Byla 2S-1738-273/2012
Dėl skolos priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Izolda Nėnienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2-205-660/2012 pagal ieškovo A. P. patikslintą ieškinį atsakovams Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono žemėtvarkos skyriui, tretiesiems asmenims R. S., R. S., D. L., K. L., R. L. dėl skolos priteisimo,

Nustatė

2I . Ginčo esmė

3Ieškovas A. P. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo A. L. 40 000,00 Lt skolos ir 2500,00 Lt palūkanų už laikotarpį nuo 2007-11-24 iki 2009-02-19, 5 procentus metinių palūkanų nuo negrąžintos paskolos sumos - 40000,00 Lt už laikotarpį nuo 2009-02-19 iki paskolos sumos grąžinimo dienos, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo šios bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2009-03-16 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Taip pat ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones- A. L. priklausančio turto areštą 42500,00 Lt dydžio sumai. Kauno rajono apylinkės teismas 2009-04-06 nutartimi ieškovo prašymą tenkino- areštavo A. L., priklausantį turtą 42 500 Lt dydžio sumai.

4A. N. žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Kauno rajono skyrius pateikė teismui prašymą panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2009-04-06 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones 10/1359 žemės sklypo ( - )., daliai. Nurodė, kad 2012-04-11 Kauno r. 1-ojo notarų biuro notarė R. S. išdavė palikimo perėjimo valstybei liudijimą (reg. Nr. 2-2990), kurio pagrindu 10/1359 žemės sklypas, esantis ( - ), priklausęs atsakovui A. L., perėjo valstybei. Žemės sklypą patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Kauno rajono apylinkės teismas 2012 m. gegužės 31 d. nutartimi atsakovo prašymo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, netenkino. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje procesinis sprendimas nėra priimtas, todėl atsakovo prašymas atmestinas.

7III. Atskirojo skundo argumentai

8A. N. žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atskiruoju skundu prašo Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 31 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės- Kauno rajono apylinkės teismo 2009-04-06 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones 10/1359 žemės sklypui, ( - ) daliai. Atsakovas nurodė, kad Kauno rajono apylinkės teismas atmesdamas Nacionalinės žemės tarnybos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo visiškai nevertino prašyme nurodytos bylai reikšmingos aplinkybės, jog 10/1359 žemės sklypo, ( - )., nuosavybės teise nebepriklauso A. L.. Pagal laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį, teismas turėtų taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios yra būtinos bei realiai gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, ir netaikyti priemonių, kurios teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti nėra būtinos. Šiuo atveju pasikeitus faktinėms bylos aplinkybėms nebeegzistuoja būsimo teismo sprendimo įvykdymo rizika, nes valstybinė žemė yra specifinis valstybės turtas, kurio naudojimo, valdymo ir disponavimo tvarka griežtai reglamentuota žemės tvarkymą ir administravimą reglamentuojančiuose teisės aktuose, ir nepagrįstai taikomas suvaržymas valstybės turtui, todėl laikinosios apsaugos priemonės 10/1359 žemės sklypo,( - ), turėjo būti panaikintos.

9Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.

10IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Atskirasis skundas tenkintinas.

12Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (( - ) straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CP 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų ( - ) straipsnyje, nenustatyta.

13Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos tokios, kurios užkirstų galimybę išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo, bylos nagrinėjimo metu būtų užtikrinta ta pati padėtis, kuri buvo iki kreipimosi į teismą. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, turi būti įvertinama reali grėsmė ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007; 2008 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-545/2008;2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-447/2009; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-905/2009). Prezumpcija, jog didelė ieškinio suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ši ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamu pelnu bei apyvarta, įsipareigojimais kreditoriams, yra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. lapkričio 27 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-920/2008; 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-447/2009).

14Byloje nustatyta, kad ieškovas A. P. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo A. L. 40 000,00 Lt skolos ir 2500,00 Lt palūkanų už laikotarpį nuo 2007-11-24 iki 2009-02-19, 5 procentus metinių palūkanų nuo negrąžintos paskolos sumos - 40000,00 Lt už laikotarpį nuo 2009-02-19 iki paskolos sumos grąžinimo dienos, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo šios bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2009-03-16 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Taip pat ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones- A. L. priklausančio turto areštą 42500,00 Lt dydžio sumai. Kauno rajono apylinkės teismas 2009-04-06 nutartimi ieškovo prašymą tenkino- areštavo A. L., priklausantį turtą 42 500 Lt dydžio sumai.

15Iš byloje esančių duomenų matyti, kad civilinėje byloje reiškiamas reikalavimas priteisti skolą iš A. L., mirusio 2009-07-13. Nagrinėjamu atveju, nustatyta, kad 2012-04-11 Kauno r. 1-ojo notarų biuro notarė R. S. išdavė palikimo perėjimo valstybei liudijimą (reg. Nr. 2-2990), kurio pagrindu 10/1359 žemės sklypas, esantis ( - ), priklausęs atsakovui A. L., perėjo valstybei (b.l. 20-21). A. N. žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atskiruoju skundu prašo Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 31 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės- Kauno rajono apylinkės teismo 2009-04-06 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones 10/1359 žemės sklypui, ( - )., daliai. Teismas sprendžia, kad Kauno rajono apylinkės teismas, atmesdamas Nacionalinės žemės tarnybos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, nevertino prašyme nurodytos bylai reikšmingos aplinkybės, jog 10/1359 žemės sklypo, esančio ( - )., nuosavybės teise nebepriklauso A. L., o nuosavybes teise priklauso valstybei. Į bylą pateiktas nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina valstybės nuosavybės teises į minėtą žemės sklypo dalį (b.l.22). Atkreiptinas dėmesys, kad ( - ) straipsnio 2 dalis numato, kad vykdant išieškojimą iš valstybės, savivaldybės ar biudžetinių įstaigų, išieškojimas gali būti nukreipiamas tik į joms priklausančias pinigines lėšas. Atsižvelgiant į tai, jog teismui galimai patenkinus ieškovo ieškinį dėl skolos priteisimo, išieškojimą bus galimą nukreipti tik į atsakovui priklausančias pinigines lėšas. Todėl, šiuo atveju palikti galioti laikinąsias apsaugos priemones, turtui, kuris nuosavybės teise priklauso valstybei, netikslinga.

16Įvertinęs visas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, tinkamai neįvertino svarbių faktinių šiam klausimui spręsti bylos aplinkybių, todėl klausimą išsprendė neteisingai, ir tai yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, laikinosios apsaugos priemonės atsakovės turto atžvilgiu pritaikytos nepagrįstai.

17Už atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių mokamas 100 Lt žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 2 dalis). Kadangi apeliantas, pateikdamas atskirąjį skundą, žyminio mokesčio nesumokėjo, patenkinus atskirąjį skundą, valstybei iš ieškovo priteistinas 100 Lt žyminis mokestis.

18Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 2 p., 338 str.,

Nutarė

19atskirąjį skundą tenkinti.

20Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 31 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės- Kauno rajono apylinkės teismo 2009-04-06 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones 10/1359 žemės sklypo,( - ), panaikinti.

Proceso dalyviai
Ryšiai