Byla e2-1563-864/2018

1Vilniaus apygardos teismo teisėja Ramunė Mikonienė, sekretoriaujant Donatai Matuzevičienei, dalyvaujant ieškovei L. M., jos atstovei advokatei J. P., atsakovo VŠĮ Vilniaus universitetinės ligoninės Santaros klinikos atstovei advokatei R. I., atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančios per filialą Lietuvoje, atstovei pagal įgaliojimą J. V., trečiajam asmeniui D. Š., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. M. ieškinį atsakovams VŠĮ Vilniaus universitetinės ligoninės Santaros klinikai ir AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančiai per filialą Lietuvoje, trečiasis asmuo D. Š., dėl Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2017 m. liepos 12 d. sprendimo dalies panaikinimo ir turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, ir atsakovo VŠĮ Vilniaus universitetinės ligoninės Santaros klinikų priešieškinį ieškovei L. M. dėl Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2017 m. liepos 12 d. sprendimo dalies panaikinimo, tretieji asmenys D. Š., AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikianti per filialą Lietuvoje, ir

Nustatė

2I. Bylos esmė

3

  1. Tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovės L. M. patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dėl, anot ieškovės, neinformavimo ar nepakankamo informavimo ir netinkamai (neatidžiai, nerūpestingai) suteiktos atsakovo VŠĮ Vilniaus universitetinės ligoninės Santaros klinikos darbuotojos (trečiojo asmens D. Š.) elektrokoaguliacijos procedūros.

4II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai

5

  1. Ieškovė ieškiniu prašo panaikinti Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos (toliau – Komisija) 2017 m. liepos 12 d. sprendimo Nr. ( - ) (toliau – Komisijos sprendimas) dalį, kuria buvo atmestas ieškovės L. M. skundas ir priimti šioje dalyje naują sprendimą, t. y. priteisti ieškovei solidariai iš atsakovų VŠĮ Vilniaus universitetinės ligoninės Santaros klinikos (toliau – atsakovas, Santaros klinika) ir AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančios per filialą Lietuvoje, (toliau – atsakovas, Draudimo bendrovė) 164,80 Eur dydžio turtinės ir 1 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškovė teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose (ieškinyje, rašytiniuose paaiškinimuose) ir jos atstovė teismo posėdžio metu nurodo, kad ieškovei 2016 m. sausio 14 d. Santaros klinikoje buvo atlikta elektrokoaguliacija, kurią atliko trečiasis asmuo – gydytoja otorinolaringologė D. Š. (toliau – trečiasis asmuo, gydytoja). Ieškovės teigimu, jai išdėsčius savo nusiskundimus dėl varginančio nuolatinio kraujavimo iš nosies, gydytoja trumpai nurodė, kad iš karto darys elektrokoaguliaciją ir po šios procedūros nosies kraujavimas baigsis. Ieškovės teigimu, platesnių paaiškinimų apie tokios procedūros eigą, gijimo procesą, liekamuosius padarinius, galimas kontraindikacijas bei įtaką įprastam pacientės elgesiui, darbingumui ir dienos režimui gydytoja ieškovei nepateikė, ji taip pat nepasiteiravo, ar ieškovė sutinka su šios procedūros atlikimu, turint omenyje jos eigą ir galimas pasekmes, kurios nebuvo atskleistos, nepasidomėjo, ar ieškovė procedūros atlikimo dieną ir artimiausiu metu ketina dirbti ar užsiimti kita aktyvia veikla. Nurodo, kad gydytoja tik pateikė pasirašyti kelias dokumentų formas, kuriose būsimos procedūros eiga ir pasekmės nebuvo nurodytos. Ieškovė, matydama, kad gydytoja pati jai nieko paaiškinti neketina, elgiasi abejingai ir tik skuba atlikti procedūrą, susirūpinusi paklausė, ar procedūros metu jai skaudės, nes ji turi žemą skausmo slenkstį. Gydytoja atsakė, kad retsykiais kai kuriems pacientams šiek tiek skauda, bet skausmą tverti tikrai galima. Tada gydytoja liepė ieškovei sėsti ant specialios kėdės, jai į rankas įdavė metalinę vonelę. Atlikusi vietinį nuskausminimą gydytoja ėmė elektra deginti ieškovei nosies gleivinėje esančias išsiplėtusias kraujagysles. Procedūros metu skausmas buvo milžiniškas. Ieškovė verkė. Gydytoja piktai liepė ieškovei neverkti ir kentėti, o seselė gailėdama ją laikė už rankos. Galiausiai baigusi procedūrą gydytoja išrašė baneocin antibiotinį tepalą ir drėkinantį rhynopantein tepalą, paaiškindama, kad juos reikia sumaišyti ir šiuo mišiniu du kartus per dieną dvi savaites ausies krapštuku atsargiai tepti vidinę nosies sparnelio dalį, tada švelniai prispausti sparnelį prie pertvaros ir neliesti rankomis. Taip pat pasakė, kad žaizda užgis po dviejų savaičių. Po procedūros išėjusi iš kabineto ieškovė buvo sutrikusi, jai labai skaudėjo nosį, drebėjo rankos ir kojos, iš nosies stipriai bėgo skystis (sekretas ar vaistai). Nuėjusi į savo automobilį ieškovė pusvalandį sėdėjo verkdama, kol pagaliau kiek nurimusi galėjo važiuoti namo, laikydama nosinę prie nosies, nes iš jos visą laiką bėgo skystis. Tačiau net ir grįžus namo ieškovei vis dar tebedrebėjo rankos ir kojos, o nosį labai skaudėjo. Tą dieną ji buvo visiškai nedarbinga ir galėjo tik būti namuose. Vėliau, laikydamasi gydytojos nurodymų, ieškovė du kartus per dieną dvi savaites tepė nurodytu vaistų mišiniu nosies ertmę, miegojo išsižiojusi, nes per nosį visai negalėjo kvėpuoti. Maždaug po dviejų savaičių ieškovei nusičiaudėjus iš nosies iškrito didelis šašas. Tada ji galėjo vėl laisvai kvėpuoti, bet kai su palengvėjimu patraukė į nosį oro, pajuto keistą švilpimą ir labai keistą spaudimą. Priėjusi prie veidrodžio, ieškovė vietoje šašo nosies pertvaroje pamatė skylę. Iš pradžių labai išsigando, vėliau ji nusiramino, nes pagalvojo, jog po kiek laiko vėl užsidės šašas ir skylė pertvaroje suaugs, tačiau bėgant laikui situacija negerėjo.
  3. Nurodo, kad po keleto mėnesių, ieškovė kreipėsi į kitus gydytojus otorinolaringologus A. M., R. P. ir D. R., kurie apžiūrų metu nustatė, jog skylė nosies pertvaroje - perforacija - yra apie 5 mm (vidutinio dydžio), vienintelis galimas jos panaikinimas - operacinis gydymas. Taip pat nustatė, kad nosies pertvara anatomiškai kreiva, todėl skylė gali didėti, tuomet operacija bus neišvengiama, priešingu atveju, gali įlūžti nosies kaulas. Skylės nosies pertvaroje padariniai - nosies švilpimas, gleivinės sausėjimas ir spaudimas nosies srityje dėl netaisyklingai patenkančio oro srauto be operacijos negali būti išspręsti. Gleivinės sausėjimas dalinai gali būti kompensuojamas nosies tepalais. Gydytojai taip pat paaiškino, kad skylė nosies pertvaroje atsirado dėl to, kad gydytoja D. Š., atlikdama elektrokoaguliaciją, pridegino per daug kraujagyslių iš karto abiejose nosies kremzlės pusėse, dėl ko susidarė šašai ir dingo kremzlės maitinimas.
  4. Ieškovė teigia, kad dėl gydytojos netinkamai atliktos procedūros, nesilaikant nustatytų medicinos praktikos ir medicinos paslaugų kokybės reikalavimų, anot ieškovės, jos neinformavimas, iš anksto nesuderinus procedūrų su paciente bei negavus jos sutikimo, nulėmė ieškovės sveikatos sutrikdymą, su tuo susijusius skausmus ir kitas su tuo susijusias pasekmes.
  5. Ieškovė paaiškina, kad 2016 m. rugsėjo 13 d. ji Santaros klinikai pateikė skundą, prašydama atlyginti jai 164,80 Eur turtinę žalą, kurią ji patyrė konsultuodamasi pas kitus gydytojus otorinolaringologus, siekdama išsiaiškinti savo sveikatos pakenkimo priežastis, bei 1 000 Eur neturtinę žalą, kurią ji patyrė dėl neigiamų emocinių išgyvenimų. Nurodo, kad 2016 m. rugsėjo 21 d. raštu Nr. SR-5123 Santaros klinika pakvietė ieškovę atvykti apžiūrai pas Santaros klinikos Ausų, nosies, gerklės centro vadovą gydytoją otorinolaringologą E. L.. Ieškovės teigimu, šis gydytojas otorinolaringologas ieškovę apžiūrėjo, nufotografavo, paskyrė stebėjimą ir liepė ateiti kitai apžiūrai po 6 mėnesių. Nurodo, kad tik po ieškovės kreipimosi, 2017 m. kovo 3 d. raštu Nr. SR-1466 Santaros klinika informavo ieškovę, kad kartu su Draudimo bendrove išnagrinėjo ieškovės skundą ir pateikė Draudimo bendrovės 2016 m. gruodžio 2 d. priimtą sprendimą Nr. ( - ), kuriame nurodyta, kad, Draudimo bendrovės nuomone, ieškovės pateiktas skundas yra nepagrįstas.
  6. Ieškovė nurodo, kad nesutikdama su tokiu jos skundo vertinimu, 2017 m. kovo 24 d. ji pateikė skundą Komisijai, kuri Komisijos sprendimu ieškovės skundą tenkino iš dalies, t. y. sprendė, jog žala ieškovės sveikatai, teikiant skundžiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas Santaros klinikoje, nebuvo padaryta, dėl ko ieškovės prašymas atlyginti turtinę žalą netenkintinas, o savo ruožtu prašymas atlyginti neturtinę žalą tenkintinas iš dalies, įpareigojant Santaros kliniką atlyginti ieškovei 200 Eur dydžio neturtinę žalą. Teigia, jog su tokiu Komisijos vertinimu ieškovė nesutinka, kadangi jis yra formalus ir neatitinka ieškovės skundo nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių bei ieškovės, kaip pacientės, teisių pažeidimo esmės.
  7. Paaiškina, jog Komisija, priimdama skundžiamą sprendimą, rėmėsi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Ausų, nosies ir gerklės ligų klinikos vadovo, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos specialisto konsultanto, gydytojo otorinolaringologo prof. habil. dr. V. U. 2017 m. gegužės 31 d. atsakymu į komisijos 2017 m. gegužės 19 d. raštu užduotus klausimus dėl ieškovei taikyto gydymo. Nurodo, kad ieškovė su gydytojo otorinolaringologo prof. habil. dr. V. U. pateiktu vertinimu nesutinka, tačiau Komisija į tai neatsižvelgė. Atkreipia dėmesį, jog gydytojas otorinolaringologas prof. habil. dr. V. U. klaidingai nurodė, kad anksčiau ieškovei buvo taikytos trumpalaikios veiksmingos procedūros, siekiant sumažinti pasikartojančių kraujavimų iš nosies riziką – prideginimas cheminėmis medžiagomis, nosies tamponavimai. Ieškovė pažymi, kad šios procedūros ieškovei niekada nebuvo taikytos, to nėra ir užfiksuota medicininiuose dokumentuose (ligos istorijoje). Nurodo, kad ieškovė taip pat nesutinka ir su gydytojo otorinolaringologo prof. habil. dr.V. U. padaryta išvada, kad ieškovei atsiradusi komplikacija (nosies pertvaros priekinės dalies perforacija nustatyta mažiau 10 mm skersmes) yra besimptomė, dėl ko tolimesnis jos gydymas šiuo metu nėra indikuotinas, kadangi dėl šios komplikacijos ieškovės gleivinė stipriai džiūsta, naktį ieškovė gali miegoti tik, jeigu šalia lovos veikia oro drėkintuvas, kartais iš nosies girdėti švilpimas. Taigi, anot ieškovės, dėl ieškovei atsiradusios komplikacijos ji patiria tiek fizinį, tiek psichologinį diskomfortą. Nurodo, jog ieškovė kaip nepagrįstą laiko ir kitą gydytojo otorinolaringologo prof. habil. dr.V. U. išvadą – ieškovės nosies pervaros perforacija yra nustatyta mažiau 10 mm skersmens. Teigia, kad tokie duomenys buvo nustatyti beveik prieš metus, o atsakovo atstovai, tame tarpe ir gydytoja, iki šiol nepasidomėjo, kaip kito ieškovės nosies pertvaros perforacija, kaip ieškovė jaučiasi. Atkreipia dėmesį, jog gydytojas otorinolaringologas prof. habil. dr.V. U. neatsakė į vieną iš esminių klausimų – ar ieškovei pagal jos sveikatos būklę galėjo būti atlikta elektrokoaguliacija, ar ji buvo būtina. Ieškovės nuomone, byloje surinkti duomenys patvirtina, kad ši procedūra, įvertinus ieškovės nosies gleivinės būklę ir bendrą jos sveikatos būklę, negalėjo būti ieškovei atlikta, o jei ir buvo – tai gydytoja turėjo ieškovę informuoti apie dėl šios procedūros gresiančias realias komplikacijas ir suteikti ieškovei teisę tokios procedūros atsisakyti, tačiau tai padaryta nebuvo, kas laikytina esminiu ieškovės teisių pažeidimu. Atkreipia dėmesį, kad gydytoja galėjo elektrokoaguliacijos procedūrą kiekvienai nosies kremzlės pusei taikyti atskirai skirtingais laikotarpiais, tokiu būdu sumažinti riziką perforacijos atsiradimui, o savo ruožtu Komisija šių aplinkybių nesiaiškino. Anot ieškovės, gydytojo otorinolaringologo prof. habil. dr. V. U. atsakyme neatskleistos ir Komisijos nurodytų tvarkų ir rekomendacijų turinys bei jų laikymąsis konkrečioje situacijoje, t. y. gydytojai teikiant ieškovei gydymo paslaugas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovės teigimu, iškovei elektrokoaguliacija apskritai negalėjo būti taikoma, be to, buvo taikoma netinkamai, ieškovei nesuteikus galimybės tokios procedūros atsisakyti esant tinkamai informuotai apie galimas pasekmes.
  8. Atsakovas Draudimo bendrovė atsiliepimu prašo teismo ieškovės ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
  9. Paaiškina, jog 2015 m. balandžio 1 d. tarp Draudimo bendrovės ir Santaros klinikos buvo sudaryta Medicinos darbuotojų (sveikatos priežiūros įstaigų) civilinės atsakomybės už pacientams padarytą žalą savanoriškojo draudimo sutartis, kurios pagrindu buvo išduotas Medicinos darbuotojų (sveikatos priežiūros įstaigų) profesinės atsakomybės draudimo liudijimas (polisas) Nr. ( - ), draudimo laikotarpis nuo 2015 m. balandžio 19 d. iki 2016 m. balandžio 18 d., o draudimo sutartis sudaryta ir polisas išduotas pagal Medicinos darbuotojų (sveikatos priežiūros įstaigų) profesinės civilinės atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 025 (toliau – Draudimo taisyklės) sąlygas.
  10. Draudimo bendrovės teigimu, nagrinėjamu atveju neegzistuoja visos būtinos civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. ieškovė šių sąlygų neįrodė. Pažymi, kad ir Komisija padarė išvadą, kad atlygintina žala ieškovei nebuvo padaryta. Draudimo bendrovės nuomone, atsižvelgiant į aplinkybes, kad vertinant ieškovės skundo pagrįstumą, išvadas pateikė medikai, turintys ilgametę darbo patirtį, o ieškovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie minėtas išvadas paneigtų, šiuo atveju nėra jokio pagrindo abejoti medikų padarytų išvadų patikimumu ir teisingumu.
  11. Draudimo bendrovės teigimu, ieškovė nepateikė ir jokių įrodymų, patvirtinančių prašomą priteisti konkretų neturtinės žalos dydį.
  12. Atsakovas Santaros klinika atsiliepimu prašo teismo ieškinį atmesti, Komisijos sprendimo skundžiamą dalį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  13. Nurodo, kad iš ieškovės medicinos dokumentų bei jos pačios paaiškinimų matyti, kad ieškovė kraujavimu iš nosies skundėsi nuo 2013 metų, o Santaros klinikose ieškovė buvo konsultuota dėl šios problemos 2015 metais. Teigia, kad sveikatos istorijoje konsultavusi gydytoja nurodė pacientės skundus: jai kraujavo iš nosies, pacientė skundėsi ausų skausmu kylant ir leidžiantis lėktuvu, o endoskopuojant nustatyta, kad ieškovės ausų būgneliai pilki, judrūs, nosies landos – laisvos, nosies pervaroje locus vascularis srityje – išsiplėtę kapiliarai. Pažymi, kad gydytoja nustatė, kad pacientei konsultacijos metu iš nosies nekraujavo, kraujavimas iš nosies yra nuolat pasikartojantis (taigi anksčiau turėjo būti stabdomas mechaninėmis priemonėmis – tamponais, o taip žalojama nosies gleivinė), pacientė nurodė savo „žemą skausmo slenkstį“, kraujagyslės išsiplėtusios abiejose nosies pusėse. Santaros klinikos teigimu, gydytoja, įvertinusi surinktą anamnezę, parinko vienintelį galimą problemos sprendimo būdą – gydymo metodą – elektrokoaguliaciją. Nurodo, kad recidyvuojantį intensyvų kraujavimą buvo būtina stabdyti, todėl ir buvo pasirinkta elektrokoaguliacija. Pažymi, kad tamponavimas taikomas ūminiam kraujavimui iš nosies stabdyti, bet ne profilaktiškai, t. y. kraujavimo priežasties nepašalina, o savo ruožtu medikamentinis gydymas yra savo esme panašus, bet pavojingesnis būdas nei elektrokoaguliacija, bei šiuo metu pasaulinėje medicinos praktikoje taikomas retai. Atkreipia dėmesį, jog prideginus kraujagysles tik vienoje pertvaros pusėje problema lieka neišspręsta, o prideginant per du kartus, kartojamos procedūros metu pacientas patiria dvigubą stresą, skausmą bei gijimo procesas pailgėja dvigubai, dėl ko tai daryti nėra racionalu ir mediciniškai nepagrįsta. Nurodo, kad draudimo prideginti kapiliarus iš karto abiejose nosies pusėse nėra, o be to ir pacientė atlikti elektrokoaguliaciją tik vienoje nosies pertvaros pusėje neprašė.
  14. Santaros klinikos teigimu, sveikatos istorijoje spaude su tekstu „Man paaiškintos tyrimo bei gydymo metodikų ypatybės bei galimos alternatyvos. Su pateiktu tyrimu ir gydymo planu sutinku“ yra ieškovės parašas, kuris patvirtina, kad ieškovei buvo paaiškinta atliktina procedūra ir ji su procedūros atlikimu sutiko. Nurodo, kad, įvertinus tai, jog ieškovei alternatyvūs metodai negalėjo būti taikomi, su tokiais būdais ieškovė nebuvo supažindinta.
  15. Anot Santaros klinikos, procedūra įvyko be komplikacijų, po jos nosies gleivinė buvo sutepta baneocino ir rhinopanteino tepalais. Paaiškina, kad prieš elektrokoaguliaciją pacientui nereikia atlikto jokių papildomų tyrimų, pacientas procedūrai neturi būti specialiai rengiamas, ji atliekama tik su tam skirta medicinos įranga, ši procedūra atliekama ir vaikams, po jos paciento darbingumas nesutrinka. Nurodo, kad skausmas negali būti netinkamai atliktos procedūros įrodymas.
  16. Atkreipia dėmesį, kad po procedūros ieškovė dėl komplikacijų ar kraujavimo iš nosies nesikreipė, taigi akivaizdu, jog problema, su kuria pacientė atvyko į gydymo įstaigą, buvo išspręsta. Santaros klinikos teigimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad ieškovei nosies pertvaros perforacija įvyko būtent dėl Santaros klinikoje atliktos procedūros.
  17. Atsakovo nuomone, ieškovė šioje byloje nepateikia jokių objektyvių įrodymų, kad jai sveikatos priežiūros paslaugos buvo suteiktos nekokybiškai, išskyrus subjektyvų vertinimą ir pojūčius. Aplinkybė, anot atsakovo, kad ieškovė į gydytojus kreipėsi tik po kelių mėnesių, kelia pagrįstų abejonių dėl jos tariamai sunkios būklės. Atkreipia dėmesį, kad byloje nėra ir įrodymų, kad ieškovė laikėsi gydytojos nurodymų po procedūros tepti nosį jai skirtais medikamentais. Nurodo, kad šiuo atveju nėra galimybės nustatyti, dėl kokių priežasčių ar kieno veiksmų ieškovei susiformavo nosies pertvaros perforacija, tai patvirtino ir Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau - VASPVT). Teigia, kad ieškovės nosies pertvaros perforacija medicinine prasme laikoma nedidele, ji nesukelia klinikinių požymių, nekelia grėsmės tolimesnei sveikatos būklei, todėl šiuo metu jos operacinis gydymas yra netikslingas.
  18. Paaiškina, kad ginčo nagrinėjimo metu ieškovė nei karto nenurodė, jog gydytoja į pateiktus klausimus neatsakė, dėl ko preziumuojama, kad pacientė manė turinti pakankamai informacijos, galėjo ją gauti laiku ir atsisakyti procedūros, tačiau to nepadarė. Atsižvelgiant į tai, Santaros klinikos nuomone, procedūra ieškovei buvo atlikta jai sutikus ir apsisprendus. Pažymi, kad sutikimo intervencinei procedūrai pasirašyti pacientei nepateikimas gali būti reikšmingas sprendžiant gydytojo drausminės atsakomybės, o ne žalos pacientei atlyginimo klausimą. Nurodo, kad ir VASPVT 2017 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. T4-181(1.34) (toliau – Įsakymas) nekonstatavo, kad ieškovei sveikatos priežiūros paslaugos buvo teikiamos, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Be to ir Komisija žalos fakto, priežastinio ryšio tarp gydytojos veiksmų ir, ieškovės teigimu, jai atsiradusios žalos, nekonstatavo. Atsižvelgiant į tai, atsakovo nuomone, nagrinėjamu atveju nėra jokių atsakovo pareigos teikti kvalifikuotą ir rūpestingą asmens sveikatos priežiūros pagalbą pažeidimo įrodymų.
  19. Santaros klinikos nuomone, ieškovė yra drausta privalomuoju sveikatos draudimu ir reikalingos medicinos paslaugos jai gali būti teikiamos nemokamai, tačiau, nepaisant to, ieškovė, žinodama diagnozę, dėl tokios konsultacijos kreipėsi du kartus į privačias gydymo įstaigas. Atsižvelgiant į tai, anot atsakovo, išlaidas ieškovė patyrė savo noru, todėl jos negali būti laikomos pagrįstomis bei atlygintinomis.
  20. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju procesinės palūkanos nėra priteisiamos, kadangi ieškinio pagrindas ne piniginė prievolė, o prievolė, atsiradusi iš delikto.
