Byla 2-972-553/2018

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos bankrutavusios kooperatinės bendrovės kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ bankroto administratorės UAB „Verslo konsultantai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 27 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal bankrutavusios kooperatinės bendrovės kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ bankroto administratorės UAB „Verslo konsultantai“ skundus dėl bankrutavusios kooperatinės bendrovės kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ 2017 m. rugsėjo 22 d. ir 2017 m. gruodžio 22 d. kreditorių komiteto nutarimų panaikinimo, suinteresuotas asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, bankrutavusios kooperatinės bendrovės kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ bankroto byloje.

3Teisėja,

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Pareiškėja BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ bankroto administratorė UAB „Verslo konsultantai“ 2017 m. spalio 19 d. pateikė teismui skundą dėl 2017 m. rugsėjo 22 d. kreditorių komiteto nutarimų, kuriuo prašė: 1) panaikinti 2017 m. rugsėjo 22 d. BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ kreditorių komiteto nutarimą, priimtą antruoju darbotvarkės klausimu; 2) panaikinti 2017 m. rugsėjo 22 d. BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ kreditorių komiteto nutarimą, priimtą penktuoju darbotvarkės klausimu; 3) patvirtinti BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ 2017 m. IV ketvirčio 89 163 Eur (PVM įskaitytas) dydžio administravimo išlaidų sąmatą pagal priedą Nr. 2 (neįskaitant atlyginimo pareiškėjai); 4) patvirtinti BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ bankroto administratorei (pareiškėjai) 24 690 Eur/ketv. arba 8 230 Eur/mėn., įskaitant PVM, atlyginimą už 2017 m. IV ketvirtį; 5) pratęsti BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ patvirtintų darbuotojų pareigybių galiojimą (teisininkas – 2 etatai, paskolų valdymo specialistas – 1 etatas, finansų analitikas – 0,25 etato, vadybininkas – 0,5 etato, asistentas – 1 etatas) iki 2017 m. gruodžio 31 d.
  2. Paaiškino, kad kreditoriai, antruoju klausimą priimdami nutarimą dėl administravimo išlaidų sąmatos keitimo, privalėjo motyvuoti, kodėl šiuo nutarimu keičiama ankstesniais metų ketvirčiais nusistovėjusi tiek išlaidų tvirtinimo tvarka, tiek jos pagrindimas, tiek jos dydis. Kreditoriai visiškai nepagrindė savo patvirtintos sąmatos, o nutarimuose pateikti motyvai vertinami, kaip išimtinai subjektyvūs ir neturintys nieko bendro su konkrečiomis sąmatos eilutėmis ir išlaidų reikalingumu teiginiai. Kreditoriai pareiškėjos neperspėjo, kad iki šiol nusistovėjusi praktika ateinančio ketvirčio sąmatą tvirtinti, atsižvelgiant į praėjusio ketvirčio faktines išlaidas ir įvertinus pareiškėjos pateiktas ateinančio ketvirčio prognozes, bus keičiama. Esą nėra įmanoma įgyvendinti kreditorių reikalavimo ateinančio laikotarpio sąmatas pagrįsti euro tikslumu. Pareiškėja kreditoriams pateikė mokėjimų dokumentus, kurie pagrindžia, kokiems paslaugų tiekėjams ir už kokias paslaugas įmonė moka. Bankroto administratorės nurodytos planuojamos patirti atitinkamos išlaidos ženkliai nesiskiria nuo patirtų praėjusiais metais. Nepagrįstai teigiama, kad bankroto administratorė nesilaikė kreditorių komiteto įpareigojimo mažinti administravimo išlaidų sąmatą, nes administravimo išlaidų sąmatos yra mažesnės. Pažymėjo, jog visos prašomos tvirtinti administravimo išlaidų sąmatos eilutės yra siejamos su bankrutavusiai unijai suteiktinomis teisinėmis, buhalterinės apskaitos, transporto, ryšio, nekilnojamojo turto išlaikymo, darbuotojų darbo užmokesčio, kanceliarinėmis, dokumentų saugojimo ir kitomis paslaugomis. Atmestini kreditorių teiginiai, jog tvirtinant skundžiamą nutarimą vertintina tai, kad finansų tarpininko paslaugų apmokėjimui buvo skirta atskira sąmata. Be to nutarimu patvirtintos sąmatos nepakankamumą bankroto procese įrodo ir 2017 m. trečio ketvirtį jau patirtos faktinės unijos administravimo išlaidos.
  3. Skundžiamo nutarimo 5 punkte nurodyta sąlyga papildomos sąmatos prašymui egzistavo jau 2017 m. vasario 22 d. pakartotinio kreditorių komiteto metu, tačiau kreditoriai 2017 m. IV ketvirčiui patvirtino sumažintą unijos administravimo sąmatą.
  4. Nutarimo dalis, kuria nustatytas pareiškėjos atlyginimas, yra visiškai nemotyvuota. Nors pareiškėjos atlyginimo mažinimas buvo grindžiamas siekiu mažinti išlaidas bei sumažėjusia unijos turto apimtimi, tačiau turto apimtis nėra sumažėjusi, be to darbų apimtis matuotina ir paties proceso sudėtingumu. Pareiškėjai iki kreditorių komiteto posėdžio alternatyvus nutarimo projektas nebuvo pateiktas, todėl bankroto administratorė prarado teisę derėtis dėl atlyginimo. Pažymėjo, kad, sprendžiant dėl bankroto administratorės atlyginimo, buvo neįvertinta, jog unija bankroto metu vykdo veiklą, taigi pareiškėjai nustatytas atlyginimas neatitinka jos atliekamų darbų apimties, už atliekamus darbus kylančios atsakomybės bei normalios verslo praktikos.
  1. Suinteresuotas asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.
  2. Atsiliepime nurodė, kad bankroto administratorė nepagrįstai kreipėsi į teismą, nes iki šiol nėra kreipusis į kreditorių komitetą su prašymu padidinti 2017 m. IV ketvirčio administravimo išlaidų sąmatą. Esą bankroto administratorė pati sau prieštarauja dėl gebėjimo pagrįsti administravimo išlaidų sąmatą. Nepagrįsti pareiškėjos argumentai, kad kreditoriai konkretaus kalendorinio ketvirčio administravimo išlaidų sąmatą tvirtina, išimtinai atsižvelgdami tik į prieš tai ėjusio kalendorinio ketvirčio faktines išlaidas, nes kreditoriai nėra priėmę nutarimų, kuriuose būtų aptarta bankroto administratorės minima unijos administravimo išlaidų sąmatos konkrečiam kalendoriniam metų ketvirčiui tvirtinimo tvarka. Bankroto administratorė neįvykdė jai tenkančios pareigos pagrįsti prašomos tvirtinti administravimo išlaidų sąmatos dydžio. Pažymi, kad administravimo darbų apimtys yra sumažėjusios, nes pirminius darbus bankroto administratorė jau yra atlikusi.

5Bankroto administratorės atlyginimo dydis 2017 m. IV ketvirčiui patvirtintas, įvertinus aplinkybes, kad darbo apimtys bankroto procese yra sumažėjusios. Vienintelė turto rūšis, kurios administravimo, pardavimo klausimus sprendžia bankroto administratorius, yra nekilnojamasis turtas.

6Bankroto administratorės atstovės patvirtino, kad nuo 2017 m. III ketvirčio unijoje dirba būtent toks darbuotojų skaičius, koks yra patvirtintas skundžiamu nutarimu, todėl nesuprantama, kodėl kreditorių komiteto nutarimas, atitinkantis unijos poreikius, yra skundžiamas.

  1. Pareiškėja taip pat pateikė skundą dėl 2017 m. gruodžio 22 d. kreditorių komiteto nutarimų, kuriuo prašė: 1) panaikinti 2017 m. gruodžio 22 d. BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ pakartotinio kreditorių komiteto nutarimus, priimtus darbotvarkės 1, 2, 3, 8 ir 9 klausimais; 2) patvirtinti 2017 m. II ketvirtyje faktiškai patirtas BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa” administravimo išlaidas, lygias 87 753,99 Eur sumai (PVM įskaitytas), pagal priedą Nr. 2 (neįskaitant atlyginimo pareiškėjai); 3) patvirtinti 2017 m. III ketvirtyje faktiškai patirtas BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa” administravimo išlaidas, lygias 81 642,64 Eur sumai (PVM įskaitytas), pagal priedą Nr. 24 (neįskaitant atlyginimo pareiškėjai); 4) patvirtinti 2018 m. I ketvirčiui BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ 81 603 Eur (PVM įskaitytas) dydžio administravimo išlaidų sąmatą, pagal priedą Nr. 36, bei atlyginimą bankroto administratorei UAB „Verslo konsultantai“ už 2018 m. I ketvirtį teikiamas paslaugas 24 690 Eur/ketv. arba 8 230 Eur/mėn., įskaitant PVM; 5) patvirtinti 24 690 Eur/ketv. arba 8 230 EUR/mėn., įskaitant PVM, atlyginimą bankroto administratorei UAB „Verslo konsultantai“ už 2017 m. III ketvirtį; 6) patvirtinti BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ darbuotojų pareigybių sąrašą: teisininkas –2 etatai, paskolų valdymo specialistas – 1 etatas, finansų analitikas – 0,25 etato, vadybininkas – 0,5 etato, asistentas – 1 etatas; nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d.
  2. Nurodė, kad pareiškėja turėjo teisėtus lūkesčius, jog, veikiant unijos interesais ir veikiant įprastai, vadovaujantis sąžiningumo ir protingumo principais, patvirtinus administravimo išlaidų sąmatą ir iki tol nuosekliai tvirtinant faktiškai patirtas unijos administravimo išlaidas, bus patvirtintos ir faktiškai patirtos administravimo išlaidos už 2017 m. II ketvirtį. Pareiškėja pateikė galiojančias unijos sutartis, kurios pagrindžia ir įrodo, kokiems paslaugų tiekėjams ir už kokias paslaugas unija atlieka mokėjimus. Esminis argumentas, kodėl unijai buvo ir yra būtina atitinkamo dydžio administravimo išlaidų sąmata tiek 2017 m. III, tiek IV, tiek 2018 m. I ketvirtyje yra tai, kad unijos darbo apimtys ne tik nemažėjo, bet ir didėjo šiuo laikotarpiu. Tvirtindamas nepagrįstai mažą atlyginimą pareiškėjai už 2017 m. III ketvirtį kreditorių komitetas neatsižvelgė į 2017 m. lapkričio 17 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartį, kuria konstatuota, kad administravimo išlaidos unijoje nesikeitė, ir kitas teismo išsakytas aplinkybes, kuriomis vadovaujantis kreditorių komitetas turėtų priimti sprendimus tiek dėl sąmatos, tiek dėl atlyginimo pareiškėjai. Būtent kreditorių komitetui teko pareiga pagrįsti pareiškėjai ženkliai mažinamą atlygį už teikiamas paslaugas, tačiau jis to nepadarė. Kreditoriai nepagrįstai teigia, kad pareiškėja nepagrindė administravimo išlaidų dydžio, nes pareiškėjos teikiamoje išlaidų sąmatoje yra nurodytos unijos bankroto proceso paskutiniais ketvirčiais patirtos ir planuojamos patirti administravimo išlaidos, iki kreditorių komiteto posėdžio buvo pateiktos paslaugų pirkimų sutartys ir pirminiai išlaidas pagrindžiantys dokumentai. Nutarimas dėl atlyginimo patvirtinimo 2018 m. I ketvirčiui yra nemotyvuotas.
  1. Suinteresuotas asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ atsiliepime į skundą dėl 2017 m. gruodžio 22 d. kreditorių komiteto nutarimų su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. kovo 27 d. nutartimi pareiškėjos bankrutavusios kooperatinės bendrovės kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ bankroto administratorės UAB „Verslo konsultantai“ skundų dėl bankrutavusios kooperatinės bendrovės kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ 2017 m. rugsėjo 22 d. ir 2017 m. gruodžio 22 d. kreditorių komiteto nutarimų, priimtų atitinkamai antruoju ir penktuoju, bei pirmuoju, antruoju, trečiuoju, aštuntuoju ir devintuoju darbotvarkės klausimais, panaikinimo netenkino.
  2. Teismas konstatavo, kad, būtent kreditorių susirinkimui/kreditorių komitetui suteikta kompetencija nustatyti atlyginimą administratoriui ir tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą (tarpinę ar galutinę), kiekvieną kartą (tvirtinant tarpines administravimo išlaidų sąmatas ar faktiškai patirtas administravimo išlaidas už tam tikrą laikotarpį) sprendžiant dėl tokių išlaidų pagrįstumo pagal tuo metu pateiktus įrodymus, analizuojant tuo metu esančią faktinę situaciją bankrutuojančioje/bankrutavusioje įmonėje, o vien tai, jog ankstesniais laikotarpiais tam tikros išlaidos buvo patvirtintos (ar nepatvirtintos), nesudaro esminės reikšmės sprendžiant dėl vėlesniuose laikotarpiuose prašomų patvirtinti išlaidų (sąmatos ar jau faktiškai patirtų). Teismas vertino, jog nagrinėjamu atveju administratorė jai tenkančios įrodinėjimo pareigos (dėl faktiškai patirtų administravimo išlaidų) tinkamai neįvykdė, o kreditoriaus VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ tiek kreditorių komiteto posėdyje, tiek teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytos abejonės dėl nepatvirtintų išlaidų dalies laikytos pagrįstomis. Teismas sutiko, kad iš esmės visos kreditorių komiteto skundžiamais nutarimais nepatvirtintos išlaidos faktiškai grindžiamos išrašytomis sąskaitomis, sutartimis ar kitais rašytiniais įrodymais, taip pat šios išlaidos iš esmės atitinka tam tikras kreditorių komiteto patvirtintų administravimo išlaidų sąmatų eilutes, tačiau vien šių aplinkybių nevertino pakankamomis daryti išvadą, jog minėtos išlaidos buvo būtinos tinkamam bankrutavusios unijos administravimui užtikrinti. Įvertinęs bankroto administratorės atliktus veiksmus ir pateiktus įrodymus atsakovės bankroto proceso metu, teismas padarė išvadą, kad 2017 m. gruodžio 22 d. kreditorių komiteto skundžiamais nutarimais, priimtais pirmuoju ir antruoju darbotvarkės klausimais, patvirtintos faktiškai 2017 m. II ir III ketvirčiais patirtos administravimo išlaidos atitinka administratorės atliktų būtinų darbų apimtis, veiklos mastą, kreditorių ir bankroto administratorės interesų pusiausvyros, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų reikalavimus, todėl nenustatė pagrindo jų naikinti. Teismas, įvertinęs skundžiamais nutarimais patvirtintas unijos 2017 m. IV ir 2018 m. I ketvirčių administravimo išlaidų sąmatas, atlyginimų administratorei dydžius už minėtus ketvirčius (taip pat ir už 2017 m. III ketvirtį), unijos darbuotojų pareigybių sąrašų patvirtinimus 2017 m. IV ir 2018 m. I ketvirčiams, sprendė, kad minėti administravimo išlaidų sąmatų, atlyginimo administratorei ir (ar) darbuotojų pareigybių sąrašai atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus; byloje nenustatyta, jog minėti nutarimai prieštarautų ĮBĮ nuostatoms.
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Atskiruoju skundu pareiškėja BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ bankroto administratorė UAB „Verslo konsultantai“ (apeliantė) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 27 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos skundus tenkinti. Skundas grindžiamas šiais argumentas:
    1. Teismas pats nevertino apeliantės paaiškinimų dėl unijos faktiškai patirtų administravimo išlaidų, o pasikliovė suinteresuoto asmens vertinimu.
    2. Nepagrįstai teismas vertino, kad faktinės unijos administravimo išlaidos, apeliantės nuomone, turėjo būti patvirtintos vien dėl tos priežasties, kad ankstesniuose laikotarpiuose panašaus pobūdžio išlaidos buvo patvirtintos. Teismas nevertino apeliantės teiktų rašytinių įrodymų, pagrindžiančių, kad išlaidos iš tiesų buvo patirtos ir buvo būtinos bankrutavusios unijos bankroto procese.
    3. Apeliantės skundas dėl kreditorių komiteto 2017 m. gruodžio 22 d. nutarimo dalyje dėl nepatvirtintų faktiškai patirtų išlaidų atmestas, remiantis abstrakčiais teiginiais, konkrečiai nenurodant, kaip apeliantė pažeidė įrodinėjimo dėl patirtų išlaidų pareigą.
    4. Teismas nepagrįstai atsisakė patvirtinti 2017 m. II ir III ketvirčio faktiškai patirtas teisinių paslaugų išlaidas, kadangi bankroto administratorė į bylą pateikė įrodymus, jog ji aiškinosi, dėl kokių priežasčių darbai užtruko ilgiau nei numatyta Darbo laiko apskaitos taisyklėse, derėjosi, vertino šių darbų atlikimo laiko pagrįstumą. Unijos samdomas teisininkas atlieka tam tikrus darbus unijos vedamuose teisminiuose ginčuose, o advokato ir teisininko dalyvavimas teisminiuose ginčuose pasikeičiant nebūtų efektyvus. Teismas nenustatė, kad teisiniai darbai, kuriems atlikti faktiškai buvo patirtos išlaidos, būtų neatlikti, neapmokėti ar nebuvo būtini unijos bankroto procese, teismas taip pat nevertino šių išlaidų dydžio pagal Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio.
    5. Nepagrįstai teismas netvirtino išlaidų už antstolio paslaugas, nes apeliantė teismui pateikė paaiškinimą dėl antstolio konsultacijų būtinumo unijos bankroto procese – antstoliui teikiant paslaugas vyko teisminiai ginčai tarp antstolio paaiškinime nurodytų asmenų ir unijos, todėl buvo itin svarbu suderinti vykdymo veiksmus su vykstančiais procesais, teikti tinkamus duomenis teismams ir kt.
    6. Teismas nepagrįstai nurodė, kad antstolio paslaugos neturėjo būti perkamos, kadangi buvo rengiamasi paskolų portfelio pardavimui, nes iki pat to momento, kol unijos paskolos nėra perduotos naujajam įgijėjui, apeliantė turi pareigą tinkamai administruoti paskolų portfelį, taip pat tinkamai vykdyti išieškojimus iš skolininkų.
    7. Apeliantė, pateikusi teismui duomenis apie UAB „Tilika“ ir UAB „Verslo konsultantai“ unijai suteiktas buhalterines paslaugas, pašalino bet kokias kliūtis patvirtinti faktiškai patirtas buhalterinių paslaugų išlaidas. Teismas nenurodė motyvų, kodėl netvirtina lėšų sumos, kurią unija sumokėjo UAB „Tilika“ už buhalterinių paslaugų teikimą. Nei suinteresuotas asmuo, nei teismas nekonstatavo, kad šis paslaugų tiekėjas atsirinktas, nesilaikant unijoje nustatytos paslaugų pirkimo tvarkos. Nepagrįsta teismo išvada, kad buhalterinių paslaugų teikimas unijai 2017 m. II ir III ketvirtį apskritai nebuvo reikalingas, kadangi tuo metu unijos didžiausias turtas buvo paskolų portfelis, kurio apskaitos vedimui buvo perkamos buhalterinės paslaugos.
    8. Teismas, spręsdamas dėl informacinių technologijų ir dokumentų valdymo paslaugoms patirtų išlaidų pagrįstumo, vertino ne tokių paslaugų reikalingumą, o tik paslaugą teikiančio subjekto kandidatūrą. Nuo unijos bankroto proceso pradžios iki 2017 m. I ketvirčio kreditoriai priimdami nutarimus ir tvirtindami iš UAB „Verslo konsultantai“ perkamų paslaugų poreikį, patvirtinto UAB „Verslo konsultantai“ kaip tinkamą subjektą paslaugos teikti, todėl teismas turėjo vertinti suteiktų paslaugų reikalingumą, paskirtį ir teisinę prigimtį, išlaidų atsiradimo laiką. Suinteresuotas asmuo nepateikė duomenų, jog iš UAB „Verslo konsultantai“ perkamos paslaugos kainuotų brangiau, nei galima šias paslaugas nusipirkti rinkoje. Teismas taip pat neįvertino, jog kreditorių komitetas visiškai be pagrindo netvirtino UAB „Virtuali erdvė“ už paslaugos 2017 m. III ketvirtį sumokėtos 617 Eur sumos.
    9. Teismas, pasisakydamas dėl darbuotojų pareigybių unijos bankroto procese poreikio, netyrė, kokias funkcijas įdarbinti asmenys atlieka unijoje. Apeliantė darbuotojų poreikį motyvavo skunde dėl kreditorių komiteto 2017 m. gruodžio 22 d. nutarimo, tačiau teismas išdėstytų motyvų neįvertino.
    10. Teismas, spręsdamas unijos 2018 m. I ketvirčio administravimo išlaidų sąmatos klausimą, vertino praėjusius laikotarpius, o ne 2018 m. I ketvirtį unijoje realiai atliktinus bankroto administravimo veiksmus ir galimą jų kainą. Apeliantė kreditorių komitetui pateikė detalizuotą ir pagrįstą sąmatą, kokiems poreikiams ir kokia lėšų suma reikalinga. Nei kreditorių komitetas, nei teismas nepaneigė konkrečių išlaidų ir šioms išlaidoms nurodytų sumų reikalingumo.
    11. Nors teismas skundžiamoje nutartyje pripažino, kad nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl bankroto administratorės atlyginimo, Taisyklės dėl bankroto administravimo išlaidų rekomendacinių dydžių sąrašo ir atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo netaikomos, tačiau kreditorių komiteto nutarimo nepanaikino. Apeliantė pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. 2-1819-798/2017 panaikino kreditorių komiteto nutarimus, tarp jų ir nutarimą dėl pareiškėjos atlyginimo už 2017 m. III ketvirtį. Teismas taip pat nevertino, kad nustatytas apeliantės atlyginimas priklauso nuo sąlygos, kuri 2017 m. III ketvirtį akivaizdžiai negalėjo būti įgyvendinta, o tai savaime patvirtina nutarimo neteisėtumą.
  1. Suinteresuotas asmuo VĮ Indėlių ir investicijų draudimas atsiliepimu į atskirąjį skundą, prašo jį atmesti ir palikti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 27 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Kreditorių komiteto nutarimai dėl 2017 m. II ir III ketvirčių faktinių išlaidų tvirtinimo yra motyvuoti. Kreditoriai nutarė netvirtinti dalies išlaidų už advokatų paslaugas, nes jos viršijo unijos darbo laiko apskaitos taisyklėse numatytą procesinių dokumentų rengimo trukmę. Išlaidos už antstolio paslaugas nebuvo patvirtintos, nes dalis jų buvo perteklinės, dalis – neatitiko teisės aktų reikalavimų. Kreditoriai nepatvirtino išlaidų už lėšas laikomas sąskaitoje, kadangi jos patirtos dėl bankroto administratorės neveikimo. Buhalterinės apskaitos paslaugų, informacinių technologijų paslaugų, dokumentų valdymo išlaidos nebuvo patvirtintos, nes bankroto administratorė tokių išlaidų nepagrindė. Pažymėjo, kad šie darbai buvo atlikti pačios UAB „Verslo konsultantai“, todėl neturėtų būti jokių kliūčių pateikti kreditoriams prašomą informaciją apie konkrečius ataskaitiniais ketvirčiais atliktus darbus.
    2. Bankroto administratorė nepagrindė prašomų tvirtinti unijos 2018 m. I ketvirčio administravimo išlaidų sąmatos ir bankroto administratorės atlyginimo dydžių. Kreditoriai skundžiamame nutarime patvirtino konkrečias administravimo išlaidas ir išdėstė argumentus dėl kiekvienos administratoriaus prašomos išlaidų sąmatos eilutės.
    3. Bankroto administratorė be pagrindo pateikė skundą teismui, nes bankroto administratorė per visą 2018 m. I ketvirtį nesikreipė į kreditorių komitetą su prašymu patvirtinti didesnę administravimo išlaidų sąmatą. Nutarimas bankroto administratorei kreiptis dėl sąmatos padidinimo būtinybės yra įprasta praktika unijos bankroto procese ir jos įgyvendinimui unijos kreditorių komiteto šaukimo ir darbo tvarkoje numatyti terminai tam netrukdo, kadangi kreditoriai toleruoja kreditorių komiteto organizavimą skubos tvarka.
    4. Unijos administravimo darbų apimtys sumažėjusios. Bankroto administratorė praktiškai neatlieka jokių aktyvių veiksmų. 2018 m. vasario 8 d. buvo parduotas pagrindinis kredito unijos turtas – paskolų portfelis, kurio administravimas lėmė didžiausias darbų apimtis. Unijoje belikęs tik nekilnojamas turtas, kurio administravimu ir/ar pardavimu rūpinasi bankroto administratorė.
    5. Nors tiek bankroto administratorė, tiek teismas nurodo, kad šios kredito unijos bankroto procesui neturi būti taikomos taisyklės dėl bankroto administravimo išlaidų rekomendacinių dydžių sąrašo ir atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo, tačiau nekreipti dėmesio į pavyzdinius išlaidų dydžius neįmanoma.
    6. Bankroto administratorė kreditorių komiteto susirinkimo metu nenurodė, kokiems būtiniems darbams atlikti 2018 m. I ketvirtį reikalinga 20 000 Eur suma teisinėms išlaidoms, kokiose teisminėse bylose ir kokie bus atliekami procesiniai veiksmai. Atsižvelgiant į tai, kad unijos paskolų portfelis paduotas 2018 m. vasario 8 d. sutartimi, išlaidos advokatų paslaugoms turi mažėti. Pažymėjo, kad unijoje patvirtinta ir teisininko pareigybė, taigi unijos teisininkas gali atlikti būtinus darbus, tokiu būdu bankroto administratorė turi galimybę taupyti unijos lėšas.
    7. Nepagrįstas apeliantės teiginys dėl prašomų išlaidų antstolių ir notarų paslaugoms 2018 m. I ketvirčiui, kadangi pardavus paskolų portfelį nėra tikslinga kreiptis į antstolius ir notarus su prašymais dėl naujų vykdomųjų dokumentų pateikimo.
    8. Nepagrįsti bankroto administratorės argumentai dėl unijos darbuotojams mokėtino darbo užmokesčio dydžio 2018 m. I ketvirtyje, kadangi pareigybių sąrašas tvirtinamas tik konkrečiam kalendoriniam metų ketvirčiui ir darbuotojai neturi teisėto lūkesčio ir pagrindo tikėtis, kad atlyginimas išliks toks pats kaip ankstesnį ketvirtį. Pažymi, kad unijos darbuotojai yra ir UAB „Verslo konsultantai“ darbuotojai, todėl suinteresuoto asmens nuomone, bankroto administratorius siekia unijos darbuotojams mokėti didesnį darbo užmokestį, galimai norėdamas unijos lėšomis finansuoti paties UAB „Verslo konsultantai“ darbuotojams mokėtiną darbo užmokestį.
    9. Dėl patalpų išlaikymo išlaidų 2018 m. I ketvirčiui kreditorių komitetas pasisakė, kad patvirtina išlaidų dydį, įvertinęs aplinkybes, kiek patalpų nuomos skirta unijai administruoti, kadangi bankroto administratorė administruoja ir kitas įmones. Spręsdamas dėl buhalterinių paslaugų išlaidų tvirtinimo šiam laikotarpiui kreditorių komitetas įvertino, kad buhalterines paslaugas teikia dvi įmonės, kurių funkcijos dubliuojasi. Nutarimus dėl informacinių technologijų paslaugų ir dokumentų valdymo kreditorių komitetas taip pat motyvavo. Suinteresuotas asmuo atkreipė dėmesį į aplinkybes, jog kreditorius teikia daug šalutinių paslaugų palyginus su pagrindine veikla – verslo konsultacijos, bankrotas ir restruktūrizavimas, bankroto administratoriaus ir unijos 2016 m. sausio 11 d. sudaryta įmonės aptarnavimo paslaugų sutartis yra pasirašyta to paties asmens.
    10. Bankroto administratorė antrą kartą pateikė svarstyti klausimą dėl jos atlyginimo dydžio nustatymo 2017 m. III ketvirčiui, kuris buvo išspręstas 2017-06-21 kreditorių susirinkimo 2 darbotvarkės klausimu.
    11. Bankroto administratorės atlyginimo dydis 2018 m. I ketvirčiui patvirtintas, įvertinus, kad darbo apimtys unijos bankroto procese yra sumažėjusios.
  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
  2. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmesti bankroto administratorės skundai dėl patirtų išlaidų nepatvirtinimo, Unijos administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo, atlyginimo bankroto administratorei ir pareigybių sąrašo nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas.
  3. Byloje nėra ginčo, kad Unijos bankroto administravimo sąmatos tvirtinimo procedūra prasidėjo dar galiojant ankstesnei ĮBĮ 36straipsnio redakcijai, todėl, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju nagrinėjant administravimo išlaidų sąmatos ir atlyginimo administratorei tvirtinimo klausimą taikytina iki 2016 m. gegužės 1 d. galiojusi ĮBĮ 36 straipsnio redakcija, o Vyriausybės patvirtinti rekomendaciniai išlaidų dydžiai netaikytini.
  4. Kasacinio teismo praktikoje, suformuotoje taikant ankstesnės redakcijos ĮBĮ 36 straipsnį, nurodyta, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo administravimo išlaidų klausimu teisėtumo, turi įvertinti, ar patvirtintoje sąmatoje nurodytos išlaidos pagal teisinę prigimtį atitinka administravimo išlaidų sampratą ir ar išlaidų dydžiai atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus, ar nutarimas neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms, taip pat visais atvejais patikrinti, ar laikytasi kreditorių susirinkimo sušaukimo ir nutarimo priėmimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-173-690/2018).
  5. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl kreditorių komiteto posėdžio sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, darbotvarkės, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos nėra. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė tokių procedūrinių pažeidimų. Atsižvelgęs į tai, apeliacinės instancijos teismas toliau vertina pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmesti apeliantės skundai dėl ginčijamų kreditorių komiteto priimtų nutarimų panaikinimo, teisėtumą ir pagrįstumą priimtų nutarimų turinio (o ne procedūriniu) aspektu.
Dėl 2017 m. II ir III ketvirčių faktiškai patirtų administravimo išlaidų (ne)tvirtinimo
  1. Kreditorių susirinkimas, tvirtindamas išlaidų sąmatą, iš anksto nepatvirtina, kad šios išlaidos tikrai bus patirtos ar kad jos tikrai bus būtinos ir pagrįstos. Pagal kasacinio teismo praktiką, siekdamas administravimo išlaidų atlyginimo, administratorius privalo įrodyti, kad tam tikros jo patirtos išlaidos atitinka tam tikras kreditorių susirinkimo ar teismo patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos eilutes, kad atitinkamos išlaidos iš tiesų yra patirtos ir kad jos buvo būtinos tinkamam bankrutuojančios įmonės administravimui užtikrinti. Įrodinėjimo našta visais su administravimo išlaidomis susijusiais klausimais tenka administratoriui, siekiančiam tokių išlaidų atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-148-219/2018).
  2. Kreditorių komitetas 2017 m. gruodžio 22 d. posėdyje patvirtino 2017 m. II ketvirtyje faktiškai patirtas Unijos administravimo išlaidas, lygias 62 765,33 Eur sumai (PVM įskaitytas) ir nepatvirtino 24 988,66 Eur faktiškai patirtų Unijos administravimo išlaidų: dalies (6 448,50 Eur) išlaidų advokatų paslaugoms; dalies (3 635,06 Eur) išlaidų antstolių paslaugoms; visų (546,37 Eur) išlaidų už laikomas lėšas sąskaitose; visų (4 200 Eur) buhalterinės apskaitos paslaugų išlaidų; visų (4 119,84 Eur) informacinių technologijų paslaugų išlaidų; visų (2 746,32 Eur) dokumentų valdymo išlaidų; dalies (2 714,32 Eur) patalpų nuomos išlaidų ir (578,25 Eur) dokumentų laikymo išlaidų. Taip pat kreditorių komitetas patvirtinto 2017 m. III ketvirtyje faktiškai patirtas Unijos administravimo išlaidas, lygias 55 385,17 Eur sumai ir nepatvirtinto 26 257,47 Eur faktiškai patirtų Unijos administravimo išlaidų: dalies (2 145 Eur) išlaidų advokatų paslaugoms; dalies (8 434,63 Eur) darbuotojų darbo užmokesčio išlaidų; visų (4 599,33 Eur) buhalterinės apskaitos paslaugų išlaidų; visų (4 676,84 Eur) informacinių technologijų paslaugų išlaidų; visų (4 119,48 Eur) dokumentų valdymo išlaidų; dalies (1 703,94 Eur) patalpų nuomos išlaidų ir (578,25 Eur) dokumentų laikymo išlaidų. Atsisakymą patvirtinti administravimo išlaidų dalį kreditorių komitetas grindė aplinkybėmis, jog bankroto administratorė iki nutarimo priėmimo dienos nepateikė paaiškinimų ir įrodymų dėl patirtų išlaidų pagrįstumo.
  3. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs surinktus įrodymus, nagrinėjamu atveju konstatavo, jog bankroto administratorė jai tenkančios pareigos pagrįsti faktiškai patirtas administravimo išlaidas, kurios nebuvo patvirtintos, tinkamai neįvykdė.
  4. Apeliantė kvestionuoja pirmosios instancijos teismo argumentus, jog pareiškėja neįrodė, kad dėjo pastangas derėtis su advokatais dėl Unijoje patvirtintų Darbo laiko apskaitos taisyklių laikymosi ir kontroliavo advokatų darbų apimtis. Esą apeliantės kartu su skundu dėl kreditorių komiteto 2017 m. gruodžio 22 d. nutarimų pateikti įrodymai patvirtina, kad Darbo laiko apskaitos taisyklėse nurodyti terminai procesiniams dokumentams rengti buvo viršyti pagrįstai, taip pat kad apeliantė aiškinosi, dėl kokių priežasčių darbai užtruko ilgiau, nei numatyta Darbo laiko apskaitos taisyklėse, kad ji derėjosi ir vertino šių darbų atlikimo laiko pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliantės pateiktus įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu ir sprendžia, kad pateikti įrodymai nepatvirtinta aplinkybių, jog bankroto administratorė aktyviai domėjosi advokatų atliekamais darbais/jų apimtimis/laiko sąnaudomis ir kontroliavo, ar yra laikomasi Darbo laiko apskaitos taisyklių reikalavimų. Kaip matyti iš bylos medžiagos, vienos advokatų kontoros paaiškinimai pateikti jau po skundžiamų nutarimų priėmimo, o iš kitos advokatų kontoros paaiškinimų nėra galimybės nustatyti net jų pateikimo laiko.
  5. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad išlaidos už advokato paslaugas nebuvo realiai patirtos, tačiau kreditorių komitetas atitinkamų išlaidų netvirtinto, nurodydamas, jog išlaidos yra didesnės, nei turėtų būti pagal Darbo laiko apskaitos taisyklėse nustatytą procesinių dokumentų rengimo trukmę, o bankroto administratorė nepateikė paaiškinimų, kodėl atitinkamų dokumentų parengimui buvo būtinas ilgesnis laikas/didesnės sąnaudos ir kodėl šių dokumentų negalėjo parengti Unijos teisininkas. Nustatyta, kad kreditorių komitetas netvirtino patirtų išlaidų už atsiliepimo į prašymą paruošimą, atskirųjų skundų paruošimą, atsiliepimų į atskiruosius skundus paruošimą, apeliacinio skundo paruošimą, atsiliepimų į ieškinius rengimą, atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimą, dubliko ruošimą, pareiškimo parengimą. Kreditorių komitetas 2017 m. gruodžio 22 d. susirinkime, patvirtindamas didžiąją dalį advokatų 2017 m. II ir III ketvirčiais suteiktų paslaugų, iš esmės patvirtino advokatų paslaugų poreikį atstovaujant Unijos interesus nagrinėjamose bylose. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės skundo argumentu, jog kreditorių komitetas, nustatęs, kad tam tikros išlaidos buvo patirtos, viršijus Darbo laiko apskaitos taisyklėse nustatytą procesinių dokumentų rengimo trukmę, ir kad bankroto administratorė nepagrindė tokio viršijimo pagrįstumo, be pagrindo atsisakė patvirtinti visas patirtas dokumentų rengimo išlaidas, o ne tik tą dalį, kuri viršijo Darbo laiko apskaitos taisyklėse nustatytą orientacinę procesinių dokumentų rengimo trukmę. Tokiu būdu, apeliantei nepateikus pakankamų įrodymų, patvirtinančių objektyvų poreikį atliekamiems procesinių dokumentų rengimo darbams skirti daugiau laiko, nei numatyta Darbo laiko apskaitos taisyklėse, konstatuojama, kad yra pagrindas patvirtinti realiai patirtas išlaidas advokatų paslaugoms apmokėti, kurios apskaičiuotos už laiką, neviršijant minėtose taisyklėse nustatytos orientacinės procesinių dokumentų parengimo trukmės, t. y. atitinkamai 3 505,38 Eur (II ketvirtį) ir 1375 Eur (III ketvirtį).
  6. Apeliantė nesutinka su teismo ir kreditorių komiteto atsisakymu patvirtinti visą išlaidų antstoliams sumą. Apeliantės teigimu, ji pagrindė antstolio konsultacijų reikalingumą Unijos bankroto byloje ir paaiškino, kad vykdomąsias išlaidas sudaro ne tik privalomos išlaidos, tačiau ir papildomos, kurias jis apmokėjo dėl turto vertinimo ir pardavimo. Nagrinėjamu atveju kreditorių komitetas 2017 m. gruodžio 22 d. posėdyje atsisakė patvirtinti 3 135 Eur dydžio išlaidas antstoliui, skirtas neperduotų vykdyti skolininkų mokumo vertinimui ir aptarimui, konsultavimui dėl skolų, ir 500,03 Eur vykdymo išlaidas. Kreditorių komitetas nurodė, kad jiems nėra aiški konsultavimo paslauga, jos poreikis ir būtinumas Unijos bankroto procese, o 500,03 Eur vykdymo išlaidų suma neatitinka teisės aktų dėl vykdymo išlaidų reikalavimų. Apeliantė teismui pateiktuose dokumentuose nurodė, kad konsultacijos buvo būtinos dėl skolininkų mokumo vertinimo, esą šiuos argumentus patvirtinta ir papildo į bylą pateiktas bankroto administratorės ir antstolio padėjėjo elektroninis susirašinėjimas, kuriame antstolio padėjėjas paaiškino, kad žodinių konsultacijų metų buvo analizuoti atitinkami klientai, teiktos konsultacijos bendrais klausimais, susijusiais su galimu išieškojimu ir jo vykdymo eiga. Byloje nėra ginčo dėl faktinio paslaugų suteikimo, tačiau kreditorių komitetas ir bankroto administratorė nesutaria dėl šių paslaugų tikslingumo ir būtinumo. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad bankroto administratorė iki skundžiamo nutarimo priėmimo dienos kreditorių komitetui tinkamai nepagrindė antstolio konsultacijų tikslingumo, tačiau bylos nagrinėjimo metu pateikti paaiškinimai ir juos pagrindžiantys įrodymai sudaro pagrindą spręsti, kad atitinkamos paslaugos buvo reikalingos, todėl ir patirtos atitinkamų paslaugų išlaidos (3 135 Eur) turi būti patvirtintos.
  7. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad reikalavimo patvirtinti 500,03 Eur vykdymo išlaidas apeliantė nepagrindė. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintų Sprendimų vykdymo instrukcijų 43.1 punktą, vykdomąsias bylos administravimo išlaidas sudaro vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti būtinos išlaidos (toliau – būtinos vykdymo išlaidos) ir šios Instrukcijos 3 lentelėje nurodytos papildomos išlaidos, kurios patiriamos atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje. Nors apeliantė teigia, kad nepatvirtintą sumą sudaro papildomos išlaidos, tačiau nenurodo, kokios būtent tai papildomos išlaidos, tokių išlaidų taip pat nėra nurodyta ir antstolio išrašytose sąskaitose. Priešingai, antstolio išrašytose sąskaitose nurodyta, kad mokama yra už būtinas vykdymo išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad tiek kreditorių komitetas, tiek teismas pagrįstai atsisakė šias išlaidas tvirtinti.
  8. Atskirajame skunde apeliantė taip pat kvestionuoja pirmosios instancijos teismo atsisakymą patvirtinti buhalterinių paslaugų išlaidas. Kreditorių komitetas atsisakė tvirtinti II ir III ketvirčių buhalterinių paslaugų išlaidas, motyvuodamas tuo, kad bankroto administratorė nepagrindė patirtų išlaidų, t. y. nenurodė, kokie konkretūs darbai buvo atlikti ir kokia atliktų darbų trukmė. Pirmosios instancijos teismas, akcentuodamas tai, kad buhalterines paslaugas teikė pati administratorė, pritarė kreditorių komiteto nutarimui netvirtinti šių išlaidų. Atkreiptinas dėmesys, jog 2017 m. II ketvirtį Unijai buhalterines paslaugas (už 4 200 Eur) teikė tik UAB „Tilika“, o 2017 m. III ketvirtį buhalterines paslaugas teikė UAB „Tilika“ ir UAB „Verslo konsultantai“. Apeliantės pagrįstai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl buhalterinių paslaugų, kurias suteikė UAB „Tilika“. Kaip minėta, kreditorių komitetas nepatvirtino 2017 m. II ketvirčio išlaidų buhalterinėms paslaugoms, vertindamas, kad bankroto administratorė nepateikė išsamaus pagrindimo apie konkrečius ataskaitinį laikotarpį atliktus darbus ir jų trukmę. Iš byloje esančio 2017 m. lapkričio 13 d. bankroto administratorei siųsto laiško nustatyta, kad kreditorių komitetas prašė pateikti atsakymus į atitinkamus klausimus dėl 2017 m. II ir III ketvirčiais patirtų faktinių išlaidų. Klausimai dėl 2017 m. II ketvirčio faktinių išlaidų buvo susiję su antstolių paslaugomis, notarų paslaugomis, ekspertų konsultantų paslaugomis, unijos darbuotojų darbo užmokesčio išlaidomis, informacinių technologijų paslaugomis, dokumentų valdymu, kuro sąnaudomis, patalpų nuomos ir išlaikymo išlaidomis ir kitomis išlaidomis. Klausimai dėl 2017 m. III ketvirčio faktinių išlaidų buvo susiję su antstolių paslaugomis, unijos darbuotojų darbo užmokesčio išlaidomis, buhalterinės apskaitos paslaugomis, informacinių technologijų paslaugomis, dokumentų valdymu. Dėl buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo bankroto administratorė buvo įpareigota paaiškinti, kokias buhalterines paslaugas suteikė kredito unijai UAB „Verslo konsultantai“, tiksliai nurodyti paslaugas, jų trukmę ir kainą, paaiškinti tokių paslaugų poreikį, atsižvelgiant į galiojančią buhalterinių paslaugų sutartį su UAB „Tilika“. Iš išdėstytų aplinkybių matyti, kad kreditorių komitetas neįpareigojo bankroto administratorės pateikti papildomų paaiškinimų dėl buhalterinės apskaitos paslaugų suteikimo 2017 m. II ketvirtyje. Tokios pozicijos suinteresuotas asmuo laikėsi pirmosios instancijose teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose, išskyrus atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame nurodė, kad bankroto administratorė atsakyme į kreditorių komiteto 2017 m. lapkričio 13 d. laišką nepateikė jokių paaiškinimų dėl 2017 m. II ketvirtį suteiktų buhalterinių paslaugų apimties arba paslaugų detalizacijos. Kadangi suinteresuotas asmuo šia aplinkybe nesirėmė pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas jos nenagrinėja. Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą vertinti, kad kreditorių komitetas nepagrįstai atsisakė patvirtinti 2017 m. II ketvirtį faktiškai patirtų buhalterinės apskaitos paslaugų, kurias suteikė UAB „Tilika“, išlaidas, t. y. 4 200 Eur.
  9. Vertinant 2017 m. III ketvirtį suteiktų buhalterinės apskaitos paslaugų išlaidų pagrįstumą, atkreipiamas dėmesys, kad kreditorių komitetas anksčiau priimtais nutarimais yra patvirtinęs buhalterinės apskaitos paslaugų reikalingumą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra abejonių, kad buhalterinės apskaitos poreikis ir šios paslaugos apimtis yra neatsiejamai susiję su paskolų portfelio, kaip Unijos turto, administravimu. Kadangi byloje neįrodyta, jog bankroto procese esmingai pasikeitė darbo apimtys, jas lyginant su ankstesniais metų ketvirčiais, nes paskolų portfelis buvo parduotas tik 2018 m. I ketvirtį, nepagrįstai buvo atsisakyta 2017 m. III ketvirčiui tvirtinti buhalterinės apskaitos išlaidas. Atkreipiamas dėmesys, kad kreditorių komitetas 2017 m. lapkričio 13 d. laiške kėlė klausimą ne apskritai dėl buhalterinės apskaitos paslaugų išlaidų poreikio ir pagrindimo, tačiau buvo prašoma paaiškinti, kokias paslaugas kredito unijai 2017 m. III ketvirtį suteikė būtent UAB „Verslo konsultantai“. Bankroto administratorė atsakyme į kreditorių komiteto 2017 m. lapkričio 13 d. laišką nurodė, kokius darbus pagal pasirašytą sutartį atlieka UAB „Tilika“ ir kokius darbus atlieka UAB „Verslo konsultantai“. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors bankroto administratorė nedetalizavo savo atliekamų darbų apimties, tačiau jos išvardintos paslaugos (mokėjimų tiekėjams, valstybinėms institucijoms ir kreditoriams atlikimas, darbo užmokesčių bei su juo susijusių mokesčių apskaičiavimas ir mokėjimas, sąskaitų išrašymas, mokėjimų kontrolė ir kt.) yra išimtinai susijusios su Unijos bankroto procesu, todėl yra pagrindas patvirtinti 4 599,33 Eur dėl šių paslaugų suteikimo patirtų išlaidų.
  10. Spręsdamas dėl informacinių technologijų ir dokumentų valdymo paslaugų išlaidų 2017 m. II ir III ketvirtyje patvirtinimo pirmosios instancijos teismas itin sureikšmino aplinkybę, kad šias paslaugas teikė pati bankroto administratorė pagal su ja sudarytas sutartis, nors ši aplinkybė, kaip išlaidų netvirtinimo pagrindas, 2017 m. gruodžio 22 d. nutarime net nėra įvardyta. Kreditorių komitetas, tvirtindamas Unijos administravimo išlaidas, patirtas ankstesniais ketvirčiais, paslaugas teikusio subjekto nelaikė kliūtimi tvirtinti realiai patirtas išlaidas, t. y. toleravo, kad paslaugas Unijai teikia UAB „Verslo konsultantai“, todėl vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo atsisakyti tvirtinti patirtas išlaidas. Nurodytų paslaugų tvirtinimas ankstesniais ketvirčiais pagrindžia tokių išlaidų poreikį Unijos administravimo procese tol, kol Unijos padėtis nebuvo iš esmės pasikeitusi, t. y. kol nebuvo parduotas paskolų portfelis, o kaip jau minėta, jis buvo parduotas tik 2018 m. I ketvirtyje. Bankroto administratorė 2017 m. lapkričio 28 d. elektroniniame laiške ir pirmosios instancijos teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kas sudaro teikiamas informacinių technologijų ir dokumentų valdymo paslaugas bei tokioms paslaugoms suteikti būtiną laiką. Atkreipiamas dėmesys, kad ankstesniais ketvirčiais (2017 m. I ketvirtį) kreditorių susirinkimas tvirtindavo net didesnes ar labai panašias ginčijamoms paslaugoms apmokėti patirtas išlaidas.
  11. Dėl dalies 2017 m. III ketvirčio informacinių technologijų išlaidų (617 Eur) yra pagrindas sutikti su bankroto administratorės argumentu, kad šios išlaidos kreditorių buvo nepatvirtintos visiškai dėl formalaus pagrindo, t. y. dėl jų nurodymo informacinių technologijų paslaugas detalizuojančioje eilutėje, o ne atskiroje administravimo išlaidų eilutėje. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad toks formalus trūkumas nesudaro pagrindo atsisakyti patvirtinti šias realias ir pagrįstas išlaidas.
  12. Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kreditorių komitetas nepagrįstai nepatvirtino visų buhalterinės apskaitos, informacinių technologijų ir dokumentų valdymo paslaugų išlaidų, taip iš esmės paneigdamas šių paslaugų būtinumą Unijos administravimo procese, nors neįrodyta, jog 2017 m. II ir III ketvirčiais ginčijamų paslaugų apimtys būtų labai sumažėjusios, palyginti jas su ankstesniais ketvirčiais (2016 m. III, IV ir 2017 m. I ketvirčiais), nes tuo metu paskolų portfelis dar nebuvo parduotas, o prašomos patvirtinti šių paslaugų įsigijimo išlaidos nėra didesnės nei ankstesniais ketvirčiais. Todėl pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas neužtikrina bankroto administratorės ir Unijos kreditorių interesų pusiausvyros. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis keičiama, panaikinant jos dalį, kuria atmestas bankroto administratorės reikalavimas panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimus atsisakyti patvirtinti patirtas išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad klausimas dėl aptartų išlaidų patvirtinimo yra užsitęsęs, į tai, kad byloje dalyvaujantys asmenys yra pateikę su ginčo klausimu susijusius argumentus ir juos pagrindžiančius įrodymus, siekdamas bankroto procedūrų efektyvumo bei bankroto proceso operatyvumo, sprendžia, kad yra pagrindas tenkinti bankroto administratorės skundą ir klausimą išspręsti iš esmės, patvirtinant papildomai 2017 m. II ketvirčiui: 3 505,38 Eur teisinėms paslaugoms, 3 135 Eur antstolių paslaugoms, 4 200 Eur buhalterinėms paslaugoms, 4 119,84 Eur informacinių technologijų paslaugoms ir 2 746,32 Eur duomenų valdymo paslaugoms; 2017 m. III ketvirčiui: 1 375 Eur teisinėms paslaugoms, 4 599,33 Eur buhalterinėms paslaugoms, 4 676,84 Eur informacinių technologijų paslaugoms ir 1 703,94 Eur duomenų valdymo paslaugoms.
Dėl 2018 m. I ketvirčio administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo
  1. ĮBĮ 23 straipsnyje nustatytos kreditorių susirinkimo teisės, tarp jų teisė tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, taip pat ją keisti, nustatyti administravimo išlaidų mokėjimo eilę ir tvarką. Klausimai, susiję su administravimo išlaidų sąmatos sudarymu, tvirtinimu, keitimu, paskirstymu ir kt., reglamentuojami ĮBĮ 36 straipsnyje. Iki 2016 m. gegužės 1 d. galiojusio ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad administravimo išlaidų sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo administravimo išlaidomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas.
  2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad administravimo išlaidų sąmata reiškia išlaidų ribas, kurios turės būti apmokamos iš bankrutavusios įmonės turto vertės. Administratorius negali pagrįstai tikėtis gauti administravimo išlaidų padengimo didesne apimtimi, nei kreditorių patvirtinta sąmata (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2011). Bankroto administratoriui, teikiančiam kreditorių susirinkimui tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, tenka pareiga motyvuotai pagrįsti, kodėl atitinkamos administravimo išlaidos yra būtinos ir kodėl būtent toks išlaidų dydis reikalingas, norint užtikrinti bankrutuojančios įmonės administravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2011). Tiek tais atvejais, kai administravimo išlaidų dydį nustato teismas, tvirtindamas administratoriaus pateiktą sąmatą, tiek tada, kai administravimo išlaidų sąmatą nustato kreditorių susirinkimas, administratorius turi pagrįsti prašomų administravimo išlaidų dydį, vėliau pateikti kreditorių susirinkimui patirtas išlaidas patvirtinančius ir finansinės atskaitomybės dokumentams keliamus reikalavimus atitinkančius dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-173-690/2018).
  3. Ginčijamu 2017 m. gruodžio 22 d. Unijos kreditorių komiteto trečiuoju darbotvarkės klausimu buvo nutarta patvirtinti 2018 m. I ketvirčio Unijos administravimo išlaidų sąmatą iki 48 620,85 Eur: iki 13 000 Eur (PVM įskaitytas) išorės specialistų paslaugoms (iki 10 000 Eur išorės advokatams, iki 1 000 Eur notaro paslaugoms, iki 2 000 Eur antstolio paslaugoms); iki 25 120,85 EUR (PVM įskaitytas) Unijos veiklos išlaidoms. Bankroto administratorės teigimu, turėjo būti patvirtinta Unijos 2018 m. I ketvirčio 81 603 Eur (PVM įskaitytas) dydžio administravimo išlaidų sąmata. Sutiktina su suinteresuoto asmens pozicija, kad bankroto administratorė nepagrindė, kodėl 2018 m. I ketvirčiui reikalinga būtent tokio dydžio administravimo išlaidų sąmata. Kreditorių komitetas ginčijamame nutarime išdėstė motyvus, kodėl priėmė nutarimą tvirtinti būtent tam tikro dydžio išlaidas, nurodydamas, jog paskolų portfelio pardavimas lems darbų sumažėjimą. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, paskolų portfelis buvo parduotas 2018 m. vasario 8 d. Ir pati bankroto administratorė neneigia, kad paskolų portfelio pardavimas yra tiesiogiai susijęs su mažesniu bankroto administravimui skiriamų lėšų poreikiu, nes dėl jo pardavimo sumažėja darbų apimtys. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, administratorės išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo kreditorių komiteto nutarimą dėl 2018 m. I ketvirčio sąmatos patvirtinimo pripažinti nepagrįstu.
  4. Lietuvos apeliacinis teismas apeliantės nurodomoje praktikoje (2011 m. rugpjūčio 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-2045/2011) iš tikrųjų yra nurodęs, kad situacija, kai administratorius būtų įpareigotas kas kartą derinti būsimų išlaidų poreikį ir dydžius, neatitiktų pamatinių bankroto proceso principų – protingumo, ekonomiškumo, operatyvumo, toks nutarimas paralyžiuotų ne tik administratoriaus darbą, bet ir nepagrįstai suvaržytų jo teises, neatitiktų ĮBĮ nustatytų kreditorių susirinkimo pirmininko įgaliojimų. Tačiau nagrinėjamu atveju tokia situacija nesusiklostė, nes kreditorių komitetas, nors ir sumažindamas bankroto administratorės prašytą patvirtinti sąmatos dydį, ją patvirtino ir neįpareigojo bankroto administratorės kiekvieną kartą, kai tik iškiltų tam tikrų išlaidų poreikis, jas derinti su kreditorių susirinkimu ar jo pirmininku.
  5. Tvirtindamas 2018 m. I ketvirčio sąmatą, kreditorių susirinkimas nustatė, kad tik tuo atveju, jei patvirtintos sąmatos nepakaktų būtinoms ir pagrįstoms Unijos administravimo išlaidoms, bankroto administratorė privalo iš anksto kreiptis į kreditorių susirinkimą su prašymu dėl sąmatos didinimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks išankstinis kreipimasis į kreditorių susirinkimą dėl sąmatos didinimo atitinka tiek bankroto administratorės interesus, kad būtų atlygintos pagrįstos ir būtinos administravimo išlaidos, tiek ir kreditorių lūkestį, jog patvirtinta sąmata nebūtų viršyta, bei teisę, esant poreikiui, spręsti dėl sąmatos keitimo.
Dėl 2017 m. III ketvirčio atlyginimo bankroto administratorei nustatymo
  1. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kreditorių susirinkimo nustatytas atlyginimo administratoriui dydis turėtų užtikrinti tiek administratoriaus, tiek bankrutuojančios įmonės kreditorių interesų pusiausvyrą. Be to, atlyginimas turi būti pagrįstas ĮBĮ 36straipsnio 5 dalyje nurodytais specialiaisiais kriterijais: ar bankrutuojanti (bankrutavusi) įmonė tęsia (vykdo) veiklą, parduodamo įmonės turto rūšimi ir jo kiekiu, taip pat įmonei iškeltų bylų ir pareikštų civilinių ieškinių sudėtingumu bei jų kiekiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-148-219/2018).
  2. Apeliantės argumentas, kad Unijos administravimo išlaidų sąmatos bei bankroto administratorės atlyginimas nagrinėjamu atveju buvo nustatyti, vadovaujantis Vyriausybės nustatytais rekomenduotinais dydžiais, neatitinka tikrovės. Skundžiamuose nutarimuose nėra nurodyta, kad jie priimti, vadovaujantis naująja ĮBĮ 36 straipsnio redakcija ir atsižvelgiant į Vyriausybės patvirtintus rekomendacinius dydžius. Suinteresuotas asmuo atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad kreditoriai, tvirtindami išlaidas, jas tik palygino su pavyzdiniais išlaidų dydžiais, į kuriuos neįmanoma nekreipti dėmesio. Ši aplinkybė, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesudaro pagrindo kreditorių komiteto nutarimus pripažinti nepagrįstais.
  3. Skundžiamais nutarimais buvo patvirtintas bankroto administratorės atlyginimas 2017 m. III ir IV ketvirčiams bei 2018 m. I ketvirčiui. Apeliantės teigimu, kadangi kreditorių komiteto nutarimas, priimtas dėl bankroto administratorės atlyginimo 2017 m. III ketvirčiui nustatymo, teismo buvo panaikintas, o kreditorių komitetas, pakartotinai spręsdamas šį klausimą, patvirtino identišką Unijos kreditorių komiteto nutarimą, pirmosios instancijos teismas negalėjo nuspręsti, kad toks nutarimas, koks vieną kartą jau buvo panaikintas, yra teisėtas ir pagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo aspektu svarbu įvertinti priežastis, dėl kurių ankstesnis kreditorių komiteto nutarimas buvo panaikintas ir klausimas grąžintas iš naujo spręsti kreditorių komitetui.
  4. Iš Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio16 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-1819-798/2017, nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl kreditorių komiteto nutarimo, kuriuo buvo sprendžiamas klausimas dėl bankroto administratorės atlyginimo už 2017 m. III ketvirtį patvirtinimo, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, šalių paaiškinimus, teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, sprendė, kad BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ 2017 m. birželio 21 d. kreditorių komitete ginčijamu nutarimu patvirtinti administratorės atlyginimo ir administravimo išlaidų dydžiai yra nepagrįsti jokiais duomenimis, o iš esmės vien deklaratyviais pagrindais buvo gerokai sumažintos tiek administravimo išlaidos, tiek bankroto administratorės atlyginimas. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, patvirtinti dydžiai yra neadekvatūs atliekamoms procedūroms, faktinei bankrutavusios bendrovės padėčiai, pažeidžia protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus ir (ar) bankroto administratoriaus teises bei interesus. Apeliacinės instancijos teismas 2017 m. lapkričio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1819-798/2017 konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, iš esmės tinkamai taikė ir aiškino iki 2016 m. gegužės 1 d. galiojusias ĮBĮ 36 straipsnio normas, reglamentuojančias administravimo išlaidų tvirtinimą (keitimą), tačiau be pakankamo ir būtino pagrindo įsiterpė į kreditorių kompetencijai priklausančio klausimo sprendimą, todėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutartį pakeitė, perduodamas klausimą dėl 2017 m. birželio 21 d. kreditorių susirinkimo nutarimo antruoju darbotvarkės klausimu dėl 2017 m. III ketvirčio bankroto administravimo išlaidų sąmatos ir bankroto administratorės atlyginimo tvirtinimo Unijos kreditorių susirinkimui spręsti iš naujo.
  5. Unijos kreditorių komitetas, iš naujo spręsdamas dėl bankroto administratorės atlyginimo 2017 m. III ketvirčiui tvirtinimo, nurodė, kad bankroto administratorės atlyginimas už 2017 m. III ketvirtį yra patvirtintas 2017 m. birželio 21 d. kreditorių susirinkimo nutarimu antruoju darbotvarkės klausimu. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad skundžiamu 2017 m. gruodžio 22 d. kreditorių susirinkimo nutarimu, priimtu aštuntuoju darbotvarkės klausimu, buvo patvirtintas administratorės atlyginimas už 2017 m. III ketvirtį, lygus atlyginimui, nurodytam 2017 m. birželio 21 d. kreditorių susirinkimo nutarime, priimtame antruoju darbotvarkės klausimu.
  6. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į teismo argumentus, dėl kurių jau vieną kartą buvo panaikintas kreditorių komiteto nutarimas dėl bankroto administratorės atlyginimo 2017 m. III ketvirčiui dydžio patvirtinimo, sprendžia, kad negali būti pripažįstamas pagrįstu ir teisėtu kreditorių komiteto nutarimas visiškai nemotyvuotai (juolab kad kiti Unijos priimami nutarimai yra pakankamai išsamiai motyvuojami) patvirtinti tokio pat dydžio bankroto administratorės atlyginimą, kokį teismas jau kartą pripažino nepagrįstu. Pirmosios instancijos teismo išvados, kad patvirtintas bankroto administratorės atlyginimo už 2017 m. III ketvirtį dydis yra adekvatus bankroto administratorės atliktoms procedūroms, faktinei bankrutavusios Unijos padėčiai, nepažeidžia protingumo, teisingumo, sąžiningumo principų ir (ar) bankroto administratorės teisių bei interesų, ĮBĮ nuostatų, prieštarauja anksčiau priimtoje įsiteisėjusioje teismo nutartyje išdėstytiems argumentams. Dėl to konstatuotina, kad šiuo aspektu atskirasis skundas yra pagrįstas ir yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria atmestas bankroto administratorės skundo reikalavimas panaikinti 2017 m. gruodžio 22 d. Unijos kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą aštuntuoju darbotvarkės klausimu, panaikinti, šį reikalavimą tenkinant. Bankroto administratorė pirmosios instancijos teismo prašė, panaikinus šį nutarimą, patvirtinti bankroto administratorei UAB „Verslo konsultantai“ atlyginimą 2017 m. III ketvirčiui: 24 690 Eur/ketv. arba 8 230 Eur/mėn., įskaitant PVM, tokį pat prašymą apeliantė pareiškė apeliacinės instancijos teismui jos skundo tenkinimo atveju.
  7. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nustačius, jog kreditorių susirinkimas vengia įgyvendinti savo kompetenciją arba dėl kreditorių grupės intereso nulemiama situacija, kai priimamais sprendimais pažeidžiamas bankroto proceso operatyvumas, vilkinamas būtinųjų procedūrų atlikimas, teismas, siekdamas bankroto procedūrų efektyvumo, bankroto proceso operatyvumo, tam tikrais išskirtiniais atvejais gali įsiterpti į kreditorių kompetencijai priklausančio klausimo sprendimą. Tam turi būti konstatuotas bankroto proceso vilkinimas ir kreditorių susirinkimo kompetencijos neįgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253-219/2017). Teismo teisę įsiterpti į kreditorių kompetencijai priklausančio klausimo dėl administravimo išlaidų sprendimą patvirtina ir tai, kad pagal šiuo metu galiojantį ĮBĮ 36 straipsnyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą teismui expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) suteikta teisė ne vien panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą ir perduoti klausimą iš naujo svarstyti kreditorių susirinkimui, o pačiam išspręsti klausimą dėl administravimo išlaidų iš esmės.
  8. Šiuo atveju pažymima, kad vieną kartą apeliacinės instancijos teismas civilinėje byloje Nr. 2-1819-798/2017 jau sudarė sąlygas Unijos kreditorių komitetui įgyvendinti savo kompetenciją ir pačiam priimti nutarimą dėl bankroto administratorės atlyginimo už 2017 m. III ketvirtį dydžio patvirtinimo, tačiau, kaip jau minėta, kreditorių komitetas dėl to priėmė nemotyvuotą ir analogišką panaikintajam nutarimą, kuris yra naikintinas. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas šį klausimą išspręsti iš esmės, jo nebeperduodant iš naujo spręsti kreditorių susirinkimui/kreditorių komitetui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmą kartą nagrinėjant šį klausimą teismų išdėstyti argumentai dėl darbo apimčių sumažėjimo neįrodymo patvirtina, kad teisinga būtų patvirtinti tokį atlyginimo dydį, koks buvo kreditorių patvirtintas ankstesnį ketvirtį, t. y. 2017 m. II ketvirtį. Tačiau apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad kintamos atlyginimo dalies, kuri priklauso nuo kreditorinio reikalavimo tenkinimo dydžio, nustatymas yra nepagrįstas, nes kintamai bankroto administratorės atlyginimo daliai išmokėti yra nustatoma neįgyvendinama sąlyga.
  9. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad Unijos kreditorių komiteto valia ir ankstesniais ketvirčiais buvo tvirtinamas bankroto administratorės atlyginimas, nustatant pastovią ir kintamą (iš esmės priklausančią nuo pasiektų rezultatų) jo dalis, ir bankroto administratorė su tokiais kreditorių komiteto nutarimais sutiko. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks atlyginimo išskaidymas į dalis neprieštarauja ĮBĮ normoms ir bankroto proceso tikslams ar jo dalyvių teisėms ir interesams, nes dėl pastoviosios dalies nustatymo bankroto administratorė gauna tam tikrą atlyginimą, o kita dalis iš esmės priklauso nuo pasiektų rezultatų. Nėra pakankamo pagrindo sutikti su apeliantės argumentu dėl nustatytos sąlygos neįgyvendinamumo tam tikrą ketvirtį, nes nustatant šią sąlygą, nėra žinoma, ar ir kiek kreditorių finansinių reikalavimų gali būti patenkinta būtent tą ketvirtį.
  10. Dėl išdėstytų argumentų atmestinas atskirojo skundo argumentas, kad toks atlyginimas dėl jo kintamosios dalies nustatymo yra negaliojantis, todėl bankroto administratorei UAB „Verslo konsultantai“ už 2017 m. III ketvirtį tvirtinamas iki 24 690 Eur/ketv. arba 8 230 Eur/mėn., įskaitant PVM, atlyginimas, nustatant, kad mėnesio atlyginimą sudaro pastovi ir kintama dalys: a) pastovi atlyginimo dalis sudaro 4 115 Eur/mėn. (įskaitant PVM); b) kintama atlyginimo dalis gali sudaryti ne daugiau kaip 100 proc. nustatytos pastovios dalies (t. y. 4 115 Eur) ir ji apskaičiuojama atsižvelgiant į kreditorinio reikalavimo tenkinimo dydį (Eur); esant 100 proc. rodiklio faktiniam įgyvendinimui (t. y. pervedus 5 500 000 Eur), mokama visa kintama bankroto administratorės atlyginimo dalis; esant mažesniam nei 5 500 000 Eur kreditorinio reikalavimo tenkinimo dydžiui, kintama atlyginimo dalis yra mažinama proporcingai. Atskirajame skunde nėra pateikta kitų teisiškai pagrįstų argumentų, dėl kurių turėtų būti pakeistas ne tik 2017 m. III ketvirčio, tačiau ir 2017 m. IV ketvirčio bei 2018 m. I ketvirčio atlyginimas.
Dėl pareigybių sąrašo patvirtinimo
  1. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl darbuotojų pareigybių Unijos bankroto procese poreikio, netyrė, kokias Unijoje įdarbinti asmenys atlieka funkcijas, nevertino bankroto administratorės skunde dėl 2017 m. gruodžio 22 d. kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo šiuo aspektu išdėstytų motyvų. Iš 2017 m. gruodžio 22 d. kreditorių susirinkimo protokolo matyti, kad bankroto administratorė devintuoju darbotvarkės klausimu prašė 2018 m. I ketvirčiui patvirtinti tokį Unijos darbuotojų pareigybių sąrašą: teisininkas – 2 etatai, paskolų valdymo specialistas – 1 etatas, finansų analitikas – 0,25 etato, vadybininkas – 0,5 etato, asistentas – 1 etatas, o suinteresuotas asmuo pateikė alternatyvų nutarimo projektą, kuris ir buvo priimtas, patvirtinant 1 teisininko etatą ir 0,25 finansų analitiko etato. Taigi išsiskyrė kreditorių ir bankroto administratorės nuomonės dėl teisininko, paskolų valdymo specialisto ir vadybininko darbo poreikio Unijoje.
  2. Kreditorių komitetas ginčijamame nutarime aiškiai pagrindė, kodėl priėmė nutarimą tvirtinti būtent tokį pareigybių sąrašą, nurodydamas, kad parduodamas paskolų portfelis ir tai lems darbo apimčių mažėjimą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad patvirtintas darbuotojų pareigybių sąrašas 2018 m. I ketvirčiui yra adekvatus faktinei bankrutavusios Unijos padėčiai. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija. Kaip jau minėta, paskolų portfelis, kuriam parduoti buvo pasitelktas tarpininkas, buvo parduotas 2018 m. vasario 8 d. Byloje nėra duomenų, kad paskolų portfelio pardavimas ženkliai neįtakojo teisininko, paskolų valdymo specialisto ir vadybininko darbo poreikio sumažėjimo. Apeliantė su skundu nepateikė pakankamų argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų, sudarančių pagrindą spręsti, kad, nepatvirtinus prašomų etatų, Unijos bankroto procesas nevyktų sklandžiai dėl darbuotojų trūkumo. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad apeliantės skundas šioje dalyje nėra pagrįstas.
Dėl procesinės bylos baigties
  1. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo dalis, kuria buvo atmesti skundo reikalavimai panaikinti 2017 m. gruodžio 22 d. Unijos kreditorių komiteto nutarimus, priimtus pirmuoju, antruoju ir aštuntuoju darbotvarkės klausimais, ir dėl jų priimti kitokius sprendimus, neatitinka kreditorių ir bankroto administratorės interesų pusiausvyros, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų reikalavimų, todėl naikinama ir tenkinama iš dalies, nurodytus nutarimus panaikinant ir papildomai patvirtinant 2017 m. II ketvirtį faktiškai patirtas Unijos administravimo išlaidas – 17 706,54 Eur (PVM įskaitytas), papildomai patvirtinant 2017 m. III ketvirtį faktiškai patirtas Unijos administravimo išlaidas – 12 355,11 Eur (PVM įskaitytas), bei patvirtinant bankroto administratorės atlyginimą už 2017 m. III ketvirtį: iki 24 690 Eur/ketv. arba 8 230 Eur/mėn., įskaitant PVM, atlyginimas, nustatant, kad mėnesio atlyginimą sudaro pastovi ir kintama dalys: a) pastovi atlyginimo dalis sudaro 4 115 Eur/mėn. (įskaitant PVM); b) kintama atlyginimo dalis gali sudaryti ne daugiau kaip 100 proc. nustatytos pastovios dalies (t. y. 4 115 Eur) ir ji apskaičiuojama atsižvelgiant į kreditorinio reikalavimo tenkinimo dydį (Eur); esant 100 proc. rodiklio faktiniam įgyvendinimui (t. y. pervedus 5 500 000 Eur), mokama visa kintama bankroto administratorės atlyginimo dalis; esant mažesniam nei 5 500 000 EUR kreditorinio reikalavimo tenkinimo dydžiui, kintama atlyginimo dalis yra mažinama proporcingai. Kita pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atmestos kitos bankroto administratorės skundų dalys, paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

7Teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

8Atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

9Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 27 d. nutartį.

10Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 27 d. nutarties dalį, kuria atmesti atsakovės bankrutavusios kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) Nacionalinės kredito unijos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Verslo konsultantai“ skundo reikalavimai panaikinti 2017 m. gruodžio 22 d. bankrutavusios kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) Nacionalinės kredito unijos kreditorių komiteto nutarimus, priimtus pirmuoju, antruoju ir aštuntuoju darbotvarkės klausimais, ir dėl jų priimti kitokius sprendimus, bei klausimą išspręsti iš esmės – šiuos atsakovės reikalavimus tenkinti iš dalies:

111. panaikinti bankrutavusios kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) Nacionalinės kredito unijos 2017 m. gruodžio 22 d. kreditorių komiteto nutarimus, priimtus pirmuoju, antruoju ir aštuntuoju darbotvarkės klausimais;

122. papildomai patvirtinti 2017 m. II ketvitį faktiškai patirtas bankrutavusios kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) Nacionalinės kredito unijos administravimo išlaidas – 17 706,54 Eur (PVM įskaitytas);

133. papildomai patvirtinti 2017 m. III ketvirtį faktiškai patirtas bankrutavusios kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) Nacionalinės kredito unijos administravimo išlaidas – 12 355,11 Eur (PVM įskaitytas);

144. patvirtinti bankrutavusios kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) Nacionalinės kredito unijos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Verslo konsultantai“ atlyginimą už 2017 m. III ketvirtį:

15iki 24 690 Eur/ketv. arba 8 230 Eur/mėn., įskaitant PVM, atlyginimas, nustatant, kad mėnesio atlyginimą sudaro pastovi ir kintama dalys:

16a) pastovi atlyginimo dalis sudaro 4 115 Eur/mėn. (įskaitant PVM);

17b) kintama atlyginimo dalis gali sudaryti ne daugiau kaip 100 proc. nustatytos pastovios dalies (t. y. 4 115 Eur) ir ji apskaičiuojama atsižvelgiant į kreditorinio reikalavimo tenkinimo dydį (Eur); esant 100 proc. rodiklio faktiniam įgyvendinimui (t. y. pervedus 5 500 000 Eur), mokama visa kintama bankroto administratorės atlyginimo dalis; esant mažesniam nei 5 500 000 Eur kreditorinio reikalavimo tenkinimo dydžiui, kintama atlyginimo dalis yra mažinama proporcingai.

18Kitą Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 27 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai