Byla 2-4081-294/2016
Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis,

2sekretoriaujant Ernestai Perednienei,

3dalyvaujant ieškovo atstovėms R. V., R. V.,

4atsakovei O. Z., atsakovės atstovei advokatei Genovaitei Rokickienei,

5vertėjai Audronei Adomavičienei,

6žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus m. 99-osios DNSB „FABIJA“ ieškinį atsakovei O. Z. dėl skolos priteisimo

Nustatė

7Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 112,20 EUR skolos, 5,6091 EUR palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad Vilniaus m. 99-osios DNSB „FABIJA“ narė O. Z., eksploatuodama jai nuosavybės teise priklausantį butą, adresu ( - ), nuo 2014 m. lapkričio 1 d. iki 2015 m. lapkričio 1 d. įsiskolino bendrijai už jos butui suteiktas komunalines bei eksploatacines paslaugas 112,20 EUR. Atsakovė sumokėdavo neženklias pinigų sumas, tačiau likdavo skolinga už einamuosius mėnesius, o sumokėtos sumos nepadengdavo prieš tai buvusių mėnesių įsiskolinimo. Bendrija atsakovę ne kartą žodžiu ir raštais ragino susimokėti skolą. Atsakovės vengimas mokėti už komunalines bei eksploatacines paslaugas didina kitų bendrijos narių išlaidas ir tokiu būdu pažeidžia visų bendrijos narių teises, kenkia jų ekonominiams interesams, bei varžo bendrijos galimybes vykdyti pareigas. Kiekvienas asmuo savo prievoles privalo vykdyti sąžiningai, tinkamai, bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus.

8Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies. Nurodė, kad neapaiškinta, kodėl eksploatacinės išlaidos pabrango nuo 3,09 eurų iki 3,20 eurų, atitinkamai padidintos ir amortizacinės išlaidos. Šis tarifų padidėjimas aptartas tik laiptinės susirinkime. Pažymi, kad ji negali apskaičiuoti mokėtinos sumos, mano, kad ieškovui yra skolinga 95,71 eurą ir 4,79 eurus palūkanų.

9Ieškovo atstovai teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti visiškai iš esmės pagrįsdamas ieškinyje nurodytais motyvais.

10Atsakovė ir jos atstovas teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko iš dalies iš esmės atsiliepime nurodytais motyvais.

11Ieškovo ieškinys tenkintinas visiškai.

12Remiantis rašytine bylos medžiaga ir šalių pateiktais įrodymais bei šalių pasisakymais teismo posėdžių metu, nustatyta, kad DNSB „FABIJA“ teikė namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas name (( - )), kuriame atsakovė nuosavybės teise turi butą (Nr. ( - )) ir jai taip pat bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ( - ), namo bendrojo naudojimo objektai, kuriuos atsakovė privalo išlaikyti ir mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už jų priežiūra. Atsakovės įsiskolinimas susidarė per laikotarpį nuo 2014-11-01 iki 2015-11-01 už priskaičiuotus mokesčius už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas.

13Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių bei interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.37 str. 1 d.). Nuosavybės teisės įgyvendinimo ribos skiriasi priklausomai nuo to, ar daiktas priklauso vienam asmeniui, ar keliems asmenims vienu metu, t.y. ar nuosavybė yra asmeninė ar bendroji. Viena bendrosios nuosavybės teisės rūšių yra bendroji dalinė nuosavybės teisė (CK 4.73 str. 1 d.). Bendroji nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti (CK 4.72 str. 1 d.). Pagal CK 4.82 str. 1 d. bendrosios dalinės nuosavybės teise daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Taigi, nagrinėjamu atveju atsakovė yra daugiabučio namo, kuriame yra jai priklausančios gyvenamosios patalpos, bendrosios dalinės nuosavybės bendraturtė. Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės į bendrąja daline nuosavybe esantį turtą grindžiamos proporcingumo principu (CK 4.82 str. 7 d.)-(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009; 2014 m. vasario 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2014; ir kt.). CK 4.83 str. 3 d. nustatyta butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) pareiga bendrojo naudojimo objektus valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Minėtos bendraturčių pareigos susijusios su nuosavybės teisės turinio tinkamu įgyvendinimu. Pažymėtina, kad CK 4.82 str. 3 d. įtvirtinta bendroji taisyklė, kad bendraturtis privalo proporcingai savo daliai prisidėti prie išlaidų namui, tarp jų – bendrojo naudojimo objektams, išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, būtiniems pagerinimams atlikti. Be to, remiantis CK 4.82 str. 4 d., butų ir kitų patalpų savininkai taip pat privalo reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Pareiga padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, buto ir kitų patalpų savininkui nustatyta daiktinės teisės normomis, nes jis yra ne tik savininkas, bet ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009; 2014 m. vasario 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2014). Šio subjekto, kaip bendraturčio, pareiga dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą kyla iš įstatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2003) ir jos negali pakeisti ar eliminuoti nei šios bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009; 2014 m. vasario 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2014). Taigi, konstatuotina, kad atsakovė, būdama bendrosios dalinės nuosavybės subjektu, turi įstatyme nustatytą pareigą proporcingai prisidėti prie tokios nuosavybės išlaikymo bei mokėti su bendrosios dalinės nuosavybės priežiūra, išlaikymu ir/ar atnaujinimu susijusius mokesčius ir/ar rinkliavas, taip pat prisidėti prie kaupiamųjų lėšų namo atnaujinimui kaupimo.

14Pažymėtina, kad teisės normose įtvirtinta daugiabučių namų patalpų savininkų teisė rinktis jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančios nuosavybės valdymo, naudojimo ir įgyvendinimo būdą: daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba CK 4.84 str. nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių (CK 4.83 str. 3 d.). Tuo atveju, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, savivaldybės vykdomoji institucija skiria bendrojo naudojimo objektų administratorių, kuris administruoja turtą CK 4.240 str. pagrindu (CK 4.84 str. 1, 2 ir 5 d.).

15Nagrinėjamu atveju minėtų daugiabučio gyvenamųjų patalpų savininkai dalinės nuosavybės teise priklausančios nuosavybės valdymo, naudojimo ir įgyvendinimo būdą pasirinko įsteigdami Bendriją. Remiantis Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DNSBĮ) 4 str. 1 d., bendrijos steigimo tikslas – įgyvendinti butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių arba kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra. DNSBĮ 3 str. 2 d. nustatyta, kad bendrija gali turėti ir įgyti tik tokias civilines teises ir pareigas, kurios neprieštarauja įstatymams, bendrijos įstatams ir veiklos tikslams. Savo veikloje bendrija vadovaujasi bendrijos įstatais (DNSBĮ 7 str. 1 d.).

16Pagal DNSBĮ 21 str. 3 d., butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai, be kita ko, privalo: teisės aktų ir bendrijos organų nustatyta tvarka apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas į kaupiamuosius bendrijos fondus; vykdyti bendrijos organų, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimų sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, priežiūros ir atnaujinimo.

17Įrodymų, jog ieškovas ginčo laikotarpiu atsakovei tenkančius mokesčius apskaičiavo netinkamai ar pažeidžiant proporcingumo principą, byloje nepateikta.

18Remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, teismas sprendžia, jog ieškovas įrodė atsakovei minėtu laikotarpiu suteiktų paslaugų apimtį (kiekį) bei jų vertę (kainą) (CPK 178, 185 str.). Tuo tarpu atsakovė, pažeisdama savo, kaip bendraturčio pareigą prisidėti prie bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymo, su ieškovu neatsiskaitė.

19CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).

20Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2014).

21Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-04 įsiteisėjusiu sprendimu (kurį Vilniaus apygardos teismas paliko galioti) konstatuota, kad „Atsižvelgiant į visas byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad atsakovė nepaneigė nurodytų išlaidų ir jai tenkančių sumų paskaičiavimo pagrįstumo bei susidariusio įsiskolinimo, jo skaičiavimo laikotarpio, Byloje nėra duomenų, jog atsakovė minimus įsiskolinimus ieškovui apmokėjusi, todėl konstatuotina, kad ieškovo pagrindiniai ieškinio reikalavimai yra pagrįsti. Be to ir vertinant byloje susiklosčiusią situaciją pagal teisingumo, sąžiningumo, protingumo kriterijus daroma išvada, kad atsakovė nepagrįstai atsisakydama laiku mokėti už ieškovo ( - ), namo bendrajai dalinei nuosavybei suteiktas paslaugas nevykdė imperatyvios, įstatymu nustatytos pareigos išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę, nepaneigė savo pareigos išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę, mokėti nustatytus mokesčius bei rinkliavas bei nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovas paskaičiavo mokesčius neteisingai ar už netinkamą laikotarpį.“ Šioje nurodytoje civilinėje byloje buvo kilęs ginčas dėl skolos mokėjimo ieškovui tik kitu laikotarpiu.

22Pagal CPK 12 straipsnį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Vadovaujantis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2011). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais (dokumentais, dalykinio ir asmeninio susirašinėjimo medžiaga, kitokiais raštais, kuriuose yra duomenų apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai) , daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 1 ir 2 dalys; 197 straipsnio 1 dalis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Kartu akcentuotina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis.

23Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.), o faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.). Teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; kt.); be to, teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014).

24Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2–3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2012).

25Remiantis CK 6.38 str. 1 d., prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Pagal CK 6.59 str. draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Byloje konstatuota, kad atsakovė savo prievolę mokėti mokesčius, susijusius su bendrojo naudojimo objektų išlaikymu, vykdė netinkamai, atsakovė tokias aplinkybes paneigiančių įrodymų nepateikė (CPK 178 str.), todėl vadovaujantis anksčiau nurodytomis nuostatomis ieškovo ieškinys tenkintinas visiškai ir ieškovo naudai iš atsakovės priteisiama 112,20 EUR skolos laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 11 d. iki 2015 m. lapkričio 11 d.

26Ieškovas ieškinyje atliko palūkanų paskaičiavimus nuo skolos sumos iki patikslinto ieškinio pateikimo dienos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad kreditorius visada turi teisę į palūkanas kaip kompensaciją, jeigu skolininkas ne laiku įvykdo savo prievolę – finansinį įsipareigojimą. Įstatymų leidėjas įtvirtino prezumpciją, kad, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius nuostolius negautų pajamų pavidalu patiria visada, todėl skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Iš ieškinio matyti, kad atsakovė skolos nemokėjo, yra praleidęs atsiskaitymo terminą, todėl priskaičiuotos 5,6091 EUR dydžio metinės palūkanos yra priteistinos.

27Kiti šalių argumentai ar pateikti įrodymai esminės reikšmės bylai neturi, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako.

28Dėl bylinėjimosi išlaidų

29Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

30Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas yra atleistas (CPK 83 str. 1 d.), išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą. Ieškinį patenkinus, iš atsakovės valstybės naudai priteistina 15 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 96 str.). Pažymėtina, kad iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos ieškovas nepateikė įrodymų, jog būtų patyręs teisinės pagalbos ar kitų bylinėjimosi išlaidų, todėl jo ieškinį visiškai patenkinus, pastarosios iš atsakovės nėra priteisiamos.

31Kadangi ieškovo ieškinys visiškai patenkintas, atsakovei nėra atlyginamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 98 str.).

32CPK 96 straipsnio 6 d. numatyta, kad tuo atveju, jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Šiuo atveju iš atsakovės (kurios atžvilgiu ieškinys patenkintas visiškai) priteistinos išlaidos (6,44 EUR), susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (LR teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 str.).

33Vadovaudamasis LR CPK 259, 260, 268, 270 str. teismas

Nutarė

34Ieškovo Vilniaus m. 99-osios DNSB „FABIJA“, juridinio asmens kodas 124793062, ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti ieškovui iš atsakovės O. Z., a. k. ( - ) 112,20 EUR (vienas šimtas dvylika eurų 20 ct) skolos, 5,6091 EUR (penki eurai 6091 ct) palūkanų.

35Priteisti iš atsakovės O. Z., a. k. ( - ) valstybei 15 EUR (penkiolika eurų) žyminio mokesčio bei 6,44 EUR (šeši eurai 44 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Išaiškinti kad nurodytas išlaidas atsakovė turi sumokėti į sąskaitą ( - ), įmokos kodas 5660, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą

36Šalys turi teisę per 30 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis,... 2. sekretoriaujant Ernestai Perednienei,... 3. dalyvaujant ieškovo atstovėms R. V., R. V.,... 4. atsakovei O. Z., atsakovės atstovei advokatei Genovaitei Rokickienei,... 5. vertėjai Audronei Adomavičienei,... 6. žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę... 7. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 112,20 EUR skolos, 5,6091 EUR... 8. Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš... 9. Ieškovo atstovai teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti visiškai... 10. Atsakovė ir jos atstovas teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko iš dalies... 11. Ieškovo ieškinys tenkintinas visiškai.... 12. Remiantis rašytine bylos medžiaga ir šalių pateiktais įrodymais bei... 13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad nuosavybės teisė – tai... 14. Pažymėtina, kad teisės normose įtvirtinta daugiabučių namų patalpų... 15. Nagrinėjamu atveju minėtų daugiabučio gyvenamųjų patalpų savininkai... 16. Pagal DNSBĮ 21 str. 3 d., butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai, be... 17. Įrodymų, jog ieškovas ginčo laikotarpiu atsakovei tenkančius mokesčius... 18. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei įvertinęs byloje esančių įrodymų... 19. CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių,... 20. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad prejudiciniais faktais laikytinos... 21. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-04 įsiteisėjusiu sprendimu (kurį... 22. Pagal CPK 12 straipsnį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes,... 23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad spręsdamas ginčą,... 24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo... 25. Remiantis CK 6.38 str. 1 d., prievolės turi būti vykdomos sąžiningai,... 26. Ieškovas ieškinyje atliko palūkanų paskaičiavimus nuo skolos sumos iki... 27. Kiti šalių argumentai ar pateikti įrodymai esminės reikšmės bylai neturi,... 28. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 29. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 30. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas yra atleistas (CPK 83... 31. Kadangi ieškovo ieškinys visiškai patenkintas, atsakovei nėra atlyginamos... 32. CPK 96 straipsnio 6 d. numatyta, kad tuo atveju, jeigu iš šalies pagal šį... 33. Vadovaudamasis LR CPK 259, 260, 268, 270 str. teismas... 34. Ieškovo Vilniaus m. 99-osios DNSB „FABIJA“, juridinio asmens kodas... 35. Priteisti iš atsakovės O. Z., a. k. ( - ) valstybei 15 EUR (penkiolika eurų)... 36. Šalys turi teisę per 30 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos...