Byla 2A-1101-480/2013
Dėl santuokos nutraukimo esant ieškovo kaltei, turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, neturtinės žalos priteisimo, tretieji asmenys AB DNB bankas, „Swedbank“, AB

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės (kolegijos pirmininkė), Žibutės Budžienės, Albinos Rimdeikaitės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. N. ir atsakovės R. G.-N. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-356-192/2013 pagal ieškovo R. N. ieškinį atsakovei R. G.-N. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei, kompensacijos priteisimo ir atsakovės priešieškinį ieškovui dėl santuokos nutraukimo esant ieškovo kaltei, turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, neturtinės žalos priteisimo, tretieji asmenys AB DNB bankas, „Swedbank“, AB.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4ieškovas prašė jo ir atsakovės santuoką, sudarytą 2005-06-18 Kauno miesto CMB, akto įrašo Nr. ( - ), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nutraukus santuoką palikti ikisantuokines pavardes N., G.; priteisti ieškovui iš atsakovės 4854,08 Lt; priteisti iš ieškovo atsakovės naudai kompensaciją 18883,57 Lt, priteistos kompensacijos išmokėjimą atidėti 12 mėnesių, skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; priteisti iš atsakovės jo naudai bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškovas nurodė, kad gyvenant su atsakove santuokoje, paaiškėjo, kad kartu gyventi su ja negali, nesutapus charakteriams. Skiriasi jų požiūris į gyvenimą ir interesai. Šeimoje kilo nesutarimai ir barniai dėl jo darbo pobūdžio, dėl to, kad jis dirbo tolimųjų reisų vairuotoju. Pragyvenus kartu tam tikrą laiką jam tapo aišku, kad iš esmės skirtingai jie vertina svarbiausias šeimyninio gyvenimo vertybes; lojalumą, moralinę, materialinę paramą, visapusišką rūpinimąsi šeima, pagarbą šeimai, pagarbą vienas kitam. Tolimesni santykiai tarp jų tapo neįmanomi, jų santuoka tapo formali. Nuo 2011 m. vasario mėnesio pradžios jie nebeveda bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo, nepalaiko jokių ryšių. Visi šeimyniniai saitai tarp jų yra galutinai nutrūkę. Jų santuoka faktiškai iširo dėl jų abiejų kaltės. Po santuokos nutraukimo pageidauja, kad atsakovei būtų palikta ikisantuokinė – G. pavardė, kadangi bendrų vaikų jie neturi (CK 3.69 str.). Po santuokos nutraukimo išlaikymo iš atsakovės sau jis nereikalauja. Manytų, kad atsakovė neturi reikalavimo teisės į išlaikymą iš jo, kadangi ji yra darbinga ir gali pati save išsilaikyti. Nurodo, kad santuokos metu su atsakove bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise jokio registruoto nekilnojamo turto neįgijo. Trijų kambarių butas su rūsiu, turintis 46,56 kv. m bendro ploto, esantis ( - ), yra jo asmeninė nuosavybė, įgytas 2004-01-13 pirkimo-pardavimo sutarties Nr.648 pagrindu iki santuokos sudarymo, pasiimant paskolą būstui įsigyti, todėl nėra dalintinas. Be to, imant paskolą būstui įsigyti tarp jo ir kreditoriaus buvo sudarytas hipotekos lakštas, pagal kurį jis kaip buto su rūsiu savininkas įkeitęs būstą kreditoriui, todėl būstas taip pat negali būti dalinamas. Hipotekos lakštu 1.1 punktu jis yra įsipareigojęs neparduoti, neįkeisti, nedovanoti, kitaip neperduoti įkeisto nekilnojamo turto ar jo dalies nuosavybės teisių kitiems asmenims. ½ dalis 1,7400 ha žemės sklypo, esanti ( - ) yra asmeninė jo nuosavybė, įgyta 2003-05-22 paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 3354 pagrindu, todėl nėra dalintina. Jo vardu AB DNB banke yra priimti skoliniai įsipareigojimai pagal paskolos sutartį Nr. 3IV-0276 dėl 10452,00 EUR paskolos suteikimo. Ši paskola yra jo asmeninė paskola, įgyta iki santuokos sudarymo trijų kambarių buto įsigijimui, todėl nėra dalintina.2012-09-13 dienai skolos likutis yra 8012,27 EUR. Jo ir atsakovės vardu buvo prisiimti skoliniai įsipareigojimai „Swedbank“, AB pagal kreditavimo sutartį Nr.10-084731-VA dėl 14150,0 Lt paskolos suteikimo. Šios bylos iškėlimo metu skolos likutis buvo 9708,15 Lt. Šiuo metu “Swedbank“, AB skoliniai įsipareigojimai yra įvykdyti, nes jis po santuokos nutraukimo bylos iškėlimo įvykdęs jo ir atsakovės solidariąją prievolę ir padengęs bankui visą kreditą. Todėl, kaip solidariąją pareigą įvykdęs bendraskolis, po santuokos nutraukimo įvykdęs solidarią prievolę bankui „Swedbank“, AB ir sumokėjęs likusią kredito dalį -9708,15 Lt, reiškia reikalavimą atsakovei dėl jai tenkančios kredito dalies - 4854,08 Lt, priteisimo ieškovo naudai. Ieškovas neneigia, kad atsakovė prisidėjo prie būsto įsigijimo ir pateikė rašytinius įrodymus 18883,57 Lt sumai, todėl sutinka atsakovei išmokėti kompensaciją 18883,57 Lt sumoje per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

6Atsakovė priešieškiniu prašė santuoką, įregistruotą jos ir atsakovo R. N. 2005-06-18 Kauno miesto CMB akto įrašo Nr. ( - ), nutraukti, kaltu dėl santuokos iširimo pripažįstant R. N.; nutraukus santuoką palikti pavardes N., G., pripažinti 3-jų kambarių butą su rūsiu, esantį ( - ) bendrąja daline nuosavybe po 50/100 dalių R. N. ir R. G.; pripažinti R. N. ir R. G. solidaria prievole atsiskaityti su kreditoriumi „Swedbank“, AB pagal 2010-11-10 kreditavimo sutartį Nr.0-084731-VA; priteisti iš ieškovo jos naudai 5000 Lt neturtinės žalos; priteisti iš ieškovo atsakovės naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas.

7Atsakovė nurodė, kad ji nesutinka, jog santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nurodė, kad su ieškovu jie pradėjo gyventi kartu 1999-05-03. Iš pirmos santuokos ji turi sūnų D., gimusį ( - ), kuris ieškovą R. N. vadino tėčiu jo paties pageidavimu. Kadangi ji ir ieškovas norėjo įsigyti savo būstą, todėl 2001-05-22 išvyko metams laiko dirbti į Angliją. Į Lietuvą grįžę 2002-05-22. Jau išvykus iš Lietuvos jai tapo žinoma, kad ieškovas turi asmeninių skolų apie 80000 Lt fiziniams asmenims. Todėl grįžus į Lietuvą ji dengusi jo skolas, kaupusi pinigus būsto įsigijimui, santuoką įregistravę 2005-06-18 Kauno miesto CMB. Gyvenę kaip normali šeima, pykčių ir nesusikalbėjimų šeimoje nebuvo, o ieškovas buvo aprūpintas viskuo. 2010-11-10 ieškovas jai prisipažinęs, kad susiradęs kitą, jauną 26 metų moterį su ketverių metų vaiku, su kuria norėtų kartu gyventi ir yra paruošęs dokumentus dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu. Jo prašymu ji buvo nuvykusį pas jo advokatę, tačiau jos neradus, dokumentų nepasirašiusi. Ieškovas ją su sūnumi palikęs 2010-11-10 po to, kai abu pasirašę banke dokumentus dėl kredito sutarties pakeitimo. Abu su sūnumi dėl tokio ieškovo elgesio labai išgyveno, jautėsi išduota. Ieškovas buvo jai neištikimas ir dėl to iširo jų šeima. Jo kaltė yra preziumuojama įstatymu. Pripažinus jį kaltu, iš jo priteistina ir neturtinė žala. Ieškovas buvo jai neištikimas, kadangi 2011 m. liepos mėnesį ji Palangoje akivaizdžiai įsitikinusi, kad ieškovas ją tikrai apgaudinėja su kita moterimi, o ji dėl to, buvusi priversta kreiptis į psichologą konsultacijos. Savo dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį savo bei nepilnamečio sūnaus sukrėtimą, pažeminimą ji įvertina 5000 Lt neturtine žala, kuri priteistina jai iš ieškovo. Po santuokos nutraukimo savo noru ji pasilieka pavardę G.. Išlaikymo iš ieškovo nepagedauja, nes šiuo metu yra darbinga. Atsakovės nuomone, butas Kovo 11-osios g.110-113, Kaune turi būti pripažintas bendrąja daline nuosavybe, kadangi jį įgijo bendromis lėšomis gyvendami kartu iki santuokos ir vedant bendrą ūkį. Nors sutartis dėl buto įsigijimo buvo pasirašyta iki jų santuokos sudarymo, tačiau jie kartu iki jos įregistravimo gyvenę daugiau nei 6 metus, kaupė pinigus, sudarinėjo paskolos sutartis, remontavo kartu butą, mokėjo mokesčius, buto draudimą. Ji pati ir net jos nepilnametis vaikas prisidėjęs prie paskolų grąžinimo. Nurodo, kad buto ( - ) su rūsiu vertė rinkos kainomis yra 73620 Lt. Ši vertė nustatyta VĮ Registrų Centro Kauno filialo paskaičiavimais 2011-11-16 dienai. 1/2 dalis šio nekilnojamo turto yra 36600 Lt. Ieškovo vardu gautą kreditą AB DNB Nord 2004-06-11 dėl 10452,0 EUR ryšium su ginčo buto įsigijimu, sutinka ½ dalį šio kredito padengti, nors ieškovas laiko šią paskolą jo asmenine paskola, kuri, jo nuomone, nėra dalintina, todėl tokiam ieškovo prašymui ji neprieštarauja.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Kauno apylinkės teismas 2013 m. sausio 30 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies: santuoką, įregistruotą 2005-06-18 R. N. ir R. G.-N., akto įrašo Nr. ( - ) Kauno miesto CMB, nutraukė dėl R. N. kaltės; nutraukus santuoką šalims paliko pavardes-N., G.; priteisė iš R. N. R. G. naudai 18883,57 Lt kompensaciją, išdėstant jos sumokėjimą per dvylika kartų, mokėjimą pradedant nuo sekančio mėnesio nuo šio sprendimo įsiteisėjimo, ir iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos sumokant po 1573 Lt, o paskutinį dvyliktąjį kartą sumokant likusią 1580,57 Lt sumą; priteisė iš R. N. R. G. naudai neturtinę žalą 5000 Lt; priteisė iš R. G. R. N. naudai 4854,08 Lt, jo sumokėtos kredito dalies; kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmetė; priteisė iš R. G. R. N. naudai 146 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisė R. naudai iš R. N. 150 Lt bylinėjimosi išlaidų.

10Dėl santuokos nutraukimo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės

11Teismas nustatė, kad šalių santuoka įregistruota 2005-06-18 Kauno miesto CMB. Bylos nagrinėjimo iš esmės metu ieškovas pripažino, kad jis išėjo iš namų ir pradėjo gyventi nuo atsakovės skyriumi, jo teigimu - 2011 m. vasario mėnesį, o byla dėl santuokos nutraukimo užvesta 2011-10-12. Ieškovas neneigė, kad jis paliko šeimą ir buvo neištikimas, toks yra jo apsisprendimas. Ieškovas pats pripažino, kad turi kitą moterį ir su ja gyvena, neneigia, kad jis išėjo iš šeimos, todėl, teismas įvertinęs ieškovo ir atsakovės paaiškinimus, sprendė, kad santuoka tarp šalių iširo dėl ieškovo kaltės, galimybės ją išsaugoti nėra, todėl nutraukė (CK 3.60,3.61 str.), pripažįstant, kad santuoka iširo dėl R. N. kaltės. Nesant ginčo tarp šalių dėl pavardžių, nutraukus jų santuoką teismas abiems palikto jų turėtos pavardės N., G. (LR CK 3.69 str.).

12Dėl neturtinės žalos

13Teismas nurodė, kad atsakovė savo dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį savo bei nepilnamečio sūnaus sukrėtimą, pažeminimą įvertino 5000 Lt, kuriuos prašė priteisti iš ieškovo. Jos išgyvenimus patvirtina ir tai, kad atsakovė dėl sveikatos būklės ir patirtų išgyvenimų kreipėsi psichologų konsultacijų ir tai patvirtina medicininis išrašas dėl jos sveikatos 2011-08-02 - 2012-11-02 laikotarpiu. Teismas pripažinęs, kad šalių santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, iš ieškovo R. G.-N. priteisė ir neturtinę žalą dėl santuokos nutraukimo, kuri įvertinta pačios ieškovės ir teismo vertinimu 5000 Lt (LR CK 3.70 str. 2 d.).

14Dėl turto padalinimo

15Teismas nustatė, kad šalys gyveno kartu iki santuokos sudarymo apie šešerius metus. Nurodė, kad atsakovė teigė, jog ieškovas butą ( - ) įgijo iš bendrų uždirbtų kartu lėšų, tačiau akivaizdu, kad atsakovė nurodydama, jog ji taip pat įgijo nuosavybės teisę į butą, ieškovui imant paskolą ir perkant butą nesiekė tapti bendraskole ar laiduotoja, nepareiškė pageidavimo įgyti buto bendrosios dalinės nuosavybės teise. Pripažįsta, kad paskolą buto įsigijimui ir remontui ėmė vienas pats ieškovas ir buvo atsakingas, kaip skolininkas. Atsakovė gi jokių skolinių įsipareigojimų neprisiėmė ir nesiekė, kad butas būtų įgytas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Ieškovas visiškai sutinka su jos pateiktais įrodymais dėl 18883,57 Lt jos įdėtų lėšų ir neneigia, kad pastaroji prisidėjo įvairiais mokesčiais, yra įmokėjusi jo vardu įmokas bankui, todėl sutinka jai išmokėti kompensaciją - 18883,57 Lt. Teismas nurodė, kad ieškovas įrodė, jog ginčo butas įgytas iki santuokos už skolintas lėšas įsipareigojus bankui pagal kreditavimo sutartį Nr. ( - ) 2004-02-10 ir 2011-08-25 sutarties sąlygos susitarimu Nr. ( - ) buvo pakeistos. Nors atsakovė priešieškinyje buvo nurodžiusi, kad jie su ieškovu buvo sudarę vartojimo kredito sutartį su AB „Hansabanku“ dėl 51523,44 Lt suteikimo būsto remontui, tačiau nei atsakovei nei ieškovui nepateikus įrodymų apie turėtą vartojimo kreditą minėtai sumai, teismas nevertino dėl šių atsakovės nurodytų aplinkybių. Teismas sprendė, kad atsakovė nepaneigė CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintos prezumpcijos, kad iki santuokos sudarymo sutuoktinių atskirai įgytas turtas pripažįstamas tą turtą įgijusio sutuoktinio asmenine nuosavybe ir neįrodė aplinkybių, kuriomis grindžia savo reikalavimą (LAT 2010-05-20 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010), todėl atsakovės reikalavimą pripažinti trijų kambarių butą ( - ), bendrąja daline ieškovo ir atsakovės nuosavybe atmetė (CPK 178 str.) ir tenkino ieškovo reikalavimą priteisti iš jo atsakovės naudai kompensaciją už jos įdėtas lėšas 18883,57 Lt, dėl kurių sumos ginčo tarp šalių nėra. Ieškovo prašymu kompensacijos mokėjimą teismas išdėstė 12 mėnesių (CPK 284 str.).

16Dėl kreditorių

17Teismas pažymėjo, kad šalys turėjo skolinių įsipareigojimų „Swedbank“, AB pagal sutartį Nr. ( - ). Nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu bankas 2012-12-18 patvirtino, kad prievolė bankui jau yra įvykdyta. Prievolę įvykdė R. N. ir paskutiniu patikslintu ieškiniu prašė teismo priteisti jam iš atsakovės 4854,08 Lt skolinių įsipareigojimų pagal kreditavimo sutartį Nr. 10-084731-VA. Teismo vertinimu, atsakovė nepaneigė ieškovo nurodytų aplinkybių ir banko pateikto įrodymo, todėl ieškovo reikalavimą pripažino įrodytu ir tenkino, kadangi ieškovas, kaip bendraskolis, po santuokos nutraukimo įvykdęs solidariąją prievolę ir sumokėjęs likusią kredito dalį 9708,15 Lt reiškė reikalavimą atsakovei dėl jai tenkančios kredito dalies 4854,08 Lt jo naudai (LR CK 6.9 str.).

18Dėl bylinėjimosi išlaidų

19Teismas nurodė, kad ieškovas patyrė 1200 Lt atstovavimo išlaidų (II t. b.l. 84, 180), o atsakovė – 2420 Lt (II t., b. l. 58, 59). Iš dalies patenkinęs ieškinio ir priešieškinio reikalavimus teismas paliko šalims jų turėtos išlaidas (LR CPK 98 str.). Taip pat teismas sprendė, kad šalių sumokėti žyminiai mokesčiai valstybei už santuokos nutraukimą po 139 Lt lieka šalims, o už turtinius reikalavimus priteistini proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai – iš atsakovės ieškovui – 146 Lt, o iš ieškovo atsakovei – 150 Lt.

20III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

21Apeliaciniu skundu ieškovas prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 30 d. sprendimą dalyje dėl santuokos nutraukimo kaltės ir neturtinės žalos priteisimo: R. N. ir R. G. – N. santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, panaikinti teismo sprendimo dalį dėl 5000 Lt neturtinės žalos iš R. N. priteisimo; priteisti ieškovui bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas nurodo šiuos argumentus:

221. Nepagrįsta teismo išvadą, kad ieškovas paliko šeimą, ir tuo pagrindu yra kaltas dėl santuokos iširimo. Apeliantas nurodo, kad jis nepažeidė sutuoktinio pareigų, gyvenant santuokoje, buvo sutuoktinei ištikimas ir lojalus. Teismui nebuvo pagrindo nustatyti jo kaltę ir taikyti prezumpciją, nes jo neištikimybės fakto nepatvirtina objektyvūs bylos duomenys. Tas faktas, kad jis skyrybų proceso metu gyveno skyrium, nesuponuoja ieškovo kaltės dėl šeimos iširimo. Teimas neteisingai vertino šeimos iširimo aplinkybes, neįvertino tikrųjų šeimos iširimo priežasčių: sutuoktinės nelojalumo, jos nepagrįstų priekaištų apeliantui dėl jo darbo pobūdžio, bereikalingų barnių ir konfliktų iniciavimo ir pan. Apelianto išėjimas gyventi skyrium nenulėmė santuokos iširimo, nes tuo metu šalys jau buvo nusprendę išsituokti, faktiškai šeima buvo iširusi ir buvo pradėti tvarkti skyrybų dokumentai bendru sutuoktinių sutikimu. Šį faktą patvirtina atsakovės teismui pateikti dokumentai dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kurių paruošimo data yra 2011 m. balandžio mėn. Taip pat apeliantas nurodo, jog jis su atsakove pradėjo gyventi skyrium, kad išvengti konfliktų ir nesutarimų, ginčų atsakovės nepilnamečio vaiko akivaizdoje. Vėlesni šalių veiksmai nebeturi įtakos ir nėra reikšmingi santuokos iširimo priežastims nustatyti. Atsakovė ir jos liudytojai teisme nurodė aplinkybes, jų manymu, buvusias 2011metų liepos mėn, t. y. tada, kada abiejų šalių valia šeimos santykiai buvo nutraukti ir pradėtas skyrybų procesas.

232. Teismas, vertindamas ieškovo ir atsakovės pateiktus įrodymus dėl jų santuokos iširimo aplinkybių ir priežasčių, pažeidė įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 185str.). Teismo sprendimas paremtas atsakovės procesiniuose dokumentuose išdėstytais faktais, nepatikrinus ir neįvertinus atsakovės nurodytų faktų pagrįstumo ir patikimumo, jų įrodomosios reikšmės ir ryšio su nustatytinomis byloje aplinkybėmis, bei nesant byloje įrodymų minėtiems faktams pagrįsti. Teismas nevertino fakto, kad atsakovė įrodinėjo aplinkybes, atsiradusias po skyrybų proceso pradžios, bei po civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo.

243. Sprendimo dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir jos dydžio yra nemotyvuota ir nepagrįsta. Nėra aišku, kokiais kriterijais ir kodėl teismas nusprendė priteisti iš ieškovo 5000 Lt neturtinę žalą. Apelianto nuomone, neturtinės žalos atlyginimo priteisimas yra nepagrįstas, o jo dydis yra aiškiai per didelis ir neteisingas.

25Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 30 d. sprendimo dalį, kuria atmestas priešieškinio reikalavimas dėl buto, esančio ( - ), pripažinimo bendrąja daline lygiomis dalimis (po 50/100 dalių) ieškovo R. N. ir R. G. nuosavybe bei patenkintas ieškovo reikalavimas dėl 18883,57 Lt priteisimo iš ieškovo atsakovei, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - atsakovės priešieškinio reikalavimą patenkinti pilnai; išspręsti klausimą dėl kreditoriaus AB DNB banko; pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti atsakovei iš ieškovo visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmos instancijos teisme; priteisti iš ieškovo atsakovei bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliantė nurodo šiuos argumentus:

261. Nepagrįsti teismo sprendimo argumentai ir išvados, kuriomis teismas remdamasis atmetė priešieškinio reikalavimą pripažinti butą ( - ), bendrąja daline ieškovo ir atsakovės nuosavybe. Teismas, atmesdamas šį priešieškinio reikalavimą, nukrypo nuo Aukščiausiojo Teismo praktikos šio ginčo kategorijos bylose, netinkamai taikė CK 3.89 straipsnio 1 dalį, pažeidė CPK 185 straipsnį. Apeliantė nurodo, kad ji ginčo butą su ieškovu įsigijo būdami sugyventiniais ir vesdami bendrą ūkį jau beveik 5 metus. Tam, kad galėtų įsigyti savo būstą, jie abu kartu buvo išvykę uždarbiauti vienerius metus į užsienį. Įsigyjant ginčo butą jų santykiai buvo labai artimi, kalbėjo apie santuokos įregistravimą, todėl apeliantei nebuvo svarbu, kad butas bus nupirktas R. N. vardu. Teismas nevertino pateiktų rašytinių įrodymų, patvirtinančių atsakovės rūpinimąsi šio buto įsigijimu. Apeliantė nurodo, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad ji skolinosi pinigus šio ginčo buto pardavėjui G. N. sumokėti pagal pirmąją Preliminariąją pirkimo - pardavimo sutartį (1 t. b. l. 64). Mirus pardavėjui, jie neturėjo pinigų sumokėti naujajam ginčo buto pardavėjui G. A. N. avansinio mokesčio, todėl jis skolino 3000 Lt ieškovui (1 t. b. l. 66), o atsakovė, kad grąžinti šią sumą, skolinosi iš savo draugės L. V. (1 t. b. l. 67), kuriai vėliau 2004 m. kovo mėn. ir grąžino (1 t. b. l. 67, 68). Hipotekos įstaigoje įregistruojant hipotekos lakštą rūpinosi ji taip pat (l t. b. l. 73). Kadangi finansinė padėtis šeimoje nebuvo gera, atsiskaitymai už ginčo butą tuometiniam kreditoriui - Jungtinių Amerikos Valstijų ne pelno korporacijai Baltic - American Enterprise Fund kelis kartus buvo vykdomi R. N. vardu naudojant jo nepilnamečio sūnaus D. J. asmenines lėšas iš sūnaus sąskaitos, į kurią buvo pervedami tėvo pinigai vaiko išlaikymui (1 t. b.l. 83, 105 - 119). R. N. vardu ir iki santuokos sudarymo (1 t. b.l. 103, 104, 84), ir po santuokos sudarymo ji mokėjo kreditoriui už paskolą, kuri buvo panaudota įsigyjant ginčo butą (b.l. 84). Nesusituokus su ieškovu, ji 2004 - 2005 m. R. N. vardu mokėjo lizingo įmokas už langų, durų pakeitimą ginčo bute (1 t. 88-91). Butas buvo įsigytas apleistas, neremontuotas, todėl 2006-11-13 abu su ieškovu pasirašė su AB Hansabankas kredito sutartį Nr. 06-089970-VA dėl 43600 Lt kredito būsto remontui (1 t. b. l. 86). Šioje sutartyje nurodyta, kad bendra kredito suma 51523,44 Lt. Teismas sprendime nepagrįstai nurodė, kad tokių įrodymų apie turėtą vartojimo kreditą 51523,44 Lt sumai teismui šalys nepateikė, todėl negali vertinti ir daryti išvadų dėl atsakovės nurodytų aplinkybių. Šis dokumentas yra pateiktas byloje (1 t. b. l. 86), todėl nepagrįstai teismas jo nevertino, tuo pažeidė CPK 185 straipsnio reikalavimus. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad abi šalys siekė įsigyti ginčo butą, rūpinosi ne tik įsigijimu, bet ir pagerinimu. Nuo 1999 m. gegužės mėn. iki 2004 m. sausio 13 d. (buto įsigijimo) šalys vedė bendrą ūkį, pajamos bei išlaidos buvo bendros lygomis dalimis. Jau pradėdami gyventi 1999 m. kartu susitarė, kad visas įgytas turtas bus bendras, todėl nebuvo svarbu, kieno vardu jis bus įregistruotas.

27Nepagrįstas teismo sprendimo motyvas dėl kreditoriaus nesutikimo. Teismas negali keisti sutarčių, sudarytų su kredito įstaigomis, tačiau teismas neatsižvelgė į kreditoriaus AB DNB bankas 2012-12-27 atsiliepime nurodytas aplinkybes, kad pats ieškovas neprašo pakeisti Kreditavimo sutarties sąlygų ir kad sutartis tarp R. N. ir Banko buvo sudaryta prieš šalių santuokos sudarymą.

28Atmesdamas reikalavimą dėl ginčo buto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, teismas priteisė iš ieškovo atsakovei 18883,57 Lt sumą, net nenurodydamas, kas šią sumą sudaro. 2013 m. sausio 10 d., nagrinėjant bylą teismo posėdyje, teismas buvo padaręs pertrauką, kad ieškovo atstovės suskaičiuotų ir atsakytų į atsakovės atstovės klausimą, kokie mokėjimai sudaro ieškovo prašomą priteisti iš jo 18883,57 Lt sumą atsakovei, tačiau atstovės ir po pertraukos negalėjo atsakyti. Teismui atsakovė pateiktas jos panaudotų lėšų balansas (2 t. b.l. 131-134), kuriame atsakovės bendra suma nurodyta 51523,97 Lt.

292. Teismas nesprendė klausimo dėl kreditoriaus AB DNB bankas. Ieškovas R. N. 2012-12-05 ieškinyje nurodė, kad skoliniai įsipareigojimai pagal paskolos sutartį Nr. 31V-0276 dėl 10452,00 EUR paskolos suteikimo yra asmeninė ieškovo prievolė.

303. Teismas nepagrįstai nepriteisė iš ieškovo atsakovės sumokėtą žyminį mokestį 1387 Lt (1 t. b. l. 58) bei už advokatės paslaugas 2420 Lt. Teismas sprendime konstatavo, kad šioje byloje dėl santuokos nutraukimo pripažintinas kaltu ieškovas, priteisė iš jo atsakovei 5000 Lt neturtinę žalą, todėl iš ieškovo atsakovės naudai turėjo būti priteistos visos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).

31Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodo šiuos motyvus:

321. Nepagrįstas atsakovės argumentas, kad butas, esantis ( - ), turi būti pripažintas bendrąja daline nuosavybe, nes jį neva šalys įsigijo bendromis lėšomis gyvendami kartu iki santuokos ir vedant bendrą ūkį. Ieškovas nurodo, kad jis visada dirbo tolimųjų reisų vairuotoju ir be gaunamo pagrindinio atlyginimo gaudavo ir dienpinigius, todėl jo pajamos buvo pakankamai didelės ne tik pasirūpinti savo gerove, išlaikyti save, padėti kitiems, bet ir gauti būsto paskolą. Todėl ne tik jam, bet ir atsakovei sudarius santuoką niekada netrūko pinigų, jis išlaikė ne tik save, mokėjau paskolą, bet ir atsakovę bei jos vaiką. Taip pat nurodo, kad nepagrįsti atsakovės pateikti 2003-08-10 bei kitas be datos esantis skolos rašteliai, kadangi kaip matyti iš teismui pateiktų banko išrašų ieškovas turėjo pakankamai pajamų, taip pat turėjo santaupų bei 2003-07-04 jis pardavė L. S. 1/2 dalį buto, esančio ( - ) už 7 000 Lt, todėl skolintis pinigų jam nereikėjo. Apie atsakovės pinigų skolinimąsi, jis nežinojo, jam atsakovė niekada nėra sakiusi, kad turi kokių nors skolų ar skolinių įsipareigojimų, tuo labiau, kad ji skolinosi pinigus neva minėto buto pirkimui. Apie šiuos raštelius ieškovas sužinojo tik gavęs teismo procesinius dokumentus. Tai, kad atsakovė yra atlikusi kelis mokėjimus, nepatvirtina fakto, kad šalys butą įsigijo kartu ar kad atsakovė mokėjo kokias nors pinigines lėšas už ieškovui priklausantį būstą. Ieškovas nurodo, kad jis būdavo dažnai išvykęs į komandiruotes užsienyje ir atsakovei palikdavo pinigų, kad ji turėtų iš ko pragyventi, taip pat atliktų mokėjimus bankams, todėl ir yra keli parašai atsakovės ant pateiktų jos kvitų. Atsakovė apgaulės būdu pateikė kvitus už statybines medžiagas, santechnikos, elektros instaliacijos ir kt. medžiagas, kadangi ieškovė iki šiol naudojosi jam priklausančiu butu. Tačiau šie kvitai nepatvirtina fakto, kad atsakovė įsigijo visas medžiagas ir už jas atsiskaitė. Pateikti mokėjimo kvitai taip pat yra tik atšviesti iš ieškovo mokėjimo knygelės, tačiau ant jų nėra jokių įrodymų, kad atsakovė mokėjo už jam priklausantį turtą iš savo asmeninių lėšų. Dėl pateiktų sąskaitos išrašų iš atsakovės sąskaitos, kaip matyti tą pačią dieną kai įvykdavo pinigų pervedimas už paskolą, pinigai buvo įnešami į atsakovės sąskaitą.

332. Iš atsakovės apeliacinio skundo nėra aišku, kokį klausimą dėl kreditoriaus AB DNB banko turėtų išspręsti teismas. Kreditorius AB DNB bankas išdėstė savo poziciją pateikdamas atsiliepimą, kuriame nurodė, kad po santuokos nutraukimo kreditorinius įsipareigojimus bankui pagal kreditavimo sutartį toliau vykdytų vienas kredito gavėjas R. N., o įkeistas hipotekos lakštu bankui turtas esantis ( - ) po santuokos nutraukimo išliktų asmenine kredito gavėjo R. N. nuosavybe. Taigi, ieškovo vardu AB DNB bankui priimti skoliniai įsipareigojimai pagal paskolos sutartį dėl 10 452,00 EUR paskolos suteikimo yra ieškovo asmeninė paskola, įgyta iki santuokos sudarymo 2004-02-10, todėl kaip ir butas esantis ( - ), nėra dalintina. Be to, atsakovė, pateikdama priešieškinį, nepareiškė jokio reikalavimo priteisti jai bent jau dalies skolinių įsipareigojimų, taip pat tiek teismo posėdžio metu, tiek ir atsiliepime ji pripažino ir neprieštaravo, kad ši paskola yra ieškovo asmeninė. Kadangi tarp šalių nebuvo jokio ginčo, paskola įgyta iki santuokos sudarymo, todėl teismas neturėjo jokio pagrindo spręsti klausimo dėl kreditoriaus AB DNB banko.

343. Teismas, priimdamas sprendimą, tinkamai taikė LR CPK normas ir pagrįstai nusprendė, kad iš dalies patenkinus ieškinio ir priešieškinio reikalavimus, paliktinos šalims jų turėtos atstovavimo išlaidos, bei tinkamai nusprendė dėl sumokėto žyminio mokesčio valstybei priteisimo.

35Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė prašo R. N. apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 30 d. sprendimą ginčijamoje dalyje palikti nepakeistą, priteisti iš apelianto atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo surašymą. Atsakovė nurodo šiuos argumentus:

361. Nepagrįsti apelianto teiginiai, kad nebuvo pagrindo nustatyti jo kaltę ir taikyti prezumpciją, nes jo neištikimybės fakto nepatvirtina objektyvūs bylos duomenys. 2010 m. lapkričio 10 d. atsakovei nuvykus su ieškovu į kavinę, jis prisipažino, kad turi kitą 26 metų moterį, turinčią 4 metų vaiką, su kuria pageidauja toliau gyventi kartu ir kad yra paruošęs dokumentus dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu. Po šio pokalbio R. N. namo negrįžo. Šių atsakovės nurodytų aplinkybių ieškovas neginčijo, o tai reiškia, kad su jomis sutiko. 2012 metų gegužės 14 d. teismo posėdžio metu apklausta liudytoja D. G. patvirtino, kad 2010 m. rugpjūčio mėn. atsakovė su ieškovu buvo grįžę iš Palangos, su šia liudytoja važiuodami į kaimo sodybą jie aptarinėjo, jog ruošiasi 2010 - 2011 m. žiemą važiuoti vėl į Vokietiją ar Prancūziją. Tai patvirtina, kad tuo metu šalių santykiai buvo normalūs. Tačiau D. G. N. Metų naktį paskambino R. N. ir, pasveikinęs su šventėmis, prisipažino, jog jis gyvena su drauge, kuri turi vaiką. Minėta liudytoja patvirtino, kad po savo mamos mirties ji labai dažnai būdavo šalių namuose ir matė, kad jos dėdė R. N. buvo aprūpintas viskuo, tačiau šeimai jis pats skyrė mažai dėmesio. Liudytojos tvirtinimu, šalių santuokos iširimo priežastis - jos dėdės R. N. neištikimybė. R. N. su moterimi ir jos vaiku atsitiktinai poilsiaujančius Palangoje atsakovė pati pamatė 2011 m. vasarą (liepos mėn.). 2012 m. balandžio 25 d. teismo posėdyje ieškovas pats pripažino, kad atsakovė prašė jo grįžti į šeimą, kad jam atsakovė nebuvo neištikima, pripažino, kad per mažai būdavo namuose, mažai skyrė dėmesio atsakovei. Atsakovės nuomone, ieškovas buvo jai neištikimas, todėl jo kaltė preziumuojama įstatymu.

372. Teismas pagrįstai priteisė iš ieškovo atsakovei 5000 Lt neturtinę žalą. Atsakovė, įsitikinusi Palangoje 2011 m. liepos mėn. dėl ieškovo neištikimybės, grįžusi namo turėjo kreiptis pas psichologus, nes buvo dvasiškai palaužta. Nuo 2011-08-02 iki 2011-11-02 jai buvo pravesta 19 psichologo konsultacijų (1 t. b. l. 61). Nuo 2012-04-27 iki 2012-06-06 dar 24 kartus buvo konsultuota psichologo ir tai patvirtina teismui 2012-06-18 pateikti išrašai iš medicininių dokumentų. Stresą patyrė ne tik ji, bet ir jos sūnus, kuris nuo mažens paties ieškovo prašymu ieškovą vadino tėvu. Atsakovė su sūnumi buvome emociškai palaužti, tam nebuvo nepasiruošę, nes net nenujautė, kad ieškovas gali taip pasielgti su savo šeima. Abu su sūnumi gėrė raminančius vaistus, verkdavo, negalėjo užmigti naktimis, nežinojo kaip elgtis. Gėda buvo susitikti draugus, gimines.

383. Apelianto teiginys, kad jo išėjimas gyventi skyrium nenulėmė santuokos iširimo, nes tuo metu šalys jau buvo nusprendę išsituokti, yra visiškai nepagrįstas. Apeliantas tik savo iniciatyva ruošė dokumentus dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu. Dokumentai buvojo advokatės paruošti (1 t. b. l. 43-46), tačiau jų atsakovė nesutiko pasirašyti, nes tikėjosi išsaugoti šeimą. Tai, kad ieškovas be atsakovės sutikimo kreipėsi į advokatą dėl dokumentų paruošimo dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, visiškai nepatvirtina buvus tokio susitarimo tarp šalių. Atsakovė nurodo, kad jei ji būtų žinojusi apie sutuoktinio neištikimybę ir jo ketinimus nutraukti santuoką, 2010 m. lapkričio 10 d. nebūtų ėjusi ir į banką dėl naujos kredito sutarties su ieškovu pasirašymo.

39Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą trečiasis asmuo AB DNB bankas prašo apeliacinį skundą išspręsti teismo nuožiūra, nes ieškovo apeliaciniame skunde nėra prašoma pakeisti sprendimo dalyje dėl kreditorinių įsipareigojimų bankui vykdymo ir bankui įkeisto turto padalijimo, o kiti apeliacinio skundo argumentai nėra susiję su banko interesais.

40Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą trečiasis asmuo AB DNB bankas prašo pripažinti, kad ieškovas R. N. turi asmeniškai vykdyti kreditorinius įsipareigojimus AB DNB bankui; atsakovės apeliacinį skundą dalyje dėl bankui įkeisto buto, esančio ( - ), pripažinimo bendrąja daline R. G.-N. ir R. N. nuosavybe atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 30 d. sprendimą nepakeistą. Nurodo, kad nepagrįstas atsakovės reikalavimas bankui įkeistą turtą pripažinti sutuoktinių bendrąja daline nuosavybe. Bankui įkeistas butas, esantis ( - ), buvo įgytas 2004-01-13 R. N. vardu ir įkeistas bankui iki santuokos su atsakove sudarymo (santuoka sudaryta 2005-06-18). Atsakovė nepaneigė CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintos prezumpcijos, kad iki santuokos sudarymo sutuoktinių atskirai įgytas turtas pripažįstamas tą turtą įgijusio sutuoktinio asmenine nuosavybe ir neįrodė aplinkybių, kuriomis grindžia savo reikalavimus (CPK 178 str.). Atsakovė turėjo pareigą įrodyti, kad ginčo turtas buvo įgytas iš bendrų sugyventinių lėšų ir, kad nekilnojamojo turto įgijimo metu buvo sudarytas sugyventinių (vėliau sutuoktinių) susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės, o ne asmeninės nuosavybės teise, ir tikroji šalių valia buvo nukreipta į turto įgijimą bendrosios dalinės nuosavybės teise.

41IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

42Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisakoma dėl ieškovo ir atsakovės apeliacinių skundų faktinių bei teisinių pagrindų.

43Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės

44Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje S. P. v. R. P., V. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-403/2011; kt.). Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Įrodymų vertinimas yra susijęs su įrodymų pakankamumu. Apie įrodymų pakankamumą teismas sprendžia pagal įrodymų, kaip faktinių duomenų, ryšį su įrodinėjama aplinkybe (tiesioginiai ar netiesioginiai įrodymai) pagal informacijos tikslumą, detalumą ir kitas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje V. G. v. K. P., P. P., bylos Nr. 3K-7-540/2009; kt.).

45Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.), išskyrus aplinkybes, nuo kurių įrodinėjimo pagal įstatymą yra atleidžiami (CPK 182 str.).

46CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. CK 3.61 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 d.); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 d.); pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tų pačių padarinių, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (3 d.).

47Apeliantas (ieškovas) skundžia teismo sprendimo dalį, kuria nustatyta jo kaltė dėl santuokos iširimo, ir tvirtina, jog sutuoktinio pareigas šeimoje yra pažeidusios abi šalys, o teismas neįvertino tikrųjų šeimos iširimo priežasčių: sutuoktinės nelojalumo, jos nepagrįstų priekaištų dėl ieškovo darbo pobūdžio, bereikalingų barnių ir konfliktų inicijavimo. Šeimos santykiai yra grindžiami abipusiu šeimos narių pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu. Byloje, be paties apelianto samprotavimų apie atsakovės kaltę, nesama jokių kitų patikimų duomenų, galinčių objektyviai patvirtinti, kad ji iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinės, pareigas, kad buvo nelojali šeimai. Tik tokių aplinkybių nustatymas leistų jos elgesį traktuoti kaip kaltę dėl nesusiklosčiusių šeimyninių santykių ir dėl šeimos iširimo. Tokią apelianto pareigą leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiama sutuoktinės kaltė dėl santuokos iširimo, suponuoja šalių rungimosi byloje principas (CPK 12 str., 177 str., 178 str.). Ir priešingai, byloje yra ir kitų įrodymų, nei ieškovo paaiškinimai, kad pats apeliantas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio moralines pareigas, nes paliko šeimą ir buvo neištikimas (CK 3.60 str. 3 d.), o ne atsakovė netinkamai vykdė savo kaip sutuoktinės pareigas, nustatytas CK CK 3.60 straipsnyje, CK 3.26 straipsnyje -3.28 straipsnyje, t. y. sutuoktinių lygiateisiškumo, lojalumo ir pagarbos vienas kitam. Lojalumas - tai sutuoktinių veikimas tiek šeimoje, tiek už jos ribų kito sutuoktinio bei šeimos interesais, savo interesų nesupriešinimas su kito sutuoktinio interesais, protinga tolerancija ir pakantumas, be kurių šeimos gyvenimas neįmanomas. Sutuoktinis turi toleruoti kito sutuoktinio pasirinktą profesiją ar užsiėmimą, jo pomėgius, rūpintis vienas kito ne tik materialine, bet ir psichologine, dvasine būkle. Abipusės pagarbos pareiga įpareigoja sutuoktinius paisyti vienas kito nuomonės, nevartoti vienas prieš kitą ir kitus šeimos narius fizinės prievartos ar smurto, negrasinti, nedaryti psichologinio spaudimo. Tokių ieškovo sutuoktinės pareigų pažeidimo byloje esantys įrodymai konstatuoti neleidžia. Priešingai, be atsakovės nurodytų aplinkybių, jog ieškovas iš namų išėjo 2010 m. lapkričio 10 d., kai jiems būnant kavinėje prisipažino turintis kitą moterį, o 2011 m. liepos mėnesį atostogaudama Palangoje sutuoktinį ji matė su kita moterimi (t. 2, b. l. 68-69, t. 3, b. l. 49), pats apeliantas pripažįsta, nors ir skirtingai nurodo laiką, kad jis išėjo iš namų gyventi atskirai 2010 m. liepos mėnesį, o šiuo metu turi kitą moterį nuo 2011 m. vasario mėnesio (t. 2, b. l. 67). Kaip nustatyta šalių paaiškinimais, dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu dokumentus jie tvarkė 2011 m. balandžio mėnesį, tačiau, kaip nurodė ieškovo atstovė, atsakovė neatėjo pasirašyti sutarties (t. 2, b. l. 68), o tokį savo elgesį atsakovė aiškina tuo, jog dar turėjo vilties, kad ieškovas grįš į šeimą. Teisme apklausta liudytoja D. G., apelianto giminaitė, parodė (t. 2, b. l. 88), kad Naujųjų Metų naktį iš 2010 m. į 2011 m. ją pasveikinęs su šventėmis R. N. papasakojo, kad jisai nebegrįš pas R. (t. y . atsakovę), kad turi draugę, kuri turi vaiką ir pasakė, kad jie gyvena kartu. Bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog šalių skyrybų procesas prasidėjo vėliau, nei ieškovas, palikęs šeimą, apsigyveno su kita moterimi. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, laikėsi pagrindinių įrodymų vertinimo principų ir nuo suformuotos teismų praktikos nenukrypo bei sutuoktinių kaltės klausimą dėl santuokos iširimo išsprendė teisingai.

48Dėl neturtinės žalos atlyginimo

49Apelianto (ieškovo) nuomone, neturtinės žalos atlyginimo priteisimas yra nepagrįstas, o jo dydis yra aiškiai per didelis ir neteisingas.

50Sutuoktinis įgyja teisę į satisfakciją iš kalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio. CK 3.70 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti neturtinės žalos, padarytos dėl santuokos nutraukimo, atlyginimo. Kasacinis teismas 2008m. vasario 20 d. nutartyje civilinėje byloje R. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-128/2008, nurodo, kad prievolė atlyginti neturtinę žalą nustatyta įstatyme, dėl to ši žala turi būti atlyginama ją patyrusiam sutuoktiniui. Kai vieno sutuoktinio kaltė, pažeidžiant sutuoktines pareigas, lemia santuokos nutraukimą, tai kitas sutuoktinis gali patirti neturtinę žalą, t.y. dvasinius išgyvenimus, stresą, fizinį ar emocinį skausmą. Teismas, nustatęs ieškovo R. N. kaltės dėl santuokos iširimo prezumpciją suponuojančius faktus, t. y. jo neištikimybę ir šeimos palikimą bei nesirūpinimą ja, pagrįstai pripažino apeliantą kaltu dėl santuokos nutraukimo ir tinkamai taikė CK 6.250 straipsnio nuostatas, numatančias neturtinės žalos atlyginimą. Nors apeliantas teigia, kad neturtinės žalos dydis yra aiškiai per didelis, tačiau daugiau jokių argumentų ir motyvų apie tai, kodėl neturtinės žalos dydis nustatytas neteisingai, nenurodo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime įvertinęs atsakovės dvasinius išgyvenimus, dėl kurių ji kreipėsi psichologų konsultacijų (t. 1, b. l. 61), patirtus nepatogumus, priteisė 5000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į atsakovės išgyvenimus dėl ieškovo veiksmų, į santuokos trukmę, į ieškovo gaunamas pajamas UAB „Petva“, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš ieškovo priteisė 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

51Dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir jo padalinimo

52Apeliantė (atsakovė) laiko, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo nepripažino nekilnojamojo turto, 3-jų kambarių 46,56 kv. m. ploto buto su rūsiu, esančio ( - ), bendrąja daline nuosavybe ir nepadalino jo lygiomis dalimis po 50/100 dalių tarp šalių.

53Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovės priešieškinį, įvertinęs kreditoriaus AB DNB bankas atsiliepimus, šalių paaiškinimus, visus byloje surinktus rašytinius įrodymus, remdamasis teismų praktika, padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovė R. G. –N. nepaneigė CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintos prezumpcijos, kad iki santuokos sudarymo sutuoktinių atskirai įgytas turtas pripažįstamas tą turtą įgijusio sutuoktinio asmenine nuosavybe ir neįrodė aplinkybių, kuriomis grindžia savo reikalavimą ( CPK 178 str.; LAT 2010-05-20 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

54Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, kad tuo atveju, kai nesusituokę asmenys gyvena drauge (ypač jei bendras gyvenimas yra ne epizodinis, bet trunka ilgą laiką, yra nuolatinis ir pastovus), kartu tvarko ūkį, asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu kuria bendrą turtą, pripažįstama egzistuojant asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo mėn. 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio mėn. 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2011; ir kt.). Pažymėtina, jog minėtos aplinkybės (t. y. nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu) gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais, pavyzdžiui, liudytojų (kaimynų, giminaičių, draugų ir kt.) parodymais, įvairiais rašytiniais įrodymais (pvz.: laiškais, siuntų pristatymo kvitais, sąskaitomis už prekes ar paslaugas, adresuotomis sugyventinių bendros gyvenamosios vietos adresu, nuotraukomis) ir kt.

55Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (CK 6.969 str. 1 d.). CK 6.969 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis turi būti rašytinė, o įstatymo numatytais atvejais – notarinės formos. Jeigu sutarties formos reikalavimų nesilaikoma, sutartis tampa negaliojanti. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvai įrodymų leistinumo taisyklių taikymo aspektu šios kategorijos bylose reiškia, kad teismai turi teisę atsisakyti įrodymų leistinumo ribojimo, kai yra pagrindas konstatuoti, jog gyvenusių kartu ir tvarkiusių bendrą ūkį nesusituokusių asmenų turtinės teisės bus neapgintos vien dėl to, kad nėra jungtinę veiklą patvirtinančio rašytinio susitarimo, nors šalių tarpusavio santykių praktika, susiklosčiusi situacija, šalių ketinimai, jų elgesys siekiant tikslo ir kiti veiksmai leistų teisinius santykius kvalifikuoti kaip jungtinę veiklą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2008, 2010-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2010). Taigi, tokia teismų pozicija lemia tai, jog nėra reikalaujama, kad bendrai gyvenančių nesusituokus asmenų susitarimas dėl jungtinės veiklos sukūrimo būtų rašytinis. Tuo pačiu nėra reikalaujama ir to, kad sugyventiniai, bendrai įgydami turtą, sudarytų tarpusavyje rašytinį susitarimą, numatantį, jog tas turtas įgyjamas bendrojon nuosavybėn.

56Nagrinėjamoje byloje atsakovė įrodinėja, kad ji rūpinosi šio buto įsigijimu, skolinosi pinigus avansiniam mokesčiui, mokėjo kreditoriui už paskolą, kuri buvo panaudota įsigyjant ginčo butą. Kaip nustatyta bylos medžiaga, šalių santuoka buvo sudaryta 2005 m. birželio 18 d., tačiau iki susituokiant šalys kartu gyveno apie 5 metus. 2004 m. sausio 13 d. sutartimi ieškovas R. N. nusipirko iš G. A. N. butą Nr. 113, kuriame yra 46,56 kv. m. bendro ploto, su rūsiu, esantį trečiame aukšte pastato, kurio adresas ( - ) (toliau –ginčo butas) už 45000,00 Lt, iš kurių 8912 Lt pirkėjas sumokėjo pardavėjui prieš pasirašant šią sutartį, o likusią 36088,00 Lt sumą, kuri atitinka 10452 EUR įsipareigojo pervesti litais į pardavėjo sąskaitą, kai gaus iš Jungtinių Amerikos Valstijų ne pelno korporacijos „Baltic-American Enterprise Fund“ paskolą (t. 1, b. l. 69-71). Tos pačios 2004 m. sausio 13 d. sutartimi G. A. N. paskolino R. N. 3000,00 Lt, kuriuos šis įsipareigoja grąžinti iki 2004-04-13 (t. 1, b. l. 66). 2004 m. vasario 10 d. paskolos sutartimi Nr. ( - ) Jungtinių Amerikos valstijų ne pelno korporacija Baltic-American Enterprise Fund suteikė R. N. 10452,00 eurų paskolą iki 2029 m. kovo 1 d. nekilnojamojo turto – buto su rūsiu, esančio ( - ) įsigijimui ( t. 1, b. l. 74-77). 2011 m. rugpjūčio 25 d. AB DnB NORD bankas ir R. N. pasirašė susitarimą Nr. ( - ) dėl 2004 m. vasario 10 d. Paskolos sutarties Nr. 31V-0276 sąlygų pakeitimo ( t. 1, b. l. 26, t. 2, b. l. 3-12). 2004 m. vasario 10 d. paskolos sutarties sąlygų įvykdymas užtikrintas ginčo buto įkeitimu (t. 1, b. l. 78 -79, t. 2, b. l. 13-16). Nors be paminėtų paskolos sutarčių ieškovas ir atsakovė 2006 m. sausio 27 d. su AB banku „Hansabankas“ sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. ( - ) dėl 23 690,05 Lt kredito gavimo ( t. 1, b. l. 84-85), 2006 m. lapkričio 10 d. su minėtu banku pasirašė dar vieną Vartojimo kredito sutartį Nr. ( - ) ( t. 1, b. l. 86-87), 2010-11-10 su „Swedbank“, AB sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. ( - ) (t. 1, b. l. 19-23), tačiau kaip matyti iš teismui ieškovo pateiktų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus duomenų apie draudžiamąsias pajamas, banko išrašų, pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas (t. 1, b. l. 128-142), ieškovas turėjo pakankamai pajamų skoliniams įsipareigojimams vykdyti. Aiškindama aplinkybes dėl paskolos grąžinimo, atsakovė nurodo, kad 3000 Lt skolą G. A. N. pagal 2004-01-13 sutartį grąžino ji (R. J.), pasiskolinusi pinigus 2003-03-08 iš L. V., kuriai ir grąžino skolą viena, tačiau, kolegijos nuomone, toks paaiškinimas yra nelogiškas: kam ieškovui reikėjo 2004-01-13 skolintis 3000 Lt iš G. A. N., jei tokią sumą turėjo atsakovė dar 2003-03-08 pasiskolinusi iš L. V.. Teisėjų kolegija besąlygiškai negali remtis atsakovės paaiškinimais dėl paskolos dengimo iš jos asmeninių lėšų tam panaudojant jos nepilnamečio sūnaus D. J. sąskaitoje esančius pinigus, nes ieškovo darbo specifika jam išvykstant į reisus lėmė ne tik mokėjimų atlikimą jo vardu, jis net buvo išdavęs įgaliojimą atstovauti jo interesus santykiuose su fiziniais ir juridiniais asmenimis, tame tarpe Hipotekos įstaigoje įregistruojant Hipotekos lakštą ( t. 1, b. l. 73), o ieškovo nurodomų aplinkybių, jog išvykdamas į komandiruotes užsienyje, jis palikdavo atsakovei pinigų, kad ši turėtų iš ko pragyventi, taip pat atliktų mokėjimus bankams, atsakovė byloje nepaneigė. Į bylą pateikti kvitai, įmokos mokėjimo kvitai ( t. 1, b. l. 88-98), patvirtina mokėjimo faktą, bet vien tai neįrodo, kad šie mokėjimai buvo atlikti būtent iš atsakovės asmeninių lėšų. Duodama paaiškinimus teismo posėdyje, pati atsakovė nurodė, kad gavusi šaukimą iš teismo, nusprendė už butą nemokėti (t. 2, b. l. 68), tuo pritardama ieškovo argumentams, kad butas yra jo asmeninė nuosavybė ( t. 3, b. l. 7). Nagrinėjamu atveju ginčo buto įsigijimui ieškovas R. N. panaudojo skolintas lėšas ( iš Jungtinių Amerikos Valstijų ne pelno korporacijos „Baltic-American Enterprise Fund“ (dabar - AB DnB NORD bankas) gautą paskolą, iš G. A. N. gautą paskolą), o atsakovė neįrodė, kad ginčo butas buvo įgytas iš bendrų sugyventinių (o vėliau sutuoktinių) lėšų ir nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų turto įgijimo metu tarp šalių buvusį susitarimą šį turtą įsigyti bendrosios dalinės nuosavybės teise (CPK 178 str.). Teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi byloje esančius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės reikalavimas pripažinti 3-jų kambarių butą, esantį ( - ) bendrąja daline lygiomis dalimis (po 50/100 dalių) ieškovo R. N. ir R. G. nuosavybe yra nepagrįstas ir neįrodytas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš ieškovo R. N., jam sutinkant, atsakovės naudai 18883,57 Lt kompensaciją už jos įdėtas lėšas, nes vertinant visų bylos aplinkybių kontekste, atsakovė jos pateiktame balanse nurodytos bendros 51 523,97 Lt lėšų sumos, įsigyjant, gerinant ir išlaikant ginčo butą, neįrodė (CPK 178 str.), duodama paaiškinimus teisme pati pripažino, kad ji yra sumokėjusi 18000-19000 Lt bendroje sumoje įnašų už butą (t. 2, b. l. 68), pačios atsakovės teigimu ginčo buto vertė 2011-11-16 rinkos kainomis 73 620,00 Lt (t. 1, b. l. 55), ginčo butas buvo pirktas 2004-01-13 už 45 000 Lt, iš kurių 36088,00 Lt (arba 10452 EUR) sumokėta gavus banko paskolą, o kredito likutis 2012 m. rugsėjo 13 dienai sudarė 8 012,27 EUR, galutinis kredito grąžinimo terminas yra 2029-02-28 ( t. 2, b. l. 129).

57Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad padalinti prievoles tarp sutuoktinių nėra pagrindo, nes šioje byloje nepareikšti reikalavimai dėl prievolių priteisimo. Todėl apeliantės motyvas apie tai, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė klausimo dėl kreditoriaus AB DnB banko, nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas. Tiek ieškovas, tiek AB DnB bankas pripažįsta, kad ieškovas R. N. asmeniškai turi vykdyti kreditorinius įsipareigojimus AB DnB bankui, nes kreditavimo sutartis buvo sudaryta prieš R. N. ir R. G. –N. santuokos sudarymą.

58Dėl atstovavimo išlaidų ir žyminio mokesčio

59

60Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje buvo nagrinėjamas ieškovo ieškinys ir atsakovės priešieškinis, abu juos tenkindamas iš dalies, pagrįstai sprendė, kad šalims paliktinos jų turėtos atstovavimo išlaidos (CPK 98 str.). Nutraukdamas santuoką dėl ieškovo kaltės, pirmosios instancijos teismas be teisėto pagrindo nepriteisė atsakovei jos sumokėto žyminio mokesčio už santuokos nutraukimą (139 Lt), todėl ši suma priteistina iš ieškovo atsakovės naudai (CPK 93 str. 2 d.).

61Pažymėtina, kad apeliantės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo patenkinimas apeliacinės instancijos teisme, nesudaro pagrindo vertinti apeliacinio skundo iš dalies patenkintu, o, atsižvelgiant į bylos esmę, tuo pačiu ir atstovavimo išlaidų atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje G. S. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-533/2008).

62Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

63Teisėjų kolegija, pripažinusi apeliacinių skundų argumentus nepagrįstais, sprendžia, jog skundų motyvais naikinti ar keisti ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra teisinio pagrindo, todėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 30 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

64Dėl bylinėjimosi išlaidų

65Atmetus tiek ieškovo, tiek atsakovės apeliacinius skundus, jų patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos.

66Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

67Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 30 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

68Priteisti iš R. N., a.k. ( - ) R. G. –N., a.k. ( - ) 139,00 Lt (vieną šimtą trisdešimt devynis) litus žyminio mokesčio.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. ieškovas prašė jo ir atsakovės santuoką, sudarytą 2005-06-18 Kauno miesto... 5. Ieškovas nurodė, kad gyvenant su atsakove santuokoje, paaiškėjo, kad kartu... 6. Atsakovė priešieškiniu prašė santuoką, įregistruotą jos ir atsakovo R.... 7. Atsakovė nurodė, kad ji nesutinka, jog santuoka nutrūko dėl abiejų... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Kauno apylinkės teismas 2013 m. sausio 30 d. sprendimu ieškinį ir... 10. Dėl santuokos nutraukimo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės... 11. Teismas nustatė, kad šalių santuoka įregistruota 2005-06-18 Kauno miesto... 12. Dėl neturtinės žalos... 13. Teismas nurodė, kad atsakovė savo dvasinius išgyvenimus, nepatogumus,... 14. Dėl turto padalinimo ... 15. Teismas nustatė, kad šalys gyveno kartu iki santuokos sudarymo apie... 16. Dėl kreditorių... 17. Teismas pažymėjo, kad šalys turėjo skolinių įsipareigojimų... 18. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 19. Teismas nurodė, kad ieškovas patyrė 1200 Lt atstovavimo išlaidų (II t.... 20. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai... 21. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2013 m.... 22. 1. Nepagrįsta teismo išvadą, kad ieškovas paliko šeimą, ir tuo pagrindu... 23. 2. Teismas, vertindamas ieškovo ir atsakovės pateiktus įrodymus dėl jų... 24. 3. Sprendimo dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir jos dydžio... 25. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m.... 26. 1. Nepagrįsti teismo sprendimo argumentai ir išvados, kuriomis teismas... 27. Nepagrįstas teismo sprendimo motyvas dėl kreditoriaus nesutikimo. Teismas... 28. Atmesdamas reikalavimą dėl ginčo buto pripažinimo bendrąja daline... 29. 2. Teismas nesprendė klausimo dėl kreditoriaus AB DNB bankas. Ieškovas R. N.... 30. 3. Teismas nepagrįstai nepriteisė iš ieškovo atsakovės sumokėtą žyminį... 31. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas prašo atsakovės... 32. 1. Nepagrįstas atsakovės argumentas, kad butas, esantis ( - ), turi būti... 33. 2. Iš atsakovės apeliacinio skundo nėra aišku, kokį klausimą dėl... 34. 3. Teismas, priimdamas sprendimą, tinkamai taikė LR CPK normas ir pagrįstai... 35. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė prašo R. N. apeliacinį... 36. 1. Nepagrįsti apelianto teiginiai, kad nebuvo pagrindo nustatyti jo kaltę ir... 37. 2. Teismas pagrįstai priteisė iš ieškovo atsakovei 5000 Lt neturtinę... 38. 3. Apelianto teiginys, kad jo išėjimas gyventi skyrium nenulėmė santuokos... 39. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą trečiasis asmuo AB DNB bankas... 40. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą trečiasis asmuo AB DNB bankas... 41. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 42. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 43. Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės... 44. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui... 45. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys... 46. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu... 47. Apeliantas (ieškovas) skundžia teismo sprendimo dalį, kuria nustatyta jo... 48. Dėl neturtinės žalos atlyginimo... 49. Apelianto (ieškovo) nuomone, neturtinės žalos atlyginimo priteisimas yra... 50. Sutuoktinis įgyja teisę į satisfakciją iš kalto dėl santuokos iširimo... 51. Dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir jo padalinimo... 52. Apeliantė (atsakovė) laiko, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo... 53. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovės priešieškinį,... 54. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, kad tuo... 55. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų... 56. Nagrinėjamoje byloje atsakovė įrodinėja, kad ji rūpinosi šio buto... 57. Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad padalinti... 58. Dėl atstovavimo išlaidų ir žyminio mokesčio... 59. ... 60. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į... 61. Pažymėtina, kad apeliantės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo... 62. Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes... 63. Teisėjų kolegija, pripažinusi apeliacinių skundų argumentus nepagrįstais,... 64. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 65. Atmetus tiek ieškovo, tiek atsakovės apeliacinius skundus, jų patirtos... 66. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 67. Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 30 d. sprendimą palikti iš esmės... 68. Priteisti iš R. N., a.k. ( - ) R. G. –N., a.k. ( - ) 139,00 Lt (vieną...