Byla e2A-341-560/2017
Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytos žalos atlyginimo, tretieji asmenys A. R. ir I. R., Teisėjų kolegija

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Ramunės Mikonienės, Jelenos Šiškinos ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantų (ieškovo) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus ir (atsakovo) AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus ieškinį atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytos žalos atlyginimo, tretieji asmenys A. R. ir I. R., Teisėjų kolegija

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3

  1. Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius (toliau – VSDFV Panevėžio skyriaus) pateikė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ 43 095,46 Eur žalos atlyginimo regreso tvarka. Nurodė, kad apdraustoji R. R. mirtinai sužalota 2013-12-24 eismo įvykio metu. Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014-09-24 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-127-756/2014 kaltu dėl įvykio pripažintas K. B.. K. B. vairavo automobilį RENAULT LAGUNA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio valdytojo civilinė atsakomybė pagal buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“ (draudimo liudijimas AEC 1911552, draudimo sutartis 195070792/03). VSDFV Panevėžio skyriaus 2014-03-28 sprendimu Nr. N19-391 žuvusiojo šeimos nariui – sutuoktiniui A. R. paskirta 43 095,46 Eur vienkartinė draudimo išmoka apdraustajai mirus. VSDFV Panevėžio skyriaus 2014-02-19 sprendimu Nr. PE_SP1-1432 A. R. nuo 2013-12-24 paskirta 70,00 Lt (nuo 2015-01-01 – 21,00 Eur) valstybinė socialinio draudimo našlių pensija. VSDFV Panevėžio skyriaus 2014-03-12 sprendimu Nr. N19-317 A. R. nuo 2013-12-24 neterminuotai paskirta 487,32 Lt periodinė draudimo išmoka apdraustajai mirus, o 2014-09-18 sprendimu Nr. N19-1188 A. R. nuo 2014-10-01 iki 2016-02-11 paskirta 324,88 Lt (nuo 2015-01-01 – 94,10 Eur) periodinė draudimo išmoka apdraustajai mirus.
  2. Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepime su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad tik nuo sumos, gaunamos atskaičius mokesčius galima būtų skaičiuoti, kiek žuvusiosios sutuoktinis prarado pajamų. Ieškovas netinkamai apskaičiavo sutuoktinio negautas pajamas (rėmėsi tuo, kad R. R. statistiškai galėjo gyventi dar 28 metus). Ieškovas visiškai neatsižvelgė į A. R. tikėtiną gyvenimo trukmę. Kaip matyti iš išrašo iš Statistikos departamento, A. R. vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė yra 67 metai. Kadangi šiuo metu jam yra 71 metai, A. R. jau yra peržengęs savo vidutinę gyvenimo trukmę.
  3. Tretieji asmenys A. R. ir I. R. atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

4II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-12-03 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovo VSDFV Panevėžio skyriaus naudai iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ 6 239,52 Eur žalos atlyginimo, priteisė valstybės naudai iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ 145,45 Eur žyminio mokesčio; kitoje dalyje ieškinį atmetė. Teismas nurodė, jog apdraustųjų iš jų darbo užmokesčio išskaičiuojamų socialinio draudimo įmokų tarifas yra 9 procentai, likusią socialinio draudimo įmokų dalį sudaro draudėjų mokamos įmokos (30,8 + 0,18), t. y. bendras draudėjų ir apdraustųjų socialinio draudimo įmokų tarifas yra 39,98 procentai, kaip ir nurodyta VSDFV Vilniaus skyriaus 2014-12-15 pažymoje Nr. 4-8-12255 apie R. R. draudžiamąsias pajamas. Atsižvelgiant į tai, kad iš paties apdraustojo draudžiamųjų pajamų yra išskaičiuojama 9 procentų dydžio socialinio draudimo įmokų suma, žala turi būti apskaičiuojama pagal R. R. draudžiamąsias pajamas, iš kurių išskaičiuotos privalomosios apdraustųjų socialinio draudimo įmokos, t. y. pagal R. R. draudžiamųjų pajamų sumą, sumažintą 9 procentais. R. R. vieno mėnesio darbo užmokestis – 571,38 Eur, kurį aukščiau nurodytais motyvais teismas sumažino 9 procentais, t. y. 519,96 Eur.
  2. Iki R. R. mirties A. R. buvo teikiama materialinė pagalba. Tokią pagalbą teikdavo mirusioji R. R.. Kadangi R. R. vidutinis darbo užmokestis buvo 519,96 Eur, A. R. negauta pajamų dalis dėl jo žmonos žūties kiekvieną mėnesį sudaro 259,98 Eur, t. y. pusę visų jos gautų pajamų. Dėl to teismas laikė, kad po R. R. mirties A. R. buvo padaryta turtinė žala. Atsižvelgiant į tai, kad R. R. mirties metu 2013-12-24 buvo sulaukusi 51 metų ir 4 mėnesių, iki tikėtinos gyvenimo trukmės, t. y., 79,40 metų jai buvo likę 28 metai (336 mėnesiai), o R. R. sutuoktinis A. R. 2013-12-24 eismo įvykio metu buvo sulaukęs 69 metų, sutuoktinės mirties metu jis jau buvo viršijęs tikėtiną vyrų gyvenimo trukmę kaime. Be to, nustatant tikėtiną A. R. gyvenimo trukmę turi būti atsižvelgiama į protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus. Atsižvelgdamas į tai, kad A. R., kuriam išmokėta išmoka, nuolat piktnaudžiauja alkoholiu, remiantis pateiktomis medicininėmis išvadomis jo sveikatos būklė yra prasta, jis vengia gydytis (patvirtina teismo išreikalauti medicinos dokumentai), todėl teismas darė išvadą, kad labiau tikėtina, jog šis asmuo negyvens 28 metus (ar daugiau). Teismas nesutiko su atsakovo nurodymais, kad gavęs išmoką asmuo jau yra vyresnis nei vidutiniškai gyvenantis kaime asmuo, todėl žala neturi būti priteista. Kadangi gali būti reikalaujama tik tikėtinumo principu pagrįsta turtinė žala, teismas manė, kad protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus atitiktų už dvejus metus apskaičiuotos žalos dydis. Todėl ieškovo ieškinyje prašomą priteisti sumą teismas mažino iki 6 239,52 Eur (259,98 Eur x 24 mėnesiai).

6III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7

  1. Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą ir sumažinti priteistos žalos dydį iki 1 784,16 Eur. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai apskaičiavo patirtos žalos dydį. Teismas neišskaičiavo visų apdraustosios mokėtų mokesčių. Vertinant įrodymus, matyti, kad šių sumų vidurkis yra 405,40 Eur per mėnesį. Tuomet A. R. tektų 202,70 Eur, o ne 259,98 Eur, kaip nustatė teismas.
  2. Teismas iš priteistos sumos neišskaičiavo atsakovo išmokėtų sumų. Atsakovas ne ginčo tvarka kompensuoja ieškovo išmokamas periodines išmokas. Iš ieškovo 2015-09-17 pažymos apie asmeniui išmokėtas išmokas Nr. N23-6159 matyti, kad A. R. po žmonos mirties iš viso gavo 2 695,63 Eur išmokų, kurias sudaro periodinė draudimo išmoka apdraustajam mirus ir našlių arba našlaičių pensija, kurias ieškovui kompensuoja atsakovas. Vidutiniškai per mėnesį 128,36 Eur. Šios išmokos turi būti išskaičiuojamos iš priteisiamos sumos. Šiuo atveju, iš A. R. tenkančių 202,70 Eur atėmus gautas išmokas (128,36 Eur), nekompensuota negautų pajamų dalis sudarytų 74,34 Eur.
  3. Ieškovas VSDFV Panevėžio skyriaus pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą ir ieškinį tenkinti pilnai. Nurodo, jog teismas netinkamai taikė teismų praktikoje suformuluotus nuostolių dydžio apskaičiavimo kriterijus, nepagrįstai padarė išvadą, kad žuvusiosios šeimos narys patyrė mažiau žalos, nei jam buvo išmokėta socialinio draudimo išmokų.
  4. Atsakovas, teigdamas, jog ieškovas atitinkamų draudimo išmokų išmokėjo daugiau nei atitinkami asmenys realiai patyrė turtinės žalos, privalo įrodyti, kad egzistuoja aiški neatitiktis tarp šių asmenų realiai patirtos turtinės žalos ir jiems išmokėtų socialinio draudimo išmokų sumų. Atsakovas šioje byloje tokios neatitikties neįrodė.
  5. Teismas, neatsižvelgė ir nevertino ieškovo teismo posėdžio metu pateiktų statistinių duomenų ir pasiūlymo teismui taikyti tikslesnius statistikos duomenis – remtis pergyvenusio asmens nurodyto amžiaus gyventojų vidutine tikėtina gyvenimo trukme, t. y. A. R. 2013 metais buvo sukakęs 69 metus, o pagal Statistikos departamento duomenis nurodyto amžiaus gyventojų, gyvenančių kaime, vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė nuo 69 metų amžiaus yra plius 11,48 metai, o tikėtiną pergyvenusio asmens gyvenimo trukmę nustatė remdamasis tik A. R. medicininiuose dokumentuose esančiais įrašais, nors atsakovas jokių statistinių duomenų apie šių veiksnių įtaką gyvenimo trukmei nepateikė. Iš esmės teismas padarytą žalą priteisė tik nuo R. R. mirties iki teismo sprendimo priėmimo dienos (R. R. mirė 2013-12-24, teismo sprendimas priimtas 2015-12-03), nors teismas byloje nenustatė, kad A. R. sprendimo priėmimo dienai būtų miręs.
  6. Byloje pateiktoje UAB „Tetirvinai“ 2015-05-05 pažymoje Nr. SD-08, nurodyta, kad R. R. vidutinis darbo užmokestis buvo 571,38 Eur, vadinasi A. R. negauta pajamų dalis dėl jo žmonos žūties kiekvieną mėnesį sudaro 285,69 Eur, t. y. pusę visų jos gautų pajamų.
  7. Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, atsakovo – tenkinti. Nurodo, jog į bylą surinkti medicininiai duomenys, kuriuos apibendrino teismo posėdyje liudijusi gydytoja – ekspertė, vienareikšmiškai paneigė duomenų apie apskaičiuotas ir išmokėtas draudimo išmokas tinkamumą.
  8. Vieno sutuoktinio mirties atveju sprendžiant dėl kito sutuoktinio negautų pajamų dydžio būtina atsižvelgti ir į išmokas pretenduojančio sutuoktinio tikėtina gyvenimo trukmę. Dėl šios priežasties sprendžiant dėl trečiojo asmens negautų pajamų dydžio mirus R. R., būtina atsižvelgti į A. R. tikėtiną gyvenimo trukmę.
  9. Ieškovas VSDFV Panevėžio skyrius pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog kad apskaičiuojant žalos dydį turi būti atsižvelgiama į žuvusiosios vidutinį darbo užmokestį, kuris sudaro 285,69 Eur.
  10. Kasacinio teismo išaiškinta, kad laiko kriterijumi, kuriuo remiantis nustatytinas tikėtinas išlaikymo laikotarpis pergyvenusiam sutuoktiniui, pripažintas tos pat lyties (kaip ir žuvusysis) tokiomis pat sąlygomis gyvenančio asmens vidutinė gyvenimo trukmė remiantis Statistikos departamento duomenimis.

8IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9Apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

  1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
  2. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2013-12-24 įvykio metu buvo mirtinai sužalota R. R.. Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014-09-24 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-127-756/2014 kaltu dėl įvykio pripažintas K. B.. K. B. vairavo automobilį RENAULT LAGUNA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“ (draudimo liudijimas AEC 1911552, draudimo sutartis 195070792/03). Dėl šio įvykio VSDFV Panevėžio skyriaus 2014-03-28 sprendimu Nr. N19-391 žuvusiojo šeimos nariui – sutuoktiniui A. R. paskirta 43 095,46 Eur vienkartinė draudimo išmoka apdraustajam mirus. VSDFV Panevėžio skyriaus 2014-02-19 sprendimu Nr. PE_SP1-1432 A. R. nuo 2013-12-24 paskirta 70,00 Lt (nuo 2015-01-01 – 21,00 Eur) valstybinė socialinio draudimo našlių pensija. VSDFV Panevėžio skyriaus 2014-03-12 sprendimu Nr. N19-317 A. R. nuo 2013-12-24 neterminuotai paskirta 487,32 Lt periodinė draudimo išmoka apdraustajam mirus, o 2014-09-18 sprendimu Nr. N19-1188 A. R. nuo 2014-10-01 iki 2016-02-11 paskirta 324,88 Lt (nuo 2015-01-01 – 94,10 Eur) periodinė draudimo išmoka apdraustajam mirus. 2014-05-26 raštu Nr. 1426092/910990 atsakovas nurodė, jog nesutinka atlyginti 43 095,46 Eur vienkartinę draudimo išmoką.

10Dėl atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinio skundo

  1. Atsakovas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai apskaičiavo patirtos žalos dydį. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo ir susijusiais apelianto argumentais sutinka iš dalies. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog apskaičiuojant, kokią žalą patyrė apdraustojo sutuoktinis dėl jo mirties, turėtų būti imama atitinkama apdraustojo pajamų dalis, atskaičius mokesčius. Priešingu atveju būtų atlyginama daugiau, negu patirti turtiniai praradimai dėl sutuoktinio mirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-12-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-682-248/2015). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta aukščiau, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas, kokią žalą patyrė apdraustojo sutuoktinis dėl jo mirties, nepagrįstai ėmė atitinkamą apdraustojo pajamų dalį, atskaičius tik 9 procentus mokesčių, o turėjo – atskaičius 24 procentus mokesčių, t. y. 221,84 Eur.
  2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad apeliacinės instancijos teismui tikrinant pirmosios instancijos teismo atlikto mirusio apdraustojo šeimos narių patirtos ir socialinio draudimo įstaigai atlygintinos žalos apskaičiavimo pagrįstumą, taip pat atsižvelgtina į draudiko ieškovui jau kompensuotą (periodinių draudimo išmokų apdraustajam mirus ir valstybinės našlių ir našlaičių pensijos) sumą. Ši suma išskaičiuotina iš patirtos realios žalos sumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-01-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2015). Remdamasi nurodyta kasacinio teismo praktika, teisėjų kolegija pažymi, jog yra pagrindas sutikti su atsakovo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas iš priteistos sumos nepagrįstai neišskaičiavo atsakovo išmokėtų sumų, kurias sudaro periodinė draudimo išmoka apdraustajam mirus ir našlių pensija, kurias ieškovui kompensavo atsakovas, iš viso 2 695,63 Eur.
  3. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai identifikavo atitinkamą apdraustojo pajamų dalį, kuri turi būti imama apskaičiuojant, kokią žalą patyrė apdraustojo sutuoktinis dėl jo mirties, bei iš priteistos sumos nepagrįstai neišskaičiavo atsakovo išmokėtų sumų, kurias sudaro periodinė draudimo išmoka apdraustajam mirus ir našlių pensija, dėl ko yra pagrindas apeliacinį skundą tenkinti iš dalies bei pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, sumažinant priteistą žalą aukščiau nurodytoje apimtyje (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

11Dėl ieškovo apeliacinio skundo

  1. Ieškovo teigimu, teismas netinkamai taikė teismų praktikoje suformuluotus žalos dydžio apskaičiavimo kriterijus bei nepagrįstai padarė išvadą, kad žuvusiosios šeimos narys patyrė mažiau žalos, nei jam buvo išmokėta socialinio draudimo išmokų. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo ir su juo susijusiais apelianto argumentais iš dalies sutinka. Remiantis kasacinio teismo praktika, apskaičiuojant, kuri vienkartinės draudimo išmokos, išmokėtos pagal Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą (toliau – NADPLSDĮ) 27 straipsnio 1 dalį, dalis kompensuoja apdraustojo sutuoktinio patirtą žalą, socialinio draudimo įstaigų pateikti duomenys apie įstatymuose ir jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka apskaičiuotas ir išmokėtas draudimo išmokas vertintini kaip įrodymai, patvirtinantys nukentėjusio asmens patirtos ir jam socialinio draudimo įstaigų atlygintos žalos dydį. Toks socialinio draudimo įstaigų įrodinėjant nukentėjusio asmens patirtos žalos (negautų pajamų) dydį pateikiamų įrodymų vertinimas neapriboja žalą padariusio asmens (jo draudiko), manančio, kad išmokėta kompensacija viršija nukentėjusio asmens patirtos žalos dydį, teisės visomis leistinomis priemonėmis įrodinėti, jog jis žalos nepadarė ar jos padarė mažiau, nei išmokėjo socialinio draudimo įstaiga (CPK 178 straipsnis). Tokiu atveju, atsižvelgęs į byloje esančių įrodymų visetą, žalą įvertina ir jos dydį nustato ginčą nagrinėjantis teismas (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-01-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2014). Kitaip tariant, teigiantis, kad išmokėtos socialinio draudimo išmokos viršija nukentėjusiojo realiai patirtą žalą, turi tai įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-496/2008; 2014-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2014). Nurodyta įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė leidžia priimti sprendimą ieškovo naudai tais atvejais, kai atsakovas neteikia patikimų argumentų ir įrodymų, ginčydamas nukentėjusiojo patirtos žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-12-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2014). Jei atsakovo argumentai ir jo pateikiami įrodymai patvirtina, kad ieškovo prašomos priteisti regresinės prievolės dydis reikšmingai neatitinka išmokėtų socialinio draudimo išmokų dydžio, įrodymus dėl to, kokią konkrečią žalą patyrė apdraustasis (jo šeimos nariai), teikia abi proceso šalys (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę įrodyti žalos dydį turi ją priteisti reikalaujantis ieškovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; kt.), todėl kai atsakovas paneigia duomenų apie apskaičiuotas ir išmokėtas draudimo išmokas tinkamumą apdraustojo (jo šeimos narių) patirtai žalai nustatyti, konkretų žalos dydį turi įrodyti ieškovas. Pažymėtina, kad įgyvendinant atgręžtinio reikalavimo teisę socialinio draudimo įstaigos pareikštas ieškinys negali būti atmetamas vien todėl, kad nenustatytas tikslus apdraustojo (jo šeimos narių) patirtos žalos dydis. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalimi, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Kasacinio teismo nurodyta, kad tais atvejais, kai akivaizdu, jog tam tikrų nuostolių patirta, tačiau nėra galimybės nustatyti tikslų jų dydį, nuostolius įvertina teismas kiek įmanoma tiksliau, atsižvelgdamas į šalių pateiktus apskaičiavimus ir įrodymus, taip pat taikydamas teismų praktikoje suformuotus nuostolių dydžio apskaičiavimo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-12-12 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-552/2014; 2015-12-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-682-248/2015).
  2. Kasacinis teismas dėl socialinio draudimo įstaigos, išmokėjusios vienkartinę draudimo išmoką pagal NADPLSDĮ 27 straipsnio 1 dalį apdraustajam mirus apdraustojo sutuoktiniui, regreso teisės į žalą padariusį asmenį ar jo draudiką apimties yra išaiškinęs, kad teisiškai reikšmingais kriterijais apskaičiuojant žuvus apdraustam asmeniui jo sutuoktinio patirtos žalos dydį, pasireiškiantį negautomis pajamomis, pripažintini laikotarpis, per kurį pergyvenęs sutuoktinis išlaikymą būtų gavęs, jei sutuoktinis nebūtų žuvęs, ir tai, kokio dydžio sutuoktinio pajamų dalis tekdavo pergyvenusiam sutuoktiniui. Laiko kriterijumi, kuriuo remiantis nustatytas tikėtinas išlaikymo laikotarpis pergyvenusiam sutuoktiniui, pripažintas tos pat lyties tokiomis pat sąlygomis gyvenančio asmens vidutinė gyvenimo trukmė remiantis Statistikos departamento duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-03-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-313/2015). Bylos šalys gali įrodinėti ir siūlyti teismui taikyti kitokius šeimos narių negautų pajamų dydžio nustatymo kriterijus, kuriuos teismas įvertina remdamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-12-12 nutartis, priimta civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-552/2014). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, jog vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis), tuo atveju, kai miršta moteris, o Lietuvoje vyrų gyvenimo trukmė yra gerokai trumpesnė už moterų gyvenimo trukmę, laiko kriterijumi, kuriuo remiantis nustatytas tikėtinas išlaikymo laikotarpis pergyvenusiam sutuoktiniui, galėtų būti tos pat lyties tokiomis pat sąlygomis gyvenančio asmens kaip apdraustosios sutuoktinis vidutinė gyvenimo trukmė, remiantis Statistikos departamento duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-12-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-682-248/2015).
  3. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aukščiau pateikta kasacinio teismo praktika, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino reikalaujamą priteisti žalą iki 6 239,52 Eur (259,98 Eur x 24 mėnesiai). Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas, kuri vienkartinės draudimo išmokos, išmokėtos pagal NADPLSDĮ 27 straipsnio 1 dalį, dalis šiuo atveju kompensuoja apdraustojo sutuoktinio patirtą žalą, turėjo vertinti tokių kriterijų visumą: 1) R. R. pajamų dalį tekdavusią A. R. (221,84 Eur); 2) tos pat lyties tokiomis pat sąlygomis gyvenančio asmens kaip R. R. vidutinę gyvenimo trukmę, remiantis Statistikos departamento duomenimis (28 metai); 3) tos pat lyties tokiomis pat sąlygomis gyvenančio asmens kaip A. R. vidutinę gyvenimo trukmę remiantis Statistikos departamento duomenimis (67 metai); 4) A. R. amžiaus gyventojų vidutinę tikėtiną gyvenimo trukmę (69+11,5 metų); 5) A. R. sveikatos būklę (prasta, vengia gydytis). Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, įvertino ne visus nurodytus kriterijus, kas sąlygojo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė laikotarpį, per kurį pergyvenęs sutuoktinis išlaikymą būtų gavęs, jei sutuoktinis nebūtų žuvęs. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog įvertinus aukščiau pateiktų kriterijų visumą, manytina, jog pagrįstu gali būti laikomas 8 metų laikotarpis, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju buvo patirta 21 296,64 Eur dydžio žala (221,84 Eur x 96 mėn.). Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog yra pagrindas tenkinti ieškovo apeliacinį skundą iš dalies bei skundžiamą sprendimą pakeisti, padidinant patirtos žalos dydį nurodytoje apimtyje (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
  4. Teisėjų kolegija nurodo, jog patenkinus ieškovo ir atsakovo apeliacinius skundus iš dalies, skundžiamas teismo sprendimas yra keistinas, priteisiant iš atsakovo ieškovo naudai 18 601,01 Eur (21 296,64 Eur (patirta žala) - 2 695,63 Eur (atsakovo kompensuotos periodinės išmokos)) (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
  5. Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

12Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Kadangi apeliacinės instancijos teismas pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą, yra pagrindas perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, iš atsakovo valstybės naudai priteisti 371,00 Eur (43 procentai).
  2. Apeliacinius skundus tenkinus iš dalies, yra pagrindas iš ieškovo atsakovo naudai priteisti 81,00 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinio skundo padavimą, iš atsakovo valstybės naudai – 261,00 Eur ieškovo mokėtino žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis).

13Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, teismas

Nutarė

14Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 3 d. sprendimą pakeisti bei šio sprendimo rezoliucinę dalį išdėstytai taip: iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus naudai priteisti 18 601,01 Eur žalos atlyginimo, iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ valstybės naudai priteisti 371,00 Eur žyminio mokesčio; kitoje dalyje ieškinį atmesti.

15Iš ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus atsakovo naudai AB „Lietuvos draudimas“ priteisti 81,00 Eur žyminio mokesčio, atsakovo sumokėto už apeliacinio skundo padavimą, iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ valstybės naudai priteisti 261,00 Eur ieškovo mokėtino žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą.

Proceso dalyviai
Ryšiai