  21. Trečiasis asmuo D. Š. atsiliepime nurodo, jog nesutinka su ieškovės ieškiniu.
  22. Trečiojo asmens teigimu, išklausius pacientės skundus ir užfiksavus juos ambulatorinėje kortelėje, pacientę apžiūrėjus, gydytoja išaiškino ieškovei, kad kraujavimas iš nosies nėra liga, o tik simptomas, su kuriuo galima susidoroti atliekant šiai dienai saugiausią procedūrą (elekrokoaguliaciją). Paaiškina, kad ši procedūra nereikalauja specialaus paciento pasiruošimo ir paruošimo, po ambulatorinės procedūros paciento darbingumas nėra sutrikdomas, išskyrus tuos atveju, kuomet kraujuojama iš nosies labai gausiai ir nėra galimybės nustatyti tikslios kraujavimo iš nosies vietos, tik tuomet taikomas nosies ertmės tamponavimas, paciento stebėjimas ir jam apribojamas darbingumas.
  23. Pažymi, kad šiuo atveju pacientei buvo pakankamai laiko apsvarstyti ir atsisakyti šios procedūros. Nurodo, kad ieškovė jokių klausimų gydytojai neuždavė ir prievartos pacientės atžvilgiu nebuvo. Trečiojo asmens nuomone, būtinumo kreiptis į privačias klinikas taip pat nebuvo.
  24. Priešieškiniu Santaros klinika prašo teismo Komisijos sprendimo dalį dėl ieškovės prašymo tenkinimo iš dalies ir įpareigojimo atlyginti ieškovei 200 Eur dydžio neturtinę žalą, panaikinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  25. Paaiškina, kad ginčijamoje Komisijos sprendimo dalyje nurodyta, kad pacientei nebuvo pateiktas pasirašyti sutikimas intervencinei elektrokoaguliacinei procedūrai, nesilaikant Sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. V-184 patvirtintos formos reikalavimų nuostatų, dėl ko ieškovei atlygintina neturtinė žala. Atsakovo nuomone, Komisijos sprendime nėra nurodoma, kaip šis veiksmas (neveikimas) įtakojo žalos ieškovei atsiradimą bei priežastinio ryšio tarp konstatuotų reikalavimų nesilaikymo ir, ieškovės manynu, patirtos žalos buvimą. Atkreipia dėmesį, jog šiame Komisijos sprendime nėra nurodyta, kokį konkrečiai straipsnį pažeidė atsakovė, dėl ko šioje dalyje sprendimas nepagrįstas.
  26. Paaiškina, ieškovė pati atvyko pas atsakovą bei turėjo galimybę užduoti visus su atlikta procedūra susijusius klausimus gydytojai, ginčo nagrinėjimo metu ieškovė nenurodė, kad gydytoja į pateiktus klausimus neatsakė, dėl ko akivaizdu, jog procedūra ieškovei buvo atlikta jai sutikus bei apsisprendus. Atsakovo teigimu, sveikatos istorijoje spaude su tekstu „Man paaiškintos tyrimo bei gydymo metodikų ypatybės bei galimos alternatyvos. Su pateiktu tyrimu ir gydymo planu sutinku“ yra ieškovės parašas, kuris patvirtina, kad ieškovei buvo paaiškinta atliktina procedūra ir ji su procedūros atlikimu sutiko. Nagrinėjamu atveju, atsakovo nuomone, sutikimo intervencinei procedūrai nepateikimas pasirašyti ieškovei pats savaime nei ligos diagnozavimui, nei jos gydymui įtakos neturėjo. Pažymi, kad sutikimo intervencinei procedūrai pasirašyti pacientei nepateikimas gali būti reikšmingas sprendžiant gydytojo drausminės atsakomybės, o ne žalos pacientei atlyginimo klausimą. Atsižvelgiant į tai, atsakovo nuomone, Komisijos sprendimo dalis šiuo klausimu yra nepagrįsta ir prieštarauja kasacinio teismo suformuotai praktikai.
  27. Atsiliepimu ieškovė prašo teismo priešieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  28. Nurodo, kad, priešingai nei klaidinančiai nurodo atsakovas Santaros klinika, gydytoja 2016 m. sausio 14 visapusiškai neinformavo ieškovės apie elektrokoaguliacijos procedūros eigą, gijimo procesą, liekamuosius padarinius ir galimas kontraindikacijas, šią procedūrą atliko nerūpestingai, neatidžiai ir ne taip, kaip yra tikimasi iš kvalifikuotų gydytojų, tokie gydytojos veiksmai ir sukėlė ieškovės sveikatai negrįžtamas pasekmes, apie kurias žinodama ieškovė niekada nebūtų sutikusi su tokia procedūra ir taip būtų jų išvengusi. Ieškovės nuomone, gydytoja neįvertino ir neapsvarstė, o svarbiausia, priešingai nei klaidinančiai teigia Santaros klinika, ieškovės apie konkrečius gydymo būdus neinformavo ir neleido pasirinkti.
  29. Nurodo, kad visi Komisijos surinkti duomenys patvirtina, kad elektoaguliacijos procedūra, įvertinus ieškovės nosies gleivinės būklę ir bendrą jos savijautą, gydytojos negalėjo būti ieškovei atlikta ir net nebuvo būtina, o jei ir buvo – tai gydytoja turėjo ieškovę informuoti apie dėl šios procedūros gresiančias realias komplikacijas ir suteikti ieškovei teisę tokios procedūros atsisakyti, tačiau tai nebuvo padaryta, kas laikytina esminiu ieškovės teisių pažeidimu. Ieškovės nuomone, gydytoja, prieš parinkdama kraujavimo iš nosies stabdymo procedūrą, turėjo įvertinti ieškovės sveikatos būklę (tuo metu, kai ieškovei buvo atliekama procedūra, jos nosies gleivinė buvo silpna, išsausėjusi, nušašusi, ieškovė sirgo mažakraujyste) ir parinkti konkrečiai ieškovei tinkamą ir saugiausią procedūrą, t. y. apskritai nedaryti elektrokoaguliacijos procedūros, nes buvo didelė perforacijos atsiradimo rizika, o taikyti švelnesnį gydymą arba šią procedūrą kiekvienai nosies kremzlės pusei taikyti atskirai skirtingais laikotarpiais, palaukiant, kol viena pusė sugis, ir taip sumažinti riziką perforacijos atsiradimui.
  30. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad kraujavimas iš nosies ieškovę vargino, dėl ko kreipėsi į gydytoją dėl šios problemos išsprendimo. Nurodė, kad ieškovei buvo atlikta procedūra, prieš tai nieko nepaaiškinus. Teigė, jog gijimo procesas buvo sudėtingas. Anot ieškovės, jeigu ji iš anksto būtų žinojusi galinčias atsirasti po atliktos procedūros pasekmes, šios procedūros būtų atsisakiusi.
  31. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus. Papildomai nurodė, kad gydytoja atliko procedūrą nieko ieškovei nepaaiškinusi, neišsiaiškinusi ieškovės sveikatos būklės, dėl ko parinko netinkamą ieškovės gydymo planą. Atstovės teigimu, po atliktos procedūros kraujavimas iš nosies vis tiek pasikartodavo.
  32. Atsakovo Santaros klinikos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovė vizito pas gydytoją metu neklausė apie kitas gydymo galimybes. Atstovės teigimu, Santaros klinika pripažįsta, jog ieškovei nebuvo paaiškinta apie kitus gydymo būdus, tačiau, atstovės teigimu, vizito pas gydytoją metu ieškovei kiti gydymo būdai negalėjo būti taikomi. Atstovė paaiškino, kad ieškovė klaidingai teigia, jog gydytoja neįvertino ieškovės sveikatos būklės. Nurodė, kad ieškovei atlikta procedūra yra saugi. Anot atstovės, byloje nėra objektyvių įrodymų, iš kurių galima būtų nustatyti, kada ir dėl kokių priežasčių ieškovei atsirado nosies pertvaros perforacija. Paaiškino, kad ieškovė turėjo galimybę užduoti klausimus, tačiau pati sutiko su procedūros atlikimu. Atstovės teigimu, Komisija, nenustačiusi sveikatos sužalojimo, negalėjo įpareigoti atlyginti neturtinę žalą ieškovei.
  33. Atsakovo Draudimo bendrovės atstovė teismo posėdyje prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovė neįrodė sąlygų atsakovės Santaros klinikos civilinei atsakomybei kilti, t. y. kad gydytojos veiksmai buvo neteisėti ir dėl jų atsidaro ieškovei žala. Pažymėjo, jog ieškovė akcentavo rezultatą, kad gydytoja neišsprendė jos problemos, kad problema (kraujavimas iš nosies) ir dabar egzistuoja. Tačiau atstovė atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nurodo, jog gydytojo atsakomybė – nėra atsakomybė už pasiektą rezultatą, kad gydytojo veiksmai vertintini ne rezultato aspektu, o proceso aspektu, t. y. ar gydytojas padarė viską atidžiai, rūpestingai, taikė visus įmanomus metodus. Kadangi pacientų organizmai yra skirtingi ir į gydymo metodus reaguoja skirtingai.
  34. Trečiasis asmuo gydytoja D. Š. posėdžio metu nurodė, kad iškovė atvyko su šeimos gydytojo siuntimu. Gydytoja išklausė ieškovės nusiskundimų, susipažino su įrašais ieškovės medicininėje kortelėje ir kaip specialistė priėmė sprendimą, kad kitokie metodai ieškovės atveju nėra taikytini tik elektrokoaguliacija. Dėl to apie kitus metodus ieškovei ir nebuvo aiškinama. Teigė, kad per prievartą procedūros ieškovei neatlikinėjo, ji pati apsisprendė ir sutiko. Paaiškino, jog prietaiso stiprumo reguliuoti rankiniu būdu ji neturi techninės galimybės, jis yra nustatytas. Ir gydytojas tik stebėjimo būdu parenka prideginimo taškus. Procedūra skausminga, bet pacientai ašaroja ne tik dėl skausmo, o ir dėl to, kad atsidaro ašarų latakai. Tuomet jų prašoma neašaroti, kad kartu su ašaromis mažiau pasišalintų anestetikų. Patikino, kad procedūrą ieškovei atliko tinkamai, be komplikacijų. Jos įsitikinimu, ji siekė ieškovei padėti spręsti jos problemą ir padėjo. Kadangi ieškovė neuždavinėjo jokių klausimų, darė prielaidą, jog jai viskas suprantama ir žinoma. Išaiškino ieškovei, kaip prižiūrėti nosį po procedūros. Teigė, kad apie tai, jog, ieškovės teigimu, pastaroji blogai jautėsi, sužinojo tik kilus ginčui. Pati ieškovė nepranešė apie kraujavimą iš nosies ar komplikacijų, nesikreipė nei į trečiąjį asmenį, nei į Santaros klinikos šeimos centrą, kuriam ji priklauso. Teigė, jog ieškovei nosies pertvarkos perforacija įvyko ne dėl gydytojos atliktos elektrokoaguliacijos procedūros, greičiausiai dėl pačios ieškovės veiksmų. Prašė ieškinį atmesti.

6III. Byloje nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės

7

  1. Iš byloje esančios rašytinės medžiagos ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė 2016 m. sausio 14 d. atvyko į Santaros kliniką vizitui pas gydytoją dėl nuolatinio kraujavimo iš nosies. Bylos duomenimis, 2016 m. sausio 14 d. vizito pas gydytoją metu ieškovei buvo atlikta intervencinė (invazinė) nosies pertvaros elektrokoaguliacijos procedūra (toliau – procedūra, elektrokoaguliacijos procedūra).
  2. Remiantis byloje esančia medžiaga, po atliktos 2016 m. sausio 14 d. procedūros (laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 18 d. iki 2016 m. birželio 6 d.), ieškovei konsultacijas suteikė trys gydytojai otorinolaringologai, kurie diagnozavo ieškovei nosies pertvaros perforaciją, rekomenduodami ieškovei operacinį gydymą. Bylos duomenimis, nosies pertvaros perforacija buvo ieškovei diagnozuota ir 2016 m. spalio 12 d. teiktos ieškovei gydytojo otorinolaringologo prof. E. L. ir vyresniosios gydytojos otorinolaringologės A. P. konsultacijos metu.
  3. Nustatyta, jog dėl 2016 m. sausio 14 d. atliktos procedūros, ieškovė pateikė Santaros klinikai 2016 m. rugsėjo 12 d. skundą dėl pacientų teisių pažeidimo, kuriame prašė atlyginti ieškovei 164,80 Eur turtinę žalą, kurią ji patyrė, konsultuodamasi pas kitus gydytojus otorinolaringologus, siekdama išsiaiškinti savo sveikatos pakenkimo priežastis, ir 1 000 Eur neturtinę žalą, kurią ji patyrė dėl neigiamų emocinių išgyvenimų. Remiantis bylos medžiaga, Santaros klinikos 2016 m. rugsėjo 21 d. raštu Nr. SR-5123 į ieškovės 2016 m. rugsėjo 12 d. skundą dėl pacientų teisių pažeidimo, ieškovė buvo informuota, jog, siekiant įvertinti skunde nurodytas aplinkybes, ieškovė yra kviečiama atvykti 2016 m. rugsėjo 28 d. 12.00 val. apžiūrai pas Santaros klinikos Ausų, nosies, gerklės centro vadovą gydytoją otorinolaringologą E. L..
  4. Nustatyta, jog savo ruožtu Draudimo bendrovė 2016 m. gruodžio 2 d. raštu informavo Santaros kliniką, kad Draudimo bendrovė priėmė sprendimą įvykį draudžiamuoju nepripažinti, rašte pažymint, kad, Draudimo bendrovės nuomone, ieškovei suteikta paslauga buvo adekvati pacientės klinikinei situacijai, o duomenų, liudijančių, jog paslauga buvo suteikta pažeidžiant sveikatos priežiūros paslaugų teikimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus bei patvirtintas diagnostikos ar gydymo metodikos nuostatas, Draudimo bendrovė neturi.
  5. Bylos duomenimis, ieškovė 2017 m. vasario 23 d. kreipėsi į Santaros kliniką su prašymu informuoti apie 2016 m. rugsėjo 12 d. pateikto skundo dėl pacientų teisių pažeidimo nagrinėjimo eigą, o savo ruožtu Santaros klinika 2017 m. kovo 3 d. raštu Nr. SR-1466 informavo ieškovę, kad, išnagrinėjus ieškovės skundą dėl pacientų teisių pažeidimo, yra priimtas Draudimo bendrovės sprendimas, kurį Santaros klinika pridėjo prie šio rašto.
  6. Bylos duomenimis, ieškovė pateikė skundą VASPVT bei Komisijai, prašydama įvertinti Santaros klinikoje 2016 m. sausio 14 d. ieškovei suteiktų gydymo paslaugų kokybę ir jos skundo nagrinėjimo eigos tinkamumą bei įpareigoti Santaros kliniką atlyginti turtinę ir neturtinę žalą.
  7. Nustatyta, kad VASPVT, atlikusi ieškovei 2016 m. sausio 14 d. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimą, parengė 2017 m. liepos 5 d. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo Nr. T3-109/2017 ataskaitą Nr. D17-159(1.27) (toliau – Ataskaita), kurioje padarė išvadas, kad: 1) sprendimas vienu metu kraujagyslių prideginimą atlikti abiejuose nosies pertvaros pusėse buvo tinkamas, vienareikšmiškai teigti, jog ieškovei nosies pertvaros perforacija išsivystė dėl 2016 m. sausio 14 d. gydytojos atliktos elektrokoaguliacijos procedūros negalima, nes minėtos galimos komplikacijos išsivystymą galėjo lemti ieškovės sveikatos būklės veiksnių (aplinkybių) visuma: kelerius metus trukę pasikartojantys kraujavimai iš nosies kelis kartus per savaitę, nosies gleivinės uždegiminės ligos, atrofija, kraujavimo stabdymui taikytos mechaninės, cheminės ir terminės priemonės; 2) 2016 m. sausio 14 d. teikiant ieškovei otorinolaringologijos asmens sveikatos priežiūros paslaugas bei atliekant intervencinę (invazinę) nosies pertvarkos elektrokoaguliacijos procedūrą, ieškovė nebuvo tinkamai supažindinta su jai atliekama intervencine procedūra (nosies pertvaros elektrokoaguliacija) ir galimomis jos komplikacijomis (tarp jų ir nosies pertvaros perforacija), nes ieškovei nebuvo pateiktas pasirašytinai sutikimas intervencinei (invazinei) elektrokoaguliacijos procedūrai, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas) 17 straipsnio 2 dalį. Atitinkamai 2017 m. liepos 7 d. buvo priimtas VASPVT Įsakymas, kuriuo Santaros klinikai buvo rekomenduojama 2014 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. V-282 patvirtintos Medicinos dokumentų pildymo tvarkos Asmens sveikatos istorijos (F 025/a) pildymo taisyklėse numatyti įpareigojimą gydytojams pildyti 2010 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. V-570 patvirtintą Informuoto paciento sutikimą intervencinei (invazinei) procedūrai arba chirurginei operacijai pacientams, kuriems intervencinės (invazinės) procedūros atliekamos ambulatoriškai.
  8. Komisija ginčijamu sprendimu ieškovės skundą tenkino iš dalies, t. y. nusprendė, kad: 1) žala ieškovės sveikatai, Santaros klinikai teikiant skundžiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, nebuvo padaryta; 2) ieškovės prašymas dėl neturtinės žalos atlyginimo turi būti tenkintinas iš dalies, įpareigojant Santaros kliniką atlyginti ieškovei 200 Eur dydžio neturtinę žalą. Komisijos sprendime buvo padaryta išvada, kad ieškovės sveikatos būklė prieš atliekant elektrokoaguliacijos procedūrą buvo įvertinta tinkamai, sprendimas vienu metu kraujagyslių prideginimą atlikti abiejuose nosies pertvaros pusėse buvo tinkamas, nes pertvaros locus vascularis srotyje buvo nustatyti išsiplėtę kapiliarai. Komisija be kita ko nurodė, kad medicinos praktikoje abipusė elektrokoaguliacija gali būti taikoma, o atsiradusi komplikacija – nosies pertvaros priekinės dalies perforacija nustatyta mažiau 10 mm skersmens, be klinikinių požymių, todėl tolimesnis jos chirurginis gydymas nėra indikuotinas. Komisijos nuomone, asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių, ir jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai, tačiau ieškovei nebuvo pateiktas pasirašyti sutikimas intervencinei (invazinei) elektrokoaguliacijos procedūrai, laikantis Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 17 straipsnio 2 dalies ir Sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. V-184 patvirtinto Sutikimo dėl chirurginės operacijos, invazinės ir (ar) intervencinės procedūros atlikimo formos reikalavimų nuostatų.

8Ieškinys tenkintinas iš dalies.

9IV. Teismo argumentai ir motyvai

10Dėl turtinės žalos priteisimo

  1. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad valstybė rūpinasi žmonių sveikata ir laiduoja medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus. Pagrindinis teisinis aktas, nustatantis gydytojo ir paciento tarpusavio santykių principus bei gydytojo atsakomybės pagrindus, yra Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas (redakcija, galiojanti nuo 2010 m. kovo 1 d.). Šio įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinta teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos – prieinamos, saugios, veiksmingos sveikatos stiprinimo, ligų prevencijos, diagnostikos, ligonių gydymo ir slaugos paslaugos, kurias tinkamam pacientui, tinkamu laiku, tinkamoje vietoje suteikia tinkamas sveikatos priežiūros specialistas ar sveikatos priežiūros specialistų komanda pagal šiuolaikinio medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerą patirtį, atsižvelgdami į paslaugos teikėjo galimybes ir paciento poreikius bei lūkesčius, juos tenkindami ar viršydami (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 2 straipsnio 8 dalis). Pagal Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalį turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama šio įstatymo ir CK nustatyta tvarka.
  2. Sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, padarytą žalą pacientams yra deliktinė civilinė atsakomybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283, 6.284 straipsniai). Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu asmuo nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnis). Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia arba kuris pagal įstatymą yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), kyla prievolė atlyginti padarytą žalą. Civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai nustatytos visos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai). Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Pareiga paneigti šią prezumpciją tenka žalą padariusiam asmeniui.
  3. Pacientas turi teisę į žalos, padarytos pažeidus jo teises teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimą. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad gydytojų civilinė atsakomybė už netinkamą gydymą yra profesinė atsakomybė, tai yra specialisto atsakomybė už netinkamą profesinių pareigų vykdymą, ji yra specifinė neteisėtų veiksmų ir kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygų, aspektais. Gydytojo profesinės atsakomybės pobūdis yra nulemtas sveikatos priežiūros, kaip visuomenės veiklos srities, reikšmingumo ir su tuo susijusios būtinybės garantuoti tinkamą sveikatos priežiūros paslaugų teikimą visuomenei. Gydytojas, kaip profesionalas, turi specialiųjų žinių, t. y. žmogui gyvybiškai svarbiais klausimais žino ir gali daugiau negu kiti, be to, jis turi pripažintą teisę specialiąsias žinias taikyti ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus; specialisto turima kvalifikacija sukuria teikiamų paslaugų kokybės prezumpciją, žmogus, pasikliovęs specialistu, turi jaustis saugus, todėl atitinkamos profesijos asmeniui yra taikomi griežtesni atidumo, atsargumo bei rūpestingumo reikalavimai. Tai yra esminis profesionalo atsakomybės bruožas. Gydytojo veiksmų neteisėtumas ir kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, gali būti konstatuojami esant lengvesnio laipsnio pareigos elgtis rūpestingai ir apdairiai pažeidimui, negu įprastu civilinės atsakomybės atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2013).
  4. Pagrindinė gydytojo pareiga – teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos pagalbą ligoniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2005). Pacientą ir gydytoją (sveikatos priežiūros įstaigą) sieja prievolė, kurios turinį sudaro gydytojo pareiga užtikrinti, kad ši prievolė būtų vykdoma dedant maksimalias pastangas. Sprendžiant dėl gydytojų kaltės, turi būti remiamasi ne tik teisės aktų, reglamentuojančių medicininių paslaugų teikimą, bet ir gydytojų profesinės etikos nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2010). Sprendžiant, ar gydymo paslaugas gydytojas suteikė tinkamai, turi būti taikomas gydytojo veiksmų standartas, apimantis medicinos ir kitų mokslų žinias, taikytinas medicinos praktikoje, profesinės etikos ir pripažintos praktikos taisykles bei gydytojo veiksmų vertinimą protingumo, sąžiningumo kriterijais, konkrečiomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kolegijos 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2010). Teismas, spręsdamas sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybės už paciento sveikatai padarytą žalą klausimą, gydytojų veiksmus turi vertinti ne jų rezultato, o proceso aspektu, t. y. ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai. Asmens veiksmų neteisėtumą gali lemti bet koks neatidumas, nerūpestingumas, nedėmesingumas, nepakankamas profesinės pareigos atlikimas, profesinės etikos taisyklių pažeidimas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603-701/2015; 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560-686/2016).
  5. Iš ieškovės procesinių dokumentų turinio bei paaiškinimų teismo posėdžio metu, nustatyta, kad ieškovė iš esmės gydytojos veiksmų neteisėtumą grindžia aplinkybėmis, jog gydytoja parinko netinkamą bei tuo metu net nebūtiną ieškovės atžvilgiu gydymo būdą ir tinkamai neinformavo ieškovės apie elektrokoaguliacijos procedūros eigą, gijimo procesą, liekamuosius padarinius, galimas kontraindikacijas, kas lėmė, ieškovės nuomone, galimybės ieškovei atsisakyti procedūros nebuvimą bei atitinkamai turtinės ir neturtinės žalos ieškovei atsiradimą.
  6. Nustatyta, jog tiek gydytojas otorinolaringologas prof. habil. dr. V. U., tiek Akreditavimo tarnybos konsultantas medicinos specialistas gydytojas otorinalaringologas, tiek ieškovę 2016 m. spalio 12 d. apžiūrėję gydytojas otorinolaringologas E. L. ir vyresnioji gydytoja otorinolaringologė A. P., padarė vienareikšmiškas išvadas, jog, siekiant išspręsti ieškovės problemą (recidyvuojantį intensyvų kraujavimą), invazinė nosies pertvaros elektrokoaguliacijos procedūra buvo tinkamiausias (efektyviausias) gydymo metodas. Teismas atkreipia dėmesį, jog šie gydytojai padarė tokią išvadą be kita ko remdamiesi ir ieškovės medicininiais dokumentais (ligos istorija), t. y. akivaizdu, jog ir įvertinę vizito pas gydytoją metu buvusią ieškovės sveikatos būklę. Atsižvelgiant į tai, atmestinas jokiais objektyviais įrodymais, išskyrus pačios ieškovės samprotavimą, nepagrįstas ieškovės argumentas, jog vizito pas gydytoją metu ieškovės sveikatos būklė lėmė invazinės nosies pertvaros elektrokoaguliacijos procedūros taikymo negalimumą. Pažymėtina, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu taip pat įrodinėdama, jog ieškovės atžvilgiu galėjo būti taikomi ir kiti medicinos praktikoje taikomi gydymo būdai – medikamentinis gydymas ar tamponavimas, nepateikė jokių įrodymų, išskyrus pačios ieškovės nuomonę, kad šie gydymo būdai ieškovės situacijoje vizito pas gydytoją metu (2016 m. sausio 14 d.) buvo tinkami, veiksmingi, efektyvūs, t. y. kad šie gydymo būdai tuo metu galėjo realiai išspręsti ieškovės problemą – sustabdyti nuolatinį recidyvuojantį intensyvų kraujavimą iš nosies. Gydytojas otorinolaringologas prof. E. L. paaiškino, kad elektrokoaguliacija – standartinis, pirmo pasirinkimo, efektyviausias ir nesukeliantis daug komplikacijų kraujavimo iš nosies stabdymo būdas, indikuotinas tiek pirminiams, tiek recidyvuojantiems kraujavimams iš nosies stabdyti. Pažymėti, jog elektrokoaguliaciją kaip veiksmingiausią metodą, kuris padeda išvengti pasikartojančių kraujavimų iš nosies, įvardino ir gydytojas otorinolaringologas prof. habil. dr. V. U.. Todėl esant byloje kelių specialistų padarytoms išvadoms dėl invazinės nosies pertvaros elektrokoaguliacijos procedūros kaip tinkamiausio vizito pas gydytoją metu (2016 m. sausio 14 d.) ieškovės atžvilgiu taikytino gydymo būdo, ieškovei jokiais objektyviais įrodymais, išskyrus pačios ieškovės nuomonę, nepaneigus specialistų padarytų išvadą, konstatuotina, jog gydytoja ieškovės atžvilgiu pasirinko tinkamą gydymo metodą. Pažymėtina, jog byloje duomenų, jog ieškovė po atliktos procedūros, vis dar turėjo nusiskundimų dėl recidyvuojančio intensyvaus kraujavimo iš nosies, nėra.
