Byla 2S-2207-480/2016
Dėl skolos priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė,

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo J. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-20404-475/2016 pagal ieškovų I. D., M. D. ir M. A. (P.) ieškinį atsakovui J. B. dėl skolos priteisimo.

3Teismas

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami: priteisti iš atsakovo J. B. solidariai ieškovams I. D. ir M. D. 12 846,63 Eur buto, esančio ( - ), trūkumams pašalinti; priteisti iš atsakovo ieškovei M. A. (P.) 12 846,63 Eur buto, esančio ( - ), trūkumams pašalinti. Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovai prašė ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, esantį( - ), ir gyvenamąjį namą, esantį( - ). Ieškovai nurodė, kad 2014 m. kovo 21 d. pirkimo–pardavimo sutartimis iš atsakovo nusipirko butus, abu butai yra viename kotedžo tipo pastate. Atsakovas yra pastato statytojas. Ieškovai negali normaliai gyventi jo nekokybiškai pastatytame ir ieškovams parduotame name, todėl reikalauja kad atsakovas atlygintų jiems išlaidas namo trūkumams pašalinti pagal teismo eksperto sudarytą objekto ( - ), dviejų butų gyv. namo lokalinę sąmatą. Atsakovas elgiasi nesąžiningai, nesutinka pašalinti trūkumus ir atlyginti išlaidų už trūkumų pašalinimą, nors buvo bandoma ginčą spręsti taikiai. Ieškinys yra turtinio pobūdžio ir pakankamai didelis, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Kauno apylinkės teismas 2016 m. liepos 28 d. nutartimi ieškovų prašymą tenkino; ieškovų I. D., M. D. ir M. A. reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštą atsakovo J. B. nekilnojamajam turtui ne didesnei kaip 25 693,00 Eur sumai, o jo nesant ar esant nepakankamai, piniginėms lėšoms ne didesnei kaip 25 693,00 Eur sumai, priklausančioms atsakovui ir esančioms pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant disponuoti atsakovui priklausančiomis piniginėmis lėšomis, tačiau leidžiant iš šių piniginių lėšų atsiskaityti su ieškovais bei paliekant lėšų atsakovo pragyvenimui.
  2. Teismas nurodė, kad pareikštas reikalavimas yra turtinio pobūdžio, skolos suma fiziniam asmeniui yra laikytina didele. Atsakovas gera valia trūkumų šalinimo išlaidų ieškovams neatlygina. Atsižvelgęs į aplinkybių visumą, teismas sprendė, kad ieškovų nurodytos aplinkybės tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir laikinųjų apsaugos priemonių nesiėmus, procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti negalimas. Ieškovai prašė taikyti areštą konkrečiam atsakovo nekilnojamajam turtui, tačiau nepateikė įrodymų, kad prašomas areštuoti turtas priklauso atsakovui nuosavybės teise, todėl teismas sprendė, kad areštas taikomas nenurodant konkretaus atsakovo turto.
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
  1. Atskiruoju skundu atsakovas J. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 28 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - atmesti ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas skundžiamą nutartį priėmė nepagrįstai, visiškai neįsigilinęs į bylos medžiagą ir ten nurodomas aplinkybes, nevertino ieškovų pareikšto ieškinio tikėtino pagrįstumo, ar yra tikimybė, jog bus priimtas ieškovams palankus sprendimas.
    2. Ieškovai nepateikė jokių objektyvių duomenų ir įrodymų, išskyrus ieškovų deklaratyvius bei spekuliatyvius teiginius, kurie leistų manyti, kad atsakovas gali bandyti perleisti ar paslėpti jam priklausantį turtą, taip bandydamas išvengti negatyvių padarinių jeigu ieškinys būtų patenkintas. Todėl nebuvo įrodyti pagrindai ir aplinkybės būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
    3. Teismas nutartyje daro išvadą, kad pareikštas reikalavimas yra turtinio pobūdžio, skolos suma fiziniam asmeniui yra laikytina didele, atsakovas gera valia trūkumų šalinimo išlaidų ieškovams neatlygina, todėl ieškovai turi pagrindų prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo turtui. Tačiau objektyvių duomenų, kurių pagrindu teismas padarė tokią išvadą nutartyje nepateikta, todėl teismo nutartis yra nepagrįsta, nemotyvuota.
    4. Ieškovai turėjo įrodyti pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, po ko atsakovas į jų argumentus galėtų motyvuotai atsikirsti. Patys ieškovai kartu su ieškiniu pateikė į bylą įrodymų, jog atsakovas turi pakankamai turto, atsakovas užsiima nekilnojamojo turto vystymu, todėl ieškovų teiginiai dėl pagrindų taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra deklaratyvaus pobūdžio, kurių tikslas yra „paspausti“ byloje atsakovą.
    5. Ieškovai nepateikė patirtos žalos fakto įrodymų, galimai galima žala ar tikėtina materiali žala ateityje nėra pagrindas materialiam reikalavimui, nes faktas nėra įvykęs. Ieškinyje neįrodinėjamos atsakovo civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos, neaiški kiekvieno iš ieškovo įsigyto daikto trūkumų apimtis, ieškovų pateikta sąmata, iš kurios kildinamas pareikštas reikalavimas, yra sudaryta preliminariai remiantis neaišku kokia informacine apskaitos programa, įkalkuliuojant į sąmatą visą eilę papildomų darbų kurių atlikimas neturi nieko bendro su ieškovų deklaruojamais daikto trūkumais.
    6. Atsakovas su rangovais, siekdamas objektyviai nustatyti pareikštų pretenzijų pagrįstumą, siekė jog objekte būtų padaryta ekspertizė, tačiau ieškovai nors ir deklaravo, jog sutinka su ekspertize, tačiau taip ir nesudarė galimybių įleisti į objektą atsakovo pasitelktų ekspertų. Ieškovai iš atsakovo įsigijo nebaigtą statybą ir objektą baigė savo rizika ir atsakomybe. Atsakovas negali būti ir nėra atsakingas už ieškovų pasitelktus asmenis, kurie vykdė darbus, todėl siekiant atsakovo atsakomybės, turi būti įrodyta atsakovo neteisėti veiksmai, kaltė, priežastinis ryšys ir žala.
  2. Ieškovai I. D., M. D. ir M. A. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 28 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos argumentus:
    1. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismas neįvertino, ar yra tikimybė, jog bus priimtas ieškovams palankus sprendimas. Teismo nutartyje aiškiai nurodyta, kad ieškovų nurodytos aplinkybės tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą
    2. Ieškovai pagrindė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodė, kad atsakovo advokatas telefoninio pokalbio metu tvirtino, kad net ieškovams ir prisiteisus iš atsakovo namo trūkumų pašalinimo lėšas, ieškovai neatgaus priteistų pinigų, nes atsakovas neturi jokio turto. Be to, į bylą yra pateikti įrodymai, kad atsakovas skubiai nori parduoti savo nekilnojamąjį turtą.
    3. Nesuprantamas atsakovo atskirajame skunde pareikštas noras ieškinį nagrinėti vos ne iš esmės. Nepagrįstas atsakovo tvirtinimas, kad ieškovai nori iš jo pasipelnyti, kad jo pasamdytiems rangovams privalėjo įrodinėti jų atliktų darbų trūkumus. Tik dėl atsakovo elgesio, jo noro atsakomybę dėl kotedžo trūkumų perkelti J. B. pasamdytiems rangovams ir kilo šis ginčas.

5Teismas

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
  2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovo turtui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
  3. Civilinio proceso kodekso (CPK) 144 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti ieškinio reikalavimų, kurie galimai bus patenkinti galutiniu teismo sprendimu, įvykdymą. Taigi, įstatymas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nustato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1499/2014, 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1162-241/2015).
  4. Apelianto atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo galimybės priimti / nepriimti ieškovams palankų teismo sprendimą, t. y. nevertino ieškovų pareikštų reikalavimų pagrįstumo, atmestini kaip nepagrįsti.
  5. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra nurodoma, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014).
  6. Šiuo atveju apelianto atskirajame skunde nurodyti argumentai dėl būtinų sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei kilti, daikto trūkumų apimties, sąmatos pagrįstumo, žalos sumos, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra susiję su bylos išnagrinėjimu iš esmės – atsakovo bei ieškovų pateiktų įrodymų detaliu ir išsamiu vertinimu. Kaip minėta, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, atliekamas tik preliminarus ieškovo pareikšto reikalavimo vertinimas, kurio tikslas yra teismo įsitikimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Nagrinėjamu atveju, ieškovai pareiškė ieškinį atsakovui, kaip dvibučio namo statytojui, prašydami priteisti iš atsakovo nekokybiškai pastatyto namo trūkumų šalinimo išlaidas, kadangi atsakovas pardavė ieškovams netinkamos kokybės daiktą (butus). Ieškovai nurodė, kad butai neatitinka statybos techninių reikalavimų ir jų neįmanoma eksploatuoti pagal paskirtį. Ieškovai ieškinį grindžia defektiniais aktais, ekspertinio tyrimo aktu, išvada ir kt. įrodymais. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, preliminariai vertinant ieškinio reikalavimų pagrįstumą bei prie ieškinio pateiktus duomenis, negalima daryti išvados, kad ieškovams palankus teismo sprendimas negalės būti priimtas. Tokią išvadą skundžiamoje nutartyje padarė ir pirmosios instancijos teismas. Nustatęs, kad ieškovų ieškinys nėra akivaizdžiai nepagrįstas, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą svarstyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą.
  7. Antra būtina sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad ieškovai neįrodė pagrindų ir aplinkybių, būtinų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui: nepateikė jokių objektyvių duomenų, jog atsakovas gali bandyti perleisti ar paslėpti jam priklausantį turtą; pačių ieškovų pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovas užsiima nekilnojamojo turto vystymu, turi pakankamai turto, todėl nėra grėsmės teismo sprendimo įvykdymui. Apeliacinės instancijos teismas su šiais atskirojo skundo argumentais nesutinka.
  8. Pagal susiformavusią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką tuo atveju, kai tarp bylos šalių vyksta turtinio pobūdžio ginčas, vien didelė ieškinio suma sudaro pagrindą preziumuoti, kad kilo reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis 2011 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-658/2011, 2011 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-152/2011 ir kt.). Tačiau ši prezumpcija nėra absoliuti. Teismas kiekvienu atveju turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgti į konkretaus atsakovo finansines galimybes ir nustatyti, ar tokio atsakovo atžvilgiu ieškinio reikalavimo suma laikytina didele (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-138-186/2015).
  9. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šalys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Įrodinėjimo pareigą civiliniame procese turi proceso šalys, o ne teismas. Ieškovui tenka laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės pagrindimo pareiga, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovas turi pateikti tiek įrodymų, kad teismui pakaktų įvertinti, ar egzistuoja preliminari grėsmė, jog teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys negalimas, neapribojus atsakovo galimybių disponuoti jo turimu turtu. Atsakovas privalo pateikti jo gerą finansinę padėtį patvirtinančius įrodymus ir paneigti prezumpciją tuo atveju, kai teismas pritaiko areštą (laikinąsias apsaugos priemones) ir atsakovas siekia šių laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1118/2014).
  10. Nagrinėjamu atveju, ieškovai prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindė aplinkybėmis, kad pareikštas reikalavimas yra turtinio pobūdžio, ieškinio suma yra didelė, taip pat, kad atsakovas nutarė skubiai parduoti jam priklausantį turtą, pateikė minėtas aplinkybes patvirtinančius įrodymus (nekilnojamojo turto pardavimo skelbimus) (CPK 178 str.). Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, sprendė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti negalimas. Apeliantas, siekdamas įrodyti, kad nėra grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, todėl laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos nepagrįstai, nepateikė jokių duomenų savo gerai turtinei padėčiai pagrįsti, be to iš esmės ir neginčijo aplinkybės, jog pareikšto reikalavimo suma jam yra didelė. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad egzistuojant grėsmei būsimo, galimai ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymui, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, yra pagrįsta ir teisėta, ją naikinti nėra pagrindo.
  11. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantu, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra nemotyvuota. Pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai yra glausti, tačiau nėra pagrindo daryti išvadą, kad nutartis yra be motyvų. Pirmosios instancijos teismas nutartyje pasisakė dėl įstatyme nustatytų privalomų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, tyrė ir vertino ieškovų ieškinyje nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, teismo nutartį motyvavo, išvadas pagrindė faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nutartis atitinka CPK 291 straipsnio reikalavimus, todėl šis atskirojo skundo argumentas atmestinas.
  12. Apeliacinės instancijos teismo aukščiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisingam išsprendimui, todėl teismas dėl jų nepasisako.
  13. Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas procesinės teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, nepažeidė, todėl keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 28 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

6Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

7Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

8Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Ryšiai