neturėdamas tikslo parduoti ir kitaip platinti, laikė savo gyvenamojoje vietoje, adresu ( - ), nedidelį kiekį – 1 (vieną) polietileninį maišelį su augalinės kilmės medžiaga, kurios sudėtyje buvo narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, 1 (vieną) suktinuką su augalinės kilmės medžiaga, kurios sudėtyje yra narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, ir rožinės spalvos gabaliuką, kurio sudėtyje buvo psichotropinės medžiagos – MDMA, kol juos 2019 m. vasario mėn. 26 d., 13.18 val., per kratą rado ir paėmė policijos pareigūnai. 2. D. V. buvo kaltinamas ir tuo, kad iki 2018 m. sausio 5 d. neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, įgijo ne mažiau kaip 0,36 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurią iki 2018 m. sausio 5 d. prie parduotuvės „X“, esančios ( - ), vieną folijos lankstinuką su 0,36 g narkotinės medžiagos – kanapių už 12 litų pardavė nepilnamečiam E. J., gim. XXXX m. 2.1. Pirmosios instancijos teismas D. V. pagal 261 straipsnį išteisino, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Nuosprendyje teismas pažymėjo, kad pats D. V. narkotinių medžiagų pardavimą nepilnamečiui neigia, todėl sprendžiant jo kaltės klausimą svarbiausi yra nepilnamečio E. J. parodymai. Teismo nuomone, E. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai negali būti pripažinti įrodymais, teisme E. J. narkotinių medžiagų įgijimo iš D. V. nepatvirtino, o kitų duomenų, patvirtinančių tų narkotinių medžiagų pardavimą nukentėjusiajam, irgi nėra. Teismo nuomone, išnagrinėti įrodymai kaltinimo, kad D. V. pardavė narkotines medžiagas nepilnamečiui, nepatvirtina, todėl šioje dalyje D. V. turi būti išteisintas.

8II. Apeliacinių skundų argumentai

93. Nuteistasis D. V. apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti, pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir jam paskirtos galutinės subendrintos bausmės vykdymą atidėti. 3.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad ne tik ikiteisminio tyrimo metu, bet ir teisiamojo posėdžio metu jis pripažino esmines nusikalstamos veikos, už kurią jis yra nuteistas, faktines aplinkybes ir dėl to nuoširdžiai gailisi, todėl teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. 3.2. Skunde dėstomos BK 54 ir 61 straipsnių nuostatos, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-210-222/2018) apie teisę į teisingą bausmę, bausmės individualizavimą ir teisingumo principą. Skunde dėstomos BK 75 straipsnio nuostatos ir su šiuo straipsniu susijusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013, 2K-56/2014, 2K-61-895/2015, 2K-457-677/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-449-942/2016, 2K-194-942/2017). 3.3. Nuteistojo nuomone, teismas nepagrįstai netaikė jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatų ir neatidėjo jam paskirtos bausmės vykdymo. Nuteistasis nurodo, kad jis nuteistas už tai, kad padarė baudžiamąjį nusižengimą. Šį nusižengimą jis padarė būdamas jauno, t. y. 19 metų, amžiaus. Po šios nusikalstamos veikos padarymo jis nepadarė jokių nusikalstamų veikų ar kitų teisės pažeidimų. Šiuo metu jis mokosi, atlieka gamybinę praktiką (dirba), mokymosi įstaigos jis charakterizuojamas teigiamai. Šios aplinkybės, pasak nuteistojo, parodo, kad jis stiprina socialinius ryšius ir stengiasi pasitaisyti. Be to, jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Ankstesnę BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, už kurią jis pripažintas kaltu Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendžiu, padarė būdamas nepilnamečiu. Šiuo nuosprendžiu jam paskirtos bausmės vykdymas buvo atidėtas. Jis drausmingai vykdė jam paskirtus įsipareigojimus, probacijos tarnybos nustatytas pareigas ir įpareigojimus, tęsė mokslus. 4. Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras L. Kiaurakis prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria D. V. pagal BK 261 straipsnį išteisintas, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį D. V. pagal BK 261 straipsnį pripažinti kaltu ir nuteisti laisvės atėmimu 5 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsniu, paskirtą bausmę apėmimo būdu subendrinti su bausme, paskirta skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, ir paskirti D. V. subendrintą bausmę laisvės atėmimą 5 metams. Vadovaujantis BK 64 straipsniu, nuteistajam subendrintą bausmę subendrinti su Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 3 metų laisvės atėmimo bausme ir galutinę subendrintą bausmę D. V. paskirti laisvės atėmimą 6 metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Į paskirtos bausmės laiką prokuroras prašo įskaičiuoti D. V. laikino sulaikymo laiką. 4.1. Prokuroro nuomone, išteisindamas pagal BK 261 straipsnį D. V. teismas išsamiai neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių, byloje esančių duomenų nepagrįstai nepripažino įrodymais, neteisingai įvertino byloje surinktus duomenis, byloje esančių duomenų nevertino kaip įrodymų visumos, o byloje esančių faktinių duomenų, kuriais grindžiamas kaltinimas, nesusiejo tarpusavyje, nagrinėjo izoliuotai vienus nuo kitų, ir todėl padarė nepagrįstas bei klaidingas išvadas, kurios neatitinka byloje nustatytų aplinkybių. Vertindamas įrodymus teismas nesilaikė BPK 20 ir 305 straipsniuose numatytų reikalavimų. 4.2. Nors nuosprendyje nurodyta, jog svarbiausi įrodymai šioje byloje yra paties nepilnamečio E. J. parodymai, nes būtent pas jį rastos kanapės, tačiau teismas vertino ir vadovavosi jo parodymais, duotais tik teisminio nagrinėjimo metu, kurie išdėstyti nuosprendyje, tačiau nevertino E. J. paaiškinime nurodytų aplinkybių. 4.2.1. Iš E. J. 2018 m. sausio 5 d. paaiškinimo turinio matosi, kad 2018 m. pradžioje narkotines medžiagas jis įsigijo Y prie prekybos centro „X“ iš 18-19 metų vaikino, E. J. nurodė automobilio modelį, spalvą (tas vyriškis buvo atvažiavęs su raudonos spalvos automobiliu „A“, universalu), taip pat nurodė, kad su juo susirašė per socialinį tinklalapį „F“. Asmuo, iš kurio įsigijo, buvo pasivadinęs „YYY“. E. J. pateikė šio asmens apibūdinimą, jis nurodė, kad tai asmuo apie 190 cm. ūgio, liekno kūno sudėjimo, plačių antakių, plaukai juodi, trumpi, kalba lietuviškai, apie 18-20 m. amžiaus. 4.3. Prokuroras nurodo, kad šiame paaiškinime E. J. nurodytas aplinkybes patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu gauti duomenys. Specialisto išvada Nr. 140-149-IS1-47 patvirtina, kad pareigūnams E. J. pateikta medžiaga yra narkotinė medžiaga – kanapės, kurios masė yra 0,36 g. Iš E. J. naudojamo mobilaus telefono „S“ apžiūros protokolo matosi, kad jame rastas 2018 m. sausio 4 d. dviejų asmenų susirašinėjimas, galimai, dėl narkotinių medžiagų įsigijimo, vienas asmuo pasivadinęs „D. J.“, kitas – „YYY“. „D. J.“ iš „YYY“ nori įsigyti cigariukų po 12 Eur už vienetą ir derina su juo susitikimą Y. Šiuos duomenis patvirtina ir nukentėjusiojo E. J. motina A. J., kuri parodė, kad sūnus minėjo, jog vyko į Y įsigyti narkotinių medžiagų, o to asmens pagal vardą ir pavardę nepažįsta. Prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad visus paaiškinime nurodytus duomenis E. J. patvirtino dalyvaujant psichologui ikiteisminio tyrimo metu. Apklausos metu E. J. prisiminė tik tai, kad vieną lankstinuką su narkotine medžiaga, kurį policijos pareigūnai rado jo kelnių kišenėje, jis įsigijo iš vaikino Y. Socialiniame tinklalapyje „F“ jis susirašė su tuo vaikinu ir susitarė dėl narkotinių medžiagų įsigijimo. Neatsimena, koks buvo šio vaikino vardas nurodytas socialiniame tinklalapyje, tą buvo nurodęs paaiškinime, o jo (E. J.) vardas galėjo būti „D. J.“. Paaiškinimą jis rašė tuoj pat po įvykio, todėl visas aplinkybes nurodė teisingai, nes viską prisiminė. Jis nurodė ir tai, kad kai socialiniame tinklalapyje susitarė dėl narkotinių medžiagų įsigijimo, tą pačią dieną jis važiavo į Y prie parduotuvės „X“ pasiimti narkotinių medžiagų. Vaikinas, kuris pardavė žolę, buvo atvažiavęs su raudonos spalvos automobiliu, to vaikino jis nepažįsta, jį apibūdino paaiškinime. 4.3. Prokuroras nurodo, kad duomenų, jog policijos komisariate paaiškinimą E. J. būtų rašęs įtakojant pareigūnams ar jiems nurodant ką rašyti, o ne laisva valia aiškinęs aplinkybes, nėra. Priešingai, byloje esantys duomenys (telefono apžiūra, socialiniame tinklalapyje „F“ esantys susirašinėjimai) patvirtina paaiškinime bei liudytojo E. J. apklausos metu nurodytas aplinkybes. Pasak prokuroro, vertinant paaiškinime nurodytų duomenų patikimumą bei teisingumą būtina atkreipti dėmesį ir įvertinti A. J. parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu ji parodė, kad policijoje sūnus rašė paaiškinimą, kuriame nurodė, jog narkotines medžiagas įsigijo Y. Paaiškinimą jis rašė savarankiškai, spaudimas nebuvo daromas. Teisminio nagrinėjimo metu A. J. patvirtino, kad policijoje apklausė, prie jos apklausinėjo, jis rašė paaiškinimą. Tiksliai neprisimena ką jis rašė, daug laiko praėjo. Jis pats kalbėjo, o ji tik buvo šalia. Prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad atsakydama į advokato klausimą dėl paaiškinimo surašymo aplinkybių liudytoja patvirtino, kad tuo metu, kai ji atvyko, paaiškinimas nebuvo pradėtas rašyti. Prokuroro nuomone, šie duomenys patvirtina, kad paaiškinimas policijos komisariate buvo rašomas paties E. J., dalyvaujant jo įstatyminei atstovei motinai A. J., E. J. laisva valia dėstė aplinkybes, kurios atitinka faktinius bylos duomenis, todėl nėra pagrindo teigti, jog toks jo paaiškinimas neturi įrodomosios galios įrodymų leistinumo prasme. 4.4. Skunde prokuroras nurodo ir tai, kad E. J. teisminio nagrinėjimo metu davė priešingus parodymus savo duotiems parodymams ikiteisminio tyrimo metu bei paaiškinime nurodytoms aplinkybėms. Jis parodė, kad atvažiavo policija, rado kažkiek „žolės“, kurią įsigijo ne per D. V.. Policijoje nenorėjo sakyti koks pažįstamas, todėl ir pasakė, kad D. V.. Apklaustas policijoje sakė netiesą. Prieš įsigyjant „žolės“ internetu dėl to nebendravo. Melavo, kad susirašinėjo per socialinį tinklalapį „F“. Iš tikrųjų susitarė realiai per gyvą žmogų. D. V. yra tik girdėtas iš Y „profkės“, su juo nei gyvai, nei internetu nėra bendravęs. Teisiamojo posėdžio metu teisėjui perskaičius paaiškinimą E. J. nurodė, kad prisimena, jog kažką rašė, bet neprisimena ką. Tada policijoje jis buvo išsigandęs. „Iš oro“ parašė apie raudoną „A“, taip nebuvo. Netiesa, kad lankstinuką su folija jis įsigijo Y. Socialiniame tinklalapyje „F“ jis nieko nerašė. E. J. nurodė, kad paaiškinime nenurodė teisingų aplinkybių. Tai, kas nurodyta paaiškinime, jis nurodė neteisingai, o duodamas parodymus sakė bet ką. Jis nebuvo iš to paties vaikino anksčiau įsigijęs „žolės“. Sakė netiesą, nes nežinojo ką sakyti, buvo pasimetęs, o antrą kartą apklausiamas nurodė tokias aplinkybes, nes buvo tokias parašęs paaiškinime. 4.4.1. Pasak prokuroro, šių E. J. parodymų teismas neanalizavo, jų nevertino kartu su kitais įrodymais. Prokuroras, vertindamas teisme E. J. duotus parodymus, atkreipia dėmesį į jo motinos A. J. parodymus, duotus teisme. Teisminio nagrinėjimo liudytoja A. J. parodė, kad jos sūnus pasakė, jog jis nenorėtų teisme duoti parodymų. 4.4.2. Prokuroro nuomone, šie prieštaringi E. J. parodymai neatitinka faktinių aplinkybių, kurios buvo nustatytos ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu, taip pat tokie jo parodymai prieštarauja ir nuteistojo D. V. parodymams, duotiems teisminio nagrinėjimo metu. Prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad E. J. nurodė ikiteisminio tyrimo metu melavęs, jog susirašinėjo socialiniame tinklalapyje „F“, tačiau telefono „S“ apžiūros protokole užfiksuoti duomenys nurodo priešingai. Be to, nors E. J. teigia, kad D. V. tik girdėtas, o su juo nei gyvai, nei internete nėra bendravęs, tačiau jo ikiteisminio tyrimo metu pateiktas D. V. apibūdinimas atitinka šio apibūdinimą. Pats D. V. patvirtino, kad su E. J. bendravo socialiniame tinklalapyje, bet šių pokalbių turinio jis neatsiminė. Prokuroras pažymi, kad nors E. J. teisme nurodė apie baimę policijoje, tačiau iš jo apklausos vaizdo įrašo nesimato jokių jo sutrikimo ar nenoro duoti parodymus veiksmų, be to, nenustatytas ir joks spaudimas duoti atitinkamus parodymus. Prokuroras pažymi ir tai, kad E. J. parodymai, duoti teisme, prieštarauja nuteistojo D. V. parodymams, taip pat duotiems teisme. E. J. tvirtina, kad D. V. tik girdėtas iš Y „profkės“, su juo nei gyvai, nei internetu nėra bendravęs, tačiau D. V. nurodė, kad E. J. pažįsta, yra susitikęs nusipirkti „žolės“. D. V. parodė, kad su juo pirmą kartą susitiko 2017 m. pabaigoje – 2018 m. pradžioje, jis buvo atvažiavęs pas jį į Y, taip pat ir jis (D. V.) yra važiavęs pas E. J. į R. Be to, D. V. patvirtino, kad žinojo, jog E. J. yra nepilnametis. D. V. nurodė ir tai, kad nors pats automobilio neturi, iš motinos pasiimdavo raudonos spalvos „A“. Policijos pareigūnas V. B. patvirtino, kad pagal E. J. paaiškinime nurodytas aplinkybes (nurodytą automobilį, socialinio tinklalapio „F“ paskyrą) buvo nustatyta, jog tai yra D. V., nustatyta, kad jis į susitikimą galėjo atvykti motinai priklausančiu automobiliu. 4.4.3. Prokuroro nuomone, nurodytos aplinkybės leidžia kritiškai vertinti E. J. teisminio nagrinėjimo metu duotus parodymus. 4.5. Be to, pasak prokuroro, teismas neįvertino ir kitų bylos duomenų. Tai – F. I. Lt pranešimo, kad socialiniame tinklalapyje „F“ paskyra „YYY“ registruota 2016 m. lapkričio 17 d., registruotas elektroninis pašto adresas – v.d@xxx.com. D. V. neneigia, kad tai jo elektroninis paštas. Be to, 2018 m. sausio 22 d. po pokalbio jis iš savo mobilaus telefono siunčia SMS su socialinio tinklalapio profilio pavadinimu „YYY“ (pokalbių suvestinės Nr. 930, 932). Apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėjus D. V. naudojamą kompiuterį kataloge „xxx“ yra 195 nuotraukos, o atidarius nuotrauką Nr. 13 matoma nufotografuota elektroninio pašto paskyra, kurios vartotojas yra pasivadinęs „YYY“ bei jo pašto adresas yra v.d@xxx.com. VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašas patvirtina, kad raudonos spalvos automobilis „A“, valst. Nr. ( - ), kuriuo naudojosi D. V., nuo 2011 m. spalio 14 d. priklauso I. V.. Šie duomenys, prokuroro nuomone, vienareikšmiškai patvirtina, kad D. V. 2018 m. sausio 5 d. prie parduotuvės „X“ vieną folijos lankstinuką su 0,36 g narkotinės medžiagos – kanapių už 12 Eur pardavė nepilnamečiui E. J., t. y. D. V. padarė nusikaltimą, numatytą BK 261 straipsnyje. 4.6. Skunde nurodoma, kad D. V. veiksmais buvo padarytas tyčinis labai sunkus nusikaltimas bei baudžiamasis nusižengimas, nusikalstamos veikos susijusios su neteisėtu disponavimu narkotinėmis (psichotropinėmis) medžiagomis. Šias nusikalstamas veikas jis padarė būdamas teistas už sunkų nusikaltimą, susijusį su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, bausmės vykdymo atidėjimo metu. Šias nusikalstamas veikas jis padarė turėdamas tikslą narkotines medžiagas platinti ir jas platino, taip siekdamas gauti turtinės naudos sau. D. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu kaltu dėl narkotinių medžiagų platinimo nepilnamečiui nesipripažino, nesigaili. Dėl šio nusikaltimo jo atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Dėl nusikalstamas veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs šią veiką ir gailisi. Prokuroro nuomone, atsižvelgtina į D. V. vaidmenį darant šias nusikalstamas veikas, į tai, kad nustatytas vienas narkotinių medžiagų platinimo nepilnamečiui atvejis. Todėl, prokuroro nuomone, D. V. pagal BK 261 straipsnį skirtina bausmė, mažesnė negu šio BK straipsnio sankcijos vidurkis. Skunde nurodyta dar ir tai, kad D. V. nėra pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir jam skirti švelnesnę bausmę nei numato įstatymas, nes narkotines medžiagas jis platino nepilnamečiui, tokiais veiksmais įtraukdamas ne tik kuo daugiau asmenų į narkotikų vartojimą, bet ir darant prieinamas jiems narkotines medžiagas. Teismo posėdyje prokurorė prašo prokuroro apeliacinį skundą patenkinti, o nuteistojo D. V. apeliacinį skundą atmesti. Nuteistojo D. V. gynėjas prašo nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti, o prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

10III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

115. Nuteistojo D. V. apeliacinis skundas atmetamas, o Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro L. Kiaurakio apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Pirmosios instancijos tesimo nuosprendžio dalis, kuria D. V. pagal BK 261 straipsnį išteisintas, naikinama ir šioje dalyje priimamas naujas nuosprendis. Pirmosios instancijos teismas šioje dalyje priėmė išteisinamąjį nuosprendį, tačiau apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje padarė išvadą, jog reikia priimti apkaltinamąjį nuosprendį (BPK 329 straipsnio 2 punktas). Dėl D. V. išteisinimo pagal BK 261 straipsnį 6. Pirmosios instancijos teismas D. V. pagal BK 261 straipsnį išteisino, o apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išdėstytais kaltinamojo išteisinimo motyvais, daro išvadą, kad D. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 261 straipsnyje. Šią nusikalstamą veiką jis padarė tokiomis aplinkybėmis: 6.1. D. V. iki 2018 m. sausio 5 d., tiksliau nenustatytu laiku, prie parduotuvės „X“, esančios ( - ), už 12 eurų pardavė nepilnamečiui E. J., gimusiam XXXX m., folijos lankstinuką su 0,36 gramo narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminės dalys). Taip jis platino narkotines medžiagas nepilnamečiui. 7. Iš kaltinamojo akto matosi, kad D. V. kaltė dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 261 straipsnyje, buvo grindžiama tarnybiniu pranešimu, E. J. paaiškinimu, rašytu 2018 m. sausio 5 d. paties ranka, ir jo parodymais, liudytojų A. J., V. B., O. V. parodymais ir pastarojo liudytojo parodymų atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, 2018 m. sausio 5 d. savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, specialisto išvada Nr. 140-(149)-IS1-207, specialisto išvada Nr. 30-(20)-IS1-47, 2019 m. balandžio 16 d. apžiūros protokolu, „F. I. Ltd“ pateiktu atsakymu, 2019 m. vasario 26 d. kratos protokolu, specialisto išvada Nr. 30-(147)-IS1-334, 2019 m. gegužės 8 d. apžiūros protokolu, VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašu, 2019 m. vasario 26 d. kratos protokolu, specialisto išvada Nr. 30-(149)-IS1-168, 2019 m. kovo 13 d. apžiūros protokolu, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolu, nuteistojo D. V. parodymais. 8. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės baudžiamajai bylai teisingai išspręsti, ir kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla (BPK 20 straipsnio 1-4 dalys). Teismai savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, pagal kurias teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga yra ta, jog turi būti vertinamas ne kiekvienas įrodymas atskirai, bet jų visuma. Tik įrodymų visumos analizė bei jų tarpusavio ryšio nustatymas leidžia teismui atskirus įrodymus apibendrinti ir padaryti išvadas apie tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą. 9. BK 261 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimą nepilnamečiams. Baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį kyla tuo atveju, kai teismas nustato, kad kaltininkas suvokė, jog asmuo, kuriam jis platino narkotines ar psichotropines medžiagas, yra nepilnametis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-395/2010, 2K-263/2012, 2K-18/2012, 2K-369-788/2016, 2K-340-648/2017 ir kt.). 10. Kad D. V. platino narkotines medžiagas (kanapes) nepilnamečiui E. J., patvirtina paties E. J. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, ir jo rašytas paaiškinimas, nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymą A. J. ir liudytojo V. B. parodymai, ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojo O. V. parodymai ir asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, savanoriškas daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, specialistų išvados Nr. 140-(149)-IS1-207, Nr. 30-(20)-IS1-47, Nr. 30-(147)-IS1-334 ir Nr. 30-(149)-IS1-168, apžiūrų protokolai, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolas. Visi šie bylos duomenys buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. 10.1. Nuteistasis D. V. teisme kaltu pagal BK 261 straipsnį kaltu neprisipažino ir parodė, kad E. J. narkotinių medžiagų nepardavė. Priešingai, iš E. J. jis pats nusipirkdavo „žolės“. Dėl to ir susirašydavo per socialinį tinklalapį „F“. Pirmą kartą jie susitiko 2017 m. pabaigoje – 2018 m. E. J. buvo atvažiavęs pas jį į Y. Į šį susitikimą jis atvažiavo motinos raudonos spalvos automobiliu „A“. Gali būti, kad anksčiau jo socialinio tinklalapio „F“ paskyra vadinosi „YYY“, gali būti, kad jo elektroninis paštas yra v.d@xxx.com. Jis žinojo, kad E. J. yra nepilnametis. 10.2. Nukentėjusysis E. J. teisme parodė, kad jo gyvenamojoje vietoje policijos pareigūnai rado narkotinės medžiagos, lyg vieną lankstinuką „žolės“, kurį įsigijo per pažįstamą. Neatsimena, per kurį tiksliai, bet ne per D. V.. Komisariate jis nenorėjo pasakyti to pažįstamo, todėl pasakė, kad tai D. V.. Atsimena, kad jį apklausė policijoje, bet ten jis sakė netiesą. Dėl narkotinės medžiagos – kanapių įsigijimo jis nebendravo internetu, o kalbėjosi gyvai. Nors D. V. girdėtas iš profesinės mokyklos, tačiau su juo nėra bendravęs nei internetu, nei gyvai. Melavo, kad susirašinėjo per socialinį tinklalapį „F“. Jis pažįstamam padavė pinigus ir nežino kur ir iš ko pastarasis paėmė „žolės“, nes jam ją tik perdavė. Su juo kartu nevažiavo. Tuo metu turėjo paskyrą socialiniame tinklalapyje, neatsimena paskyros pavadinimo, galėjo būti „D. J.“. Tos pačios apklausos metu nukentėjusysis parodė, kad galbūt seniai ir trumpai jis bendravo su asmeniu, pasivadinusiu „YYY“. Teisiamojo posėdžio metu buvo perskaitytas nukentėjusiojo 2018 m. sausio 5 d. paaiškinimas (1 t., 30-31 b.l.). Paaiškinime E. J. nurodė, kad maždaug prieš mėnesį socialiniame tinklalapyje „F“ rado skelbimą, kad parduodama 420. Šį skelbimą parašė asmuo pasivadinęs „YYY“. Kadangi žino, kad šie skaičiai reiškia narkotines medžiagas, jis iš savo socialinio tinklalapio „F“ paskyros, kurios pavadinimas „E. J.“ parašė, jog nori įsigyti narkotinių medžiagų. Jis atrašė, kad 1 gramo kaina yra 12 Eur. Taip pat parašė, kad reikės atvažiuoti į Y prie „X“ parduotuvės. Tą pačią dieną jis nuvyko į sutartą vietą, prie jo priėjo jaunas vaikinas ir paklausė ko jis laukia. Minėtas vaikinas jam pardavė folijoje susuktas kanapes už 12 Eur. Toje pačioje vietoje su tuo pačiu vaikinu jis buvo susitikęs apie 10 kartų. Susitikimo metu jis pirko iš minėto vaikino kanapes, mokėdamas už vieną gramą po 12 Eur. Vieną kartą tas vyriškis buvo atvažiavęs raudonos spalvos automobiliu „A“, valstybiniai numeriai lietuviški, tačiau kokie tiksliai neprisimena. Vaikinas, iš kurio pirko narkotines medžiagas, yra 1 m 90 cm ūgio, liekno kūno sudėjimo, jo antakiai platūs, o plaukai – juodos spalvos, jam yra apie 18-20 metų. Po šio paaiškinimo perskaitymo nukentėjusysis E. J. teisme parodė, kad atsimena, jog kažką rašė, bet neatsimena turinio. Tiesiog parašė apie raudonos spalvos „A“, nors taip nebuvo. Policijoje jis bijojo. Paaiškinime nurodė netiesą, nes nežinojo ką sakyti, pasimetė, todėl ir pasakė ant D. V., su kuriuo susirašinėjo socialiniame tinklalapyje „F“. Teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti ir E. J. parodymai, duoti 2019 m. kovo 6 d. ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 42-43 b.l.). Liudytoju apklaustas E. J. parodė, kad dėl praėjusio laiko tos dienos įvykių neprisimena, bet paaiškinime surašyti parodymai yra teisingi. Šiuo metu jis prisimena, kad vieną lankstinuką su narkotine medžiaga, kurį rado policijos pareigūnai, įsigijo iš vaikino Y. Su tuo vaikinu jie susirašė socialiniame tinklalapyje „F“ ir susitarė dėl narkotinių medžiagų įsigijimo. Tuo metu jo socialinio tinklalapio paskyros vardas galėjo būti „D. J.“, o koks buvo vaikino, su kuriuo tarėsi dėl narkotinių medžiagų įsigijimo, „F“ paskyros vardas, neprisimena, buvo nurodęs paaiškinime. Paaiškinimą rašė tuoj pat po įvykio, todėl visas aplinkybes nurodė teisingai, nes viską prisiminė. Tą pačią dieną, kai susitarė socialiniame tinklalapyje „F“ dėl narkotinių medžiagų įsigijimo, važiavo į Y prie parduotuvės „X“ pasiimti narkotinių medžiagų. Važiavo su draugu, neprisimena su kokiu draugu. Jo draugas iš vaikino, su kuriuo jis susirašinėjo, prie parduotuvės „X“ paėmė lygtai vieną lankstinuką su „žole“, kas ir kiek sumokėjo, neprisimena, tai buvo nurodęs paaiškinime. Vaikinas atvažiavo raudonos spalvos automobiliu, kurio markę jis buvo nurodęs paaiškinime. To vaikino jis nepažįsta, jį apibūdino paaiškinime. Vaikiną jis matė, tačiau tas vaikinas ne jam, o jo draugui padavė „žolę“. Jis stovėjo netoliese. Iš draugo pasiėmęs „žolę“ jis grįžo į R. Po to pas jį ir buvo rasta „žolė“. Anksčiau iš to paties vaikino, kuris buvo atvažiavęs raudonos spalvos automobiliu prie parduotuvės „X“, buvo įsigijęs „žolės“, tačiau kiek kartų neprisimena. Po šių parodymų perskaitymo E. J. teisme paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu sakė netiesą, nes pasimetė, nežinojo ką sakyti. Be to, tokius parodymus davė, nes šias aplinkybes jau buvo nurodęs paaiškinime. Netiesa, kad lankstinuką su „žole“ jis įsigijo Y. Iš to paties vaikino anksčiau nebuvo įsigijęs „žolės“, taip pat nestovėjo netoliese, kai draugas ėmė tas narkotines medžiagas. 10.3. Nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą A. J. teisme parodė, kad jos sūnus E. J. neatsimena, iš kur įsigijo narkotines medžiagas, surastas pas jį. To asmens pagal vardą ir pavardę E. J. nepažįsta. Sūnus minėjo, kad vyko į Y įsigyti narkotinių medžiagų. Nukentėjusiojo atstovė paaiškino, kad kai ji atvyko į komisariatą, E. J. nebuvo pradėjęs rašyti paaiškinimo. Neatsimena, ar pats sūnus rašė paaiškinimą ar pareigūnai pagal jo žodžius rašė. Nukentėjusiojo atstovė nurodė ir tai, kad sūnus sakė, jog nenorėtų duoti parodymų teisme. 10.4. Liudytojas vyriausiasis tyrėjas V. B. teisme parodė, kad 2018 m. sausio mėn. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kai pas E. J. buvo rastos narkotinės medžiagos – kanapės. Nustatinėjo, iš ko jis įsigijo tas narkotines medžiagas. Pagal E. J. paaiškinime nurodytas aplinkybes nagrinėjo automobilio duomenis, socialinio tinklalapio „F“ paskyrą ir nustatė, kad narkotines medžiagas jis įsigijo iš D. V., kuris į susitikimą galėjo atvykti motinai priklausiančiu automobiliu. Atliekant tyrimą buvo sankcionuoti D. V. pokalbiai. Iš D. V. ir asmenų, galimai norinčių įsigyti narkotinių medžiagų, pokalbių matėsi, kad jiems D. V. liepdavo rašyti į socialinį tinklalapį „F“. Vienas iš tokių asmenų paklausė, kaip jis yra pasivadinęs, į ką D. V. atrašė – „YYY“. Peržiūrėjus iš E. J. paimto telefono duomenis buvo rastas pokalbis su „YYY“ apie „cigariuką“ po 12 Eur. To pokalbio metu jie derino susitikimo vietą Y prie prekybos centro „X“. Buvo užfiksuotas ir D. V. pokalbis su O. V., kuris parodė, o po to ir atpažino pagal nuotrauką D. V. kaip panašų asmenį iš kurio įsigydavo narkotines medžiagas. 10.5. Liudytojas O. V. teisme parodė, kad narkotines medžiagas Y buvo įsigijęs 2-3 kartus iš vaikino, kuris yra aukštas, tamsių plaukų, bet ne iš nuteistojo. Ikiteisminio tyrimo metu atpažino tiesiog iš matymo matytą pažįstamą, nes policijos pareigūnai darė spaudimą. Jis spėliojo vaikino, iš kurio įsigijo vardą, Teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, (1 t., 76-78 b.l.) ir asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas (1 t., 79-81 b.l.). Ikiteisminio tyrimo metu O. V. parodė, kad 2018 m. narkotines medžiagas įsigydavo iš asmens, kuris buvo apie 20 metų amžiaus, apie 1 m 80 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, tamsių plaukų. Su tuo vaikinu jie susitiko Y už prekybos centro „X“ esančioje gatvėje ir iš jo įsigijo apie 2-3 gramus narkotinių medžiagų už 20-30 Eur. Jis vardo ir pavardės nesakė, tik minėjo pravardę – „DX“ ar „DY“. Prireikus narkotinių medžiagų jis parašydavo žinutę ir jie susitikdavo. Minėtą vaikiną jis galbūt galėtų atpažinti. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, kad O. V. neatpažįsta nei vieno asmens, apie kurį davė parodymus, tačiau nurodė D. V. kaip asmenį, kuris jam iš veido bruožų, plaukų spalvos ir šukuosenos labai panašus į jo apibūdintą asmenį. Teisminio nagrinėjimo metu po šių perskaitytų protokolų liudytojas paaiškino, kad tam asmeniui jis nerašydavo žinučių, o paskambindavo. Pareigūnai darė spaudimą, nors nenurodė ką būtent atpažinti, sakė tik rodyti, todėl jis ir parodė asmenį, kuris buvo matytas. 10.5. Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matosi, kad E. J. pateikė foliją, kurioje yra galimai narkotinė medžiaga, ir telefoną „S“ (1 t., 58-60 b.l.). 10.6. Specialisto išvadoje Nr. 140-(149)-IS1-207 nurodyta, kad žalios spalvos iš dalies susmulkinta augalinė medžiaga iš folijos pakuotės, 2018 m. sausio 5 d. rastos pas E. J., yra narkotinės medžiagos – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 0,36 g (THC koncentracija yra 10,8%) (1 t., 117-119 b.l.). 10.7. Iš specialisto išvados Nr. 30-(20)-IS1-47 ir apžiūros protokolo matosi, kad iš telefono „S“, pateikto E. J., gauti duomenys buvo perkelti į kompaktinį diską. Šiuose duomenyse rastas 2018 m. sausio 4 d. dviejų asmenų susirašinėjimas dėl galimai narkotinių medžiagų įsigijimo. Vienas asmuo pasivadinęs „D. J.“, o kitas – „YYY“. Šio susirašinėjimo metu „D. J.“ nori įsigyti „cigariukų“ po 12 Eur už vienetą ir derina susitikimo vietą Y (1 t., 63-65, 66-67, 68-71 b.l.). 10.8. Iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo matosi, kad SMS žinute parašo asmeniui, kad „F“ jis yra pasivadinęs „YYY“ (1 t., 135-136, 137-144 b.l.). 10.9. Iš gauto atsakymo iš „F. I. Ltd“ matosi, kad socialinio tinklalapio „F“ paskyra „YYY“ registruota 2016 m. lapkričio 17 d., registruotas elektroninio pašto adresas – v.d@xxx.com (1 t., 101-106, 108-112 b.l.). 10.10. Kratos (D. V. gyvenamojoje vietoje) protokole, specialisto išvadoje Nr. 30-(147)-IS1-334 ir apžiūros protokole nurodyta, kad gyvenamojoje vietoje paimtame D. V. kompiuteryje „XX“ buvo naudota paskyra, kurios pavadinimas yra „YYY“ (2 t., 17-22, 37-38, 39-40, 41-44 b.l.). 10.11. Iš kratos protokolo (D. V. automobilyje), specialisto išvados Nr. 30-(149)-IS1-168 ir apžiūros protokolo matosi, kad ir planšetiniame kompiuteryje, paimtame iš D. V. automobilio, elektroninio pašto v.d@xxx.com vartotojo pavadinimas yra „YYY“ (2 t., 81-84, 87-88, 89-90, 91 b.l.). 11. Nors D. V. kaltu neprisipažino ir nurodė, kad E. J. narkotinių medžiagų nepardavė, o, priešingai, iš jo jis pirko narkotines medžiagas, tačiau jau išdėstyti įrodymai ir jų visuma paneigia tokius jo parodymus ir patvirtina, jog būtent D. V. platino narkotines medžiagas nepilnamečiui E. J.. 12. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad šioje byloje nukentėjusiojo E. J. parodymai yra itin svarbūs, tačiau iš skundžiamo nuosprendžio matosi, jog jo parodymus teismas vertino tik atskirai, o teisme ir ikiteisminio tyrimo metu duotų E. J. parodymų bei jo paaiškinimo nelygino nei tarpusavyje, nei su kitais bylos įrodymais, jų nesusiejo į vientisą loginę grandinę. Apie tai teisingai nurodoma prokuroro apeliaciniame skunde. Be to, prokuroras teisingai nurodo, kad tam tikrų duomenų teismas apskritai neįvertino. 13. Teisme E. J. parodė, kad pas jį surastą lankstinuką su narkotine medžiaga įsigijo per pažįstamą, bet ne iš D. V.. Pareigūnams nenorėjo nurodyti to pažįstamo, todėl pasakė, kad tai – D. V.. Apklausiamas tyrėjos jis sakė netiesą, melavo, kad dėl narkotinių medžiagų įsigijimo jis bendravo socialiniame tinklalapyje „F“. Su asmeniu, pasivadinusiu „YYY“, gal ir teko bendrauti. Kaip teisingai nurodyta prokuroro skunde, tokie nukentėjusiojo E. J. parodymai pirmiausia prieštarauja jo paties ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymais ir paaiškinime nurodytoms aplinkybėms. Ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad narkotines medžiagas įsigijo iš vaikino Y. Su šiuo vaikinu susirašė socialiniame tinklalapyje „F“ ir susitarė dėl narkotinių medžiagų įsigijimo, po to nuvažiavęs į Y prie prekybos centro „X“ nusipirko narkotinės medžiagos. Tas vaikinas, pardavęs narkotikus, atvažiavo raudonos spalvos automobiliu. Ikiteisminio tyrimo metu E. J. paaiškino, kad tam tikrų aplinkybių (vaikino, iš kurio pirko narkotines medžiagas, socialinio tinklalapio paskyros pavadinimo, to vaikino automobilio modelio ir paties vaikino apibūdinimo, taip pat kas ir kiek mokėjo už narkotikus) neprisimena, tačiau paaiškino, kad šias aplinkybes jis teisingai nurodė paaiškinime, rašytame iš karto po įvykio. E. J. 2018 m. sausio 5 d. paaiškinime nurodyta, kad socialiniame tinklalapyje „F“ su asmeniu, pasivadinusiu „YYY“, bendravo dėl narkotinių medžiagų. Jis parašė, kad nori įsigyti narkotinių medžiagų, o „YYY“ atrašė, jog 1 gramo kaina yra 12 Eur, taip pat ir tai, jog reikės atvažiuoti į Y prie prekybos centro „X“. Toje vietoje susitikęs su minėtu vaikinu šis jam pardavė susuktas folijoje kanapes už 12 Eur. Paaiškinime nurodyta, kad minėtas vaikinas buvo atvažiavęs raudonos spalvos automobiliu „A“, taip pat E. J. nurodė vaikino duomenis – apie 18-20 metų amžiaus, liekno kūno sudėjimo, 1 m 90 cm ūgio, jo plaukai juodos spalvos. Nors teisme E. J. nurodė, kad paaiškinime nurodytos aplinkybės nėra teisingos, o ikiteisminio tyrimo metu davė irgi neteisingus parodymus pagal paaiškinime nurodytas aplinkybes, tačiau būtent šias aplinkybes patvirtina kiti įrodymai. 14. Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo ir specialisto išvados Nr. 140-(149)-IS1-207 matosi, kad pas E. J. buvo surastos narkotinės medžiagos – kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 0,36 g (THC koncentracija yra 10,8%). Nukentėjusiojo E. J. mobiliajame telefone užfiksuotas 2018 m. sausio 4 d. susirašinėjimas su asmeniu, kuris pasivadinęs „YYY“. Šio susirašinėjimo metu E. J. nurodo, kad nori įsigyti „cigariuką“ po 12 Eur ir derina susitikimo vietą Y. Apie tai, kad įsigyti narkotinių medžiagų E. J. vyko į Y, parodė jo motina A. J.. Ji parodė ir tai, kad to asmens, iš kurio įsigijo narkotines medžiagas, E. J. pagal vardą ir pavardę nepažįsta. Būtent apie šias aplinkybes paaiškinime ir po to apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė ir pats E. J.. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, iš tikrųjų E. J. nebuvo daromas parodymas atpažinti, tačiau paaiškinime jis nurodė narkotines medžiagas pardavusio asmens bruožus. O atliekant ikiteisminį tyrimą būtent pagal paaiškinime nurodytus bruožus buvo nustatyta, kad tas asmuo yra D. V.. Vyriausiasis tyrėjas V. B. parodė, kad atsižvelgiant į E. J. paaiškinime nurodytas aplinkybes, nagrinėjo socialinio tinklalapio paskyrą ir automobilio duomenis. Iš bylos matosi, kad ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 124, 126-127, 129-130 b.l.) buvo leista atlikti D. V. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, jos fiksavimą ir kaupimą. Šios procesinės prievartos priemonės metu užfiksuota D. V. žinutė, kurioje nurodyta, jog socialiniame tinklalapyje „F“ jis naudojasi paskyra, kuri vadinasi „YYY“. Teisiamojo posėdžio metu perklausius užfiksuotus pokalbius ir perskaičius šią žinutę pats nuteistasis D. V. patvirtino, kad jo socialinio tinklalapio anketa vadinasi „YYY“ (3 t., 18 b.l.). Tą patvirtina ir kiti objektyvūs duomenys – „F. I. Ltd“ raštas, kratų (D. V. gyvenamojoje vietoje ir automobilyje) ir apžiūrų protokolai bei specialistų išvados Nr. 30-(147)-IS1-334 ir Nr. 30-(149)-IS1-168, iš kurių matosi, kad tiek socialinio tinklalapio, tiek elektroninio pašto paskyromis „YYY“ naudojosi D. V.. Kaip parodė tyrėjas V. B., ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta ir tai, kad į susitikimą su E. J. D. V. galėjo atvykti motinai priklausiančiu automobiliu. Pats nuteistasis parodė, kad būtent motinai priklausiančiu raudonos spalvos automobiliu „A“ ir atvyko susitikti su E. J., su kuriuo, priešingai nei teisme parodė nukentėjusysis, socialiniame tinklalapyje susirašydavo dėl narkotinių medžiagų. Iš bylos matosi, kad raudonos spalvos automobilis „A“, valst. Nr. ( - )“, nuo 2011 m. spalio 14 d. priklauso I. V. (2 t., 62 b.l.). Tai, kad nuteistasis naudojosi šiuo automobiliu, patvirtina kitos ikiteisminio tyrimo metu taikytos procesinės prievartos priemonės slapto sekimo metu užfiksuoti duomenys (1 t., 151-152, 153-155 b.l.). 14.1. Galima sutikti su pirmosios instancijos teismu, kad slapto sekimo metu neužfiksuota, jog D. V. perdavė E. J. ar kitiems asmenims narkotines medžiagas, tačiau šis slaptas sekimas buvo vykdomas po to, kai D. V. jau buvo pardavęs narkotinę medžiagą E. J.. Pažymėtina, kad šio sekimo metu D. V. buvo užfiksuotas kažką perduodantis kitam nenustatytam vyrui. Be to, atliekant D. V. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, jos fiksavimą ir kaupimą buvo užfiksuoti ne tik aptarti, bet ir kiti pokalbiai. Įrodymų visumoje vertinant šių pokalbių turinį matosi, kad D. V. užsiima narkotinių medžiagų prekyba. Liudytojas O. V., nors teisme nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu spėliojo vaikino, iš kurio įsigijo narkotikus vardą, tačiau ikiteisminio tyrimo metu ir asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad liudytojas lygiai taip pat susitikdavo su D. V., kurį atpažino kaip asmenį labai panašų į jo apibūdintą asmenį, iš kurio įsigydavo narkotines medžiagas. Byloje nėra jokių duomenų apie šiam liudytojui ikiteisminio tyrimo metu darytą pareigūnų spaudimą. Priešingai, iš protokolų matosi, kad jis pats savo parašu patvirtino duotų parodymų teisingumą. Taigi šios aplinkybės, taip pat ir kiti bylos duomenys (D. V. telefoniniai pokalbiai (1 t., 172-173, 174-175, 195-196, 197-200 b.l.), jo gyvenamojoje vietoje rastos narkotinės medžiagos – kanapės (2 t., 17-22, 27-30 b.l.) bei jo kompiuteryje esančios nuotraukos (2 t., 17-22, 37-38, 39-40 b.l.) patvirtina, kad D. V. susijęs su narkotinėmis medžiagomis, o jau išdėstytų įrodymų visuma patvirtina, jog tokias medžiagas – kanapes jis pardavė E. J.. 15. Pirmosios instancijos teismas suabejojo E. J. paaiškinimo kaip įrodymo leistinumu, nes šį paaiškinimą E. J. rašė ranka dalyvaujant tik jo motinai, bet nedalyvaujant nei psichologui, nei Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovui. 15.1. Iš bylos matosi, kad sulaikytas E. J. pirmiausia parašė paaiškinimą, o tik po to buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo pareigūno. Šį paaiškinimą E. J. rašė savo ranka, tai akivaizdu ir iš paties paaiškinimo, ir, nors teisme šio paaiškinimo turinio E. J. teigė jau neprisimenantis, tačiau patvirtino, kad kažką rašė. E. J. rašant šį paaiškinimą dalyvavo ir jo motina A. J., kuri teisme parodė, jog jai atvykus į komisariatą sūnus dar nebuvo pradėjęs rašyti paaiškinimo. Nors iš tikrųjų šį paaiškinimą E. J., kuris tuo metu buvo X metų amžiaus, rašė dalyvaujant tik jo motinai, o nedalyvaujant nei vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovui, nei psichologui, tačiau tokiu būdu nebuvo vykdoma jo apklausa, jam nebuvo suteiktas joks procesinis teisinis statusas. E. J. laisva valia paaiškinime tik išdėstė aplinkybes, kurias norėjo nurodyti ir nurodė. Kaip teisingai apeliaciniame skunde prokuroras nurodo, duomenų, jog šį paaiškinimą būtų įtakoję policijos pareigūnai, nėra. Priešingai, paaiškinime nurodytos aplinkybės atitinka kitus įrodymus bei duomenis, kurie buvo išsiaiškinti tik vėliau atliekant ikiteisminį tyrimą. Pavyzdžiui, tokios aplinkybės, kad parduodant narkotines medžiagas D. V. atvažiavo raudonos spalvos automobiliu, o būtent „A“, tai, jog D. V. narkotinę medžiagą pardavinėjo po 12 Eur už gramą, be to, pardavusio asmens nurodyti bruožai ir jo socialinio tinklalapio paskyros pavadinimas atitinka būtent D. V.. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad iš karto po įvykio E. J. paaiškinime nurodytos aplinkybės nebuvo iš anksto apgalvotos, tokios aplinkybės ir tikslesnės. Paaiškinime nurodytų aplinkybių teisingumą apklaustas liudytoju, dalyvaujant ir psichologei, E. J. patvirtino ikiteisminio tyrimo tyrėjai. Kaip nurodoma prokuroro apeliaciniame skunde, nors teisme E. J. nurodė apie baimę policijoje, tačiau joks spaudimas duoti atitinkamus parodymus nenustatytas, be to, iš paties E. J. apklausos vaizdo įrašo taip pat nėra pagrindo teigti apie kažkokią jo baimę ir nenorą duoti parodymus. Be to, E. J. turėjo teisę ir galimybę susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, tačiau nei su ja susipažino, nei pateikė jokių prašymų ar pastabų (2 t., 161 b.l.). 15.2. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal BPK 276 straipsnio 4 dalį byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai. Šie duomenys neturi savarankiškų įrodymų reikšmės, jie teismo sprendime gali būti analizuojami, jais remiamasi tik tikrinant kitų bylos įrodymų patikimumą ir yra reikšmingi formuojant teismo vidinį įsitikinimą. Taigi, nors ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti E. J. parodymai ir nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šie jo parodymai yra svarbūs kitų byloje surinktų įrodymų patikrinimui, be to, jie reikšmingi formuojant teismo vidinį įsitikinimą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad E. J. motina teisme nurodė apie sūnaus nenorą duoti parodymus teisme, o iš teisminio nagrinėjimo metu duotų jo parodymų matosi, jog E. J. paneigė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir paaiškinime nurodytas aplinkybes, nors šių jau teisme duotų jo parodymų nepatvirtina kiti įrodymai. Nepatvirtina ir tokių jo parodymų, kad ne jis, o jo prašymu draugas jam nupirko narkotines medžiagas. Tuo tarpu būtent E. J. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo tyrėjai, kuriuose patvirtino paaiškinime nurodytas aplinkybes, patvirtina jau išdėstytus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, be to, šie jo parodymai itin svarbūs vidiniam teismo įsitikinimui. 16. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinus įrodymus tiek atskirai, tiek tarpusavyje, taip pat susiejus juos į vientisą loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui nesuteikus išskirtinės reikšmės, teisėjų kolegija daro išvadą, kad D. V. platino narkotines medžiagas nepilnamečiui. Nors byloje nėra užfiksuotas pats narkotinių medžiagų perdavimo faktas nepilnamečiui, tačiau išnagrinėtų įrodymų visuma patvirtina, kad būtent D. V. pardavė narkotines medžiagas – kanapes E. J.. Atsižvelgiant į nuteistojo ir nukentėjusiojo amžiaus skirtumą, kuris buvo pakankamai didelis, į tai, kad iš apklausos vaizdo įrašo E. J. vizualiai atrodo pagal savo amžių, daroma išvada, jog nuteistasis D. V. suvokė, kad E. J. yra nepilnametis. Ir pats D. V. teigė žinojęs, jog E. J. yra nepilnametis. Jau aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad D. V. suvokė, jog narkotines medžiagas parduoda nepilnamečiui ir norėjo taip veikti. Todėl šią nusikalstamą veiką jis padarė tiesiogine tyčia. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad D. V. veikoje yra visi būtini BK 261 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, todėl jis pripažįstamas kaltu padarius šią nusikalstamą veiką. 17. Dėl to, kas jau išdėstyta, teisėjų kolegija nuosprendžio dalį, kuria D. V. pagal BK 261 straipsnį išteisintas, naikina ir šioje dalyje priima naują, apkaltinamąjį nuosprendį. Tačiau šioje dalyje prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Iš prokuroro apeliacinio skundo turinio matosi, kad D. V. pagal BK 261 straipsnį prašoma pripažinti kaltu pagal kaltinimą, kuris išdėstytas kaltinamajame akte. Tačiau šis kaltinimas ydingas, dalis jo šalinama, o dalis taisoma dėl aiškaus rašymo apsirikimo. Iš bylos matosi, kad nors ikiteisminio tyrimo metu D. V. apie įtarimą pagal BK 261 straipsnį buvo pranešta du kartus, antrąjį kartą pranešime apie įtarimą nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės aprašytos tiksliau, tačiau kaltinamajame akte BK 261 straipsnyje numatyta veika vėl buvo aprašyta taip, kaip pirmajame pranešime apie įtarimą. Aprašant šią nusikalstamą veiką kaltinime nurodoma, kad D. V. ne tik pardavė narkotines medžiagas (kanapes) nepilnamečiui E. J., bet prieš tai, iki 2018 m. sausio 5 d., ir pats tas narkotines medžiagas neteisėtai įgijo, turėdamas tikslą jas parduoti ir kitaip platinti. Kaltinime taip pat nurodoma, kad D. V. kanapes pardavė E. J. už 12 litų. Nustatyta, kad teisėjo nutartimi ši byla buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje pagal kaltinimus, kurie nurodyti kaltinamajame akte. Teisminio nagrinėjimo metu prokuroras prašymų pakeisti ar patikslinti kaltinimą nepareiškė, pats teismas savo iniciatyva to irgi nepadarė. Keisti arba tikslinti kaltinimą neprašoma ir prokuroro apeliaciniame skunde. Teisėjų kolegijos nuomone, tai gali būti paaiškinama tiek prokuroro, tiek ir pirmosios instancijos teismo nedėmesingumu, nes akivaizdu, kad kai kurios kaltinime nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės. Pavyzdžiui, akivaizdu, kad 2018 m. pradžioje narkotinės medžiagos negalėjo būti parduotos už litus, kurių tuo metu seniai nebuvo apyvartoje. Akivaizdu, kad D. V. E. J. kanapes pardavė ne už 12 litų, o už 12 eurų, ir tai patvirtina netgi šiame nuosprendyje jau aptartas jų tarpusavio susirašinėjimas. 18. Šiuo nuosprendžiu pripažindama D. V. kaltu pagal BK 261 straipsnį teisėjų kolegija iš jam pareikšto kaltinimo pirmiausia šalina jo dalį dėl neteisėto narkotinių medžiagų įgijimo turint tikslą jas parduoti ir kitaip platinti. Teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad neteisėtas narkotinių medžiagų įgijimas nėra būtinas BK 261 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymis. Objektyviosios pusės sudėties požymis šiuo atveju yra narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimas, t. y. šių medžiagų atlygintinis ar neatlygintinis perdavimas kitam asmeniui – nepilnamečiui. Kad D. V. pardavė narkotines medžiagas nepilnamečiui E. J., yra įrodyta ir tai šiame nuosprendyje jau buvo aptarta. Tuo tarpu neteisėtas tų narkotinių medžiagų įgijimas šiuo atveju ne tik nebuvo BK 261 straipsnio dispozicijos požymiu, tačiau to įgijimo aplinkybės apskritai nebuvo nustatytos ir įrodytos. Tuo tarpu kaltinimo dalis dėl narkotinių medžiagų pardavimo už 12 litų keičiama dėl aiškaus rašymo apsirikimo, nes visiems akivaizdu, kad narkotinės medžiagos buvo parduotos ne už litus, o už eurus. Tai, kad dalis kaltinimo (dėl neteisėto narkotinių medžiagų įgijimo) šalinama, o kita dalis patikslinama, teisėjų kolegijos nuomone, iš dalies tik palengvina nuteistojo D. V. padėtį. Be to, tai nepažeidžia nuteistojo teisės žinoti, kuo jis yra kaltinamas ir dėl to gintis. Dėl D. V. paskirtos bausmės 19. Nuteistasis D. V. apeliaciniame skunde prašo jo atsakomybę pagal BK 259 straipsnio 2 dalį lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad jis prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taip pat prašo taikyti BK 75 straipsnį ir atidėti skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Nuteistojo apeliacinį skundą teisėjų kolegija atmeta. 20. Nuteistasis apeliaciniame skunde labai plačiai dėsto BK 41, 54, 61 ir kitų straipsnių, nustatančių bausmės skyrimo taisykles, nuostatas, taip pat šiuo metu galiojančią teismų praktiką skiriant bausmes, tačiau faktiškai nenurodo, kokie pažeidimai padaryti skiriant bausmę pačiam apeliantui. Aiškiai išdėstytas iš esmės tik prašymas pripažinti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tačiau ir šį prašymą teisėjų kolegija atmeta. 21. Pagal galiojančią teismų praktiką BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai kaltininkas ne tik prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, bet ir kartu nustatoma bent viena iš šių aplinkybių: jis nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Vien kaltininko prisipažinimas, nenustačius jo nuoširdaus gailėjimosi atsakomybę lengvinančia aplinkybe nepripažįstamas. Be to, pagal galiojančią praktiką, kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai jis pripažįsta esmines tos nusikalstamos veikos aplinkybes savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų. Nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos nustatomas tada, kai kaltininkas atlieka pozityvius veiksmus – stengiasi atlyginti žalą, atsiprašo nukentėjusiojo, kritiškai vertina savo poelgį, išgyvena dėl jo ir kt. Teismas turi įvertinti ar asmens gailėjimasis yra nuoširdus, tikras, ar ne apsimestinis. 22. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių D. V. atsakomybę pagal BK 259 straipsnio 2 dalį nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Nors tokia teismo išvada plačiau nemotyvuota, tačiau pats sprendimas nepripažinti D. V. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, teisėjų kolegijos nuomone, yra pagrįstas. Iš bylos matosi, kad nors D. V. tikrai prisipažino kaltu dėl pas jį surastų narkotinių ir psichotropinių medžiagų neteisėto laikymo, tačiau tokį jo prisipažinimą nėra pagrindo vertinti savanorišku. Akivaizdu, kad D. V. pripažino savo kaltę tik dėl to, kas jau buvo nustatyta kitais įrodymais, t. y. kai narkotinės ir psichotropinės medžiagos buvo surastos ir paimtos kratos metu nuteistojo gyvenamojoje vietoje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad prisipažinęs kaltu dėl neteisėto šių narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikymo, D. V. teisėsaugos institucijoms rišliai taip ir nepaaiškino tų medžiagų įsigijimo aplinkybių. Be to, nors apeliaciniame skunde kelis kartus dėstoma apie nuoširdų nuteistojo gailėjimąsi, nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu nuteistasis, teisėjų kolegijos vertinimu, neatliko jokių veiksmų ir savo elgesiu neparodė tikrai kritiško požiūrio į savo ankstesnį elgesį, išgyvenimo dėl jo ir kt. Taigi daroma išvada, kad pagal galiojančią teismų praktiką pripažinti D. V. atsakomybę pagal BK 259 straipsnio 2 dalį lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nebuvo ir šiuo metu nėra pagrindo. 23. BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika yra baudžiamasis nusižengimas, kuris baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba bauda, arba areštu. Teismas, paskirdamas D. V. bausmę, atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes, taip pat ir į tai, kad D. V. anksčiau jau teistas už sunkų nusikaltimą ir kad tas teistumas neišnykęs. Todėl buvo paskirta griežčiausios rūšies, t. y. arešto bausmė. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, už šią nusikalstamą veiką D. V. paskirta minimali 10 parų arešto bausmė nei rūšimi, nei dydžiu nėra aiškiai per griežta. 24. Apeliaciniame skunde nuteistasis nesutinka ir su jam paskirta galutine subendrinta bausme, prašo taikyti BK 75 straipsnį ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Tačiau visi šie prašymai ir juos skunde grindžiantys argumentai yra atmetami, nes šiuo nuosprendžiu naikinama skundžiamo nuosprendžio dalis dėl D. V. išteisinimo ir jis pripažįstamas kaltu pagal BK 261 straipsnį, t. y. pripažįstamas padaręs kitą nusikalstamą veiką, priskiriamą labai sunkių nusikaltimų kategorijai. 25. Skiriant D. V. bausmę pagal BK 261 straipsnį, teisėjų kolegija vėl iš dalies tenkina prokuroro apeliacinį skundą, vadovaujasi BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtimi ir atsižvelgia į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Teisėjų kolegija jokių D. V. atsakomybę pagal BK 261 straipsnį lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustato. Skiriant bausmę atsižvelgiama į tai, kad padarytas tyčinis labai sunkus nusikaltimas ir kad platinant (parduodant) narkotines medžiagas nepilnamečiui, D. V. padarė didelę žalą labai jaunam nukentėjusiajam. Dėl tokių kaltininko veiksmų į narkomaniją įtraukiami jauni asmenys, kurių tolesnis brendimas, psichikos vystymasis, išsilavinimo siekimas ir apskritai sveikatos būklė yra komplikuojami. Kaip ir pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegija atsižvelgia ir į nuteistojo asmenybę bei tai, kad D. V. nusikalsta ne pirmą kartą ir tai daro neatsitiktinai. Jis jau yra teistas už sunkų nusikaltimą pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, o naujas nusikalstamas veikas padarė ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Naujos D. V. nusikalstamos veikos numatytos tame pačiame BK skyriuje ir susijusios su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Kita vertus, skiriant D. V. bausmę pagal BK 261 straipsnį, o taip pat ir galutinę subendrintą bausmę, teisėjų kolegija atsižvelgia ir į jo padarytų nusikalstamų veikų, ir nuteistojo asmenybės pavojingumą mažinančias aplinkybes. Atsižvelgiama į tai, kad nepilnamečiui E. J. nuteistasis narkotines medžiagas pardavė tik vieną kartą ir tai buvo nedidelis narkotinių medžiagų kiekis. Taip pat atsižvelgiama ir į labai jauną paties D. V. amžių. BK 261 straipsnyje numatytą nusikaltimą D. V. padarė būdamas tik 18 metų amžiaus. Įvertinant šio nusikaltimo padarymo aplinkybes, taip pat tai, kad D. V. yra normaliai subrendęs, teisėjų kolegijos nuomone, taikyti jam nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus, numatytus BK XI skyriuje, remiantis BK 81 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nėra pagrindo. Taip pat nėra jokių aplinkybių, dėl kurių D. V. būtų pagrindas skirti švelnesnę negu įstatyme numatyta bausmę taikant BK 62 straipsnio arba BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Tačiau atsižvelgiant į jauną D. V. amžių ir kitas aplinkybes, teisėjų kolegija skiria D. V. pagal BK 261 straipsnį bausmę, kuri yra dar artimesnė sankcijos žemutinei ribai negu to prašoma prokuroro apeliaciniame skunde. 26. Pagal BK 261 straipsnį šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, apėmimo būdu pirmiausia bendrinama su skundžiamu nuosprendžiu jau paskirta bausme pagal BK 259 straipsnio 2 dalį. Byloje nustatyta, kad Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendžiu D. V. jau buvo nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 metams, o vadovaujantis BK 92 straipsniu, šios laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. Abi naujas nusikalstamas veikas D. V. padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, todėl, vadovaujantis BK 64 straipsniu, prie jam paskirtos subendrintos bausmės dar turi būti pridėta ir dalis ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės. Apeliaciniame skunde prokuroras prašo taikyti BK 64 straipsnio 1 dalį ir 3 dalį ir pridėti tik mažesniąją dalį, t. y. 1 metus, ankstesniu nuosprendžiu paskirtos neatliktos laisvės atėmimo bausmės. Teisėjų kolegija sutinka su tokiu prašymu ne tik todėl, kad nuteistojo padėtis negali būti pabloginta labiau, negu to prašoma prokuroro apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 4 dalis). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į ankstesnį, t. y. Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendį (2 t., 141-144 b.l.). Šio nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodyta, kad įrodymų tyrimas buvo atliktas sutrumpinta jų tyrimo tvarka, kaltinamasis kaltę pripažino visiškai, todėl jam paskirta bausmė mažintina 1/3 (BK 641 straipsnis). Tačiau iš šio nuosprendžio rezoliucinės dalies matosi, kad teismas BK 641 straipsnio nepritaikė ir D. V. paskirtos 3 metų laisvės atėmimo bausmės 1/3 nesumažino. Šis ankstesnis nuosprendis jau įsiteisėjęs ir negali būti pakeistas. Tačiau teisėjų kolegija mano, kad šiuo atveju ne tik dėl paties nuteistojo, neapskundusio šio nuosprendžio, tačiau ir dėl teismo bei prokuroro neatidumo įsiteisėjo nuosprendis, kuriuo buvo pažeista nuteistojo teisė į teisingą bausmę. Tai yra ta aplinkybė, dėl kurios D. V. padarius naujas nusikalstamas veikas, skiriant galutinę subendrintą bausmę turi būti pridedama ne visa, o tik dalis ankstesniu nuosprendžiu paskirtos, neatliktos bausmės. 27. Nuteistojo prašymas taikyti BK 75 straipsnį ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą taip pat atmetamas. Galima sutikti su apeliacinio skundo argumentais apie tai, kad ne vieną kartą taikyti BK 75 straipsnį įstatymai kategoriškai nedraudžia. Kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-194-942/2017 nurodyta, kad baudžiamajame įstatyme nenustatytas reikalavimas, kad nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas vieną kartą, tačiau teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja išvadą, jog pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais. Teismas išimtinio atvejo galimybę nustato vertindamas visas bylos aplinkybes, susijusias su padaryta nusikalstama veika ir kaltininko asmenybe, o tokį sprendimą privalo motyvuoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013, 2K-56/2014). Kita vertus, aplinkybė, kad asmeniui anksčiau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, negali būti suabsoliutinama. Ar yra pagrindas atidėti nuteistajam, kuriam jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, paskirtos bausmės vykdymą, sprendžia teismas ir šios teismo išvados turi būti pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Priimdamas tokį pakartotinį sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės paskirtimi, nustatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-457-677/2015). 27.1. Tačiau dar kartą atidėti bausmės vykdymą D. V. nėra galimybės dėl kitų priežasčių. Atkreiptinas dėmesys, kad ankstesniuoju nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas D. V. buvo atidėtas, vadovaujantis ne BK 75 straipsniu, o BK 92 straipsniu, numatančiu bausmės vykdymo atidėjimą nepilnamečiui. Tuo tarpu šiuo metu už nusikalstamas veikas, kurias padarė jau būdamas pilnametis, gali būti taikomas tik BK 75 straipsnis, o šis baudžiamasis įstatymas atidėti laisvės atėmimo bausmę už sunkius arba labai sunkius tyčinius nusikaltimus galimybės nenumato. Nenumatoma galimybė atidėti ir didesnę negu 4 metų laisvės atėmimo bausmę už tyčinį nusikaltimą. D. V. padarė tyčinį labai sunkų nusikaltimą ir jam paskirta griežtesnė negu 4 metų laisvės atėmimo bausmė. Todėl jam taikyti BK 75 straipsnį nėra galimybės.

12Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu,

Nutarė

13Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio dalį, kuria D. V. pagal BK 261 straipsnį išteisintas, nes neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį.

14D. V. pripažinti kaltu pagal BK 261 straipsnį ir paskirti jam bausmę laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams.

15Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, šią bausmę ir Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį paskirtą bausmę subendrinti apėmimo būdu ir paskirti D. V. subendrintą bausmę laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams.

16Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, prie šios subendrintos bausmės pridėti dalį, t. y. 1 (vienerius) metus neatliktos laisvės atėmimo bausmės, paskirtos Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendžiu, ir paskirti D. V. galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams, nustatant šią bausmę atlikti pataisos namuose.

17Bausmės laiką pradėti skaičiuoti nuo D. V. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

18Į bausmę įskaityti D. V. laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. vasario 26 d. iki 2019 m. vasario 28 d.

19Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

20Nuteistojo D. V. apeliacinį skundą atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai