Byla 2-666-241/2016

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Intelekto logistika“, B. L. ir M. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Intelekto logistika“, B. L. ir M. L. skundą dėl 2015 m. gruodžio 10 d. atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Prentas“ kreditorių pirmojo pakartotinio susirinkimo nutarimų pripažinimo neteisėtais ir negaliojančiais.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Pareiškėjai UAB „Intelekto logistika“, B. L. ir M. L. kreipėsi į teismą su skundu, prašydami pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais 2015 m. gruodžio 10 d. įvykusio atsakovės BUAB „Prentas“ kreditorių susirinkimo priimtus nutarimus. Skundo reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki nagrinėjamoje byloje bus priimtas bei įsiteisės galutinis teismo sprendimas sustabdyti 2015 m. gruodžio 10 d. įvykusio atsakovės kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų vykdymą. Prašymą pareiškėjai grindė tuo, kad ginčijamų nutarimų vykdymo sustabdymas nutrauks neteisėtus atsakovės kreditorių susirinkimo veiksmus ir užkirs kelią naujų teisinių ginčų tarp administratoriaus ir pareiškėjų kilimui. Ginčijami nutarimai bus vykdomi atliekant esmines atsakovės bankroto procedūras, organizuojant žemės sklypo pardavimą varžytynėse, apmokant už teisines paslaugas, todėl svarbu sustabdyti nutarimų vykdymą iki bus išnagrinėtas skundas.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gruodžio 22 d. nutartimi netenkino prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Įvertinęs pareikštą skundą, jo faktinį ir teisinį pagrindus, prie skundo pateiktus dokumentus, teismas sprendė, kad nėra pagrindo daryti išvadą dėl preliminaraus skundo reikalavimų pagrįstumo. Teismas nustatė, kad ginčijami nutarimai buvo priimti kreditorių balsų dauguma (56,284 proc.), o pareiškėjų nesutikimas su priimtais nutarimais grindžiamas tuo, kad esant nustatytai per aukštai (jų nuomone) žemės sklypo pardavimo kainai, turtas galbūt nebus parduotas ilgą laiką, todėl ilgai užsitęsusios procedūros gali pažeisti kreditorių interesus. Vertindamas skundo tikėtiną pagrįstumą, teismas pažymėjo, kad pareiškėjai apsiriboja bendro pobūdžio teiginiais dėl kreditorių teisių pažeidimo, atsižvelgė į tai, kad bankroto procedūros turi viešojo intereso pobūdį, bankroto procesas turi būti galimai trumpesnis ir efektyvus, kad būtų maksimaliai patenkinti kreditorių reikalavimai ir sumažinti bankroto procedūrų apmokėjimo kaštai. Teismas sprendė, kad nutarimų vykdymo sustabdymas, esant preliminariai nepagrįstam skundui, nėra tikslingas. Teismas padarė išvadą, kad nėra teisinio laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo, nes jų pritaikymas neatitiktų proporcingumo, protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, nebūtų išlaikyta proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyra bei būtų pažeistas viešasis interesas. Pareiškėjams neįrodžius abiejų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinų sąlygų, teismas prašymą atmetė.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

8Pareiškėjai prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti jų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir sustabdyti 2015 m. gruodžio 10 d. įvykusio atsakovės kreditorių susirinkimo nutarimų vykdymą iki galutinio teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

91. Teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjų skundas yra tikėtinai nepagrįstas, tokiu būdu netinkamai taikė CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas, nenurodė, kokių faktinių aplinkybių visuma būtų pakankama pripažinti apeliantų pareikšto skundo patenkinimo tikimybės egzistavimą.

102. Teismas nepagrįstai nenustatė apeliantų teisių pažeidimo ir turtinės žalos jiems atsiradimo, taip pat naujo teisinio ginčo tarp apeliantų ir administratoriaus bei kitų kreditorių kilimo grėsmės tuo atveju, jeigu apeliantų prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės byloje nebus pritaikytos.

113. Nagrinėjamu atveju egzistuoja grėsmė, jog nebus įvykdytas teismo sprendimas, o apeliantų prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės atitinka tikslingumo reikalavimus ir galėtų eliminuoti grėsmę, kad skundu ginčijami susirinkimo nutarimai bus realiai įvykdyti dar iki jų teisėtumo bei pagrįstumo įvertinimo nagrinėjamoje byloje. Teismas šio prevencinių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisinio pagrindo nenustatė, nevertino faktinių aplinkybių apie tai, kad dar neišnagrinėjus apeliantų skundo bus pažeistos apeliantų teisės, atsiras jiems turtinės žalos, padidės naujo teisinio ginčo tarp apeliantų ir administratoriaus bei kitų kreditorių kilimo tikimybė.

124. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad apeliantų prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės pažeis proporcingumo, protingumo, teisingumo, sąžiningumo ir šalių interesų pusiausvyros principus bei viešąjį interesą. Laikinosios apsaugos priemonės savo esme visada sukuria tam tikrus asmenų, kurių atžvilgiu jos taikomos, teisių ribojimus. Tačiau toks ieškovo pareikštų materialiųjų reikalavimų užtikrinimo mechanizmas yra laikino pobūdžio. Apeliantų ginčijamų susirinkimo nutarimų vykdymo sustabdymas neužvilkins bankroto procedūros tokiu mastu, kuris būtų neproporcingas atsakovės kreditorių teisių ir teisėtų interesų apsaugai.

13Atsakovės bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo prašo atmesti apeliantų atskirąjį skundą, teismo nutartį palikti nepakeistą, skirti pareiškėjams baudą dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, baudos dydį nustatant teismo nuožiūra, pusę skirtos baudos priteisiant atsakovei. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

141. Preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus ir juos pagrindžiančius įrodymus, teismas pagrįstai netaikė laikinųjų apsaugos priemonių. Apeliantų argumentai, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą apie preliminarų jų skundo vertinimą, prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, taikytiniems teisės aktams, formuojamai teismų praktikai. Preliminarų pareiškėjų skundo nepagrįstumą teismas argumentavo tuo, kad ginčo nutarimai priimti kreditorių balsų dauguma, kad apeliantai, siekdami nutarimų panaikinimo, apsiriboja bendro pobūdžio teiginiais dėl bendrovės kreditorių teisių pažeidimo, todėl tokia teismo pozicija visiškai pagrįsta ir teisėta.

152. Apeliantai nurodo, kad dėl nustatytos kainos žemės sklypas galbūt nebus parduotas ilgą laiką, tačiau žemės sklypas yra įkeistas BAB bankui Snoras, sklypo pardavimo procedūras bei terminus detaliai reglamentuoja ĮBĮ. Tai reiškia, kad turtas bus pardavinėjamas teisės aktų nustatytais terminais ir paneigia apeliantų teiginius, jog sklypas bus pardavinėjamas ilgą laiką ir, kad tai pažeis kitų kreditorių interesus.

163. Apeliantai nurodo, kad susirinkimo nutarimu buvo priimta pernelyg didelė ir neteisėtai sudaryta atsakovei suteiktų teisinių išlaidų sąmata, tačiau nepateikė konkrečių įrodymų ar argumentų šiems teiginiams pagrįsti. Apeliantai nepateikė įrodymų, kad atsakovei buvo suteiktos nereikalingos teisinės paslaugos arba, kad šios paslaugos nebuvo suteiktos, nenurodo, kurie įkainiai yra per dideli, kurios teisinės paslaugos buvo nereikalingos.

174. Nepagrįstas pareiškėjų motyvas, kad už nutarimus balsavę kreditoriai veikė tiek prieš savo pačių, tiek prieš kitų kreditorių bei pačios bankrutuojančios įmonės (jos akcininkų) interesus. Apeliantų skundžiamiems kreditorių susirinkimo nutarimams pritarė visi kiti balsavę kreditoriai, kurių balsai sudarė balsų daugumą. Tai reiškia, kad skundžiami nutarimai priimti ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka ir atspindi ne tik balsavusio kreditoriaus asmeninę, bet ir kolektyvinę kreditorių valią, todėl yra teisėti bei privalomi kitiems kreditoriams.

185. Prašydami uždrausti vykdyti ginčo kreditorių susirinkimo nutarimus, apeliantai turėjo pagrįsti teiginį, kad tokios priemonės taikymas padės išvengti naujos ar papildomos žalos atsiradimo, kad neuždraudus vykdyti nutarimų, jie patirs žalos arba padidės jau padarytos žalos mastas, tačiau tokių aplinkybių apeliantai nenurodė. Žemės sklypo pardavimas už skundžiamu nutarimu nustatytą kainą lemtų bendrovei ir jos kreditoriams finansiškai naudingas pasekmes, todėl būtent laikinųjų apsaugos priemonių taikymas sukeltų bendrovei ir kreditoriams žalą, o ne atvirkščiai. Apeliantai nutarimą skundė neįsigilinę į paties nutarimo turinį ir jo įvykdymo pasekmes.

196. Teismui pripažinus negaliojančiu kreditorių susirinkimo nutarimą dėl išlaidų teisinėms paslaugoms apmokėti, kreditorių susirinkimas turėtų spręsti dėl naujos šių išlaidų sąmatos patvirtinimo ir toks sprendimas bankroto administratoriui būtų privalomas. Jei iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo būtų išmokėtos visos ginčijamame nutarime nustatytos išlaidos, teismo sprendimu pripažinus ginčijamą nutarimą negaliojančiu ir kreditoriams patvirtinus naują išlaidų sąmatą, administratorius nepagrįstai gautas sumas turėtų grąžinti bendrovei.

207. Pareiškėjai piktnaudžiauja jiems kaip kreditoriams priklausančiomis procesinėmis teisėmis – sistemingai teikia nepagrįstus ir neargumentuotus skundus dėl kreditorių susirinkimų sprendimų, tokiu būdu trukdydami vykdyti bankroto administravimo veiksmus, veikdami prieš greitą ir teisingą bankroto bylos išnagrinėjimą. Apeliantai yra susiję su atsakove ir žino apie daug didesnę žemės sklypo vertę nei 139 000 Eur, o M. L. netgi pats tokią informaciją tvirtino savo parašu, teikė Vilniaus apygardos teismui į bankroto bylą. Šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjai piktnaudžiauja savo teisėmis, skundžia susirinkimo nutarimus aiškiai žinodami savo pozicijos nepagrįstumą. Dėl tokių pareiškėjų veiksmų atsakovė turi papildomų finansinių išlaidų advokatų pagalbai apmokėti, todėl didėja bankroto administravimo išlaidos. Galima daryti prielaidą, kad šie kreditoriai toliau reikš nepagrįstus skundus dėl bankroto byloje priimamų nutarčių bei kreditorių susirinkimų nutarimų ir tokiu būdu didins bendrovės administravimo išlaidas. Nors teisės aktai numato asmenų teisę ginti savo pažeistas teises, tačiau pareiškėjai savo veiksmais siekia ne apginti savo kaip kreditorių teises, o nepagrįstai naudojantis procesinėmis teisėmis trukdyti bankroto eigai. Toks elgesys, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai yra susiję su atsakove, nes yra buvę atsakovės valdymo organų nariai (M. L.), esami akcininkai (B. L.), taip pat susiję per sandorius (UAB Intelekto logistika), laikytinas nesąžiningu elgesiu tiek atsakovės, tiek kitų atsakovės kreditorių atžvilgiu, piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, todėl, vadovaujantis CPK 95 straipsnio 2 dalimi, už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis jiems skirtina bauda, jos dydį nustatant teismo nuožiūra.

21IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

22Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

23Atsakovės BUAB „Prentas“ 2015 m. gruodžio 10 d. kreditorių susirinkimas nustatė atsakovei priklausančio žemės sklypo pardavimo pirmosiose varžytynėse pradinę kainą – 439 000 Eur; patvirtino nuo 2014 m. rugpjūčio 28 d. iki 2015 m. rugpjūčio 5 d. administratoriaus patirtas

2410 182,09 Eur išlaidas teisinėms paslaugoms apmokėti, o nuo 2015 m. gruodžio 10 d. patirtas išlaidas nutarta apmokėti pagal pateiktas teisinių paslaugų ataskaitas, bet ne daugiau kaip 5 000 Eur.

25Apeliantai padavė skundą, kuriuo šiuos kreditorių susirinkimo nutarimus ginčija, jų neteisėtumą grįsdami savo bei kitų kreditorių teisių pažeidimu. Pirmojo nutarimo neteisėtumą apeliantai grindžia tuo, kad nutarimu nustatyta per didelė pradinė turto pardavimo kaina gali lemti ilgą turto pardavimo procesą. Antrojo nutarimo neteisėtumą pareiškėjai įrodinėja tuo, kad administratorius nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad išlaidos teisinėms paslaugoms apmokėti realiai patirtos; ataskaitoje administratorius nurodo tokius veiksmus, kuriuos pagal savo pareigas gali ir turi atlikti administratorius; 3 429,37 Eur išankstinio mokėjimo sąskaitą už teisines paslaugas administratorius išrašė savo administruojamai įmonei, nors jis atsakovę administruoja, o ne teikia teisines paslaugas, todėl tokių sąskaitų išrašymas negalimas; 7 347,90 Eur sąskaitą atsakovei išrašiusi S. L., kuri vykdo individualią veiklą, suteiktomis teisinėmis paslaugomis įvardijo tuos veiksmus, kuriuos pagal ĮBĮ nuostatas privalo atlikti administratorius. Pareiškėjai taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti ginčijamų kreditorių susirinkimo nutarimų vykdymą.

26Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra pagrindo. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas visų pirma turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas.

27Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjų skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais yra tikėtinai nepagrįstas. Apeliantai su tokia teismo išvada nesutinka. Jų teigimu, ši teismo išvada nepagrįsta, kadangi teismas nenurodė, kokių faktinių aplinkybių visuma būtų pakankama pripažinti apeliantų skundo patenkinimo galimybę. Pasak apeliantų, nenustatęs visų bylai reikšmingų aplinkybių ir nesurinkęs tai patvirtinančių įrodymų, teismas negalėjo konstatuoti jų skundo akivaizdaus nepagrįstumo. Atkreiptinas dėmesys, kad nors CPK nurodyta, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu prašymą pateikę asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą, tačiau tai nereiškia, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nagrinėja ieškinio pagrįstumo klausimą, kadangi teismas tik preliminariai nustato, ar yra tikimybė, jog pagal pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus gali būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, kurio įvykdymas gali pasunkėti, nepritaikius prašomų priemonių (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1601/2012; 2012 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-364/2012). Pažymėtina, kad preliminarus ieškovo pareikšto reikalavimo vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, o tik sudaro pagrindą įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą. Jis taip pat neturi prejudicinės galios nei bylos nagrinėjimui iš esmės, nei pakartotiniam klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sprendimui, t. y. bylos nagrinėjimo metu surinkus papildomą medžiagą, įvertinus šalių papildomus argumentus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas gali būti sprendžiamas pakartotinai.

28Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, spręsdamas dėl kreditorių susirinkimų nutarimų teismas atlieka procedūrinio pobūdžio patikrą, t. y. nagrinėja ar susirinkimo sušaukimo, balsavimo ar kitų veiksmų atlikimo tvarka nebuvo pažeista. Kadangi bankroto procedūrose nemažai klausimų iš esmės yra ne teisinio, bet išimtinai ūkinio-komercinio pobūdžio, tai teisminė kreditorių susirinkimų nutarimų turinio patikra gali būti atliekama tik gana ribotai. Kreditorių susirinkimo nutarimų turinio teisėtumo klausimus teismai gali nagrinėti tik tada kai tai tiesiogiai nurodyta įstatyme arba kai su nutarimų turinio teisėtumu siejami pažeidimai yra akivaizdūs. Akivaizdžiais pažeidimais laikytini tokie, kuriais pažeidžiamos imperatyviosios įstatymų nuostatos ar kurie prieštarauja viešajai tvarkai arba jais akivaizdžiai pažeidžiami bendrieji teisės principai (CK 1.5 str.). Taigi tokių klausimų nagrinėjimas teisme galimas tik išimtiniais atvejais ir tik tada, jei jie nėra išimtinai ekonominio pobūdžio, todėl galima teisinė nutarimų turinio patikra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-429/2011).

29Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjai skunde nekelia procedūrinių skundžiamų nutarimų priėmimo pažeidimo pagrindų, neteigia, kad pažeista kreditorių susirinkimo sušaukimo ar balsavimo tvarka, kad pažeistas nutarimų priėmimo kreditorių balsų dauguma reikalavimas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai savo skundo negrindė kreditorių susirinkimo procedūriniais pažeidimais, o imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimo taip pat nenurodė, preliminariai vertindamas pareiškėjų skundo pagrįstumą dėl pirmojo kreditorių susirinkimo nutarimo, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą konstatuoti šio reikalavimo tikėtiną nepagrindimą, kadangi kitų argumentų išskyrus savo nesutikimo su priimtu nutarimu, pareiškėjai nenurodė.

30Minėta, kad antrojo nutarimo neteisėtumą pareiškėjai įrodinėjo tuo, kad administratorius nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad išlaidos teisinėms paslaugoms apmokėti realiai patirtos; ataskaitoje administratorius nurodo tokius veiksmus, kuriuos pagal savo pareigas gali ir turi atlikti administratorius; 3 429,37 Eur išankstinio mokėjimo sąskaitą už teisines paslaugas administratorius išrašė savo administruojamai įmonei, nors jis atsakovę administruoja, o ne teikia teisines paslaugas, todėl tokių sąskaitų išrašymas negalimas; 7 347,90 Eur sąskaitą atsakovei išrašiusi S. L., kuri vykdo individualią veiklą, suteiktomis teisinėmis paslaugomis įvardijo tuos veiksmus, kuriuos pagal ĮBĮ nuostatas privalo atlikti administratorius. Taigi dėl antrojo kreditorių susirinkimo nutarimo pareiškėjai nurodė argumentus, kuriais įrodinėja tokio nutarimo nepagrįstumą. Neišnagrinėjęs šio reikalavimo iš esmės, t. y. išsamiai neįvertinęs pareiškėjų argumentų dėl išlaidų dydžio teisinėms paslaugoms apmokėti, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo konstatuoti šio reikalavimo tikėtino nepagrindimo.

31Nors teismo išvada dėl tikėtino pareiškėjų skundo nepagrįstumo teisinga tik iš dalies, tačiau iš dalies klaidingos išvados padarymas nepaneigia teismo priimtos nutarties teisingumo, kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina ne tik nustatyti tikėtiną reikalavimų pagrįstumą, tačiau ir kitą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą – kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, sprendimo įvykdymas pasunkės ar taps neįmanomas. Pirmosios instancijos teismas nenustatė ir antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos, kadangi nustatė, jog nepritaikius pareiškėjų prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, o jų skundą patenkinus, sprendimo įvykdymas nepasunkėtų ir nepasidarytų neįmanomas. Pirmuoju kreditorių susirinkimo nutarimu buvo nustatyta atsakovei priklausančio žemės sklypo pradinė pardavimo kaina pirmose varžytynėse. Apeliantų teigimu, pradinė pardavimo kaina yra per didelė, todėl pardavimo procedūros užtruks. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesustabdžius nutarimo, kuriuo nustatyta pradinė turto pardavimo kaina vykdymo, apeliantams priėmus palankų sprendimą ir konstatavus, kad nurodyta kaina išties yra per didelė, tokio sprendimo vykdymas nebus apsunkintas ir nepasidarys neįmanomas. Jeigu turtas varžytynėse bus parduotas už nustatytą kainą, kreditorių interesai nebus pažeisti, priešingai, didesne dalimi bus patenkinti kreditorių reikalavimai bankroto byloje. O jeigu už nustatytą kainą turtas nebus parduotas, kaina bus mažinama dešimčia procentų ir turtas bus parduodamas kitose varžytynėse. Tinkamą pardavimo procedūros vykdymą užtikrina ĮBĮ ir CPK nuostatos, reglamentuojančios turto bankroto procese pardavimą.

32Lygiai taip pat nepasunkės pareiškėjams galbūt palankaus sprendimo įvykdymas, jeigu bus panaikintas nutarimas, kuriuo patvirtinta administratoriaus patirtų išlaidų teisinėms paslaugoms apmokėti suma, kadangi nutarimą pripažinus negaliojančiu, išlaidų patvirtinimo klausimas bus grąžintas kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo, o administratoriui nepagrįstai sumokėta suma turės būti grąžinti. Teigti, kad tokios prievolės administratorius neįvykdys, nėra pagrindo.

33Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir esant pareiškėjams palankiam sprendimui, šio sprendimo įvykdymas nebūtų apsunkintas ir netaptų neįmanomas, todėl nesant vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos, pagrįstai netenkino pareiškėjų prašymo.

34Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi jie neturi esminės reikšmės sprendžiamo klausimo teisėtumui ir pagrįstumui.

35Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesu skyrimo

36Atsakovės administratorius prašo skirti apeliantams baudą už piktnaudžiavimą procesu, kadangi pareiškėjai sistemingai teikia nepagrįstus skundus dėl kreditorių susirinkimų sprendimų, tokiu būdu trukdydami vykdyti bankroto administravimo veiksmus.

37Pagal CPK 7 straipsnio 2 dalį dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Nagrinėjamu atveju konstatuotas pareiškėjo kaip atsakovės dalyvių susirinkimo nario piktnaudžiavimas teise kreiptis į teismą su pareiškimu iškelti atsakovės restruktūrizavimo bylą. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Šio straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

38Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013).

39Šiuo atveju pareiškėjai būdami atsakovės kreditoriai ginčija kreditorių susirinkimo nutarimus, kuriais nustatyta turto pardavimo kaina ir suma skirta teisinėms išlaidoms apmokėti. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo šio skundo vertinti kaip akivaizdaus piktnaudžiavimo, todėl prašymo dėl baudos skyrimo netenkina.

40Dėl žyminio mokesčio grąžinimo

41Apeliantas M. L. už atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, sumokėjo 28 Eur žyminį mokestį. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami įmonė (įstaiga), kuriai iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kurioje vykdoma neteisminė bankroto procedūra, ar fizinis asmuo, kuriam iškelta bankroto byla, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už šiose bylose paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus. Atsakovei yra iškelta bankroto byla, todėl vadovaujantis aptartu teisiniu reglamentavimu, pareiškėjai yra atleisti nuo žyminio mokesčio už atskirąjį skundą mokėjimo. Pagal CPK 87 straipsnio 1 dalį sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis suinteresuoto asmens pareiškimu grąžinami, kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu numato įstatymai. Šio straipsnio 5 dalyje reglamentuota, kad nustatęs <...> žyminio mokesčio grąžinimo pagrindus, teismas nutartį dėl žyminio mokesčio grąžinimo gali priimti ir savo iniciatyva. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai žyminio mokesčio neturėjo mokėti, M. L. sumokėtas 28 Eur žyminis mokestis jam grąžintinas.

42Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

43Palikti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartį nepakeistą.

44Grąžinti M. L., a. k. ( - ) 2016 m. sausio 4 d. sumokėtus 28 Eur (dvidešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė... 2. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Pareiškėjai UAB „Intelekto logistika“, B. L. ir M. L. kreipėsi į... 5. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 6. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gruodžio 22 d. nutartimi netenkino prašymo... 7. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 8. Pareiškėjai prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 22... 9. 1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjų skundas yra tikėtinai... 10. 2. Teismas nepagrįstai nenustatė apeliantų teisių pažeidimo ir turtinės... 11. 3. Nagrinėjamu atveju egzistuoja grėsmė, jog nebus įvykdytas teismo... 12. 4. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad apeliantų prašomos taikyti... 13. Atsakovės bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo prašo atmesti... 14. 1. Preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus ir juos pagrindžiančius... 15. 2. Apeliantai nurodo, kad dėl nustatytos kainos žemės sklypas galbūt nebus... 16. 3. Apeliantai nurodo, kad susirinkimo nutarimu buvo priimta pernelyg didelė ir... 17. 4. Nepagrįstas pareiškėjų motyvas, kad už nutarimus balsavę kreditoriai... 18. 5. Prašydami uždrausti vykdyti ginčo kreditorių susirinkimo nutarimus,... 19. 6. Teismui pripažinus negaliojančiu kreditorių susirinkimo nutarimą dėl... 20. 7. Pareiškėjai piktnaudžiauja jiems kaip kreditoriams priklausančiomis... 21. IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados... 22. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjų... 23. Atsakovės BUAB „Prentas“ 2015 m. gruodžio 10 d. kreditorių susirinkimas... 24. 10 182,09 Eur išlaidas teisinėms paslaugoms apmokėti, o nuo 2015 m.... 25. Apeliantai padavė skundą, kuriuo šiuos kreditorių susirinkimo nutarimus... 26. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų... 27. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjų skundas dėl... 28. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, spręsdamas dėl... 29. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjai skunde... 30. Minėta, kad antrojo nutarimo neteisėtumą pareiškėjai įrodinėjo tuo, kad... 31. Nors teismo išvada dėl tikėtino pareiškėjų skundo nepagrįstumo teisinga... 32. Lygiai taip pat nepasunkės pareiškėjams galbūt palankaus sprendimo... 33. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro... 34. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas... 35. Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesu skyrimo... 36. Atsakovės administratorius prašo skirti apeliantams baudą už... 37. Pagal CPK 7 straipsnio 2 dalį dalyvaujantys byloje asmenys privalo... 38. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės... 39. Šiuo atveju pareiškėjai būdami atsakovės kreditoriai ginčija kreditorių... 40. Dėl žyminio mokesčio grąžinimo... 41. Apeliantas M. L. už atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria... 42. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi... 43. Palikti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartį nepakeistą.... 44. Grąžinti M. L., a. k. ( - ) 2016 m. sausio 4 d. sumokėtus 28 Eur (dvidešimt...