Byla e2A-1021-430/2020
Dėl buto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, buto atidalijimo arba kompensacijos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimos Gerasičkinienės ir Visvaldo Kazakiūno,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. S. (buvusi M.) ieškinį atsakovui D. Ž. dėl buto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, buto atidalijimo arba kompensacijos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovė R. S. (buvusi M.) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti ieškovei nuosavybės teisę į 1/6 dalį buto ( - ); atidalyti butą ( - ), iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant atsakovui D. Ž. visą butą natūra, o ieškovei priteisiant iš atsakovo 11 478,66 Eur dydžio kompensaciją; teismui atmetus nurodytus ieškinio reikalavimus priteisti iš atsakovo ieškovei 11 478,66 Eur; priteisti iš atsakovo ieškovei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti ieškovei bylinėjimosi išlaidas.

82.

9Ieškinyje nurodė, kad ieškovė ir atsakovas buvo pora nuo mokyklos laikų; baigę mokyklą ieškovė ir atsakovas persikraustė gyventi į Vilnių; pirmus kelis mėnesius gyveno atskirai – atsakovas pas seserį, o ieškovė nuomojosi kambarį; po kelių mėnesių ieškovė su atsakovo sesers šeima išsinuomojo butą, šalys kiekvienas už save mokėjo nuomą ir komunalinius mokesčius; po pusantrų metų tarp atsakovo ir jo sesers kilo konfliktas, šalys išsikėlė iš buto ir nuo 2012 m. gyveno dviese kitame nuomojamame bute; nuomos sutartis buvo sudaryta atsakovo vardu, tačiau nuomą ir komunalinius mokesčius šalys mokėdavo lygiomis dalimis; kitas buities išlaidas mokėdavo kartu, tačiau bėgant laikui didesnę buities išlaidų dalį ėmė dengti ieškovė. Klausimus dėl brangesnių pirkinių šalys spręsdavo kartu – pavyzdžiui, ieškovės vardu išsimokėtinai įgytas kompiuteris, atsakovo vardu išsimokėtinai įgytas šaldytuvas, šalys kartu įsigijo šunį. Šalys kaip šeima lankėsi pas gimines, dalyvavo renginiuose, atostogavo. Taigi nuo 2012 m. šalys gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį ir nors nebuvo įregistravę santuokos, šalių santykiai atitiko santuokinius. Atsakovas buvo pasipiršęs ieškovei, šalys ketino susituokti, tačiau vietoje šventės 2017 m. šalys nusprendė su banko paskola įsigyti nuosavą būstą. Tuo metu atsakovo darbo užmokestis buvo didesnis nei ieškovės, todėl šalys susitarė, kad paskola bus imama ir buto pirkimo–pardavimo sutartis bus sudaroma atsakovo vardu, o paskola dengiama šalių pagal galimybes. Šalys susitarė, kad pradiniam įnašui ieškovė paims vartojimo kreditą savo vardu, nedidelę pagalbą būsto įsigijimui žadėjo suteikti šalių tėvai. 2017 m. pavasarį šalys pradėjo aktyviai ieškoti buto. 2017 m. birželio 22 d. ieškovė sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. C706920946, bendra vartojimo kredito suma – 9 242,66 Eur, kurią sudarė 5 450 Eur vartojimo kreditas ir 3 792,66 Eur bendra vartojimo kredito kaina. Vartojimo kredito suma į ieškovės banko sąskaitą pervesta 2017 m. birželio 23 d. Tuo metu banko atstovai informavo atsakovą, kad paskolą būstui gauti būtų lengviau, jeigu jis neturėtų galiojančių paskolos sutarčių. Dėl to tikslu padengti atsakovo įsipareigojimus pagal tuo metu galiojusias neįvykdytas atsakovo sudarytas lizingo sutartis ir palengvinti paskolos butui gavimą ieškovė 2017 m. birželio 25 d. ir 2017 m. birželio 26 d. mokėjimo pavedimais pervedė atsakovui bendrą 850 Eur sumą. 2017 m. liepos 4 d. šalys sutarė įsigyti butą ( - ). Kadangi atsakovas dirbo, avansinę sutartį su buto savininku pasirašė ieškovė. Ieškovės gauto kredito lėšos buvo panaudotos apmokėjimui už butą. Avansinėje sutartyje buvo numatyta, kad bendra buto kaina yra 71 000 Eur, atsakovas notarinės formos pirkimo–pardavimo sutartį įsipareigojo pasirašyti iki 2017 m. liepos 26 d., avanso dydis 3 000 Eur. Šalys susitarė, kad mokėjimai už butą bus atliekami atsakovo vardu, dėl to 2017 m. liepos 7 d. ieškovė atsakovui pervedė 3 000 Eur, kuriuos atsakovas sumokėjo kaip avansą už butą. Ieškovė mokėjo 721 Eur už turto vertinimą ir buto kadastrinius matavimus. 2017 m. liepos 24–25 d. ieškovė atsakovui pervedė dar 2 000 Eur daliniam apmokėjimui už butą. Atsakovui buvo suteikta banko paskola ir 2017 m. rugpjūčio mėn. bankas pervedė buto pardavėjui likusią buto kainos dalį. 2017 m. rugsėjo mėn. ieškovė pasirašė buto priėmimo–perdavimo aktą ir šalys persikėlė į butą. Butas buvo įrengtas, su baldais, už lango pakeitimą ieškovė sumokėjo 390 Eur. Ieškovė mokėjo paskolą, paimtą avansinės įmokos apmokėjimui, atsakovas mokėjo buto įsigijimui paimtą paskolą. Ieškovė dengdavo išlaidas, susijusias su šalių poreikių tenkinimu, mokėjo komunalinius mokesčius, pervesdavo pinigų už atsakovo vardu lizingu pirktą automobilį VW Polo, prisidėjo prie būsto paskolos mokėjimo. Šalys veikė kooperuodami lėšas, laiką, darbą, tikslu įsigyti bendrus namus. 2018 m. gegužės 31 d. ieškovė išsikraustė, sužinojusi apie atsakovo neištikimybę. Atsakovas siūlėsi išsikelti pats, tačiau dėl paskolos, paimtos atsakovo vardu, ir skaudžių prisiminimų išsikėlė ieškovė. Ieškovė prašė atsakovo grąžinti jai pinigų sumą, reikalingą pilnai padengti jos vardu imtą paskolą avanso mokėjimui, kitų išlaidų padengti neprašė, atsakovas neneigė, kad ieškovė paskolą ėmė mokėjimui už butą, ir kad paskola tuo tikslu ir buvo panaudota, pripažino, kad turi pareigą ieškovei sumokėti, tačiau pinigus grąžinti vengė, ieškovė tarėsi su atsakovu, tačiau jis atsisakė mokėti.

103.

11Atsakovas atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su ieškove daug metų buvo pora, gyveno kartu, tačiau butą ( - ), atsakovas įsigijo asmeninėn nuosavybėn, banko paskolą ėmė savo vardu, visas įmokas mokėjo pats. Šalys į butą įsikėlė 2017 m. rugsėjo mėn., ieškovė išsikėlė 2018 m. gegužės 31 d., taigi bute šalys kartu gyveno tik apie 9 mėnesius. Išlaidas, susijusias su šalių poreikių tenkinimu, dengdavo abi šalys. Atsakovas mokėjo už automobilio Volkswagen Polo, kuriuo važinėjo ieškovė, lizingą ar jo privalomąjį draudimą. Nurodė, kad nesutinka, jog ieškovės 2017 m. birželio 22 d. vartojimo kredito sutartis jam sukelia kokias nors teisines pasekmes ir kad jis turi pareigą padengti šį ieškovės prisiimtą įsipareigojimą. Tai, kad atsakovas žinutėse butą vadino „mūsų“ namais neįrodo, jog ginčo butas yra šalių bendra nuosavybė. Nurodė, kad ieškovė neišreiškė jokio noro dėl paskolos už būstą mokėjimo bankui, jokių mokesčių už naudojimąsi butu nemokėjo. Atsakovas ieškovės jam pervestas pinigines lėšas traktuoja kaip paskolą, teigia, kad iš ieškovės žinučių ir jos atstovo laiškų matyti, kad ieškovė lėšas taip pat laikė paskola. Atsakovas sutiko teisiškai įforminti pinigų grąžinimą ieškovei, prašė nukelti teisinį įforminimą į 2018 m. pabaigą, tačiau ieškovė derėtis nesutiko. 2019 m. pradžioje ieškovės atstovas kreipėsi į atsakovą, tačiau atsakovas nesutiko su ieškovės apskaičiuojamu grąžintinos sumos dydžiu ir apskaičiavimo būdu, nesutiko prisiimti ieškovės įsipareigojimo dėl vartojimo kredito, laikydamas jį asmenine ieškovės prievole. Atsakovo teigimu, ieškovė nebuvo linkusi derėtis, į atsakovo pastabas neatsižvelgė. Atsakovas sutinka, kad turi prievolę sumokėti ieškovei, jog turi sudaryti susitarimą, kokiu teisiniu pagrindu ir kokio dydžio pinigų sumą grąžins ieškovei, tačiau nesutinka su ieškovės apskaičiuota suma – jos dydžiu ir skaičiavimo būdu, nesutinka su ieškovės pateiktu teisiniu pagrindu – jungtinės veiklos sutartimi, todėl nurodytas butas negali būti pripažįstamas ieškovės ir atsakovo bendrąja daline nuosavybe. Pažymėjo, kad nebuvo išreiškęs valios dėl ieškovės paimto vartojimo kredito ėmimo, suteikiant kreditą buvo vertinamos tik asmeninės ieškovės pajamos, todėl ši prievolė laikytina tik asmenine ieškovės prievole. Atsakovas iš dalies sutiktų su alternatyviu ieškovės reikalavimu dėl 11 478,66 Eur kaip ieškovės suteiktos paskolos jam priteisimo, tačiau tik dėl šių sumų: 850 Eur padengti įsipareigojimus pagal lizingo sutartis, 721 Eur už buto vertinimą ir kadastrinius matavimus, 390 Eur už lango keitimą, 275 Eur už buto paskolos įmoką, taigi iš viso 2236 Eur, taip pat jaučia pareigą grąžinti ieškovei 3000 Eur sumą, skirtą mokėjimo už butą avansui ir 2 000 Eur sumą daliniam apmokėjimui už butą, taigi mano, kad yra skolingas atsakovei iš viso 7 236 Eur dydžio sumą.

124.

13Trečiasis asmuo Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių (toliau – Luminor Bank AS), atsiliepime į ieškinį prašė bylą spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 4 d. tarp kredito gavėjo atsakovo D. Ž. ir AB Nordea Bank, kurio teises ir pareigas perėmė trečiasis asmuo, sudaryta kreditavimo sutartis Nr. BK 17/08/820GE, kuria atsakovui buvo suteiktas 60 350 Eur dydžio kreditas terminui iki 2042 m. liepos 17 d., įsipareigojimų įvykdymas užtikrintas buto ( - ), hipoteka.

145.

15Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad ginčo dėl faktinių aplinkybių tarp šalių nėra, dėl didesnės sumos dalies (7 236 Eur) ginčo taip pat nėra, tačiau ginčas yra dėl likusios sumos dalies. Pažymėjo, jog šalys gyveno kaip šeima, nutarė bendrai pirkti butą. Šalims trūko lėšų pradiniam įnašui, dėl to 2017 m. birželio 22 d. ieškovė savo vardu paėmė 5 450 Eur vartojimo kreditą, 2017 m. birželio 25–26 d. ieškovė pervedė 850 Eur sumą atsakovo lizingo padengimui, kadangi imant paskolą buvo vertinama atsakovo įsipareigojimų istorija. 2017 m. liepos 4 d. šalys išsirinko butą ir sutarė jį pirkti, avansinę sutartį pasirašė ieškovė, 2017 m. liepos 7 d. ieškovė atsakovui pervedė 3 000 Eur avansui sumokėti (iš paimto vartojimo kredito). 2017 m. liepos 24–25 d., pervedė atsakovui 2 000 Eur, taip pat iš vartojimo kredito, atsakovo paskolai. Už kadastrinius mokėjimus taip pat mokėjo ieškovė (721 Eur). Avansinę sutartį ir buto priėmimo–perdavimo aktą pasirašė ieškovė. Ieškovė atsakovui pervedė 390 Eur lango keitimui. 2018 m. gegužės 31 d. ieškovė išsikėlė iš buto, kadangi paaiškėjo, kad atsakovas buvo neištikimas. Šalys bute gyveno nuo 2017 m. rugsėjo mėn., tačiau buvo pora apie 9 metus, kaip sutuoktiniai kartu gyveno 6 metus. Byloje esantys duomenys patvirtina ieškovės mokėjimus už įvairias komunalines paslaugas. Atsakovas neneigė, kad turi pareigą grąžinti pinigus ieškovei, tačiau grąžinti vengė. Dėl nurodytų aplinkybių šalių santykiai vertinami kaip jungtinė veikla. Naudojimosi tvarkos butu nustatyti nėra galimybės, priteisti fiziškai neįmanoma, tai taip pat neįmanoma ir dėl emocinių sunkumų, dėl to prašo ieškovės dalį priteisti pinigais – 11 478,66 Eur, o jei teismas laikytų, kad tai nėra jungtinės veiklos sutartis, prašo tenkinti alternatyvų reikalavimą. 2017 liepos 20 d. mokėjimo nurodymu 700 Eur ieškovė sumokėjo už kadastrinius matavimus. Pabrėžė, kad atsakovas ir teisme davęs priesaiką išsisukinėjo, teikė melagingus paaiškinimus (pvz., dėl turėtų paskolos sutarčių, dėl automobilio Volkswagen Polo). Priešingai nei nurodo atsakovas, automobilis Volkswagen Polo buvo įsigytas atsakovo vardu, tačiau juo naudojosi ieškovė. Visa ieškovės paskola buvo naudojama būstui, į reikalavimą įskaičiuojamos ir palūkanos, administravimo mokestis. Jei ieškovė grąžintų pinigus anksčiau numatyto termino, palūkanų ir administravimo mokesčio mokėti nereikėtų. Tarp šalių paskolinių santykių nebuvo, tai buvo jungtinė veikla, nes šalys gyveno kaip šeima ir vedė bendrą ūkį.

166.

17Teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovai palaikė atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes ir prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Papildomai nurodė, kad automobilis buvo ieškovės, atsakovas į jį niekada nepretendavo, automobilis buvo registruotas jo vardu tik dėl pigesnio draudimo, dėl to ieškovės mokėjimas lizingui už automobilį ir buvo už jos pačios automobilį. Sutinka, kad ieškovė į jo sąskaitą pervedė apie 7 250 Eur, pinigus ieškovė jam skolino, apie palūkanas nieko nežino. Atsakovas mokėjo už ieškovės mokslus, už buitinius reikmenis mokėdavo abu, šalims daug padėdavo atsakovo tėvai. Apie ieškovės imamą 5 000 Eur kreditą žinojo, tačiau apie grąžinimo sąlygas nieko nežinojo, nebuvo sutikęs su kredito ėmimu, jei būtų žinojęs, kokio dydžio yra palūkanos, būtų skolinęsis iš draugų. Nesutinka apmokėti palūkanų. Vieną kartą 270 Eur įmoką už butą sumokėjo ieškovė, kitas įmokas mokėjo atsakovas. Sutinka, kad yra skolingas ieškovei iš viso 7 236 Eur. Tarp šalių buvo tik paskoliniai teisiniai santykiai, dėl to negalima vertinti, kad ieškovė prisidėjo prie bendro pirkimo ir kad butas yra bendroji dalinė nuosavybė. Sutinka grąžinti pinigus kaip paskolą, o ne kaip indėlį už butą. Atsakovas butą pirko kaip savo asmeninę nuosavybę. Atsakovo būsto paskolos dydis – 61 000 Eur, bendra mokama suma – virš 70 000 Eur, baigs mokėti 2042 m. Atsakovo atstovė paaiškino, kad butas įsigytas kaip atsakovo asmeninė nuosavybė, ieškovė pinigus atsakovui skolino kaip paskolą. Pažymėjo, jog vien tas faktas, kad šalys buto įsigijimo metu gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, nesudaro pagrindo teigti, jog butas buvo įgytas kaip bendroji dalinė nuosavybė, jeigu šalys būtų norėjusios butą įsigyti kartu, jos banko paskolą būtų ėmusios bendrai, tam nebuvo jokių kliūčių. Ieškovė pervedė bankui tik vieno mėnesio įmoką, kadangi atsakovui pritrūko lėšų. Iš viso buto pirkimui ieškovė atsakovui yra perdavusi 5 665 Eur sumą, kuri buvo investuota į butą. Kompensacija pinigais negalima, kadangi nėra teisinio pagrindo reikalauti pinigų kaip žalos atlyginimo, kadangi atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, taip pat nėra pagrindo taikyti ir nepagrįsto praturtėjimo, kadangi atsakovas nepraturtėjo, o tik pasiskolino lėšas.

18II.

19Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

207.

21Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – pripažino, kad butas ( - ), yra ieškovės R. S. ir D. Ž. bendroji dalinė nuosavybė. Nustatė, kad ieškovei priklauso 1/7,55 dalis bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo buto. Atidalino ieškovei ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį butą ( - ), priteisiant atsakovui visą butą natūra, o ieškovei priteisiant iš atsakovo 9 400,64 Eur kompensaciją. Priteisė ieškovei iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 9 400,64 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. gegužės 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 3 146,91 Eur bylinėjimosi išlaidų.

228.

23Teismas, vertindamas šalių paaiškinimus ir byloje esančius įrodymus, nustatė, kad šalys gyveno kartu kaip šeima nuo 2012 m. iki 2018 m. gegužės 31 d., rūpinosi vienas kitu, vedė bendrą ūkį ir nors nebuvo įregistravę santuokos, šalių santykiai atitiko santuokinius santykius, dėl to teismas padarė išvadą, kad šalys turėjo tikslą ne tik bendrai gyventi, bet kryptingai kūrė planus turėti bendrus namus, nuosavą būstą jau turėdamos tikslą įteisinti susiklosčiusius faktinius šeimos santykius (sudaryti santuoką).

249.

25Teismas vertino, kad atsakovas neįrodė esminių paskolos sutarties sąlygų – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus; byloje surinkti įrodymai nepatvirtino, kad tarp ieškovės ir atsakovo buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai.

2610.

27Teismas pažymėjo, kad byloje nekilo ginčas dėl to, jog pirkti būstą buvo abiejų šalių sprendimas, jog abi šalys aktyviais veiksmais prisidėjo prie jo paieškos ir įsigijimo. Byloje esantys ieškovės pavedimai atsakovui patvirtina, kad ieškovė gautą kreditą (5 000 Eur) pervedė atsakovui pradiniam įnašui už perkamą butą sumokėti. Teismas sprendė, kad nors faktiškai buto įnašui buvo panaudotas 5 000 Eur gautas kreditas, tačiau atsižvelgiant į byloje susiklosčiusią faktinę situaciją, į tai, kad šalys bendrai priėmė sprendimą, jog pradiniam įnašui kreditą paims ieškovė, į tai, kad iš šalių susirašinėjimo matyti, jog šalys 2017 m. liepos 3 d. apsisprendė pirkti būtent ginčo butą, į tai, kad atsakovui, jo paties tvirtinimu, visuomet buvo žinoma sunki ieškovės finansinė padėtis, į tai, kad atsakovas neįrodė, jog reikalingą pradinio įnašo dalį jis turėjo galimybę gauti iš kitų šaltinių, į tai, kad tuo metu ir atsakovo ir kartu abiejų šalių bendras tikslas buvo nupirkti ginčo butą, todėl atsakovas žinojo, arba turėjo žinoti, kad pradinio įnašo, kuriam kreditą paėmė ieškovė, vertė yra ne tik kredito suma, bet vartojimo kredito sutartyje nurodyta bendra vartojimo kredito suma, kurią sudaro vartojimo kreditas ir vartojimo kredito kaina. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad atsakovas ir pats anksčiau turėjo sudaręs vartojimo kredito sutartį su banku.

2811.

29Teismas sutiko su atsakovu, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu nėra sumokėjusi visos bendros kredito kainos, o viso vartojimo kredito grąžinimo atveju, ieškovei nebereikės mokėti likusių palūkanų ir administravimo mokesčio pagal grafiką, t. y. sumokėti visos 3 792,66 Eur bendros vartojimo kredito kainos. Dėl to nėra pagrindo sutikti su ieškove, kad jos įnašas į ginčo butą sudaro 9 242,66 Eur. Remdamasis tuo, teismas padarė išvadą, kad ieškovės ginčo butui įsigyti skirta pinigų suma sudaro 5 000 Eur pervesti atsakovui ir 2 164,64 Eur realiai sumokėta (mokėtina) bendra vartojimo kredito kaina šio teismo sprendimo priėmimo metu.

3012.

31Teismas sprendė, kad bylos medžiaga patvirtina ieškovės argumentus, jog atsakovas, tardamasis dėl būsto paskolos, turėjo vartojamąją paskolą, todėl tam, kad atsakovui būtų paprasčiau gauti paskolą būstui, ieškovė tikslu padengti atsakovo turimą paskolą 2017 m. birželio 25 d. ir birželio 26 d. pavedimais pervedė atsakovui 850 Eur. Teismas pažymėjo, kad akcinė bendrovė „Swedbank“ bankas (toliau – AB „Swedbank“ bankas) teismui patvirtino, jog atsakovas su banku 2016 m. balandžio 24 d. buvo sudaręs vartojamosios paskolos sutartį Nr. 16-039405-GV, kuri padengta birželio 26 d. Teismo vertinimu, esant tokioms aplinkybėms, rašytiniais įrodymais buvo paneigta atsakovo nenuosekli pozicija bylos nagrinėjimo metu ir paaiškinimai teismo posėdžiuose, kad jis arba nežino, ar turėjo lizingo, kitų paskolos sutarčių nurodytu metu, arba kad jokių vartojimo paskolos sutarčių jis tikrai neturėjo.

3213.

33Teismas sprendė, kad įsigyjant butą, ieškovė sumokėjo 721 Eur už jo vertinimą ir kadastrinius matavimus. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad sutinka su šia ieškovės nurodoma suma už buto vertinimą ir kadastrinius matavimus, tačiau bylos nagrinėjimo metu pateikė 2017 m. liepos 20 d. kasos pajamų orderio kvitą ir PVM sąskaitą faktūrą ir tvirtino, kad už buto vertinimą ne ieškovė, bet jis sumokėjo grynais pinigais 121 Eur. Teismas pažymėjo, kad iš šių dokumentų negalima daryti vienareikšmės išvados, kuris asmuo faktiškai sumokėjo pinigus. Kita vertus, iš byloje esančio šalių susirašinėjimo matyti, kad atsakovas 2017 m. liepos 20 d. trumpąja SMS žinute paprašė ieškovės nuvežti 721 Eur už buto įvertinimą, kadastrinius matavimus ir ieškovė tai padarė. Tą pačią dieną (2017 m. liepos 20 d.) ieškovė iš savo sąskaitos išgrynino 700 Eur. Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytų faktinių aplinkybių visetą, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovo duoti paaiškinimai nebuvo nuoseklūs, tiek dėl to, kuri iš šalių mokėjo už buto vertinimą, tiek teikiant kitus paaiškinimus byloje (pvz., dėl turėtų kitų paskolos, kredito sutarčių, transporto priemonės Volkswagen Polo nuosavybės, kt.), vadovaudamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis, padarė išvadą, kad ieškovė įrodė, o atsakovas nepaneigė, kad 721 Eur už buto vertinimą ir kadastrinius matavimus sumokėjo ieškovė.

3414.

35Teismas sprendė, kad bylos medžiaga patvirtina ieškovės argumentus, jog ji 2017 m. rugsėjo 21 d. ir 2017 m. spalio 12 d. pervedė atsakovui į sąskaitą 390 Eur už langą. Atsakovas atsiliepime sutiko su šia pinigų suma ir ieškinyje nurodyta jos paskirtimi. Taip pat rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė 2018 m. sausio 15 d. sumokėjo už atsakovą 275 Eur būsto paskolos įmoką. Bylos medžiaga patvirtina ieškovės nurodytas aplinkybes, kad ji 2017 m. liepos 4 d. sudarė avansinę sutartį Nr. RM01.

3615.

37Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, kad šalys kryptingai kūrė bendrą turtą asmeninėmis lėšomis ir bendromis pastangomis, kas teikia pagrindą konstatuoti buvus bylos šalių susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės), patvirtintą konkliudentiniais veiksmais, sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę, dėl to atsakovo vardu registruotas butas ( - ), pripažintinas ieškovės ir atsakovo bendra daline nuosavybe. Konstatuota, kad ieškovės įnašas ginčo butui įsigyti sudaro 9 400,64 Eur, t. y. daugiau nei 1/8 dalis (1/7,55 dalis) buto kainos (71 000 Eur). Dėl to pagrįstu laikytas ieškovės reikalavimas pripažinti jai nuosavybės teisę į 1/7,55 dalis minėto buto.

3816.

39Teismas pažymėjo, kad ta aplinkybė, jog po buto įsigijimo šalys kartu gyveno tik apie 9 mėnesius pati savaime nepaneigia, kad bendra dalinė nuosavybė buvo sukurta. Teismo vertinimu, šiuo atveju esminę reikšmę turi ne šalių kartu gyventas laikas po turto įsigijimo tame turte, bet jų išreikšta valia ir įdėti finansiniai indėliai įsigyjant turtą. Dėl to kaip nepagrįsti atmesti atsakovo atsiliepimo argumentai, kad tik tuo atveju, jei šalių santykiai būtų kitaip susiklostę ir jie ginčo bute kartu būtų gyvenę ilgą laiką ir ieškovė būtų prisidėjusi prie būsto paskolos mokėjimo, savo lėšomis atlikusi remontą ar kitokiu būdu, būtų galima sutikti su ieškinio reikalavimu pripažinti ieškovei dalį ginčo buto.

4017.

41Teismas, spręsdamas dėl buto atidalinimo, padarė išvadą, kad ieškovės reikalavimas ieškinyje nurodytu būdu atidalyti turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės, yra pagrįstas, dėl to atsakovui priteistinas visas butas natūra, o ieškovei iš atsakovo priteistina 9 400,64 Eur kompensacija už jai priklausančią buto dalį.

42III.

43Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4418.

45Atsakovas D. Ž. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas: 1) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimo dalį, kurioje pripažinta, kad ieškovei R. S. priklauso 1/7,55 dalis buto ( - ), nustatant, kad ieškovei R. S. priklauso tik ta buto dalis, kuri atitinka 5 000 Eur; 2) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimą toje dalyje, kurioje butas ( - ), atidalintas iš bendrosios dalinės ieškovės ir atsakovo nuosavybės, ieškovei priteisiant 9 400,64 Eur piniginę kompensaciją, o atsakovui visą butą natūra, ir šioje dalyje ieškovės ieškinį atmesti arba sumažinti ieškovei priteistiną piniginę kompensaciją iki 5 000 Eur; 3) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimą toje dalyje, kurioje ieškovei iš atsakovo priteistos jos pirmosios instancijos teisme priteistos bylinėjimosi išlaidos, ir šioje dalyje ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmesti arba šias išlaidas sumažinti.

4619.

47Atsakovas nesutinka, jog butas sprendimu pripažintas bendrąja daline jo ir ieškovės nuosavybe; nesutinka su nustatytu ieškovės indėliu į butą; nesutinka su sprendimu atliktu buto atidalinimu iš bendrosios dalins nuosavybės ieškovei išmokant piniginę kompensaciją, o jam visą butą priteisiant natūra; nesutinka su sprendimo dalimi dėl jam priteistų atlyginti ieškovės bylinėjimosi išlaidų.

4820.

49Atsakovo vertinimu, sprendimo dalyje dėl buto pripažinimo bendrąja daline jo ir ieškovės nuosavybe, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas bei jų pagrindu suformuotą teismų praktiką dėl nesusituokusiems asmenims gyvenant drauge turto sukūrimo jungtinės veiklos pagrindu bendrosios dalinės nuosavybės teise; sprendimo dalyje dėl buto atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovei išmokant piniginę kompensaciją, teismas netinkamai taikė ir aiškino teisės normas ir jų pagrindu suformuotą teismų praktiką dėl turto atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės; sprendimo dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų, teismas nevertino to, kad ieškovė nepateikė tokias išlaidas pagrindžiančių dokumentų ir tai, kad ieškovės iš atsakovo prašytos bylinėjimosi išlaidos yra aiškiai per didelės.

5021.

51Nesutinka dėl buto pripažino bendrąja daline ieškovės ir atsakovo nuosavybe dėl šių priežasčių:

5221.1.

53Atsakovo vertinimu, vien tas faktas, kad ieškovė ir atsakovas buto įsigijimo metu gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį nepatvirtina, jog butas įgytas kaip šalių bendroji dalinė nuosavybė, o ne atsakovo asmeninė nuosavybė. Pažymi, kad teismų praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2015) išaiškinta, jog dėl nuosavybės teisės į objektą ar jo dalį turi būti sprendžiama ne pagal gyvenimo ar negyvenimo kartu faktą ar trukmę, bet pagal susitarimą sukurti kiekvieną nuosavybės teisių objektą, kaip bendrą nuosavybę, egzistavimą ar neegzistavimą.

5421.2.

55Atsakovo vertinimu, ieškovė neįrodė byloje fakto, kad ji ir atsakovas buvo sudarę susitarimą butą įsigyti drauge kaip bendrasavininkiai, o rašytinių įrodymų visuma patvirtina, kad butas įgytas atsakovo asmeninės nuosavybės teise. Pažymi, kad buto kaina buvo 71 000 Eur ir didžioji dalis buto įsigijimo kainos (60 350 Eur) buvo finansuojama Luminor Bank AS banko, o bankas suteikė paskolą atsakovui, vertindamas išimtinai tik atsakovo turtinę padėtį ir ieškovė nebuvo susijusi su šia kreditavimo sutartimi ir jos vykdymu. Be to, butas, po jo nupirkimo, buvo įregistruotas tik kaip atsakovo asmeninė nuosavybė ir paskola buvo dengiama iš asmeninių atsakovo lėšų.

5621.3.

57Nesutinka, kad ieškovė tam tikru piniginiu įnašu prisidėjo prie buto įsigijimo, nes vadovaujantis teismų praktika (pvz., Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-45-924/2019), vieno iš šalių laisva valia atliktas nežymus turto pagerinimas, atliktos nežymios investicijos į turtą, nesant esminių pagerinimų (investicijų), nėra pagrindas tokį turtą pripažinti kaip įgytą jungtinės veiklos pagrindu kaip bendrąją dalinę nuosavybę. Sutinka, kad ieškovė buvo perdavusi atsakovui 5 000 Eur sumą, kuri buvo investuota į buto įsigijimą, tačiau tokia investicija į butą sudaro kiek mažiau nei 1/13 dalį buto vertės, t. y. ieškovės investicijos į butą buvo labai mažos. Be to, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės investicijos į butą sudarė 9 400,64 Eur, kadangi realiai ieškovė investavo tik 5 000 Eur, kurie buvo panaudoti, kaip dalis pradinio įnašo atsakovui imant iš banko paskolą buto įsigijimui.

5821.4.

59Nesutinka, kad ieškovės investicija į butą turi būti skaičiuojama ne tik ieškovės paimto vartojimo kredito suma (5 000 Eur), bet ir kitomis dalimis, t. y. 2 425,75 Eur, jos sudarytoje vartojimo kredito sutartyje nurodytos vartojimo kainos (palūkanų ir administravimo mokesčio), nes byloje nėra įrodymų, jog ieškovė būtų sumokėjusi 2 425,75 Eur vartojimo kredito kainos, o ir bendraturčio indėlis į turtą turi būti skaičiuojamos realios investuotos sumos į turtą. Sprendimas laikyti ir ieškovės neva sumokėtą 2 425,75 Eur vartojimo kredito kainos dalį investicijomis paremtas vien tik prielaidomis. Be to, ieškovė nepateikė į bylą rašytini įrodymų, kad jos paimtas vartojimo kreditas dar nėra sumokėtas, nes šios aplinkybės lemtų, jog vartojimo kredito kainos sumos apskritai ieškovei toliau nėra skaičiuojamos, o pirmosios instancijos teismas paskaičiavo kaip ieškovės investiciją į butą išlaidas, kurių ieškovė apskritai nepatyrė.

6021.5.

61Nesutinka, kad ieškovės investicija į butą turi būti skaičiuojami 850 Eur, kurie buvo pervesti į atsakovo banko sąskaitą, siekiant padengti atsakovo vartojimo paskolą, paimtą iš AB „Swedbank“ banko; 721 Eur už buto vertinimą ir kadastrinius matavimus; 390 Eur už buto lango keitimą; 275 Eur būsto paskolos įmoka už 2018 m. sausio mėn.

6221.6.

63Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė įrodė, jog jos iš bankomato 2017 m. liepos 20 d. išimta 700 Eur pinigų sumą buvo panaudota konkrečiai atsiskaityti už buto vertinimą ir kadastrinius matavimus, nes tokias išvadas teismas padarė, remdamasis tik SMS žinute, nors byloje atsakovas pateikė 2017 m. liepos 20 d. kasos pajamų orderio kvitą ir PVM sąskaitą faktūrą, iš kurių matyti, kad būtent atsakovas mokėjo už buto vertinimą ir kadastrinius matavimus, o ne ieškovė.

6422.

65Nesutinka dėl nepagrįsto buto atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Nurodo, kad teismas šioje dalyje nukrypo nuo šiuo klausimu suformuotos kasacinio teismo praktikos, visiškai nevertino tos aplinkybės, ar atsakovas turės realias finansines galimybes atsiskaityti su ieškove, taip prioritetą suteikdamas vien tik ieškovės teisių ir teisėtų interesų gynybai, nors piniginės kompensacijos priteisimas galimas tik išimtiniais atvejais. Tokiu būdu teismas, nesigilindamas į bylos aplinkybes ir formaliai, tenkino šį ieškovės reikalavimą. Pažymi, kad atsakovas viso bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, kad tenkinus ieškovės reikalavimą pripažinti butą bendrąja daline jų nuosavybe, jis nesutinka su ieškovės siūlomu atidalinimo būdu jai išmokant piniginę kompensaciją, nes atsakovas šiuo metu neturi realių finansinių galimybių iš karto atsiskaityti su ieškove. Atsakovas neturi didelių pajamų ir kito turto, tačiau šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas nevertino ir ignoravo. Atsakovo manymu, atsakovui neturint piniginių lėšų sumokėti kompensaciją, ieškovė bus priversta užvesti vykdymo procesą, kuris užtruktų ilgai, o atsakovas, neturint lėšų ir kito turto atsiskaityti su ieškove, tikėtina prarastų savo vienintelius namus. Dėl šių priežasčių, net ir apeliacinės instancijos teismui nusprendus, kad butas pagrįstai buvo pripažintas bendrąja daline ieškovės ir atsakovo nuosavybe, turi būti atmestas ieškovės reikalavimas dėl buto atidalijimo būdo tokiu būdu, kai atsakovui reikėtų išmokėti kompensaciją.

6623.

67Nesutinka su ieškovei priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžiu. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei jos nurodytas bylinėjimosi išlaidas, nepaisant to, kad į bylą buvo pateikta tik teisinių paslaugų suvestinė be PVM sąskaitų faktūrų ir mokėjimo pavedimų atsiskaitant už ieškovei suteiktas teisines paslaugas arba pažymos, pasirašytos advokatų kontoros finansininko, t. y. ieškovė kartu su į šią bylą teiktais prašymais atlyginti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė tokias išlaidas pagrindžiančių dokumentų. Be to, šios išlaidos turi būti sumažintos ir dėl to, nes jos yra neproporcingai didelės: 1) už ieškinio surašymą ieškovė sumokėjo beveik maksimalią rekomendacijose nurodytą sumą (1 834,36 Eur), nors byloje nebuvo reikalingos specialios teisinės žinios ir teismų praktika tokio pobūdžio bylose yra seniai suformuota; 2) ieškovė sumokėjo už pasirengimą bylai ir atstovimą 2 008,60 Eur, ir nors teismas sumažino šią sumą iki 1 100 Eur, tačiau ši suma vis dar yra aiškiai per didelė, nes byloje iš viso teismo posėdžiai truko 5 posėdžiai, dėl to maksimali už juos mokėtina suma yra 485,15 Eur; 3) nepagrįstos ieškovės neva patirtos kitos 649,77 Eur išlaidos (el. laiškų atsakovui parengimas, susitikimas su ieškove ir susipažinimas su bylos medžiaga), kadangi šios išlaidos apima ieškinio parengimo ir atstovavimo ieškovei išlaidas, dėl to šios išlaidos apskritai negalėjo būti priteistos.

6824.

69Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

7024.1.

71Apeliantas iškraipo teismo sprendimo turinį, nes išvadą, kad šalys buvo sudariusios susitarimą dėl buto įgijimo bendrosios dalinės nuosavybės teise teismas padarė tinkamai vadovaudamasis suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir įvertinęs bylos duomenų ir įrodymų visumą.

7224.2.

73Teigia, kad apelianto teiginius apie tai, kad ieškovė neįrodė fakto, jog ji ir atsakovas buvo sudarę susitarimą butą įsigyti drauge kaip bendrasavininkai, paneigia byloje esančių įrodymų, įskaitant ir paties atsakovo nurodytas arba neginčytas aplinkybes, visuma. Vien tai, kad nebuvo rašytinio susitarimo dėl buto įsigijimo bendrosios nuosavybės teise, nepaneigia teismo išvadų, kad butas šalių įgytas bendrai, nes bylos įrodymai patvirtina, jog butą šalys kryptingai siekė įsigyti ir įsigijo bendrosios nuosavybės teise, kaip bendrus namus, o visus su butu susijusius klausimus šalys sprendė ir sprendimus priimdavo kartu.

7424.3.

75Šalių vykęs susirašinėjimas patvirtina, jog abi šalys priėmė sprendimą dėl bendro būsto įsigijimo, aktyviai ieškojo tinkamo buto įsigijimui nuosavybės teise, kartu išsirinko butą, o apeliantas šių aplinkybių neginčija. Šalims išsirinkus butą, preliminari pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta ieškovės vardu, tačiau vėliau šalys bendru sutarimu nusprendė, kad pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis bus sudaroma atsakovo vardu, nes jis turėjo didesnes galimybes geresnėmis sąlygomis gauti paskolą buto pirkimui.

7624.4.

77Ieškovė, atsakovo prašymu ir šalių bendru sutarimu, 2017 m. birželio 22 d. sudarė vartojimo kredito sutartį, kuria jai buvo suteiktas 5 450 Eur kreditas, kuris buvo reikalingas ir buvo panaudotas pradinio įnašo už butą sumokėjimui, nes nei ieškovė, nei atsakovas neturėjo pakankamai lėšų pradiniam įnašui už butą. Šalys neturėjo kitų būdų gauti lėšas, reikalingas pradiniam įnašui.

7824.5.

79Atsakovas turėjo vartojamąją paskolos sutartį, dėl to tikslu, jog būtų galima paprasčiau gauti paskolą ir įsigyti butą, ieškovė pervedė atsakovui 850 Eur sumą, panaudotą atsakovo turėtų įsipareigojimų bankui padengimui.

8024.6.

81Bylos duomenys patvirtina, jog ieškovė aktyviai prisidėjo ir atliekant buto vertinimą, apmokėjo už atliktą vertinimą.

8224.7.

83Įsigijus ginčo butą, buto priėmimo–perdavimo dokumentus pasirašė ieškovė. Byloje dėl to nebuvo ir nėra ginčo.

8424.8.

85Sudarius buto pirkimo–pardavimo sutartį, ieškovė ir toliau atliko veiksmus, skirtus įsigyto buto pavertimu bendrais šalių namais, jo pritaikymu tinkamam gyvenimui, pavyzdžiui, ieškovė užsakė lango bute keitimą ir už jo pakeitimą buvo sumokėta iš ieškovės lėšų.

8624.9.

87Ieškovė prisidėjo finansinėmis lėšomis ir prie atsakovo vardu paimtos paskolos buto įsigijimui dengimui. Tai įrodo byloje esantis 2018 m. sausio 15 d. mokėjimo pavedimas, to neginčija ir atsakovas.

8824.10.

89Teigia, kad paskola paimta atsakovo vardu, nes jeigu paskolos sutartis būtų imta abiejų šalių vardu, bankui būtų reikėję pateikti duomenis apie ieškovės turimus finansinius įsipareigojimus, kurie būtų parodę, jog šalys neturi asmeninių lėšų, reikalingų pradiniam įnašui, o pradinis įnašas už butą bus dengiamas iš ieškovės paimto vartojimo kredito. Pažymi, kad be paskolos šalys nebūtų galėjusios įsigyti buto.

9024.11.

91Teigia, kad apeliantas skunde remiasi tik jam naudingais įrodymais (paskolos sutartimi) ir teikia bylos rašytiniams įrodymams prieštaraujančius paaiškinimus bei ignoruoja bylos įrodymų visumą, kurie įrodo, jog butas šalių įgytas bendrai. Ieškovės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė šias aplinkybes ir padarė teisingas išvadas, pagrįstas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika.

9224.12.

93Nesutinka su apelianto skundo argumentais, kad daugelį ieškovės atliktų veiksmų ar sumokėtų sumų nėra pagrindo pripažinti kaip investicijų į bendrą turtą. Pažymi, kad atsakovo minimi teismų pateikti išaiškinimai nesusiję su nagrinėjama byla, jų ratio decicendi skiriasi, nes ieškovė nereiškė reikalavimo pripažinti turtą šalių bendrąja daline nuosavybe tuo pagrindu, kad ji iš esmės pagerino butą.

9424.13.

95Teismas pagrįstai pripažino, kad ieškovės įnašas turto įgijimui sudaro 9 242,66 Eur. Nors apeliantas pripažįsta tik 5 000 Eur, tačiau pagrįstų argumentų nepateikė, o visos skundžiamu sprendimu ieškovės įnašu į butą pripažintos lėšos buvo būtinos ir reikalingos būsto įsigijimui, jos teisėtai ir pagrįstai pripažintos ieškovės įnašu į jungtinę veiklą.

9624.14.

97Teigia, kad atsakovas, nesutikdamas su 2 425,75 Eur sumos (vartojimo kredito palūkanų ir administravimų išlaidų) nesumokėjimu ir pripažinimu įnašu į jungtinę veiklą, nepateikė įrodymų, jog šios sumos nebuvo sumokėtos, o byloje pirmosios instancijos teisme tarp šalių apskritai nebuvo ginčo dėl fakto, jog šios sumos buvo mokamos pagal sutarties mokėjimo grafiką, nes atsakovas laikėsi pozicijos, kad ieškovė bylos nagrinėjimo nėra sumokėjusi visos bendros kredito kainos, t. y. apeliaciniame skunde atsakovas dėsto visiškai naujus anksčiau nenurodytus nesutikimu su ieškiniu argumentus ir aplinkybes. Ieškovės manymu, nauji apelianto argumentai negali būti nagrinėjami apeliaciniame procese ir apeliacinės instancijos teismas neturėtų šių aplinkybių vertinti.

9824.15.

99Pažymi, kad į bylą pateiktas mokėjimo grafikas, kuris atspindi kada, kokio dydžio įmokos yra (turi) būti mokamos, ir dėl to ginčo byloje nebuvo. Šio dokumento ir jame užfiksuotų duomenų atsakovas neginčija ir neginčijo. Šis dokumentas patvirtina, kad kreditas, su palūkanomis ir administravimo mokesčiais bus baigtas mokėti 2022 m. birželio 18 d., ir jame atsispindi, kokios sumos ir iki kada turi būti sumokėtos. Pabrėžia, kad šios aplinkybės buvo analizuojamos pirmosios instancijos teisme teismo posėdžio metu, o ir pats atsakovas susirašinėjime neneigė ir žinojo, jog ieškovė moka kredito įmokas pagal grafiką. Be to, ieškovė, siekdama paneigti atsakovo naujus skundo argumentus, pateikia uždarosios akcinės bendrovės „SB lizingas“ (toliau – UAB „SB lizingas“) 2020 m. sausio 23 d. išduotą pažymą, kurioje užfiksuota, jog 2020 m. sausio 23 d. įsipareigojimai pagal vartojimo kredito sutartį Nr. C706920916 sudaro 2 841,40 Eur, t. y. nurodyta, kad negrąžinta vartojimo kredito suma (be palūkanų ir administravimo mokesčio) yra 2 841,40 Eur. Pažymoje nėra nurodyta, kad ieškovė turėtų įsiskolinimų už ankstesnius laikotarpius nepadengtų palūkanų ar administravimo mokesčio. Dėl to ieškovė prašo šiuos papildomus įrodymus prijungti prie nagrinėjamos bylos, kadangi jų būtinybė iškilo dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų.

10024.16.

101Nesutinka su atsakovo nuomone, kad ir kitos skunde nurodytos sumos (850 Eur pervedimas į atsakovo banko sąskaitą dėl atsakovo vartojimo paskolos padengimo; 721 Eur už vertinimą ir kadastrinius matavimus; 390 Eur už buto lango keitimą; 275 Eur sumokėta už atsakovą būsto paskolos įmoka) negali būti pripažinto ieškovės įnašu į jungtinę veiklą, kadangi visos šios sumos buvo panaudotos neatsiejamai su šalių bendrų namų įsigijimu, pritaikymui gyventi ir paskolos dengimui. Kad tai nebuvo kasdienės išlaidos, patiriamos gyvenant kartu, įrodo ir tas faktas, kad atsakovas tiek šalims susirašinėjant iki bylos iškėlimo, tiek ir atsiliepime į ieškinį pripažino, kad jis turi pareigą grąžinti ieškovei šias sumas.

10224.17.

103Nesutinka su atsakovo argumentais, jog 721 Eur mokėjimas buvo atliktas atsakovo, nes išvadą dėl minėtų sumų sumokėjimo teismas darė ne iš vienos SMS žinutės, o iš įrodymų visumos, įskaitant ir atsakovo paaiškinimus, t. y. šias aplinkybes patvirtina ne tik 2017 m. liepos 20 d. šalių susirašinėjimo trumposiomis žinutėmis tekstas, bet ir banko sąskaitos išrašas, jog tą pačią dieną ieškovė iš savo banko sąskaitos išgrynino beveik tokio dydžio sumą, kuri buvo reikalinga apmokėjimui už turto vertinimą ir kadastrinius matavimus. Be to, atsakovas nepateikė į bylą jokio įrodymo, jog 721 Eur sumą būtų apmokėjęs jis, ar kad būtų turėjęs jos apmokėjimui reikalingą grynųjų pinigų kiekį. Atsakovo nurodytose 2017 m. liepos 20 d. PVM sąskaitoje faktūroje ir kasos pajamų orderyje nurodytas tik pirkėjas, bet nenurodytas mokėtojas, ant šių dokumentų nėra parašų, nors jei mokėtojas būtų buvęs atsakovas, nebūtų buvę kliūčių kasos pajamų orderį pasirašyti. Be to, PVM sąskaita faktūra ir kasos pajamų orderis išrašyti tą pačią dieną (liepos 20 d.), kai atsakovas prašė ieškovės paimti turto vertinimą ir sumokėti 721 Eur sumą.

10424.18.

105Pažymi, kad net jeigu apeliacinės instancijos teismas pritartų apelianto pozicijai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino butą atsakovo ir ieškovės daline nuosavybe ar, kad kokia nors dalis išlaidų (sumų) nepagrįstai pripažinta ieškovės įnašu, tai nesudarytų pagrindo sumažinti pirmosios instancijos teismo ieškovei iš atsakovo priteistos sumos, o tai sudarytų tik pagrindą pakeisti teisinį pagrindą, kuriuo ieškovei iš atsakovo priteista visa ar dalis 9 400,64 Eur sumos, kadangi byloje buvo reiškiami du alternatyvūs reikalavimai. Ieškovės manymu, atsakovas, nors kaip pats pripažino jaučia pareigą grąžinti ieškovei grąžinti skolas, tačiau nuolat vilkina ieškovės sumokėtų sumų grąžinimą, o teisme nepagrįstai ir ginčija ieškovės įnašų dydžius, kas patvirtina atsakovo nesąžiningą elgesį.

10624.19.

107Atkreipia dėmesį, kad apelianto nesąžiningo elgesį patvirtina ir tai, jog atsakovas ne kartą rašė ieškovei, kad kompensuos jos patirtas išlaidas bet to taip ir nepadarė; bylos nagrinėjimo metu nors tarp šalių kilo ginčas dėl teisinių santykių kvalifikavimo, tačiau atsakovas iš dalies sutiko su ieškovės reikalaujamomis sumomis ir mano, kad jis skolingas ieškovei 7 236 Eur.

10824.20.

109Teismas pagrįstai atidalino butą iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant atsakovui visą butą natūra, o ieškovei iš atsakovo – 9 400,64 Eur kompensaciją. Teigia, kad pagrindinis atsakovo motyvas yra tai, jog atsakovas tiesiog nenori mokėti ieškovei kompensacijos, o nori ir toliau vienas naudotis visu butu, nekompensuodamas ieškovei už jai teismo priteistą buto dalį. Pažymi, kad sprendimas šioje dalyje pagrįstas tuo, kad nėra realios galimybės atidalyti buto natūra, ar nustatyti naudojimosi juo tvarką dėl to, jog butas yra nedidelis, todėl nėra galimybės suformuoti dviejų atskirų nekilnojamųjų daiktų, nepadarant žalos patalpoms ir išvengiant šalių tarpusavio ginčų ateityje dėl naudojimosi bendromis patalpomis. Be to, šiame kontekste įvertinta ir tai, jog bylos nagrinėjimo metu ieškovė sudarė santuoką, jai gimė kūdikis, dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai atidalino turtą.

11024.21.

111Ieškovės manymu, atsakovas nenurodė savo kitų galimų buto atidalinimų būdų, nenurodė, kad butą būtų įmanoma atidalinti natūra, o tai, jog atsakovas neturi galimybių iškart atsiskaityti su ieškovu nepaneigia atidalinimo pagrįstumo, nes tai numato ir kasacinio teismo praktika, dėl to apelianto nenoras, jog butas būtų atidalintas, nepanaikina ieškovės teisės būti atidalintai, nei teismo pareigos atidalinti butą.

11224.22.

113Teigia, kad apeliantas taip pat nepagrindė nurodytų aplinkybių, jog jis neturės finansinių galimybių sumokėti priteistą kompensaciją, nepateikė jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, o bylos įrodymai patvirtina, jog atsakovas yra jaunas, darbingo amžiaus, sveikas, dėl to neegzistuoja kliūčių užsidirbti. Pažymi ir tai, kad atsakovui suteikė paskolą bankas. Prieš suteikiant paskolas, bankas vertina asmenų mokumą ir finansines galimybės, dėl to šios aplinkybės taip pat patvirtina, jog atsakovo finansinė padėtis yra gera. Ieškovės manymu, teismo priteista kompensacija nėra tokia didelė, kad darbingo amžiaus asmuo, gaunantis pajamas, negalėtų jos išmokėti, o atsakovo argumentai dėl neva buto praradimo, yra tik deklaratyvūs teiginiai.

11424.23.

115Teismas teisėtai ir pagrįstai priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 2 935,40 Eur bylinėjimosi išlaidas. Pažymi, kad naujausioje kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį patvirtinančiais įrodymais laikytini tokie dokumentai, iš kurių turinio matyti esminiai, tokių išlaidų patyrimo faktą bylą nagrinėjant teisme patvirtinantys duomenys, t. y. kokioje civilinėje byloje, kokios konkrečios advokato teisinės paslaugos suteiktos ir kokios išlaidos buvo patirtos (kokia suma sumokėta). Aplinkybė, kad pateikti įrodymai yra ne pirminiai, o išvestiniai, neturi reikšmės, jei juose atsispindi pirmiau nurodyta informacija. Kasacinio teismo praktika patvirtina, kad, priešingai nei teigia apeliantas, vyr. finansininkas nėra vienintelis asmuo, kuriuo sudarytos ir į bylą pateiktos pažymos pagrindu gali būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos. Šiuo atveju ieškovė ir jos atstovas pateikė visus reikalingus šias bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus.

11624.24.

117Nesutinka, kad teismo priteistas bylinėjimosi išlaidų dydis yra per didelis, nes kaip pats apeliantas pripažino, priteistos sumos neviršija rekomendacinių dydžių, dėl to, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, teismas priteisė protingo dydžio išlaidas už ieškinio parengimą ir kitas išlaidas. Pažymi, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos dėl pasirengimo teismo posėdžiams ir atstovavimo teismo posėdžiuose bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo jau ir taip buvo beveik dvigubai sumažintos ir apeliantas nenurodė objektyvių priežasčių dar didesniam tokių išlaidų mažinimui. Dar didesnis bylinėjimosi išlaidų sumažinimas ar jų nepriteisimas faktiškai paneigtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, institutą. Ieškovės manymu, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos yra proporcingos ir atitinkančios bylos sudėtingumą. Pabrėžia, kad priešingai nei teigia apeliantas, byla buvo sudėtinga, joje buvo sprendžiamas klausimas dėl tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimo, dėl teisinio pagrindo, dėl atsakovo ieškovei mokėtinos (grąžintinos) sumos dydžio. Be to, faktinė situacija, kuomet pareiškus pagrįstą ieškinį ieškovui kompensuojama gerokai mažiau nei jis realiai patyrė išlaidų, skatintų ir kitus asmenis nepagrįstai bylinėtis, ir taip būtų atvertas kelias tokiam, teisinėje valstybėje netoleruotinam, precedentui.

118Teisėjų kolegija

konstatuoja:

119IV.

120Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12125.

122Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar jų nėra. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nagrinėjamoje byloje nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

12326.

124CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnio nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimą dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tinkamas skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso tvarka.

12527.

126Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovės ieškinys dėl buto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, buto atidalijimo arba kompensacijos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

12728.

128Ieškovė pateikė apeliacinės instancijos teismui papildomą dokumentą – UAB „SB lizingas“ 2020 m. sausio 23 d. pažymą apie kliento įsipareigojimus. Pažymėtina, kad CPK 314 straipsnyje suformuluota taisyklė, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau, priėmus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir paaiškėjus, kad neužteko įrodymų kurioms nors svarbioms bylos aplinkybėms įrodyti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas priimti šį dokumentą, kuris turi reikšmės sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą dėl ieškovės indėlio į butą dydžio, kadangi apeliaciniame skunde keliamas klausimas, ar ieškovė apskritai sumokėjo UAB „SB lizingas“ 2 425,75 Eur paimto vartojo kredito kainos (palūkanų ir administravimo mokesčio). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, šis rašytinis dokumentas priimamas ir vertinamas kartu su kitais byloje esančiais dokumentais ir įrodymais.

12929.

130Pagal CK 6.969 straipsnio 1 dalies nuostatas jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių) kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendram tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai.

13130.

132Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.969 straipsnio 1 dalies normą, yra išskyręs šiuos esminius jungtinės veiklos sutarties požymius: 1) kelių asmenų turtinių, intelektinių ar darbinių išteklių (įnašų) kooperavimas; 2) įsipareigojimas naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti; 3) bendras dalyvių tikslas ir interesas – tam tikros veiklos plėtojimas ar tikslo siekimas. Skiriamas šios sutarties bruožas, leidžiantis ją atriboti nuo panašių sutartinių teisinių santykių, – tai bendri jungtinės veiklos sutarties dalyvių interesai ir bendras jų tikslas (sutarties dalykas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103-219/2019).

13331.

134Teisinę jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties formą gali įgyti labai įvairūs civiliniai santykiai – bet kokie įstatymui neprieštaraujantys kelių asmenų tarpusavio įsipareigojimai kooperuojant turtą ar nematerialines vertybes užsiimti bendra veikla ar siekti bendro tikslo. Nėra reikalaujama, kad susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinių teisinių santykių, kuriais siekiama sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, būtinai būtų rašytinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367-701/2016; 2009 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2009). Pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę gali būti nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-684/2015). Jungtinės veiklos sutarties dalyvių įnešti pinigai gali būti jų asmeninės santaupos ar kitokios pajamos. Pajamos gali būti bendros, tarp jų – gautos iš kartu vedamo ūkio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367-701/2016).

13532.

136Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku (CPK 176 straipsnis). Remiantis CPK 12 ir 178 straipsniais, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas privalo tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą ir įvertinti dalyvaujančių byloje asmenų argumentus apie to įrodymo sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.).

13733.

138Šioje byloje nustatyta, kad ginčas byloje kilo dėl 2017 m. liepos 31 d. pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovo vardu įsigyto buto ( - ). Teisėjų kolegija, remdamasi byloje esančiais įrodymais, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir ieškovės nurodytais argumentais, kad bylos šalys siekė bendro rezultato – įsigyti būstą, jį pritaikyti pagal savo poreikius ir jame kartu gyventi. Byloje įrodyta, kad šalys žodine sutartimi buvo susitarę dėl jungtinės veiklos gyvenant faktinėje neįregistruotoje santuokoje. Tai tikėtinai patvirtina šie byloje esantys įrodymai ir šios aplinkybės: 1) šalių elektroninis tarpusavio susirašinėjimas (tiek SMS žinutėmis, tiek kitomis elektroninėmis priemonėmis (pvz., žinutėmis per internetinio portalo http://facebook.com bendravimo programą)), iš kurių matyti, jog abi šalys bendrai rūpinosi visais ginčo buto įsigijimo (pirkimo) reikalais, pokalbiuose nuolat buvo akcentuojami „bendri namai“, pats atsakovas nurodė ieškovei žinutėse, jog butas priklauso kartu ir ieškovei, nors ir registruotas jo vardu; 2) ieškovės paimtas iš UAB „SB lizingas“ 5 450 Eur vartojimo kreditas, kurio 5 000 Eur buvo skirti ginčo butui įsigyti; 3) rašytinė 2017 m. liepos 4 d. avansinė sutartis Nr. RM01 (preliminari sutartis), kurioje būsimu ginčo buto pirkėju nurodyta ieškovė, o ne atsakovas; 4) kitų aplinkybių visuma (bendras šalių gyvenimas; ieškovės mokėjimas už turto vertinimą ir kadastrinius matavimus; ieškovės mokėjimai už buto langą; vienos įmokos už suteiktą būsto kreditą bankui sumokėjimas; atsakovo turėto ankstesnio kredito (prieš pasirašant kreditavimo sutartį su banku dėl buto įsigijimo) padengimas ieškovės lėšomis. Todėl atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl neįrodyto ieškovės indėlio (bendro tikslo siekimo) butui įsigyti ir jame gyventi, nėra pagrįsti, kadangi šios aplinkybės pagrįstos ne vien tik šalių gyvenimu tam tikrą laikotarpį kartu (draugavimu), o tai patvirtina aukščiau nurodytų įrodymų ir aplinkybių visuma, t. y. ieškovė įrodė, jog tarp šalių buvo jungtinė veikla ir ji savo asmeniniu indėliu prisidėjo prie atsakovo vardu įregistruoto buto įsigijimo (taip pat dėl tam tikro pagerinimo ir išlaikymo).

13934.

140Apeliantas skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu ieškovės indėlio dydžiu (investicija) į butą, t. y. teigia, kad ieškovei realiai priklauso tik ta buto dalis, kuri atitinka 5 000 Eur (dėl panaudoto vartojimo kredito butui įsigyti), tačiau su kitu pirmosios instancijos teismo nustatytu indėlio dydžiu (investicijomis) butui įsigyti nesutinka. Pirmosios instancijos teismas skundžiame sprendime konstatavo, kad ieškovės jungtinės veiklos įnašas sudaro 9 400,64 Eur (t. y. 1/8 dalis (1/7,55 dalis) buto kainos (71 000 Eur). Šį indėlį sudaro: pervesta 5 000 Eur kredito suma atsakovui; 2 164,64 Eur sumokėta (mokėtina) bendra vartojimo kredito kaina šio teismo sprendimo priėmimo metu; 850 Eur pervesta suma atsakovui dėl jo turimos vartojimo paskolos su AB Swedbank banku padengimo; 721 Eur sumokėti už vertinimą ir kadastrinius matavimus; 390 Eur pervesta suma atsakovui už buto langą; sumokėta 275 Eur būsto paskolos įmoka.

14135.

142Pabrėžtina, kad, kaip matyti iš anksčiau atsakovo teiktų teismui procesinių dokumentų, atsakovo pozicija bylos nagrinėjimo metu dėl ieškovės indėlio (investicijų), pagalbos bendrais tikslais įsigyjant butą nebuvo nuosekli, kadangi pirmosios instancijos teisme atsakovas buvo pripažinęs ieškovės reikalavimą (alternatyviųjų reikalavimą) dėl 7 236 Eur skolos, t. y. atsakovas pripažino savo įsipareigojimus ieškovei dėl jos padengto atsakovo 850 Eur įsipareigojimo pagal lizingo sutartis; ieškovės sumokėtus 721 Eur už buto vertinimą ir kadastrinius matavimus; 390 Eur už lango keitimą; 275 Eur už sumokėtą buto paskolos įmoką; 3 000 Eur sumą, skirtą avanso mokėjimui už butą įsigijimą; 2 000 Eur sumą, skirtą daliniam apmokėjimui už butą. Tačiau vėliau šią poziciją pakeitė ir papildomai net pradėjo neigti tam tikrų sumų sumokėjimo faktą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks atsakovo pozicijos nenuoseklumas vertinamas kritiškai ir laikomas pasirinkta atsakovo gynybine pozicija.

14336.

144Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovas, kvestionuodamas ieškovės indėlio (investicijų) dydį, vykdant jungtinę veiką ir kuriant bendrą nuosavybę, nepaneigė savo tikėtinais įrodymais pirmosios instancijos teismo nustatyto indėlio dydžio ir byloje esančių įrodymų. Pirmiausia pažymėtina, kad partnerio įnašu į jungtinę veiklą pripažįstama visa, ką jis įneša į bendrą veiklą – pinigai, kitoks turtas, profesinės ir kitos žinios, įgūdžiai (CK 6.970 straipsnio 1 dalis). CK 6.970 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad partnerių įnašai yra lygūs, jeigu jungtinės veiklos sutartis nenustato ko kita. Nors nagrinėjamu atveju šalys nebuvo sudariusios rašytinės formos jungtinės veiklos sutarties, iš kurios būtų aiški jų valia dėl kiekvienai priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės dydžio, tačiau pripažinus, kad jos kartu investavo į šio buto įsigijimą (tam tikrą jo pagerinimą ir išlaikymą), tuomet turėtų būti vertinamos bendros sutarties dalyvių turto sukūrimo sąlygos (įnašai pinigais, turtu ir t.t.), t. y. sprendžiant dėl šalims priklausančio turto dalių, joms gali būti pripažintos teisės tik į tą turto dalį, kuri buvo sukurta šalių darbu ir (ar) lėšomis, atsižvelgiant į jų indėlį į įgytą ar sukurtą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-686/2016). Tarp šalių nėra ginčo, kad didžioji dalis buto priklauso atsakovui, kuris paėmė būsto kreditą savo vardu, dėl to ginčo partnerių įnašai nebuvo lygūs.

14537.

146Sprendžiant dėl ieškovės įnašo dydžio, byloje esančių rašytinių įrodymų visumos analizė patvirtina pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadas, kad ieškovė gautą iš kreditavimo bendrovės kreditą (5 000 Eur) pervedė atsakovui pradiniam įnašui už perkamą butą sumokėti (3 000 Eur buvo skirti avansui, o 2 000 Eur įnašas už butą). To nebeginčija ir pats apeliantas. Dėl to ginčo, jog 5 000 Eur suma laikytina ieškovės indėliu į šalių jungtinę veiklą, nebeliko.

14738.

148Dėl 2 236 Eur indėlio, kurį sudaro ieškovės pervesta 850 Eur suma atsakovui dėl jo turėtos vartojimo paskolos AB Swedbank bankui padengimo; 721 Eur sumokėti už buto vertinimą ir kadastrinius matavimus; 390 Eur pervesta suma atsakovui už buto langą; sumokėta 275 Eur būsto paskolos įmoka. Kaip jau minėta, atsakovas anksčiau buvo pripažinęs, jog šias ieškovės nurodytas sumas pripažįsta, tačiau vėliau teisme šią savo poziciją pakeitė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas nepateikė teismui pagrįstų argumentų ir tikėtinų įrodymų, jog šios sumos nebuvo sumokėtos ar, kad jos nebuvo panaudotos indėliui į jungtinę veiklą (sumokėtos (pervestos) kitais tikslais).

14939.

150Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas 2016 m. balandžio 24 d. buvo sudaręs vartojamosios paskolos sutartį Nr. 16-039405-GV su AB Swedbank banku. Ieškovė 2017 m birželio 25 d. ir birželio 26 d. pavedimais pervedė atsakovui 850 Eur sumą, kuri buvo panaudota šios vartojamosios paskolos padengimui. AB Swedbank bankas patvirtino, kad atsakovo vartojamoji paskola buvo padengta 2017 m. birželio 26 d., t. y. šis padengimas įvyko iš esmės prieš derybas su kitu banku dėl būsto kredito gavimo ir prieš ginčo buto pirkimą. Taigi, šios aplinkybės tikėtinai patvirtina, kad ši suma buvo sumokėta tam, kad vyktų paprastesnės derybos su banku dėl būsto kredito paskolos suteikimo butui įsigyti, nes visuotinai žinoma, jog bankai, suteikdami paskolas, atsižvelgia ir į asmens, kuriam suteikiama paskola, kreditavimo istoriją ir nuo to gali priklausyti pačios paskolos suteikimas (nesuteikimas), palūkanų dydis, bendra suteikiamo kredito kaina ir panašiai. Dėl šių aplinkybių, ši ieškovės sumokėta suma laikytina indėliu į jungtinę veiklą įsigyjant ginčo butą.

15140.

152Bylos duomenys tikėtinai patvirtina, kad ieškovė, įsigyjant butą, sumokėjo 721 Eur už buto vertinimą ir kadastrinius matavimus. Atsakovas iš pradžių nagrinėjamos bylos procese buvo pripažinęs šios sumos sumokėjimą, tačiau vėliau nurodė ir įrodinėjo, kad ieškovė tokios sumos nesumokėjo, o jis pats sumokėjo už šias paslaugas grynaisiais pinigais 121 Eur. Šias aplinkybes atsakovas įrodinėjo 2017 m. liepos 20 d. kasos pajamų orderio kvitu ir PVM sąskaita faktūra. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad iš šių pateiktų įrodymų negalima daryti vienareikšmės išvados, kuris asmuo faktiškai sumokėjo pinigus, tačiau šalių elektroninis susirašinėjimas patvirtina, kad 2017 m. liepos 20 d. atsakovas paprašė ieškovės nuvežti 721 Eur už buto įvertinimą ir kadastrinius matavimas ir ieškovė tai sutiko padaryti. Bylos duomenys patvirtina, kad tą pačią dieną (2017 m. liepos 20 d.) ieškovė iš savo sąskaitos išsiėmė 700 Eur. Dėl to, atsižvelgus į išdėstytų faktinių aplinkybių visetą ir tai, kad atsakovo pozicija dėl šios sumos sumokėjimo nebuvo nuosekli, dėl to labiau tikėtina, jog būtent ieškovė, o ne atsakovas sumokėjo už šias suteiktas paslaugas. Šis vertinimas ir kadastriniai matavimai buvo reikalingi būsto kreditui gauti (atlikti įkeitimą), dėl šių aplinkybių, ši ieškovės sumokėta suma laikytina indėliu į jungtinę veiklą, įsigyjant ginčo butą.

15341.

154Bylos įrodymai taip pat patvirtina, kad ieškovė 2017 m. rugsėjo 21 d. ir 2017 m. spalio 12 d. pervedė atsakovui į sąskaitą 390 Eur už buto lango įsigijimą ir 2018 m. sausio 15 d. sumokėjo už atsakovą 275 Eur būsto paskolos įmoką. Apeliantas tikėtinai neįrodė, jog šios sumos galėjo būti sumokėtos kitais tikslais. Šios išlaidos, susijusios su įsigyto turto pagerinimu (t. y. naujas langas) ir būsto kredito daliniu dengimu (kuris buvo skirtas įsigyti butą), taip pat laikytinos ieškovės indėliu į jungtinę veiklą.

15542.

156Apeliantas skunde nesutinka ir su 2 164,64 Eur sumos (sumokėtos ieškovės bendros vartojimo kredito kainos) pripažinimu įnašu į jungtinę veiklą. Be to, teigia, jog byloje nėra įrodymų, kad ši suma iš tiesų buvo sumokėta. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apelianto argumento nesutinka, kadangi ieškovės paimtas vartojimo kreditas realiai buvo skirtas ne ieškovės asmeniniams poreikiams tenkinti, o bendriems šalių tikslams (jungtinei veiklai), dėl to ieškovės sumokėta bendra kredito kaina (tiek palūkanos, tiek administravimo mokestis) taip pat turi būti laikomas ieškovės įnašu į bendrą jungtinę veiklą. Pažymėtina, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme apeliantas neginčijo aplinkybių, jog ieškovė sumokėjo šias sumas (t. y. mokėjo visas įmokas kredito įstaigai, kuri suteikė ieškovei vartojimo kreditą), tačiau apeliaciniame skunde išdėstė iš esmės visiškai naują, anksčiau nenurodytą nesutikimo su ieškiniu argumentą ir aplinkybes. Pabrėžtina, kad esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmosios instancijos teisme, dėl to šios instancijos teisme pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo ir draudimo piktnaudžiauti procesu principus ir draudimo piktnaudžiauti procesu principus ir turėjo būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai ir juos pagrindžiantys įrodymai. Dėl to naujų nesutikimo su ieškiniu argumentų pateikimas apeliacinės instancijos teismui yra ribotas ir iš esmės draudžiamas (leidžiamas tik išimtiniais atvejais). Nagrinėjamu atveju apeliantas skunde nepagrindė, kodėl neteikė tokių argumentų pirmosios instancijos teismui, tačiau nepaisant to, ieškovė atsikirsdama į šį naują apeliacinio skundo argumentą, pateikė kartu su atsiliepimu į skundą teismui naują įrodymą (UAB „SB lizingas“ 2020 m. sausio 23 d. pažymą apie kliento įsipareigojimus, iš kurios matyti, jog pagal vartojimo kredito sutartį ieškovės įsipareigojimai sudaro 2 841,40 Eur, t. y. nurodyta, kad negrąžinta likusi vartojimo kredito suma (be palūkanų ir administravimo mokesčio) yra 2 841,40 Eur. Pažymoje nėra nurodyta, kad ieškovė turėtų įsiskolinimų, už ankstesnius laikotarpius nepadengtų palūkanų ar administravimo mokesčio. Pabrėžtina, kad vartojimo kredito sutarties trukmė 60 mėn., dėl to galutinai šią sumą ieškovė pagal sutarties mokėjimų grafiką turi padengti 2022 m. birželio 18 d. Tuo tarpu atsakovas tokius argumentus (dėl nesumokėjimo) grindė iš esmės tik prielaidomis, neteikiant jokių pagrindžiančių įrodymų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvadą, kad ieškovė tikėtinai įrodė, jog šias sumas sumokėjo ir ši suma, pagal anksčiau nurodytus argumentus, taip pat laikoma įnašu į jungtinę veiklą.

15743.

158Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai pripažino butą bendrąja daline ieškovės ir atsakovo nuosavybe ir teisingai nustatė ieškovės indėlio į butą dydį, ir atitinkamai ieškovei priklausančią buto dalį.

15944.

160Apeliantas skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu buto atidalinimu iš bendrosios dalinės nuosavybės. Nurodo, kad teismas šioje dalyje nukrypo nuo šiuo klausimu suformuotos kasacinio teismo praktikos, visiškai nevertino tos aplinkybės, ar atsakovas turės realias finansines galimybes atsiskaityti su ieškove, taip prioritetą suteikdamas vien tik ieškovės teisių ir teisėtų interesų gynybai, nors piniginės kompensacijos priteisimas galimas tik išimtiniais atvejais.

16145.

162Pirmosios instancijos teismas atidalino bendrąją dalinę nuosavybę tokiu būdu: atsakovui priteisė visą butą natūra, o ieškovei priteisė iš atsakovo 9 400,64 Eur kompensaciją už jai priklausančią buto dalį.

16346.

164Pažymėtina, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas, be kitų specifinių teisių, būdingų bendrosios dalinės nuosavybės teisiniams santykiams, turi teisę reikalauti atidalyti jo turto dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Ši bendraturčio subjektinė teisė apibrėžta CK 4.80 straipsnyje. Pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį, jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.

16547.

166Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir jis neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014).

16748.

168Sprendžiant dėl atidalijimo būdo teismine tvarka, reikia parinkti tokį atidalijimo būdą, kuris geriausiai apgintų daugelio bendraturčių interesus, taip pat nepaneigtų nė vieno iš bendraturčių teisės į jam priklausančią dalytino turto dalį. Teismo patvirtinama atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės tvarka turėtų užtikrinti tolesnį tokio turto naudojimo racionalumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2006). Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad, sprendžiant bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimo klausimus, prioritetas turi būti suteikiamas visiškam daikto atidalijimui, kaip geriausiai užtikrinančiam maksimalų įstatymų nustatytą bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2007; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2009; 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2012; kt.). Taip pat teismų praktikoje ne kartą pabrėžta bendraturčių pareiga išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, bendradarbiauti, kooperuotis ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo ir optimaliausio atidalijimo varianto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2012; kt.). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės paskiriant kompensaciją pinigais yra bendrojo daikto atidalijimo reikalavimo išimtis – visų pirma turi būti sprendžiamas jo atidalijimo natūra galimumas. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba jei atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteisiama kompensacija pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008).

16949.

170Iš bylos duomenų matyti, kad nagrinėjamu atveju atsakovas šioje ginčo dalyje buvo pasyvus, nesiūlė galimų kitų ginčo buto atidalijimo natūra būdų, taip pat nesiūlė galimos efektyvios naudojimosi ginčo butu tvarkos, kuriai esant būtų galima išvengti buto atidalijimo ir konfliktų tarp šalių ateityje naudojantis bendru butu, bet iš esmės atsakovas nesutiko su ieškovės siūlomu atidalinimu, nesiūlydamas jokio kito šio klausimo sprendimo varianto. Vienintelis atsakovo nesutikimas su ieškovės pasiūlytu atidalinimu būdu yra dėl to, kad jo finansinės galimybės nėra geros (t. y. jis neturi galimybių sumokėti ieškovei kompensaciją), tačiau kartu pažymėtina, jog atsakovas nepateikė teismui šias nurodomas aplinkybes patvirtinančių įrodymų (pvz., pažymų apie gaunamas dabartines pajamas, banko sąskaitų įrašų), nors realiai bankas buvo suteikęs ženklų būsto kreditą vienam atsakovui, atsižvelgęs į jo gaunamas pajamas ir finansines galimybes. Ieškovė prašė teismo atidalyti jos dalį buto iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant atsakovui visą butą, o jai kompensaciją. Pirmosios instancijos teismas pritarė ieškovės pasiūlytam atidalinimo būdu.

17150.

172Iš bylos duomenų matyti, kad ginčo butas yra nedidelis (gyvenamasis plotas sudaro 40,75 kv. m), turi vieną įėjimą, vieną virtuvę, vieną vonios kambarį. Kiekviena iš šalių savo daliai tenkančiame turte turėtų atlikti pertvarkymus, t. y. įsirengti papildomą vonią, tualetą, virtuvę ir pan., o realiai pagal ieškovei tenkantį mažą buto plotą, ji neturėtų tokių galimybių (kadangi naujų patalpų (vonios, tualeto, virtuvės) reikalavimai iš esmės neatitiktų statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ reikalavimų dėl minimalių konkrečių patalpų matmenų). Be to, atliekant pertvarkymus, sumažėtų kiekvienos iš šalių gyvenamasis plotas. Šiame kontekste įvertinta ir tai, kad ieškovė jau sudarė kitą santuoką, jai gimė kūdikis, atsakovui priklauso didžioji dalis buto, jis šiame bute gyvena jau ilgą laiką (o ieškovė jau ilgą laiką negyvena), tarp šalių susiklostė gana konfliktiški santykiai (atsakovas, nors pats neneigia ir supranta tam tikrus ginčo įsipareigojimus ieškovei dėl jos sumokėtų sumų, tačiau vengė atsiskaityti su ieškove, savo pozicijos laikosi nenuosekliai, dėl to tikėtina ateityje kiltų tarp šalių daugiau konfliktų ir dėl mokamų mokesčių už bendrą butą, jeigu ginčo butas nebūtų atidalintas).

17351.

174Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, konstatuotina, kad nėra galimybių atidalyti butą iš bendrosios dalinės nuosavybės be neproporcingos žalos daikto paskirčiai ir nepažeidžiant šalių teisėtų interesų, o ieškovės pasiūlytas atidalijimas yra optimaliausias bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo ir jos pasibaigimo būdas šioje situacijoje. Kaip minėta, priteisti kompensacija be savininko vienam ar keliems atsidalijantiems bendraturčiams galima, kai išnaudotos visos galimybės, parenkant atidalijimo būdus, siekiant padalyti daiktą. Nagrinėjamu atveju atsakovas nori likti ginčo bute, tačiau kompensacijos ieškovei už jos dalį nenori mokėti, nurodydamas, jog neturi finansinių galimybių, tačiau tai pagrindžiančių dokumentų nepateikė, nors neneigė, jog gauna nuolatines pajamas, o bankas, suteikęs būsto kreditą, įvertino atsakovo gaunamas pajamas kaip pakankamas. Teisėjų kolegijos manymu, šioje situacijoje, kuri neišvengiamai susijusi su bendraturčių nuosavybės teisių ribojimais, remiantis proporcingumo ir protingos, teisingos ir sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais, ieškovės siekis atidalyti jai tenkančią dalį, išmokant jai kompensaciją, laikytinas priimtiniausiu bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovui nesumokėjus kompensacijos ir ateityje neturint tokių galimybių, nesutarus su ieškove dėl mokėjimo atidėjimo (mokėjimų dalimis), atsakovas turėtų svarstyti ir ginčo buto pardavimo klausimą, kuris iš esmės įsigytas tik su ieškovės ginčo jungtinės veiklos investicijų pagalba. Dėl šių aplinkybių, darytina išvada, kad ir šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisingas.

17552.

176Apeliantas skunde taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistomis bylinėjimosi išlaidomis už advokato teisinę pagalbą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei jos nurodytas bylinėjimosi išlaidas (2 935,40 Eur), nepaisant to, kad į bylą buvo pateikta tik teisinių paslaugų suvestinė be PVM sąskaitų faktūrų ir mokėjimo pavedimų atsiskaitant už ieškovei suteiktas teisines paslaugas arba pažymos, pasirašytos advokatų kontoros finansininko, t. y. ieškovė kartu su į šią bylą teiktais prašymais atlyginti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė tokias išlaidas pagrindžiančių dokumentų. Be to, šios išlaidos turi būti sumažintos ir dėl to, nes jos yra neproporcingai didelės.

17753.

178Apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto argumentais nesutinka. Pažymėtina, kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje suformuota praktika dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą reglamentuojančių teisės normų taikymo ir išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, turi pirmiausia nustatyti: 1) ar šios išlaidos patirtos (CPK 88 straipsnis); 2) nustatyti jų dydį, o ne vien vadovautis atliktais mokėjimais; 3) nustatytą bylinėjimosi išlaidų sumą paskirstyti pagal bylos nagrinėjimo rezultatus. Visais atvejais priteisiant išlaidas už teisinę advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, yra taikomas ir realumo kriterijus. Kasacinis yra išaiškinęs, kad išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį patvirtinančiais įrodymais laikytini tokie dokumentai, iš kurių turinio matyti esminiai, tokių išlaidų patyrimo faktą bylą nagrinėjant teisme patvirtinantys duomenys, t. y. kokioje civilinėje byloje, kokios konkrečios advokato teisinės paslaugos suteiktos ir kokios išlaidos buvo patirtos (kokia suma sumokėta). Aplinkybė, kad pateikti įrodymai yra ne pirminiai, o išvestiniai, neturi reikšmės, jei juose atsispindi pirmiau nurodyta informacija. Kasacinis teismas pripažįsta, kad advokatų kontoros išduota pažyma, kurioje nurodytas civilinės bylos numeris, bendra suma už advokato suteiktas paslaugas, jos detalizuotos, atskirai nurodytos sumos už kiekvieną iš advokato suteiktų paslaugų sudedamųjų dalių, toks įrodymas yra tinkamas, patvirtinant patirtas bylinėjimosi išlaidas. Be to, užtenka, kad pažymą patvirtintų advokatų profesinės bendrijos ar partnerystės pagrindais veikiančio advokatų susivienijimo atsakingas asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-611/2017; 2017 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-88-686/2017; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-538-313/2016).

17954.

180Nagrinėjamu atveju ieškovė (jos atstovas) pateikė atstovavimo sutartį, prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir įrodymus, kurie patvirtina išlaidų advokato pagalbai apmokėti nagrinėjamoje byloje dydį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, advokatų kontoros išduota pažymos, buvo parengtos ir į bylą pateiktos ieškovę byloje atstovavusio advokatų profesinės bendrijos JUREX advokato Artūro Vaišvilos, dėl to tokios pažymos, priešingai, nei teigia atsakovas, pagal kasacinio teismo praktiką laikomos tinkamais įrodymais dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą, kadangi jose buvo nurodyta visa reikalinga informacija, sprendžiant tokį procesinį klausimą.

18155.

182Negalima sutikti su apelianto teiginiu, kad pažymos (teisinių paslaugų suvestinės) yra nepasirašytos, kadangi ši byla nagrinėjama elektroniniu būdu ir šalių pateikti dokumentai tinkamai pasirašyti elektroniniu būdu.

18356.

184Atsižvelgiant į šias aplinkybes, atmestini apelianto argumentai, jog pirmosios instancijos teismas turėjo atmesti visiškai ieškovės prašymą priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

18557.

186Apeliantas taip pat ginčija teismo priteistą bylinėjimosi išlaidų dydį, nurodydamas, jog priteistos bylinėjimosi išlaidos yra neproporcingai didelės.

18758.

188Spręsdama dėl atlygintinų išlaidų dydžio, teisėjų kolegija vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengtų procesinio dokumento pobūdį, turinį, bylos sudėtingumą ir kitas aplinkybes, kurios gali turėti reikšmės šių bylinėjimosi išlaidų dydžiui. Pirmiausia pažymėtina, kad ko neginčija ir pats atsakovas, ieškovės prašytos bylinėjimosi išlaidos neviršija nustatytų maksimalių rekomendacinių dydžių. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantu, kad nagrinėjama byla nebuvo sudėtinga, kadangi realiai byla priskirtina prie sudėtingesnių, t. y. ieškinyje buvo keliami alternatyvūs reikalavimai; reikalavimai iš esmės buvo skirtingi; byla didelės apimties; byloje buvo įrodinėjama nemažai aplinkybių; atsakovas ginčijo daug aplinkybių ir faktų. Be to, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos dėl pasirengimo teismo posėdžiams ir atstovavimo teismo posėdžiuose bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo jau buvo ženkliai sumažintos ir apeliantas nenurodė objektyvių priežasčių dar didesniam tokių išlaidų mažinimui. Dėl to, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, į paruoštų procesinių dokumentų pobūdį ir turinį, ir kitas minėtas aplinkybes, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas priteisė protingo dydžio išlaidas už ieškinio parengimą.

18959.

190Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

19160.

192Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

19361.

194CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti iš apelianto jos patirtas bylinėjimosi išlaidas ir pateikė teismui įrodymus apie patirtas 2 482,92 Eur bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė papildomai pateikė teisinių paslaugų suvestinę ir kitus įrodymus, jog faktiškai tokia suma buvo sumokėta advokatui. Kaip minėta, spręsdama dėl atlygintinų išlaidų dydžio, teisėjų kolegija vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengtų procesinio dokumento pobūdį, turinį. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į Rekomendacijų rekomenduojamus priteisti maksimalius užmokesčio dydžius, į atliktų teisinių paslaugų pobūdį, parengtų procesinių dokumentų turinį, apimtį, nurodytus argumentus, galimas darbo ir laiko sąnaudas, į tai, jog ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas iš esmės apėmė tik susipažinimas su apeliaciniu skundu ir atsiliepimo į skundą parengimas (bylos medžiaga ir bylos aplinkybės tam pačiam advokatui, kuris atstovavo ieškovę pirmosios instancijos teisme, jau buvo žinomos), vertina, kad ieškovės prašomos priteisti išlaidos, susijusios su advokato pagalba, yra per didelės, pagrįstos iš dalies, dėl to mažintinos iki 1 500 Eur. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, atsakovo apeliacinį skundą atmetus, ieškovei R. S. iš atsakovo D. Ž. priteistinos 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinėje instancijoje.

195Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

196Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

197Priteisti ieškovei R. S., a. k. ( - ), iš atsakovo D. Ž., a. k. ( - ), 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovė R. S. (buvusi M.) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama... 8. 2.... 9. Ieškinyje nurodė, kad ieškovė ir atsakovas buvo pora nuo mokyklos laikų;... 10. 3.... 11. Atsakovas atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą... 12. 4.... 13. Trečiasis asmuo Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos... 14. 5.... 15. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinio reikalavimus ir... 16. 6.... 17. Teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovai palaikė atsiliepime į... 18. II.... 19. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 20. 7.... 21. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimu ieškinį... 22. 8.... 23. Teismas, vertindamas šalių paaiškinimus ir byloje esančius įrodymus,... 24. 9.... 25. Teismas vertino, kad atsakovas neįrodė esminių paskolos sutarties sąlygų... 26. 10.... 27. Teismas pažymėjo, kad byloje nekilo ginčas dėl to, jog pirkti būstą buvo... 28. 11.... 29. Teismas sutiko su atsakovu, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu nėra... 30. 12.... 31. Teismas sprendė, kad bylos medžiaga patvirtina ieškovės argumentus, jog... 32. 13.... 33. Teismas sprendė, kad įsigyjant butą, ieškovė sumokėjo 721 Eur už jo... 34. 14.... 35. Teismas sprendė, kad bylos medžiaga patvirtina ieškovės argumentus, jog ji... 36. 15.... 37. Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, kad... 38. 16.... 39. Teismas pažymėjo, kad ta aplinkybė, jog po buto įsigijimo šalys kartu... 40. 17.... 41. Teismas, spręsdamas dėl buto atidalinimo, padarė išvadą, kad ieškovės... 42. III.... 43. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 44. 18.... 45. Atsakovas D. Ž. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas: 1) pakeisti... 46. 19.... 47. Atsakovas nesutinka, jog butas sprendimu pripažintas bendrąja daline jo ir... 48. 20.... 49. Atsakovo vertinimu, sprendimo dalyje dėl buto pripažinimo bendrąja daline jo... 50. 21.... 51. Nesutinka dėl buto pripažino bendrąja daline ieškovės ir atsakovo... 52. 21.1.... 53. Atsakovo vertinimu, vien tas faktas, kad ieškovė ir atsakovas buto įsigijimo... 54. 21.2.... 55. Atsakovo vertinimu, ieškovė neįrodė byloje fakto, kad ji ir atsakovas buvo... 56. 21.3.... 57. Nesutinka, kad ieškovė tam tikru piniginiu įnašu prisidėjo prie buto... 58. 21.4.... 59. Nesutinka, kad ieškovės investicija į butą turi būti skaičiuojama ne tik... 60. 21.5.... 61. Nesutinka, kad ieškovės investicija į butą turi būti skaičiuojami 850... 62. 21.6.... 63. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė įrodė, jog... 64. 22.... 65. Nesutinka dėl nepagrįsto buto atidalinimo iš bendrosios dalinės... 66. 23.... 67. Nesutinka su ieškovei priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžiu. Nurodo, kad... 68. 24.... 69. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nesutinka su skundu, prašo jį... 70. 24.1.... 71. Apeliantas iškraipo teismo sprendimo turinį, nes išvadą, kad šalys buvo... 72. 24.2.... 73. Teigia, kad apelianto teiginius apie tai, kad ieškovė neįrodė fakto, jog ji... 74. 24.3.... 75. Šalių vykęs susirašinėjimas patvirtina, jog abi šalys priėmė sprendimą... 76. 24.4.... 77. Ieškovė, atsakovo prašymu ir šalių bendru sutarimu, 2017 m. birželio 22... 78. 24.5.... 79. Atsakovas turėjo vartojamąją paskolos sutartį, dėl to tikslu, jog būtų... 80. 24.6.... 81. Bylos duomenys patvirtina, jog ieškovė aktyviai prisidėjo ir atliekant buto... 82. 24.7.... 83. Įsigijus ginčo butą, buto priėmimo–perdavimo dokumentus pasirašė... 84. 24.8.... 85. Sudarius buto pirkimo–pardavimo sutartį, ieškovė ir toliau atliko... 86. 24.9.... 87. Ieškovė prisidėjo finansinėmis lėšomis ir prie atsakovo vardu paimtos... 88. 24.10.... 89. Teigia, kad paskola paimta atsakovo vardu, nes jeigu paskolos sutartis būtų... 90. 24.11.... 91. Teigia, kad apeliantas skunde remiasi tik jam naudingais įrodymais (paskolos... 92. 24.12.... 93. Nesutinka su apelianto skundo argumentais, kad daugelį ieškovės atliktų... 94. 24.13.... 95. Teismas pagrįstai pripažino, kad ieškovės įnašas turto įgijimui sudaro 9... 96. 24.14.... 97. Teigia, kad atsakovas, nesutikdamas su 2 425,75 Eur sumos (vartojimo kredito... 98. 24.15.... 99. Pažymi, kad į bylą pateiktas mokėjimo grafikas, kuris atspindi kada, kokio... 100. 24.16.... 101. Nesutinka su atsakovo nuomone, kad ir kitos skunde nurodytos sumos (850 Eur... 102. 24.17.... 103. Nesutinka su atsakovo argumentais, jog 721 Eur mokėjimas buvo atliktas... 104. 24.18.... 105. Pažymi, kad net jeigu apeliacinės instancijos teismas pritartų apelianto... 106. 24.19.... 107. Atkreipia dėmesį, kad apelianto nesąžiningo elgesį patvirtina ir tai, jog... 108. 24.20.... 109. Teismas pagrįstai atidalino butą iš bendrosios dalinės nuosavybės,... 110. 24.21.... 111. Ieškovės manymu, atsakovas nenurodė savo kitų galimų buto atidalinimų... 112. 24.22.... 113. Teigia, kad apeliantas taip pat nepagrindė nurodytų aplinkybių, jog jis... 114. 24.23.... 115. Teismas teisėtai ir pagrįstai priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 2... 116. 24.24.... 117. Nesutinka, kad teismo priteistas bylinėjimosi išlaidų dydis yra per didelis,... 118. Teisėjų kolegija... 119. IV.... 120. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 121. 25.... 122. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės... 123. 26.... 124. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas... 125. 27.... 126. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo... 127. 28.... 128. Ieškovė pateikė apeliacinės instancijos teismui papildomą dokumentą –... 129. 29.... 130. Pagal CK 6.969 straipsnio 1 dalies nuostatas jungtinės veiklos (partnerystės)... 131. 30.... 132. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.969 straipsnio 1 dalies normą, yra... 133. 31.... 134. Teisinę jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties formą gali įgyti labai... 135. 32.... 136. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių... 137. 33.... 138. Šioje byloje nustatyta, kad ginčas byloje kilo dėl 2017 m. liepos 31 d.... 139. 34.... 140. Apeliantas skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu... 141. 35.... 142. Pabrėžtina, kad, kaip matyti iš anksčiau atsakovo teiktų teismui... 143. 36.... 144. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovas, kvestionuodamas ieškovės indėlio... 145. 37.... 146. Sprendžiant dėl ieškovės įnašo dydžio, byloje esančių rašytinių... 147. 38.... 148. Dėl 2 236 Eur indėlio, kurį sudaro ieškovės pervesta 850 Eur suma... 149. 39.... 150. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas 2016 m. balandžio 24 d. buvo sudaręs... 151. 40.... 152. Bylos duomenys tikėtinai patvirtina, kad ieškovė, įsigyjant butą,... 153. 41.... 154. Bylos įrodymai taip pat patvirtina, kad ieškovė 2017 m. rugsėjo 21 d. ir... 155. 42.... 156. Apeliantas skunde nesutinka ir su 2 164,64 Eur sumos (sumokėtos ieškovės... 157. 43.... 158. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvadą, kad pirmosios... 159. 44.... 160. Apeliantas skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu buto... 161. 45.... 162. Pirmosios instancijos teismas atidalino bendrąją dalinę nuosavybę tokiu... 163. 46.... 164. Pažymėtina, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas, be kitų... 165. 47.... 166. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad klausimo dėl atidalijimo būdo... 167. 48.... 168. Sprendžiant dėl atidalijimo būdo teismine tvarka, reikia parinkti tokį... 169. 49.... 170. Iš bylos duomenų matyti, kad nagrinėjamu atveju atsakovas šioje ginčo... 171. 50.... 172. Iš bylos duomenų matyti, kad ginčo butas yra nedidelis (gyvenamasis plotas... 173. 51.... 174. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, konstatuotina, kad nėra... 175. 52.... 176. Apeliantas skunde taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo... 177. 53.... 178. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto argumentais nesutinka.... 179. 54.... 180. Nagrinėjamu atveju ieškovė (jos atstovas) pateikė atstovavimo sutartį,... 181. 55.... 182. Negalima sutikti su apelianto teiginiu, kad pažymos (teisinių paslaugų... 183. 56.... 184. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, atmestini apelianto argumentai, jog... 185. 57.... 186. Apeliantas taip pat ginčija teismo priteistą bylinėjimosi išlaidų dydį,... 187. 58.... 188. Spręsdama dėl atlygintinų išlaidų dydžio, teisėjų kolegija vadovaujasi... 189. 59.... 190. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas... 191. 60.... 192. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja,... 193. 61.... 194. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 195. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 196. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimą palikti... 197. Priteisti ieškovei R. S., a. k. ( - ), iš atsakovo D. Ž., a. k. ( - ), 1 500...