  7. Įvertinus bylos medžiagą, nustatyta, jog Akreditavimo tarnybos konsultantas medicinos specialistas gydytojas otorinolaringologas bei Komisija savo sprendime padarė vienareikšmiškas išvadas, jog gydytojos sprendimas nagrinėjamu atveju vienu metu kraujagyslių prideginimą atlikti abiejuose nosies pertvaros pusėse buvo tinkamas. Akreditavimo tarnybos konsultantas medicinos specialistas gydytojas otorinalaringologas teigė, jog toks sprendimas yra tinkamas, kadangi pertvaros locus vascularis (Kiesselbach) srityje buvo nustatyti išsiplėtę kapiliarai. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovė, teigdama, kad ieškovės vizito pas gydytoją metu, gydytoja galėjo invazinę nosies pertvaros elektrokoaguliacijos procedūrą atlikti kitaip, t. y. ją kiekvienai nosies kremzlės pusei taikyti atskirai skirtingais laikotarpiais, nepateikė jokių, išskyrus pačios ieškovės nuomonę, įrodymų, kad, esant pertvaros locus vascularis (Kiesselbach) srityje nustatytiems išsiplėtusiems kapiliarams, tokiu būdu atlikta procedūra būtų veiksminga (efektyvi), t. y. tinkama, kuri išspręstų ieškovės problemą. Taigi teismas, įvertinęs specialisto padarytas išvadas, ieškovės paaiškinimus, daro išvadą, kad ieškovės atžvilgiu invazinės nosies pertvaros elektrokoaguliacijos procedūros įvykdymo būdas - vienu metu kraujagyslių prideginimą atliekant abiejuose nosies pertvaros pusėse, buvo tinkamas, gydytojai nustačius vizito pas ją metu pertvaros locus vascularis (Kiesselbach) srityje esant išsiplėtusiems kapiliarams.
  8. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog nors kraujavimui iš nosies stabdyti medicininėje praktikoje yra galimi keli gydymo būdai, ieškovės situacijoje (nuolatinis kraujavimas iš nosies, pertvaros locus vascularis (Kiesselbach) srityje vizito pas gydytoją metu buvo nustatyti išsiplėtę kapiliarai) gydytojos sprendimas atlikti nosies pertvaros elektrokoaguliacijos procedūrą, jos metu kraujagyslių prideginimą atliekant abiejuose nosies pertvaros pusėse, laikytinas tinkamu. Teismo vertinimu, gydytoja, pasirinkdama taikyti ieškovės situacijoje būtent veiksmingiausią iš visų esančių tokioje situacijoje gydymo būdą, kuris yra taikomas tiek pirminiams, tiek recidyvuojantiems kraujavimams iš nosies stabdyti, tokiu būdu siekė padėti ieškovei išspręsti esančią problemą, kuri, atkreiptinas dėmesys, tęsiasi jau ilgą laiką. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovės vizito pas gydytoją metu, gydytoja, priimdama sprendimą taikyti tokį gydymo būdą, kuris ieškovės situacijoje tuo metu buvo geriausias, (efektyviausias), laikytina, jog tokiu būdu siekė padėti ieškovei išspręsti jos problemą, dėdama maksimalias tam pastangas.
  9. Remiantis bylos medžiaga, ieškovei po invazinės nosies pertvaros elektrokoaguliacijos procedūros buvo diagnozuota nosies pertvaros perforacija. Gydytojo otorinolaringologo prof. E. L. teigimu, nosies pertvaros perforacija – viena iš retų nosies pertvaros elektrokoaguliacijos procedūros komplikacijų, kuri gali formuotis todėl, kad audiniai veikiami karščiu ir dalinai sutrikdoma jų mityba. Anot šio gydytojo, nosies pertvaros priekinė dalis labai dažnai ir be jokių procedūrų ar susirgimų perforuoja, be to, šio gydytojo teigimu, yra manoma, kad mažiausiai 50-80 proc. visų nosies pertvaros perforacijų yra idiopatinės (t. y. nežinomos) kilmės, apie 20-30 proc. trauminės (dažniausiai trauminės perforacijos lieka po nosies pertvaros operacijos), iki 15 proc. būna uždegiminės – infekcinės kilmės. Aplinkybę, kad nosies pertvaros perforacijos susiformavimas gali būti, nors ir reta, nosies pertvaros elektrokoaguliacijos procedūros komplikacija, patvirtino ir gydytojas otorinolaringologas prof. habil. dr. V. U.. Šio gydytojo teigimu, taip pat ir kiti kraujavimo iš nosies gydymo būdai sukelia nosies pertvaros perforacijos riziką. Savo ruožtu Komisijos sprendime yra padaryta išvada, jog ieškovei diagnozuota nosies pertvaros priekinės dalies perforacija mažiau 10 mm skersmens, yra laikytina atsiradusia komplikacija. Tuo tarpu VASPVT ataskaitoje nurodyta, kad daryti vienareikšmišką išvadą, jog ši komplikacija yra sąlygota atliktos ieškovei procedūros, negalima, kadangi šios galimos komplikacijos atsiradimą galėjo lemti ir ieškovės sveikatos būklės veiksnių (aplinkybių) visuma. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, jog nosies pertvaros perforacijos atsiradimas gali būti sąlygotas įvairių veiksnių, įskaitant ir nosies pertvaros elektrokoaguliacijos procedūros, nors ir itin retai. Bylos duomenimis, ieškovė iki vizito pas gydytoją momento su nusiskundimais dėl kraujavimo iš nosies kreipėsi į gydytojus ir anksčiau, kas akivaizdu, jog suponuoja galimybę daryti prielaidas, jog ieškovei galėjo būti taikomi ir kiti kraujavimo iš nosies gydymo būdai. Taigi įvertinus aplinkybes, kad ieškovė dėl kraujavimo iš nosies iki vizito pas gydytoją momento, kreipėsi į gydytojus ir anksčiau, bei tai, jog nosies pertvaros perforacijos atsiradimas, specialistų teigimu, gali būti sąlygotas įvairių veiksnių, iš kurių nosies pertvaros elektrokoaguliacijos komplikacija yra tik viena iš jų be to ir itin reta, teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nėra galimybės daryti vienareikšmišką išvadą, jog būtent gydytojos atlikta procedūra sąlygojo ieškovei diagnozuotos nosies pertvaros perforacijos atsiradimą. Atsižvelgiant į tai, atmestini kaip nepagrįsti ieškovės argumentai, jog nosies pertvaros perforacijos atsiradimas buvo tiesiogiai nulemtas gydytojos atliktos procedūros.
  10. Taigi teismas, įvertinęs visą bylos medžiagą, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju gydytoja ieškovės vizito pas ją metu priėmė teisingą sprendimą dėl tuo metu taikytino gydymo būdo, nosies pertvaros elektrokoaguliacijos procedūrą atliko tinkamai, nesant šiuo atveju nustatyto tiesioginio priežastinio ryšio tarp šios procedūros bei ieškovei diagnozuotos nosies pertvaros perforacijos atsiradimo.
  11. Kasacinis teismas teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse yra pažymėjęs, kad konkrečių gydytojų veiksmų (neveikimo) atitikties sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartui klausimas reikalauja specialiųjų žinių, todėl tik patys konkrečios specifinės srities specialistai gali įvertinti, ar konkrečioje situacijoje buvo elgtasi adekvačiai pagal visas diagnostikos ir gydymo galimybes. Sprendžiant dėl gydytojų veiksmų teisėtumo, reikšmingi įrodymai yra teismo medicinos ekspertizės išvada, taip pat rašytiniai įrodymai, kuriuose pateikiami duomenys, gauti atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiąsias žinias, atitinkamos srities specialistų paaiškinimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2013; 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560-686/2016). Teismų praktikoje Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimas, vadovaujantis CPK 197 straipsnio 2 dalimi, laikomas oficialiu rašytiniu įrodymu ir turi didesnę įrodomąją galią, nei kiti įrodymai (išskyrus Komisijos išvadas dėl žalos dydžio) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-489/2012). Pagal įstatymą aplinkybės, nustatytos oficialiuosiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 197 straipsnio 2 dalis). Byloje pateiktame Komisijos sprendime (kuris buvo priimtas vadovaujantis gydytojo otorinolaringologo prof. habil. dr. V. U. pateiktais atsakymais į Komisijos klausimus, medicininiais dokumentais, VASPVT ataskaita) konstatuota, jog žala ieškovei teikiant 2016 m. sausio 14 d. otorinolaringologijos asmens sveikatos priežiūros, nebuvo padaryta. Bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo abejoti Komisijos sprendime padaryta išvada. Teismas atkreipia dėmesį, jog ieškovė, bylos nagrinėjimo metu ginčydama Komisijos sprendimą ir įrodinėdama galimai netinkamai atliktą otorinolaringologo prof. habil. dr. V. U. ginčo situacijos vertinimą bei VASPVT ataskaitos nepagrįstumą, rėmėsi tik pačios ieškovės ginčo situacijos vertinimu, deklaratyviais teiginiais, samprotavimais apie galinčias atsirasti ateityje pasekmes, nepateikdama teismui jokių pagrįstų duomenų, kurie leistų suabejoti otorinolaringologo prof. habil. dr. V. U., kaip specialisto, padarytomis išvadomis bei VASPVT ataskaitoje, kuri parengta atlikus išsamų ieškovei teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimą, konstatuotais faktais. Teismo vertinimu, vien ieškovės kitoks ginčo situacijos vertinimas nesuponuoja pagrindo abejoti atitinkamų sričių specialistų padarytomis išvadomis. Savo ruožtu gydytojų otorinolaringologų, kurie apžiūrėjo ieškovę laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 18 d. iki 2016 m. birželio 6 d., padarytas išvadas teismas vertina kaip ne pakankamai išsamias šioje situacijoje, kadangi byloje nėra duomenų, ar šie gydytojai, padarydami atitinkamas išvadas, disponavo visa informacija apie ieškovės sveikatos būklę, ligos eigą bei kitas svarbias aplinkybes.
  12. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, įvertinęs specialistų išvadas, kurių, teismo vertinimu, ieškovė nenuginčijo, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog dėl atsakovo Santaros klinikos ir jos darbuotojo atliktų otorinolaringologijos asmens sveikatos priežiūros paslaugų ieškovei buvo padaryta tiesioginė žala sveikatai; be to, nenustatyta ir Santaros klinikos neteisėtų veiksmų, nes, kaip minėta, gydymo taktika pasirinkta tinkama, procedūra atlikta tinkamai. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovei neįrodžius šių dviejų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, ieškovės reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo netenkintinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (plačiau nenagrinėjant jos dydžio ir pobūdžio).

11Dėl neturtinės žalos priteisimo

  1. Kita vertus, VASPVT ataskaitoje bei Įsakyme konstatuota, kad 2016 m. sausio 14 d. teikiant ieškovei otorinolaringologijos asmens sveikatos priežiūros paslaugas bei atliekant intervencinę (invazinę) nosies pertvaros elektrokoaguliacijos procedūrą, ieškovė nebuvo tinkamai supažindinta su jai atliekama intervencine procedūra (nosies pertvaros elektrokoaguliacija) ir galimomis jos komplikacijomis (tarp jų ir nosies pertvaros perforacija), nes ieškovei nebuvo pateiktas pasirašytinai sutikimas intervencinei (invazinei) elektrokoaguliacijos procedūrai, tuo pažeidžiant Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 17 straipsnio 2 dalį.
  2. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prieš atliekant pacientui chirurginę operaciją, invazinę ir (ar) intervencinę procedūrą, turi būti gautas informacija pagrįstas paciento sutikimas, kad jam būtų atliekama konkreti chirurginė operacija, invazinė ir (ar) intervencinė procedūra. Toks sutikimas turi būti išreikštas raštu, pasirašant sveikatos apsaugos ministro patvirtintus reikalavimus atitinkančią formą. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad gaunant informacija pagrįstą sutikimą dėl chirurginės operacijos, invazinės ir (ar) intervencinės procedūros, informacija laikoma tinkama, kai pacientui buvo išaiškinta chirurginės operacijos ar invazinės ir (ar) intervencinės procedūros esmė, jų alternatyvos, pobūdis, tikslai, žinomos ir galimos komplikacijos (nepageidaujami padariniai), kitos aplinkybės, kurios gali turėti įtakos paciento apsisprendimui sutikti arba atsisakyti numatomos chirurginės operacijos ar invazinės ir (ar) intervencinės procedūros, taip pat galimi padariniai atsisakius numatomos chirurginės operacijos ar invazinės ir (ar) intervencinės procedūros. Prieš atlikdamas pacientui chirurginę operaciją, invazinę ir (ar) intervencinę procedūrą, šio straipsnio 3 dalyje nurodytą informaciją gydytojas pacientui turi pateikti atsižvelgdamas į jo amžių ir sveikatos būklę, jam suprantama forma, paaiškindamas specialius medicinos terminus (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 17 straipsnio 4 dalis). Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 15 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu pacientas pasirašo sveikatos apsaugos ministro patvirtintus reikalavimus atitinkančios formos sutikimą, reiškia, kad pacientas gavo tinkamą informaciją.
  3. CK 6.727 straipsnio 1 dalyje nustatyti tokie patys, kaip ir išvardyti, reikalavimai dėl paciento teisės gauti informaciją. CK 6.729 straipsnis nustato, jog pacientas negali būti gydomas ar jam teikiama kita asmens sveikatos priežiūra ar (ir) slauga prieš jo valią, jeigu įstatymai nenumato kitaip. Įstatymai gali numatyti atvejus, kai sveikatos priežiūrai atlikti yra būtinas paciento sutikimas.
  4. Kasacinis instancijos teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje reikalavimas dėl paciento sutikimo paaiškinamas asmens autonomijos principu, pagal kurį tik pats pacientas turi teisę priimti sprendimus dėl jo gydymo. Gydymas be paciento sutikimo yra neteisėtas veiksmas, sukeliantis teisinę atsakomybę. Asmens operacija be jo sutikimo galima tik išimtiniais ir įstatyme numatytais atvejais, pvz., kai medicinos pagalba teikiama būtinojo reikalingumo atveju (avarijos, nelaimingo atsitikimo ir pan.) ir yra būtina gelbėti paciento gyvybę, o šis dėl savo sveikatos būklės nepajėgia išreikšti valios.
  5. Teismo vertinimu, nurodyti pažeidimai, o būtent tai, kad ieškovė nebuvo tinkamai informuota (raštu) apie intervencinę (invazinę) nosies pertvaros elektrokoaguliacijos procedūrą bei galinčias atsirasti komplikacijas (tarp jų ir nosies pertvaros perforaciją), nebuvo gautas jos raštiškas sutikimas intervencinei (invazinei) elektrokoaguliacijos procedūrai, turėjo neigiamas pasekmes ieškovei, kurios pasireiškė emociniais pergyvenimais.
  6. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (nurodyto straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad sveikata yra viena iš svarbiausių neturtinių vertybių ir pakenkimas jai lemia didesnį priteistinos neturtinės žalos dydį, negu pažeidus kitus teisinius gėrius, pavyzdžiui, asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2011; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-419/2013).
  7. Viena vertus, šiame sprendime jau buvo nustatyta, kad nagrinėjamu atveju gydytoja priėmė teisingą sprendimą dėl taikytino gydymo būdo, nosies pertvaros elektrokoaguliacijos procedūrą atliko tinkamai. Kita vertus, teismas pažymi, kad ieškovei šiuo atveju turėjo būti sudarytos tinkamos sąlygos aktyviai dalyvauti priimant sprendimus dėl jos pačios gydymo, t. y. gautas raštiškas ieškovės sutikimas minėtai procedūrai atlikti. Teismo vertinimu, ieškovei pačiai tinkamai išreiškus savo nuomonę dėl tolesnio gydymo (pateikiant raštu savo sutikimą), ieškovė galimai geriau suprastų/suvoktų ir pasiruoštų (tiek morališkai, tiek fiziškai) ginčo procedūros (nosies pertvaros elektrokoaguliacijos procedūros) pasekmėms ir lengviau su jomis susitaikytų, tokiu būdu sumažinant nagrinėjamu atveju patirtus išgyvenimus, taigi vien apribojimas ieškovei pačiai spręsti dėl savo gydymo vertintinas kaip ieškovės patirta neturtinė žala, kuri šiuo atveju turi būti atlyginta.
  8. Nustatydamas minėtos žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovei minėta procedūra (iš medicininės pusės) atlikta tinkamai, nurodytos procedūros efektyvumo aspektas taip pat laikytinas įrodytas, nosies pertvaros perforacijos atsiradimą kaip atliktos procedūros komplikaciją byloje esantys įrodymai vienareikšmiškai nepatvirtina; į tai, jog padaryti pažeidimai iš esmės buvo formalūs, susiję su netinkamu pacientės informavimu (o ne su atliktų paslaugų kokybe); atsižvelgtina ir į tai, jog ieškovė po gydytojo otorinolaringologo E. L. ir vyresniosios gydytojos otorinolaringologės A. P. atliktos ieškovės apžiūros pakartotinio vizito į Santaros kliniką (po 6 mėnesių) neatvyko (nors buvo paskirtas vizitas), todėl teismas sprendžia, jog ieškovei turi būti priteistinas 200 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo dydis, kuris, teismo vertinimu, yra pakankamas kompensuoti ieškovės patirtus išgyvenimus. Atsižvelgiant į tai, šioje dalyje ieškinys tenkintinas iš dalies, o priešieškinys atmestinas visa apimti.
  9. Nustatyta, jog ieškovės vizito pas gydytoją metu Santaros klinika su Draudimo bendrove buvo sudariusi Medicinos darbuotojų (sveikatos priežiūros įstaigų) civilinės atsakomybės už pacientams padarytą žalą savanoriškojo draudimo sutartį. Savo ruožtu kasacinio teismo yra išaiškinta, jog civilinės atsakomybės draudiko ir žalą padariusio asmens prievolė atlyginti žalą yra solidari (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje bylos Nr. 3K-3-165/2009; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33/2010). Atsižvelgiant į tai, 200 Eur suma ieškovei priteistina iš atsakovų solidariai.

12Dėl procesinių palūkanų priteisimo

  1. Tenkinant ieškovės prašymą ir vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatomis, iš atsakovų priteistinos ir penkių proc. procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo priteisiamos 200 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2017 m. rugpjūčio 4 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
  2. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

13Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

  1. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Kita vertus, teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
  2. Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys buvo patenkintas iš dalies (reikalavimas dėl turtinės žalos netenkintas, tuo tarpu reikalavimas dėl neturtinės žalos tenkintas iš dalies), t. y. faktiškai didžioji dalis ieškinio netenkinta, tačiau teismas pažymi, kad sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą civilinėje byloje dėl neturtinės žalos atlyginimo svarbu atsižvelgti į tai, jog iš esmės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra patenkintas, t. y. ieškovė pripažinta turinčia teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovės nurodytos patirtos neturtinės žalos dydis yra subjektyvus, o teisingą neturtinės žalos dydį nustatyti yra teismo prerogatyva, įvertinant reikšmingas aplinkybes; be to, atsakovai negali įtakoti ieškovei priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, todėl teismas šiuo atveju sprendžia, kad ieškinys buvo tenkintas 50 proc. (dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas), tuo tarpu kita ieškinio dalis (50 proc.) – dėl turtinės žalos atlyginimo, netenkinta. Taigi šiuo atveju visos bylos šalys turėtų atlyginti viena kitai po pusę kitos šalies patirtų bylinėjimosi išlaidų.
  3. Nustatyta, jog ieškovė viso patyrė 1 160 Eur. Santaros klinika pateikė teismui sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 22 viso 1 500 Eur sumai. Draudimo bendrovė jokių bylinėjimosi išlaidų dydį pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, jog priešieškinys buvo pateiktas dėl vieno iš ieškinio reikalavimų, Santaros klinikai ginčijant tą patį Komisijos sprendimo dalį, ir šis reikalavimas atmestas, šalių patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos laikytinos iš esmės vienodomis, teismas šalims bylinėjimosi išlaidų nepriteisia (kiekvienai šaliai paliekant jos turėtas bylinėjimosi išlaidas ir nepriteisiant jų apmokėjimo iš priešingos šalies).

14Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

Nutarė

15ieškovės L. M. ieškinį atsakovams VŠĮ Vilniaus universitetinės ligoninės Santaros klinikai ir AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančiai per filialą Lietuvoje, trečiajam asmeniui D. Š., tenkinti iš dalies.

16Priteisti solidariai ieškovei L. M., a. k. ( - ) iš atsakovo VŠĮ Vilniaus universitetinės ligoninės Santaros klinikos, j. a. k. ( - ), ir atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančio per filialą Lietuvoje, j. a. k. 300665654, 200 Eur (dviejų šimtų eurų) neturtinės žalos atlyginimą ir 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 200 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2017 m. rugpjūčio 4 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

17Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

18Atsakovo VŠĮ Vilniaus universitetinės ligoninės Santaros klinikos priešieškinį ieškovei L. M. atmesti.

19Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai