Byla 2-1862/2013
Dėl bankroto bylos atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Ūkio banko investicinė grupė“ iškėlimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Boslita“ ir Ko atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 29 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, civilinėje byloje Nr. B2-1972-254/2013 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Boslita“ ir Ko pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Ūkio banko investicinė grupė“ iškėlimo.

2Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB „Boslita“ ir Ko kreipėsi į teismą prašydamas iškelti atsakovui UAB „Ūkio banko investicinė grupė“ bankroto bylą. Nurodė, kad ieškovas kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu atsakovui ir kitiems solidariems skolininkams dėl 54 898 021,76 Lt skolos priteisimo. Be to, atsakovas yra išdavęs ieškovui paprastąjį neprotestuotiną vekselį 14 600 000 EUR sumai, todėl, ieškovo nuomone, jis neabejotinai yra atsakovo kreditorius.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Kauno apygardos teismas 2013 m. gegužės 29 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo UAB „Boslita“ ir Ko pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovui UAB „Ūkio banko investicinė grupė“ iškėlimo. Teismas nurodė, kad ieškovas laiko save atsakovo kreditoriumi, tačiau kreditorius – tai asmuo, turintis teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles ir įsipareigojimus. Kadangi ieškovas dar tik siekia prisiteisti skolą iš atsakovo, nes yra inicijavęs civilinę bylą dėl skolos iš atsakovo ir kitų solidarių skolinininkų priteisimo, teismo vertinimu, jis neturi neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės į atsakovą. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad ieškovas negali būti laikomas tinkamu subjektu paduoti pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo. Teismas atsisakė priimti ieškovo, kuris neįrodė savo reikalavimo į atsakovą ir aplinkybės, kad jis yra atsakovo kreditorius, pareiškimą CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, laikydamas, jog ieškinys, kol ieškovui iš atsakovo skola nėra priteista įsiteisėjusiu teismo sprendimu, teisme civilinio proceso tvarka nenagrinėtinas.

7III. Atskirojo skundo argumentai

8Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Boslita“ ir Ko prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 29 d. nutartį ir patenkinti ieškovo pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

91. Ieškovo reikalavimo teisė į atsakovą yra neabejotina ir galiojanti. Vekselis patvirtina, kad vekselio turėtojas turi neginčytiną, besąlygišką ir galiojančią reikalavimo teisę į vekselio davėją. Pareiškime ieškovas nurodė, kad atsakovas išdavė ieškovui paprastąjį neprotestuotiną vekselį 14 600 000 EUR sumai, kurią atsakovas be sąlygų įsipareigojo iki 2012 m. spalio 16 d. sumokėti ieškovui. Atsakovas šios pareigos neįvykdė, todėl ieškovas šiuo metu turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovą. Šis vekselis buvo pateiktas teismui kartu su pareiškimu. Ieškovas taip pat kreipėsi į teismą dėl 54 898 021,76 Lt skolos priteisimo iš atsakovo ir kitų solidarių skolininkų. Šiam reikalavimui užtikrinti teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones, t. y. prima facie patikrino ieškovo reikalavimo pagrįstumą.

102. Ieškovo reikalavimo teisė į atsakovą neprivalo būti patvirtinta įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Remiantis teismų praktika, net ir potencialūs kreditoriai, kurių reikalavimo teisė dar nepatvirtinta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, turi teisę inicijuoti skolininko įmonės bankroto bylą. Jei teismui nekyla didelių abejonių dėl to, kad bylą inicijuojantis asmuo yra kreditorius, tokio asmens pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkui turi būti nagrinėjamas iš esmės. Nagrinėjamoje byloje esantys įrodymai akivaizdžiai patvirtina ieškovo reikalavimo teisę į atsakovą, todėl nėra pagrindo manyti, kad dėl šios reikalavimo teisės pagrįstumo gali kilti didelių abejonių. Faktas, kad atsakovas yra nemokus, yra pagrindas iškelti atsakovui bankroto bylą ir tuo atveju, jeigu atsakovas ginčytų ieškovo skolą. Atsakovas viešai pranešė apie savo nemokumą ir tai yra savarankiškas pagrindas iškelti jam bankroto bylą.

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Vadovaujantis ĮBĮ 5 straipsnio 1 dalies 1 punktu pareiškimą teismui dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo turi teisę pateikti kreditoriai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad asmuo, inicijuojantis skolininkui bankroto bylą, turi pareigą nurodyti ir pateikti įrodymus, kurių pagrindu atsiranda jo reikalavimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-154/2008). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė savo reikalavimo į atsakovą ir aplinkybės, jog jis yra atsakovo kreditorius, nes ieškovo nurodyta atsakovo skola nėra priteista ieškovui iš atsakovo įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, todėl ieškovo pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo atsisakė priimti. Pažymėtina, kad nei ĮBĮ nuostatose, nei teismų praktikoje nėra suformuluota taisyklės, kad tik kreditorius, kurio reikalavimo teisė pripažinta įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, galėtų kreiptis į teismą dėl bankroto bylos skolininkui iškėlimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-719/2007). Priešinga praktika apsunkintų bankroto bylos inicijavimą ir sudarytų sąlygas skolininkams išvengti bankroto bylos iškėlimo, kadangi vien kreditoriaus reikalavimo ginčijimas užkirstų kelią svarstyti skolinimo nemokumo ir bankroto bylos iškėlimo klausimą. Todėl teismų praktikoje laikoma, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, pagrįstai manantys, jog turi teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles bei įsipareigojimus, t. y. potencialūs kreditoriai, gali inicijuoti įmonei bankroto bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-906/2009). Jeigu bylą skolininkui inicijuojančio asmens reikalavimas nėra patvirtintas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, sprendžiant, ar toks asmuo turi teisę inicijuoti skolininkui bankroto bylą, asmens reikalavimas turi būti įvertinamas preliminariai, atsižvelgiant į teismui pateiktus duomenis. Jei teismui nekyla didelių abejonių dėl to, kad bylą inicijuojantis asmuo yra kreditorius, tokio asmens pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkui turi būti nagrinėjamas iš esmės (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-707/2012). Aplinkybė, ar bankroto bylą inicijavęs asmuo iš tiesų yra kreditorius, bus nustatyta tik išsprendus šio asmens kreditorinio reikalavimo tvirtinimo klausimą jau iškeltoje bankroto byloje (ĮBĮ 26 str. 1 d.). Tuo tarpu aplinkybė, kad teismas priėmė ir iš esmės išnagrinėjo asmens pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkui, neturi nei prejudicinės, nei res judicata galios vėliau sprendžiant klausimą dėl šio asmens kreditorinio reikalavimo tvirtinimo. Analogiškai aplinkybė, kad teismas pateiktų duomenų nelaiko pakankamais tam, kad patvirtintų reikalavimo teisę į skolininką ir asmens galimybę inicijuoti skolininkui bankroto bylą, neužkerta kelio potencialiam kreditoriui įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą individualiame civiliniame procese, o tai vėliau sudarys sąlygas inicijuoti bankroto bylos iškėlimą skolininkui (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-832/2012).

13Nagrinėjamoje byloje ieškovas teigia, kad kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu atsakovui ir kitiems solidariems skolininkams dėl 54 898 021,76 Lt skolos priteisimo. Ieškovas pirmosios instancijos teismui pateikė ieškinio kopiją ir Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutartį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės minėto ieškinio reikalavimams užtikrinti (b. l. 10-16). Pažymėtina, kad pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu teismas taiko laikinąsias apsaugos priemones tik tuo atveju, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą. Be to, ieškovas pateikė pirmosios instancijos teismui įrodymus, kad atsakovas yra išdavęs ieškovui paprastąjį neprotestuotiną vekselį 14 600 000 EUR sumai (b. l. 17). Iš šio vekselio matyti, kad atsakovas be sąlygų įsipareigojo iki 2012 m. spalio 16 d. sumokėti ieškovui vekselyje nurodytą sumą. Vekselis, kaip vertybinis popierius, - tai dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (CK 1.105 str. 1 d.). Paprastuoju vekseliu (solo) jo davėjas pats įsipareigoja sumokėti jame nurodytą sumą (CK 1.105 str. 4 d.). Kasacinis teismas nutartyse yra pabrėžęs, kad vekselio prigimtis, savybės, užtikrinančios jo viešą patikimumą, specifinis teisinis reglamentavimas suponuoja ribotą vekselio davėjo galimybę reikšti prieštaravimus vekselio turėtojui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2005; 2007 m. sausio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2007). Taigi, šie ieškovo kartu su pareiškimu pirmosios instancijos teismui pateikti duomenys vertintini kaip pakankami ir nekeliantys didelių abejonių dėl to, kad ieškovas yra atsakovo kreditorius, todėl tokio asmens pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkui turėjo būti nagrinėjamas iš esmės.

14Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimą reglamentuojančias proceso teisės normas ir nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas negali būti laikomas tinkamu subjektu paduoti pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo. Skundžiama nutartis naikintina dėl pirmosios instancijos teismo padarytų esminę reikšmę nagrinėjamam klausimam turinčių proceso teisės normų pažeidimų (CPK 329 str. 1 d., 338 str.), o ieškovo pareiškimo dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

15Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 336-339 straipsniais,

Nutarė

16panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 29 d. nutartį ir perduoti ieškovo UAB „Boslita“ ir Ko pareiškimo dėl bankroto bylos atsakovui UAB „Ūkio banko investicinė grupė“ iškėlimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai