Byla B2-2316-413/2013
Dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei akcinei bendrovei „Birač Europe“

1Kauno apygardos teismo teisėjas Gintautas Koriaginas, sekretoriaujant Danutei Nekraševičienei, dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Boslita“ ir Ko atstovui advokato padėjėjui K. G., atsakovės akcinės bendrovės „Birač Europe“ atstovui advokatui L. L.,

2žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Boslita“ ir Ko ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei akcinei bendrovei „Birač Europe“,

Nustatė

3ieškovė kreipėsi į teismą prašydama iškelti bankroto bylą atsakovei AB „Birač Europe“, bankroto administratoriumi paskirti UAB „Tigesta“. Reikalavimas iškelti atsakovei bankroto bylą buvo grindžiamas tuo, kad ieškovė yra pareiškusi atsakovei 54 898 021,76 Lt dydžio ieškinį Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje kitoje civilinėje byloje, kadangi atsakovė kartu su kitais asmenimis 2012 m. gruodžio 7 d. sandoriu prisiėmė solidarią prievolę atsakyti už skolininkės Alumina D.O.O. Zvornik skolos grąžinimą ieškovei, tačiau skolos negrąžino. Teismas pripažino, kad šis ieškinys yra prima facie pagrįstas, dėl ko paminėtoje byloje dėl skolos grąžinimo taikė laikinąsias apsaugos priemones atsakovės turtui. Remdamasi Lietuvos apeliacinio teismo praktika, ieškovė pažymėjo, kad tuo atveju, kai pareiškėjas kartu su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo pateikia ieškinį bei teismo nutartį, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, laikytina, kad pareiškėjo reikalavimas yra pakankamai pagrįstas ir nekeliantis didelių abejonių dėl to, kad ieškovas yra atsakovo kreditorius, todėl tokio asmens pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkui turi būti nagrinėjamas iš esmės (2013-07-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1862/2013). Be to, kaip teigia ieškovė, visas atsakovei priklausantis turtas yra įkeistas, o užtikrintų prievolių dydis yra beveik 3 kartus didesnis už atsakovės turimo turto vertę. Atsakovės gautinos sumos iš trečiųjų asmenų sudaro 224 209 768 Lt, dėl ko, netgi tuo atveju, jeigu visi debitoriai atsiskaitytų su atsakove, gautina suma nepadengtų atsakovės užtikrintų prievolių dydžio, kuris sudaro daugiau nei 660 mln. Lt. Ieškovės nuomone, nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei.

4Atsakovės AB „Burač Europe“ atstovai atsiliepimu į ieškinį (t. 1, b. l. 128-135) ir teismo posėdyje prašo atmesti ieškovės pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo kaip nepagrįstą ir spręsti klausimą dėl piniginių sankcijų taikymo UAB „Boslita“ ir Ko už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis; priteisti iš ieškovės atsakovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas; teismui nusprendus iškelti bankroto bylą AB „Birač Europe“, bankroto administratoriumi neskirti UAB „Tigesta“. Atsikirtimai į ieškovės pareiškimą grindžiami tokiais argumentais:

51. Byloje pateikti ieškovės įrodymai dėl atsakovės įspėjimo apie skolos sumokėjimą, o to neatlikus - kreipimąsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nelaikytini patikimais ir įrodančiais, jog šie pranešimai atsakovei buvo įteikti. Nors pranešimai dėl bankroto bylos iškėlimo buvo adresuoti AB „Birač Europe“, tačiau atlikti skolos mokėjimą prašoma iš UAB „Ūkio banko investicinės grupės“ ir būtent UAB „Ūkio banko investicinė grupė“ yra įspėjama, jog nesumokėjus skolos bus kreipiamasi dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Ūkio banko investicinė grupė“. Dėl paminėtų priežasčių, atsakovės nuomone, ieškovės pranešimai negali būti laikomi tinkamu įspėjimu apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos AB „Birač Europe“ iškėlimo, nes iš jų turinio matyti, kad AB „Birač Europe“ apie tai nebuvo tinkamai įspėta.

62. Bankroto bylos iškėlimas atsakovei inicijuojamas vieninteliu pagrindu – atskiroje civilinėje byloje pareikštu reikalavimu, kurioje ieškovė dar tik siekia skolos priteisimo iš atsakovės ir kitų asmenų. Be to, minėta civilinė byla yra sujungta su kita civiline byla, kurioje ieškovė prašo sandorius, tarp jų ir išvestinį 2012 m. gruodžio 7 d. sandorį, pripažinti negaliojančiais, nors jau prijungtoje byloje, kurios pagrindu ieškovė inicijuoja atsakovei bankroto bylą, ieškovė pripažįsta, kad 2012 m. gruodžio 7 d. susitarimas (sandoris) galioja, nes jo pagrindu ir reikalaujama priteisti skolą. Kaip teigia atsakovė, šios aplinkybės nepatvirtina ieškovės įrodinėjamo fakto, jog atsakovė yra neabejotina ieškovės skolininkė, taigi nagrinėjamu atveju nėra vienos iš bankroto iškėlimo sąlygų, numatytų ĮBĮ 5 straipsnio 1 dalies 5 punkte. Atsakovės nuomone, ieškovės kreipimąsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo vertintinas kaip siekis greičiau išsiieškoti tariamai egzistuojančią skolą bei sukelti spaudimą atsakovei, pakeisti jos poziciją sujungtoje byloje ir pripažinti reikalaujamą skolą. Tokie ieškovės veiksmai laikytini piktnaudžiavimu procesu.

73. Atsakovės nuomone, ieškovė neįrodė atsakovės nemokumo. Iš AB „Birač Europe“ 2013 m. birželio 30 d. balanso matyti, kad įmonė turi turto už 454 578 676 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė tik 15 502 598 Lt, iš kurių pradelstos skolos šią dieną sudaro 15 198 030,14 Lt. Tai reiškia, kad atsakovės turtas daugiau nei 29 kartus viršija ne tik pradelstus finansinius įsipareigojimus, bet ir visus įsipareigojimus, kuriuos reikės padengti per artimiausius metus. Todėl turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas ieškovės argumentas, kad atsakovės turimo turto nepakanka pradelstoms piniginėms prievolėms padengti ir nėra pagrindo teigti, kad įmonė yra nemoki. Atsakovė pripažįsta, kad 2013 m. turi laikinų nuostolių, tačiau tai jokiu būdu nesąlygoja atsakovės nemokumo. Atsakovė pažymi, kad su ieškove neatsiskaito ne todėl, kad nepakanka įmonės turto, bet dėl to, kad iš esmės nesutinka su jos reikalavimais. Aplinkybė, kad AB „Birač Europe“ turtas įkeistas AB Ūkio bankas, dar nereiškia, jog atsakovė šio turto neturi iš viso. Be to, didžioji dalis įkeisto turto priklauso ne AB „Birač Europe“, bet tretiesiems asmenims. Tai patvirtina, kad didžioji dalis atsakovės įsipareigojimų yra apsaugoti papildomai. Atsakovė neturi jokių pradelstų skolų darbuotojams, niekada nėra viešai paskelbusi arba kitaip pranešusi, jog negali ir (ar) neketina vykdyti įsipareigojimų savo kreditoriams.

8Atsakovei atsisakytina kelti bankroto bylą

9Lietuvoje bankroto teisinius santykius reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymo (toliau ir ĮBĮ) bei Civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) nuostatos (CPK 1 straipsnio 1 dalis, ĮBĮ 1 straipsnio 1 dalis). Civiliniame procese vyrauja rungimosi principas. Juo grindžiama įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė, pagal kurią kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Ši įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė iš esmės visa apimtimi taikoma ir sprendžiant ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei pagrįstumo klausimą. Tai, kad bankroto bylos turi viešąjį interesą, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad ne proceso šalys, o teismas turi įrodinėjimo pareigą. Bankroto bylos iškėlimo stadijoje teismas turi būti aktyvus, tačiau tai neatleidžia šalių nuo pareigos įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus.

10Įmonės bankroto procese siekiama dviejų tikslų – tiek ginti įmonės kreditorių teises, kuo greičiau patenkinant jų pagrįstus reikalavimus bankroto byloje (nemokaus skolininko likvidavimo tikslas), tiek ir atkurti nemokios įmonės mokumą, išlaisvinti ją nuo skolų ir suteikti galimybę vykdyti verslą toliau arba iš naujo (atkuriamasis arba reabilitacinis tikslas). Greitas verslo subjekto pašalinimas iš rinkos neužtikrina teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, savaime nepagerina jų finansinės padėties; dar daugiau, greitas ir koncentruotas likvidacinio tikslo vyravimas bankroto procese sudaro prielaidas teisiniam netikrumui atsirasti. (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1012/2008). Tai reiškia, jog bankroto procese, sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo, prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių, kad įmonė yra nemoki. Įmonė laikoma nemokia tik tuomet, jeigu jos pradelsti įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai) viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-869/2013).

11Dėl UAB „Boslita“ ir Ko tinkamumo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo AB „Birač Europe“

12Vadovaujantis ĮBĮ 5 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pareiškimą teismui dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo turi teisę pateikti kreditoriai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad asmuo, inicijuojantis skolininkui bankroto bylą, turi pareigą nurodyti ir pateikti įrodymus, kurių pagrindu atsiranda jo reikalavimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-154/2008).

13Nagrinėjamu atveju, atsakovės nuomone, ieškovė neįrodė, jog nėra abejonių dėl jos kaip atsakovės kreditorės statuso, t. y. ieškovė neįrodė, kad yra tenkinama sąlyga įtvirtinta ĮBĮ 5 straipsnio 1 dalies 5 punkte.

14Pažymėtina, kad nei ĮBĮ nuostatose, nei teismų praktikoje nėra suformuluota taisyklės, kad tik kreditorius, kurio reikalavimo teisė pripažinta įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, galėtų kreiptis į teismą dėl bankroto bylos skolininkui iškėlimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-719/2007). Priešinga praktika apsunkintų bankroto bylos inicijavimą ir sudarytų sąlygas skolininkams išvengti bankroto bylos iškėlimo, kadangi vien kreditoriaus reikalavimo ginčijimas užkirstų kelią svarstyti skolinimo nemokumo ir bankroto bylos iškėlimo klausimą. Todėl teismų praktikoje pripažįstama, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, pagrįstai manantys, jog turi teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles bei įsipareigojimus, t. y. potencialūs kreditoriai, gali inicijuoti įmonei bankroto bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-906/2009). Jeigu bylą skolininkui inicijuojančio asmens reikalavimas nėra patvirtintas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, sprendžiant, ar toks asmuo turi teisę inicijuoti skolininkui bankroto bylą, asmens reikalavimas turi būti įvertinamas preliminariai, atsižvelgiant į teismui pateiktus duomenis. Jei teismui nekyla didelių abejonių dėl to, kad bylą inicijuojantis asmuo yra kreditorius, tokio asmens pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkui turi būti nagrinėjamas iš esmės (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-707/2012).

15Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė įrodymus, t. y. ieškinio kopiją ir Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutartį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės minėto ieškinio reikalavimams užtikrinti, kurio pagrindu ieškovė ir inicijuoja atsakovei bankroto bylą (t. 1, b. l. 8-14). Pažymėtina, kad pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu teismas taiko laikinąsias apsaugos priemones tik tuo atveju, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą. Vadinasi, teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, pripažino, jog ieškinio reikalavimas yra tikėtinai pagrįstas, todėl ieškovės pateikti duomenys vertintini kaip pakankami ir nekeliantys didelių abejonių dėl to, kad ieškovė tikėtina yra atsakovės kreditorė.

16Be to, atsakovės deklaruojamas skolos asmeniui, kuris kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl bankroto bylos iškėlimo, nepripažinimo faktas savaime neduoda teisinio pagrindo vien dėl to atsisakyti spręsti ar atmesti šio asmens prašymą iškelti atsakovei bankroto bylą ir įvertinti jo siūlomą bankroto administratoriaus kandidatūrą, nes gavęs tokio turinio ieškinio pareiškimą teismas turi ir gali patikrinti ĮBĮ nustatytus bankroto bylos iškėlimo pagrindus (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1113/2009). Atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus bei nurodytą teismų praktiką, teismas sprendžia, jog pateiktas ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėtinas.

17Dėl atsakovės nemokumo

18LR Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 7 dalyje nurodoma, kad bankroto byla iškeliama, jei yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Faktinis šioje byloje pareikšto ieškinio iškelti bankroto bylą pagrindas – įmonės nemokumas. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalį, įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir t. t.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus jos ūkinės finansinės veiklos rezultatus, atspindėtus finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose, turinčiuose reikšmės įvertinant realią įmonės finansinę būklę. Spręsdamas klausimą apie įmonės pradelstų įsipareigojimų ir jos balansinio turto vertės santykį, teismas vadovaujasi tiek prie pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pridėtais dokumentais, tiek ĮBĮ 9 straipsnio antrojoje dalyje numatyta tvarka gautais finansiniais įmonės dokumentais ir duomenimis.

19Pagal susiformavusią teismų praktiką, vertinant įmonės nemokumą, į įmonės pradelstų įsipareigojimų sumą neįskaitomi tie įmonės įsipareigojimai, kuriuos atsakovė ginčija teisme, jei šių įsipareigojimų dydis turi esminės reikšmės, sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-564/2006, Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-562/2011, 2012 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1818/2012). Kadangi tarp ieškovės ir atsakovės yra kilęs ginčas dėl pareikštų finansinių reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo, kuris šiuo metu nagrinėjamas teisme kitoje civilinėje byloje, negalima pripažinti, kad ieškovė turi neginčijamą teisę reikalauti, jog atsakovė įvykdytų prievoles pagal ginčijamą susitarimą, dėl ko ieškovės ieškinyje dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei nurodyta skola (54 898 0241,76 Lt) neįskaičiuojama į bendrą pradelstų įsipareigojimų masę, o apie įmonės (ne)mokumą sprendžiama pagal kitus byloje esančius duomenis.

20Paskutinį finansinių ataskaitų rinkinį atsakovė VĮ Registrų centrui pateikė už 2011 metus. Iš 2011 m. gruodžio 31 d. įmonės balanso matyti, kad įmonės turtas sudarė – 237 820 829 Lt (iš kurio ilgalaikis turtas – investicijos į dukterines įmones – 237 745 997 Lt, trumpalaikis turtas – 74 832 Lt), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 11 088 Lt. Iš 2011 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad įmonė dirbo nuostolingai, nuotolis siekė – 61 020 Lt (t. 1, b. l. 122-125). Iš atsakovės pateikto 2012 m. gruodžio 31 d. balanso matyti, kad įmonė turto turėjo už 528 297 102 Lt (iš kurio ilgalaikis turtas – finansinis turtas – 442 745 760 Lt, trumpalaikis turtas – 85 551 342 Lt), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 290 287 318 Lt. Iš 2012 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių ) ataskaitos matyti, kad įmonė dirbo pelningai, pelnas siekė 200 043 Lt (t. 2, b. l. 179-181).

21Tam, jog išsiaiškintų įmonės realią turtinę padėtį, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal naujausius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį pagal naujausius duomenis, turinčius reikšmės įvertinant realią įmonės finansinę būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo mėn. 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2172/2013).

22Iš atsakovės pateikto įmonės balanso, sudaryto 2013 m. birželio 30 d., matyti, kad įmonė turi turto už 454 578 676 Lt (iš kurio ilgalaikis turtas – finansinis turtas – 412 767 688 Lt, trumpalaikis turtas – 41 810 988 Lt), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 275 702 167 Lt. Iš 2013 m. birželio 30 d. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad įmonė dirbo nuostolingai, nuostoliai siekė – 59 133 275 Lt.

23Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą buvo konstatuota, jog sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo pagal Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalį, yra lyginami ne įmonės turimi įsipareigojimai ir sumos, mokėtinos per vienerius metus, o įmonės pradelsti įsipareigojimai ir įmonės turimo turto vertė (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-2514/2011, 2011 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2525/2011, 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2387/2011 ir kt.). Įstatymas nenustato jokio termino, kiek turi būti pradelsti įsiskolinimai, svarbu nustatyti, ar įsipareigojimai pradelsti ir ar pradelstų įsipareigojimų dalis viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-823/2008, 2010 m. rugpjūčio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1247/2010).

24Iš pateikto atsakovės kreditorių sąrašo matyti, kad pradelstos skolos kreditoriams sudaro – 15 198 030,14 Lt. Vadinasi, vadovaujantis naujausiais duomenimis, įmonės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams ne tik neviršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės, bet yra aiškiai mažesni nei to reikalauja įstatymas.

25Atsakovės pateiktame skolininkų žiniaraštyje nurodyta, kad debitoriniai įsiskolinimai įmonei sudaro 230 848 498 Lt sumą. Vertinant bendrovės turtinę būklę, ypač svarbu išanalizuoti ir ištirti įmonės gautinas sumas, t. y. ar šios sumos gali būti laikomos realiu atsakovo turtu, ar yra realių galimybių išieškoti nurodytas sumas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo mėn. 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2186/2013). Iš debitorių sąrašo matyti, kad 171 779 754,91 Lt sumos mokėjimo terminas dar nesuėjęs, todėl yra pagrindas išvadai, kad šią sumą galiama laikyti realiu atsakovės turtu.

26Kaip vieną iš argumentų bankroto bylai iškelti ir atsakovės mokumui paneigti ieškovė nurodo aplinkybę, jog su atsakove siejamai įmonei AB „Kauno tiekimas“ yra iškelta bankroto byla, o kitos atsakovės valdomos įmonės („Alumina“, „Mechanika“, „Serebrenica“) yra nemokios pagal žiniasklaidoje skelbtus faktus. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas su šia informacija nesutiko, nurodydamas, kad iš Alumina D.O.O. Zvornik internetiniame puspaltyje esančios informacijos matyti, kad Alumina D.O.O. Zvornik sėkmingai vykdo veiklą. Atsižvelgiant į tai, kad sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, teismas yra aktyvus ir patikrinęs šalių nurodytą informaciją, teismas nustatė, kad Alumina D.O.O. Zvornik dirba virš 1 000 darbuotojų, įmonė stabiliai vykdo veiklą, kurią remia pati Serbijos vyriausybė (http://aluminazv.ba/en/news/article_en/7).

27Remiantis nurodytu, teismas konstatuoja, kad ieškovės argumentai apie atsakovės nemokumą nepagrįsti leistinais įrodymais, o viešai skelbiama informacija apie įmonę „Alumina“, priešingai nei teigia ieškovė, patvirtina šios įmonės sėkmingos veiklos perspektyvas. Teismas, spręsdamas dėl įmonės (ne)mokumo, kartu su kitais duomenimis vertina ir faktą, kad įmonė šiuo metu veikia nuostolingai, tačiau ši aplinkybė savaime neleidžia konstatuoti, jog įmonė yra nemoki, dėl ko jei reikėtų kelti bankroto bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. liepos 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1119/2010).

28Ieškovė nurodo, kad atsakovės visas turtas yra įkeistas BAB „Ūkio bankas“, o tai reiškia, kad nė vienas įmonės kreditorius neturi galimybės išsiieškoti skolų iš atsakovės. Teismas pažymi, kad vien tai, kad pagrindinis įmonės turtas įkeistas, nepatvirtina įmonės nemokumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1931/2013). Pagal 2013 m. balanso duomenis įmonės turtą sudaro ne tik ilgalaikis turtas, bet ir per vienerius metus gautinos sumos (41 810 761 Lt), pinigų ekvivalentai, todėl nepagrįstas ieškovės argumentas, jog dėl turto įkeitimo nei vienas kreditorius neturi galimybės išsiieškoti skolų iš atsakovės. Be to, kaip nurodo atsakovė, ji kartu su savo akcininku atskiroje civilinėje byloje Nr. 2-1725-413/2013 yra pareiškusi 290 892 459,51 Lt dydžio ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. Ginčijami sandoriai yra atsakovės ir kitų bendrovių turto įkeitimo pagrindas, todėl ieškinio tenkinimo atveju visi įkeitimai turės būti panaikinti. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sutinka su atsakovės argumentu, kad kol vyksta teisminis ginčas minėtoje civilinėje byloje nėra pagrindo vertinti nei įkeisto atsakovės turto apimtį, nei įkeitimo reikšmę kitų prievolių vykdymui.

29Tiek byloje esančiais duomenimis, tiek Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad atsakovei nėra iškelta jokių kitų bylų, išskyrus minėtą bylą, kurios pagrindu ieškovė kelia reikalavimą šioje byloje (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Turimais duomenimis pas atsakovę dirbą 4 darbuotojai (t. 3, b. l. 12). Byloje nėra duomenų, kad įmonė būtų viešai paskelbusi arba kitaip pranešusi kreditoriams, kad negali atsiskaityti su jais ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų, priešingai, bylos duomenys rodo, kad, nors ir turėdama finansinių sunkumų, įmonė toliau vykdo veiklą. Kaip matyti iš kreditorių sąrašo, AB „Birač Europe“ neturi jokių pradelstų skolų darbuotojams. Iškėlus atsakovei bankroto bylą, visi darbuotojai būtų priverstinai atleisti.

30Remiantis nurodytu, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju minėtos faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, kad jog egzistuoja objektyvaus turinio teisinės prielaidos, sudarančios pakankamą pagrindą manyti, kad atsakovė yra faktiškai nemoki įmonė. Teismo nuomone, net ir konstatavus atsakovę turint finansinių sunkumų, tačiau nenustačius akivaizdžių nemokumo požymių (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis), įvertinus tai, kad kiti atsakovės kreditoriai nereikalauja atsakovei iškelti bankroto bylą, prioritetas teiktinas reabilitaciniam tikslui, todėl Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 7 dalyje numatytas pagrindais atsakovei AB „Birač Europe“ iškelti bankroto bylą atsisakytina.

31Netenkinus prašymo iškelti bankroto bylą, prašymas paskirti atsakovo bankroto administratorių nesprendžiamas.

32Dėl ieškovės UAB „Boslita“ ir Ko piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis

33Atsakovė prašo skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, be pagrindo inicijuojant atsakovei bankroto bylą. Atsakovės nuomone, ieškovės kreipimąsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei vertintinas kaip siekis greičiau išsiieškoti tariamai egzistuojančią skolą (su kuria atsakovė nesutinka) bei sukelti spaudimą atsakovei, t. y. pakeisti jos poziciją kitoje civilinėje byloje pripažįstant skolą.

34Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas piktnaudžiaujančia procesinėmis teisėmis šalimi yra pripažįstama tokia šalis, kuri nesąžiningai pareiškia nepagrįstą reikalavimą arba sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2417/2013). Pagal formuojamą teismų praktiką, kreditoriaus kreipimasis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo laikomas ultima ratio (išimtinio pobūdžio, kraštutinė) gynybos priemone, kai išnaudojami visi pažeistų teisių gynimo būdai ir jie nedavė jokio teigiamo efekto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2010).

35Nors ieškovės reikalavimas iškelti bankroto bylą atmetamas kaip nepagrįstas, tačiau atsakovės prašymas skirti ieškovei baudą negali būti tenkinamas, kadangi nenustatyta, jog ieškovė, inicijuodama šią bylą, būtų akivaizdžiai piktnaudžiavusi savo procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis). Aplinkybė, jog tarp šalių vyksta ginčas dėl ieškovės reikalavimo į atsakovę pagrįstumo, nesudaro pagrindo išvadai, kad inicijuodama bankroto bylos iškėlimą atsakovei ieškovė tokiu būdu būtų siekusi daryti atsakovei spaudimą tikslu pripažinti ieškovės reikalavimo teisę. Be to, kaip teisingai nurodė ieškovė, teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kitoje civilinėje byloje, kurioje ieškovė yra pareiškusi atsakovei didelės vertės turtinį reikalavimą, pagal formuojamą teismų praktiką galėjo turėti reikšmės ieškovės apsisprendimui inicijuoti atsakovei ir bankroto bylą.

36Dėl bylinėjimosi išlaidų

37Nors atsakovė savo atsiliepime ir nurodė, kad prašo priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, kurias patvirtinančius įrodymus pateiks vėliau, tačiau tokie įrodymai iki bylos išnagrinėjimo pateikti nebuvo, dėl ko nurodytos išlaidos nepriteistinos. Nuo kitų išlaidų ieškovė atleista įstatymu (CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

38Vadovaudamasis Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 7 dalimi, 10 straipsnio 13 dalimi, 290 straipsniu, 291 straipsniu, teismas

Nutarė

39atsisakyti iškelti atsakovei akcinei bendrovei „Birač Europe“ (į. k. 302628117) bankroto bylą.

40Nutartis per 10 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

1. Kauno apygardos teismo teisėjas Gintautas Koriaginas, sekretoriaujant Danutei... 2. žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. ieškovė kreipėsi į teismą prašydama iškelti bankroto bylą atsakovei AB... 4. Atsakovės AB „Burač Europe“ atstovai atsiliepimu į ieškinį (t. 1, b.... 5. 1. Byloje pateikti ieškovės įrodymai dėl atsakovės įspėjimo apie skolos... 6. 2. Bankroto bylos iškėlimas atsakovei inicijuojamas vieninteliu pagrindu –... 7. 3. Atsakovės nuomone, ieškovė neįrodė atsakovės nemokumo. Iš AB... 8. Atsakovei atsisakytina kelti bankroto bylą... 9. Lietuvoje bankroto teisinius santykius reglamentuoja Įmonių bankroto... 10. Įmonės bankroto procese siekiama dviejų tikslų – tiek ginti įmonės... 11. Dėl UAB „Boslita“ ir Ko tinkamumo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos... 12. Vadovaujantis ĮBĮ 5 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pareiškimą teismui dėl... 13. Nagrinėjamu atveju, atsakovės nuomone, ieškovė neįrodė, jog nėra... 14. Pažymėtina, kad nei ĮBĮ nuostatose, nei teismų praktikoje nėra... 15. Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė įrodymus, t. y. ieškinio kopiją ir... 16. Be to, atsakovės deklaruojamas skolos asmeniui, kuris kreipėsi į teismą su... 17. Dėl atsakovės nemokumo... 18. LR Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 7 dalyje nurodoma, kad bankroto... 19. Pagal susiformavusią teismų praktiką, vertinant įmonės nemokumą, į... 20. Paskutinį finansinių ataskaitų rinkinį atsakovė VĮ Registrų centrui... 21. Tam, jog išsiaiškintų įmonės realią turtinę padėtį, teismas įmonės... 22. Iš atsakovės pateikto įmonės balanso, sudaryto 2013 m. birželio 30 d.,... 23. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą buvo konstatuota, jog... 24. Iš pateikto atsakovės kreditorių sąrašo matyti, kad pradelstos skolos... 25. Atsakovės pateiktame skolininkų žiniaraštyje nurodyta, kad debitoriniai... 26. Kaip vieną iš argumentų bankroto bylai iškelti ir atsakovės mokumui... 27. Remiantis nurodytu, teismas konstatuoja, kad ieškovės argumentai apie... 28. Ieškovė nurodo, kad atsakovės visas turtas yra įkeistas BAB „Ūkio... 29. Tiek byloje esančiais duomenimis, tiek Lietuvos teismų informacinės sistemos... 30. Remiantis nurodytu, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju minėtos... 31. Netenkinus prašymo iškelti bankroto bylą, prašymas paskirti atsakovo... 32. Dėl ieškovės UAB „Boslita“ ir Ko piktnaudžiavimo procesinėmis... 33. Atsakovė prašo skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis... 34. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas piktnaudžiaujančia procesinėmis... 35. Nors ieškovės reikalavimas iškelti bankroto bylą atmetamas kaip... 36. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 37. Nors atsakovė savo atsiliepime ir nurodė, kad prašo priteisti iš ieškovės... 38. Vadovaudamasis Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 7 dalimi, 10 straipsnio... 39. atsisakyti iškelti atsakovei akcinei bendrovei „Birač Europe“ (į. k.... 40. Nutartis per 10 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama...