Byla e2-1711-641/2018
Dėl nuosavybės teisės pažeidimo, nesusijusio su valdymo netekimu

1Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Rasa Milvydaitė, sekretoriaujant Giedrei Juozapaitienei, dalyvaujant ieškovei N. D. ir ieškovės atstovei advokatei Eugenijai Povilaitienei, atsakovei I. S. ir jos atstovui advokatui Virgilijui Januškai, viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. D. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovei I. S. dėl nuosavybės teisės pažeidimo, nesusijusio su valdymo netekimu,

Nustatė

2

  1. Ieškovė N. D. ir jos atstovė advokatė E. Povilaitienė prašė ieškinį ir patikslintą ieškinį patenkinti – 1) apginti ieškovės nuosavybės teises nuo pažeidimo, nesusijusio su valdymo netekimu: a) įpareigoti atsakovę savo lėšomis atstatyti trinkelių dangą 0,99 m pločio ir 5 m ilgio, dalyje apėjimo apie gyvenamąjį namą, esantį Vaidoto g. 25 a, Šiauliuose, iš Vaidoto gatvės pusės (UAB „Ertera“ 2014 m. gegužės 7 d. parengto plano fragmente pažymėta indeksu „1“), b) atstatyti 5 m ilgio bortelį, ribojantį 0,99 m pločio apėjimą apie gyvenamąjį namą ir atsakovei tenkančią naudotis žemės sklypo dalį, pažymėtą 2-1, 35,34 m (UAB „Ertera“ 2014 m. gegužės 7 d. parengto plano fragmente pažymėta indeksu „2“), c) įpareigoti atsakovę savo lėšomis sulyginti metalinių grotelių aukštį su esamu praėjimo apie gyvenamąjį namą žemės paviršiumi virš lietaus vandens nuotekų latako, įrengto per 0,99 m pločio apėjimą apie gyvenamąjį namą, link Vaidoto gatvės pusės (UAB „Ertera“ 2014 m. gegužės 7 d. parengto plano fragmente pažymėta indeksu „3“); 2) priteisti ieškovei iš atsakovės 702,91 Eur bendro daikto – vartų – įsigijimo ir sumontavimo išlaidų; 3) nurodyti teismo sprendimo neįvykdymo pasekmes: nustatyti, kad atsakovei neįvykdžius teismo sprendimo per 1 mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, ieškovė turi teisę savo lėšomis išdėti trinkeles išardytoje apėjimo apie gyvenamąjį namą iš Vaidoto gatvės pusės dalyje (0,99 m pločio ir 5 m ilgio, UAB „Ertera“ 2014 m. gegužės 7 d. parengto plano fragmente pažymėta indeksu „1“), įrengti 5 m ilgio bortelį, ribojantį 0,99 m. pločio apėjimą apie gyvenamąjį namą ir atsakovei tenkančią naudotis žemės sklypo dalį, pažymėtą 2-1, 35,34 m (UAB „Ertera“ 2014 m. gegužės 7 d. parengto plano fragmente pažymėta indeksu „2“), sulyginti virš lietaus vandens nuotekų latako (įrengto per 0,99 m pločio apėjimą apie gyvenamąjį namą, link Vaidoto gatvės pusės (UAB „Ertera“ 2014 m. gegužės 7 d. parengto plano fragmente pažymėta indeksu „3“)) esančių metalinių grotelių aukštį su esamu praėjimo apie gyvenamąjį namą žemės paviršiumi ir išieškoti iš atsakovės išlaidas, patirtas teismo sprendimui įvykdyti; 4) priteisti iš atsakovės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog ieškovė, kaip 0,99 m pločio apėjimo apie gyvenamąjį namą, esantį Vaidoto g. 25 a, Šiauliuose, bendrasavininkė, reiškia negatorinį ieškinį atsakovei I. S., kuri savavališkai, nederinusi ir negavusi ieškovės sutikimo, pasisavino 0,99 m pločio ir 5 m ilgio dalyje apėjimo apie gyvenamąjį namą, esantį Vaidoto g. 25 a, Šiauliuose, iš Vaidoto gatvės pusės ( toliau – tekste – ginčo bendro naudojimo apėjimo apie namą dalis) buvusią išklotą trinkelių dangą (UAB „Ertera“ 2014 m. gegužės 7 d. parengto plano fragmente pažymėta indeksu „1“, toliau tekste – ginčo trinkelių danga), išardė 5 m ilgio bortelį, atribojantį ginčo bendro naudojimo apėjimo apie namą dalį nuo atsakovei teismo sprendimu priskirtos naudotis žemės sklypo dalies, pažymėtos plane 2-1, 35,34 m (UAB „Ertera“ 2014 m. gegužės 7 d. parengto plano fragmente pažymėta indeksu „2“, toliau tekste – ginčo bortelis) bei nuo gyvenamojo namo sienos kampo per ginčo bendro naudojimo apėjimo apie namą dalį į jai priskirtą naudoti žemės sklypo dalį, pažymėtą plane 2-1, 35,34 m, įrengė virš žemės paviršiaus išsikišusį ir slenkstį sudarantį lietaus nutekėjimo lataką, iš viršaus uždengtą metalinėmis grotelėmis (UAB „Ertera“ 2014 m. gegužės 7 d. parengto plano fragmente pažymėta indeksu „3“, toliau tekste – vandens latakas). Be to, ieškovė nurodė, vykdydama Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1422-569/2014 (toliau tekste – Sprendimas 1), atsižvelgdama į atsakovės nuolatinius priekaištus ankstesniuose teisminiuose procesuose dėl bendro naudojimo vartų iš Vaidoto gatvės pusės (toliau tekste – ginčo vartai 1) netinkamumo, į vartų itin blogą būklę, 2017 m. vasaros pabaigoje pakeitusi šiuos vartus naujais (kaltinės geležies, toliau tekste – ginčo vartai 2). Atsakovei ignoravus ieškovės rašytinius pasiūlymus dėl ginčo vartų 2 įrengimo bei prie jų įrengimo neprisidėjus ir tokiu būdu vengus išlaikyti bendro naudojimo turtą, prašė kompensuoti dėl bendro naudojimo turto išlaikymo patirtų nuostolių dalį (702,91 Eur), tenkančią atsakovei, paskaičiuotą atsižvelgiant į jos nuosavybės teise valdomos idealiosios turto dalies dydį. Teigė, jog atsakovė visus anksčiau įvardintus veiksmus ginčo bendro naudojimo apėjimo apie namą dalyje atliko paslapčia, be ieškovės žinios, net neprašiusi jos sutikimo. Ieškovė ir jos atstovė nesutiko su atsakovės argumentais, jog ginčo trinkelių danga priklausė atsakovei nuosavybės teise. Ieškovė laikėsi pozicijos, jog teismui Sprendimu 1 nustatant naudojimosi turtu tvarką pagal UAB „Ertera“ 2014 m. gegužės 7 d. parengto plano projektą (toliau tekste – Planas) ginčo bendro naudojimo apėjimo apie namą dalyje ginčo trinkelių danga ir bortelis buvo, ieškovei siūlant atsakovė jų nuo bendrosios nuosavybės nepasiėmė, todėl jie yra ginčo bendro naudojimo žemės sklypo priklausiniai, t. y. bendras turtas ir atsakovė neturėjo jokios teisės jų pasisavinti. Teigė, jog savavališkai nuimdama ginčo bortelį atsakovė panaikino pagal Planą Sprendimu 1 nustatytą ribą tarp bendro naudojimo žemės dalies ir atsakovei tenkančio žemės ploto, Plane pažymėta 2-1, (toliau tekste – riba), t. y. iš esmės pažeidė Sprendimo 1 vykdymo tvarką. Tvirtino, jog atsakovės nurodomą vandens namo pamatuose kaupimąsi sąlygoja ne nuo ieškovei priskirtos naudotis žemės sklypo dalies įrengtas nuolydis į ginčo bendro naudojimo apėjimo apie namą dalį, tačiau pačios atsakovės virš žemės paviršiaus įrengtas ginčo vandens latakas, kuris tampa užtvara atbėgantiems lietaus vandenims nubėgti. Įrodinėjo, jog ginčo vartai buvo netinkami naudoti pagal paskirtį, surūdiję, apgriuvę, nesidarinėjo, moraliai susidėvėję, ankstesniuose teisminiuose procesuose atsakovė nuolat reiškė pretenzijas dėl jų būklės, ko pasekoje, juos buvo būtina keisti, o atsakovė, ignoravusi ieškovės pasiūlymus dėl jų pakeitimo ir neprisidėjusi prie ginčo vartų, kaip bendro šalių turto išlaikymo, privalo ieškovei atlyginti jai tenkančią nuostolių dalį. Ieškinio reikalavimus grindė prie ieškinio pateiktais rašytiniais įrodymais, nuotraukomis bei atsakovės paaiškinimais, teiktais civilinių bylų Nr. 2-5008-841/2015, e2-869-949/2017 procesuose, liudytojos V. B. parodymais.
  2. Atsakovė I. S. ir jos atstovas advokatas V. Januška su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė juos atmesti ir priteisti iš ieškovės atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog ieškovė neįrodė esminės negatorinio ieškinio sąlygos, jog ji yra ginčo trinkelių dangos savininkė, todėl ieškinys jau vien tuo pagrindu turi būti atmestas. Tvirtino, jog ginčo bendro naudojimo apėjimo apie namą dalis niekada, nei prie ankstesnių gyvenamojo namo ir žemės sklypo, esančių Vaidoto g. 25, Šiauliuose, bendrasavininkų, nei jų dalį įsigijus ieškovei, iki teismui Sprendimu 1 ją pripažinus bendrojo naudojimo, nepriklausė niekam kitam, tik atsakovės mamai ir vėliau atsakovei, todėl ieškovė neturi jokio teisinio pagrindo tvirtinti, jog yra ginčo trinkelių dangos bendrasavininkė. Ginčo trinkeles įsigijo ir išklojo tik atsakovė dar nebūdama namo ir žemės sklypo, Vaidoto g. 25, Šiauliuose, bendrasavininke, tačiau gyvendama mamai K. V. priklausančioje namo dalyje, taigi yra teisėta ginčo trinkelių dangos savininkė. Išardytą ginčo trinkelių dangą pasiėmė ir išsiklojo atsakovei priskirtoje naudotis žemės sklypo dalyje, kadangi tam buvo poreikis, o pinigų naujų trinkelių įsigijimui neturėjo. Paaiškino, jog atsakovė 2015 m. spalio 23 d., 2015 m. lapkričio 9 d. raštais, jau po Sprendimo 1, kuriuo teismas šalims nustatė naują naudojimosi žemės sklypo dalimis tvarką, kreipėsi į ieškovę, jog ši, norėdama naudotis ginčo bendro naudojimo apėjimo apie namą dalyje esančia ir atsakovei nuosavybės teise priklausančia ginčo trinkelių danga, kompensuotų jų kainą bei sumontavimo išlaidas, tačiau ieškovė į šiuos pasiūlymus nereagavo. Atsakovė tvirtino ginčo trinkelių dangą ir bortelį išardžiusi ir pasiėmusi, tokiu būdu kompensuodamasi ieškovės veiksmais jai padarytą materialinę žalą, kurios ieškovė neatlygino vykdant Sprendimą 1. Nurodė, jog ginčo trinkelės ir bortelis jokios įtakos gyvenamojo namo aptarnavimui neturi ir jų nebuvimas nevaržo galimybės bet kuriai iš bendrasavininkių ginčo bendro naudojimo apėjimo apie namo dalį naudoti pagal paskirtį. Be to, nurodė, jog šiuo metu ginčo bendro naudojimo apėjimo apie namo dalyje, vietoje ginčo trinkelių ir bortelių, yra išpylusi žemes, jas sulygindama su ginčo latako grotelių aukščiu ir apsėjusi žole bei pripažino šiuo metu panaikinusi ribą. Aplinkybes, jog ginčo trinkelių danga ir bortelis yra atsakovės nuosavybė, atsakovės teigimu, patvirtina buvusių žemės sklypo dalies savininkių 2003 m. duoti V. B. ir A. O. P. rašytiniai paaiškinimai. Tvirtino, jog ginčo latako įrengimą sąlygojo būtinybė apsaugoti nuolat šlampančius ir tokiu būdu gadinamus atsakovei priklausančios gyvenamojo namo dalies pamatus, pačios ieškovės nebendradarbiavimas dėl nuotekų sistemos ginčo bendro naudojimo apėjimo apie namo dalyje esančio namo kampe įrengimo, ieškovei Sprendimu 1 priskirtos naudotis žemės sklypo dalies (Plano 1-1 dalis) išaukštinimas ir nuolydžio į ginčo bendro naudojimo apėjimo apie namo dalį įrengimas, sąlygojusio visų lietaus vandenų subėgimą minėtą gyvenamojo namo kampą. Atsakovė teigė ginčo lataką įrengusi tinkamai, t. y. jai priskirtos naudotis žemės sklypo dalies (Plano 2-1 dalis) aukštyje. Atsakovė ir jos atstovas nurodė, jog ieškovė klaidina teismą, tvirtindama, jog ankstesniuose teisminiuose procesuose atsakovė reiškė pretenzijas dėl ginčo vartų 1 kokybės ir reikalavo juos pakeisti bei yra neteisi tvirtindama, jog Sprendimo 1 tinkamam įvykdymui reikėjo ginčo vartus 1 pakeisti. Atsakovės teigimu tam būtų pakakę ginčo vartus 1 perkelti į tinkamą vietą pagal Planą, nes jie pilnai buvo naudojami pagal paskirtį ir patogiau atsidarydavo, tačiau ieškovė tokios galimybės niekada nesvarstė. Nurodė 2016 m. rugsėjo 17 d. pateikusi ieškovei rašytinį nesutikimą dėl ginčo vartų 2 rengimo, nurodydama, jog senieji vartai yra funkcionalūs ir juos reikia tik perdažyti, tačiau ieškovė į šie prieštaravimą nereagavo ir vis tiek įrengė ginčo vartus 2. Atsakovė teigė esanti nepatenkinta net tik ginčo vartų 2 kokybe, nepatogiu uždarymu, dėl kurio reikia kiekvieną kartą lenktis iki žemės, tuo, jog jie įrengti jų nepritvirtinant prie tvoros segmentų, tačiau ir jų verte, kuri trigubai viršija analogiško pobūdžio vartų kainas. Manė, jog ieškovė tokiu būdu siekia kompensuotis, ne tik ginčo vartų 2, tačiau ir jai priskirtoje naudotis žemės sklypo dalyje (Plano 1-1dalis, įvažiavime į kiemą iš Vaidoto gatvės) įsirengtų vartų kainos dalį. Tvirtino, jog ginčo vartų 2 įrengimo išlaidos nebuvo būtinosios išlaidos bendram turtui išlaikyti, o sąlygotos pačios ieškovės savavališko noro, todėl ieškovė neturi teisinio pagrindo reikalauti iš atsakovės kompensuoti nuostolius.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
  1. Byloje surinktų įrodymų pagrindu nustatyta, kad ieškovei ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso nekilnojamieji daiktai, esantys ( - ), o būtent: žemės sklypas, kurio bendras plotas 0.1171 ha, unikalus Nr. ( - ), gyvenamasis namas, unikalus Nr. ( - ), ir kiti šiame žemės sklype esantys ūkio pastatai ir kiemo statiniai.
  2. 2015 m. balandžio 29 d. bei 2013 m. rugpjūčio 2 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų duomenimis nustatyta, jog ieškovė N. D. asmeninės nuosavybės teise įsigijo 75/100 dalis šio nekilnojamojo turto: 1) 388/1171 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), pagal 2005 m. balandžio 19 d. pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 1133; 461/1171 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. 2901/0005:317 Šiaulių m. k.v., pagal 2013 m. liepos 19 d. pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 3658; 56/100 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), ir 56/100 dalis kiemo statinių (tvora t1-34,62 m, t2-11,30 m., ½ šulinio, kiemo aikštelė b-9,80 kv. m., šiukšlių dėžė), unikalus Nr. ( - ), pagal 2005 m. balandžio 19 d. pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 1133; 19/100 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), 19/100 dalis kiemo statinių (tvora t1-34,62 m, t2-11,30 m., ½ šulinio, kiemo aikštelė b-9,80 kv. m., šiukšlių dėžė), unikalus Nr. ( - ), bei ½ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), pažymėjimas plane 2l1p, pagal 2013 m. liepos 19 d. pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 3658; 2) atsakovė I. S. asmeninės nuosavybės teise įsigijo 322/1171 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), pagal 2008 m. sausio 18 d. dovanojimo sutartį Nr. 1-260; 25/100 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), 25/100 dalis kiemo statinių (tvora t1-34,62 m, t2-11,30 m., ½ šulinio, kiemo aikštelė b-9,80 kv. m., šiukšlių dėžė), unikalus Nr. ( - ), ½ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), pažymėjimas plane 2l1p, bei garažą, unikalus Nr. ( - ), pagal 2008 m. sausio 18 d. dovanojimo sutartį Nr. 1-260. Viešame registre nuo 2015 m. balandžio 29 d. įregistruotas juridinis faktas – Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1422-569/2014, nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu – žemės sklypu, unikalus Nr. ( - ) – tvarka.
  3. Iš Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1422-569/2014, palikto nepakeistu Šiaulių apygardos teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartimi (anksčiau minėta - Sprendimas 1), matyti, jog teismas Sprendimu 1 nustatė naudojimosi 0,1171 ha žemės sklypu, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ), tvarką pagal UAB „Ertera“ 2014 m. gegužės 7 d. parengto projektą, paskirdamas: 1) ieškovei N. D. - atskirai naudotis sklypo dalį 200.05 kv. m., pažymėtą 1-1 (geltona spalva), 1-2 32.10 kv. m. (geltona spalva), 3-1 27.16 kv. m. (raudona spalva), 3-2 17.47 kv. m. (raudona spalva) ir 3-3 348.99 kv. m. (raudona spalva), viso individualiam naudojimui skirti 625.77 kv.m., 110.25 kv. m. po gyvenamuoju namu, pažymėtu indeksu lAlp; 14.50 kv. m. po pastatu, pažymėtu indeksu 21 lp; 2) atsakovei I. S. – atskirai naudotis sklypo dalį 2-1 35.34 kv. m. (žalia spalva), 2-2 22.32 kv. m. (žalia spalva), 2-3 167.26 kv. m. (žalia spalva), viso individualiam naudojimui skirti 224,92 kv.m., 36.75 kv. m. po gyvenamuoju namu, pažymėtu indeksu lAlp, 14.50 kv. m. po pastatu, pažymėtu indeksu 21 lp, ir 13.00 kv. m. po ūkiniu pastatu, pažymėtu indeksu 3I1 m.; 3) bendram N. D. ir I. S. naudojimui - kiemą ir įvažiavimą, pažymėtą indeksu B-l 131.31 kv.m. (mėlyna spalva), iš kurių N. D. tenka 98.48 kv. m., o I. S. tenka 32.83 kv. m. Iš viso skirta naudotis (individualiai, po pastatais ir bendrame kieme): N. D. - 849 kv. m., o I. S. - 322 kv. m.
  4. Iš UAB „Ertera“ 2014 m. gegužės 7 d. parengto projekto matyti, jog 0,99 m pločio žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ), apėjimo apie gyvenamąjį namą dalis yra priskirta šalių bendram naudojimui ir iš Vaidoto gatvės pusės ribojasi su atsakovei I. S. teismo priskirta naudotis žemės sklypo dalimi (Plane 2-1 dalis) bei ginčas vartų 1, 2 vieta - įvažiavimas į bendro naudojimo kiemą (Plane 3-2 dalis).
  5. Iš prie patikslinto ieškinio pateikto UAB „Ertera“ 2014 m. gegužės 7 d. parengto plano fragmento matyti, jog ginčo bendro naudojimo apėjimo apie namą dalis, nuo kurios atsakovė išardė trinkelių dangą, Plane pažymėta indeksu „1“, ginčo išardytas bortelis, žymėjęs ribą tarp bendro naudojimo ir atsakovei asmeniškai priskirtos naudoti žemės sklypo dalies, Plane pažymėtas indeksu „2“, ginčo latakas - Plane pažymėtas indeksu „3“, o ginčo vartų 1, 2 vieta - Plane pažymėta indeksu „4“.
  6. Iš N. D. 2014 m. rugsėjo 19 d. ir 2016 m. rugpjūčio 29 d. raštų (pasiūlymų) bei kvitų, pagrindžiančių jų išsiuntimą/įteikimą atsakovei I. S., matyti, kad ieškovė 2 kartus kreipėsi raštiškais pasiūlymais į atsakovę, siekdama gauti atsakovės, kaip bendrasavininkės, sutikimą naujiems vartams įrengti įvažiavime iš Vaidoto gatvės į bendro naudojimo kiemą.
  7. Iš N. D. 2015 m. balandžio 8 d. ir 2015 m. balandžio 17 d. raštų (civilinės bylos Nr. 2-5008-841/2015 26, 27 b. l.) matyti, jog ieškovė paprašė pašalinti iš bendro naudojimo sklypo plotų atsakovės asmeninius daiktus (plytas, lentas, statinius ir kt. daiktus).
  8. Iš I. S. 2015 m. balandžio 17 d. rašto ir jo išsiuntimą patvirtinančio kvito matyti, jog atsakovė paprašė ieškovės be jos raštiško sutikimo bendrame sklype nevykdyti kasimo, statybos ir įrenginių montavimo darbų.
  9. Iš 2015 m. balandžio 27 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo priedų – Foto Nr. 1, 2, 3 (civilinės bylos Nr. 2-5008-841/2015 33, 34 b. l.) matyti, jog 2015 m. balandžio 27 dienai ginčo bendro naudojimo apėjimo apie namą dalis išklota trinkelėmis, ieškovei Sprendimu 1 priskirtoje naudoti žemės sklypo dalyje (Plane 1-1) esantis įvažiavimas į garažą yra aukštesniame lygyje, nei ginčo bendro naudojimo apėjimo apie namą dalis, matomas nuolydis, kuris padengtas dirvožemiu.
  10. Iš I. S. 2015 m. balandžio 29 d. atsakymo į 2015 m. balandžio 17 d. laišką ir jo išsiuntimą patvirtinančio kvito matyti, jog atsakovė informavo N. D., kad tvorą jai priskirtoje naudoti žemės sklypo dalyje pastatė savo lėšomis, todėl už ją ieškovė turėtų atsakovei kompensuoti, taip pat kompensuoti už į ieškovei Sprendimu 1 priskirtą naudoti sklypo dalį patekusius želdinius bei dėl protingo tvorai nugriauti nustatymo.
  11. Atsakovės I. S. pateikta nuotrauka 2015/05/12 19:13 pagrindžia faktą, kad atsakovė 2015 m. gegužės 12 d. pasiėmė jai priklausiusią trinkelių dangos dalį iš Sprendimu 1 ieškovei priskirtos naudoti sklypo dalies apie gyvenamąjį namą, iš kiemo pusės (civilinės bylos Nr. 2-5008-841/2015 63 b. l.).
  12. Iš 2015 m. birželio 10 d. atsakovės I. S. atsiliepimo į ieškinį, civilinėje byloje Nr. 2-5008-841/2015, faktinio pagrindo matyti, jog atsakovė patvirtina patraukusi nuo bendro naudojimo sklypo dalių jai priklausančius daiktus (civilinės bylos Nr. 2-5008-841/2015 33, 50 b. l.).
  13. Iš Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. spalio 16 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-5008-841/2015 (toliau tekste – Sprendimas 2), matyti, jog teismas nutraukė civilinę bylą dalyje dėl N. D. nuosavybės teisių, nesusijusių su valdymo netekimu apgynimo, ieškovei N. D. atsisakius ieškinio reikalavimo dėl nuosavybės teisių, nesusijusių su valdymo netekimu gynimo. Sprendime 2 fiksuoti faktai, jog ieškovė dalies ieškinio reikalavimo atsisakė, kadangi atsakovė jau ieškinio pateikimo teismui dienos vakare pašalino jai priklausančius daiktus iš bendro naudojimo žemės sklypo.
  14. Iš I. S. 2015 m. spalio 23 d. reikalavimo pašalinti teisių pažeidimus ir jo išsiuntimą patvirtinančio kvito matyti, jog atsakovė ieškovei pareiškė reikalavimą dėl 1583,36 Eur turtinės žalos atlyginimo už po Sprendimo 1 įsiteisėjimo ieškovei kartu su priskirta naudotis žemės teritorija atitekusius atsakovės želdinius, trinkelių dangą, netinkamai pasodintus augalus, sumontuotas kameras ir kt.
  15. Iš I. S. 2015 m. lapkričio 9 d. rašto ir jo išsiuntimą patvirtinančio kvito matyti, jog atsakovė tvirtina įvykdžiusi Sprendimą 1, nurodo dėl atsakovės veiksmų vykdant Sprendimą 1, patyrusi 1583,36 Eur turtinę žalą ir, be kitų duomenų, nurodo, jog trinkelės aplink namą, iš Vaidoto gatvės pusės, yra dalyje iki Sprendimo 1 įsiteisėjimo priklausiusioje atsakovei (pagal 1995 m. kovo 28 d. sutartį plane pažymėtoje A37, dabartiniame Plane atitinka atsakovei Sprendimu 1 skirtą naudotis sklypo dalį 2-1 bei ginčo bendro naudojimo apėjimo apie namą dalį) bei yra sudėtos atsakovės lėšomis, todėl yra jos nuosavybė.
  16. Iš I. S. 2016 m. kovo 15 d. rašto dėl bendraturčių interesų užtikrinimo ir jo išsiuntimą patvirtinančio kvito matyti, jog be kitų reikalavimų, nurodė aplinkybes, kad ieškovė jai Sprendimu 1 priskirtoje naudotis žemės sklypo dalyje (Plane pažymėta 1-1) dangos lygį pakėlė į tokį aukštį, jog lyjant ir tirpstant sniegui vanduo bėga į atsakovės gyvenamojo namo dalies pamatus ir juos gadina.
  17. Iš I. S. 2016 m. rugsėjo 17 d. rašto dėl bendraturčių interesų užtikrinimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo bei jo išsiuntimą patvirtinančio kvito matyti, jog, be kitų argumentų, atsakovė pareiškė rašytinį prieštaravimą dėl ginčo vartų 2 įrengimo pagal ieškovės 2016 m. rugpjūčio 29 d. raštą. Nurodė, jog ginčo vartai 1 atlieka savo funkcinę paskirtį ir juos pakanka tik perdažyti.
  18. Iš atsakovių V. B. ir A. O. P. 2003 m. birželio 11 d. atsiliepimo į papildomą ieškinio pareiškimą bei priešieškinio pareiškimą faktinio pagrindo matyti fiksuoti paaiškinimai, jog atsakovė K. V. aplink namą prie jai priklausančios namo dalies sienos išklojo plyteles, įdėjo darbą ir lėšas (civilinės bylos Nr. e2-1711-641/2018 96-99 b. l.).
  19. Iš Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gegužės 30 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-869-841/2017, palikto nepakeisto Šiaulių apygardos teismo 2017 m. spalio 25 d. nutartimi (toliau tekste – Sprendimas 3) matyti, jog teismas atmetė atsakovės I. S. ieškinį dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ir nuosavybės teisės gynimo, kuriuo I. S. prašė pakeisti Sprendimu 1 nustatyta naudojimosi žemės sklypu, adresu Vaidoto g. 25A, Šiauliuose, tvarką, kaip nepatogią, varžančią jos privatumą bei paaiškėjusių naujų aplinkybių dėl negalėjimo įvažiuoti automobiliu į garažą.
  20. Iš 2017 m. spalio 19 d. PVM sąskaitos – faktūros serija KAL Nr. 01347 bei ją pagrindžiančių 2017 m. liepos 8 d. ir 2017 m. spalio 19 d. pinigų priėmimo kvitų matyti, jog

    3N. D. už ginčo vartus 2, stulpus ir tvoros montavimo darbus viso sumokėjo 2800,00 Eur kainą, kurią sudaro: 2066,12 Eur vartų vertė, 165,28 Eur stulpų vertė, 82,65 tvoros montavimo darbų kaina.

  21. Iš N. D. 2017 m. spalio 20 d. rašto dėl apmokėjimo už pagrindinius vartus ir jo išsiuntimą patvirtinančio kvito matyti, jog ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl 702,91 Eur ginčo vartų 2 kainos dalies (tenkančios atsakovei proporcingai jos turimai bendro turto daliai) kompensavimo.
  22. Iš N. D. 2017 m. rugpjūčio 18 d., 2017 m. rugsėjo 4 d. raštų dėl išardyto bendro naudojimo tako ir jų išsiuntimą patvirtinančių kvitų matyti, jog ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl ginčo trinkelių dangos atstatymo, ginčo latako aukščio sulyginimo su žemės paviršiumi bei informavo apie ginčo vartų 2 sumontavimo datą.
  23. 2017 m. gruodžio 6 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 98-76 antstolio R. Kudrausko konstatuoti faktai, jog 2017 m. gruodžio 6 d. 8 val., adresu ( - ), rastos išardytos takelio trinkelės, kurios buvo išklotos nuo paradinio namo įėjimo iki namo krašto. Trinkelės sudėtos į eilę prie kito takelio, vedančio iš gatvės į namo paradinį įėjimą. Ties namo kraštu, iki kurio buvo išklotos nuardytos takelio trinkelės, įmontuotas 1,60 m ilgio lietaus nuotekų kanalėlis su metalinėmis grotelėmis, kuris yra iškilęs virš žemės paviršiaus iš vienos pusės ir virš trinkelių iš kitos pusės. Lietaus vandens nuotekų kanalėliu tekantis vanduo išbėga į duobutę šalia namo. Iš priedų – nuotraukų (Foto Nr. 3, Foto Nr. 4) matyti, jog ginčo latakas yra įrengtas aukščiau žemės sklypo paviršiaus, kairėje latako pusėje, pagal namo sieną matyti dirvožemis, dešinėje – trinkelių danga. Iš priedo – nuotraukos (Foto nr. 1) matyt, jog dešinėje ginčo latako pusėje trinkelių danga eina nuolydžiu.
  24. Iš namų knygos dėl įrašymo piliečių, gyvenančių name Nr. ( - ), ir I. S. paso, galiojusio laikotarpiu nuo 1993 m. birželio 19 d. iki 2013 m. liepos 14 d., matyti, jog I. S. registruota šiame name 1998 m. rugpjūčio 24 d.
  25. Iš 2008 m. sausio 18 d. Šiaulių miesto 1-ojo notarų biuro patvirtintos sutarties (Notarinio registro Nr. 1-260) matyti, jog K. V. 2008 m. sausio 18 d. padovanojo savo dukrai I. S. 322/1171 dalį žemės sklypo bendrojoje nuosavybėje, kurio bendras plotas 0,1171 ha, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis adresas: ( - ), 25/100 (dvidešimt penkias šimtąsias) dalis gyvenamosios (vieno buto pastatai) paskirties pastato: gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), turinčio 248,40 kv. m. bendro ploto, 14 (vieną antrąją) dalį pagalbinio ūkio paskirties pastato: ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), turinčio 29,00 kv.m. užstatyto ploto, visą pagalbinio ūkio paskirties pastatą: garažą, unikalus Nr. ( - ), turintį 13,00 kv.m. užstatyto ploto, 25/100 (dvidešimt penkias šimtąsias) dalis kitos paskirties statinių: kitų statinių (inžineriniai) - Kiemo statinių (tvora, ½ šulinio, kiemo aikštelė, šiukšlių dėžė), unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ).
  26. Iš atsakovės pateiktos nuotraukos 2014/03/04 22:03 matyti, jog ginčo vartai 1, iki jų pakeitimo ginčo vartais 2, 2014 m. buvo naudojami pagal paskirtį.
  27. Iš atsakovės pateiktos nuotraukos 2015/05/11 13:50 matyti, jog 2015 m. gegužės 11 dienai ginčo bendro naudojimo apėjimo apie namą dalis išklota trinkelėmis. Iš ieškovei Sprendimu 1 priskirtos naudoti žemės sklypo dalies (Plane 1-1) matomas trinkelėmis išklotas nuolydis į ginčo bendro naudojimo apėjimo apie namą dalį. Ginčo latako nėra.
  28. Iš atsakovės pateiktų 2 nuotraukų 2015/05/22 16:39 matyti, jog 2015 m. gegužės 22 dienai ginčo bendro naudojimo apėjimo apie namą dalis išklota trinkelėmis, iš ieškovei Sprendimu 1 priskirtos naudoti žemės sklypo dalies (Plane 1-1) matomas trinkelėmis išklotas nuolydis į ginčo bendro naudojimo apėjimo apie namą dalį. Ginčo latako nėra.
  29. Iš atsakovės pateiktos nuotraukos 2016/11/07 matyti, jog 2016 m. lapkričio 7 dienai ieškovei Sprendimu 1 priskirtos naudoti žemės sklypo dalies (Plane 1-1) matomas nuolydis į ginčo bendro naudojimo apėjimo apie namą dalį.
  30. Iš atsakovės pateiktų nuotraukų 2017/01/14 matyti, jog ginčo vartai 1, iki jų pakeitimo ginčo vartais 2, 2017 m. pradžioje buvo naudojami pagal paskirtį, pro juos matosi įvažos sniege į bendro naudojimo kiemą iš Vaidoto gatvės.
  31. Iš atsakovės pateiktos nuotraukos 2017/06/23 matyti ginčo bendro naudojimo apėjimo apie namą dalį fragmentas, kuriame yra ginčo trinkelių danga bei iš ieškovei Sprendimu 1 priskirtos naudoti žemės sklypo dalies (Plane 1-1) matomas trinkelėmis išklotas nuolydis į ginčo bendro naudojimo apėjimo apie namą dalį.
  32. Atsakovės pateiktose nuotraukose 2017/06/30 fiksuota faktinė aplinkybė, jog 2017 m. birželio 30 d. buvo sumontuoti stulpai ginčo vartams 2 įrengti ties įvažiavimu iš ( - ) gatvės į šalių bendro naudojimo kiemą.
  33. Iš atsakovės pateiktų nuotraukų 2018/02/20 matyti užfiksuoti sumontuoti ginčo vartai 2 į bendro naudojimo kiemą iš Vaidotos gatvės bei, jog jie su tvoros segmentais yra susieti apie ginčo vartų 2 stulpus apsukta vieta.
  34. Iš I. S. ieškinio ir patikslinto ieškinio, pareikšto civilinėje byloje Nr. e2-869-841/2017, matyti, jog atsakovė I. S. 2016 m. gruodžio 19 d. bei 2017 m. sausio 25 d. nurodo aplinkybes: „Kiemo vartai atsidaro į kiemo pusę, todėl patekti į 2-1 sklypą neįmanoma, <...>“ (civilinės bylos Nr. e2-869-841/2017 4, 116 b. l.).
Dėl turto savininko nuosavybės teisių pažeidimo, nesusijusio su valdymo netekimu - bendro naudojimo žemės sklypo dalyje išardant ginčo trinkelių dangą ir bortelį.
  1. Esant bendrajai dalinei nuosavybei susiklosto dvejopo pobūdžio santykiai: išoriniai - bendraturčių kaip vieno subjekto santykiai su trečiaisiais asmenimis; vidiniai - bendraturčių tarpusavio santykiai. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas turi būti valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama šalių sutarimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 4.75 straipsnio 1 dalis). Tokia įstatymo nuostata įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio abiem šalims sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme. Optimalesniam naudojimosi bendrąja nuosavybe variantui pasiekti būtinas bendraturčių kooperavimasis, todėl siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų.
  2. Ieškovė savo teises šioje byloje gina negatoriniu ieškiniu, t. y. vadovaudamasi CK 4.98 straipsniu, kuris numato, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo nuosavybės teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad visais atvejais, kai nekilnojamojo daikto savininko teisių pažeidimas pasireiškia negalėjimu naudotis savo daiktu dėl to, kad kitas asmuo juo naudojasi be jokio teisinio pagrindo, savininko teisės ginamos būtent negatoriniu ieškiniu, kurio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti: 1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus; 2) atkurti iki ieškovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį; 3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys, civilinėse bylose Nr. 3K-3-189/2011, 3K-3-7-378/2015).
  3. Tinkamu atsakovu pagal negatorinį ieškinį bendrosios dalinės nuosavybės atveju yra kitas (ar kiti) bendrosios nuosavybės teisę pažeidžiantys bendraturčiai. Kaip ir ieškovu, atsakovu gali būti ne tik pats bendrosios nuosavybės savininkas, bet ir daiktine teise teisėtai bendro daikto dalį valdantis asmuo. Negatoriniu ieškiniu yra reikalaujama pripažinti bendraturčio veiksmus neteisėtais ir, atsižvelgiant į atliekamų veiksmų pobūdį, reikalauti juos pašalinti. Šalia reikalavimo pašalinti trukdymą įgyvendinti bendrąją dalinę nuosavybę ieškovas visais atvejais turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo, jeigu jie atsirado dėl neteisėtų atsakovo ar kito bendraturčio veiksmų. Negatorinis ieškinys bendrosios dalinės nuosavybės gynimui gali būti pareiškiamas esant šioms sąlygoms: 1) vienas ar keli bendraturčiai atlieka veiksmus, kuriais daromas neigiamas poveikis kito bendraturčio bendrosios nuosavybės teisei įgyvendinti, arba neatlieka veiksmų, kuriuos esant visoms sąlygoms turėtų atlikti, kad bendraturtis galėtų teisėtai realizuoti savo teisę į nuosavybės įgyvendinimą; 2) pažeidimas vis dar tęsiasi arba egzistuoja reali jo grėsmė (negatorinis ieškinys yra skirtas gintis tik nuo besitęsiančio nuosavybės teisės pažeidimo); 3) pažeidimas nesusijęs su šalių prievoliniais teisiniais santykiais.
  4. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų (Sprendimo 25, 29, 30, 33 punktai), šalių paaiškinimų nustatyta, jog po Sprendimo 1 įsiteisėjimo, 2017 m. vasarą, tiksli data nežinoma, atsakovė nuo ginčo bendro naudojimo apėjimo apie namo dalies išardė ten buvusią ginčo trinkelių dangą, nuėmė ginčo bortelį ir ginčo trinkelių dangą išsiklojo atsakovei Sprendimu 1 priskirtoje naudotis žemės sklypo dalyje. Ginčo trinkelių dangos išardymo bei išklojimo atsakovei priskirtoje naudotis žemės sklypo dalyje aplinkybes, o taip pat aplinkybę, kad išardė ginčo bortelį ir tokiu būdu panaikino Planu nustatytą ribą tarp ginčo bendro naudojimo apėjimo apie namo dalies ir žemės sklypo dalies, Plane pažymėtos 2-1, teisme patvirtino ir pati atsakovė. Ieškovė tvirtina, jog minėtais veiksmais atsakovė pažeidė, jos, kaip žemės sklypo bendrasavininkės, teises.
  5. Atsakovė minėtas aplinkybes ginčija šiais pagrindiniais aspektais: ieškovė nėra ginčo trinkelių dangos savininkė, kadangi atsakovė jas įsigijo ir išklojo savo arba mamos K. V. lėšomis dar iki Sprendimo 1, kuomet gyveno su mama, kai pagal ankstesnę naudojimosi žemės sklypu tvarką ginčo bendro naudojimo apėjimo apie namo dalis buvo priskirta asmeniniam jos mamos K. V. naudojimui; ginčo trinkelių dangą pasiėmė, kaip kompensaciją už ieškovės jai padarytą turtinę žalą; ginčo trinkelių danga nėra neatsiejamai susijusi su žemės sklypu. Atsižvelgdamas į byloje ištirtų įrodymų visumą teismas su šiais atsakovės argumentais negali sutikti dėl sekančių priežasčių:
  6. Pirma, nors atsakovė tvirtino, kad ginčo trinkelės yra jos asmeninė nuosavybė (Sprendimo 2, 40 punktai), asmeninės nuosavybės teisę įrodinėdama savo paaiškinimais, raštais, namų knygos įrašais, dovanojimo sutartimi (Sprendimo 16, 17, 20, 26, 27 punktai) bei liudytojos V. B. (ankstesnės žemės sklypo, esančio ( - ), bendrasavininkės) parodymais, tačiau teismas pažymi, jog atsakovė nepateikė nei vieno įrodymo, kuris akivaizdžiai patvirtintų atsakovės nuosavybės teises į ginčo trinkelių dangą ir bortelį. Liudytoja V. B. paliudijo neatsimenanti, ar ginčo bendro naudojimo apėjimo apie namą dalyje (tuo metu priskirtoje naudotis K. V.), buvo išklota trinkelių danga. Rašytinių įrodymų, kurie pagrįstų, jog būtent atsakovė asmeniškai įsigijo ginčo trinkeles, montavimo medžiagas ir/ar apmokėjimo už jų išklojimo sklype darbus į bylą taip pat nepateikė.
  7. Antra, nesutiktina su atsakovės argumentais dėl ginčo trinkelių paėmimo, kaip kompensacijos už, atsakovės teigimu, ieškovės jei padarytą turtinę žalą. Teismas pažymi, jog iš neteisės teisė neatsiranda. Šalys, disponuodamos proporcingai turimomis idealiosiomis bendro daikto dalimis, kaip bendraturtės, dėl bet kokio naudojimosi abiems šalims priklausančiu daiktu turi susitarti, o atsakovė negali vienašališkai ir be ieškovės sutikimo viena disponuoti tomis daikto dalimis, dėl kurių atskiro naudojimosi šalys nėra sutarę. Tai, kad šalys sutaria dėl dalies bendro daikto dalių naudojimosi atskirai nesuteikia teisės vienam bendraturčiui vienašališkai nuspręsti ir dėl kitų bendro daikto dalių naudojimosi atskirai, jeigu kitas bendraturtis pageidauja tam tikra daikto dalimi naudotis bendrai ir šis jų nesutarimas dar nėra išspręstas teismo tvarka. Bendraturtis, kitam bendraturčiui atsisakant duoti sutikimą atlikti darbus bendrame turte ir taip trukdant bendraturčiui įgyvendinti nuosavybės teises į jam priklausančią turto dalį, ar patyręs nuostolių dėl kito bendraturčio padarytų pažeidimų, neteisėtų veiksmų, turi savo pažeistas teises ginti teisme, reikšdamas negatorinį ieškinį ar ieškinį dėl žalos atlyginimo, remiantis deliktų teisės normomis, tačiau ne įgyvendinti savo tariamai pažeistas teises vienasmene nuožiūra disponuodamas bendru turtu.
  8. Nežiūrint viso anksčiau išdėstyto (Sprendimo 42, 43 punktai), teismas pažymi, jog antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip. Kai pagrindinio daikto perleidimo kito asmens nuosavybėn metu kyla ginčas dėl antraeilio daikto likimo, kartu pagrindiniu daiktu perleidžiamas to asmens nuosavybėn ir antraeilis daiktas, jeigu neįrodyta, jog turi būti pasielgta kitaip (CK 4.14 straipsnis). CK 4.13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antraeiliais daiktais laikomi tik su pagrindiniais daiktais egzistuojantys arba pagrindiniams daiktams priklausantys, arba kitaip su jais susiję daiktai. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, antraeiliai daiktai skirstomi į esmines pagrindinio daikto dalis, į gaunamus iš pagrindinio daikto vaisius, produkciją ir pajamas, į pagrindinio daikto priklausinius. CK 4.19 straipsnio 1 dalyje priklausiniai apibrėžiami kaip savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu.
  9. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad priklausiniu pripažįstamas toks daiktas, kuris yra skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir yra susijęs su pagrindiniu daiktu bendra ūkine paskirtimi. Kurį daiktą pripažinti pagrindiniu, o kurį - antraeiliu, yra kiekvieno konkretaus atvejo įvertinimo pagal faktinius duomenis, galiojančius įstatymus ir sutartis rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2007). Konstatuojant teisiškai reikšmingas priklausinio sąsajas su pagrindiniu daiktu, yra svarbus ne jų fizinis ryšys (geografinė padėtis, buvimas vieno šalia kito), o funkcinis ryšys, t. y. priklausiniu pripažįstamas daiktas, skirtas pagrindiniam daiktui tarnauti ir susijęs su juo bendra ūkine paskirtimi, taip pat pagrindinio daikto poreikiams tenkinti. Tam, kad pagrindinio daikto ir priklausinio funkcinis ryšys būtų pripažintas teisiškai reikšmingu, jis turi būti nuolatinio pobūdžio ir pasižymėti ne tik kito daikto naudojimu, bet ir nuolatiniu tarnavimu pagrindiniam daiktui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2004; 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2006; 2008 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2008; 2015 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-83-969/2015; kt.). Pasisakydamas dėl priklausinių teisinio statuso kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad vienas iš priklausinių požymių yra tas, jog tai yra savarankiški daiktai, o Nekilnojamojo turto registro nuostatos nelemia ir nereglamentuoja, kad daiktas ar jo dalis tik dėl jo registracijos ar dėl tokių jo savybių kaip suformavimas nekilnojamojo turto objektu arba unikalaus numerio suteikimo negali būti pripažintas daikto priklausiniu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB SEB bankas ir kt. v. BUAB „Inrent“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-117/2013). Aplinkybė, ar daiktas yra priklausinys, ar ne, nustatytina atsižvelgiant į įrodymų vertinimo taisykles, suformuluotas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 185 straipsnyje.
  10. Minėta (Sprendimo 39 punktas), byloje neginčijamai įrodyta, jog ginčo trinkelių danga buvo išklota ant ginčo bendro naudojimo apėjimo apie namo dalies, o ginčo bortelis – ant ribos tarp ginčo bendro naudojimo apėjimo apie namo dalies ir žemės sklypo dalies, Plane pažymėtos 2-1, dar iki Sprendimo 1 (kuriuo tarp šalių buvo nustatyta nauja naudojimosi žemės sklypu tvarka) priėmimo. Tiek ieškovė, tiek ir pati atsakovė teisme patvirtino faktą, jog ginčo trinkelių danga ir bortelis žemės sklype buvo išklota dar iki joms įsigyjant šio žemės sklypo idealiąsias dalis bendrosios nuosavybės teise. Taigi 2005 m. balandžio 19 d. pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 1133, 2013 m. liepos 19 d. pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 3658, 2008 m. sausio 18 d. dovanojimo sutarties Nr. 1-260 (toliau tekste – Sutartys) sudarymo metu ginčo trinkelių danga ir ginčo bortelis įsigyjamame žemės sklype, adresu ( - ), ginčo vietoje jau buvo ir visą laiką, iki atsakovė ginčo dangą bei bortelį išardė, jam tarnavo. Ginčo trinkelių danga buvo naudojama kaip apėjimo apie gyvenamąjį namą takas, o ginčo bortelis po Sprendimo 1 įsiteisėjimo tarnavo kaip riboženklis tarp žemės sklypo dalių, priskirtų asmeniniam atsakovės bei bendram šalių naudojimui.
  11. Nustatyta rodo, jog ginčo trinkelių danga ir bortelis buvo įrengti nuolatiniam naudojimui ir tuo tikslu eilę metų nepertraukiamai buvo naudojami. Tarp ginčo bendro naudojimo žemės sklypo dalies ir ginčo trinkelių dangos, bortelio yra funkcinis ryšys, ginčo trinkelių danga, bortelis su žemės sklypu yra susiję ūkine paskirtimi ir tarnauja jo poreikiams tenkinti (apėjimas apie gyvenamąjį namą, riba tarp ginčo bendro naudojimo apėjimo apie namo dalies ir žemės sklypo dalies, Plane pažymėtos 2-1). Byloje nėra įrodymų, jog Sutarčių sudarymo metu būtų buvę aptartos aplinkybės dėl ginčo trinkelių dangos ir bortelio nuosavybės teisių priklausymo tretiesiems asmenims (pvz. atsakovei) ir/ar kompensavimo už juos, ir/ar ši aplinkybė būtų numatyta kaip išimtis Sutartyse. Tokių aplinkybių neįrodinėjo ir atsakovė. Todėl, atsižvelgdamas į tai, jog, nei ankstesni žemės sklypo bendrasavininkai, nei šalys niekada nebuvo nusistačiusios realių sklypo dalių bei į CK 4.14 straipsnio nuostatas dėl antraeilio daikto likimo (Sprendimo 43 punktas), teismas daro išvadą, jog ginčo trinkelių danga ir bortelis yra pagrindinio daikto – žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ), – antraeiliai daiktai (priklausiniai), kuriuos ištiko pagrindinio daikto – žemės sklypo unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ), - likimas, t. y. ginčo grindų trinkelių danga ir bortelis yra šalių bendroji dalinė nuosavybė, todėl ieškovė, kaip žemės sklypo bendrasavininkė įrodė negatorinio ieškinio sąlygą, jog yra ginčo turto bendrasavininkė.
  12. Atsakovė pripažino pačios ginčo trinkelių dangos ir bortelio nuėmimo nuo ginčo bendro naudojimo apėjimo apie namo dalies faktą bei tai, jog šiuos veiksmus atliko neprašiusi ir negavusi ieškovės, kaip bendrasavininkės, sutikimo. Sprendimo priėmimo dienai ginčo trinkelių dangos ir bortelio atsakovė nėra atstačiusi į prieš tai buvusią padėtį, todėl, ieškovei įrodžius esant ginčo trinkelių dangos ir bortelio bendrasavininke, teismas laiko, jog atsakovė iš esmės pripažino šį ieškovės, kaip bendrasavininkės, teisių pažeidimo faktą, todėl ieškinį šioje dalyje tenkina - įpareigoja atsakovę savo lėšomis atstatyti trinkelių dangą 0,99 m pločio ir 5 m ilgio, dalyje apėjimo apie gyvenamąjį namą, esantį ( - ), iš ( - ) gatvės pusės (UAB „Ertera“ 2014 m. gegužės 7 d. parengto plano fragmente pažymėta indeksu „1“) bei savo lėšomis atstatyti 5 m ilgio bortelį, ribojantį 0,99 m pločio apėjimą apie gyvenamąjį namą ir atsakovei I. S. tenkančią naudotis žemės sklypo dalį, pažymėtą 2-1, 35,34 m (UAB „Ertera“ 2014 m. gegužės 7 d. parengto plano fragmente pažymėta indeksu „2“).
Dėl turto savininko nuosavybės teisių pažeidimo, nesusijusio su valdymo netekimu – iš žemės sklypo paviršiaus įrengiant vandens nuotekų lataką.
  1. Šalys nesutaria dėl ginčo latako įrengimo teisėtumo ir funkcionalumo. Ieškovė tvirtino, jog ginčo lataką atsakovė, be jos sutikimo, įrengė per aukštą (iškeltą virš žemės paviršiaus), jis trukdo praeiti ginčo bendro naudojimo apėjimo apie namo dalimi ir dėl to yra nepatogus, varžantis ieškovės, kaip bendro naudojimo apėjimo apie namą dalies bendrasavininkės, teises naudotis šiuo bendru turtu. Atsakovė ginčijo tiek nurodomą galimą ieškovės teisių pažeidimą, tiek aplinkybę, jog ieškovė yra ginčo daikto bendrasavininkė bei įrodinėjo ginčo lataką įrengusi tinkamai.
  2. Byloje surinktais rašytiniais įrodymais (Sprendimo 5, 6, 25 punktai), pačių šalių paaiškinimais neginčijamai nustatyta, jog po Sprendimo 1 įsiteisėjimo, 2017 m. vasarą, tiksli data nežinoma, atsakovė nuo gyvenamojo namo dešiniosios pusės kampo pamato, per 0,99 m pločio ginčo bendro naudojimo apėjimo apie namo dalį bei jai priskirtą naudotis žemės sklypo dalį (Plane 2-1) įrengė ginčo lataką lietaus vandenų nubėgimui. Iš nustatyto matyti, jog ginčo latakas eina per šalių bendro naudojimo žemės sklypo dalį, t. y. ginčo bendro naudojimo apėjimo apie namo dalį. Teismas, pasisakydamas dėl nuosavybės teisių į ginčo lataką, remiasi anksčiau sprendime išdėstyta teisės doktrina ir teismų praktika (Sprendimo 37, 38, 39, 44, 45 punktai) ir pažymi, jog pagal Sprendimu 1 teismo nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką Plane buvo numatyta 0,99 m pločio žemės sklypo dalis apie gyvenamąjį namą, priskirta abiejų šalių bendram naudojimuisi (Sprendimo 5, 6 punktai). Minėta, byloje neginčijamai įrodyta, jog ginčo latakas buvo įrengtas per 0,99 m ginčo bendro naudojimo apėjimo apie namo dalį ir būtent tuo tikslu, jog ties dešiniuoju gyvenamojo namo kampu, iš Vaidoto gatvės, surinktų lietaus nuotekas ir jas nukreiptų nuo gyvenamojo namo pamatų, kas rodo, jog ginčo latakas yra įrengtas nuolatiniam naudojimui, tarp ginčo bendro naudojimo žemės sklypo dalies ir ginčo latako yra funkcinis ryšys, ginčo latakas su žemės sklypu yra susijęs ūkine paskirtimi, jam tarnauja ir buvo įrengtas jo poreikiams tenkinti (lietaus nuotekų surinkimui nuo bendro naudojimo apėjimo apie namo dalies). Nustatyto pasekoje teismas daro išvadą, jog ginčo latakas yra pagrindinio daikto – žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ) – antraeilis daiktas (priklausinys), todėl ieškovė, kaip žemės sklypo bendrasavininkė įrodė esanti ginčo turto bendrasavininke.
  3. Į bylą pateikto faktinių aplinkybių protokolo priedai - nuotraukos (Foto Nr. 3, Foto Nr. 4, Sprendimo 25 punktas) - pagrindžia faktinę aplinkybę, jog 2017 m. gruodžio 6 dienai ginčo latakas buvo įrengtas aukščiau ginčo bendro naudojimo apėjimo apie namo dalies paviršiaus. Atsakovės teisme duoti paaiškinimai, jog ginčo bendro naudojimo apėjimo apie namą dalyje nuėmusi ginčo trinkelių dangą ji vėliau tą žemės sklypo dalį užpylė žemėmis ir tokiu būdu pakėlė žemės paviršiaus lygį, jį prilygindama ginčo latako aukščiui, taip pat leidžia daryti išvadą, jog atsakovė iš esmės pripažino ginčo lataką įrengusi aukščiau tuo metu buvusio ginčo bendro naudojimo apėjimo apie namą dalies paviršiaus, todėl teismas šią aplinkybę laiko įrodyta. Vien ta aplinkybė, jog atsakovė vėliau iš dalies šalindama padarytus pažeidimus – savavališką ginčo trinkelių dangos, bortelio išardymą, per aukštai įrengtą ginčo lataką – ginčo bendro naudojimo apėjimo aplink namą dalį užpylė žemėmis ir užsėjo veja, nepaneigia pačių nuosavybės teisių pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu, atsakovės veiksmais padarymo fakto.
  4. Teismas atsakovės nurodomų aplinkybių dėl ieškovei Sprendimu 1 priskirtos naudotis žemės sklypo dalies (Plano 1-1 dalis) išaukštinimo, kaip, atsakovės teigimu, sąlygojančio visų lietaus vandenų iš jo subėgimą į dešiniojo gyvenamojo namo kampo, iš Vaidoto gatvės, pamatus ir jų gadinimo, netiria, kaip išeinančio už ieškinio reikalavimų ribų (atsakovė byloje nėra pareiškusi negatorinio priešieškinio minėtu aspektu), todėl jas atmeta. Visgi, nagrinėjamo ieškinio reikalavimo dėl ginčo latako tinkamumo (savininko teisių pažeidimo) aspektu teismas pažymi, jog byloje šalių pateiktos nuotraukos, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai su priedais (Sprendimo 11, 25, 29, 30 punktai) patvirtina faktą, jog, tiek po Sprendimo 1 įsiteisėjimo šalims naudojantis žemės sklypo dalimis, tiek atsakovei rengiant ginčo lataką, žemės sklypo dalis (Plane pažymėta 1-1) prie įvažiavimo į garažą buvo aukščiau žemės sklypo dalies, Plane pažymėtos 2-1, bei tai, kad nuo žemės sklypo dalies (Plane pažymėtos 1-1) prie įvažiavimo į garažą į ginčo bendro naudojimo apėjimo apie namo dalį buvo nuolydis. Todėl atsakovė, kaip atsakinga ir sąmoninga bendrasavininkė, rengdama ginčo lataką, minėtus žemės sklypo aplink gyvenamąjį namą reljefo netolygumus bei jų sąlygojamas pasekmes (jog nuo akivaizdaus nuolydžio iš žemės sklypo dalies, Plane pažymėtos 1-1, lietaus vandenys bėgs nuolydžiu į ginčo bendro naudojimo apėjimo apie namo dalį) privalėjo įvertinti ir ginčo lataką rengti būtent tokiu būdu, jog jis kokybiškai surinktų lietaus vandenis, o ne pats savaime taptų užtvara, sąlygojančia lietaus vandenų kaupimąsi prie gyvenamojo namo dešinės pusės, nuo Vaidoto gatvės, pamatų.
  5. Teismas atkreipia atsakovės dėmesį, jog byloje pateiktos nuotraukos (Sprendimo 11 (Foto Nr. 3), 29, 30 punktai) patvirtina faktą, jog nuolydis (iš žemės sklypo dalies, Plane pažymėtos 1-1, prie įvažiavimo į garažą, į ginčo bendro naudojimo apėjimo apie namo dalį) trinkelių danga buvo išklotas ne vėliau kaip 2015 m. gegužės 22 d., o ne po to, kai atsakovė įrengė ginčo lataką 2017 m. vasarą, todėl atsakovės argumentai, jog susidariusią situaciją sąlygojo pačios ieškovės netinkami veiksmai (išaukštinant jai priskirtą žemės sklypo dalį, Plane pažymėtą 1-1, ir įrengiant nuolydį) yra nepagrįsti. Nustačius, jog ginčo lataką atsakovė įrengė aukščiau ginčo bendro naudojimo apėjimo apie namą dalies paviršiaus, be ieškovės, kaip bendrasavininkės sutikimo, bei tai, jog jis tinkamai neatlieka savo funkcinės paskirties, teismas laiko šį ieškovės, kaip bendrasavininkės, teisių pažeidimą įrodytu.
  6. Byloje nėra pateikta, nei vieno įrodymo, jog atsakovė ginčo latako įrengimą būtų derinusi su ieškove, kaip žemės sklypo bendrasavininke, todėl nustatytų aplinkybių pasekoje teismas daro išvadą, jog atsakovė bendru daiktu disponavo vienasmeniškai ir ginčo lataką įrengė savavališkai. ieškovei byloje įrodžius, kad atsakovei įrengiant ginčo lataką anksčiau nurodytu būdu ieškovės, kaip bendrasavininkės, teisės buvo pažeistos, teismas ieškinį šioje dalyje tenkina - įpareigoja atsakovę savo lėšomis savo lėšomis sulyginti metalinių grotelių aukštį su esamu praėjimo apie gyvenamąjį namą žemės paviršiumi virš lietaus vandens nuotekų latako, įrengto per 0,99 m pločio apėjimą apie gyvenamąjį namą, link ( - ) gatvės pusės (UAB „Ertera“ 2014 m. gegužės 7 d. parengto plano fragmente pažymėta indeksu „3“).
Dėl išlaidų, patirtų bendrojo naudojimo daiktui išlaikyti - įrengus vartus - kompensavimo.
  1. Bendrasavininkio pareiga išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę proporcingai jam priklausančiai daliai yra numatyta įstatymų (CK 4.76 straipsnis, 4.82 straipsnio 3 dalis, 4.83 straipsnio 2, 3 dalys) CK 4.76 straipsnis numato, jog kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Aplinkybę, jog tuo konkrečiu turtu bendrasavininkis nesinaudoja, neatleidžia jo nuo įstatymų numatytos turto išlaikymo pareigos.
  2. Išlaidos bendram daiktui išlaikyti ir išsaugoti, kaip teisinė kategorija, yra suprantamos kaip išleidžiamos lėšos, kurių paskirtis yra išsaugoti turtą nuo žuvimo ar jo vertės pablogėjimo. Ja apibūdina būtinumo ir protingumo kriterijai. Išlaidos daiktui gali būti pripažįstamos būtinomis, jeigu jos reikalingos turtui išsaugoti nuo žuvimo, palaikyti jo naudingas ir vertingas savybes, neleisti turtui labai pablogėti. Tai daikto išlaikymo išlaidos, kuriomis išlaikoma esama turto vertė, bet daiktas negerinamas ir jo vertė nedidinama. Pagal protingumo kriterijų yra įvertinama, kokio dydžio išlaidos, atsižvelgiant į konkretaus turto ypatybes ar savybes, yra reikalingos jam atitinkamai išsaugoti ir išlaikyti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 1 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-903/2003).
  3. CK įtvirtina ne tik pareigą rūpintis daikto išlaikymu, bet ir šios pareigos nesilaikymo teisinius padarinius. CK 4.76 straipsnyje nustatyta, kad jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Šiuos nuostolius sudaro ne tik kitų bendraturčių padidėjusios išlaidos daikto išlaikymui dėl to, kad vienas iš bendraturčių neprisideda prie jo išlaikymo, bet ir kiti nuostoliai atsiradę dėl šios pareigos nevykdymo, pavyzdžiui, pablogėjusios bendro daikto kokybės atkūrimo išlaidos, dėl nepakankamos daikto priežiūros kitiems asmenims padaryti nuostoliai ir pan.
  4. Ieškovė tvirtino patyrusi 702,91 Eur nuostolius atsakovei atsisakius duoti sutikimą įvažiavime iš ( - ) gatvės į bendro naudojimo kiemą anksčiau buvusių ginčo vartų 1 pakeitimui naujais ir ginčo vartus 2 turėdama įrengti vien savo lėšomis, tokiu būdu sumokėdama ir proporcingai turimai turto daliai ir atsakovės bendro turto išlaikymo išlaidas - 702,91 Eur. Šių bendro turto išlaikymo išlaidų būtinumą įrodinėjo tuo, jog po Sprendimo 1 įsiteisėjimo ginčo vartų 1 stovėjimo vieta neatitiko Plano ir Sprendimo 1 tinkamam įvykdymui juos reikėjo įrengti pagal Plane numatytas ribas, atsakovė visuose prieš tai vykusiuose teisminiuose procese reiškė pretenzijas dėl ginčo vartų 1 kokybės bei tuo, jog ginčo vartai 1 buvo netinkami naudoti pagal paskirtį, surūdiję, apgriuvę, išsiklaipę, nesidarinėjo, ko pasekoje, juos buvo būtina ir protinga pakeisti naujais.
  5. Teismas konstatuoja, kad ieškovė įrodė dariusi aktyvias pastangas bendradarbiauti su atsakove, kaip bendrasavininke, bei gauti leidimą ginčo vartų 1 pakeitimui ginčo vartais 2, taip pat patį ginčo vartų 2 įrengimo faktą bei patirtas jų įsigijimo ir sumontavimo išlaidas (Sprendimo 8, 22, 23, 24, 34, 35), tačiau visgi neįrodė, jog tai buvo išlaidos bendram daiktui išlaikyti ir išsaugoti. Tarp šalių nėra ginčo, jog įvažiavime iš ( - ) gatvės į bendro naudojimo kiemą ginčo vartai 1 stovėjo ne pagal Plane numatytas ribas ir turėjo būti perkelti tam, kad būtų tinkamai įvykdytas Sprendimo 1. Taigi abi šalys sutiko, kad tvoros (ginčo vartų 1) rekonstrukcija buvo būtina, tačiau toliau šalių nuomonės išsiskyrė. Ieškovė tvirtino, jog dėl anksčiau įvardintų priežasčių (Sprendimo 1, 58 punktai) buvo būtina ir protinga keisti ginčo vartus 1 naujais – ginčo vartais 2, atsakovė – jog ginčo vartus 1 buvo galima perkelti pagal Plano ribas ir atnaujinti perdažant, nes jie pilnai atliko savo funkcinę paskirtį, be to, ieškovė ginčo vartus 2 įrengė jai prieštaraujant ir nedavus sutikimo.
  6. Atsižvelgdamas į byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą teismas pažymi, jog byloje nėra įrodymų, jog ieškovė gavo rašytinį atsakovės sutikimą dėl ginčo vartų 2 įrengimo. Priešingai, byloje esantis atsakovės raštas (Sprendimo 19 punktas), patvirtinantis teisme atsakovės duotus paaiškinimus dėl šios aplinkybės, paneigia ieškovės ir jos atstovės argumentus, jog atsakovė, kaip turto bendrasavininkė, nebendradarbiavo su ieškove, į jos raštiškus pasiūlymus dėl ginčo vartų 1 keitimo nereagavo. Minėtas raštas, kaip tik rodo, jog atsakovė išreiškė aiškų prieštaravimą dėl ginčo vartų 2 įrengimo. Be to, minėta (Sprendimo 43 punktas), bendraturtis, kitam bendraturčiui atsisakant duoti sutikimą atlikti darbus bendrame turte ir taip trukdant bendraturčiui įgyvendinti nuosavybės teises į jam priklausančią turto dalį, turi savo pažeistas teises ginti teisėtomis priemonėmis, t. y. teisme reikšdamas negatorinį ieškinį, tačiau ne įgyvendinti savo galimai pažeistas teises savo vienasmene nuožiūra disponuodamas bendru turtu. Taigi ir ieškovė, šiuo atveju gavusi atsakovės atsisakymą dėl ginčo vartų 2 įrengimo, savo teises turėjo įgyvendinti teisėtomis priemonėmis, t. y. savalaikiai reikšdama negatorinį ieškinį atsakovei, tačiau ne savarankiškai, šiai prieštaraujant, įrengti ginčo vartus 2. Iš neteisės teisė neatsiranda, todėl ieškovė turi prisiimti ir savo netinkamų veiksmų pasekmes.
  7. Šalių pateiktos nuotraukos (Sprendimo 28, 32 punktai), pačių šalių paaiškinimai rodo, jog 2014 - 2017 m. iki ginčo vartų 2 įrengimo, buvę ginčo vartai 1 buvo naudojami pagal paskirtį. Nuotraukose nematyti, jog 2017 m. sausio mėnesį ginčo vartai 1 būtų buvę išgriuvę ar sulūžę. Šalių paaiškinimais, liudytojos V. B. parodymais nustatyta, jog ginčo vartai 1 sunkiai darinėjosi, atsidarinėjo vartų skląstis, buvo aprūdiję, todėl juos reikėjo perdažyti, vienas tvoros segmentas, laikantis vartus, laikas nuo laiko iškrypdavo. Taip pat nustatyti faktai, jog atsakovė yra reiškusi pretenzijas dėl ginčo vartų 1 funkcionavimo (Sprendimo 36 punktas). Nustatytos faktinės aplinkybės teismui leidžia labiau tikėti, jog ginčo vartų 1 turėjo defektų, tačiau tie defektai nebuvo tiek reikšmingi, jog ginčo vartus 1, kaip daiktą, būtų buvę galima laikyti žuvusiu ar nerekonstruotinu. Priešingai, tiek aplinkybė, jog ieškovė ginčo vartus 2 įrengė be atsakovės sutikimo, tiek pačių ginčo vartų 2 didelė vertė (2800,00 Eur), tiek ir aplinkybė, jog ieškovė neįrodinėjo ginčo vartų 1 žuvimo fakto, teismui leidžia manyti, jog ieškovė vienasmeniškai siekė bendro daikto pagerinimo, o ne patyrė būtinąsias išlaidas bendram daiktui išlaikyti. Nustatyto pasekoje teismas daro išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog išlaidos ginčo vartų 2 ir stulpų įsigijimui buvo būtinos, todėl ieškinį ir patikslintą ieškinį šioje reikalavimo dalyje atmeta.
  8. Ieškinio ir patikslinto ieškinio dalyje dėl 82,65 Eur ginčo vartų montavimo išlaidų (Sprendimo 22 punktas), teismas pažymi, jog abi šalys iš esmė sutiko su aplinkybe, jog Sprendimo 1 tinkamam įvykdymui ginčo vartus 1 reikėjo įrengti pagal Plane numatytas ribas (58 punktas), t. y. iš esmės pripažino vartų permontavimo išlaidas, kaip būtinąsias šio bendro turto išlaikymo išlaidas, todėl teismas ieškinį šių išlaidų dalyje tenkina ir priteisia proporcingai atsakovės turimo bendro turto daliai 0,25 procentus (20,66 Eur) šių išlaidų ieškovei.
Bylinėjimosi išlaidos ir kiti procesiniai klausimai.
  1. Atsižvelgdamas į tarp šalių susiklosčiusią įtemptą situaciją, teismas laiko pagrįstu ieškovės reikalavimą - teismo sprendimu nustatyti jo neįvykdymo pasekmes, todėl jį tenkina ir dalyje patenkintų ieškinio/patikslinto ieškinio reikalavimų dėl ginčo trinkelių dangos, bortelio ir ginčo latako atsakovės lėšomis atstatymo į iki pažeidimų padarymo buvusią padėtį, nustato šias teismo sprendimo neįvykdymo pasekmes: atsakovei neįvykdžius šio teismo sprendimo per 1 mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, ieškovė turi teisę savo lėšomis išdėti trinkeles išardytoje apėjimo apie gyvenamąjį namą iš ( - ) gatvės pusės dalyje (0,99 m pločio ir 5 m ilgio, UAB „Ertera“ 2014 m. gegužės 7 d. parengto plano fragmente pažymėta indeksu „1“), įrengti 5 m ilgio bortelį, ribojantį 0,99 m. pločio apėjimą apie gyvenamąjį namą ir atsakovei tenkančią naudotis žemės sklypo dalį, pažymėtą 2-1, 35,34 m (UAB „Ertera“ 2014 m. gegužės 7 d. parengto plano fragmente pažymėta indeksu „2“), sulyginti virš lietaus vandens nuotekų latako (įrengto per 0,99 m pločio apėjimą apie gyvenamąjį namą, link ( - ) gatvės pusės (UAB „Ertera“ 2014 m. gegužės 7 d. parengto plano fragmente pažymėta indeksu „3“)) esančių metalinių grotelių aukštį su esamu praėjimo apie gyvenamąjį namą žemės paviršiumi ir išieškoti iš atsakovės išlaidas, patirtas teismo sprendimui įvykdyti (CPK 273 straipsnio 1 dalis).
  2. Ieškinį/patikslintą ieškinį patenkinus iš dalies, spręstinas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, proporcingai atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų ieškinio/patikslinto ieškinio reikalavimų dalis.
  3. Ieškovė byloje rašytiniais įrodymais pagrindė patyrusi 1290,81 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 90,81 Eur žyminis mokestis bei 1200,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Iš atsakovės į bylą pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, jog atsakovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 840,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Įvertinus advokatų šalims suteiktos teisinės pagalbos mastą, taip pat byloje spręstų klausimų faktinį ir teisinį sudėtingumą, teismas daro išvadą, jog šalių prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai apmokėti atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų, dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo, leistinus dydžius bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Kadangi sprendimu buvo patenkinta 75 procentai ieškinio/patikslinto ieškinio reikalavimų, todėl proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovės ieškovei priteisiamos 968,10 Eur bylinėjimosi išlaidos bei iš šios sumos minusuojama proporcingai atmestų reikalavimų daliai atsakovei iš ieškovės priteistina 210,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, viso iš atsakovės ieškovei priteisiant 758,10 Eur bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).

    4

  4. Teismas patyrė 5,38 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Atsižvelgiant į tai, jog proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai atsakovei tenkanti į valstybės biudžetą išieškotinų šių išlaidų didesnioji dalis neženkliai viršija teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (4,03 Eur), o ieškovei tenkanti šių išlaidų dalis minėtos sumos nesiekia (1,35 Eur), teismo patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei iš šalių nepriteisiamos CPK 96 straipsnio 1 dalis, 5 dalis, 6 dalis, LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355 su vėlesniais pakeitimais).

5Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 268 straipsniu, 269 straipsniu, 273 straipsnio 1 dalimi, 279 straipsniu, 307 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalimi, 4.76 straipsniu, 4.98 straipsniu, teismas

Nutarė

6ieškovės N. D. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovei I. S. dėl nuosavybės teisės pažeidimo, nesusijusio su valdymo netekimu, tenkinti iš dalies:

7Įpareigoti atsakovę I. S., asmens kodas ( - ) savo lėšomis atstatyti trinkelių dangą 0,99 m pločio ir 5 m ilgio, dalyje apėjimo apie gyvenamąjį namą, esantį Vaidoto g. 25 a, Šiauliuose, iš ( - )gatvės pusės (UAB „Ertera“ 2014 m. gegužės 7 d. parengto plano fragmente pažymėta indeksu „1“).

8Įpareigoti atsakovę I. S., asmens kodas ( - ) savo lėšomis atstatyti 5 m ilgio bortelį, ribojantį 0,99 m pločio apėjimą apie gyvenamąjį namą ir atsakovei I. S. tenkančią naudotis žemės sklypo dalį, pažymėtą 2-1, 35,34 m (UAB „Ertera“ 2014 m. gegužės 7 d. parengto plano fragmente pažymėta indeksu „2“).

9Įpareigoti atsakovę I. S., asmens kodas ( - ) savo lėšomis savo lėšomis sulyginti metalinių grotelių aukštį su esamu praėjimo apie gyvenamąjį namą žemės paviršiumi virš lietaus vandens nuotekų latako, įrengto per 0,99 m pločio apėjimą apie gyvenamąjį namą, link ( - ) gatvės pusės (UAB „Ertera“ 2014 m. gegužės 7 d. parengto plano fragmente pažymėta indeksu „3“).

10Nustatyti teismo sprendimo neįvykdymo pasekmes: atsakovei I. S., asmens kodas ( - ) neįvykdžius šio teismo sprendimo per 1 mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, ieškovė N. D., asmens kodas ( - ) turi teisę savo lėšomis išdėti trinkeles išardytoje apėjimo apie gyvenamąjį namą iš ( - ) gatvės pusės dalyje (0,99 m pločio ir 5 m ilgio, UAB „Ertera“ 2014 m. gegužės 7 d. parengto plano fragmente pažymėta indeksu „1“), įrengti 5 m ilgio bortelį, ribojantį 0,99 m. pločio apėjimą apie gyvenamąjį namą ir atsakovei tenkančią naudotis žemės sklypo dalį, pažymėtą 2-1, 35,34 m (UAB „Ertera“ 2014 m. gegužės 7 d. parengto plano fragmente pažymėta indeksu „2“), sulyginti virš lietaus vandens nuotekų latako (įrengto per 0,99 m pločio apėjimą apie gyvenamąjį namą, link ( - ) gatvės pusės (UAB „Ertera“ 2014 m. gegužės 7 d. parengto plano fragmente pažymėta indeksu „3“)) esančių metalinių grotelių aukštį su esamu praėjimo apie gyvenamąjį namą žemės paviršiumi ir išieškoti iš atsakovės I. S., asmens kodas ( - ) išlaidas, patirtas teismo sprendimui įvykdyti.

11Priteisti iš atsakovės I. S., asmens kodas ( - ) ieškovei N. D., asmens kodas ( - ) 20,66 Eur (dvidešimties eurų 66 euro centų) nuostolius, patirtus dėl bendro turto išlaikymo.

12Likusioje dalyje ieškinį ir patikslintą ieškinį atmesti.

13Priteisti iš atsakovės I. S., asmens kodas ( - ) ieškovei N. D., asmens kodas ( - ) 758,10 Eur (septynių šimtų penkiasdešimt aštuonių eurų 10 euro centų) bylinėjimosi išlaidas.

14Nepriteisti iš šalių teismo patirtų procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.

15Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Ryšiai