Byla e2-869-841/2017
Dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ir nuosavybės teisės gynimo

1Šiaulių apylinkės teismo teisėja Gražina Mataitienė, sekretoriaujant Ramonai Subačienei, dalyvaujant ieškovei I. S., jos atstovui advokatui Virgilijui Januškai, atsakovei N. D., jos atstovei advokatei Eugenijai Povilaitienei,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovės I. S. ieškinį atsakovei N. D. dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ir nuosavybės teisės gynimo ir

Nustatė

3ieškovė ieškiniu, patikslintu ieškiniu prašė pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1422-569/2014 nustatytą žemės sklypo, esančio ( - ) Šiaulių m. k.v. naudojimosi tvarką ir nustatyti tokią naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal 2016-12-06 parengtą projektą: atsakovei N. D. tenka atskirai sklypo dalis, pažymėta C 27,05kv. m. (mėlyna spalva), C1 22,47 kv.m. (mėlyna spalva) C2 29,96 kv.m. (mėlyna spalva) C3 147,52 kv.m. (mėlyna spalva) C4 20,01 kv.m. (mėlyna spalva) B 17,24 kv. m. (žalia spalva, B1 26,18 kv.m. (žalia spalva), B2 56,10 kv. m. (žalia spalva), B3 17,26 kv.m. (žalia spalva), B4 281,59 kv.m. (žalia spalva) viso individualiam naudojimui skiriama 645,68 kv.m.; 110,25 kv.m. po gyvenamuoju namu, pažymėtu indeksu 1A1p; 14,50 kv.m. po pastatu, pažymėtu indeksu 21 1p; ieškovei I. S. tenka atskirai sklypo dalis A 23,55 kv.m. (raudona spalva), A1 67,25 kv.m. (raudona spalva), A2 28,96 kv.m. (raudona spalva), A314,23 kv.m. (raudona spalva), A4 97,27 kv.m. (raudona spalva) viso individualiam naudojimui skirti 231,56 kv.m.; 36,75 kv.m. po gyvenamuoju namu, pažymėtu indeksu 1A1p; 14,50 kv.m. po pastatu, pažymėtu indeksu 21 1p ir 13,00 kv.m. po ūkiniu pastatu, pažymėtu indeksu 311 m.; bendrai naudotis tenka kiemą ir įvažiavimą, pažymėtą indeksu D 104,76 kv.m. (pilka spalva), iš kurių atsakovei N. D. tenka 78,57 kv.m., ieškovei I. S. tenka 26,19 kv.m.; apginti ieškovės nuosavybės teises nuo pažeidimo, nesusijusio su valdymo netekimu ir įpareigoti N. D. nelaikyti bendro naudojimo kieme automobilių, nesandėliuoti daiktų, nesudaryti kitokių kliūčių, trukdančių ieškovei I. S. naudotis bendro naudojimosi kiemu esančiu ( - ); priteisti iš atsakovės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4Ieškovė, jos atstovas prašė ieškinį tenkinti, teismui paaiškino, kad 2014-10-20 teismo sprendimu nustatytą naudojimosi tvarką būtina keisti, nes ji yra nepatogi, tarp šalių nuolat kyla konfliktai dėl naudojimosi tvarkos, ieškovė norėtų daugiau privatumo, todėl tvarka yra keistina pagal jos užsakymu parengtą projektą, ši tvarka būtų patogesnė. Ieškovė teigė, kad atsirado naujų aplinkybių, t.y. ieškovė norėtų naudoti savo garažą pagal paskirtį- laikyti jame automobilį, tačiau pagal dabar nustatytą tvarką į garažą įvažiuoti yra sudėtinga, tam trukdo atsakovės tvora bei atsakovės sklypo dalyje sudėti akmenys. Ieškovė teigė, kad naujoji tvarka būtų patogesnė ir atsakovei, be to, abi ginčo šalys rečiau susitiktų, nebebūtų konfliktų.

5Atsakovė, jos atstovė su ieškiniu nesutiko visiškai, teigė, kad jokių naujų aplinkybių, dėl kurių reikėtų keisti nusistovėjusią ir teismo patvirtintą tvarką neatsirado, naujai ieškovės siūloma tvarka atsakovei nepriimtina, nes ją patvirtinus, atsakovė netektų priėjimo prie jai priklausančių pastato dalies sienų, o iš vienos savo sklypo dalies į kitą turėtų vaikščioti pro gatvę arba pro sklypo gale ieškovės siūlomą praėjimą, kas būtų itin nepatogu.

6Ieškinys atmestinas.

7Iš šalių, jų atstovų bei liudytojų paaiškinimų, byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo 2014-10-20 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1422-569/2014 nustatyta žemės sklypo, esančio ( - ) Šiauliai, naudojimosi tvarka (b.l.8-23). Tarp ieškovės ir atsakovės dėl minėto sprendimo įvykdymo vyko susirašinėjimas (b.l.24-47). 2015-05-14 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu bendro naudojimo kieme užfiksuota krūva žvyro, priklausanti atsakovei, 2015-07-28 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu bendro naudojimo kieme užfiksuota malkų krūva, priklausanti atsakovei (b.l.48-62). Ieškovė nuosavybę adresu ( - ) Šiauliuose įgijo 2008-01-18 dovanojimo sutarties pagrindu, tuo metu galiojo sklypo bendraturčių 1995-03-28 sudaryta ir notaro patvirtinta sklypo naudojimo tvarka (b.l.63-68, 73). Ieškovė dovanotą turtą (dalį) įregistravo Nekilnojamojo turto registre 2008-01-30, tuo metu nekilnojamas turtas, esantis adresu ( - ) Šiauliuose, priklausė iš viso trims savininkams (b.l.69-72, 74-81). 2016-12-06 matininkė ( - ) ieškovės prašymu parengė naują žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą (b.l.82-84, 111-112). Ginčas tarp šalių dėl 2014-10-20 sprendimo vykdymo buvo sprendžiamas Šiaulių apylinkės teisme 2015-10-16 (b.l.85-88). Bylos šalys nebendradarbiauja tarpusavyje, nesutarimus sprendžia rašydamos viena kitai laiškus ar skundus įvairioms institucijoms (b.l.89-91, 93-105, 134-136). 2017-04-04 antstolės V.Šimkienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota esama padėtis (b.l.143). Pažymėtina, kad vietos apžiūros metu ieškovės atstovas įvažiavo į ieškovės garažą jos automobiliu, taip pat tiek faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, tiek būnant vietoje, matyti, kad įvažiuoti į garažą ieškovei taip pat trukdo ir garažo durys, kurios, kaip ji teigia, yra įdėtos naujai. Šalių žemės valdos padalinimas atitinka joms priklausančias pastatų dalis (b.l.144-151).

8Nagrinėjamoje byloje kilo bendraturčių ginčas dėl jų bendrai valdomo žemės sklypo teismo sprendimu nustatytos naudojimosi tvarkos pakeitimo. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno bendraturčio pareiga bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą valdyti, juo naudotis ir disponuoti bendru sutarimu, t. y. visų su bendru turtu susijusių klausimų sprendimui taikytini interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principai. Tuo atveju, kai yra bendraturčių nesutarimas, bendro daikto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarką nustato teismas. Pažymėtina, kad, nustačius naudojimosi tvarką, atskiri nuosavybės teisės objektai nesuformuojami ir dalinė nuosavybės teisė nei visiškai, nei iš dalies nepasibaigia. Tai reiškia, kad ir po naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo kiekvienas bendraturtis turi teisę į visą žemės sklypą (CK 4.72 straipsnio 1 dalis), todėl, įvykus tam tikriems juridiniams faktams, turi teisę reikalauti pakeisti nustatytą žemės sklypo naudojimosi tvarką (LAT 2009-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2009; 2005-04-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2005; kt.). Tačiau nustatytos tvarkos pakeitimas galimas tik išskirtiniais atvejais, nes civilinių teisinių santykių stabilumo siekis reikalauja, kad nustatyta naudojimosi tvarka būtų pastovi ir keistųsi tik tada, kai yra svarbios priežastys.

9Keičiant nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką, galioja tie patys tvarkos nustatymo kriterijai. LAT praktikoje yra aptarti šie tvarkos nustatymo kriterijai: teisėtumo (LAT 2006-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006); adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje (LAT 2006-11-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006; 2004-11-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2004); socialinės taikos ir proporcingumo (LAT 2009-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2009; 2007-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007; 2006-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006); naudojimosi daiktu racionalumo ir efektyvumo (LAT 2007-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2007; 2006-10-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006) ir kiti. Tačiau šie kriterijai taikomi tik juridiniams faktams, kurie atsirado po teismo sprendimo, kuriuo buvo nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, priėmimo, t. y. teismo sprendimu nustatytos tvarkos pakeitimas turi būti pagrįstas objektyvia būtinybe, kuri atsirado po ankstesnio teismo sprendimo priėmimo. Priešingu atveju būtų pažeistas galiojančio teismo sprendimo res judicata principas (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Kaip jau minėta, siekdamas pakeisti nustatytą naudojimosi daiktu tvarką, bendraturtis turi pagrįsti objektyviai atsiradusį pagrindą. Taigi ieškovė, reikšdama ieškinį dėl teismo sprendimu nustatytos tvarkos pakeitimo, privalo ne tik pateikti įmanomą naudojimosi tvarkos projektą, bet ir įrodyti atsiradusias po ankstesnio teismo sprendimo objektyvias aplinkybes, kurių pagrindu galima būtų keisti teismo sprendimu nustatytą ir kelerius metus šalių naudojamą tvarką. Todėl šioje byloje ieškovė turėjo įrodyti, jog jos pateikiamas nustatytos tvarkos pakeitimo projektas yra nulemtas objektyviai būtinų tokio pakeitimo aplinkybių, t. y. kad įvykus tam tikriems juridiniams faktams, esamas projektas neatitinka realiai šiuo metu susiklosčiusios situacijos; ieškovės pateikiamas naudojimosi tvarkos pakeitimo projektas nedarys žalos bendrosios nuosavybės valdymo stabilumui ir nevaržys kitų bendraturčių teisių (nepakenks kitų bendro turto savininkų teisėms ir teisėtiems interesams).

10Bendrosios dalinės nuosavybės objekto (daikto) atžvilgiu nustatytos tvarkos pakeitimas esant bent vieno iš bendraturčių iniciatyvai yra leistinas, jei toks pakeitimas yra pozityvus, pagrįstas racionaliu daikto naudojimu arba daikto vertės pagerinimu, taip pat nedaro žalos ir nesuvaržo kitų bendraturčių teisių, taip pat jei toks pakeitimas nedraudžiamas įstatymų (LAT 2005-04-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2005).

11Teismai turi laikytis nuostatos, kad bendrosios dalinės nuosavybės objekto naudojimo principus labiausiai atitinka tokie pakeitimai, daromi vieno iš bendraturčių iniciatyva, kuriais kuo mažiau keičiami jo įsigijimo metu ar vėliau sudaryti šalių valią atitikę susitarimai dėl naudojimo tvarkos. Taip būtų užtikrinta proporcinga bendraturčių teisių apsauga nepažeidžiant teisėtų lūkesčių principo (LAT 2007-12-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2007). Kai teisė nustatyti naudojimosi daiktu tvarką kaip vienas iš nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų jau įgyvendinta, savininko teisės nebus pažeistos, atsisakius keisti jau nustatytą naudojimosi tvarką, jei naujai siūloma tvarka neracionali ir įtvirtinanti neprotingą, neefektyvų daikto naudojimą.

12Šiuo atveju ieškovės siūlomos naudojimosi tvarkos pakeitimo priežastys yra siejamos su jos vertinimu racionalesniu žemės naudojimo pakeitimu ir siekiama jį perskirstyti greta ieškovės laiptų, nepaliekant atsakovei priėjimo prie savo namo sienos, sukeičiant automobilių laikymo vietas ir suteikiant ieškovei daugiau vietos prie jos garažo, priėjimo ir patekimo į garažą, tačiau teismo manymu šios priežastys nėra tiek reikšmingos, kad vienai iš bendraturčių dėl siūlomo tvarkos pakeitimo prieštaraujant ji turėtų būti keičiama.

13Taip sprendžiant, atsižvelgiama, jog per laikotarpį nuo 2014 m., kai buvo patvirtinta esama naudojimosi sklypu tvarka, iki teisminio proceso pradžios, bendraturčių skaičius, šalių dalys nepasikeitė, pastatų plotai nepakito, naudojimosi namu, ūkiniais pastatais, žeme faktinė tvarka irgi nesikeitė. Pastebėtina, kad 2014-10-20 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1422-569/2014 patvirtintos tvarkos šalys dar nėra pilnai įgyvendinę, ir šiuo atveju nukenčia būtent atsakovė, nes dalis jai priskirtos žemės yra naudojama bendrai, kaip įvažiavimas, nes kiemo vartai nėra pakeisti ir pastatyti ten, kur turėtų būti pagal teismo nustatytą tvarką. Vertinant naujai ieškovės siūlomą tvarką, įgyvendinus jos pakeitimus, atsakovė patirtų ženklių nepatogumų, nes ieškovės sklypo dalis yra viduryje, o iš kraštų yra atsakovės sklypai, todėl nelikus praėjimo prie namo, kaip siūlo ieškovė, atsakovė patirtų ženklių nepatogumų tiek praeidama iš vienos jai priklausančios sklypo dalies į kitą, tiek tuo atveju, jei reikėtų prižiūrėti, tvarkyti jai priklausančios pastato dalies sienas, neliktų reikiamo pločio avarinio privažiavimo prie atsakovės nuotekų šulinio, jei tokia būtinybė iškiltų. Ieškovė esamo praėjimo naikinimą argumentuoja tuo, kad praeidama pro pat jos duris ir langus atsakovė mato jos privatų gyvenimą, tačiau pažymėtina, kad tolesnę nuo durų ir langų kiemo dalį ieškovė pati yra užkrovusi plytelėmis ir kitokiais daiktais, kad atsakovė negalėtų praeiti ir būtų priversta eiti tiesiai pro ieškovės langus ir duris. Teismas sprendžia, kad ieškovės teikiama nauja sklypo naudojimo tvarka reikšmingai įtakotų esamą naudojimosi tvarką ir neadekvačiai suvaržytų atsakovės kaip bendraturtės teises, leistų vienam iš bendraturčių nelygiaverčių pakeitimų sąskaita pasigerinti 2014-10-20 sprendimu nustatytą tvarką, todėl ieškovės ieškinys atmestinas.

14Taip pat atmestinas ir ieškovės reikalavimas apginti ieškovės nuosavybės teises nuo pažeidimo, nesusijusio su valdymo netekimu ir įpareigoti atsakovę N. D. nelaikyti bendro naudojimo kieme automobilių, nesandėliuoti daiktų, nesudaryti kitokių kliūčių, trukdančių ieškovei I. S. naudotis bendro naudojimosi kiemu esančiu ( - ).

15Negatorinio ieškinio prigimtis ir paskirtis yra ginti daikto savininko pažeistas teises–savininkas siekia pašalinti nuosavybės teisės pažeidimą, nesusijusį su valdymo netekimu. Negatorinis ieškinys reiškiamas tada, kai savininkui trukdoma visa nuosavybių teikiama apimtimi naudotis, valdyti ar disponuoti turtu, sprendžiant tokį ginčą būtina įrodyti, jog jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei vietos apžiūros metu teismas nenustatė, kad ieškovės teisės yra pažeidžiamos. Bylos žodinio nagrinėjimo metų, išklausius šalių ir liudytojų paaiškinimų, teismas, šalys ir jų atstovai nuvyko adresu ( - ), Šiauliuose ir atliko vietos apžiūrą. Apžiūros metu šalys paaiškino bei vietoje parodė, kaip naudojamas sklypas pagal esamą tvarką bei kaip pasikeistų naudojimo tvarka, ją pakeitus pagal ieškovės siūlomą projektą. Apžiūros metu nenustatyta, kad atsakovė laikytų bendro naudojimo kieme automobilį, kieme nėra jokių sandėliuojamų daiktų ar kitokių kliūčių. Atsakovė teigė, kad prieš parsiveždama malkas ar žvyrą, ar kitokius daiktus, informuoja ieškovę apie būsimus nepatogumus ir tie nepatogumai truko neilgai- kol sunešė malkas ar žvyrą. Tiek ieškovė, tiek atsakovė parodė vietas, kur laiko savo automobilius, todėl teismas konstatuoja, kad ieškovės teisės nėra pažeistos ir tenkinti šį ieškinio reikalavimą nėra pagrindo.

16Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, ieškinį atmetus, atsakovei iš ieškovės priteistinos atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, pagrįstos į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais 1000,00 eurų už advokato pagalbą. Už liudytojo matininko R. M., rengusio ankstesnę teismo patvirtintą sklypo naudojimo tvarką, konsultacijas atsakovė sumokėjo UAB „Mikera“ 242,00 euro, šios išlaidos teismo pripažintinos būtinomis ir pagrįstomis išlaidomis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 1 dalies 9 punkto prasme ir taip pat priteistinos iš ieškovės atsakovei. Viso atsakovei iš ieškovės priteistina 1242,00 eurų bylinėjimosi išlaidų.

17Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš ieškovės valstybei nepriteistinos, nes jos šioje byloje sudaro 1,16 euro, taigi neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumos (3 Eur).

18Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 268-270 straipsniais, teismas

Nutarė

19ieškinį atmesti.

20Priteisti atsakovei N. D., a.k( - ) iš ieškovės I. S., a.k( - ) 1242,00 eurų (tūkstantį du šimtus keturiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų.

21Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.

Ryšiai
1. Šiaulių apylinkės teismo teisėja Gražina Mataitienė, sekretoriaujant... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. ieškovė ieškiniu, patikslintu ieškiniu prašė pakeisti Šiaulių... 4. Ieškovė, jos atstovas prašė ieškinį tenkinti, teismui paaiškino, kad... 5. Atsakovė, jos atstovė su ieškiniu nesutiko visiškai, teigė, kad jokių... 6. Ieškinys atmestinas.... 7. Iš šalių, jų atstovų bei liudytojų paaiškinimų, byloje esančių... 8. Nagrinėjamoje byloje kilo bendraturčių ginčas dėl jų bendrai valdomo... 9. Keičiant nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką, galioja tie patys... 10. Bendrosios dalinės nuosavybės objekto (daikto) atžvilgiu nustatytos tvarkos... 11. Teismai turi laikytis nuostatos, kad bendrosios dalinės nuosavybės objekto... 12. Šiuo atveju ieškovės siūlomos naudojimosi tvarkos pakeitimo priežastys yra... 13. Taip sprendžiant, atsižvelgiama, jog per laikotarpį nuo 2014 m., kai buvo... 14. Taip pat atmestinas ir ieškovės reikalavimas apginti ieškovės nuosavybės... 15. Negatorinio ieškinio prigimtis ir paskirtis yra ginti daikto savininko... 16. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1... 17. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš ieškovės valstybei... 18. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265,... 19. ieškinį atmesti.... 20. Priteisti atsakovei N. D., a.k( - ) iš ieškovės I. S., a.k( - ) 1242,00... 21. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių...