Byla 2A-319-524/2014
Dėl žalos atlyginimo bei ieškovo apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2013-10-16 sprendimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Erikos Misiūnienės, teisėjų Rimvidos Zubernienės, Almanto Padvelskio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-519-733/2013 pagal ieškovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ieškinį atsakovui L. R. dėl žalos atlyginimo bei ieškovo apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2013-10-16 sprendimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3ieškovas teismo prašė priteisti iš atsakovo 7 028,23 Lt žalos atlyginimo. Nurodė, kad policijoje buvo įregistruotas asmens pranešimas kad 2011 m. naktį iš birželio 2 d. į 3 d. Šilutės r., Rusnės sen., Pakalnės k., jam priklausančioje ganykloje pagrobtas automobilinis akumuliatorius bei elektros aptvaro srovės reguliatorius, padaryta 400 Lt žala. Šilutės rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjas A. S., važiuodamas į Rusnę su kolega A. L., K. L. ir A. K., pastebėjo pilkos spalvos automobilį ,,Audi 100‘‘, kurį apibūdino taip pat ir pranešėjas, šį automobilį persekiojo. Pagrynių kaime automobilis įvažiavo į aklavietę ir sustojo. Išlipęs iš tarnybinio automobilio, A. S. nuėjo prie minėto automobilio. Priėjus prie automobilio iš jo išlipo vairuotojas ir pradėjo bėgti. Išlipusį asmenį L. R. atpažino ir kartu su tyrėju A. K. ėmė vytis per pievą. A. S. bėgdamas užlipo ant kieto daikto ir nikstelėjo dešinės kojos čiurną. 2011-06-08 17 val. 05 min. L. R. sulaikytas ir pristatytas į policijos komisariatą, kaip įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 178 str. 2 dalyje. 2011-06-08 A. S. apie 19 val. 40 min. kreipėsi į gydymo įstaigą dėl kojos sužalojimo. Pareigūnas A. S. buvo nedarbingas nuo 2011-06-09 iki 2011-06-29, nedarbingumo priežastis – nelaimingas atsitikimas tarnyboje, diagnozuotas blauzdinio pėdos sąnario raiščių patempimas. Dėl padaryto sužalojimo ieškovas įstatymo nustatyta tvarka atlygino 7 028,23 Lt žalą nukentėjusiajam policininkui. Kadangi pareigūnas susižalojo dėl atsakovo, kuris nepakluso policijos pareigūnų reikalavimui sustoti, kaltės todėl padarytą žalą turi atlyginti atsakovas.

4Šilutės rajono apylinkės teismas 2013-10-16 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012-04-02 sprendime konstatavo, kad pareigūno A. S. sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, tačiau sutrikdant ją nebuvo nė vienos sąlygos, numatytos Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalyje, kuriose numatyta, kad pareigūnas susižalojo vykdydamas tarnybines pareigas, kai tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje nagrinėjamu atveju yra svarbu įvertinti atsakovo, kuris bėgo nuo pareigūno, veiksmus ir priežastinį ryšį tarp šių veiksmų ir padaryto pareigūnui sužalojimo. Ieškovas pripažino, kad L. R. nepadarė nusikalstamos veikos, kurios pagrindu pareigūnas A. S. vijosi atsakovą, t. y. nors atsakovas ir buvo laikinai sulaikytas, tačiau dėl jo ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nesant jo veikoje nusikaltimo sudėties. Ieškovas teismui nepateikė jokių duomenų apie tai, kad L. R. savo veiksmais (bėgimu ir kt.) būtų kaip nors priešinęsis policijos pareigūnams, nevykdęs jų teisėtų reikalavimų. Ieškovas taip pat nepateikė neabejotinų įrodymų, kad policininkas prieš pradėdamas persekiojimą kaip nors būtų L. R. įspėjęs sustoti, informavęs, kad atsakovą persekioja policijos pareigūnai ar kitais aiškiai išreikštais veiksmais davęs suprasti, kad atsakovas privalo sustoti ir vykdyti policijos pareigūno nurodymus. Vien tokios aplinkybės paminėjimas nėra pakankamas pagrindas konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus. Teismas pažymėjo, kad atsakovas galėjo ir nesuprasti, kad yra persekiojamas policijos pareigūnų, nes, kaip nustatyta iš bylos aplinkybių, pareigūnai buvo civiliai apsirengę, važiavo automobiliu, kuris nebuvo pažymėtas policijos ženklais.

5Apeliaciniu skundu ieškovas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują – ieškinį tenkinti. Nurodo, kad teismas rėmėsi prielaida, kad atsakovas galėjo nesuprasti, kad jį persekioja pareigūnai. Teismas nepasinaudojo iniciatyvos teise kviesti į teismo posėdį liudytojus. Teismas taip pat nevertino raštu pateiktus nukentėjusiojo bei liudytojų (įvykyje dalyvavusių policijos pareigūnų) parodymų – tarnybinių pranešimų, iš kurių matyti, kad policininkai L. R. prisistatė. Pirmosios instancijos teismas neteisingai cituoja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-04-02 sprendimą, kuriame buvo konstatuota, jog pareigūno sužalojimas, susižalojimas arba sveikatos sutrikdymas atitinka Vidaus tarnybos statuto 40 str. 3 dalyje numatytas kompensacijos skyrimo sąlygas. Administracinėje byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad pareigūnas, vykdydamas savo funkcijas, turėjo galimybę imtis kitokių priemonių tam, kad staiga pradėjusį bėgti įtariamąjį sulaikytų kitokiu būdu, t. y. tokiu būdu, kuris būtų leidęs pareigūnui bėgti saugiai ir išvengti sužalojimo.

6Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

7Apeliacinis skundas tenkintinas.

8Apeliantė nepagrįstai apeliaciniame skunde prašo išreikalauti iš Šilutės rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-202-635/2013 medžiagą, nes apeliacinis skundas į Klaipėdos apygardos teismą yra siunčiams su byla. Apeliacinis skundas ir yra paduotas civilinėje byloje Nr. 2-202-635/2013.

9Byloje atsakovas nenuginčijo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-04-02 sprendimu nustatytų faktų, nepateikė įrodymų jiems nuginčyti. Todėl darytina išvada, kad šioje byloje pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą nenuginčyti prejudicinę reikšmę turintys faktai yra pagrindas patenkinti ieškinį šioje byloje. Pagal CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims; tokios aplinkybės yra prejudiciniai faktai. Aiškinant proceso teisės normas dėl prejudicinių faktų taikymo, kasacinio teismo praktikoje laikomasi šių pagrindinių nuostatų: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2008). Taigi būtina sąlyga, teismo sprendimui suteikianti prejudicinio fakto galią, yra jo įsiteisėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-36/2004). Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija pažymi, kad prejudicinę galią turi paminėtoje kitoje byloje faktas, kad buvo panaikinta Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariato 2011m. rugpjūčio 18 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr.30-IS6-30 ,,Dėl A. S. sveikatos sutrikdymo‘‘. Todėl pagal 2008-03-26 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje teisėje prezumpcijos gali būti nuginčijamos tik per įrodinėjimo procesą, nes faktines aplinkybes teismas nustato vertinant įrodymus. Atsakovas šioje byloje nepateikė jokių įrodymų priešingai išvadai nei konstatuota Lietuvos vyriausiajame administracinio teismo 2012-04-02 sprendime, įrodančiame, jog ieškovės darbuotojo A. S. susižalojimo situacija pagal Vidaus tarnybos statuto 40 str. 3 d. kvalifikuotina kaip susižalojimas vykdant tarnybos pareigas, kai tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai. Vykdydama šį sprendimą ieškovė siuntė A .Skuodą CMEK sveikatos sutrikdymo laipsniui nustatyti ir gavusi tokią išvadą priėmė sprendimą išmokėti dviejų vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją, t.y. 6262, 90 Lt , ir 765, 33 Lt draudimo sumą (b.l. 21). Todėl pirmosios instancijos teismas nesant atsakovo įrodymų dėl paminėtos prezumpcijos nuginčijimo, nepagrįstai padarė priešingą išvadą, konstatuodamas, kad sutrikdant ieškovės darbuotojo sveikatą nebuvo nė vienos sąlygos, numatytos Vidaus tarnybos statuto 40 str.3 d. Akivaizdu, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-04-02 sprendimas turi prejudicinę reikšmę turinčio fakto galią šioje byloje, todėl padaryti priešingą išvadą byloje nėra įrodymų. Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 16 str. suteikia policijos pareigūnui teisę, įgyvendinant policijos uždavinius, reikalauti, kad tiesiogiai jam nepavaldūs asmenys vykdytų jo teisėtus nurodymus, o jų nevykdymo ar pasipriešinimo atveju panaudoti prievartą. Šioje byloje įrodyta, kad vykdant tarnybines pareigas buvo persekiojamas automobilis ,,Audi 100‘‘, iš kurio išlipęs atsakovas pradėjo bėgti, o A. S., jį vydamasis patyrė lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymą (b.l.12- 16, 21). Byloje įrodyta, kad atsakovas aktyviais veiksmais vengė sulaikymo, nevykdė policininko teisėto nurodymo, todėl pažeidė paminėto įstatymo nustatytą pareigą. Tokie atsakovo veiksmai negali būti laikomi teisėtais CT prasme nepriklausomai nuo tolesnių pasekmių atsakovui baudžiamajame procese. Deliktinės civilinės atsakomybės pagrindinės taisyklės suformuluotos CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios įstatyme įtvirtintos rūpestingumo pareigos pažeidimas suponuoja deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 14 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-104/2004; 2009 m. birželio 26 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-304/2009). Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Akivaizdu, kad paminėti atsakovo veiksmai- bėgimas nuo policijos pareigūno - buvo susiję priežastiniu ryšiu su pasekmėmis atsakovui, t. y. padaryta žala. CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatas. Taigi padaryta žala turi būti asmens kaltų veiksmų rezultatas, šioje byloje įrodyta, kad atsakovas vengė sulaikymo, nevykdė teisėto policijos pareigūno nurodymo ir dėl to ieškovės darbuotojas susižalojo koją, t. y. buvo sužalota jo sveikata.

10Byloje įrodyta, kad ieškovė išmokėjo policininkui paminėtą sumą, todėl įgijo regreso teisę į kaltąjį dėl žalos padarymo asmeniui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad, sprendžiant klausimą dėl policijos įstaigų regreso tvarka pareikštų reikalavimų dėl išmokėtų draudimo išmokų, kai pareigūnas yra sužalojamas tarnybos metu (išskyrus nedraudžiamuosius įvykius), ar kompensacijas – tik tais atvejais, kai pareigūnas yra sužalojamas (susižaloja) tarnybinių pareigų vykdymo metu, jei tarnybinių pareigų vykdymas susijęs su padidėjusiu pavojumi pareigūnų gyvybei ar sveikatai, jo sveikata yra sutrikdoma dėl tarnybinių pareigų vykdymo ar pareigūno statuso, turi būti remiamasi jo pateiktais išaiškinimais, kad žalą atlyginęs asmuo įstatymo pagrindu perima pradinio kreditoriaus (nukentėjusiojo) teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2012). CK 6.280 straipsnio bei Vyriausybės 1991-12-05 nutarimu Nr. 530 patvirtintų Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų 26 punkto pagrindu ieškovė įgijo regreso teisę reikalauti išmokėtų sumų iš kalto asmens, sužalojusio pareigūną. Konstitucinis Teismas 2012-04-18 nutarimu nusprendė, jog Vyriausybės 1991-12-05 nutarimu Nr. 530 patvirtintų Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus arba jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų 26 punktas tiek, kiek jame nustatyta, kad policijos įstaigos, išmokėjusios draudimo sumas ir kompensacijas, įgyja reikalavimo (regreso) teisę į žalą padariusius juridinius ir fizinius asmenis CK nustatyta tvarka, neprieštarauja Konstitucijai. Konstitucinio Teismo nuomone, regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisė į žalą padariusį asmenį yra nustatyta įstatyme - Civiliniame kodekse. .Vadovaujantis CK 6.280 straipsnio 1 dalimi atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalos asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Šioje byloje susiklosčiusi dėl tarnybos nukentėjusiems policijos darbuotojams iš valstybės lėšų mokamų kompensacijų sistema laikytina valstybinio socialinio draudimo rūšimi (LAT 2008-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-496/2008). Vadovaujantis LAT suformuota praktika analogiškose bylose, nukentėjusiems eismo įvykio metu pareigūnams padarytą žalą kompensavus iš valstybės biudžeto alternatyviu žalos kompensavimo būdu, nustatytu Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalies 7 punkte, ieškovė, kaip išmoką išmokėjusi socialinio draudimo įstaiga, turi teisę reikalauti atlyginti žalą iš atsakingo už žalą asmens.

11Įvertinus paminėtus motyvus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė ir išaiškino materialines teisės normas, todėl skundžiamas teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo ieškinys tenkintinas (CPK 326 str. 2p.).

12Iš atsakovo priteistini 210, 84 Lt žyminio mokesčio valstybei pirmosios instancijos teisme ir 210, 84 Lt žyminio mokesčio valstybei paduodant apeliacinį skundą ( CPK 83 str. 1d. 5p., 96 str.1d., 93 str. 1d., 3d.).

13Kolegija, vadovaudamasi CPK 325–333 str.,

Nutarė

14Šilutės rajono apylinkės teismo 2013-10-16 sprendimą panaikinti ir ieškinį patenkinti. Priteisti Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iš L. R. 7028,23 Lt žalos atlyginimo.

15Priteisti iš L. R. 421, 68 Lt žyminio mokesčio valstybei.

Proceso dalyviai
Ryšiai