Byla 2-553-538/2012
Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo ir atsakovų J. N. ir A. N. priešieškinį ieškovams R. M. ir L. U., tretieji asmenys A. S., A. S., dėl kilnojamųjų daiktų perdavimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis, sekretoriaujant Renatai Girdvainytei, dalyvaujant ieškovei L. U., ieškovų atstovei advokatei Onai Gailiuvienei, atsakovams J. N., A. N., tretiesiems asmenims A. S., A. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. M. ir L. U. ieškinį atsakovams J. N. ir A. N., tretieji asmenys A. S., A. S., dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo ir atsakovų J. N. ir A. N. priešieškinį ieškovams R. M. ir L. U., tretieji asmenys A. S., A. S., dėl kilnojamųjų daiktų perdavimo ir

Nustatė

2ieškovai L. U. ir R. M. kreipėsi į teismą su prašymu: 1) pripažinti negaliojančia 2010-09-14 transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp ieškovės L. U. ir atsakovo J. N. dėl automobilio BMW Z4, valstybinis Nr. ( - ) pardavimo už 48 000 Lt; 2) pripažinti negaliojančia 2010-09-14 transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp ieškovo R. M. ir atsakovo A. N. dėl automobilio BMW 530, valstybinis Nr. ( - ) pardavimo už 249 000 Lt; 3) taikyti restituciją ir grąžinti L. U. automobilį BMW Z4, valstybinis Nr. ( - ) o ieškovui R. M. automobilį BMW 530, valstybinis Nr. ( - ) 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2010-09-14 dėl susidariusių finansinių sunkumų A. S. skubiai buvo reikalinga 13000 EUR paskola, todėl šią sumą jam pagal žodinį susitarimą skubiai paskolino atsakovas A. N.. Šios skolos grąžinimo terminas buvo sutartas iki 2010-12-10. Tam, kad A. S. užtikrintų skubios 13 000 EUR paskolos grąžinimą pagal A. N. pareikalavimą bei A. S. prašymą laikinai kaip skolos grąžinimo garantas, kuris kelis kartus viršijo paskolos sumą, buvo perrašyti atsakovams automobiliai. Dėl to ieškovė L. U. pagal 2010-09-14 pirkimo–pardavimo sutartį A. N. sūnaus J. N. vardu perrašė automobilį BMW Z4, valst. Nr. ( - ) identifikavimo numeris ( - ), kurio vertė 48 000 Lt, o ieškovas R. M. pagal 2010-09-14 pirkimo–pardavimo sutartį A. N. vardu perrašė automobilį BMW 530, valst. Nr. ( - ) kurio vertė 249 000 Lt. Tarp šalių buvo sutarta, kad nors ir pasirašytos pirkimo–pardavimo sutartys, tačiau automobiliai liko tolimesniam naudojimui bei valdymui ieškovams ar ieškovų sutikimu anksčiau perduotiems tretiesiems asmenims, nes pagal šiuos sandorius atsakovai jokių pinigų ieškovams nemokėjo. 2010-12-09 prievartos būdu, pavartojus fizinę jėgą prieš teisėtą automobilio naudotoją A. S., atsakovai be ieškovo R. M. sutikimo bei leidimo paėmė automobilį BMW 530, valst. Nr. ( - ) ir iki šios dienos jis nėra grąžintas, nors paskolą A. S. yra grąžinęs. Automobilių pirkimo–pardavimo sutartys yra niekinės ir negaliojančios, 2010-09-14 automobilių pirkimo–pardavimo sandoriai buvo sudaryti formaliai, jais nebuvo siekiama sukurti teisinių pasekmių, o buvo kaip garantas skolos grąžinimui.

3Atsiliepimu į ieškinį trečiasis asmuo A. S. prašo ieškinį tenkinti. Nurodo, kad jokios rašytinės sutarties su A. N. nebuvo sudaręs, pinigai jam buvo skolinti pagal žodinį prašymą. Skola A. N. grąžinta. Atsakovai automobilius valdo neteisėtai, todėl įformintos pirkimo–pardavimo sutartys turi būti pripažintos negaliojančiomis.

4Atsiliepimu į ieškinį trečiasis asmuo A. S. prašo ieškovų ieškinį patenkinti. Nurodo, kad ieškinyje išdėstytos aplinkybės atitinka faktiškai tikrąją realią padėtį, susijusią su automobilio BMW 530, valst. Nr. ( - ) perrašymu A. N. vardu. Jai žinoma ta aplinkybė, kad buvusiam sutuoktiniui A. S. buvo skubiai reikalinga 13000 EUR paskola, kurią pagal žodinį susitarimą 2010 m. rugsėjo 14 d. paskolino pažįstamas atsakovas A. N.. Paskolos davėjas pareikalavo, kad 13 000 EUR paskolos grąžinimo užtikrinimui laikinai kaip skolos grąžinimo garantas būtų atsakovų vardu perrašomi minėti automobiliai. 2010-07-22 R. M. Klaipėdos miesto 10-ajame notarų biure jai išdavė įgaliojimą atstovauti jam kaip savininką draudimo bendrovėse, techninio aptarnavimo įmonėse, VĮ „Regitra“, kelių policijoje, parduoti šį automobilį savo nuožiūra ir atlikti kitus veiksmus, nurodytus įgaliojime. Nors 2010-09-14 dokumente nurodyta, kad tai automobilio pirkimo–pardavimo sutartis, tačiau šis sandoris buvo formalus, juo nebuvo siekiama sukurti teisinių pasekmių, nes pirkėjas nei automobilio pardavėjui R. M., nei jai, kaip įgaliotam asmeniui, nei A. S. jokių piniginių lėšų už automobilį neperdavė ir nesumokėjo. Ji, kaip įgaliotas atsakovo atstovas, įforminus šią sutartį automobilio pirkėjui neperdavė, o ir toliau juo naudojosi ji bei buvęs sutuoktinis. Nei ji, nei R. M. nebuvo išreiškę tikrosios valios parduoti automobilį, o automobilio laikinas perrašymas atsakovo vardu buvo siejamas tik su A. S. paskoliniais įsipareigojimais, t. y. laikinas garantas, kol iki 2010 m. gruodžio 10 d. A. S. grąžins atsakovui 13 000 EUR skolą.

5Atsiliepimu į ieškinį atsakovas A. N. prašo ieškinio netenkinti. Nurodo, kad nei ieškovas R. M., nei ieškovė L. U. kartu su jų ieškinyje dėstomomis ieškinio pagrindą turinčiomis sudaryti aplinkybėmis, kuriomis jie bando grįsti savo reikalavimą (ieškinio dalyką), nepateikė jokių dokumentų, pagrindžiančių išdėstytas ieškinyje aplinkybes (ieškinio pagrindą), t. y. nei konkrečių dokumentų dėl tariamų trečiojo asmens – A. S. „finansinių sunkumų“ turinio ir apimties, taip pat duomenų, kuo remiasi jie ieškinyje teigdami apie tariamos 13000 EUR skolos grąžinimo terminus, taip pat kad A. S. 2010-12-09 buvo teisėtas automobilio BMW 530, valst. Nr. ( - ) naudotojas. Priešingai negu nurodo ieškovai ieškinyje, šis transporto priemonės BMW530 valst. Nr. ( - ) pirkimo–pardavimo sandoris buvo ne apsimestinis, kaip matyti iš abiejų sutarties šalių atliktų konkrečių veiksmų, buvo išreikšta tikroji sutarties šalių valia – iš A. S. pusės gauti 249000 Lt, o iš A. N. pusės – įsigyti automobilį BMW 530, valst. Nr. ( - )

6Atsiliepimu į ieškinį atsakovas J. N. prašo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad su ieškiniu nepateikta jokių dokumentų, pagrindžiančių ieškinyje išdėstytas aplinkybes. Priešingai negu nurodo ieškovė L. U. ieškinyje, transporto priemonės BMW Z4, valst. Nr. ( - ) pirkimo–pardavimo sandoris buvo ne apsimestinis ir jo metu išreikšta šalių valia – L. U. – gauti 48000 Lt už parduodamą automobilį, o J. N. – įsigyti automobilį BMW Z4, valst. Nr. ( - )

7Atsakovai A. N. ir J. N. pateikė priešieškinį, kuriuo prašo: pagal kilnojamųjų daiktų – automobilių BMW 530 GT bei BMW Z4 – 2010-09-14 pirkimo–pardavimo sutartis, pirkėjų A. N. ir J. N. pareigas pripažinti visiškai įvykdytomis bei faktiniam perdavimui prilygintą kitokių minėtų kilnojamųjų daiktų disponavimo dokumentų – transporto priemonių registracijos liudijimų Nr. ( - ) bei ( - ) išdavimą teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti tinkamu nuosavybės teisės į automobilius BMW 530 GT bei BMW Z4 perdavimu naujiems šių daiktų savininkams A. N. bei J. N., kaip naujiems įgijėjams; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad buvo sudarytos 2010-09-14 transporto priemonės BMW 530 GT pirkimo–pardavimo sutartis tarp pardavėjo ieškovo R. M. bei pirkėjo A. N., taip pat 2010-09-14 transporto priemonės BMW Z4 pirkimo–pardavimo sutartis, sudaryta tarp pardavėjos L. U. ir pirkėjo J. N.. Šių dviejų sutarčių pavadinti niekinėmis ar negaliojančiomis nėra teisinio pagrindo, taip pat nepagrįstai teigti, kad šie būtent transporto priemonių pirkimo–pardavimo sandoriai buvo sudaryti formaliai, nes jie tariamai buvo, kaip ieškovai įvardija, skolos grąžinimo garantas. Tačiau LR CK atskiru skyriumi yra reglamentuotas kitas civilinės teisės institutas – įkeitimas, kai pagal CK 4.198 str. nurodyta, kad tai yra esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo įvykdymą užtikrinantis kilnojamojo daikto ar turtinių teisių įkeitimas, kai įkeitimo objektas perduodamas kreditoriui, trečiajam asmeniui ar paliekamas įkaito davėjui. Taip pat A. S. nurodoma 13000 EUR tariamos paskolos suma išgalvota. Taip pat akivaizdu, kad A. N. ir J. N. realiai nesiekiant faktiškai įgyti transporto priemonių – automobilių BMW 530 GT bei BMW Z4, o tik siekiant gauti garantą išgalvotų paskolų grąžinimui, jiems visiškai pakako su trečiuoju asmeniu ir ieškovais sudaryti paskolos, įkeitimo ar paskolos ir įkeitimo daugiašalę sutartį, o ieškovams tokiu atveju nebūtų reikėję net perleisti nuosavybės teisės į turėtą kilnojamąjį turtą. Taip pat nepagrįstas ieškovų reikalavimas teismo keliu transporto priemonių pirkimo–pardavimo sutartis siekti pripažinti negaliojančiomis, nurodant argumentą, kad nė vienas iš ieškovų negavo šiose sutartyse nurodytų sumų – 249000 Lt bei 48000 Lt, kadangi atsižvelgiant ir į tai, kad buvo sudarytos rašytinės transporto priemonių pirkimo–pardavimo sutartys, taip pat į tai, kad ieškovai sutiko minėta tvarka perduoti naujiems pirkėjams transporto priemonių disponavimo dokumentus, teigti, kad ieškovai negavo pinigų už atsakovų įsigyjamas transporto priemones – nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

8Atsiliepimu į priešieškinį ieškovai R. M. ir L. U. prašo priešieškinį atmesti. Nurodo, kad ieškovai, parduodami automobilius, iš tikrųjų neketino sukurti pirkimo–pardavimo teisinių santykių, o tik siekė užtikrinti skubų 13 000 EUR A. S. paskolos grąžinimą iki 2010-12-10. Tarp šalių buvo sutarta, kad nors ir pasirašytos pirkimo–pardavimo sutartys, tačiau automobiliai liko tolimesniam naudojimui bei valdymui ieškovams ar ieškovų sutikimu anksčiau perduotiems tretiesiems asmenims, nes pagal šiuos sandorius atsakovai jokių pinigų ieškovams nemokėjo. Taigi, tikroji ieškovų valia nebuvo parduoti automobilius, o atsakovai ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad pirkimo–pardavimo sutartys minėtiems dviem automobiliams buvo sudarytos formaliai, kadangi automobiliai į VĮ „Regitra“ nebuvo atvaryti, pinigai už šiuos automobilius buvo sumokėti anksčiau ir ne ieškovams, o trečiajam asmeniui A. S., automobilių registracijos dokumentai bei automobiliai liko pas ieškovus tolimesniam naudojimui bei valdymui. Iš šalių veiksmų darytina išvada, kad ieškovai nesiekė perduoti automobilius, o atsakovai nesiekė perimti jų realų valdymą bei naudojimą, nes nebuvo įvykdytos visos pirkimo–pardavimo sutarties sąlygos. Atsakovų motyvas, kad pinigai už automobilius iš anksto buvo perduoti trečiajam asmeniui A. S., neduoda pagrindo pripažinti, kad pirkimo–pardavimo sutarties sąlygos yra įvykdytos, nes sandoriai vyko tiesiogiai tarp ieškovės L. U. ir R. M. įgalioto asmens, su kuriais atsakovai pasirašė pirkimo–pardavimo sutartis ir bendravo, bet nepasinaudojo teise, kad su jais tiesiogiai būtų atsiskaityta, nesiekė, kad automobiliai būtų perduoti jiems, neaptarė konkrečių sąlygų, kada automobiliai bus perduoti, t. y. nesiekė, kad būtų visiškai ir iki galo įvykdytos visos pirkimo–pardavimo sutarties sąlygos. Taip pat 2010-10-25 atsakovai netgi dalyvavo automobilio BMW Z4, valst. Nr. ( - ) pervežime į Ispanijos Karalystę ir tam nereiškė jokių prieštaravimų, kad nesutinka, jog automobilis būtų pervežamas į kitą valstybę, ir nereiškė pageidavimo, kad jis nedelsiant būtų grąžintas atsakovui.

9Ieškinys tenkintinas. Priešieškinis atmestinas.

10Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė L. U. pagal 2010-09-14 pirkimo–pardavimo sutartį J. N. pardavė automobilį BMW Z4, valst. Nr. ( - ) identifikavimo numeris ( - ), kurio vertė 48 000 Lt, o ieškovas R. M. pagal 2010-09-14 pirkimo–pardavimo sutartį A. N. pardavė automobilį BMW 530, valst. Nr. ( - ) kurio vertė 249 000 Lt. Ieškovai nurodo, kad tarp šalių buvo sutarta, kad nors ir pasirašytos pirkimo–pardavimo sutartys, tačiau automobiliai liko tolimesniam naudojimui bei valdymui ieškovams ar ieškovų sutikimu anksčiau perduotiems tretiesiems asmenims, nes pagal šiuos sandorius atsakovai jokių pinigų ieškovams nemokėjo ir sutartys yra apsimestinės. Atsakovai teigia, kad minėtos pirkimo–pardavimo sutartys nėra apsimestinės ir prašo pripažinti tinkamu nuosavybės teisės į automobilius BMW 530 GT ir BMW Z4 perdavimu naujiems įgijėjams.

11Įrodinėjimo procesas civilinėje byloje vyksta nuosekliai ir tam tikrais etapais. Pirmasis etapas yra faktų nurodymas, kuris yra labai svarbus, nes čia preliminariai nustatomas įrodinėjimo dalykas, toliau – įrodymų nurodymas bei jų pateikimas. Byloje surinktus įrodymus teismas tiria ir vertina pagal CPK nustatytas taisykles. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo pareigą galima apibrėžti kaip būtinybę šaliai įrodyti aplinkybes, kurių nenustačius jai gali atsirasti neigiamų padarinių. Yra skiriami du įrodinėjimo pareigos aspektai. Pirma, įrodinėjimo pareiga reiškia šalies pareigą nurodyti tam tikrus faktus arba teigti juos esant, antra – pateikti įrodymus, patvirtinančius jos nurodytus faktus. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, teismas gali pripažinti jas neįrodytomis. Be to, įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; 2008-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.).

12Kai kyla ginčas dėl sandorio – tam tikros sutarties – rūšies, pobūdžio, vienos ar kitos sąlygos prasmės ar pan., teismas, spęsdamas tokį ginčą, vadovaujasi sutarčių aiškinimo taisyklėmis. Sutarčių aiškinimo bendrosios nuostatos įtvirtintos CK 6.193 straipsnyje. Aiškindamas šiame straipsnyje išdėstytą reglamentavimą, kasacinis teismas ne kartą konstatavo, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties tekstu. Be to, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes. Pagal CK 6.193 straipsnio 5 dalį aiškinant sutartį taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo, sutarties vykdymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Auksinis varnas“ v. AB ,,Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-424/2004; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Beltateksas“, bylos Nr. 3K-3-203/2007; kt.). Teismui taikant įstatyme išdėstytus ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje pripažintus sutarčių aiškinimo būdus turi būti kiek įmanoma tiksliau išaiškinta išreikšta šalių valia joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Ervin“ v. Ageratec AB, bylos Nr. 3K-3-128/2010; 2010 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. N. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-151/2010; kt.). Taigi teismas, spręsdamas dėl konkrečios sutarties reikšmės, neturi remtis vien pažodiniu sutarties tekstu, bet turi aiškintis ir nagrinėti tikruosius šalių ketinimus, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, taip pat šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kt. (CK 6.193 straipsnis).

13Tai reiškia, kad šioje byloje sprendžiant klausimą ar pirkimo-pardavimo sutartis pripažinti galiojančiomis ir ar jos pilnai įvykdytos privalu vadovautis ne 2010-09-14 pirkimo-pardavimo sutarčių pažodiniu tekstu, bet būtina vertinti sutarčių sudarymo aplinkybes, aiškintis tikruosius sandorio šalių (faktinių ir ginčijamų) ketinimus, t. y. ko iš tikrųjų siekė sutartyje nurodytos sandorio šalys sandorio sudarymo momentu, atsižvelgti į šalių (faktinių ir ginčijamų) elgesį iki ir po sutarties sudarymo bei kt. (CK 6.193 straipsnis). Lietuvos Respublikos CK 6.305 str. 1 d. nustatyta, kad pirkimo–pardavimo sutartimi pardavėjas įsipareigoja perduoti daiktą pirkėjui nuosavybėn ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą. Tik savininkas pats ar per kitą tinkamai įgaliotą asmenį turi teisę parduoti jam nuosavybės teise priklausantį daiktą kitam asmeniui (CK 4.37 str. 2 d., 6.317 str.). Šiuo atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė L. U. pagal 2010-09-14 pirkimo–pardavimo sutartį J. N. vardu pardavė automobilį BMW Z4, valst. Nr. ( - ) identifikavimo numeris ( - ), kurio vertė 48 000 Lt, o ieškovas R. M. pagal 2010-09-14 pirkimo–pardavimo sutartį A. N. vardu pardavė automobilį BMW 530, valst. Nr. ( - ) kurio vertė 249 000 Lt. Tačiau iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovams minėti automobiliai, jų dokumentai nebuvo perduoti, to neginčija ir patys atsakovai. J. N. 2011-12-13 teismo posėdžio metu parodė, kad pinigus už automobilį perdavė ieškovei L. U., o jo tėvas A. N. – tretiesiems asmenims A. S. ir A. S.. A. N. teismo posėdžio metu teigia, kad pinigus perdavė atsakovui, tačiau remiantis baudžiamojoj byloje esančiais duomenimis, atsakovai teigė, kad buvo sumokėti pinigai trečiajam asmeniui A. S.. A. S. teigia, kad jam buvo perduota 13000 EUR, o atsakovai teigia, kad perdavė 279 000 Lt. Visos šalys teigia, kad šie pirkimo–pardavimo sandoriai buvo sudaryti siekiant padėti A. S.. Kaip minėta, pirkimo–pardavimo sutartimi pardavėjas įsipareigoja perduoti daiktą pirkėjui nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas – priimti daiktą ir sumokėti už jį nustatytą (sutartą) kainą. Taigi daikto pardavimas reiškia nuosavybės teisių į daiktą ir nupirkto daikto realų perdavimą. Tik esant šiai juridinių faktų sudėčiai pirkėjas pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu tampa teisėtu daikto savininku. Šiuo atveju atsakovai negali būti laikomi teisėtais automobilių savininkais, nes byloje nėra įrodymų, kad už automobilius sumokėjo pinigus ieškovams ir, kaip nustatyta byloje, automobiliai atsakovams nebuvo perduoti. Todėl esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad nėra pagrindo teigti, kad pirkėjai įvykdė visas pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas. LR CK 4.49 str. 1 d. numato, kad daikto įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus įgyja nuo jų perdavimo įgijėjui momento. Tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu atsakovai nurodė, kad jiems perkant automobilius, trečiasis asmuo A. S. pažadėjo, kad tuos automobilius perpirks. Iš esmės tarp šalių susiklostė paskoliniai santykiai ir ieškovai neketino parduoti, o atsakovai neketino pirkti automobilių. Pažymėtina, kad iš šalių veiksmų darytina išvada, kad ieškovai nesiekė perduoti automobilius, o atsakovai nesiekė perimti jų realų valdymą bei naudojimą, t. y. nebuvo įvykdytos visos pirkimo–pardavimo sutarties sąlygos. Atsakovų motyvas, kad pinigai už automobilius iš anksto buvo perduoti trečiajam asmeniui A. S., neduoda pagrindo pripažinti, kad pirkimo–pardavimo sutarties sąlygos yra įvykdytos, nes pirkimo–pardavimo sutartis atsakovai pasirašė tiesiogiai su ieškove L. U. ir R. M. įgaliotu asmeniui, tačiau pinigų ieškovams neperdavė bei nesiekė, kad automobiliai jiems būtų perduoti.

14Vykdant sandorį savo valią išreiškia ne tik šalis, kuri vykdo, bet ir šalis, kuri priima įvykdymą, todėl turi būti akivaizdi šalių valia ne tik sudaryti, bet ir įvykdyti sandorį. Konstatuotina, kad pirkimo–pardavimo sutartys yra apsimestinės ir negaliojančios nuo jų sudarymo momento, kadangi 2010-09-14 automobilių pirkimo–pardavimo sandoriai buvo sudaryti formaliai ir šalys neketino vykdyti ir nevykdė šių pirkimo–pardavimo sutarčių sąlygų (CK 1.87 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, ieškinys tenkintinas, o priešieškinis atmestinas.

15Pagal CK 1.87 straipsnio 1 dalį, jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Tai reiškia, kad apsimestinio sandorio atveju laikomas galiojančiu tikrasis sandoris, kurio padarinių siekė kuri nors iš sandorio šalių. Jis vertintinas pagal tikrąją, o ne pagal išoriškai išreikštą jį sudariusių asmenų valią. Tokį sandorį sudariusių šalių valia, išreikšta išorine forma, neatitinka šalių tikrųjų ketinimų, nes jo sudarymo metu buvo ketinimas sudaryti sandorį, pridengiantį tikrąją sandorio šalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje D. R. v. O. A. ir kt., bylos Nr. 3K-3-1351/2001; 2002 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje J. B. v. F. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-571/2002; 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje R. D. v. O. D., bylos Nr. 3K-3-653/2006; 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje V. R. v. M. B., bylos Nr. 3K-3-228//2009; kt.).

16Kaip byloje nustatyta, ginčijamomis sutartimis pardavėjai neperdavė daikto pirkėjui, sandoriai apsimestiniai ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų. Ieškovai ir tretieji asmenys teigia, kad sandoris buvo siejamas su trečiojo asmens A. S. paskoliniais įsipareigojimais, ir iš tikrųjų sandoriais šalys siekė užtikrinti trečiojo asmens A. S. paskolos grąžinimą. Tačiau konstatuotina, kad šiuo atveju neatsiranda įkeitimo teisinių santykių. CK 4.198 straipsnyje numatyta, kad įkeitimas – tai esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo įvykdymą užtikrinantis kilnojamojo daikto ar turtinių teisių įkeitimas, kai įkeitimo objektas perduodamas kreditoriui, trečiajam asmeniu ar paliekamas įkaito davėjui. CK 4.209 str. 2 d. nurodyta, kad kai įkeitimo objektas perduodamas trečiajam asmeniui arba paliekamas įkaito davėjui, įkeitimo sutartis ir įkeitimo objekto savininko vienašalis pareiškimas įkeisti daiktus ar turtines teises įforminami surašant įkeitimo lakštą, kuris tvirtinamas notaro ir registruojamas hipotekos registre. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų taisyklių nesilaikymas įkeitimo sutartį daro negaliojančią. Automobilių pirkimo–pardavimo sandorius pripažinus apsimestiniais, pažymėtina, kad tarp šalių sudaryti sandoriai turi įkeitimo požymių, tačiau neįforminus įstatymų nustatyta tvarka, šio sandorio taisyklių negalima taikyti.

17Pripažinus sandorį negaliojančiu, šiuo atveju taikytina restitucija (CK 6.145 str. 1 d.), t. y. kiekviena sandorio šalis privalo grąžinti kitai šaliai visa, ką pagal sandorį yra gavusi, t. y. šalys grąžinamos į padėtį, buvusią iki sandorio sudarymo. CK 6.146 straipsnyje nustatyta bendroji taisyklė, kad restitucija taikoma natūra. Esant nurodytoms aplinkybėms, taikytina restitucija ir L. U. grąžintinas automobilis BMW Z4, valstybinis Nr. ( - ) o ieškovui R. M. – automobilis BMW 530, valstybinis Nr. ( - ) Kadangi pinigai už automobilius ieškovams perduoti nebuvo ir šią aplinkybę nurodė ieškovai, o atsakovai šią aplinkybę pripažino ikiteisminio tyrimo metu, todėl iš ieškovų atitinkamos sumos atsakovams negali būti priteisiamos (CPK 178 str. 185 str.).

18Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos atsakovams Klaipėdos apygardos teismo

192011-02-17 nutartimi ieškovų reikalavimams užtikrinti, paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (LR CPK 150 str. 3 d.).

20Kadangi ieškinys tenkintinas, ieškovams iš atsakovų priteistinos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d.). Nustatyta, kad ieškovė L. U. sumokėjo 1440 Lt žyminio mokesčio (b. l. 6), R. M. – 5980 Lt žyminio mokesčio (b. l. 7). Už advokato paslaugas R. M. sumokėjo 1815 Lt (b. l. 98), L. U. – 1815 Lt (b. l. 99), todėl iš atsakovo A. N. priteisti 7795 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui R. M., iš atsakovo J. N. priteisti 3255 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei L. U. (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d.).

21Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 270 straipsniu,

Nutarė

22ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti.

23Pripažinti negaliojančia 2010-09-14 transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp ieškovės L. U. ir atsakovo J. N. dėl automobilio BMW Z4, valstybinis Nr. ( - ) pardavimo už 48 000 Lt.

24Pripažinti negaliojančia 2010-09-14 transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp ieškovo R. M. ir atsakovo A. N. dėl automobilio BMW 530, valstybinis Nr. ( - ) pardavimo už 249 000 Lt.

25Taikyti restituciją ir L. U. grąžinti automobilį BMW Z4, valstybinis Nr. ( - ) o ieškovui R. M. – automobilį BMW 530, valstybinis Nr. ( - )

26Priteisti iš atsakovo A. N. 7795 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui R. M..

27Priteisti iš atsakovo J. N. 3255 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei L. U..

28Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos apygardos teismo 2011-02-17 nutartimi, palikti galioti iki sprendimo įvykdymo.

29Sprendimas per 30 d. nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas... 2. ieškovai L. U. ir R. M. kreipėsi į teismą su prašymu: 1) pripažinti... 3. Atsiliepimu į ieškinį trečiasis asmuo A. S. prašo ieškinį tenkinti.... 4. Atsiliepimu į ieškinį trečiasis asmuo A. S. prašo ieškovų ieškinį... 5. Atsiliepimu į ieškinį atsakovas A. N. prašo ieškinio netenkinti. Nurodo,... 6. Atsiliepimu į ieškinį atsakovas J. N. prašo ieškinį atmesti ir priteisti... 7. Atsakovai A. N. ir J. N. pateikė priešieškinį, kuriuo prašo: pagal... 8. Atsiliepimu į priešieškinį ieškovai R. M. ir L. U. prašo priešieškinį... 9. Ieškinys tenkintinas. Priešieškinis atmestinas.... 10. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė L. U. pagal 2010-09-14... 11. Įrodinėjimo procesas civilinėje byloje vyksta nuosekliai ir tam tikrais... 12. Kai kyla ginčas dėl sandorio – tam tikros sutarties – rūšies,... 13. Tai reiškia, kad šioje byloje sprendžiant klausimą ar pirkimo-pardavimo... 14. Vykdant sandorį savo valią išreiškia ne tik šalis, kuri vykdo, bet ir... 15. Pagal CK 1.87 straipsnio 1 dalį, jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui... 16. Kaip byloje nustatyta, ginčijamomis sutartimis pardavėjai neperdavė daikto... 17. Pripažinus sandorį negaliojančiu, šiuo atveju taikytina restitucija (CK... 18. Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos atsakovams Klaipėdos apygardos... 19. 2011-02-17 nutartimi ieškovų reikalavimams užtikrinti, paliktinos galioti... 20. Kadangi ieškinys tenkintinas, ieškovams iš atsakovų priteistinos jų... 21. Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 270 straipsniu,... 22. ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti.... 23. Pripažinti negaliojančia 2010-09-14 transporto priemonės pirkimo–pardavimo... 24. Pripažinti negaliojančia 2010-09-14 transporto priemonės pirkimo–pardavimo... 25. Taikyti restituciją ir L. U. grąžinti automobilį BMW Z4, valstybinis Nr. (... 26. Priteisti iš atsakovo A. N. 7795 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui R. M..... 27. Priteisti iš atsakovo J. N. 3255 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei L. U..... 28. Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos apygardos teismo... 29. Sprendimas per 30 d. nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu...