Byla 2-4144-772/2013
Dėl žalos atlyginimo

1Šiaulių apylinkės teiso teisėjas Jonas Stubrys,

2sekretoriaujant Erikai Andrulienė,

3dalyvaujant ieškovo atstovams: adv. D. Narmontui ir V. K., atsakovo Š. A. atstovui adv. A. Koskui,

4viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios UAB ,,Kristega“ ieškinį atsakovui Š. A. dėl žalos atlyginimo.

5Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

6Ieškovas su ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo Š. A. 88 197,06 Lt nuostolių atlyginimui, įstatymines metines procesines nustatyto dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

7Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2012-12-07 Šiaulių apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1272-267/2012 iškėlė bankroto bylą UAB ,,Kristega“ ir bankroto administratoriumi paskirė „ADMINISTRAVIMAS“ UAB.

8Šiaulių apygardos teismas UAB ,,Kristega“ bankroto byloje Nr. B2-1272-267/2012 nutartimi patvirtino įmonės kreditorių kreditorinius reikalavimus. Patvirtinta viso 88.197;06 Lt sumai.

9Pagal VSDFV Šiaulių sk. pažymą išduotą 2013-04-15 įmonės mokėjimas sutriko 2008 m. I ketvirtį. Skola VSDFV Šiaulių skyriui buvo: 2009-12-31 - 28.301,09 Lt, 2010-12-31 - 30.691,76 Lt, 2011-12-31 - 33.173,90 Lt.

10Vadovaujantis VĮ „Registrų centras“ 2012-12-28 d. teikta informacija įmonės vadovu nuo 2008-04-16 iki bankroto bylos iškėlimo teisme dienos buvo Š. A.

11Pagal įmonės vadovo pateiktą sąrašą, įmonės akcininkais buvo:

12K. A. (a/k ( - ) gyv. ( - ).) - 50%;

13Š. A. (a/k ( - ) gyv. ( - ).) - 49%

14T. V. (a/k ( - ) gyv. ( - )) - 1%.

15Taigi, vadovaujantis pateiktais rašytiniais įrodymais, atsakovas, įmonei negalint atsiskaityti su kreditoriais, neįvykdė savo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos UAB ,,Kristega“ iškėlimo, dėl ko įmonė bei jos kreditoriai patyrė 88.197,06 Lt dydžio žalą. Atsižvelgiant į tai, bei siekiant apginti bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesus, ieškovas reiškia šį ieškinį atsakovui dėl padarytos žalos priteisimo.

16Ieškovo teigimu atsakovas pažeidė ĮBĮ 8 str. l d. kur nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), jis laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o tuo pačiu pažeidė šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkto sąlygą, jog įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Todėl pagal minėto straipsnio 4 dalį įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.

17Ieškovas nurodė, kad UAB ,,Kristega“ direktoriaus pareigas nuo 2008-04-16 iki bankroto bylos iškėlimo teisme dienos ėjo Š. A. Tokiu būdu atsakovu šioje byloje trauktinas Š. A., kadangi jam, kaip UAB ,,Kristega“ valdymo organui buvo nustatyta pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, o to laiku nepadarius - atlyginti žalą, kilusią iš to, kad įmonė nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo.

18Ieškovas remiasi ir CK 2.87 straipsnio 7 dalimi, kur nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip.

19Ieškovas teigė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog įmonės administracijos vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Be to administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus - rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. įmonės vadovas (vienasmenis ar kolegialus) privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų ir kt. Taigi įmonė ir jos valdymo organai (kolegialūs ir (ar) vienasmeniai) privalo laikytis įmonių veiklą reglamentuojančių įstatymų, nepriešpastatyti įmonės interesų visuomenės interesams. Dėl šios priežasties įmonės vadovo (vienasmenio ar kolegialaus) civilinė atsakomybė gali atsirasti tiek įmonei, kai įmonės vadovas veikia priešingai įmonės interesams, tiek ir tretiesiems asmenims, kai įmonės vadovas pažeidžia apribojimus, nustačius tam tikras trečiųjų asmenų teisių apsaugos garantijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. J. J. v. J. B. ir kt., bylos Nr. 3K-7-266/2006).

20Pažymėtina, jog įmonės administracijos vadovo civilinę atsakomybę lemia tiek jam imperatyviai teisės aktuose nustatytų pareigų pažeidimas (tokia yra pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonei tapus nemokiai), tiek fiduciarinių pareigų įmonės atžvilgiu pažeidimas. Minėtina, jog bendrovė privalo veikti atsižvelgdama į visų suinteresuotų asmenų, įskaitant ir kreditorius, interesus. Bendrovės vadovas privalo šiuos interesus derinti ir siekti jų pusiausvyros. Dėl šios priežasties pripažįstama vadovo fiduciarinė pareiga ne tik akcininkų, bet ir bendrovės kreditorių atžvilgiu.

21Anot ieškovo teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tam, kad būtų galima taikyti įmonės administracijos vadovo civilinę atsakomybę, būtina savarankiškai nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalo įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas. Pažymėtina, jog konkrečiu atveju atsakovo, kaip UAB ,,Kristega“ valdymo organo, neteisėti veiksmai, lėmę žalos atsiradimą, pasireiškė ĮBĮ 8 str. nurodytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei negalint atsiskaityti su kreditoriais, nevykdymu.

22Papildomai akcentuotina ir tai, jog nors visuotinai pripažįstama, kad Akcinė bendrovė privalo veikti, atsižvelgdama į visų suinteresuotų asmenų, tarp jų ir kreditorių, interesus, o įmonės padėčiai tapus ypač sunkiai ar net kritinei, t. y. bendrovei pasiekus nemokumo ribą, kreditorių interesai pradeda vyrauti, todėl bendrovės vadovo fiduciarinė pareiga tokiu atveju pripažįstama ne tik akcininkų, bet ir kreditorių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012), tačiau konkrečiu atveju UAB ,,Kristega“ valdymo organai veikė priešingai bendrovės ir jos kreditorių interesams. Tai buvo atliekama nesikreipiant į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ĮBĮ nustatytu momentu bei nevykdant bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai.

23Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad jei dėl pareigos pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo padidėja įmonės skola kreditoriams, žala atsiranda tiek bankrutuojančiai įmonei, tiek ir jos kreditoriams. Žala bankrutuojančiai įmonei atsiranda tokiu būdu, kad padidėja jos skolų kreditoriams apimtis (pasyvas), kitaip tariant, pablogėja bendra įmonės turtinė padėtis. Tokia įmonės patiriama žala yra tiesioginė (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Omė“ v. D. J., bylos Nr. 3K-3-328/2008). Žala kreditoriams atsiranda tokiu būdu, kad dėl išaugusių įmonės skolų sumažėja jų galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo, t. y. jų patiriama žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-03-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog dėl nesavalaikio bankroto bylos iškėlimo dėl neteisėtų kaltų bendrovės valdymo organų veiksmų UAB ,,Kristega“ patyrė 88.197,06 Lt dydžio žalą, kuri priteistina iš atsakovo.

24Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad bankrutuojančios įmonės interesų gynimas kartu yra ir kreditorių visumos interesų gynimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Pakrijas“ v. UAB „Bankroto administravimo paslaugos“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-508/2010). Taigi bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių visumos interesai iš esmės sutampa ir neturi būti priešinami. Kadangi bankrutuojančios įmonės turtas panaudojamas kreditorių reikalavimams tenkinti, tai kuo daugiau tokio turto bus sukaupta, tuo didesne apimtimi bus patenkinti kreditorių reikalavimai. Dėl šios priežasties ĮBĮ nuostatos įpareigoja bankrutuojančios įmonės administratorių pareikšti ieškinius dėl bankrutuojančios įmonės sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais (ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punktas), imtis priemonių išieškoti skolas iš įmonės skolininkų (ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 23 punktas) ir kt. Taigi, vadovaujantis esamu teisiniu reguliavimu, UAB ,,Kristega“ bankroto administratorius yra įgaliotas pareikšti šį ieškinį dėl bendrovei padarytos žalos priteisimo.

25Minėtina, jog sutinkamai su CK 6.37 str. 2 d., skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 str. 1 d. nustatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Taigi, vadovaujantis šia CK 6.37 str. ir 6.210 str. nuostatomis, darytina išvada, kad iš atsakovų ieškovo naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

26Ieškovas pateikęs ieškinį kartu prašė teismo atsakovo atžvilgiu taikyti ir laikinąsias apsaugos priemones, nurodydamas ir tokio prašymo pagrįstumą.

27Be to ieškovas teigė, kad atsakovui pasiūlius priimtinų taikos sutarties sąlygų, ginčą sutiktų baigti taikiai.

28Ieškovas atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytus teisinį bei faktinį pagrindus, teismo prašė:

291. Taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti 88.197,06 Lt sumai atsakovui Š. A. (a/k ( - ) gyv. ( - ). priklausančius kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas, esančias atsakovų sąskaitose, turtines teises priklausančias atsakovams ir esančias pas atsakovus arba trečiuosius asmenis, ir/arba atsakovams priklausančius nekilnojamus daiktus ieškinyje nurodytiems reikalavimams užtikrinti.

302. Priteisti iš atsakovo Š. A. 88.197,06 Lt bei 5 proc. procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistinos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

313. Priteisti iš atsakovo ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas bankrutuojančios UAB ,,Kristega“ naudai;

32Ieškovas savo reikalavimus atsakovui grindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.

33Teismo posėdžio metu ieškovo atstovai pakartojo procesiniame dokumente nurodytus motyvus ir prašė teismo ieškovo ieškinį tenkinti visiškai.

34Atsakovas pateikė teismui į bylą atsiliepimą nurodydamas šiuos atsikirtimų motyvus.

35Ieškovas prašo taikyti atsakovo Š. A. civilinę atsakomybę bei atlyginti BUAB „Kristega“ tariamai padarytą 88 197,06 turtinę žalą. Deliktinės atsakomybės taikymui būtina nustatyti civilinės atsakomybės sąlygų visumą, t.y. neteisėtus veiksmus (neveikimą), žalą, priežastinį ryšį tarp žalos ir neteisėtų veiksmų (LR CK 6.245 - 6.249 str.).

36Įmonės vadovas nepateikdamas teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepablogino kreditorių padėties, nes kreditoriniai susitarimai nebuvo daromi. Nėra priežastinio ryšio tarp to, kad įmonės vadovas Š. A. nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir kreditoriams atsiradusių ar padidėjusių nuostolių.

37Įmonė yra laikoma nemokia ir iš esmės įmonės vadovas turi pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tais atvejais, kai įmonė visiškai nebeturi turto arba kai įmonės pradelsti įsiskolinimai pradeda viršyti pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės. Taigi, nors ir buvo įmonės nuostolingos veiklos požymių, tačiau tai buvo tik laikini sunkumai sąlygoti įprastinės verslo rizikos tikintis pagerėjimo, todėl įmonės vadovui nebuvo būtinybės kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

38Reiktų atkreipti dėmesį į tai, jog įmonės mokėjimas sutriko 2008 m. I ketvirtį būtent ekonomikos nuosmukio metu, todėl tai turėjo tiesioginės įtakos įmonės mokumui.

39Būtina įvertinti ir į tai, jog į fiduciarinių pareigų pažeidimo ir žalos atsiradimo grandinę įsiterpė paties kreditoriaus nerūpestingas elgesys. Pasirodžius pirmiesiems bendrovės finansinių sunkumų požymiams šiuo atveju nežymiems finansiniam sutrikimams, kreditoriai nesikreipė į įmonę - tai pagristai trukdė vadovui priimti bent kiek rizikingesnius sprendimus, kurie paprastai gali būti naudingi bendrovei, o kartu kreditoriams. Kreditorius įvykdyti prievolės dėl nepakankamo bendradarbiavimo su skolininku šiuo atveju būtent kreditorius nesikreipė į teismą, nerašė pretenzijų, nevykdė bendradarbiavimo kooperacijos tarp šalių (CPK 178). Nepakankamas kreditoriaus bendradarbiavimas yra pagrindas jo kaltei konstatuoti, kai tai lemia skolininko negalėjimą įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2008).

40Kreditorius nepasinaudojo įstatymo suteiktomis teisėmis kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nepareiškė reikalavimo sumokėti skolą bankroto įstatymo nustatyta tvarka, nesikreipė į teismą dėl administracinės bylos iškėlimo įmonės vadovui dėl jo nesikreipimo dėl bankroto bylos iškėlimo. Vadinasi, yra pagrindas konstatuoti, kad yra paties kreditoriaus kaltė.

41Jeigu Teismas laikytų, kad yra priežastinis ryšys tarp įmonės vadovo Š. A. nesikreipimo į Teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir kreditoriams atsiradusių ar padidėjusių nuostolių, prašome taikyti LR CK 6.248 str. 4 d. nustačius, jog dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius prašome Š. A. atleisti nuo civilinės atsakomybės

42Todėl vadovaujantis aukščiau išdėstytu bei LR CPK 142 str. atsakovas teismo prašė:

431. Ieškovo BUAB „Kristega“ ieškinį atsakovui Š. A. atmesti kaip nepagrįstą.

44Atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų patvirtinančių atsiliepime nurodytus atsikirtimus. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas pakartojo atsiliepime į ieškinį nurodytus motyvus ir prašė teismo ieškovo ieškinį atmesti, kadangi jo patenkinimui nėra teisinio pagrindo. Atskirai nurodė, jog ieškovo ieškinio reikalavimui taikytina ieškinio senatis, laiko, kad ieškovas yra perėmęs iš kitų kreditorių reikalavimo teisę į atsakovą. Taip pat mano, kad atsakovas galėtų būti atsakingas ieškovui dėl 23 000 Lt sumos, tačiau atsižvelgiant į ieškinio senatį bei kitas civilinės atsakomybės sąlygas, kurių ieškovas neįrodė, prašė teismo ieškinio netenkinti. Be to mano, kad nėra teisinio pagrindo ir atnaujinti ieškinio senaties terminą pagal ieškovo atstovo prašymą. Teigė, kad bendrovės atsiskaitymai su verslo partneriais ir dėl mokesčių sumokėjimo sutriko prasidėjus ekonominei krizei.

45Teismas tenkino ieškovo prašymą ir 2013-05-03 nutartimi areštavo atsakovui priklausantį turtą visai ieškinio sumai.

46Ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies.

47Teismas byloje plačiai pasisako dėl šalių ginčo, remdamasis ne tik teismų praktika, bet ir teisės doktrina (Civilinio proceso teisė, I tomas, aut. Laužikas E., Mikelėnas V., Nekrošius V., Justitia, V., p. 100). Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismams bylos dėl kreditorių reikalavimų kylančių iš bankroto santykių, perduotos visai neseniai, atsižvelgiant į 2011-06-21 CPK pakeitimo ir papildymo bei Įmonių bankroto įstatymo nuostatas, kurios įsigaliojo nuo 2011-10-01 su atskiromis išimtimis.

48Tarp šalių kilęs ginčas siejasi ne tik su civilinės teisės institutų taikymu, bet ir su bankroto, akcinių bendrovių įstatymo normomis, todėl teismas žemiau atskirai pasisako dėl visų paminėtų nuostatų įtakos šalių teisiniams santykiams. Taip pat teismas atsižvelgdamas į bylos specifiką teismo sprendime pasisako ir dėl kitų teisinių santykių įtakos šalių ginčui.

49Dėl atsakovo bendrovės vadovo statuso valdymo organų sistemoje.

50Bendrovės administracijos vadovo pareigos susijusios su didele atsakomybe. Norint tinkamai atlikti šias pareigas, reikia turėti daug žinių, sugebėjimų ir patirties. Netinkamai vykdydamas savo funkcijas, bendrovės vadovas gali padaryti žalos ir pačiai bendrovei, ir tretiesiems asmenims.

51Bendrovės vadovo atsakomybė glaudžiai susijusi su bendrovės vadovo, kaip vienasmenio valdymo organo, vieta organų sistemoje. Be to, pagal LR Akcinių bendrovių įstatymą (ABĮ) galima sukurti valdymo sistemą, kurią sudarys tik visuotinis akcininkų susirinkimas ir direktorius, kuris bus vienintelis valdymo organas, turintis platesnę nuožiūrą priimdamas sprendimus. Santykiuose su kitais asmenimis bendrovės vardu vadovas gali veikti vienas pats (ABĮ 37 str. 8 d.). Daugelio kitų valstybių teisė nustato bendrą taisyklę, kad bendrovės vadovas privalo atlyginti visą bendrovei padarytą žalą. Tokią pat taisyklę įtvirtina ir Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau - CK). Jis nurodo, kad valdymo organų nariai bendrovei padarytą žalą privalo atlyginti visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip (CK 2.87 str. 7 d.). Visų bendrovių administracijos vadovai su bendrove yra sudarę darbo sutartis (ABĮ 37 str. 4 d.). Taip bendrovės vadovai bent jau formaliai atitinka darbuotojo požymius. Darbuotojo ir darbdavio santykius reglamentuoja darbo įstatymai.

52Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 254 straipsnyje įtvirtintą bendrą taisyklę darbuotojo atsakomybė už bendrovei padarytą žalą ribojama trijų darbuotojo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžiu. Tik išimtiniais atvejais darbuotojas privalo atlyginti visą bendrovei padarytą žalą, pavyzdžiui, kai žala padaroma tyčia, nusikaltimu, darbuotojo, su kuriuo sudaryta visiška materialinės atsakomybės sutartis, ir kt. (DK 255 str.). Galiojantis ABĮ nustato, kad su bendrovės vadovu gali būti sudaryta jo visiškos materialinės atsakomybės sutartis (ABĮ 37 str. 4 d.). Tai nauja nuostata, palyginti su ankstesne šio įstatymo redakcija. Taigi, atrodytų, kad bendrovės vadovo, jei su juo nesudaroma visiškos materialinės atsakomybės sutartis, kaip ir kiekvieno kito darbuotojo, atsakomybė už bendrovei padarytą žalą iš principo ribojama trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžiu. Tačiau tokia išvada, teismo nuomone, nėra pagrįsta.

53Iki naujos ABĮ redakcijos įsigaliojimo jau buvo susiformavusi vienoda teismų praktiką (LAT CBS išplėstinės teisėjų kolegijos 2001-10-16 nutartis c.b. V. P. v. Radviliškio rajono savivaldybė ir kt., Nr. 3K-7-760/2001, kat. 2.11,13,50), kad bendrovės vadovo statusas bendrovėje yra ypatingas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad administracijos vadovo veikla yra jo profesinė veikla ir pragyvenimo šaltinis, todėl bendrovės ir vadovo santykiams būdingas darbuotoją ir darbdavį siejančio darbo santykio elementas. Kita vertus, daugelis administracijos vadovo, kaip bendrovės valdymo organo, teisių ir pareigų atsiranda įstatymo, o ne darbo sutarties pagrindu. Tai reiškia, kad administracijos vadovo ir bendrovės santykiai iš esmės yra civiliniai teisiniai santykiai, o jo atsakomybė už bendrovei padarytą žalą nustatinėtina pagal civilinės atsakomybės taisykles, kurios numato, kad padaryta žala privalo būti atlyginta visiškai, išskyrus atvejus, jeigu teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir pan., siekdamas išvengti nepriimtinų ir sunkių pasekmių nuspręstų atlygintinos žalos dydį sumažinti (LAT CBS teisėjų kolegijos 2003-09-15 nutartis c. b. AB Simega v. UAB Radix Arboris, Nr. 3K-3-807, kat. 39.9).

54Todėl aukščiau paminėta naujoji Akcinių bendrovių įstatymo nuostata turi būti taikoma protingai (CK 1.5str., 1.9 str.) ir neturėtų iškreipti susiformavusios teismų praktikos nagrinėjamu klausimu.

55Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB Kristega juridinių asmenų registre įregistruota 2007-07-18 (12 b.l.). Šios bendrovės vardu kaip vienasmenis valdymo organas veikė jos vadovas, iš pradžių T. V., o po to nuo 2008-04-16 iki 2012-12-28 atsakovas Š. A. (13 b.l.). Tačiau ieškovas dėl bendrovei padarytos žalos atsakingu laiko atsakovą Š. A. Teismas su tokia ieškovo pozicija sutinka, kadangi byloje nėra duomenų dėl ko atsakingu už bendrovei padarytą žalą gali būti ir ankstesnis jos vadovas T. V. Atskirai pastebėtina, kad nuo bendrovės įkūrimo kontrolinis akcijų paketas priklausė ne tik atsakovui, bet ir jo sutuoktinei K. A., kurie turėjo teisę ne tik priimti sprendimus dėl bendrovės valdymo, bet ir kontroliuoti jos vadovo veiksmus (11 b.l.). Todėl pripažintina, kad būtent atsakovas Š. A. yra tas asmuo, kuris trauktinas civilinėn atsakomybėn už savo veiksmais bendrovei padarytą žalą.

56Dėl bendrovės vadovo atsakomybės pagrindų.

57Neteisėtais vadovo veiksmais bendrovei paprastai padaroma turtinė žala. Ji pagal CK 6.249 straipsnį gali būti tiesioginė (turto vertės sumažėjimas, turėtos išlaidos ir pan.) ir netiesioginė (negautos pajamos). Dalykinės reputacijos, kaip vienos civilinės teisės saugomų vertybių, pabloginimu juridiniam asmeniui, taip pat gali būti padaryta ir neturtinė žala (CK 2.24 str. 8 d., 6.250 str. 1 d.). Tad bendrovės vadovui paskleidus apie bendrovę tikrovės neatitinkančias žinias turėtų būti atlyginta ir neturtinė žala.

58Bendrovės administracijos vadovo civilinė atsakomybė už bendrovei padarytą žalą atsiranda tik tuo atveju, jei ši žala yra jo neteisėtų veiksmų pasekmė. Vertinant priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bendrovei, reikia atminti, kad CK 6.247 straipsnis įtvirtina lanksčią priežastinio ryšio teoriją, faktiškai sudarančią sąlygas taikyti ir tiesioginio, ir ekvivalentinio, ir adekvataus priežastinio ryšio doktrinas.

59Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmiausia, bendrovės vadovas atsako tik už žalą, kuri atsirado dėl jo, kaip administracijos vadovo, neteisėtų veiksmų. Tad jis neatsakingas už žalą, kuri atsirado iki jo paskyrimo vadovu, išskyrus atvejus, kai administracijos vadovas tęsia neteisėtus ankstesniojo vadovo veiksmus. Antra, bendrovės vadovas asmeniškai neatsako už darbuotojų neteisėtais veiksmais sukeltą žalą. Tačiau jis atsakingas už darbuotojų padarytą žalą, jei ši žala yra nepakankamos darbuotojų kontrolės ar priežiūros, netinkamo veiklos organizavimo rezultatas.

60Bendrovės administracijos vadovo atsakomybės pagrindus sąlygiškai (CK 2.87 str.) galima suskirstyti tris grupes:

61a) įstatymų pažeidimas;

62b) bendrovės vidaus dokumentų reikalavimų pažeidimas;

63c) aplaidus elgesys, kaip bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas.

64Įstatymų pažeidimas pareigos teikti teisingą informaciją ir duomenis pažeidimas bei bendrovės teisnumo apribojimų nesilaikymas yra numatytas ir ĮBĮ 8 str. 1d.

65Įstatymai tiesiogiai nurodo, kad administracijos vadovas atsakingas už tai, kad bendrovė tinkamai vykdytų įstatymuose nustatytas pareigas. CK 2.82 str. 3 dalyje nurodyta, kad valdymo organas atsako už duomenų ir dokumentų pateikimą Juridinių asmenų registrui. Jei vadovas neužtikrina, kad būtų laikomasi įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimų, ir bendrovei yra taikomos sankcijos (taikomos ekonominės sankcijos, skiriama bauda, sustabdomas leidimas vykdyti tam tikrą veiklą ar pan.), bendrovės vadovas privalės atlyginti bendrovės patirtą žalą. Tokia situacija galima ir kitais įstatymų numatytais atvejais. Tačiau bendrovės vadovo atsakomybė bendrovei gali atsirasti ir dėl specialių CK nustatytų pareigų (fiduciarinių pareigų), kurias jis turi bendrovės ir/ar kitų bendrovės organų narių atžvilgiu, pažeidimo.

66Nors ABĮ atsisakyta straipsnių, nustatančių valdymo organų narių teisių apribojimus, kuriais, galima teigti, buvo siekiama užkirsti kelią interesų konfliktams, tačiau klaidinga būtų manyti, kad, atsisakius šių straipsnių, tokių apribojimų nebeliko.

67Pirmiausia, CK 2.87 str. 3 dalis nustato, kad bendrovės vadovas privalo vengti interesų konflikto, tai yra situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti bendrovės interesams.

68Antra, bendrovės vadovas negali naudoti bendrovės turto ar informacijos asmeninei ar trečiųjų asmenų naudai gauti be akcininkų susirinkimo, sutikimo (CK 2.87 str. 4 d.).

69Trečia, bendrovės vadovas privalo laikytis konfidencialumo pareigos, kuri, be kita ko, reiškia, kad tretiesiems asmenims bendrovės vadovas negali atskleisti informacijos, kurios atskleidimas galėtų pakenkti bendrovei arba suteiktų privalumų ją gavusiam asmeniui.

70Ketvirta, administracijos vadovas, tvarkydamas bendrovės reikalus, privalo veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 str. 1 dalis). Pareigos veikti sąžiningai ir protingai turinys, galima teigti, labai panašus į bendrosios teisės sistemos valstybių teisės doktrinų įtvirtintos bendrovės vadovo apdairumo, rūpestingumo pareigos (angl. duty of good faith and due care) turinį.

71Tačiau aplaidus elgesys yra tik vienas CK nustatytos pareigos veikti sąžiningai ir protingai pažeidimo atvejų. Fiduciarinė pareiga veikti sąžiningai ir protingai yra platesnė už bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Tai reiškia, kad kiekvienas aplaidus elgesys yra pareigos veikti sąžiningai ir protingai pažeidimas, tačiau ne kiekvienas šios fiduciarinės pareigos pažeidimas yra aplaidus elgesys.

72Ginčo atveju būtina nustatyti ar vadovo veiksmai atitiko atidumo ir rūpestingumo reikalavimus (ar galima juos laikyti protingais). Todėl nustatant, ar bendrovės vadovas veikė apdairiai ir rūpestingai, yra taikomas protingo žmogaus elgesio standartas. Yra skiriami subjektyvusis ir objektyvusis elgesio standartai. CK nurodo, kad nustatant asmens kaltę, atsižvelgiama ne tik į prievolės esmę, bet ir į kitas aplinkybes (CK 6. 248 str. 3d.). Iš to galima daryti išvadą, kad Lietuvoje pateisinamas subjektyviojo elgesio standarto taikymas. Pabrėžtina, kad Lietuvos teisės doktrina palaiko nuomonę, jog taikytinas subjektyvusis protingo žmogaus elgesio standartas (Abramavičius A., Mikelėnas V. Įmonių vadovų teisinė atsakomybė. Vilnius. Teisinės informacijos centras. 1999. p. 250-251). Be to, šis standartas taikomas ir teismų praktikoje (LAT CBS teisėjų kolegijos 2002-06-19 nutartis, c.b. L. B. v. ADB Snoro garantas, AB bankas Snoras, Nr. 3K-3-880/2002, kat. 2.4.3.12, 2.7, 2.8, 2.11, 7.3, 7.7). Šis standartas reiškia, kad nagrinėjant, ar kitas rūpestingas, apdairus ir protingas vadovas, esant tokiai pat situacijai, būtų pasielgęs analogiškai, atsižvelgtina ir į individualias vadovo, kurio veiksmai vertinami savybes, pavyzdžiui, amžių, kvalifikaciją, profesiją, specialybę, sveikatą ir kitas reikšmingas aplinkybes: bendrovės veiklos pobūdį, veiklos mastą ir pan. Laikoma, kad vadovas elgėsi apdairiai ir rūpestingai, jei vadovavosi informacija, susijusia su priimamu sprendimu (veiksmu). Objektyvi yra tokia informacija, kurią sudaro konkretūs faktai, tų faktų pagrindu daromi vertinimai ir pan. Tai gali būti turto ekspertų įvertinimas, finansų ekspertų prognozės, oficialūs duomenys apie padėtį rinkoje, kompetentingų asmenų ataskaitos, nuomonės ir t. t. Su sprendimu susijusi informacija yra ta, kurią tokiomis pat aplinkybėmis būtų nagrinėjęs rūpestingas ir apdairus vadovas, atsižvelgiant į individualias vadovo savybes bei kitas reikšmingas aplinkybes.

73Tuo pačiu teismas vertina, ar vadovo veiksmai buvo sąžiningi (lot. bona fides) bendrovės ir jos akcininkų atžvilgiu.

74Nagrinėjant byloje nustatytus faktus, ar vadovas (atsakovas) elgėsi bona fides, reikia tikrinti aplinkybę ar priimdamas vienokį ar kitokį sprendimą vadovas buvo sąžiningai (visiškai) įsitikinęs, kad priimamas sprendimas geriausiai atitinka bendrovės interesus. Negali būti laikomas sąžiningu tas vadovas, kuris turėjo žinių ar pagrįstų abejonių dėl informacijos (duomenų), kuria jis vadovavosi, patikimumo. Kitaip tariant, sąžiningumas draudžia tokių žinių ar pagrįstų abejonių turinčiam vadovui „slėpti galvą smėlyje“ ir aklai remtis išvadomis, nuomonėmis, ataskaitomis ar kitokia informacija. Todėl pripažintina, kad atsakovas priimdamas sprendimą nesikreipti į teismą dėl bankroto bylos jo vadovaujamai bendrovei iškėlimo veikė ne pagal savo profesines žinias, ignoravo turimą informaciją ir pan., bei elgėsi ne pagal protingo žmogaus elgesio standartą.

75Pagal bylos duomenis darytina išvada, kad vadovo (atsakovo Š. A.) veiksmai nebuvo sąžiningi ir protingi. Tokiu atveju vadovas yra laikomas atsakingu už vienokiu ar kitokiu sprendimu ar veiksmu bei neveikimu bendrovei padarytą žalą ir nėra pagrindo išvadai, kad žala atsirado dėl normalios ūkinės rizikos.

76Iš byloje esančių juridinių faktų matyti, kad bendrovė dėl atsakovo veiksmų, liko skolinga antros eilės kreditoriams 56 099,90 Lt sumą ir 3 896,37 Lt delspinigių, o trečios eilės kreditoriams 27 227, 97 Lt sumą be delspinigių, iš viso: 87 224,24 Lt (8-9 b.l.). Tarp bendrovės kreditorių nurodytas ir pats atsakovas su 972,82 Lt kreditorinio reikalavimo suma (8 b.l.).

77Pastebėtina, kad kiekvienas vadovas privalo aktyviai, profesionaliai, kvalifikuotai, apdairiai ir rūpestingai dalyvauti bendrovės valdyme, kad būtų visapusiškai užtikrinti bendrovės interesai. Pagal CK 6.246 str. 1 dalį civilinė atsakomybė gali atsirasti ne tik už įstatymų pažeidimą, bet ir už bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir apdairiai nesilaikymą, tai yra už aplaidumą. Aplaidus elgesys gali būti nepakankama problemos analizė, skubotumas, nesirūpinimas, kad būtų sprendžiami bendrovės veiklos klausimai, kad tai būtų daroma laiku, ir pan. Vadinasi, kai administracijos vadovas neužtikrina, kad būtų atidžiai ir rūpestingai tvarkomi bendrovės reikalai, administracijos vadovui gali būti taikoma civilinė atsakomybė už aplaidų elgesį. Aplaidumas, kaip neteisėti veiksmai, pasireiškia neatsargia kaltės forma.

78Aplaidumas, kaip pareigos elgtis protingai ir sąžiningai pažeidimas, gali pasireikšti įvairiais administracijos vadovo veiksmais. Įvertinus bylos duomenis paminėtini šie faktai:

791) tinkamo bendrovės apskaitos ir atskaitomybės tvarkymo neužtikrinimas, savalaikiai nebuvo pateikti nurodyti dokumentai Juridinių asmenų registrui (106-155 b.l.);

802) įsipareigojimų priėmimas tinkamai neįvertinus bendrovės galimybių, tai yra įsiskolinimai verslo partneriams (8-9 b.l.);

813) nepakankama turimos informacijos analizė prieš priimant sprendimą arba papildomo tyrimo, kuris būtinas priimant konkretų sprendimą, neatlikimas (nepakankamas informacijos kiekis), byloje nėra duomenų paneigiančių šias aplinkybes;

824) bendrovės akcininkų ar kitų organų neinformavimas arba nepakankamas informavimas apie reikšmingas aplinkybes, susijusius su priimamu sprendimu (pagal CK 2.87 str. 1 dalį vadovas, kaip ir kitų valdymo organų nariai, privalo veikti protingai ir sąžiningai ne tik juridinio asmens, bet ir juridinio asmens dalyvių ar kitų organų narių atžvilgiu), tai yra šių aplinkybių atsakovas leistinais įrodymais nepaneigė;

835) bendrovės lėšų naudojimas be teisėto pagrindo (pavyzdžiui, trečiųjų asmenų reikalavimų tenkinimas be teisėto pagrindo ir pan.), iš bendrovės kasos paimtų pinigų išmokėjimas bendrovės akcininkams nepateikiant tam teisinio pagrindo (90 b.l.);

846) bet koks neapdairumas ar nesidomėjimas arba nepakankamas domėjimasis bendrovės reikalais (bendrovei veikiant nuostolingai, jos vadovas nesiima priemonių, kad būtų sumažinti nuostoliai ar jų būtų išvengta, todėl bendrovė tampa nemoki ar dar daugiau - jai iškeliama bankroto byla), tai yra byloje nėra duomenų paneigiančių šias aplinkybes.

85Būtent ieškovas ieškinyje ir nurodė keletą iš aukščiau paminėtų aplinkybių, kaip turinčių įtakos dėl bankroto bylos atsakovo vadovautai bendrovei iškėlimo. Pirmąjį bendrovės balansą, pelno (nuostolių) ataskaitą, nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitą ir aiškinamąjį raštą Juridinių asmenų registrui pateikė ne bendrovės vadovas atsakovas, o tik bankroto administratorius už 2012 metus, nors bendrovė kaip jau minėta veiklą pradėjo nuo 2007-07-18 (12, 106-155 b.l.). Nors byloje yra pateikta dalis bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų, tačiau pirma, šie įrodymai nelaikytini oficialiais, kadangi jie savalaikiai nebuvo pateikti įregistravimui Juridinių asmenų registre, o tik pačiam bankroto administratoriui (68-77 b.l.). Antra, tokie bendrovės dokumentai nelaikytini iš vis įrodymais, kadangi teismui nėra pagrindo remtis juose esančia informacija, tai yra juose nėra svarbiausio įrodymų požymio sąsajumo. Trečia, nustatyta, kad tik dėl bendrovės vadovų veiksmų, o būtent konkrečiai dėl Š. A., buvo prisiimti dideli finansiniai įsipareigojimai visiems kreditoriams (10, 36-57, 59 b.l.). Be to atsakovui Š. A. tenka atsakomybė tiek parenkant bendrovės darbuotojus, tiek ir nustatant jiems mokėtino atlyginimo dydį, atsižvelgiant į įsiskolinimą Sodrai (10 b.l.). Ketvirta, nors ieškovas pateikė teismui jam atsakovo perduotus bendrovės finansinius (buhalterinius) dokumentus iš kurių matyti, kad bendrovės akcininkams, įskaitant ir patį atsakovą, yra grąžinamos iš bendrovės kasos jų paskolintos lėšos, tačiau koks šių sandorių teisinis pagrindas byloje tokių duomenų nėra (90-100 b.l.). Todėl pripažintina, kad atsižvelgiant į bylos duomenis ir aukščiau pateiktus faktinius, bei teisinius argumentus, egzistuoja atsakovo Š. A. civilinės atsakomybės pagrindai.

86CK 6.246 straipsnyje nurodyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Kadangi kaip jau minėta bendrovės ir vadovo santykiai iš dalies yra darbo teisiniai santykiai, tai, esant bendrovės ir jos vadovo sudarytai visiškos materialinės atsakomybės sutarčiai, vadovui už padarytą žalą gali kilti atsakomybė darbo teisinių santykių prasme. Jos klausimas spręstinas ne tik darbo sutarties galiojimo laiku, bet ir nutraukus darbo sutartį, jei vadovas žalą sukėlė darbo sutarties galiojimo metu.

87Todėl pripažintina, kad atsižvelgiant į aukščiau nurodytus teisinius argumentus atsakovo Š. A. atsakomybė ieškovui nepasibaigė, kuomet jo darbo santykiai su bendrove nutrūko pastarajai iškėlus bankroto bylą. Be to pastebėtina, kad atsakovas būdamas tinkamai informuotas apie šios bylos iškėlimą teisme nepateikė į bylą jokių įrodymų ar kitų duomenų atleidžiančių jį visiškai ar iš dalies nuo atsakomybės ieškovui. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad teismui pripažinus atsakovą atsakingu ieškovui dėl visos ar dalies ieškovo ieškinyje nurodytos sumos, tokiu atveju jis turi būti atleistinas nuo civilinės atsakomybės, atsižvelgiant į to meto ekonomines sąlygas. Tačiau pastebėtina, kad toks atsakovo prašymas atmestinas, kadangi sulėtėjęs ūkio augimas nėra ta aplinkybė, kuri būtų teisinis pagrindas atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės bendrovei ar kitiems kreditoriams (CK 6. 212 str. 1d.).

88Taigi remiantis tuo, kas išdėstyta, teigtina, kad, vertinant bendrovės ir jos vadovo teisinius santykius - tiek kaip civilinius, tiek kaip darbo, net ir nutraukus darbo sutartį su bendrovės vadovu, buvusiam vadovui išlieka pareiga atlyginti jo vadovavimo metu bendrovei padarytą žalą. Tai yra bendrovės vadovo neteisėti veiksmai, kuriais padaryta žala bendrovei, šiuo atveju sukelia naują teisinį santykį, pagal kurį bendrovė, patyrusi žalą, įgyja teisę reikalauti atlyginti žalą, o jos buvęs vadovas įgyja pareigą atlyginti jo vadovavimo metu bendrovei padarytą žalą (LAT 2002-06-19, civ. byla Nr. 3K-3-880/2002). Tačiau pažymėtina, kad tiek civilinė, tiek darbo teisės pagrindu kylanti atsakomybė asmeniui atsiranda tik tada, jeigu įrodoma, kad vadovas pasielgė neteisėtai. Taigi asmens, šiuo atveju - bendrovės vadovo, veikos neteisėtumas yra būtina sąlyga kilti atsakomybei, o pareiga įrodyti, kad žala atsirado dėl konkretaus asmens neteisėtų veiksmų, tenka reikalavimą keliančiam asmeniui.

89Ieškovas nurodė, kad būtent atsakovo Š. A. vadovavimo bendrovei laikotarpiu pastaroji jau buvo nemoki, o jos vadovas nesiėmė jokių veiksmų, kad dėl to informuotų trečiuosius asmenis, o po to kreiptųsi ir į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo (ĮBĮ 4 str., 8 str.). Byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovas būtų kreipęsis į kreditorius, jog bendrovė negali arba neketina vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, dėl ko vėliau vienas iš kreditorių ir iniciavo bankroto bylos iškėlimą ieškovui (5-7 b.l.) (ĮBĮ 4 str. 1d. 4p.).

90Kadangi ieškovas pateiktu ieškiniu kelia bendrovės vadovo Š. A. civilinės atsakomybės klausimą, todėl teismas remiantis aukščiau išdėstytu žemiau pasisako ir dėl šios rūšies atsakomybės taikymo atsakovui.

91Dėl civilinės atsakomybės sąlygų taikymo atsakovui.

92Bendrovės vadovo civilinė atsakomybė apibrėžiama kaip turtinė prievolė, atsirandanti dėl bendrovės vadovo padaryto teisės pažeidimo, kurios viena šalis - bendrovė ar trečiasis asmuo - turi teisę reikalauti atlyginti, o bendrovės vadovas privalo atlyginti savo neteisėtais veiksmais padarytus nuostolius (CK 6.245 str. 1 d.).

93Kaip jau aukščiau minėta teisės literatūroje nurodoma, kad civilinės atsakomybės taikymas bendrovės vadovams įmanomas dėl to, kad egzistuoja vadovo fiduciarinės pareigos ir pats fiduciarinių pareigų institutas gali būti tinkamai įgyvendintas tik taikant civilinę atsakomybę. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 2.87 straipsnis nustato juridinio asmens organų narių, įskaitant ir bendrovės vadovus, pareigas, kurios teisinėje literatūroje ir vadinamos fiduciarinėmis pareigomis (Greičius R. Privataus juridinio asmens vadovo fiduciarinės pareigos. Vilnius. Teisinės informacijos centras, 2007.p.24). CK 2.87 str. 7 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys (įskaitant ir bendrovės vadovą), nevykdantis fiduciarinių pareigų ar pareigų, nurodytų steigimo dokumentuose, arba netinkamai jas vykdantis, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenustato kitaip.

94Civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti tik esant tam tikriems faktams, kuriuos priimta vadinti civilinės atsakomybės sąlygomis. Skiriamos keturios bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, kaltė, priežastinis ryšys tartp neteisėtų veiksmų ir žalos, žala (nuostoliai).

95Kitaip nei kitos civilinės atsakomybės sąlygos, kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.). Taigi konstatavus, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, kurie lėmė žalos (nuostolių) atsiradimą, kaltė yra preziumuojama, todėl ieškovas neprivalo įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas.

96Pirmiausia, neteisėti veiksmai yra viena iš bendrųjų civilinės atsakomybės sąlygų. Siekiant nustatyti, ar asmuo elgėsi teisėtai, nustatoma, kam ir kokias šis asmuo turėjo pareigas ir ar jas pažeidė. Jau minėta, kad CK 6.246 str. 1 dalis nustato, jog civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

97Teismų praktikoje nurodoma, kad sprendžiant dėl vadovo elgesio standarto ir nustatant, ar vadovas yra atlikęs neteisėtus veiksmus, svarbu turėti omenyje tai, kad bendrovę ir jos valdymo organus sieja fiduciariniai, tai yra tarpusavio pasitikėjimu grindžiami, santykiai (LAT CBS 2002-12-18 nutartis c.b. Vokietijos bendrovė Gretsch –Unitas GmbH ir UAB Gretsh – Unitas Batic v. V. S.. Nr. 3K-3-1590/2002, kat. 39.6.2.13). Tai lemia, kad visi valdymo organai, suprantama, ir vadovas, privalo veikti išimtinai bendrovės interesais. Faktui, kad bendrovės vadovas atlieka neteisėtus veiksmus, konstatuoti reikia nustatyti, kad jis pažeidžia savo, kaip bendrovės vadovo, pareigas ir veikia priešingai bendrovės interesams.

98Vadinasi, kad būtų konstatuoti vadovo neteisėti veiksmai ir atsirastų jo civilinė atsakomybė, reikia konstatuoti, kad buvo pažeistos vadovo fiduciarinės pareigos, įtvirtintos CK 2.87 straipsnyje, Akcinių bendrovių įstatyme (16 str. 1 d. 5 p.), kituose teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose.

99Todėl teismas pripažįsta, kad byloje pakanka ieškovo pateiktų teismui įrodymų, jog atsakovas Š. A. pažeidė jam įstatymo nustatytas fiduciarines pareigas bendrovei.

100Kita civilinės atsakomybės sąlyga yra susijusi su kalte. CK 6.248 str. 1 dalis nustato bendrą taisyklę, jog civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas. Lietuvos CK 6.248 str. 3 dalis įtvirtina objektyvią kaltės sampratą: laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę ir kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Tai reiškia, kad atsakymas į klausimą, ar žalos padaręs asmuo yra kaltas ar ne, turi būti pateikiamas vertinant ne jo psichikos, psichologinę būklę, bet elgesį, remiantis apdairaus, rūpestingo, atidaus žmogaus (lot. bonus pater familias) elgesio standartu. Jeigu apdairus, rūpestingas, atidus žmogus tokioje pat situacijoje būtų pasielgęs kitaip ir žalos išvengęs, tokiu atveju žalos padaręs asmuo yra kaltas (V. Mikelėnas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Šeštoji knyga. Prievolių teisė (I). Vilnius. Justitia, 2003, p. 339-340).

101Kitaip nei kitos civilinės atsakomybės sąlygos, kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.). Taigi konstatavus, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, kurie lėmė žalos (nuostolių) atsiradimą, kaltė yra preziumuojama, todėl ieškovas neprivalo įrodinėti, kad buvęs bendrovės vadovas yra kaltas (LAT CBS teisėjų kolegija 2009-07-31 nutartis c.b. UAB Vombatas v. A.Š Nr. 3K-3-335/2009, kat. 114.11.).

102Kadangi kaltė yra preziumuojama, tačiau pats bendrovės vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, turėjo įrodyti, kad žala atsirado ne dėl jo kaltės (LAT CBS 2002-12-18 nutartis c.b. Vokietijos bendrovė Gretsch –Unitas GmbH ir UAB Gretsh – Unitas Batic v. V. S.. Nr. 3K-3-1590/2002, kat. 39.6.2.13). Bendrovės vadovas tai galėjo padaryti įvairiais būdais, pavyzdžiui: įrodydamas, kad nepažeidė savo pareigų; žalą padarė kiti asmenys; žalą bendrovei jis padarė dėl būtinojo reikalingumo, t. y. siekdamas išvengti dar didesnės žalos, ir t. t.

103Tačiau nei atsakovas, nei jo atstovas tokių duomenų į bylą nepateikė.

104Trečioji civilinės atsakomybės sąlyga yra priežastinis ryšys. Sutariama, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik esant tam tikram ryšiui tarp asmens veikos ir žalos. Priežastinis ryšys leidžia nustatyti civilinės atsakomybės ribas, todėl ją būtina taikyti itin kruopščiai, nes kitaip galimi neigiami padariniai: vienais atvejais atsakomybės taikymas gali reikšti neteisingumą ir nesąžiningumą skolininko atžvilgiu, nes atsakomybės ribos bus neprotingai išplėstos; kitais atvejais skolininko atleidimas nuo atsakomybės gali reikšti neteisingumą ir nesąžiningumą kreditoriaus atžvilgiu, nes atsakomybės ribos bus neprotingai susiaurintos (V. Mikelėnas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Šeštoji knyga. Prievolių teisė (I). Vilnius. Justitia, 2003, p. 337).

105Lietuvos CK 6.247 straipsnyje įtvirtintas priežastinio ryšio būtinumas ir lankstaus priežastinio ryšio doktrina. Šis straipsnis nustato, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veikų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Priežastinis skolininko elgesio ir nuostolių ryšys reiškia, kad skolininko veiksmai (neveikimas) buvo atlikti anksčiau nei atsirado nuostolių, o atsiradę nuostoliai yra skolininko elgesio rezultatas. CK 6.247 straipsnis nereikalauja, kad skolininko elgesys būtų vienintelė nuostolių atsiradimo priežastis. Todėl priežastiniam ryšiui konstatuoti užtenka įrodyti, kad skolininko elgesys yra pakankama nuostolių atsiradimo priežastis, nors ir ne vienintelė. Tačiau nuostoliai neturi būti pernelyg tolimas skolininko elgesio padarinys (V. Mikelėnas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Šeštoji knyga. Prievolių teisė (I). Vilnius. Justitia, 2003, p. 337-338).

106LAT formuoja praktiką, kad nustatant priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę atliekant neteisėtus veiksmus numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą. Taip pat svarbi atsakomybės prigimtis ir įprasta gyvenimiška rizika, kitos konkrečioje situacijoje reikšmingos aplinkybės (LAT CBS 2007-11-26 nutartis c.b. L.B. ir kt. v. DNSB Medvėgalis ir kt. Nr. 3K-7-345/2007, kat. 114.8.2.; 44.2.4.1.; 2008-03-26 nutartis c.b. J.M.Š v. VĮ Registrų centro Kauno filialas, antstolė L. U. Dzikienė Nr. 3K-7-59/2008, kat. 44.5.2.1.;44.5.2.17).

107Priežastinio ryšio tarp žalos ir atsakovo neteisėtų veiksmų buvimą turėjo įrodyti ieškovas. Jau pačios faktinės bylos aplinkybės patvirtina priežastinio ryšio buvimą. Teismas pripažįsta, kad įmonės vadovo padarytas akivaizdus įstatyminių pareigų pažeidimo faktas pripažintinas pakankamu priežastinio ryšio tarp bendrovei padarytos žalos ir jo neteisėtų veiksmų įrodymu, kadangi teismas nenustatė kitų veiksnių, galėjusių sąlygoti žalos atsiradimą.

108Būtent ieškovas ir remiasi ta aplinkybe, jog atsakovas nuo pat pradžių perėmęs iš T. V. vadovavimą bendrovei turėjo pareigą savalaikiai kreiptis į teismą dėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo, o ne laukti kol už jį tai padarys vienas iš kreditorių (5-7 b.l.).

109Ketvirtoji civilinės atsakomybės sąlyga yra žala. Pagrindinė civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė, jos tikslas - kompensuoti nukentėjusiajam jo teisių pažeidimu padarytą žalą ir taip atkurti padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo (LAT CBS teisėjų kolegijos 2008-11-17 nutartis c.b. Vilniaus m. VPK ir Policijos departamentas prie VRM v. P.S. Nr. 3K-7-496/2008, kat. 38.; 44.1.;44.5.2.). Pagal CK 6.249 straipsnį žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga (LAT CBS teisėjų kolegijos 2008-06-09 nutartis c.b. UAB Rudeta v. AB Lietuvos draudimas Nr. 3K-3-322/2008, kat. 44.2.2.;44.8.;114.9.6.2.;114.11.;116.1.).

110CK 6.249 str. 1 dalis nustato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, patirtos išlaidos, taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Nuostoliai, kaip ir žala, skirstomi į tiesioginius ir netiesioginius (negautas pajamas). Tiesioginiai nuostoliai - tai turto netekimas, sužalojimas, turėtos išlaidos (CK 6.249 str.). Tiesioginė žala yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, kuris atsiranda iš karto, tiesiogiai veikiant tam tikrą objektą, pavyzdžiui, vadovui iš bendrovės kasos neteisėtai paėmus pinigų sumą savo asmeninėms reikmėms, sunaikinus ar sužalojus bendrovės turtą ir t. t. Negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram objektui papildomas rezultatas. CK 6.249 straipsnis nurodo, kad negautos pajamos (netiesioginiai nuostoliai) reiškia negautą pelną, t. y. kuo būtų pagerėjusi nukentėjusiojo turtinė padėtis. Teismų praktikoje negautos pajamos suprantamos taip pat. Be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, skirtos žalos prevencijai ar žalai sumažinti, su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu ar su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka susijusios išlaidos (CK 6.249 str. 4 d.), taip pat pažeidėjo gauta nauda padarius neteisėtus veiksmus (CK 6.249 str. 2 d.).

111Kaip jau minėta, nors atsakovo atstovas teigia, kad jo klientas tik iš dalies ( 23 000 lt sumai) gali būti atsakingas dėl bendrovės kreditoriams padarytos žalos, tačiau teismui nėra teisinio pagrindo sutikti su tokiais argumentais. Pirmiausia, dėl atsakovo netinkamų veiksmų bendrovė liko skolingą kreditoriams tas pinigų sumas, kurios nurodytos Šiaulių apygardos teismo 2013-04-08 nutartyje (8-9 b.l.). Atsakovas šio prejudicinio fakto leistinais įrodymais nepaneigė (CPK 182 str. 1d. 2p.). Be to, šios skolos kyla iš neįvykdytų sutartinių įsipareigojimų (36-57,59 b.l.). Todėl iškėlus bendrovei bankroto bylą ji irgi tampa kreditoriumi atsakovo atžvilgiu, bei veikia savarankiškai, neatsižvelgiant į kitus kreditorius. Jos savarankiškumas pasireiškia tiek materialine, tiek procesine teisinių santykių prasme. Dėl to pripažintina, kad ieškovas kreipdamasis į teismą nėra praleidęs trejų metų ieškinio senaties termino, kuris skaičiuotinas nuo bankroto bylos iškėlimo momento (5-7 b.l.). Todėl atmestinas atsakovo argumentas tiek dėl ieškinio senaties taikymo ieškovo ieškinio reikalavimui atsižvelgiant į CK 1. 125 str. 8d. nurodytą terminą, tiek ir į ieškinio senaties pradžią. Antra, pastebėtina, kad nors ieškovas reikšdamas reikalavimą atsakovui veikia savarankiškai, tačiau tuo pat metu jis veikia ir kitų bendrovės kreditorių vardu, kadangi iš skolininko priteista skolos suma, bus paskirstoma proporcingai ir kitiems kreditoriams. Dėl to ginčo atveju nėra teisinio pagrindo išvadai apie asmenų pasikeitimą prievolėje, kaip teigė atsakovo atstovas. Be to, pažymėtina, kad ieškovas cesijos pagrindu pagal įstatymą negali būti perėmęs reikalavimo teisės iš kitų kreditorių į atsakovą, kadangi šių kreditorių pradiniu skolininku laikytina pati bendrovė, o ginčo atveju bendrovės skolininku laikytinas pats atsakovas. Trečia, kaip jau teismas yra nurodęs, atsakovas nepateikė teismui į bylą jokių duomenų iš kurių būtų matyti, kad ieškovo ieškinio reikalavimas jo atžvilgiu atmestinas ar mažintinas iki 23 000 Lt.

112Todėl remiantis aukščiau paminėtu atmestini ir atsakovo atstovo argumentai, kad ginčo atveju atsakovas tegali būti atsakingas ieškovui tik iš dalies.

113Bendrovės vadovo civilinė atsakomybė nesibaigia ir bendrovei iškėlus bankrotą. Šiuo atveju irgi taikoma bendra taisyklė - jeigu bendrovės bankrotas yra bendrovės vadovo neteisėtų veiksnių padarinys, tai jis privalo atlyginti tuo bendrovei padarytus nuostolius (Abramavičius A., Mikelėnas V. Įmonių vadovų teisinė atsakomybė. 2 – as leidimas. Vilnius. Teisinės informacijos centras. 1999. p. 294).

114Kai kuriose užsienio valstybėse sukurta ir speciali deliktų rūšis, kai specialų ieškinį pareiškia bendrovės kreditoriai bendrovės vadovams. Tai vadinamoji neteisėtos prekybos (veiklos) (angl. wrongful trading) doktrina. Neteisėtos veiklos taisyklės esmė: jeigu bendrovės vadovai pastebi (arba turi pastebėti), kad bendrovė nebepajėgi vykdyti skolinių įsipareigojimų, jie privalo priimti vieną iš dviejų sprendimų - arba stengtis išgelbėti verslą (taip pasirūpinant grąžinti skolas kreditoriams), arba imtis bendrovės likvidavimo veiksmų. Antraip vadovai tampa atsakingi kreditoriams už jų reikalavimų patenkinimą. Taigi, kaip nurodoma teisinėje literatūroje, neteisėtos veiklos doktrina iš esmės yra konkreti vadovų deliktinės atsakomybės už fiduciarinių pareigų pažeidimą kreditorių atžvilgiu versija (Didžiulis L. Bendrovės vadovų civilinė atsakomybė kreditoriams. Justitia, 2008, Nr. 3, p. 53-65, 64). Neteisėtos veiklos taisyklė Lietuvoje taip pat egzistuoja. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme ji aiškiai įtvirtinta 2008 m., papildant Įmonių bankroto įstatymo 8 str. 4 dalimi. Šia taisykle nustatyta, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis (turintys) teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.

115Taigi įstatymas nustato pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo asmenims, kurie faktiškai vykdo ir kontroliuoja įmonės ūkinę veiklą ir žino jos finansinę padėtį. Akcininkas šiuo atveju prilyginamas faktiniam įmonės vadovui, tuo metu kai jis valdo 100 proc. įmonės akcijų.

116Įmonės nemokumas apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (Įmonių bankroto įstatymo 2 str. 1 d. 8 p.). Atsižvelgiant į šias nuostatas, būtų galima patikslinti, kad vadovo ir akcininkų, kuriems priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/10 visų balsų, pareiga pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo atsiranda šiais atvejais: 1) kai įmonė negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, o kreditorius (kreditoriai) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; 2) kai įmonė negali atsiskaityti su darbuotoju (darbuotojais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; 3) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų.

117Bylos nagrinėjimo metu nei atsakovas, nei jo atstovas nepateikė teismui neginčijamų įrodymų, jog Š. A. būtų ėmęsis atitinkamų priemonių, kuomet įmonės skolos viršijo pusę į bendrovės balansą įrašytos turto vertės. Todėl pripažintina, kad atsakovas Š. A. laikytinas visiškai atsakingu ieškovui ir jo kreditoriams dėl bendrovei padarytos žalos atlyginimo.

118Dėl atsakovo Š. A. kaip bendrovės vadovo ir akcininko atsakomybės.

119Jau minėta, kad bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovas Š. A. ne tik buvo bendrovės vadovu, bet ir nurodytos bendrovės vienu iš pagrindiniu akcininku (11 b.l.).

120Pagal bendrąją taisyklę ribotos atsakomybės juridinių asmenų dalyviai už juridinio asmens prievoles neatsako, nes:

121a) prievoliniame santykyje jo šalimi - skolininku (CK 6.1 str.) yra pats juridinis asmuo, o ne jo dalyvis;

122b) juridinis asmuo pagal savo prievoles atsako jam nuosavybės teise ar patikėjimo teise priklausančiu turtu (CK 2.50 str.);

123c) kreditoriaus atžvilgiu juridinio asmens dalyvis yra trečiasis asmuo, kuris už juridinį asmenį prievolę gali įvykdyti tik savanoriškai (CK 6.50 str., 6.51 str.)

124Tačiau Lietuvos Respublikos teisėje iš esmės nustatytos tik dvi nurodyto bendrojo principo (kad juridinis asmuo pagal savo prievoles atsako savo turtu) išimtys:

125a) juridinis asmuo ir jo dalyvis gali atsakyti vienas už kito prievoles, kai tai numatyta įstatymuose ar juridinio asmens steigimo dokumentuose (CK 2.50 str. 2 d.); ir

126b) pagal juridinio asmens prievoles gali atsakyti juridinio asmens dalyviai, kai juridinis asmuo prievolės negali įvykdyti dėl dalyvio nesąžiningų veiksmų (CK 2.50 str. 3 d.).

127Nors ieškovas ieškinyje nekelia bendrovės dalyvio (atsakovo Š. A.) atsakomybės klausimo dėl jo nesąžiningų veiksmų bendrovės atžvilgiu, tačiau byloje pakanka duomenų ir dėl tokios rūšies atsakovo atsakomybės.

128Pastebėtina, kad CK 2.50 str. 3 dalies norma susideda iš šių elementų:

129a) hipotezės - kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų;

130b) dispozicijos - juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų;

131c) sankcijos - juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai. Ši norma nustato papildomą atsakomybę juridinio asmens dalyviams, kad jie negalėtų, piktnaudžiauti galimybe išvengti turtinės atsakomybės, prisidengdami ribota turtine atsakomybe, tada, kai jų veiksmai lemia, kad juridinis asmuo negali iki galo įvykdyti prievolės kreditoriui ir jos siekia išvengti nesąžiningais veiksmais. Ši atsakomybė atlieka kelias funkcijas:

132a) užtikrina sąžiningų kreditorių teisių apsaugą;

133b) užtikrina viešosios teisės įtvirtintų reikalavimų laikymąsi;

134c) užtikrina civilinių teisinių santykių stabilumą.

135Kalbant apie uždarosios akcinės bendrovės (UAB) akcininko atsakomybę pažymėtina, kad tokiais atvejais akcininko veiksmai vertinami per priimamus sprendimus ar jo užimamas vadovaujamas pareigas. Atsakovas Š. A. ieškovo bendrovėje nuo 2008-04-16 iki 2012-12-28 dirbo vadovo pareigose (13 b.l.). Be to jam kaip bendrovės vadovui priklausė ir 49 proc. bendrovės akcijų (11 b.l.). Atsakovo turimas akcijų skaičius savaime suprantama leidžia jam daryti įtaka bendrovės valdymui ir priimant sprendimus. Tokiu atveju atsakomybė jam gali kilti ir kaip akcininkui, kuris pats de facto lemia bendrovės valdymą ir jos turtą valdo bei naudoja kaip savo asmeninę nuosavybę. Pastebėtina, kad atsakovas nepateikė teismui į bylą įrodymų, kad jis, kaip bendrovės akcininkas būtų priėmęs sprendimus turinčius įtakos tiek bendrovės valdymui, tiek jos santykiams su trečiaisiais asmenimis, kad būtų siekiama išvengti bendrovės bankroto ar būtų atlikti kiti veiksmai atleidžiantys jos vadovą nuo atsakomybės. Atsakovas Š. A. išdirbęs ieškovo bendrovėje daugiau kaip ketverius metus vadovu, darbo santykius nutraukė kuomet bendrovei buvo iškelta bankroto byla.

136Kaip jau teismas yra nurodęs kiekvienas akcininkas turintis atitinkamą akcijų kiekį bendrovėje privalo veikti, kad jam nekiltų atsakomybė pagal bendrovės prievoles. Juridinio asmens dalyviui pagal CK 2.50 str. 3 dalį atsakomybė atsiranda dėl jo nesąžiningų veiksmų. Ši norma nustato papildomą atsakomybę juridinio asmens dalyviams, kad jie negalėtų piktnaudžiauti galimybe išvengti turtinės atsakomybės, prisidengdami ribota turtine atsakomybe tais atvejais, kai jų veiksmai lemia, kad juridinis asmuo negali iki galo įvykdyti prievolės kreditoriui ir jos siekia išvengti nesąžiningais veiksmais. Nesąžiningų veiksmų konstatavimas ir reiškia juridinio asmens dalyvio kaltę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2004, bylų kategorija 21.1, UAB „Gollner Spedition v. S. B.).

137Ieškovas reikšdamas atsakovui reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, kaip jau ne kartą teismas yra nurodęs, remiasi bendrosiomis įstatymų nuostatomis, o atsakovas jas paneigiančių įrodymų nepateikė.

138Iš byloje esančių įrodymų teismui matyti, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas išvadai, jog ir dėl nesąžiningų juridinio asmens dalyvio (atsakovo) veiksmų gali kilti ir jo, kaip juridinio asmens dalyvio atsakomybė.

139Tokiu atveju juridinio asmens dalyvio atsakomybė yra subsidiari. Tačiau teismas plačiau šio klausimo neanalizuoja, kadangi ieškovas tokio reikalavimo ieškinyje nekelia, nors kaip jau minėta ginčo atveju galima ir tokia atsakovo atsakomybės rūšis (LAT 2000-03-29, civ, byla Nr. 3K-3-383/2000).

140Dėl šalių pateiktų įrodymų vertinimo.

141Remiantis šalių paaiškinimais ir juose nurodytomis žiniomis, faktiniais duomenimis apie konkrečias bylos aplinkybes, bei gautais duomenimis teismui yra pagrindas ieškovo ieškinį tenkinti.

142Leistinos įrodinėjimo priemonės yra ne tik šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus pateikti) paaiškinimai, liudytojų parodymai, bet ir rašytiniai įrodymai, daiktiniai įrodymai, apžiūrų protokolai ir ekspertų išvados. Taip pat įrodinėjimo priemonėmis gali būti nuotraukos, vaizdo ir garso įrašai, padaryti nepažeidžiant įstatymų (CPK 177 str. 2-3 d.). Įstatymų leidėjas, išvardydamas įrodinėjimo priemones, nustato teisinių reiškinių fiksavimo formas ir nurodo, kokiomis įrodinėjimo priemonėmis galima tinkamai naudotis teisme, arba, kitaip tariant, be kokių negalima apsieiti įrodinėjant.

143Įrodymų leistinumas suteikia teismui galimybę greičiau nustatyti tiesą byloje. Ginčo atveju nustatytos faktinės bylos aplinkybės atkuria objektyvią tikrovę, nes su byla susiję veiksmai ar (ir) įvykiai palieka pėdsakų ne tik įstatymo nustatytose įrodinėjimo priemonėse, bet ir visuose daiktuose bei procesuose, kuriuos tie veiksmai ar (ir) įvykiai pakeitė ir kurie atsispindėjo žmonių sąmonėje. Todėl visus tokius objektyvius pėdsakus teismas pripažįsta įrodymais. Priešingu atveju galima kalbėti ne apie teisingumo bendrąja prasme vykdymą teismuose, o tik apie formalios procesinės teisybės pasiekimą pagal įstatymų leidėjo sukurtas žaidimo taisykles.

144Laisvo įrodymų vertinimo esmė ta, kad teismo neriboja jokie formalūs įrodymai ir jis atsižvelgdamas į bylos aplinkybes sprendžia, remtis ar nesiremti vienokiais ar kitokiais duomenimis. Mokslo ir technologijų pažanga taip pat suteikia vis daugiau pažinimo galimybių, todėl išsiplečia įrodinėjimo priemonių skaičius ir susidaro galimybės nustatyti faktines bylos aplinkybes iš naujų šaltinių, kadangi esamos moksliškai pagrįstos technologijos irgi leidžia tai daryti.

145Be to, pastaruoju metu civilinio proceso doktrinoje pabrėžiami kiti, moksliniai - techniniai būdai ir metodai, leidžiantys užtikrinti įrodymų patikimumą, teisingumą ir išsamumą civiliniame procese. Doktrinoje teigiama, kad nagrinėjant tiesos nustatymo būdus negalima apsiriboti tik tomis proceso normomis, kurios juos reguliuoja, o svarbu pasinaudoti ir tomis techninėmis bei taktinėmis priemonėmis ir metodais, kurie yra naudojami įrodymams rinkti, fiksuoti ir tirti.

146Teismas, vertindamas įrodymus, vadovaujasi įstatymo reikalavimais ir remiasi logikos dėsniais, spręsdamas klausimą apie gautų faktinių duomenų tikrumą, leistinumą, jų tarpusavio ryšį bei pakankamumą. Įrodymų vertinimo taisyklės suformuluotos CPK 185 str. bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse (2001-03-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001, 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2003-11-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-907/2003). Įrodymų vertinimas grindžiamas tikėtinumo taisykle: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę.

147Išanalizavus byloje esančius įrodymus bei nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad egzistuoja faktinis ir teisinis pagrindas pagal ieškovo pateiktus įrodymus tenkinti jo prašymą ir priteisti jam iš atsakovo Š. A. 88 197,06 Lt padarytos žalos atlyginimui.

148Atskirai pastebėtina, kad ieškovas negalėjo pateikti teismui į bylą daugiau rašytinių įrodymų nei jis jų turi, kadangi atsakovas Š. A. tik iš dalies įvykdė įstatyminę pareigą perduoti bankroto administratoriui visus bendrovės dokumentus (58, 60-67 b.l.). Tokie atsakovo veiksmai atlikus ikiteisminį tyrimą gali būti įvertinti ir pagal BK 222 str. 1d. (apgaulingas apskaitos tvarkymas) ar pagal BK 223 str. 1d. (aplaidus apskaitos tvarkymas). Ieškovo atstovas duodamas paaiškinimus vieną iš motyvų nurodė, jog dėl atsakovo atsisakymo bendradarbiauti jis negali nurodyti dalies teisinių faktų susijusių su bendrovės veikla, todėl šiai aplinkybei patvirtinti jis negali pateikti ir rašytinių įrodymų. Todėl teismas tokius šalių santykius vertina kaip dar vieną faktinę aplinkybę patvirtinančią buvusio bendrovės vadovo Š. A. didelę kaltę, tai yra tyčia siekiant pažeisti kreditoriaus (ieškovo) interesus ar didelį neatsargumą pasireiškiantį aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant savo pareigas, kas tuo pačiu įrodo ir jo visišką atsakomybę ieškovui dėl padarytos žalos. Tuo pačiu teismas laiko, kad ieškovo ieškinio reikalavimui pagrįsti pakanka įrodymų iš kurių būtų galima daryti galutinę išvadą, jog ginčo atveju kyla Š. A. atsakomybė ieškovui už savo veiksmais (neveikimu) padarytą žalą.

149Teismo nuomone, ieškovas įrodė visas civilinės atsakomybės sąlygas dėl 88 197,06 Lt ieškinio priteisimo iš atsakovo. Byloje nustatyta, kad atsakovas Š. A. buvo ne tik vienas iš pagrindinių UAB „Kristega“ akcininkų, bet ir įmonės administracijos vadovas (direktorius). Jo sprendimai buvo ypač svarbūs bendrovės veikloje. Pagal UAB „Kristega“ įstatus, atsakovas vadovavęs bendrovei, organizavo ir vykdė bendrovės ūkinę veiklą, turėjo vadovautis įstatymais, pareigybiniais nuostatais, jis atstovavo bendrovei esant santykiams su trečiaisiais asmenimis, turėjo ruošti ir įgyvendinti finansavimo priemones, imtis priemonių bendrovės turto apsaugai ir t. t. (Įstatų V skirsnis, 104-105 b. l.). ABĮ 19 str. 8 d. numato, kad bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. Iš to seka, kad jie neturi teisės priimti sprendimų ar atlikti kitų veiksmų, kurie pažeidžia bendrovės įstatus ar yra priešingi įstatuose nurodytiems bendrovės veiklos tikslams, yra akivaizdžiai nuostolingi ar akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingi. LR ĮBĮ 2 str. 8 d. numato, kada įmonė yra laikoma nemokia. Todėl pabrėžtina, kad administracijos vadovas privalo veikti pagal minėto įstatymo nuostatas (ĮBĮ 8 str. 1d.) ne tik finansinių metų eigoje, bet ir nuo finansinės atskaitomybės už paskutinį ataskaitinį laikotarpį pateikimo mokesčių administratoriui dienos. Esant minėtai situacijai, vėliausiai nuo finansinės atskaitomybės už paskutinį ataskaitinį laikotarpį pateikimo mokesčių administratoriui dienos, bendrovės vadovas irgi privalo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo (27-28 b.l.). Be to atsakovas šį faktą iš dalies pripažino ir atsiliepime į ieškinį, kas irgi laikytina įrodymu pagal CPK 187 str. nuostatas. Jeigu įmonė, turi finansinių sunkumų, ji gali inicijuoti ir įmonės restruktūrizavimą, tačiau duomenų, kad atsakovas dėl to būtų priėmęs sprendimą irgi byloje nėra. Taigi, ieškinyje nurodytu laikotarpiu, kai atsakovas Š. A. ėjo direktoriaus pareigas, virš minėti įstatymai numatė jo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, jei bendrovė tampa nemokia. Kadangi atsakovas buvo ir bendrovės akcininkas, ir administracijos vadovas, tai neabejotinai žinojo, kiek įmonė turi pradelstų įsipareigojimų, žinojo, kad negalės atsiskaityti su kreditoriais, jog dėl to nebegali vykdyti ir ūkinės komercinės veiklos. Todėl atsakovas galėjo ir turėjo suprasti, kad įmonė negali įvykdyti savo finansinių prievolių kreditoriams. Atsakovas nepateikė teismui duomenų kada įmonė tapo nemoki, nuo kada ji nevykdė ūkinės komercinės veiklos, nenurodė, ar ėmėsi priemonių, kad bendrovei būtų iškelta bankroto byla. Teismo nuomone, bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas virš minėto įstatymo jam nustatytų pareigų tinkamai nevykdė, nes, įmonei tapus nemokiai, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, dėl ko padidėjo kreditoriniai įsiskolinimai kreditoriams ir sumažėjo įmonės mokumas, o galiausiai ji tapo nemoki. Teismo nuomone, minėti bylos duomenys patvirtina, kad tuo pasireiškė atsakovo veiksmų neteisėtumas.

150Teismo nuomone, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad, atsakovui savalaikiai įvykdžius minėtą pareigą, nebūtų susidaręs 88 197,06 Lt kreditorinis reikalavimas. Bylų (turima galvoje ir bankroto byla) duomenys patvirtina, kad kreditoriui VSDFV Šiaulių skyriui atsakovas mokestinių įsipareigojimų visiškai nevykdė nuo 2008 metų pirmo ketvirčio (5-7 b.l.). Pagal ĮBĮ nuostatas ir balansų duomenis 2008-12-31 dienai UAB „Kristega“ jau tuo metu buvo nemoki (56, 59 b. l.). Padėtis nepasikeitė iki bankroto bylos iškėlimo dienos, nes Šiaulių apygardos teismo 2012-12-07 nutartyje iškelti bankroto bylą konstatuota, kad bendrovė nuo 2007-12-20 nevykdė įsipareigojimų kreditoriams ir pagal balanso duomenis įmonė yra nemoki, nes jos turto vertė viršija pradelstus įsiskolinimus (5-6 b. l.). Iš bankroto bylos Nr. B2-517-267/2013 įrodymų matyti, kad teismo nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia, kad ji turto ir pajamų, debitorinių skolų, iš kurių galimas išieškojimas, neturi. Pagal byloje pateiktus duomenis, 2012-10-01 dienai (įmonei esant nemokiai) bendrovė buvo skolinga VSDFV biudžetui 34 254,71 Lt socialinio draudimo įmokų kartu su delspinigiais (5-9 b. l., bankroto bylos duomenys). Ši įmokų suma buvo priskaičiuota pagal tuo metu galiojusius įstatymus nepriklausomai nuo to, atsakovas kreipėsi ar nesikreipė į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo. Todėl bankroto bylos iškėlimo dienai 2012-12-07 VSDFV Šiaulių skyriaus kreditorinis reikalavimas UAB „Kristega“ pakito iki 34 580,93 Lt (9 b. l.). Kadangi atsakovas nepateikė teismui į bylą duomenų kaip būtų pakitusi skolos suma minėtam kreditoriui ir kitiems kreditoriams, jeigu atsakovas būtų savalaikiai įvykdęs pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl, teismo nuomone, žalos dydis šioje byloje yra 87 224,24 Lt (CK 6.249 str.). Į Šiaulių apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi kreditorius VSDFV Šiaulių skyrius, o atsakovas pripažino, kad nors įmonės veiklą sutriko nuo 2008 metų I ketvirčio, tačiau į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo jis nesikreipė. Kaip jau teismas aukščiau yra nurodęs, pagal bankroto bylos duomenis kreditoriumi laikytinas ir pats atsakovas. Tačiau teismas žalos atlyginimo atveju ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo ir paties skolininko nurodytą 972,82 Lt reikalavimą bankroto byloje laiko nepagrįstu ir jį atmeta. Tokiu būdu ieškovui iš atsakovo priteistinų nuostolių atlyginimui laikytina 87 224,24 Lt suma.

151CK 6.251 str. numatyta, kad nuostoliai turi būti atlyginami visiškai, tačiau teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Tačiau atsakovas neprašė teismo sumažinti nuostolių dydžio, neteikė įrodymų tokioms aplinkybėms įrodyti ir tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.

152Teismas sutinka su ieškovo argumentu, kad atsakovo teisinės civilinės atsakomybės pagrindą numato virš nurodytuose įstatymuose atsakovui, kaip administracijos vadovui, priskirtų pareigų savalaikis nevykdymas.

153Ieškovo administratorius nurodė, kad dėl nepagrįsto ar neteisėto atsakovo įvykdyto bendrovės turto perleidimo su juo susijusiems asmenims (K. A. ar pačiam atsakovui) rengiasi pareikšti kitą ieškinį teisme, todėl minėtu aspektu teismas dėl to sprendime nepasisako.

154Dėl procesinių palūkanų priteisimo.

155Iš atsakovo priteistinos ieškovui ir 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos nuo 87 224,24 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme - 2013-05-03 dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (LR CK 6.37 str. 2 d., 210 str. 1 d.).

156Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikytų byloje.

157Teismui patenkinus ieškovo ieškinį iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas žyminis mokestis, kadangi ieškovas buvo atleistas nuo jo mokėjimo (CPK 93 str. 1d.). Tokiu atveju iš atsakovo priteistina 2 617,00 Lt. Tačiau iš atsakovo nepriteistinos išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą, kadangi jų dydis neviršija įstatyme nustatytos sumos (CPK 96 str. 6 d., LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo). Taip pat tenkintinas visiškai ir ieškovo reikalavimas atsakovui dėl atstovavimo išlaidų priteisimo, atsižvelgiant į jų dydį ir jo nemažinant pagal proporcingumo principą.

158Iki sprendimo visiško įvykdymo paliktina galioti atsakovo Š. A. atžvilgiu pagal šio teismo 2013-05-03 nutartį taikyta laikinoji apsaugos priemonė, sumažinant areštuotino turto ir piniginių lėšų dydį iki 87 224,24 Lt.

159Teismas, vadovaujantis išdėstytu ir CPK 259 str., 260 str., 270 str.,

Nutarė

1601. Ieškovo BUAB Kristega ieškinį atsakovui Š. A. tenkinti iš dalies.

1612. Priteisti ieškovui BUAB Kristega (į/k 300929545) iš atsakovo Š. A. (a/k ( - ) 87 224,24 Lt (aštuoniasdešimt septynis tūkstančius du šimtus dvidešimt keturis litus 24 ct) žalos atlyginimui bei 5 proc. procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 87 224,24 Lt sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-05-03) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 726,00 Lt (septynis šimtus dvidešimt šešis litus) atstovavimo išlaidų.

1623. Priteisti į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) iš atsakovo Š. A. (a/k ( - ) 2 617,00 Lt (du tūkstančius šešis šimtus septynioliką litų) žyminio mokesčio.

1634. Iki sprendimo įvykdymo palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2013-05-03 byloje priimtą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, sumažinant areštuotino atsakovo Š. A. turto ir piniginių lėšų dydį iki 87 224,24 Lt.

1645. Likusioje dalyje ieškovo ieškinį atmesti.

165Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apylinkės teiso teisėjas Jonas Stubrys,... 2. sekretoriaujant Erikai Andrulienė,... 3. dalyvaujant ieškovo atstovams: adv. D. Narmontui ir V. K., atsakovo Š. A.... 4. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 5. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 6. Ieškovas su ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo... 7. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2012-12-07 Šiaulių apygardos teismas... 8. Šiaulių apygardos teismas UAB ,,Kristega“ bankroto byloje Nr.... 9. Pagal VSDFV Šiaulių sk. pažymą išduotą 2013-04-15 įmonės mokėjimas... 10. Vadovaujantis VĮ „Registrų centras“ 2012-12-28 d. teikta informacija... 11. Pagal įmonės vadovo pateiktą sąrašą, įmonės akcininkais buvo:... 12. K. A. (a/k ( - ) gyv. ( - ).) - 50%;... 13. Š. A. (a/k ( - ) gyv. ( - ).) - 49%... 14. T. V. (a/k ( - ) gyv. ( - )) - 1%.... 15. Taigi, vadovaujantis pateiktais rašytiniais įrodymais, atsakovas, įmonei... 16. Ieškovo teigimu atsakovas pažeidė ĮBĮ 8 str. l d. kur nustatyta, kad jeigu... 17. Ieškovas nurodė, kad UAB ,,Kristega“ direktoriaus pareigas nuo 2008-04-16... 18. Ieškovas remiasi ir CK 2.87 straipsnio 7 dalimi, kur nustatyta, kad juridinio... 19. Ieškovas teigė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta,... 20. Pažymėtina, jog įmonės administracijos vadovo civilinę atsakomybę lemia... 21. Anot ieškovo teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tam, kad būtų... 22. Papildomai akcentuotina ir tai, jog nors visuotinai pripažįstama, kad Akcinė... 23. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad jei dėl pareigos pateikti... 24. Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad bankrutuojančios įmonės... 25. Minėtina, jog sutinkamai su CK 6.37 str. 2 d., skolininkas privalo mokėti... 26. Ieškovas pateikęs ieškinį kartu prašė teismo atsakovo atžvilgiu taikyti... 27. Be to ieškovas teigė, kad atsakovui pasiūlius priimtinų taikos sutarties... 28. Ieškovas atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytus teisinį bei faktinį... 29. 1. Taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti 88.197,06 Lt sumai... 30. 2. Priteisti iš atsakovo Š. A. 88.197,06 Lt bei 5 proc. procentų dydžio... 31. 3. Priteisti iš atsakovo ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas... 32. Ieškovas savo reikalavimus atsakovui grindė į bylą pateiktais rašytiniais... 33. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovai pakartojo procesiniame dokumente... 34. Atsakovas pateikė teismui į bylą atsiliepimą nurodydamas šiuos... 35. Ieškovas prašo taikyti atsakovo Š. A. civilinę atsakomybę bei atlyginti... 36. Įmonės vadovas nepateikdamas teismui pareiškimo dėl bankroto bylos... 37. Įmonė yra laikoma nemokia ir iš esmės įmonės vadovas turi pareigą... 38. Reiktų atkreipti dėmesį į tai, jog įmonės mokėjimas sutriko 2008 m. I... 39. Būtina įvertinti ir į tai, jog į fiduciarinių pareigų pažeidimo ir... 40. Kreditorius nepasinaudojo įstatymo suteiktomis teisėmis kreiptis į teismą... 41. Jeigu Teismas laikytų, kad yra priežastinis ryšys tarp įmonės vadovo Š.... 42. Todėl vadovaujantis aukščiau išdėstytu bei LR CPK 142 str. atsakovas... 43. 1. Ieškovo BUAB „Kristega“ ieškinį atsakovui Š. A. atmesti kaip... 44. Atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų patvirtinančių atsiliepime... 45. Teismas tenkino ieškovo prašymą ir 2013-05-03 nutartimi areštavo atsakovui... 46. Ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies.... 47. Teismas byloje plačiai pasisako dėl šalių ginčo, remdamasis ne tik teismų... 48. Tarp šalių kilęs ginčas siejasi ne tik su civilinės teisės institutų... 49. Dėl atsakovo bendrovės vadovo statuso valdymo organų sistemoje.... 50. Bendrovės administracijos vadovo pareigos susijusios su didele atsakomybe.... 51. Bendrovės vadovo atsakomybė glaudžiai susijusi su bendrovės vadovo, kaip... 52. Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 254 straipsnyje... 53. Iki naujos ABĮ redakcijos įsigaliojimo jau buvo susiformavusi vienoda teismų... 54. Todėl aukščiau paminėta naujoji Akcinių bendrovių įstatymo nuostata turi... 55. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB Kristega juridinių asmenų registre... 56. Dėl bendrovės vadovo atsakomybės pagrindų.... 57. Neteisėtais vadovo veiksmais bendrovei paprastai padaroma turtinė žala. Ji... 58. Bendrovės administracijos vadovo civilinė atsakomybė už bendrovei padarytą... 59. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmiausia, bendrovės vadovas atsako tik už... 60. Bendrovės administracijos vadovo atsakomybės pagrindus sąlygiškai (CK 2.87... 61. a) įstatymų pažeidimas;... 62. b) bendrovės vidaus dokumentų reikalavimų pažeidimas;... 63. c) aplaidus elgesys, kaip bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir... 64. Įstatymų pažeidimas pareigos teikti teisingą informaciją ir duomenis... 65. Įstatymai tiesiogiai nurodo, kad administracijos vadovas atsakingas už tai,... 66. Nors ABĮ atsisakyta straipsnių, nustatančių valdymo organų narių teisių... 67. Pirmiausia, CK 2.87 str. 3 dalis nustato, kad bendrovės vadovas privalo vengti... 68. Antra, bendrovės vadovas negali naudoti bendrovės turto ar informacijos... 69. Trečia, bendrovės vadovas privalo laikytis konfidencialumo pareigos, kuri, be... 70. Ketvirta, administracijos vadovas, tvarkydamas bendrovės reikalus, privalo... 71. Tačiau aplaidus elgesys yra tik vienas CK nustatytos pareigos veikti... 72. Ginčo atveju būtina nustatyti ar vadovo veiksmai atitiko atidumo ir... 73. Tuo pačiu teismas vertina, ar vadovo veiksmai buvo sąžiningi (lot. bona... 74. Nagrinėjant byloje nustatytus faktus, ar vadovas (atsakovas) elgėsi bona... 75. Pagal bylos duomenis darytina išvada, kad vadovo (atsakovo Š. A.) veiksmai... 76. Iš byloje esančių juridinių faktų matyti, kad bendrovė dėl atsakovo... 77. Pastebėtina, kad kiekvienas vadovas privalo aktyviai, profesionaliai,... 78. Aplaidumas, kaip pareigos elgtis protingai ir sąžiningai pažeidimas, gali... 79. 1) tinkamo bendrovės apskaitos ir atskaitomybės tvarkymo neužtikrinimas,... 80. 2) įsipareigojimų priėmimas tinkamai neįvertinus bendrovės galimybių, tai... 81. 3) nepakankama turimos informacijos analizė prieš priimant sprendimą arba... 82. 4) bendrovės akcininkų ar kitų organų neinformavimas arba nepakankamas... 83. 5) bendrovės lėšų naudojimas be teisėto pagrindo (pavyzdžiui, trečiųjų... 84. 6) bet koks neapdairumas ar nesidomėjimas arba nepakankamas domėjimasis... 85. Būtent ieškovas ieškinyje ir nurodė keletą iš aukščiau paminėtų... 86. CK 6.246 straipsnyje nurodyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda... 87. Todėl pripažintina, kad atsižvelgiant į aukščiau nurodytus teisinius... 88. Taigi remiantis tuo, kas išdėstyta, teigtina, kad, vertinant bendrovės ir... 89. Ieškovas nurodė, kad būtent atsakovo Š. A. vadovavimo bendrovei laikotarpiu... 90. Kadangi ieškovas pateiktu ieškiniu kelia bendrovės vadovo Š. A. civilinės... 91. Dėl civilinės atsakomybės sąlygų taikymo atsakovui.... 92. Bendrovės vadovo civilinė atsakomybė apibrėžiama kaip turtinė prievolė,... 93. Kaip jau aukščiau minėta teisės literatūroje nurodoma, kad civilinės... 94. Civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti tik esant tam... 95. Kitaip nei kitos civilinės atsakomybės sąlygos, kaltė yra preziumuojama (CK... 96. Pirmiausia, neteisėti veiksmai yra viena iš bendrųjų civilinės... 97. Teismų praktikoje nurodoma, kad sprendžiant dėl vadovo elgesio standarto ir... 98. Vadinasi, kad būtų konstatuoti vadovo neteisėti veiksmai ir atsirastų jo... 99. Todėl teismas pripažįsta, kad byloje pakanka ieškovo pateiktų teismui... 100. Kita civilinės atsakomybės sąlyga yra susijusi su kalte. CK 6.248 str. 1... 101. Kitaip nei kitos civilinės atsakomybės sąlygos, kaltė yra preziumuojama (CK... 102. Kadangi kaltė yra preziumuojama, tačiau pats bendrovės vadovas, siekdamas... 103. Tačiau nei atsakovas, nei jo atstovas tokių duomenų į bylą nepateikė.... 104. Trečioji civilinės atsakomybės sąlyga yra priežastinis ryšys. Sutariama,... 105. Lietuvos CK 6.247 straipsnyje įtvirtintas priežastinio ryšio būtinumas ir... 106. LAT formuoja praktiką, kad nustatant priežastinį ryšį reikia įvertinti... 107. Priežastinio ryšio tarp žalos ir atsakovo neteisėtų veiksmų buvimą... 108. Būtent ieškovas ir remiasi ta aplinkybe, jog atsakovas nuo pat pradžių... 109. Ketvirtoji civilinės atsakomybės sąlyga yra žala. Pagrindinė civilinės... 110. CK 6.249 str. 1 dalis nustato, kad žala yra asmens turto netekimas arba... 111. Kaip jau minėta, nors atsakovo atstovas teigia, kad jo klientas tik iš dalies... 112. Todėl remiantis aukščiau paminėtu atmestini ir atsakovo atstovo argumentai,... 113. Bendrovės vadovo civilinė atsakomybė nesibaigia ir bendrovei iškėlus... 114. Kai kuriose užsienio valstybėse sukurta ir speciali deliktų rūšis, kai... 115. Taigi įstatymas nustato pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo... 116. Įmonės nemokumas apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo... 117. Bylos nagrinėjimo metu nei atsakovas, nei jo atstovas nepateikė teismui... 118. Dėl atsakovo Š. A. kaip bendrovės vadovo ir akcininko atsakomybės.... 119. Jau minėta, kad bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovas Š. A. ne tik buvo... 120. Pagal bendrąją taisyklę ribotos atsakomybės juridinių asmenų dalyviai už... 121. a) prievoliniame santykyje jo šalimi - skolininku (CK 6.1 str.) yra pats... 122. b) juridinis asmuo pagal savo prievoles atsako jam nuosavybės teise ar... 123. c) kreditoriaus atžvilgiu juridinio asmens dalyvis yra trečiasis asmuo, kuris... 124. Tačiau Lietuvos Respublikos teisėje iš esmės nustatytos tik dvi nurodyto... 125. a) juridinis asmuo ir jo dalyvis gali atsakyti vienas už kito prievoles, kai... 126. b) pagal juridinio asmens prievoles gali atsakyti juridinio asmens dalyviai,... 127. Nors ieškovas ieškinyje nekelia bendrovės dalyvio (atsakovo Š. A.)... 128. Pastebėtina, kad CK 2.50 str. 3 dalies norma susideda iš šių elementų:... 129. a) hipotezės - kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio... 130. b) dispozicijos - juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų;... 131. c) sankcijos - juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę... 132. a) užtikrina sąžiningų kreditorių teisių apsaugą;... 133. b) užtikrina viešosios teisės įtvirtintų reikalavimų laikymąsi;... 134. c) užtikrina civilinių teisinių santykių stabilumą.... 135. Kalbant apie uždarosios akcinės bendrovės (UAB) akcininko atsakomybę... 136. Kaip jau teismas yra nurodęs kiekvienas akcininkas turintis atitinkamą... 137. Ieškovas reikšdamas atsakovui reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, kaip... 138. Iš byloje esančių įrodymų teismui matyti, kad yra faktinis ir teisinis... 139. Tokiu atveju juridinio asmens dalyvio atsakomybė yra subsidiari. Tačiau... 140. Dėl šalių pateiktų įrodymų vertinimo.... 141. Remiantis šalių paaiškinimais ir juose nurodytomis žiniomis, faktiniais... 142. Leistinos įrodinėjimo priemonės yra ne tik šalių ir trečiųjų asmenų... 143. Įrodymų leistinumas suteikia teismui galimybę greičiau nustatyti tiesą... 144. Laisvo įrodymų vertinimo esmė ta, kad teismo neriboja jokie formalūs... 145. Be to, pastaruoju metu civilinio proceso doktrinoje pabrėžiami kiti,... 146. Teismas, vertindamas įrodymus, vadovaujasi įstatymo reikalavimais ir remiasi... 147. Išanalizavus byloje esančius įrodymus bei nustatytas aplinkybes darytina... 148. Atskirai pastebėtina, kad ieškovas negalėjo pateikti teismui į bylą... 149. Teismo nuomone, ieškovas įrodė visas civilinės atsakomybės sąlygas dėl... 150. Teismo nuomone, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad, atsakovui savalaikiai... 151. CK 6.251 str. numatyta, kad nuostoliai turi būti atlyginami visiškai, tačiau... 152. Teismas sutinka su ieškovo argumentu, kad atsakovo teisinės civilinės... 153. Ieškovo administratorius nurodė, kad dėl nepagrįsto ar neteisėto atsakovo... 154. Dėl procesinių palūkanų priteisimo.... 155. Iš atsakovo priteistinos ieškovui ir 5 proc. dydžio metinės procesinės... 156. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir laikinųjų apsaugos priemonių... 157. Teismui patenkinus ieškovo ieškinį iš atsakovo į valstybės biudžetą... 158. Iki sprendimo visiško įvykdymo paliktina galioti atsakovo Š. A. atžvilgiu... 159. Teismas, vadovaujantis išdėstytu ir CPK 259 str., 260 str., 270 str.,... 160. 1. Ieškovo BUAB Kristega ieškinį atsakovui Š. A. tenkinti iš dalies.... 161. 2. Priteisti ieškovui BUAB Kristega (į/k 300929545) iš atsakovo Š. A. (a/k... 162. 3. Priteisti į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas... 163. 4. Iki sprendimo įvykdymo palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo... 164. 5. Likusioje dalyje ieškovo ieškinį atmesti.... 165. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...