Byla 2A-249-544/2015
Dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo dalyje

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Margaritos Dzelzienės, Nijolės Danguolės Smetonienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. A. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. ( - ) pagal ieškovo A. A. ieškinį atsakovei V. A., institucija teikianti išvadą byloje - Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo dalyje ir

Nustatė

2ieškovas A. A. prašė pakeisti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. ( - ) patvirtintos jo ir atsakovės V. A. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 1,2,4 punktus: sūnaus U. A. gyvenamąją vietą nustatyti su juo; priteisti iš V. A. išlaikymą sūnui U. A. kas mėnesį po 200 Lt nuo 2014 m. birželio l d. iki vaiko pilnametystės; nustatyti, kad motina V. A. bendrauja su sūnumi U. A. ir jį auklėja, nepažeisdama vaiko interesų. Nurodė, kad sūnus U. A. nuo 2012 m. gruodžio mėnesio gyvena su juo, jis juo rūpinasi ir išlaiko. Atsakovė nuo 2013 m. vasaros gyvena Anglijoje, vaiko išlaikymui geruoju mokėjo po 200 Lt. Tačiau 2014 m. liepos mėn. pradžioje atsakovė pasiėmė vaiką iš jo ir norėjo išsivežti jį į užsienį visam laikui, mano, jos su tikslu gauti didesnes išmokas užsienyje. Teigia, kad atsakovė neprognozuojama, todėl bijo, kad, nepakeitus vaiko gyvenamosios vietos ir jos nenustačius su juo, vaiko interesai iš esmės bus pažeisti. Atsakovė, nors šiuo metu nori vaiką išvežti į užsienį, bet jau kelis metus juo nesirūpina, nedalyvauja jį auklėjant, vaiko akivaizdoje draugų kompanijoje vartoja alkoholinius gėrimus, užsiima priešinga teisei veikla, rūko, vaikas dažnai paliekamas likimo valiai. Iš atsakovės pateiktos nuomos sutarties akivaizdu, kad ji nėra vienintelė namo Anglijoje nuomininkė, kadangi namas nuomojamas kartu su ponu M. H.. Be to, atsakovei leidus išvežti vaiką į užsienį, bus pažeista vaiko teisė į identiškumo išsaugojimą, jam bus ribojama galimybė palaikyti ryšius su likusiu Lietuvoje tėvu ir kitais giminaičiais. Pastaruosius dvejus - trejus metus atsakovė nedėjo jokių pastangų tam, kad ugdytų vaiką, rūpintųsi juo bei jį prižiūrėtų. Priešingai, vaikas, turėdamas būti atsakovės žinioje, būdavo perduodamas tretiesiems asmenims jokia apimtimi neužtikrinant jo saugumo.

3Nepilnametis sūnus Ugnius tik su keliomis trumpomis pertraukomis nuo 2012 m. sausio mėn. iki 2014 m. liepos mėn. gyvena bei nuolatinį stiprų ryšį palaiko su ieškovu bei jo sužadėtine A. G., jam užtikrinamos saugios gyvenimo sąlygos, švari aplinka, netoli yra ugdymo įstaigos, vaikui duodama visa, kas yra reikalinga tam, kad jis augtų intelektualia ir dora asmenybe. Vaiko ryšys su ieškovu yra daug stipresnis nei su jo motina. Artimiausi vaiko giminaičiai (seneliai, dėdės, tetos, pusbroliai) gyvena 5 km. atstumu, todėl vaikui yra užtikrinamas nuolatinis bendravimas ir su jais. Planuoja prie savo jau turimos ½ dalies gyvenamojo būsto iš valstybės įsigyti kitą gyvenamojo namo (unikalus Nr. ( - ), adresu: ( - )) dalį, todėl nepilnamečiam vaikui bus užtikrintos geresnės gyvenimo sąlygos gyvenant apie 100 kv. m. name. Siekiant maksimaliai užtikrinti vaiko gyvenimo sąlygas, nebeplanuoja važiuoti uždarbiauti į užsienį.

4Rokiškio rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – pakeitė Rokiškio rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. ( - ) patvirtintos A. A. ir V. A. 2010 m. birželio 21 d. santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 1,2 ir 4 punktus ir šalių sūnaus U. A., gim. 2008 m. lapkričio l d., gyvenamąją vieta nustatė su tėvu A. A., jam pavedė vaiko globą ir uzufrukto teise tvarkyti vaiko turtą iki jo pilnametystės, nustatė, kad V. A. bendrauja su sūnumi ir jį auklėja nepažeisdama vaiko interesų, o A. A. nekliudo V. A. bendrauti su sūnumi ir jį auklėti, taip pat nustatė, kad Viktorija teikia išlaikymą sūnui U. A., gim. 2008 m. lapkričio l d., mokėdama jam kas mėnesį po 200 Lt nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

5Byloje esančių įrodymų pagrindu teismas konstatavo, kad ieškovas buvo registruotas darbo biržoje, epizodiškai vykdavo uždarbiauti į užsienį, o nuo 2014 m. rugsėjo 29 d. yra sudaręs darbo sutartį su V. V. individualios įmonės savininku dirbti įmonėje (0,5 etato), taip pat jis gauna pajamų iš automobilių remonto. Iš užsienyje uždirbtų pinigų ieškovas su drauge pragyveno, periodiškai po 200 Lt kas mėnesį vaiko išlaikymui pervesdavo atsakovė. Ieškovui priklauso ¼ dalis gyvenamojo namo su dviem tvartais ir kiemo statiniais, 0,3541 ha žemės sklypas, esantys ( - ), iš valstybės ieškovas nori įsigyti ir kitą namo dalį. Teismas sprendė, jog ieškovo draugė A. G. su ieškovo sūnumi sutaria, jį myli, prižiūri ir juo rūpinasi, nori, kad Ugnius gyventų kartu su jais.

6Atsakovė, iki grįžo į Lietuvą, Anglijoje turėjo nuolatinį darbą pagal 2014 m. vasario 10 d. pasirašytą darbo sutartį ir pagal 2014 m. gegužės 14 d. gyvenamojo namo nuomos sutartį kartu su M. H. buvo išsinuomavę apstatytą keturių kambarių gyvenamąjį namą. Tačiau darbo sutartis nutrūko, o patalpų nuomos terminas baigėsi 2014 m. lapkričio 22 d. UAB „Maksima LT“ atsakovė dirbo salės darbuotoja iki 2014 m. rugsėjo 15 d., o po to ėmėsi vykdyti individualios nekilnojamojo turto agentūros veiklą, tačiau pajamų iš šios veiklos negauna. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog atsakovė šiuo metu Lietuvoje neturi nuolatinių pajamų, jos gaunamomis pajamomis gali tapti tik socialinė pašalpa, kitų asmenų parama nepagrįsta įrodymais, padarė išvadą, jog sūnų atsakovė gali išvežti į užsienį ir taip pažeisti jo teisę į individualybę ir jos išsaugojimą, nes jam palaikyti ryšius su tėvu ir kitais giminaičiais būtų itin sudėtinga.

7Teismas pažymėjo, jog byloje nustatyta, jog atsakovė 2013 m. vasarą išvyko į užsienį, o sūnų paliko draugei, kuri jį paliko savo draugo motinai Juodupės miestelyje, Rokiškio rajone, ir, pasak ieškovo močiutės, berniukas buvo neprižiūrėtas. Tuo tarpu vaikui gyvenant su tėčiu nebuvo nustatyta faktų, jog jis būtų paliktas svetimiems asmenims ar neprižiūrimas. Nors vaikas ir buvo su suaugusiais išvykęs į Švediją, tačiau nėra duomenų, kad jis namuose būtų paliktas vienas be priežiūros.

8Teismas, įvertinęs nepilnamečio vaiko amžių, jo išreikštą norą vaiko teisių apsaugos institucijoms, kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas ir galimybes sudaryti tinkamas vaiko gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas, jo prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų ir kitų giminaičių, tėvų požiūrį į vaiko auklėjimą, vystymąsi, dalyvavimą vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, padarė išvadą, kad šiuo metu nepilnamečio U. A. gyvenamosios vietos nustatymas kartu su jo tėvu A. A. geriau atitinka nepilnamečio vaiko teisėtus interesus.

9Nustatė, kad nepilnamečio vaiko būtiniausiems poreikiams tenkinti, atsižvelgiant į jo amžių, reikalinga ne mažesnė kaip 400 Lt suma kas mėnesį ir ją turėtų dengti abu tėvai vienodai. Todėl teismas sprendė, jog atsakovės teikiamo išlaikymo dydžio po 200 Lt per mėnesį nustatymas nepilnamečiui sūnui atitinka įstatyme įtvirtintą proporcingumo principą (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdamas į tai, jog ieškovas prašo išlaikymą teikti nuo 2014 m. birželio 1 d., tačiau iš byloje esančių įrodymų matyti, jog atsakovė grįžusi į Lietuvą sūnų pasiėmė gyventi kartu su ja, teismas šioje dalyje ieškovo ieškinį tenkino iš dalies ir išlaikymą priteisė nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

10Apeliaciniu skundu atsakovė V. A. prašo panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti. Nurodo, kad su skundžiamu teismo sprendimu nesutinka, kadangi jis yra neteisėtas bei nepagrįstas, visiškai neatitinka jos ir nepilnamečio vaiko interesų, buvo pažeistas materialinės teisės normų taikymas bei jos buvo netinkamai aiškintos, buvo nukrypta nuo suformuotos teismų praktikos analogiškose byloje.

11Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovė vykdavo į užsienį užsidirbti pragyvenimui ir dėl to turėdavo nepilnametį vaiką palikti kitiems asmenims, tačiau visiškai nevertino aplinkybės, kad ieškovas pats vyksta sezoniniam darbui į Švediją ir vykdamas į užsienį gali išsivežti sūnų arba jį palikti kitiems asmenims. Atkreipė dėmesį, kad vaiko ir motinos ryšys yra ypač svarbus, nes pati svarbiausia bendravimo su vaiku prielaida yra artimas vaiko emocinis ryšys su mama. Sūnus mažametis (šešerių metų amžiaus), jam labai reikia priežiūros, supratimo, motiniškos šilumos ir rūpesčio, kurį tik motina gali pilnai suteikti ateityje. Sūnui augant su ja tiek dabar, tiek ateityje bus visiškai užtikrintos jo gyvenimo, auklėjimo, mokymosi, sveikatos apsaugos ir kitos sąlygos. Taip pat teismas neįvertino aplinkybės, kad ji turi asmeninės nuosavybės teise priklausantį dviejų kambarių butą, kuris yra suremontuotas ir tinkamas gyventi.

12Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas A. A. prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas visapusiškai išsiaiškino visas bylos aplinkybes ir pagrįstai nustatė šiuos teisiškai reikšmingus faktus: 1) kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų, panaudojant ir valstybės teikiamą paramą, įgyvendinimą; 2) kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas, t.y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų; 3) vaiko norus ir pažiūras. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė jo turtinę padėtį, vaiko gyvenimo su juo trukmę, santykius su jo drauge ir jos santykius su vaiku, į jo vaikui užtikrintas saugias gyvenimo sąlygas ir aplinką. Tuo tarpu atsakovė, nors į bylą ir pateikė 2014 m. rugsėjo 23 d. jungtinės veiklos sutartį su UAB ( - ), tačiau pajamų iš šios veiklos teigė negaunanti. Ji registruota darbo biržoje, santaupų neturi, gaunamomis pajamos - tik socialinė pašalpa, kita parama neįrodyta. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovė gali vaiką išvežti į užsienį, jos draugas užsienietis, mokosi lietuvių kalbos, su sūnumi bando suprasti vienas kitą. Tačiau vertinant šalių partnerius, vaiko prisirišimo laipsnis prie A. G. yra ženkliai didesnis, nei kad prie atsakovės draugo. Nurodo, kad ateityje nebeketina vykti į Švediją sezoniniams darbams. Be to, apklausti liudytojai patvirtino, kad, nors ir Ugnius kartu su tėčiu ir jo drauge Agne bei seneliais buvo išvykę į Švediją, kur suaugusieji dirbo sezoninį darbą, tačiau Ugnius namuose vienas niekada nebuvo paliktas, kartu su vaiku likdavo vienas iš suaugusiųjų, ruošdavo valgyti, bendraudavo, žaisdavo. Nepilnametis jų sūnus, nors buvo patikėtas motinos žiniai, būdavo perduodamas kitiems asmenims neužtikrinant jo saugumo, ką patvirtino byloje apklausti liudytojai. Teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad atsakovė vyksta į Norvegiją, kur vežioja kontrabandą (alkoholį, cigaretes), nes tai patvirtino iš oficialių šaltinių gauti įrodymai. Pas atsakovę vaikui sukuriama aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, nors pagal teisės aktus ir aktualią praktiką vaiką tėvai ir kiti asmenys privalo apsaugoti nuo neigiamos socialinės aplinkos. Pažymėjo, kad ženklios įrodomosios svarbos yra Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados, nes, nors vaikas vienareikšmiškai nepasako savo nuomonės, su kuriuo iš tėvų jis norėtų gyventi, iš minėtų dokumentų viseto tampa akivaizdu, kad vaikas yra labiau prisirišęs prie savo tėvo.

13Apeliacinis skundas atmestinas, o Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimas paliekamas nepakeistu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau-CPK) 326 str. 1 d. 1 p.). Vadovaujantis 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

14Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas byloje surinktais ir įvertintais įrodymais tiksliai nustačius faktines aplinkybes, ir turi atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263 str.). Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias svarstant kilusį ginčą, surinktus įrodymus ištyrė ir įvertino laikydamasis CPK176–185 straipsniuose numatytų taisyklių, tinkamai pritaikė teisinius santykius reguliuojančias materialinės teisės normas, ir, patenkindamas ieškinį iš dalies, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 263 str.), kurį keisti atsakovės apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

15Bylos medžiaga nustatyta, kad Rokiškio rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. ( - ) buvo patvirtinta pareiškėjų A. A. ir V. A. 2010 m. birželio 21 d. sudaryta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, pagal kurios 1-2 ir 4 punktus jie susitarė, jog sūnaus U. A. gyvenamoji vieta nustatoma su motina V. A., o tėvas A. A. teiks išlaikymą sūnui U. A. mokėdamas jam kas mėnesį po 200 litų (1 t. b. l. 3-5, civ. byla Nr. ( - ), b.l.37-39).

16Skundžiamuoju sprendimu pirmosios instancijos teismas nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatė su tėvu bei priteisė jam išlaikymą iš atsakovės (vaiko motinos). Atsakovė, nesutikdama su teismo sprendimu nurodė, kad keisti vaiko gyvenamosios vietos nebuvo teisinio ir faktinio pagrindo, nes vaikui visiškai užtikrino ir užtikrins gyvenimo, auklėjimo, mokymosi, sveikatos apsaugos ir kitas sąlygas.

17Byloje surinkti įrodymai, tame tarpe – ir 2014 m. birželio 27 d. išvada Nr.17.14-42, patvirtina, jog nuo 2012 m. gruodžio mėn. nepilnametis šalių sūnus U. A. faktiškai nuolatos gyveno su tėvu A. A., palaikė giminiškus ryšius seneliais (ieškovo tėvais), sutaria su tėvo partnere, kuri juo rūpinasi, prižiūri ir auklėja. Pagal bylos duomenis, vaiko seneliai iš motinos pusės vaiku nesidomi. Nors pagal pateiktas išvadas nepilnametis dar per mažas išreikšti savo nuomonę, tačiau iš jų turinio labiau tikėtina, jog vaikas labiau nori gyventi su tėvu, o su motina tik nori susitikti, pasivaikščioti ir vėl grįžti namo (1 t. b. l. 92-93). Pažymų duomenys patvirtina, kad U. A. deklaruota gyvenamoji vieta yra ( - ) bei kad nuo 2012 metais iki 2014 m. birželio mėnesio jis lankė ( - ), kad tuo, kaip jam sekasi, rūpindavosi tėvas arba jo draugė, kurie visada gražiai bendraudavo su vaiku, pasirūpindavo jo poreikiais, savalaikiu pasiėmimu iš darželio, mokesčių sumokėjimu ir pan. (1 t,., b. l. 9, 10, 30). Iš bylos duomenų matyti, kad tik ieškovui pareiškus ieškinį teisme į Lietuvą grįžusi atsakovė 2014 m. birželio 13 d. savo ir sūnaus Ugniaus gyvenamąją vietą deklaravo jai nuosavybės teisėmis priklausančiame bute ( - ) (1 t., b. l. 49-51). Lopšelio – darželio „Pumpurėlis“ 2014 m. rugpjūčio 27 d. pažyma Nr. 10 patvirtina, kad U. A. nuo 2014 m. liepos 16 d. iki 2014 m. rugpjūčio 28 d. lankė Rokiškio lopšelį-darželį „Pumpurėlis“ (1 t., b. l.103). Rokiškio senamiesčio progimnazijos 2014 m. rugsėjo 1 d. pažyma Nr. SD-99 patvirtina, kad nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. jis lanko Rokiškio Senamiesčio progimnazijos priešmokyklinę grupę (1 t., b. l. 104). VšĮ Rokiškio jaunimo centro pažyma Nr. S-25 apie užsiėmimų lankymą patvirtina, kad U. A. nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. VŠĮ Rokiškio jaunimo centre mokosi dailės pradinio ugdymo grupėje (1 t., b. l. 139). Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2014 m. rugsėjo 8 d. išvados Nr. 17.14-49 papildyme nurodė, kad nepilnametis su mama gyvena nuo 2014 m. liepos 7 d., kad butas yra su visais patogumais dviejų kambarių, vienas kambarys yra remontuojamas ir buitinės sąlygos normalios, tačiau kartais nepilnametis vaikas paliekamas kitų asmenų priežiūrai (mamos draugei ar kaime gyvenančiai močiutei), be to, vaikas pasakoja mažiau, nei pirmą kartą bendraujant, kai jis gyveno pas tėvą, tapo liūdnesnis, uždaresnis, tvirtino, kad su abiem tėvais sutaria gerai ir daug ko neprisimena. Pasak vaiko, jis norėtų, kad kartu gyventų močiutė, senelis, tėtis ir mama. Todėl buvo pateikta išvada, kad dėl savo mažo amžiaus vaikas negalėjo tiksliai išreikšti (1 t., b. l. 109-110). Rokiškio rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus 2014 m. lapkričio 5 d. pažyma Nr. 17.14-64 patvirtina, kad po papildomo bendravimo su vaiku dalyvaujant psichologui buvo konstatuota, jog, atsižvelgiant į vaiko amžiaus kognityvinės raidos ypatumus, Ugnius dar nepajėgus spręsti, pas kurį iš tėvų jam geriausi būtų gyventi. Berniuko motyvai nenuoseklūs, neįsisąmoninti, įvardinami tik kaip norai. Šiuo laikotarpiu Ugniaus vystymuisi labai svarbi mikro (šeimos) aplinka ir jos sukuriamos aplinkybės vaiko poreikiams tenkinti (2 t., b. l.9-11).

18Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantė nepagrįstai teigia, kad teismo sprendimas neatitinka jos ir nepilnamečio vaiko interesų, kad buvo netinkamai aiškintos ir taikytos materialinės teisės normos bei kad buvo nukrypta nuo suformuotos teismų praktikos analogiškose byloje.

19CK 3.169 str. 1 ir 2 d. numato, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų sutarimu, jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma teismo sprendimu su vienu iš tėvų. CK 3.169 str. 3 d. numato, kad pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

20Reikšmingos ginčui byloje išspręsti aplinkybės nustatomos ir įvertinamos, vadovaujantis CPK nustatytomis įrodinėjimo taisyklėmis. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2010-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą ir tik tada daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009-07-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2010-12-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010). Pareiškus ieškinį dėl teismo vaiko nustatytos gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų pakeitimo, antrasis iš tėvų turi įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų, arba vaikas buvo atiduotas auginti ir gyveno kartu su kitais asmenimis. Sprendžiant ginčą, visada reikia aiškintis, ar paduodantysis ieškinį gali užtikrinti vaikui kitokias, geresnes auklėjimo ir auginimo sąlygas nei tas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta.

21Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis vaiko interesais, atsižvelgti į jo norą (CK 3.174str. 2 d.). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į vaiko interesus.

22Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pateikiamais išaiškinimais, teismai, nagrinėdami vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš skyriumi gyvenančių tėvų bylas, turi įvertinti kiekvieno iš jų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas, t. y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, vaiko norus ir pažiūras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-09nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008; 2010-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; 2011-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2011). Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertindamas tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-11-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2007; 2010-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010). Pažymėtina, kad teismo sprendimo negali nulemti tėvų lytis, t. y. teismas negali suteikti tėvui ar motinai privilegijų, spręsdamas jų ginčą dėl to, su kuriuo iš jų nustatytina vaiko gyvenamoji vieta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-08nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010).

23Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kad šalių sūnus nuo 2012 m. gruodžio pabaigos iki 2014 m. birželio mėnesio gyveno su ieškovu (tėvu) ir jo partnere Agne, kurie nuolat rūpinosi vaiku, jį augino ir prižiūrėjo. Be to, svarbi aplinkybė yra ta, kad nepilnametis šalių sūnus, privalėdamas būti atsakovės žinioje, buvo perduotas kitiems asmenims neužtikrinant jo saugumo, t.y. 2013 m. vasaros metu atsakovei išvykus į užsienį, vaikas buvo paliktas motinos draugei, kuri jį paliko savo draugo motinai Juodupės miestelyje, Rokiškio rajone. Ją, vaikščiojančią kartu su vaiku, sutiko ieškovo močiutė, kuri išsiaiškino, kad moteris skundėsi nežinanti kur vaiką padėti, vaikas buvo purvinais drabužiais, murzinas. Šių aplinkybių tiek atsiliepime į apeliacinį skundą, tiek pirmosios instancijos teismo posėdžio metu neneigė ir pati atsakovė. Be to, ji pripažino, kad vaikas nuo 2013 m. sausio buvo pas ieškovą, nes ji planavo išvykti į užsienį, bet išvykimas užtruko. Gegužės mėnesį vaiką ieškovas jai atvežė ir nurodė, kad jam reikia išvykti į užsienį. Todėl ji, norėdama išvykti į užsienį birželio mėnesį ir neturėdama kam vaiko palikti, susitarė su drauge D. M., kad šį vaiką prižiūrės. Tik iš ieškovo sužinojo, jog sūnus purvinas ir nevalgęs vaikšto po Juodupę, paskambinusi draugei leido ieškovui pasiimti paliktus daiktus. Bylos duomenys patvirtina, kad nepilnametis U. A. nuo 2014 m. spalio 6 d. buvo gydomas VšĮ Rokiškio rajono ligoninėje iki 2014 m. spalio 10 d., tačiau atsakovė atsisakė stacionarinio gydymo, pareiškusi, kad toliau gydymą tęs ambulatoriškai. 2014 m. spalio 17 d. vaikui vėl buvo skirtas antibiotikų kursas, kadangi konstatuotas plaučių uždegimas (2 t., b. l. 9-10,12-13). 2014 m. spalio 20 d. vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovai nei sergančio vaiko, nei atsakovės namuose nerado, o atsakovė nurodė, kad ji tvarko reikalus savivaldybėje kartu su sūnumi (2 t., b. l. 9). Teisėjų kolegijos nuomone, toks elgesys vaiko atžvilgiu ir toks požiūris į vaiko sveikatą yra neatsakingas ir neatitinka vaiko interesų, neužtikrina vaikui sveikų ir saugių gyvenimo sąlygų. Teisėjų kolegija pažymi, kad vaikui pakankamai ilgą laiką gyvenant su tėvu nebuvo nustatyta faktų, jog jis būtų paliktas svetimiems asmenims, ko neneigė ir atsakovė. Be to, teisėjų kolegija įvertina ir tai, kad byloje apklausti liudytojai patvirtino, kad atsakovė, nors ir pasiimdavo sūnų pas save į namus savaitgalį, tačiau jį palikdavo draugėms, dažnai ir iš darželio vaiką pasiimdavo svetimi žmonės, o vaikui pabuvus su atsakove dvi ar tris savaites ji skambindavo ieškovui tvirtindama, jog neturi pinigų vaikui išlaikyti. Liudytojų parodymais netikėti nėra pagrindo, nes jų turinys sutampa su rašytinių įrodymų turiniu, o ir pati atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad vaikas augo pas tėvą, nes jai sunku buvo vaiką išlaikyti.

24Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, įvertino ne tik tai, kad atsakovė vykdavo į užsienį užsidirbti pragyvenimui ir dėl to turėdavo nepilnametį vaiką palikti kitiems asmenims, tačiau įrodymų visumą, tame tarpe – ir liudytojų parodymus apie ieškovo išvykimo į užsienį aplinkybes ir poveikį vaiko teisėms, todėl apeliantė be pagrindo tvirtina priešingai. Pagal pateiktus oficialius duomenis, būtent atsakovė užsienyje užsiėmė neteisėta ir nusikalstama veika ir už tai jai buvo taikyta atitinkama atsakomybė, kas taip pat neprisideda prie tinkamų vaikui augti ir vystytis sąlygų sudarymo. Iš teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas, prieš priimdamas procesinį sprendimą, įvertino nepilnamečio vaiko U. A. amžių, jo norus, pareikštus vaiko teisių apsaugos specialistėms, kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas, tėvų galimybę sudaryti tinkamas vaikų gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas, vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų (kitų giminaičių), tėvų požiūrį į vaiko auklėjimą ir vystymąsi, tėvų dalyvavimą vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, tėvo sugyventinės požiūrį į vaiką. Todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, kad, atsižvelgiant į tai, jog vaikas su tėvu iki ginčo atsiradimo faktiškai gyveno daugiau kaip pusantrų metų, šiuo metu nepilnamečio U. A. gyvenamosios vietos nustatymas kartu su jo tėvu A. A. geriau atitinka nepilnamečio teisėtus interesus. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos įrodymus apie iš šalių gyvenamosios aplinkos sąlygas, kuriomis mažamečiam vaikui tektų gyventi, sprendžia, kad ieškovas įrodė, jog vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas ir jos nustatymas su juo labiau atitinka vaiko interesus nei teismo nustatyta gyvenamoji vieta su motina, todėl teismo išvados yra pagrįstos ir teisėtos ir su jomis nesutikti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

25Atsakovė, anksčiau vaiko išlaikymui mokėjusi po 200 Lt per mėnesį, apeliaciniu skundu neginčija teismo sprendimo dalies, kuria iš jos sūnaus išlaikymui priteistas tokio pat dydžio išlaikymas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino abiejų šalių turtinę padėtį, atsižvelgė į nepilnamečio vaiko amžių, augančius jo poreikius, todėl pagrįstai iš ieškovės priteisė 200 Lt išlaikymo sumą. Atsakovė, kaip vaiko motina, turi prisidėti prie normalaus vaiko vystymosi ir šios asmeninės pareigos negali atsisakyti ir visą vaiko išlaikymo pareigą perkelti tik ieškovui (CK 3.156 str.) Teisėjų kolegijos nuomone, iš atsakovės priteista 200 Lt išlaikymo suma atitinka atsakovės turtinę padėtį ir galimybę ją mokėti.

26Pagal CPK 93 str. 1 d. ir 98 str. nuostatas, išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, tai ieškovui už tinkamą atsiliepimo į skundą surašymą priteisiama 440 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (2 t., b. l. 71-72). Išlaidų dydis neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.11 p. numatyto maksimalaus dydžio (CPK 98 str.) ir yra proporcingos atsižvelgiant į šios bylos apimtį ir aplinkybes.

27Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas

Nutarė

28Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

29Priteisti iš atsakovės V. A., a.k. ( - ) ieškovo A. A., a.k. ( - ) naudai 440 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt eurų) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovas A. A. prašė pakeisti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2010 m.... 3. Nepilnametis sūnus Ugnius tik su keliomis trumpomis pertraukomis nuo 2012 m.... 4. Rokiškio rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimu... 5. Byloje esančių įrodymų pagrindu teismas konstatavo, kad ieškovas buvo... 6. Atsakovė, iki grįžo į Lietuvą, Anglijoje turėjo nuolatinį darbą pagal... 7. Teismas pažymėjo, jog byloje nustatyta, jog atsakovė 2013 m. vasarą išvyko... 8. Teismas, įvertinęs nepilnamečio vaiko amžių, jo išreikštą norą vaiko... 9. Nustatė, kad nepilnamečio vaiko būtiniausiems poreikiams tenkinti,... 10. Apeliaciniu skundu atsakovė V. A. prašo panaikinti Rokiškio rajono... 11. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovė vykdavo į... 12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas A. A. prašo skundžiamą... 13. Apeliacinis skundas atmestinas, o Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014 m.... 14. Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas byloje... 15. Bylos medžiaga nustatyta, kad Rokiškio rajono apylinkės teismo 2010 m.... 16. Skundžiamuoju sprendimu pirmosios instancijos teismas nepilnamečio vaiko... 17. Byloje surinkti įrodymai, tame tarpe – ir 2014 m. birželio 27 d. išvada... 18. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantė nepagrįstai teigia, kad teismo... 19. CK 3.169 str. 1 ir 2 d. numato, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko... 20. Reikšmingos ginčui byloje išspręsti aplinkybės nustatomos ir įvertinamos,... 21. Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi... 22. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pateikiamais... 23. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, šalių... 24. Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą... 25. Atsakovė, anksčiau vaiko išlaikymui mokėjusi po 200 Lt per mėnesį,... 26. Pagal CPK 93 str. 1 d. ir 98 str. nuostatas, išlaidos advokato pagalbai... 27. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu,... 28. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti... 29. Priteisti iš atsakovės V. A., a.k. ( - ) ieškovo A. A., a.k. ( - ) naudai...