Byla 2A-1667-513/2015
Dėl sutarties nutraukimo ir sumokėtų pinigų grąžinimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės ir Virginijos Nijolės Griškevičienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovės UAB „Komeksimas“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-07-10 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. M. ieškinį atsakovei UAB „Komeksimas“ dėl sutarties nutraukimo ir sumokėtų pinigų grąžinimo,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovas prašė teismo nutraukti 2013-12-09 ryšio priemonėmis su atsakove sudarytą pirkimo– pardavimo sutartį ir įpareigoti atsakovę grąžinti ieškovui už lovą ir jos transportavimą sumokėtus 257,76 Eur (890 Lt) bei priteisti iš bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog atsakovė užsakytą lovą pristatė 2014-01-08, tačiau apžiūrėjęs prekę ieškovas pamatė, kad prekė neatitinka interneto tinklalapyje pateiktos informacijos: lovos miegamoji dalis buvo pakeliama, čiužinys kitoks, nei pateikta interneto tinklalapyje, be to, lovos montavimo darbai atlikti nekokybiškai, kadangi miegamoji lovos dalis buvo netvirta, kraipėsi. 2014-01-18 ieškovas surašė pretenziją atsakovei, kurioje nurodė, jog pirkimo–pardavimo sutartį nutraukia ir nori grąžinti įsigytą prekę. 2014-01-21 atsakovė atsakė, jog pretenzijos nepriima, nes prekė yra kokybiška. 2014-01-22 ieškovas dar kartą kreipėsi į atsakovę su pretenzija. 2014-02-28 prekė (lova) buvo grąžinta atsakovei. Kadangi atsakovė atsisakė grąžinti už prekę sumokėtus pinigus, ieškovas 2014-02-26 kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą ir prašė nutraukti prekės pirkimo–pardavimo sutartį ir grąžinti sumokėtus pinigus. Tarnyba 2014-05-05 nutarimu ieškovo prašymą tenkino.

4Atsakovė atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog 2014-01-10 prekė buvo pristatyta į ieškovo namus. 2014-01-18 ieškovas pranešė atsakovei, kad jis nori atsisakyti pirkimo–pardavimo sutarties, o 2014-01-22 pretenzijoje išdėstė atsisakymo priežastis. 2014-02-24 ieškovui pranešė, kad atsakovė sutinka pasiimti ieškovui nepatikusią prekę. 2014-02-28 supakuota lova buvo paimta iš ieškovo namų, o 2014-03-07 ją apžiūrėjo įmonės sudaryta komisija, kuri nustatė, kad prekė yra sugadinta ir praradusi prekinę išvaizdą, todėl atsakovė nurodė ieškovui, kad sutinka priimti prekinę išvaizdą praradusią prekę, ir pasiūlė ieškovui grąžinti 43,44 Eur (150 Lt) mažesnę sumą. Ieškovas su šiuo pasiūlymu nesutiko. Ieškovas neteikė pretenzijų dėl lovos prekinės išvaizdos, pretenzijose neužsiminė apie lovos apibraižymus, be to, iš ieškovo pateiktų fotonuotraukų matyti, kad ieškovas prekę ne tik išpakavo, bet ir ją sumontavo, t. y. prie lovos korpuso varžtais pritvirtino lovagalius ir šoninę sienelę, kuriuos grąžindamas atsuko ir supakavo į jiems skirtą dėžę. Esant nurodytoms aplinkybėms bei atsižvelgusi į tai, kad visi defektai yra ant atskirai tvirtinamų lovos dalių, nurodė mananti, kad defektai atsirado dėl ieškovo kaltės.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-07-10 sprendimu ieškinį tenkino. Nutraukė šalių 2013-12-09 ryšio priemonėmis sudarytą vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį. Priteisė ieškovui iš atsakovės 257,76 Eur (890 Lt) skolą ir 144,81 Eur (500 Lt) bylinėjimosi išlaidas. Priteisė iš atsakovės 20,85 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą. Sugrąžino ieškovui 20,85 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2014-05-31 (mokėjimo pavedimas, nurodymo Nr. 358, AB SEB bankas) ir 2014-06-06. Teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, sprendė, jog nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties, sudarytos naudojant ryšio priemones, nutraukimo (CK 6.350 str., 6.366 str.). Motyvavo, jog CK 6.367 straipsnyje įstatymų leidėjas numatė sąlygas, kurioms esant pirkėjas gali nenurodydamas priežasties atsisakyti sutarties: 1) pardavėjui apie sutarties atsisakymą turi būti pranešta raštu; 2) pranešimas turi būti pateiktas per CK nustatytą terminą; 3) daiktų pirkimo–pardavimo atveju pirkėjas gali pasinaudoti teise nutraukti sutartį, jeigu daiktas nebuvo sugadintas ar jo išvaizda iš esmės nepasikeitė. Pažymėjo, kad atsakovė sutinka bei neginčija ieškovo teisės atsisakyti sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties vadovaujantis CK 6.367 straipsnio nuostatomis, tačiau pažymi, jog ieškovas netinkamai įgyvendino įstatyme numatytas sąlygas, t. y. ieškovo atsakovei grąžinta prekė yra sugadinta ir praradusi prekinę išvaizdą, todėl pirkimo– pardavimo sutartį atsisakytina nutraukti. Atsakovės argumentus, jog ieškovas apie daikto defektus nenurodė pretenzijose bei pats lovą surinko, teismas vertino kaip nesudarančius pakankamo pagrindo konstatuoti, jog daikto defektai atsirado dėl ieškovo kaltės. Nurodė, jog ieškovas patvirtino, kad lovą surinko, tai atliko norėdamas užfiksuoti prekės neatitikimus, jog lova nebuvo naudojama. Motyvavo CK 6.367 str. 5 d., Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2001-08-17 įsakymu Nr. 258 patvirtintų Daiktų pardavimo ir paslaugų teikimo, kai sutartys sudaromos naudojant ryšio priemones, taisyklių 19 p. nuostatomis ir įvertinęs aplinkybę, jog prekė buvo pristatyta pakuotėje nesurinka, sprendė, jog siekdamas įvertinti galutinę daikto išvaizdą, jo funkcionalumą, atitiktį interneto skelbime nurodytai informacijai, ieškovas, kaip pirkėjas, pagrįstai lovą surinko ir tai nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, kad daiktas buvo naudojamas pagal paskirtį ir kad ieškovas, surinkdamas daiktą, padarė atsakovės nurodytus defektus. Vertino Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos 2014-04-09 patikrinimo aktą Nr. 1AAU-33 (jame nustatyta, kad tarnyba 2014-04-04, dalyvaujant ieškovui, atsakovės atstovui, apžiūrėjo ginčo prekę ir nustatė, kad lova yra tinkama naudoti pagal paskirtį, bet dėl medinių lovos dalių defektų (šviesios dėmės, įbrėžimai) iš dalies yra praradusi prekinę išvaizdą, kad nustatyti, kada atsirado defektai (gamybos, transportavimo metu ar dėl vartotojo kaltės), inspekcija neturi galimybių), 2015-01-23 ekspertizės aktą Nr. 11-2806 (14) (jame nurodyta, kad ant tirti pateiktų lovos medinių dalių paviršių skirtingose vietose yra įvairaus pobūdžio mechaninių pažeidimų. Dalis pažeidimų yra bendro pobūdžio įbrėžimai, dalis – spaudimo pėdsakai, dalis – bendro pobūdžio nežymūs ar žymesni paviršiaus ar briaunos nugremžimai. Nustatyti, kokiu daiktu padaryti mechaniniai lovos medinių paviršių pažeidimai, negalima. Nustatyti, kada (tuo pačiu ar lovos dalių transportavimo metu) buvo padaryti lovos medinių paviršių mechaniniai pažeidimai, negalima) ir vadovaudamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis padarė išvadą, jog nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, jog daikto defektai atsirado dėl ieškovo kaltės. Nustatęs šalių byloje turėtas bylinėjimosi išlaidas, vadovavosi CPK 80 str. 1 d. 1 p., 82 str. 1 d. 1 p., 83 str. 1 d. 1 p., 87 str. 1 d. 1 p. 93 str. 1 d., 98 str. ir išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8Apeliantė skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Argumentuoja, jog teismas byloje sprendė, kas labiau tikėtina: ar kad sugadintą lovą ieškovui pateikė atsakovė, ar kad ieškovas pats sugadino lovą. Byloje neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kas sugadino lovą, nėra, taigi teismas turėjo taikyti įrodymų pakankamumo taisyklę. Teismas nepagrįstai rėmėsi ekspertizės aktu ir padarė išvadą, jog šiame akte esantys duomenys nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ginčo prekės defektai atsirado dėl ieškovo kaltės. Ekspertizė nenustatė, kokiu įrankiu padaryti mechaniniai prekės pažeidimai, taip pat akte nurodyta, jog negalima nustatyti pažeidimų laiko ir būdo. Tvirtina, jog atsakovė pateikė ieškovui kokybišką prekę, ir tai patvirtina aplinkybės, jog ieškovas nereiškė atsakovei pretenzijų dėl daikto sugadinimo, jog ieškovas pats lovą išpakavo ir surinko (tam, tikėtina, naudojo metalinius įrankius, taigi, tikėtina, galėjo pažeisti medines lovos dalis), jog ieškovas pats lovą išrinko (to neįmanoma padaryti be metalinių įrankių, taigi, tikėtina, išrinkimo metu lovos dalys taip pat galėjo būti mechaniškai pažeistos). Teismas tik deklaravo įrodymų pakankamumo taisyklių taikymo būtinumą, bet jų netaikė, nes nenurodė, kodėl tikėtina, jog atsakovė pateikė sugadintą prekę ieškovui arba atsakovė pati sugadino prekę, taip pat nenurodė, kodėl mano, jog surenkant lovą tikimybė ją sugadinti yra itin maža arba nereali, nepasisakė, kodėl ieškovo tylėjimas dėl sugadintos prekės neleidžia pagrįstai manyti, jog labiau tikėtina, kad ieškovas gavo nesugadintą prekę, o ne atvirkščiai. Teigia, jog iš esmės neteisinga remtis įrodymų pakankamumo taisykle, konstatuojant, kad nėra patikimų įrodymų faktui konstatuoti, nes ši taisyklė skirta kitų, šalutinių įrodymų visetui įvertinti. Mano, jog teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimo taisykles, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad labiau tikėtina, jog ieškovas lovos nesugadino. Taip pat nepagrįsta elementariausia gyvenimo patirtimi vertina teismo išvadą, jog aplinkybė, kad ieškovas surinko lovą, nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, kad ją surinkdamas ieškovas padarė prekės defektus. Pažymi, jog ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, jog lovą surinkinėjo siekdamas surasti joje defektų, kurie leistų jam grąžinti lovą. Tai – dar viena aplinkybė, taikant įrodymų pakankamumo taisyklę, konstatuoti, jog labiau tikėtina, kad lovą, ją surinkdamas ir išrinkdamas, sugadino ieškovas. Jeigu lovos dalys būtų subraižytos, tai nereikėtų jos rinkti, nes tai būtų pakankamas pagrindas grąžinti ją kaip nekokybišką. Teismas neteisingai ieškovo veiksmus vertino kaip jo siekį apžiūrėti nusipirktą daiktą, nes ieškovas daiktą surinko siekdamas rasti trūkumų, dėl kurių galėtų prekę grąžinti. Teismas nepagrįstai ekspertizės metu nustatytus daikto defektus laikė esminiais prekės išvaizdos pakeitimais, todėl neteisėtai taikė CK 6.367 str. normą ir tenkino ieškinį.

9Ieškovas atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka, apeliantės argumentus vertina kaip nepagrįstus ir prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Teismo sprendimą vertina kaip pagrįstą ir teisėtą, o apeliantės argumentus nepagrįstais. Paaiškina, jog lovą ieškovas surinko tam, kad galėtų apžiūrėti internetu įsigytą prekę. Tai atlikęs ieškovas nutarė atsisakyti vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties, nes prekė neatitiko interneto parduotuvėje pateikiamo šios prekės pavyzdžio ir aprašymo. Ieškovas neturėjo ir neturi pareigos pretenzijoje aprašyti smulkius lovos defektus, dėl kurių atsiradimo atsakovė kaltina ieškovą. 2014-02-28 lova buvo atsakovės darbuotojo paimta iš ieškovo namų ir pervežta į atsakovės sandėlį. Tuo metu atsakovės darbuotojas jokių prekės defektų nenustatinėjo ir nenustatė, nors būtent toks atsakovės elgesys būtų buvęs protingas ir apdairus, atitinkantis šiai pardavimo veiklai keliamus reikalavimus (CK 6.38 str. 2 d.). Lova atsakovės sandėlyje buvo laikoma atviroje vietoje ilgiau nei mėnesį netvarkingai išmėtytomis dalimis, iš dalies išpakuota, šalia kitų prekių. Tikėtina, jog lovos paviršiaus defektai (įbrėžimai) sistemingai didėjo dėl netinkamo laikymo, jos transportavimo iš vienos vietos į kitą, ir tai patvirtina atsakovės komisijos išvados, vėliau – Valstybinės ne maisto produktų komisijos patikrinimo akte bei Lietuvos teismo ekspertizės centro akte užfiksuoti duomenys. Ieškovas nėra atsakingas ir negali atsakyti už netinkamą lovos transportavimą (pakrovimą / iškrovimą) ar netinkamą ginčo prekės sandėliavimą. Ieškovas įrodė, jog lovą atsakovei grąžino tinkamai ir kruopščiai supakuotą, originalioje prekės pakuotoje. Atsakovės prašymu atlikta trasologinė ekspertizė negalėjo pateikti nei tikėtino, nei kategoriško atsakymo, kada ir dėl kokių priežasčių mechaniniai lovos paviršiaus pažeidimai susidarė. Atsakovė neįrodė, jog lovos paviršiaus defektų atsirado dėl ieškovo kaltės. Jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovas sugadino lovos paviršių, byloje nėra. Atsakovės pozicija ginčo situacijoje buvo (yra) nenuosekli. Iš pradžių atsakovė atsisakė priimti lovą iš ieškovo ir grąžinti pinigus, vėliau sutiko priimti lovą ir grąžinti pinigus, tačiau, grąžinus lovą, atsakovė nusprendė grąžinti tik dalį sumokėtų už prekę pinigų (700 Lt). Ieškovas, 2013-12-09 sumokėjęs atsakovei 890 Lt ir 2014-02-28 grąžinęs lovą atsakovei, iki šiol neturi nei lovos, nei už ją sumokėtų pinigų. Tai akivaizdžiai neatitinka sąžiningos, skaidrios ir padorios komercijos principų.

10IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, motyvai ir išvados

11Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra nustatyta. Todėl analizuotini apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai. Šalys (jų atstovai) dalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir byloje pakanka duomenų ją tinkamai išnagrinėti rašytinio proceso tvarka, todėl byla nagrinėjama rašytinio, o ne žodinio proceso tvarka.

12Spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.). Faktas pripažintinas įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.). Teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; kt.); teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014).

13Įrodinėjimo tikslas byloje – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str.). Reikšmingos bylai faktinės aplinkybės (įrodinėjimo dalykas) nustatomos įrodinėjimo priemonėmis, išvardytomis CPK 177 str. 2 ir 3 dalyse. Įrodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str. 1 d.). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos teismo proceso metu, išnagrinėjimu vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis (CPK 185 str.). Vertindamas kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, teismas, be kita ko, turi nustatyti įrodymo ryšį su byla (įrodymo sąsajumą), ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo ar neegzistavo, taip pat kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokią išvadą. Įrodymų sąsajumas reiškia, kad informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, todėl teismas įvertina byloje esančią informacinę medžiagą laikydamasis CPK nustatytų įrodymų sąsajumo, leistinumo ir įrodymų vertinimo taisyklių.

14Apeliacinės instancijos teismas, išsamiai išanalizavęs ir įvertinęs bylos medžiagą, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių teisės normų, minėtų kasacinio teismo išaiškinimų laikėsi.

15Apeliantė iš esmės ginčija ieškovo teisę ginčo situacijoje nutraukti ginčo prekės pirkimo–pardavimo sutartį ir atgauti už lovą sumokėtus pinigus, motyvuodama aplinkybe, jog prekė buvo sugadinta paties ieškovo (jam surenkant, o po to išrenkant lovą dėl grąžinimo buvo pažeistos medinės lovos paviršiaus dalys) ir esamų byloje įrodymų visetas leidžia daryti tokią labiau tikėtiną išvadą.

16Byloje esančių įrodymų pagrindu nustatyta ir šalys neginčija, kad ieškovas 2013-12-09 AB SEB banko mokėjimo pavedimu Nr. 297 pervedė atsakovei 257,76 Eur (890 Lt), mokėjimo paskirtis „pagal sąskaitą išankstiniam apmokėjimui Nr. 1312S61879“ (b. l. 41). Atsakovė 2013-12-10 pranešimu informavo ieškovą, kad jo apmokėjimas įskaitytas, užsakymas perduotas tiekimui (b. l. 40). 2014-01-08 atsakovė išrašė ieškovui PVM sąskaitą faktūrą KOM Nr. 026042 257,76 Eur (890 Lt) sumai (b. l. 42). Ieškovas 2014-01-18, 2014-01-22 kreipėsi į atsakovę su pretenzijomis, nurodydamas, kad atsakovės pristatyta prekė neatitinka atsakovės interneto tinklalapyje pateiktos prekės, prašė pasiimti ir grąžinti už ją sumokėtus pinigus (b. l. 34–35, 43). Atsakovė 2014-02-03 informavo ieškovą, kad jo pretenzija yra priimta ir jis gali grąžinti nepatikusį pirkinį (b. l. 37). 2014-02-28 prekių priėmimo–perdavimo aktu Nr. 1 ieškovas perdavė, o vairuotojas ekspeditorius priėmė lovą „Olga“ (b. l. 33). 2014-03-07 atsakovės Grąžintos prekės apžiūros akte nurodyta, kad dėl pažeidimų lova yra praradusi prekinę išvaizdą, prekės vertė yra nukritusi ir parduoti prekę kaip kokybišką negalima. Nuspręsta ieškovui grąžinti dalį sumokėtų pinigų (700 Lt) (b. l. 45). Ieškovas 2014-03-09 informavo atsakovę, kad su jos pasiūlymu grąžinti dalį sumokėtų pinigų nesutinka (b. l. 32). Ieškovas 2014-02-06 kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą su prašymu dėl šalių pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo ir pinigų grąžinimo (b. l. 8–9). Tarnyba 2014-05-05 nutarimu Nr. 10-325 ieškovo prašymą tenkino ir pripažino pagrįstu ieškovo reikalavimą nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą naudojant ryšio priemones, ir grąžinti už lovą sumokėtą 246,18 Eur (850 Lt) sumą, pasiūlė atsakovei įvykdyti ieškovo reikalavimą iki 2014-05-21 (b. l. 10–14). Iš Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos 2014-04-09 patikrinimo akto Nr. 1AAU-33 nustatyta, kad tarnyba 2014-04-04 dalyvaujant ieškovui bei atsakovės atstovui apžiūrėjo ieškovo grąžintą prekę ir nustatė, kad lova yra tinkama naudoti pagal paskirtį, bet dėl medinių lovos dalių defektų (šviesios dėmės, įbrėžimai) iš dalies praradusi prekinę išvaizdą. Nustatyti, kada atsirado minėti defektai (gamybos, transportavimo metu ar dėl vartotojo kaltės), inspekcija neturi galimybių (b. l. 25–26). 2015-01-23 ekspertizės aktu Nr. 11-2806 (14) nustatyta, kad ant tirti pateiktų lovos medinių dalių paviršių skirtingose vietose yra įvairaus pobūdžio mechaninių pažeidimų. Dalis pažeidimų yra bendro pobūdžio įbrėžimai, dalis – spaudimo pėdsakai, dalis – bendro pobūdžio nežymūs ar žymesni paviršiaus ar briaunos nugremžimai. Nustatyti, kokiu daiktu padaryti mechaniniai lovos medinių paviršių pažeidimai ir kada (tuo pačiu ar lovos dalių transportavimo metu) jie buvo padaryti, negalima (b. l. 89–91).

17Ginčą nagrinėjantis teismas, įvertindamas vartotojo pasirinkto teisių gynimo būdo taikymo galimybę, turi atsižvelgti į konkrečias teisiškai reikšmingas aplinkybes ir siekti civilinių teisinių santykių reguliavimui būdingo proporcingumo principo įgyvendinimo, kad vartotojo teisių gynimo būdas būtų proporcingas prievolių pažeidimo mastui ir nesukeltų pažeidimui neadekvačių teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Vartotojų teisių apsauga vartojimo teisiniuose santykiuose: teisinio reguliavimo ir teismų praktikos apžvalga II). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ginčui aktualaus teisinio reguliavimo aspektus ir nuo jų taikymo praktikos teismuose nenukrypo.

18Pažymėtina, kad elektroninė komercija palyginti su įprastine pasižymi ne tik tam tikrais privalumais (plati pasiūla, žemesnės prekių ir paslaugų kainos, galimybė įsigyti prekes ir paslaugas neišeinant iš namų), bet ir tam tikra rizika – prieš sudarydami sutartį vartotojai iš esmės neturi galimybių pamatyti prekių ar įvertinti teikiamų paslaugų. Elektroninės komercijos ypatumai bei specifinis šių santykių pobūdis lemia papildomos vartotojų apsaugos, įtvirtintos specialiosiose teisės normose, poreikį. Nuostatos, reglamentuojančios daiktų pirkimo–pardavimo sutartis, sudarytas naudojant ryšio priemones, įtvirtintos CK 6.366–6.368 straipsniuose (neteko galios 2013-12-19 įstatymu Nr. XII-700 (nuo 2014-06-13) (TAR, 2014, Nr. 2014-00069), taip pat Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2001 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu Nr. 258 patvirtintose Daiktų pardavimo ir paslaugų teikimo, kai sutartys sudaromos naudojant ryšio priemones, taisyklėse (toliau – Taisyklės).

19CK 6.367 str. 1 d. reglamentavo, kad pirkėjas turi teisę nenurodydamas priežasties atsisakyti pirkimo–pardavimo sutarties, sudarytos naudojant ryšio priemones, pranešdamas apie tai raštu pardavėjui per septynias darbo dienas nuo: 1) daikto pristatymo dienos, kai parduodamas daiktas; 2) sutarties sudarymo dienos, kai teikiamos paslaugos. Šio straipsnio 5 d., inter alia, nustatė, jog daiktų pirkimo–pardavimo atveju pirkėjas gali pasinaudoti teise nutraukti sutartį, jeigu daiktas nebuvo sugadintas ar jo išvaizda iš esmės nepasikeitė. Daikto ar jo pakuotės išvaizdos pakeitimai, kurie buvo būtini norint apžiūrėti gautą daiktą, negali būti vertinami kaip esminiai daikto išvaizdos pakeitimai.

20Nagrinėjamu atveju nustatyta ir įrodyta, jog ginčo prekė (lova) atsakovės ieškovui pristatyta 2014-01-08, pretenziją ieškovas atsakovei pateikė 2014-01-18, taigi nurodyto septynių darbo dienų termino ieškovas nepažeidė ir pardavėjai apie sutarties atsisakymą pranešė tinkamai – raštu. 2014-01-18 pretenzijoje ieškovas aiškiai nurodė, jog lovos „Olga“ interneto puslapyje pateikto čiužinio nuotrauka visiškai neatitinka ieškovui pristatyto čiužinio: skirtingi išmatavimai (storis), spalva, taip pat nepateikta jokia informacija apie čiužinį, be to, lovos aprašyme nenurodyta, jog tai kušetė (miegamoji dalis pakeliama), o ieškovui reikėjo lovos su ištraukiama patalynės dėže (nuotraukoje taip ir pavaizduota) (b. l. 43). 2014-02-03 atsakovė priėmė ieškovo 2014-01-22 (pakartotinę) pretenziją, nurodydama, jog ieškovas gali grąžinti jam nepatiksį pirkinį (b. l. 37). 2014-02-28 atsakovės darbuotojas J. L. priėmė iš ieškovo ginčo lovą (b. l. 33). Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog lova buvo transportuojama į ieškovo namus ir po to atgal į atsakovės sandėlį. Duomenų, jog priimdama transportuoti iš ieškovo lovą atsakovė (jos darbuotojas) būtų užfiksavusi lovos paviršiaus ar kitus pažeidimus ir pan., byloje nėra.

21Atkreiptinas dėmesys į tai, jog ieškovui pristatyta lova nebuvo surinkta (pristatytos supakuotos lovos dalys), taigi ieškovas objektyviai turėjo lovą pats surinkti ir tokiu būdu įsitikinti, jog įsigyta norima prekė atitinka jo lūkesčius. Surinkęs lovą ir pastebėjęs neatitikimus tarp nusipirktos lovos ir lovos, kuri nurodoma atsakovės interneto tinklalapyje, ieškovas pagrįstai, be to, įgyvendinamas pačios atsakovės nurodymus dėl prekės grąžinimo originalioje pakuotėje ir kt. (b. l. 37), lovą išrinko, supakavo ir perdavė atsakovės darbuotojui. Nei minėtame Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos 2014-04-09 patikrinimo akte, nei 2015-01-23 ekspertizės akte Nr. 11-2806 (14) nėra duomenų, kurie patvirtintų apeliantės teiginius, jog lovą (jos medinį paviršių) sugadino ieškovas, ar leistų daryti tikėtiną išvadą, jog ieškovas surinkdamas ir išrinkdamas lovą subraižė ar kitaip pažeidė lovos konstrukciją (-as), paviršių ir pan. (CPK 185 str.). Teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovė byloje nepaneigė minėtų ieškovo 2014-01-18 pretenzijoje nurodytų aplinkybių, jog ginčo prekė neatitiko atitinkamos reklamuojamos prekės, nurodytos interneto puslapyje, išvaizdos, funkcionalumo ir kt.

22Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė įrodymų pakankamumo taisyklę, jog padarė nepagrįstas išvadas byloje ir kt. Tai, kad byloje šalių pateikti įrodymai pirmosios instancijos teismo įvertinti ne apeliantės naudai, nesudaro pagrindo išvadai, kad jie įvertinti netinkamai ir (ar) nesilaikant įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų.

23Išdėstytų ir įvertintų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir jį naikinti arba keisti apeliacinio skundo motyvais nėra faktinio ir teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

24Dėl bylinėjimosi išlaidų

25Apeliantės skundas atmestinas, todėl ji neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo priteisimą (CPK 93 str. 1 d.).

26CPK 98 str. 1 d. nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Įvertinus bylos medžiagą, remiantis Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 p. (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymas Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ (Teisės aktų registras, 2015, Nr. 2015-03968), vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, ieškovui iš atsakovės priteistina 200 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų sumokant advokatei L. Š. už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (b. l. 149, 150, 151) (CPK 98 str.).

27Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 321, 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

28Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

29Priteisti ieškovui M. M. iš atsakovės UAB „Komeksimas“ 200 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovas prašė teismo nutraukti 2013-12-09 ryšio priemonėmis su atsakove... 4. Atsakovė atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog 2014-01-10 prekė... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-07-10 sprendimu ieškinį tenkino.... 7. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 8. Apeliantė skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir... 9. Ieškovas atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka, apeliantės argumentus... 10. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, motyvai ir išvados... 11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 12. Spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų... 13. Įrodinėjimo tikslas byloje – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje... 14. Apeliacinės instancijos teismas, išsamiai išanalizavęs ir įvertinęs bylos... 15. Apeliantė iš esmės ginčija ieškovo teisę ginčo situacijoje nutraukti... 16. Byloje esančių įrodymų pagrindu nustatyta ir šalys neginčija, kad... 17. Ginčą nagrinėjantis teismas, įvertindamas vartotojo pasirinkto teisių... 18. Pažymėtina, kad elektroninė komercija palyginti su įprastine pasižymi ne... 19. CK 6.367 str. 1 d. reglamentavo, kad pirkėjas turi teisę nenurodydamas... 20. Nagrinėjamu atveju nustatyta ir įrodyta, jog ginčo prekė (lova) atsakovės... 21. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog ieškovui pristatyta lova nebuvo surinkta... 22. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija atmeta kaip... 23. Išdėstytų ir įvertintų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad pirmosios... 24. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 25. Apeliantės skundas atmestinas, todėl ji neturi teisės į bylinėjimosi... 26. CPK 98 str. 1 d. nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas,... 27. Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 321, 325–331 straipsniais, teisėjų... 28. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 10 d. sprendimą palikti... 29. Priteisti ieškovui M. M. iš atsakovės UAB „Komeksimas“ 200 Eur...