Byla 2-29-637/2016

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Audronė Gaižutienė,

2sekretoriaujant Vilmai Petraitienei, Dovilei Radžienei, Rūtai Žuvininkaitei, Rimai Sankauskaitei, Linai Vaitkutei,

3dalyvaujant ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atstovui T. B., V. Z.,

4atsakovės Neringos savivaldybės administracijos ir Neringos savivaldybės atstovui advokatui Linui Žukauskui,

5atsakovės Klaipėdos regiono keliai atstovams vadovui P. K., advokatui Virgilijui Kaupui,

6atsakovės Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento atstovei R. K.,

7trečiojo asmens Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos atstovei G. Č.,

8trečiojo asmens Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos atstovei R. K.,

9trečiojo asmens Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atstovui A. U.,

10trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei R. V.,

11trečiojo asmens Valstybės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovei Ž. S.,

12viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovams Neringos savivaldybės administracijai, Neringos savivaldybei, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, VĮ „Klaipėdos regiono keliai“, UAB „Cowi Lietuva“, dėl statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo, tretieji asmenys byloje Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, Nacionalinei žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai, institucija duodanti išvadą byloje Lietuvos Respublikos Valstybinė kultūros paveldo komisija,

Nustatė

13ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama įpareigoti atsakovę VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos Neringos savivaldybės administracijos, Neringos savivaldybės, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento, VĮ „Klaipėdos regiono keliai“, UAB „Cowi Lietuva“ lėšomis nugriauti žemės sklype, esančiame ( - ), Neringoje, pastatytą garažą su kelių priežiūros medžiagų sandėliu, užfiksuotą 2013 m. balandžio 10 d. faktinių duomenų patikrinimo vietos akte Nr. FAK-456 (16.31), sutvarkyti statybvietę, teismo sprendime nurodyti, jog atsakovei VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ neįvykdžius teismo sprendimo per teismo sprendime nurodytą terminą, ieškovė turi teisę pati nugriauti pastatytą garažą su kelių priežiūros medžiagų sandėliu ir sutvarkyti statybvietę, reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovų.

14Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2007 m. gruodžio 28 d. Klaipėdos apygardos administracinis teismas priėmė sprendimą ir panaikino ginčo teritorijos, t.y. Neringos savivaldybės tarybos 2000-11-10 sprendimu Nr. 109 „Dėl teritorijos ( - )Neringa, detaliojo plano patvirtinimo“, patvirtintą detalųjį planą ir statybos leidimą, kurio pagrndu atsakovas VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ vykdė ginčo statinio, t.y. garažo ir sandėlio, esančio ( - )Neringoje, statybą. Teigia, kad ginčo statinys pastatytas panaikinto statybos leidimo pagrindu, todėl vadovaujantis Statybos įstatymo 28 1 straipsniu teismas turi priimti sprendimą, kurio pagrindu būtų pašalinti padariniai atsiradę pagal neteisėtai išduotą statybas leidžiantį dokumentą. Teigia, kad šiuo metu galiojantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimas Nr. 702 numato, kad ginčo objektas turi būti iškeltas iš ginčo teritorijos. Siūlo nustatyti atsakovui 12 mėnesių terminą kaltų asmenų lėšomis nugriauti ginčo objektą ir pašalinti statybų padarinius. Pažymi, kad šiuo metu galiojantys teritorijų planavimo dokumentai nenumato galimybės, kad ginčo objektas gali stovėti iki bus išspręstas klausimas dėl jo perkėlimo. Nurodė, kad planuojama keisti Kuršių nerijos teritorijų planavimo dokumentus, tačiau aplinkybė, jog planuojama pradėti teritorijų planavimo dokumentų keitimo procedūrą nereiškia, kad dabar galiojantys teritorijų planavimo dokumentai yra negaliojantys, todėl jų turi būti paisoma. Mano, kad Valstybės saugomų teritorijų tarnyba nėra vienas iš kaltų asmenų, kurių lėšomis statitiniai turėtų būti nugriauti, kadangi saugomų teritorijų tarnyba nedalyvavo rengiant neteisėtus administracinius aktus, t.y. teritorijos detaliojo plano. Nurodė, kad neturi duomenų kada Kuršių nerijos teritorijų planavimo dokumentai bus pakeisti.

15Atsakovės Neringos savivaldybės administracijos ir Neringos savivaldybės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad nesutinka su pareikštu ieškiniu. Nesutinka, jog šiuo metu galiojantys teritorijų planavimo dokumentai reikalauja nugriauti ginčo objektą ar nesuteikia galimybės ginčo objektui stovėti iki bus nuspręsta ginčo objektą perkelti kitur. Nurodo, kad šiuo metu galiojančiame Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 702, yra aiškiai nustatyta kada galimas ginčo objekto iškėlimas arba nugriovimas, t.y. ginčo objektas iš ginčo teritorijos gali būti pašalintas tik radus kitą teritoriją, kurioje statinys gali stovėti. Mano, kad šiuo metu nėra aišku kur būtų galima perkelti ginčo objektą, nėra priimti konkretūs sprendimai dėl Kuršių nerijos teritorijų planavimo dokumentų, todėl pastačius ar perkėlus ginčo objektą į kitą vietą rizikuojama, kad naujai pastatytas statinys gali būti pripažintas kaip neteisėtas statinys. Nurodo, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija yra netinkamas ieškovas byloje, kadangi administracinės kompetencijos teismai pasisakydami dėl subjektų, kurių sprendimai Kuršių nerijos teritorijų planavimo dokumentų tvirtinimo ir išdavimo procedūrose pripažinti neteisėtais, konstatavo, kad vienas iš kaltų subjektų yra Klaipėdos apskrities viršininko administracija, kurios teises ir pareigas perėmė ieškovė - Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, todėl teigia, kad ieškovas yra vienas iš tų asmenų, kurių lėšomis neteisėtos statybos padariniai turi būti šalinami, todėl prašo pripažinti, kad ieškinys pareikštas netinkamo ieškovo. Teigia, kad ieškovas, prašydamas taikyti solidarią atsakovų atsakomybę, nepagrindžia kodėl tokio pobūdžio atsakomybė turi būti taikoma, todėl mano, kad ieškinys turėtų būti atmestas šiuo pagrindu, kadangi ieškovė neparašo taikyti dalinės atsakomybės atsakovų atžvilgiu.

16Atsakovės Klaipėdos regiono keliai vadovas P. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ginčo objektas reikalingas viešajam interesui tenkinti - kelių priežiūrai vykdyti. Teigia, kad kol nėra nuspręsta kur perkelti ginčo objektą, sprendimas dėl nugriovimo neturėtų būti priimamas. Mano, kad sprendimas byloje turi būti atidėtas iki naujo Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano parengimo, kuriuo turėtų būti pasisakyta dėl ginčo objekto. Teigia, kad šiuo metu garažai nėra naudojami, o druskų sandėlio statyba nėra baigta, jis nėra naudojamas.

17Atsakovės Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad kad departamentas dalyvavo išduodamas sąlygas detaliajam planui rengti, jam pritardamas. Mano, kad atsakovo veiksmai nagrinėjamu atveju nesudarė pagrindo pasekmių kilimui dėl ko ieškinys turėtų būti atmestinas. Teigia, kad tikslingą ginčą spręsti taikiai. Nurodė, kad atsakovė nebuvo institucija išdavusi nuginčytą statybos leidimą ar ginčo objekto statybos projektavimo sąlygas. Nurodė, kad kaltų asmenų, kurių lėšomis statiniai turėtų būti nugriauti atsakomybė turėtų būti nustatinėjama individualiai. Pateiktame atsiliepime į ieškinį (1 t., b. l. 47) prašo taikyti ieškinio senatį, nors teismo posėdžio metu, tokio prašymo nepalaikė.

18Atsakovė UAB „Vakarų projektai“ 2013-09-24 teismo nutartimi pakeista į atsakovę UAB „Cowi Lietuva“. Atsakovė UAB „Cowi Lietuva“ atsiliepimo per nustatytą terminą nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.

19Trečiojo asmens Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos atstovė nurodė, kad pagal dabar galiojančius Kuršių nerijos teritorijų planavimo dokumentus ginčo objektas gali stovėti, kadangi iš minėtų dokumentų galima spręsti, kad ginčo objektas turi būti nugriautas tik radus vietą kur jį galima perkelti. Teigia, kad šiuo metu vyksta Kuršių nerijos plano patikslinimo darbai, kuriuos atlikus gali būti nustatyta, kad ginčo objektas gali stovėti ginčo teritorijoje. Atkreipė dėmesį, kad ginčo objektas būtinas kelių priežiūrai vykdyti, viešajam interesui apsaugoti. Prašo ieškinį atmesti.

20Trečiojo asmens Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos atstovė teismo pasėdžio metu nurodė, kad palaiko ieškovės ieškinį. Teigia, kad pagal šiuo metu galiojantį Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 702 patvirtintą Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą, Kuršių nerijos generalinio plano schemą, ginčo teritorijoje numatyta kita paskirtis, t.y. teritorija priskirta gyvenvietės bendro naudojimo žaliesiems plotams ir želdiniams. Nurodo, kad ginčo teritorijoje esantys pastatai yra pažymėti kaip nukeltini, joje numatyta įsteigti valčių ir jachtų prieplauką, paversti renginių vieta. Nurodė, kad Lietuvos Vyriausybės nutarime „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano patvirtinimo“ 9.2.3.6 punkte numatytos galimybės iškelti ginčo objektą į teritoriją, esančią ( - ) Neringoje, institucija dalyvautų derybose dėl minėto punkto įgyvendinimo. Paaiškino, kad Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija dalyvauja derinant teritorijos detalųjį planą, teikdama rekomendacijas ir išvadas, bei dalyvauja vedant derybas dėl taikos sutarties sudarymo. Teigia, kad Lietuvos Vyriausybės nutarime „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano patvirtinimo“ 9.2.3.6 punktas gali būti realizuojamas tiek nugriaunat ginčo objektą ir pastatant kitoje vietoje, tiek statant objektą kitoje vietoje ir tuo pačiu metu griaunat ginčo objektą.

21Trečiojo asmens Valstybės saugomų teritorijų tarnybos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad institucija ieškojo alternatyvų byloje ginčą spręsti taikiai. Nurodė, kad Lietuvos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimo „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano patvirtinimo“ nuostatai turi būti aiškinami atsižvelgiant į visus punktus. Teigia, kad buvo siūlyta perkelti ginčo objektą - ( - )Neringoje, esantį sklypą, tačiau VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ nurodė, kad ginčo objekto perkėlimas padidintų įmonės finansinius nuostolius, nes perkeliant statinį turėtų būti nugriautas esamas pastatas ir kitoje vietoje pastatytas kitas, pažymint, kad būtų tikslinga ginčo objektą palikti ginčo teritorijoje. Patvirtina, kad vykdant 2015 m. gegužės 5 d. Aplinkos ministro pavedimą, Valstybės saugomų teritorijų tarnyba pradėjo Kuršių nerijos nacionalinio parko Tvarkymo plano tikslinimo (korektūros) procesą, tačiau pagal programą numatytų darbų eigai trukdo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos. Teigia, kad esant teismų sprendimams, kad ginčo objekto statyba nebuvo galima pagal ankščiau galiojusius Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijų planavimo dokumentus, atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu galiojančiame teritorijų planavimo dokumente ginčo objektą įpareigojama nugriauti, prašo ieškinį tenkinti.

22Trečiojo asmens Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad šiuo metu reikia vadovautis galiojančiu Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijų planavimo dokumentu, Lietuvos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano patvirtinimo“ pagal kurio sąlygas turi būti parengta Kuršių nerijos nacionalinio parko detaliojo plano koncepcija. Nurodė, kad koncepcijos sukūrimas nesukuria jokių padarinių. Teigia, kad Lietuvos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimo „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano patvirtinimo“ 9.2.3.6 punkte nurodomas ne reikalavimas, o galimybė iškelti ginčo objektą į kitą vietą, nurodant, kad įvertinus naujo statinio statybos ir statybos planavimo sąnaudas statybos objekto vieta gali būti keičiama, nustatant, kad nugriovimas galimas tik ginčo objektą pastačius kitoje vietoje. Mano, kad dėl ginčo objekto minėtame punkte yra aiškiai pasisakyta, todėl ieškinys turi būti atmestas.

23Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ ginčo statinio žemės sklypą panaudos sutarties pagrindu valdo nuo 2004 m. Teigia, kad VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ prašymu atsakovei gali būti suteikiamas kitas sklypas panaudos pagrindais. Nurodė, kad panaudai perduodami žemės sklypai formuojami pagal teritorijos detalųjį planą.

24Išklausius byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, ištyrus rašytinius įrodymus, nustatyta, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2007-12-28 sprendimu patenkino Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro prašymą ir panaikino Neringos savivaldybės tarybos 2000-11-10 sprendimą Nr.109 „Dėl teritorijos ( - ) gyv., Neringa, detaliojo plano patvirtinimo“, panaikino Neringos savivaldybės administracijos 2004-04-30 išduotą VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ projektavimo sąlygų sąvadą Nr.24 gamybinių- buitinių patalpų rekonstrukcijai, garažo su kelio priežiūros medžiagų sandėlio naujai statybai adresu ( - ), Neringa; panaikino Neringos savivaldybės administracijos 2004-08-19 VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ išduotą statybos leidimą Nr.51 gamybinių- buitinių patalpų rekonstrukcijai, garažo su sandėliu statybai adresu ( - ); sprendime nurodant, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracija, atlikdama teritorijų planavimo priežiūrą, patikrino teritorijos prie Gintaro įlankos Juodkrantėje ( šiaurinėje dalyje) detalųjį planą, parengtą UAB „Vakarų projektai“ Neringos savivaldybės užsakymu ir pateikė išvadą, kad parengtą detalųjį planą galima tvirtinti nustatytąja tvarka, tačiau ginčijamo detaliojo plano sprendiniai prieštarauja Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų 4, 6.6 bei 11 punktams, detalusis planas neteisėtas, nes prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2008-10-30 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sprendimą paliko nepakeistą (prijungta civilinė byla Nr.I-22-162/2007); Klaipėdos apskrities viršininko administracija 2009-05-15 sprendimu Nr. 2-1538-(2.20) įpareigojo VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ pašalinti neteisėtos statybos padarinius ir atstatyti pagal 2004-08-19 statybos leidimą Nr. 51 rekonstruotus statinius į iki rekonstrukcijos buvusią padėtį, o naujai statomus nugriauti per 4 mėnesius nuo šio reikalavimo gavimo (1 t., b. l. 20). 2012-06-01 Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr.2A-815-125/2012 yra nurodęs, jog panaikinus išduotą statybos leidimą reikalavimas pašalinti neteisėtos statybos padarinius yra teisėtas ( prijungta civilinė byla Nr.2-6-730/2011); ieškovė 2013-04-10 atliko patikrinimą adresu ( - ), Neringoje, ir surašė 2013-04-10 faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-456 (16.31) (1 t., b. l. 12-15). Žemės sklypas, unikalus ( - ), esantis ( - ), priklauso Lietuvos Respublikai (1 t., b. l. 16-17). Administracinis pastatas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ), Neringoje nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, jis patikėjimo teise nuo 1997-03-13 perduotas VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ (1 t., b. l. 18-19). Prieš pateikdama ieškinį, ieškovė kreipėsi į Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą prie Aplinkos ministerijos, prašydama pateikti išvadas kokiu būdu ir kaip turėtų būti pašalinti neteisėtų statybų padariniai, kad jie atitiktų Kuršių nerijos nacionalinio parko (toliau tekste- KNNP) tvarkymo plano sprendinius ir teisės aktų reikalavimus. 2012-07-05 Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos rašte Nr. (5)-V3-1724(2.8) nurodyta, kad yra galimybė druskų sandėlį pastatyti kitoje vietoje, o tam turėtų būti parengtas vietos (NFu kraštovaizdžio tvarkymo zonos), į kurią numatyta perkelti druskų sandėlį, detalusis planas. Konstatuojant, kad į numatytą vietą galima perkelti esamą pastatą, t.y. tuo pačiu metu vienoje vietoje galima vykdyti statybos, kitoje – esamo pastato likvidavimo darbus. Nurodant, kad galima ir alternatyva, t.y. galėtų būti parengtas detalusis planas ir naujo druskų sandėlio projektas, o tai reikštų, kad naujoje vietoje (NFu kraštovaizdžio tvarkymo zonoje) galėtų būti statomas naujas pastatas, o jį pastačius, senasis (esamas) druskų sandėlis- nugriautas (1 t., b. l. 21-23).

25Dėl teisės kreiptis į teismą dėl statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo

26Klaipėdos miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, 2014 m. vasario 24 d. nutartimi civilinę bylą nutraukė, laikydamas, kad ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė ir ne tam asmeniui, kuris turėtų pagal ieškinį atsakyti, nenurodydamas jokios procesinės teisės normos. Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartį panaikino ir civilinę bylą perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

27Civilinio proceso kodeksas numato, jog ieškovui nesutikus būti pakeistam kitu asmeniu arba nesutikus pakeisti atsakovo, teismas bylą nagrinėja iš esmės ir priima sprendimą (Civilinio proceso kodekso 45 straipsnis). Teismas sutinka su atsakovų argumentu, kad ankstesnės sudėties teismas netinkamai taikė šią procesinę normą, todėl teismo posėdžio metu ieškovo atstovui patvirtinus, kad ieškovas nesutinka būti pakeistas ir laiko, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus yra tinkamas ieškovas, reikalavimai pareikšti ieškovo pasirinktiems atsakovams, bylą išnagrinėjo iš esmės ir šiuo klausimu pasisako teismo sprendime.

28Nors atsakovai teismo posėdžio metu išreiškė nesutikimą su Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi, tačiau teismas visiškai sutinka su aukštesnės instancijos įsiteisėjusio procesinio sprendimo argumentais, t.y. dėl to, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos laikytina tinkama ieškove nagrinėjamoje byloje. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas vykdomas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka. Procedūrų, susijusių su statybos pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus padarinių šalinimu, atlikimo tvarką nustato Aplinkos ministerija (Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 281 straipsnio 8 dalis). Būtent Inspekcijai suteikta teisė kreiptis į teismą dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo (kreipimosi į teismą galiojusio Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 281 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nagrinėjamoje byloje ieškovės reikalavimo teisė kyla ir iš Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2009 m. gegužės 15 d. priimto sprendimo Nr. 2-1538-(2.20) „Dėl reikalavimo pašalinti neteisėtų statybų Kuršių Nerijoje padarinius“, juo iš statytojo VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ buvo pareikalauta nugriauti pagal Neringos savivaldybės administracijos 2004 m. rugpjūčio 19 d. statybos leidimą Nr. 51 pastatytus statinius per 4 mėnesius nuo šio reikalavimo gavimo. Kadangi reikalavimas nebuvo įvykdytas, ieškovė, kaip Klaipėdos apskrities viršininko administracijos funkcijų teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros srityje perėmėja, pagrįstai turėjo teisę kreiptis į teismą dėl jo neįvykdymo pasekmių taikymo ir siekti, kad neteisėtai pastatytas ginčo statinys būtų nugriautas. Pažymėtina, kad VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ ginčijant Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2009 m. gegužės 15 d. sprendimą atsakovu civilinėje byloje Nr. 2-6-730/2011 buvo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Pažymėtina, kad priešieškinys, kuriame būtų Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai pareikšti tam tikri reikalavimai, šioje byloje nebuvo pateiktas.

29Dėl įpareigojimo šalinti statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinius

30Civilinio proceso kodekso 182 straipsnio 2 punkte įtvirtinta prezumpcija, kad nereikia įrodinėti aplinkybių nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai), todėl šioje byloje įsiteisėjusiais Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007-12-28 sprendimu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-10-30 sprendimu, Klaipėdos apygardos teismo 2012-06-01 sprendimu nustatytos aplinkybės yra prejudicinės galios.

31Aukščiausiojo teismo praktikoje pasisakyta, kad nepriklausomai nuo to, kada savavališka statyba pradėta, ji vis tiek lieka savavališka, t.y. neteisėta, ir jos padariniams šalinti taikytini įstatymai, galiojantys savavališkos statybos šalinimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008-10-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2008).

32Civilinio Kodekso 4.103 straipsnio (2010 m. liepos 2 d. redakcija), reglamentuojančio statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, civilines teisines pasekmes, 3 dalyje įtvirtinta, kad statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą, teismas išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimą reglamentuoja Statybos įstatymo 281 straipsnis. 2010 m. liepos 2 d. įstatymu Nr. XI-992 buvo iš esmės pakeistos Statybos įstatymo normos, reglamentuojančios savavališkų ir neteisėtų statybų padarinių šalinimą, kartu įtvirtinant, kad šios normos taikomos ir santykiams, atsiradusiems iki jų įsigaliojimo (2010 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XI-992 24 straipsnis). Taigi dėl neteisėtos statybos teisinių padarinių sprendžiama pagal teismo sprendimo priėmimo metu galiojantį teisinį reglamentavimą.

33Galiojančio Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 281 straipsnio „Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 2 dalis (2015 m. gegužės 14 d. įstatymo Nr. XII-1713 red., galiojanti nuo 2016 m. balandžio 1 d.) nustato, kad teismui savo sprendimu panaikinus statybą leidžiančio dokumento galiojimą, jis savo sprendimu gali:

341) įpareigoti statytoją (užsakovą), jeigu jo nėra, – statinio ar jo dalies savininką, valdytoją, naudotoją, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje pastatytas ar statomas statinys (jo dalis), savininką, valdytoją ar naudotoją per nustatytą terminą teismo pripažintų kaltais asmenų lėšomis nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę;

352) įpareigoti statytoją (užsakovą) ar kitą šios dalies 1 punkte nurodytą asmenį per nustatytą terminą teismo pripažintų kaltais asmenų lėšomis išardyti perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ar atstatyti (atkurti) kultūros paveldo statinį (jo dalį) arba statinį (jo dalį), kurį (kurią) nugriovus (išardžius) buvo pažeistas viešasis interesas;

363) leisti šios dalies 1 punkte nurodytam asmeniui per nustatytą terminą pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti statinį ar jo dalį, jeigu toks statinio perstatymas ar pertvarkymas yra galimas pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams; šių veiksmų per nustatytą terminą neatlikus, – vykdyti šios dalies 1 ar 2 punkte nurodytus reikalavimus;

374) įpareigoti kompetentingas institucijas per nustatytą terminą pagal statytojo (užsakovo) ar kito šios dalies 1 punkte nurodyto asmens tinkamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją (jeigu tai būtina), jeigu statinio statyba nepažeidžia galiojančių detaliųjų planų ar žemės valdos projektų (jeigu jie privalomi), taip pat bendrųjų planų ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinių ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams, išduoti naują statybą leidžiantį dokumentą tuo atveju, kai statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas neteisėtai dėl kompetentingų institucijų neteisėtai atliktų procedūrų.

38Aktualią bendrosios kompetencijos teismų praktiką statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo, kai statyba buvo pradėta, bylose formuojantis Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas Statybos įstatymo 281 straipsnyje įtvirtintų nuostatų taikymo svarbius aspektus, nuosekliai laikosi pozicijos, kad, nesant galimybės įteisinti neteisėtų statybų, vienintelis teisėtas galimas neteisėtos statybos padarinių šalinimo būdas yra įpareigojimas statinius nugriauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-20/2012; 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2013; 2013 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2013). Pažymima, kad statinio nugriovimas, kaip neteisėtų statybų šalinimo priemonė, pripažįstamas proporcingu ir Europos Žmogaus Teismo jurisprudencijoje. Byloje Hamer prieš Belgiją buvo pažymėta, kad ekonomikos (finansiniai) imperatyvai ir netgi kai kurios prigimtinės teisės, tokios kaip teisė į nuosavybę, neturėtų nusverti aplinkos apsaugos imperatyvų ir būtinybės užtikrinti viešojo intereso apsaugą, ypač tais atvejais, kai valstybė teisinėmis priemonėmis yra nustačiusi atitinkamą statybos režimą (žr. Hamer v. Belgija, no. 21861/03, 27 November 2007) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2014).

39Taigi Statybos įstatyme nustatytas teisinis reguliavimas dėl statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo apima iš esmės skirtingas situacijas, kurias turi identifikuoti teismas, priimdamas sprendimą dėl statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo būdo, kai teismo sprendimu panaikintas statybą leidžiančio dokumento galiojimas. Teismas turi įvertinti, pirma, ar statyti statinius (jų dalis) toje vietoje apskritai yra draudžiama, o nustatyti pažeidimai objektyviai gali būti pašalinami tik nugriaunant ar išardant statinius (jų dalį), ir, antra, ar statyti statinius (jų dalis) toje vietoje iš esmės leidžiama, o nustatyti pažeidimai objektyviai gali būti ištaisomi suteikiant statytojui ar kitiems įstatyme nurodytiems asmenims galimybę per nustatytą terminą pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti statinį ar jo dalį ((Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. birželio 13d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-134-916/2016).

40Nagrinėjamoje byloje nebegali kilti ginčas dėl to, kad ginčo objektas- garažas su kelių priežiūros medžiagų sandėliu, pastatytas (87 procentas baigtumo – Klaipėdos apygardos teismo 2012-06-01 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-815-125/2012) žemės sklype, esančiame ( - ), Neringoje, pažeidžiant statybą reglamentuojančiuose aktuose nustatytas procedūras bei materialiuosius reikalavimus, kadangi įsiteisėjusiais anksčiau paminėtais teismo sprendimais nustatytos aplinkybės negali būti nagrinėjamos ir vertinamos iš naujo. Tik, atsižvelgiant į teisinio reglamentavimo pokyčius nuo neteisėtų administracinių aktų priėmimo iki statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo momento, turi būti išnagrinėti teritorijos teisinio režimo ypatumai, nulemiantys prielaidas tokio pastato statybai.

41Ginčo objekto teritorijai taikomo režimo ypatumai

42Kuršių nerijos nacionalinis parkas (KNNP) įsteigtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos - Atkuriamojo Seimo 1991 m. balandžio 23 d. nutarimu (Nr. I-1244 “Dėl Dzūkijos, Kuršių nerijos, Žemaitijos nacionalinių parkų, Trakų istorinio nacionalinio parko ir Viešvilės valstybinio rezervato įsteigimo” - vertingiausiam gamtiniu bei kultūriniu požiūriu Lietuvos pajūrio kraštovaizdžio kompleksui ir etnokultūriniam paveldui išsaugoti, tvarkyti bei tausojamai naudoti. 2000 m. gruodžio 2d. Kuršių nerija, kaip bendras dviejų valstybių objektas, įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Valstybinių parkų steigimo tikslai yra išsaugoti gamtiniu ir kultūriniu požiūriais vertingą kraštovaizdį, tipiškas arba unikalias ekosistemas, atkurti sunaikintus ir pažeistus gamtinius bei kultūrinius kompleksus ir objektus (vertybes), sudaryti sąlygas moksliniams tyrimams gamtos ir kultūros paveldo apsaugos srityse, propaguoti ir remti Lietuvos regionų etnokultūros tradicijas, sudaryti sąlygas rekreacijai, pirmiausia pažintiniam turizmui, plėtoti aplinkosauginį švietimą, propaguoti ekologinę žemdirbystę ir įgyvendinti kitus valstybinių parkų nuostatuose numatytus jų steigimo tikslus (Saugomų teritorijų įstatymo 12 str. 1 d.). Valstybiniuose parkuose draudžiama arba ribojama veikla, galinti pakenkti saugomiems kompleksams ir objektams (vertybėms), taip pat rekreaciniams ištekliams. Aktualios redakcijos Saugomų teritorijų įstatymo 13 str. 2 d. 4 d. numato, kad Valstybiniuose parkuose draudžiama statyti statinius valstybinių parkų tvarkymo planuose (planavimo schemose) ir bendrojo planavimo dokumentuose nenustatytose vietose.

43Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. 308 patvirtinti Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatai (toliau – ir Nuostatai), Aplinkos ministro 2002 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. 439 patvirtintas Kuršių nerijos nacionalinio parko apsaugos reglamentas (toliau – ir Reglamentas). Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 27 d. nutarime pabrėžė, jog Kuršių nerijos nacionalinis parkas tvarkomas pagal Vyriausybės patvirtintą Kuršių nerijos nacionalinio parko schemą (generalinį planą). Konstitucinis Teismas konstatavo, kad jokie su Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijos administravimu (inter alia su gyvenviečių detaliaisiais planais, miškotvarka, žemėtvarka, vandens ūkiu, gyvenviečių planavimu, kaimų regeneravimu, rekreacija, kelių bei inžinerinėmis komunikacijomis ir pan.) susiję sprendimai negalėjo būti priimami neatsižvelgiant į nurodytą Vyriausybės patvirtintą planavimo schemą ir negalėjo prieštarauti šios schemos sprendiniams.

44Įsiteisėjusiais anksčiau paminėtais Klaipėdos apygardos, Klaipėdos apygardos administracinio teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teismų sprendimais nustatyta, kad Neringos savivaldybės tarybos 2000 m. lapkričio 10 d. sprendimu Nr. 109 patvirtinto detaliojo plano sprendiniai, numatantys ( - ) poilsio paskirties priestato, penkių boksų garažo kelių priežiūros mašinoms laikyti statybą, (toje vietoje, kur KNNP planavimo schemoje (generaliniame plane) numatyta renginių aikštelė), akivaizdžiai prieštarauja KNNP planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniams – Pagrindimų teiginių 5, 12, 14 punktams bei Juodkrantės ir apylinkių principinio plano Juodkrantės architektūrinio tvarkymo reglamento XXII punkto nuostatoms. KNNP planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniuose žemės sklypo Gintaro įlankos (šiaurinėje dalyje) Juodkrantės gyvenvietėje, Neringos mieste teritorijoje naujų statinių statyba nenumatyta, todėl šio žemės sklypo detaliojo plano sprendiniai prieštarauja Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų 4, 6.6. bei 11 punktams. Taip pat nustatyta, kadangi Neringos savivaldybės tarybos 2000 m. lapkričio 10 d. sprendimas Nr. 109 yra neteisėtas, neteisėti ir šio sprendimo pagrindu išduoti projektavimo sąlygų sąvadas Nr. 24 bei statybos leidimas Nr. 51. Taigi administraciniai aktai, kurių pagrindu VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ atliko rekonstrukciją ir statybas, prieštaravo imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Lietuvos Respublikos Seimas 2010 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. XI-1248 patvirtino Kuršių nerijos nacionalinio parko ir jo zonų ribų planą, pasiūlė Lietuvos Respublikos Vyriausybei patvirtinti Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą. Toks Kuršių nerijos nacionalinio tvarkymo planas buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 702, kuris pakeitė iki tol galiojusį generalinį planą ir šis Tvarkymo planas galioja iki šiol ir kuris yra specialusis teritorijų planavimo dokumentas (2016 m. gegužės 23 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-4625-142/2016).

45Ginčo objektas patenka į Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją, yra Gintaro įlankos GEp kraštovaizdžio tvarkymo zonoje, todėl jam taikytini teisės aktai, nustatantys Kuršių nerijos nacionalinio parko, kaip saugomos teritorijos, tvarkymą bei režimą. Taip pat tiek administracinis pastatas, tiek žemės sklypas, adresu ( - ), Neringoje, yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje). Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau - ir NKPAĮ) 21 straipsnis nustato, kad nekilnojamasis kultūros paveldas, esantis draustinyje, valstybiniame parke, saugomas pagal šio įstatymo bei Saugomų teritorijų įstatymo reikalavimus (1 dalis). Saugomų teritorijų įstatymo 5 straipsnis nustato, kad veiklą saugomose teritorijose reglamentuoja šis įstatymas, NKVAĮ, Miškų, Teritorijų planavimo, Statybos bei kiti įstatymai, saugomų teritorijų nuostatai, saugomų teritorijų planavimo dokumentai, reglamentai. Pagal Saugomų teritorijų 13 straipsnio 3 dalį, statiniai valstybiniuose parkuose projektuojami, statomi ar rekonstruojami vadovaujantis teisės aktais, valstybinių parkų planavimo schemų (ribų ir tvarkymo planų) sprendiniais, atsižvelgiant į miestelių ir kaimų architektūros, kraštovaizdžio ypatumus, paveldo objektų apsaugos reikalavimus.

46Tiek pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 702 patvirtintą Tvarkymo planą (punktai 9.2.3.3, 9.2.3.6), tiek pagal teismo posėdžio metu Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos teismo posėdžio metu pateiktą Kuršių nerijos nacionalinio parko Tvarkymo plano korektūros projektą (3 t., b.l. 139-152), ginčo objektas – druskų sandėlio pastatas – negali būti šioje zonoje, nes ši kraštovaizdžio tvarkymo zona skirta renginiams, muziejams, joje gali būti teikiamos galimos edukacinės ir komercinės paslaugos, įprasminančios gintaro gavybą. Pati Kuršių nerijos nacionalinio parko Tvarkymo plano koncepcija yra pasaulio kultūros ir gamtos paveldo vietovės apsaugos reikalavimų užtikrinimas, prioritetą teikiant gamtos ir kultūros paveldo išsaugojimui (punktas 1).

47Pažymėtina, kad vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2016 m. liepos 20 d. nutarimu Nr. 769 patvirtino Klaipėdos apskrities teritorijos bendrąjį (generalinį) planą, kuriame numatomos strateginės vystymo kryptys, erdvinės raidos koncepcija parengtos 20 metų, o konkretizuoti sprendiniai – 10 metų laikotarpiui. Plane numatyta, kad ekonominės plėtros zonos turi būti formuojamos žemyno gilumoje, toliau nuo gamtos požiūriu pažeidžiamų pajūrio teritorijų, kraštovaizdžio konfliktų arealų (pajūrio zonos, Klaipėdos miesto šiaurinės ir pietinės dalių, Kuršių marių). Taip siekiama subalansuoti apskrities gamtosaugos ir ekonominės plėtros interesus. Prioritetas teikiamas turizmo ir rekreacijos paslaugų plėtrai, gamtos ir kultūros paveldo apsaugai, amatams ir žuvininkystei.

48Pažymėtina, kad Valstybinė kultūros paveldo komisija, siekdama pasaulio paveldo vietovės – Kuršių nerijos – išsaugojimo ir kultūros bei gamtos paveldo dermės, 2015 m. birželio 19 d. sprendimu Nr. S-7(6.2.-197) „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko kultūros paveldo apsaugos 2005-2015 metais“ yra nusprendusi nepritarti Neringos savivaldybės siekiams plėsti Neringos urbanizavimą, nes tai prieštarauja šios vietos unikalumui bei išsaugojimui.

49Tikslu sudaryti sąlygas darniai Kuršių nerijos nacionalinio parko gyvenviečių teritorijos raidai, kompleksiškai spręsti socialinius, ekonominius, ekologinius uždavinius, išsaugoti Kuršių nerijos gamtinio ir kultūrinio kraštovaizdžio savitumą, paveldo apsaugos priemonių įgyvendinimą, sudaryti sąlygas visuomenei naudotis rekreaciniais ištekliais bei derinti valstybės ir savivaldybių, fizinių ir juridinių asmenų interesus dėl teritorijos naudojimo ir veiklos plėtojimo sąlygų, 2015 m. balandžio 15 d. Vyriausybė priėmė nutarimą Nr. 389 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano rengimo“, kurio 1 punktu pritarė KNNP tvarkymo plano, kuriuo būtų tikslinamas galiojantis KNNP Tvarkymo planas, rengimo pradžiai. Minėto nutarimo 4 punktu, parengtą planą pateikti tvirtinti Vyriausybei buvo pavesta Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai. Aplinkos ministerija pavedė Valstybės saugomų teritotijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos (toliau – VSTT) koregavimą atlikti iki 2010 m. gruodžio 22 d. Vykdant Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. gegužės 5 d. pavedimą Nr. (18-1)-D8-3413 VSTT pradėjo KNNP Tvarkymo plano tikslinimo (korektūros) procesą (3 t., b. l. 140, VSTT atstovės paaiškinimai teismo posėdžio metu). Projektas turėtų būti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai pateiktas iki 2016 m. gruodžio 1 d. Tačiau, kaip patvirtina trečiųjų asmenų VSTT, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atstovų paaiškinimai, 2016 m. gegužės 23 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-4625-142/2016, pradėjus KNNP Tvarkymo plano tikslinimo procedūras dėl planavimo sąlygų tarp atsakingų valstybės institucijų kilo ginčas.

50Iš nagrinėjamos bylos medžiagos akivaizdžiai matyti, kad teismas darė viską, kad byloje šalys galėtų ginčą išspręsti taikiai, tinkamai taikydamas Civilinio proceso kodekso 159 straipsnio 1 dalyje suteiktas teises ir pareigas.

51Visi byloje dalyvaujantys asmenys patvirtino, kad KNNP Tvarkymo plano tikslinimo procedūros pabaigos terminas yra visiškai neaiškus ir neapibrėžtas jokiu galiojančiu aktu, todėl prašė teismo išnagrinėti bylą iš esmės.

52Atsižvelgiant į aptartų įstatymo nuostatų ir faktinių aplinkybių visumą, Lietuvos Respublikos valstybinės kultūros paveldo komisijos teismui pateiktą išvadą (3 t., b.l. 162-164) darytina išvada, kad ginčo pastatų statybos įteisinimas negalimas ir pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą. Pasikeitus teisiniam reglamentavimui ir atsiradus kitokiems nagrinėjamos situacijos sprendimo būdams, šalys bet kurioje proceso stadijoje turi galimybę sudaryti taikos sutartį (Civilinio proceso kodekso 42 straipsnis, 140 straipsnio 3 dalis).

53Dėl asmenų, įpareigotinų griauti statinius, nustatymo/Dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo išlaidų

54Statybos įstatymo 281 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad statytojas (užsakovas), o jeigu jo nėra, – statinio ar jo dalies savininkas, valdytojas, naudotojas, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje pastatytas ar statomas statinys (jo dalis) savininkas, valdytojas ar naudotojas per nustatytą terminą įpareigojamas nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę teismo pripažintų kaltais asmenų lėšomis. Pagal šią nuostatą neteisėtų statybų atveju pareiga pašalinti jų padarinius tenka statytojui, tačiau padarinių šalinimo išlaidos turi būti atlyginamos visų kaltų asmenų. Kasacinis teismas, aiškindamas minėtą įstatymo normą, yra konstatavęs, kad aptariamoje normoje nedetalizuojama, kokie asmenys gali būti laikomi atsakingais pagal Statybos įstatymo 281 straipsnio 2 dalies 1 punktą, todėl turi būti vadovaujamasi kitomis minėto įstatymo normomis. Statybos įstatymo 23 straipsnio 30 dalyje nustatyta, kad bylose dėl neteisėtai išduotų statybą leidžiančių dokumentų galiojimo panaikinimo atsakovais laikomi asmenys, neteisėtai pritarę statybą leidžiančio dokumento išdavimui; 32 dalyje – kad už statybą leidžiančių dokumentų išdavimo tvarkos pažeidimus pagal kompetenciją atsako asmenys, privalantys patikrinti statinio projektą (jam raštu pritarti) ir įgalioti išduoti statybą leidžiantį dokumentą.

55Nurodyta nuostata suteikia pagrindą daryti išvadą, kad tuo atveju, jeigu statybai vykdyti turi būti rengiamas projektas ir išduodamas statybą leidžiantis dokumentas, ir jie išduoti pažeidžiant jų išdavimo tvarką, tai kaltais asmenimis Statybos įstatymo 281 straipsnio 2 dalies 1 punkto prasme bus, be kita ko, už nurodytų dokumentų išdavimą (pritarimą jiems) atsakingi subjektai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2013, 2014 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2014). Be to, kasacinis teismas taip pat išaiškino, kad taikant Statybos įstatymo 281 straipsnio 2 dalies 1 punktą asmuo laikomas kaltu, kai jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek buvo būtina, atsižvelgiant į tam asmeniui tenkančias pareigas, nepaisant to, ar tam tikrus veiksmus padarė tyčia ar dėl neatsargumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2014).

56Sistemiškai aiškinant Statybos įstatymo 281 straipsnio 2 dalį, 4 dalį, matyti, kad teismas, priimdamas vieną iš minėto straipsnio 2 dalyje numatytų sprendimų, savo sprendime nurodo, kad jeigu per nustatytą terminą teismo reikalavimas nevykdomas, statinys ar jo dalis, pastatyti pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, nugriaunami, išardomi ar atstatomi į buvusią padėtį statytojo (užsakovo) ar kito šio įstatymo 281 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyto asmens lėšomis.

57Ginčo dėl to, kad ginčo objekto statytojas, kuris minėtą objektą valdo patikėjimo teise yra atsakovas VĮ „Klaipėdos regiono keliai“, nėra, todėl ieškinio reikalavimas įpareigoti būtent šį atsakovą nugriauti žemės sklype, unikalus Nr( - ) gyv., Neringoje, pastatytą garažą su kelių priežiūros medžiagų sandėliu, užfiksuotą 2013-04-10 faktinių duomenų patikrinimo vietos akte Nr. FAK-456 (16.31) ir sutvarkyti statybvietę – pagrįstas, taikytinas Statybos įstatymo 281 straipsnio 2 dalies 1 punktas.

58Nors minėto 281straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad statytojas (užsakovas), o jeigu jo nėra, – statinio ar jo dalies savininkas, valdytojas, naudotojas, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje pastatytas ar statomas statinys (jo dalis) savininkas, valdytojas ar naudotojas per nustatytą terminą įpareigojamas nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę teismo pripažintų kaltais asmenų lėšomis, tačiau minėto straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas, priimdamas vieną iš šio straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimų, teismas savo sprendime nurodo, kad, jeigu per nustatytą terminą teismo reikalavimas neįvykdomas, statinys nugriaunamas, išardomas ar atstatomas statytojo (užsakovo) ar kito šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyto asmens lėšomis. Taigi, minėtų straipsnių sisteminė analizė leidžia teismui daryti išvadą, kad pirmiausia atsakomybė dėl statinio nugriovimo tenka statytojui (užsakovui), o jeigu jo nėra, – statinio savininkui. Ir tik nustačius kokias padarinių šalinimo išlaidas statinio statytojas ar savininkas patyrė nugriaudamas/išardydamas/atstatydamas galima būtų spręsti dėl šių lėšų išsireikalavimo iš kaltų asmenų bei jų atsakomybės laipsnio. Nagrinėjamoje byloje nei vienas iš atsakovų neneigė ieškinio reikalavimų, kad jie patenka į asmenų, kuriuos teismas gali įpareigoti šalinti statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinius, tačiau spręsti kam reikšti reikalavimą ir kokio dydžio atsakomybę taikyti teisę turės VĮ „Klaipėdos regiono keliai“, įvykdęs reikalavimus dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo ir pateikęs patirtas išlaidas pateisinančius įrodymus.

59Teismas negali daryti išvados, kad 281 straipsnio 2 dalies 1 punkte esanti sąvoka „teismo pripažintų kaltais asmenų lėšomis“ teismų praktikoje aiškinama visiškai vienodai, tad vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2013, kurioje konstatuota, kad: „Kalto ar keleto kaltų asmenų, kaltės laipsnio ar jos dalies nustatymas toje pat byloje, kaip ir reikalavimo nugriauti statinį, užtęstų bylos nagrinėjimą, o lėšų išreikalavimas griovėjui pagal teismo sprendimą sudarytų neaiškumų vykdant teismo sprendimą dėl statinio nugriovimo. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad išlaidų neteisėtai statybai nugriauti priteisimas kaip žalos iš kaltų asmenų gali būti savarankiškos (atskiros) bylos nagrinėjimo dalykas.“

60Teismas taip pat vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 3 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2013, kurioje teisėjų kolegija pažymėjo, kad pagal kasacinio teismo praktiką užsakovas (statytojas), patyręs išlaidas, o vėliau įrodęs, kad dėl neteisėtos statybos dokumentų išdavimo yra ne tik jo, bet ir kitų asmenų kaltė, turi teisę išlaidų dalį išsireikalauti iš kalto asmens.

61Pažymėtina, kad tokios argumentacijos laikėsi ir ieškovo atstovas, pabrėždamas, kad nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiamas žalos atlyginimo klausimas, o tai, kad šioje byloje yra sprendžiamas tik statybos pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus padarinių šalinimo klausimas.

62Dėl ieškinio senaties taikymo

63Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepimu į ieškinį prašo taikyti ieškinio senatį. Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-469-611/2015 yra pažymėjęs, kad statybos padariniams šalinti įstatymas nenumato kito ieškinio senaties termino nei bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. kovo 4 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-115-695/2015 yra išaiškinęs ieškinio pateikimo teismui metu galiojusio Statybos įstatymo 28 straipsnio 6 dalį, numačiusią vieno mėnesio terminą kreiptis Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai į teismą dėl inspekcijos įpareigojimų nevykdymo, t.y., kad tai procedūrinio pobūdžio terminas, kurį praleidus neprarandama teisė kreiptis į teismą. Ieškinio senatis taikoma nuo dienos, kada asmuo sužino arba turi sužinoti apie teisės pažeidimą (Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant dėl statybos padarinių pašalinimo ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie tokias statybas dienos. Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. spalio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-584-253/2014 sutiko su pirmosios instancijos teismo aiškinimu, kad ieškinio senaties terminas byloje dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo nesant duomenų, kad apie neteisėtą statybą sužinota ankščiau, sietinas su statinio įregistravimu nekilnojamojo turto registre. Nagrinėjamu atveju statybos leidimas, pagal kurį pradėtas statyti ginčo objektas išduotas 2004 m. rugpjūčio 19 d. Ginčo objekto statyba nėra baigta, ginčo statinys nėra įregistruotas. Įvertinus bylos aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad ginčo statinio statyba nėra baigta ir statinys nėra įregistruotas, teismas sprendžia, kad ieškinio senaties termino pradžia sietina sužinojus apie įstatymo saugomo intereso pažeidimą, t.y. nuo 2008 m. spalio 30 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo priėmimo, todėl nagrinėjamu atveju dešimties metų ieškinio senaties terminas nėra suėjęs ir pagrindo jį taikyti nėra.

64Dėl teismo sprendimo, įpareigojančio nugriauti statinį, vykdymo atidėjimo

65Statybos įstatymo 281 straipsnio 2 dalis įtvirtina alternatyvius savavališkos statybos padarinius, kurie (vienas iš jų), laikantis interesų derinimo ir proporcingumo principų, konkrečioje byloje taikomi teismo nuožiūra, atsižvelgiant į reikšmingas ginčo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2013).

66Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (Civilinio proceso kodekso 18 straipsnis). Teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, turi būti atsižvelgta į 1) abiejų bylos šalių interesus, 2) į tai, ar, atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, 3) ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra Civilinio Kodekso 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).

67Atsakovo VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ vadovas P. K. teismo posėdžio metu duodamas paaiškinimus teismui, nurodė, kad kol nėra nuspręsta kur perkelti ginčo objektą, sprendimas dėl nugriovimo neturėtų būti priimamas arba sprendimas byloje turi būti atidėtas iki naujo Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano parengimo, kuriuo turėtų būti pasisakyta dėl ginčo objekto. Panašios pozicijos laikėsi ir atsakovų Neringos savivaldybės administracijos, Neringos savivaldybės, trečiojo asmens Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atstovai, teigdami, kad ieškinys nėra savalaikis.

68Tiek anksčiau paminėtų Klaipėdos apygardos teismo, Klaipėdos apygardos administracinio teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teismų sprendimais, tiek šioje byloje nustatyta, kad nėra ginčo dėl to, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiami klausimai yra susiję su viešuoju interesu. Kaip jau paminėta, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2015 m. balandžio 15 d. priėmė nutarimą Nr. 389 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano rengimo“, kurio 1 punktu pritarė KNNP tvarkymo plano, kuriuo būtų tikslinamas galiojantis KNNP Tvarkymo planas, rengimo pradžiai. Priėmė ir tuo tikslu, kad sudaryti sąlygas derinti valstybės ir savivaldybių, fizinių ir juridinių asmenų interesus dėl teritorijos naudojimo ir veiklos plėtojimo Kuršių nerijos nacionaliniame parke.

69Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 702 patvirtinto Kuršių nerijos nacionalinio tvarkymo plano 9.2.3.6 punkte numatyta, kad būtina parengti Gintaro įlankos ir jos aplinkos detaliojo plano koncepciją, Plane numatyta galimybė iškelti druskų sandėlį – kelių aptarnavimo infrastruktūros objektą- iš Gintaro įlankos Judkrantėje į NFu kraštovaizdžio tvarkymo zoną (( - )), kurioje yra stambiagabaričių atliekų priėmimo ir kompostavimo aikštelė, o jeigu, įvertinus naujo druskų sandėlio teritorijų planavimo, projektavimo ir statybos sąnaudas, parinkta vieta pasirodytų netinkama, būtų nagrinėjamos kitos alternatyvos. Druskos sandėlį pastačius naujoje vietoje, esamas druskų sandėlio pastatas šiaurinėje Gintaro įlankos dalyje Juodkarantėje teisės aktų nustatyta tvarka nugriaunamas, teritorija rekultivuojama. Teismas sutinka su atsakovų ir trečiųjų asmenų argumentais, kad nurodytame Vyriausybės nutarime aiškiai nurodyta, kad ginčo objektas gali būti nugriaunamas tik druskos sandėlį pastačius naujoje vietoje. Iš byloje ištirtų įrodymų nustatyta, kad toks procesas vyksta, tačiau jam trūksta visų suinteresuotų asmenų ir atsakingų valstybės institucijų glaudaus bendradarbiavimo. Minėtas nutarimas priimtas prieš daugiau kaip ketverius metus ir nėra įvykdytas. Suprantama ir ieškovo pozicija pateikiant ieškinį – minėto Vyriausybės nutarimo įgyvendinimo neapibrėžtumas, nes teisė kreiptis į teismą ribojama laike.

70Atsižvelgiant į nustatytų aplinkybių visumą, į tai, kad byloje nagrinėjamas klausimas susijęs su viešuoju interesu, Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2011m. sausio 31 d. nutarimu „Dėl statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, teisinių pasekmių" akcentuotą teismo pareigą priimti ne formalų sprendimą, o tokį, pagal kurį įstatymo nustatyta priemonė (statytojui skiriamas įstatyme numatytas įpareigojimas) būtų proporcinga (adekvati) padarytam pažeidimui bei atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus apginti pažeistas kitų asmenų teises ir išlaikyti teisingą visuomenės ir asmens interesų pusiausvyrą, nustačius, kad be jokių pateisinamų priežasčių nėra įgyvendintas nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimas Nr. 702, nei 2015 m. balandžio 15 d. Vyriausybės priimtas nutarimas Nr. 389 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano rengimo“ tikslinimo, yra pagrindas taikyti Civilinio proceso kodekso 284 straipsnį ir sprendimo vykdymą atidėti. Kiekvienas priimtas sprendimas turi būti vykdomas ir jo įvykdymui turi būti aiškios visos sąlygos. Nors šiai dienai ir nėra aiškus anksčiau paminėtų Vyriausybės nutarimų įgyvendinimo terminas, tačiau nustačius, kad Tvarkymo plano tiek įgyvendinimo, tiek keitimo procesas tęsiasi jau daugiau kaip ketverius metus, į teismo posėdžio metu byloje dalyvaujančių asmenų atstovų paaiškinimus, pateiktus rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad teismo sprendimo įvykdymo atidėjimui nustatytinas 12 mėnesių terminas yra pakankamas, įpareigojantis visas atsakingas institucijas bendradarbiauti ir priimti konstruktyvius sprendimus.

71Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas

72Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista įstatymo, išieškomos iš atsakovų į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai.

73Ieškinį patenkinus visiškai iš kiekvieno iš atsakovų priteistina po 8,20 Eur žyminio mokesčio ( Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 96 straipsnio 1 dalis). Įrodymų apie šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas teismui nėra pateikta ( Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalis).

74Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 264, 265, 270, 270, 273 straipsniais, 284 straipsnio 1 dalimi, teismas

Nutarė

75ieškinį tenkinti visiškai.

76Įpareigoti atsakovę VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), Neringoje, pastatytą garažą su kelių priežiūros medžiagų sandėliu, užfiksuotą 2013-04-10 faktinių duomenų patikrinimo vietos akte Nr. FAK-456 (16.31) ir sutvarkyti statybvietę, atidedant šios teismo sprendimo dalies įvykdymo terminą dvylikai mėnesių.

77Pripažinti atsakovės VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ teisę į patirtų išlaidų dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo atlyginimą iš atsakovų Neringos savivaldybės administracijos, Neringos savivaldybės, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento, UAB „Cowi Lietuva“.

78Nustatyti, kad atsakovei VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ neįvykdžius teismo sprendimo per teismo sprendime nurodytą terminą, ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos turi teisę pati nugriauti žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), Neringoje, pastatytą garažą su kelių priežiūros medžiagų sandėliu, užfiksuotą 2013-04-10 faktinių duomenų patikrinimo vietos akte Nr. FAK-456 (16.31) ir sutvarkyti statybvietę, patirtas išlaidas išieškant iš atsakovų VĮ „Klaipėdos regiono keliai“, Neringos savivaldybės administracijos, Neringos savivaldybės, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento, UAB „Cowi Lietuva“.

79Priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovų VĮ „Klaipėdos regiono keliai“, Neringos savivaldybės administracijos, Neringos savivaldybės, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento, UAB „Cowi Lietuva“ iš kiekvieno atsakovo po 8,20 Eur į valstybės biudžetą.

80Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

81Sprendimui įsiteisėjus administracinę bylą Nr. 1-22-162/2007 grąžinti Klaipėdos apygardos administraciniam teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Audronė Gaižutienė,... 2. sekretoriaujant Vilmai Petraitienei, Dovilei Radžienei, Rūtai Žuvininkaitei,... 3. dalyvaujant ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos... 4. atsakovės Neringos savivaldybės administracijos ir Neringos savivaldybės... 5. atsakovės Klaipėdos regiono keliai atstovams vadovui P. K., advokatui... 6. atsakovės Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono... 7. trečiojo asmens Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos atstovei G.... 8. trečiojo asmens Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo... 9. trečiojo asmens Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos... 10. trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos... 11. trečiojo asmens Valstybės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos... 12. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę... 13. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama įpareigoti atsakovę... 14. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2007 m. gruodžio 28... 15. Atsakovės Neringos savivaldybės administracijos ir Neringos savivaldybės... 16. Atsakovės Klaipėdos regiono keliai vadovas P. K. teismo posėdžio metu... 17. Atsakovės Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono... 18. Atsakovė UAB „Vakarų projektai“ 2013-09-24 teismo nutartimi pakeista į... 19. Trečiojo asmens Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo... 20. Trečiojo asmens Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos atstovė teismo... 21. Trečiojo asmens Valstybės saugomų teritorijų tarnybos atstovė teismo... 22. Trečiojo asmens Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos... 23. Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos... 24. Išklausius byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, ištyrus rašytinius... 25. Dėl teisės kreiptis į teismą dėl statybos pagal neteisėtai išduotą... 26. Klaipėdos miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, 2014 m.... 27. Civilinio proceso kodeksas numato, jog ieškovui nesutikus būti pakeistam kitu... 28. Nors atsakovai teismo posėdžio metu išreiškė nesutikimą su Klaipėdos... 29. Dėl įpareigojimo šalinti statybos pagal neteisėtai išduotą statybą... 30. Civilinio proceso kodekso 182 straipsnio 2 punkte įtvirtinta prezumpcija, kad... 31. Aukščiausiojo teismo praktikoje pasisakyta, kad nepriklausomai nuo to, kada... 32. Civilinio Kodekso 4.103 straipsnio (2010 m. liepos 2 d. redakcija),... 33. Galiojančio Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 281 straipsnio „Statybos... 34. 1) įpareigoti statytoją (užsakovą), jeigu jo nėra, – statinio ar jo... 35. 2) įpareigoti statytoją (užsakovą) ar kitą šios dalies 1 punkte nurodytą... 36. 3) leisti šios dalies 1 punkte nurodytam asmeniui per nustatytą terminą... 37. 4) įpareigoti kompetentingas institucijas per nustatytą terminą pagal... 38. Aktualią bendrosios kompetencijos teismų praktiką statybos pagal neteisėtai... 39. Taigi Statybos įstatyme nustatytas teisinis reguliavimas dėl statybos pagal... 40. Nagrinėjamoje byloje nebegali kilti ginčas dėl to, kad ginčo objektas-... 41. Ginčo objekto teritorijai taikomo režimo ypatumai... 42. Kuršių nerijos nacionalinis parkas (KNNP) įsteigtas Lietuvos Respublikos... 43. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. 308... 44. Įsiteisėjusiais anksčiau paminėtais Klaipėdos apygardos, Klaipėdos... 45. Ginčo objektas patenka į Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją, yra... 46. Tiek pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu... 47. Pažymėtina, kad vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo... 48. Pažymėtina, kad Valstybinė kultūros paveldo komisija, siekdama pasaulio... 49. Tikslu sudaryti sąlygas darniai Kuršių nerijos nacionalinio parko... 50. Iš nagrinėjamos bylos medžiagos akivaizdžiai matyti, kad teismas darė... 51. Visi byloje dalyvaujantys asmenys patvirtino, kad KNNP Tvarkymo plano... 52. Atsižvelgiant į aptartų įstatymo nuostatų ir faktinių aplinkybių... 53. Dėl asmenų, įpareigotinų griauti statinius, nustatymo/Dėl neteisėtos... 54. Statybos įstatymo 281 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad statytojas... 55. Nurodyta nuostata suteikia pagrindą daryti išvadą, kad tuo atveju, jeigu... 56. Sistemiškai aiškinant Statybos įstatymo 281 straipsnio 2 dalį, 4 dalį,... 57. Ginčo dėl to, kad ginčo objekto statytojas, kuris minėtą objektą valdo... 58. Nors minėto 281straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad statytojas... 59. Teismas negali daryti išvados, kad 281 straipsnio 2 dalies 1 punkte esanti... 60. Teismas taip pat vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų... 61. Pažymėtina, kad tokios argumentacijos laikėsi ir ieškovo atstovas,... 62. Dėl ieškinio senaties taikymo... 63. Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono... 64. Dėl teismo sprendimo, įpareigojančio nugriauti statinį, vykdymo atidėjimo... 65. Statybos įstatymo 281 straipsnio 2 dalis įtvirtina alternatyvius... 66. Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių... 67. Atsakovo VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ vadovas P. K. teismo posėdžio... 68. Tiek anksčiau paminėtų Klaipėdos apygardos teismo, Klaipėdos apygardos... 69. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 702... 70. Atsižvelgiant į nustatytų aplinkybių visumą, į tai, kad byloje... 71. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas... 72. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista... 73. Ieškinį patenkinus visiškai iš kiekvieno iš atsakovų priteistina po 8,20... 74. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 260, 263,... 75. ieškinį tenkinti visiškai.... 76. Įpareigoti atsakovę VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ per 12 mėnesių nuo... 77. Pripažinti atsakovės VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ teisę į patirtų... 78. Nustatyti, kad atsakovei VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ neįvykdžius... 79. Priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovų VĮ „Klaipėdos regiono... 80. Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali... 81. Sprendimui įsiteisėjus administracinę bylą Nr. 1-22-162/2007 grąžinti...