Byla 1A-775-508-2013
Dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 21 d. nuosprendžio, kuriuo

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Egidijaus Jono Grigaravičiaus, teisėjų Algirdo Jaliniausko ir Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Jūratei Vaškevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Laimai Bereikaitei, nuteistajam T. L., nuteistojo gynėjui advokatui Andriui Neverai, nukentėjusiojo G. A. atstovui advokatui Mindaugui Šeškauskiui,

2teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal prokurorės Laimos Bereikaitės apeliacinį skundą ir nukentėjusiojo G. A. atstovo advokato Mindaugo Šeškauskio apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 21 d. nuosprendžio, kuriuo

3T. L. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 182 str. 1 d. (dvi nusikalstamos veikos) ir 182 str. 2 d. bei nuteistas: pagal LR BK 182 str. 1 d. (H. B. turto įgijimas apgaule) – 9 (devyniems) mėnesiams laisvės apribojimo, įpareigojant T. L. per 1 (vienerius) metus ir 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti ¼ dalį nusikalstama veika padarytos žalos – 4500 litų; pagal LR BK 182 str. 1 d. (A. P. turto įgijimas apgaule) - 6 (šešiems) mėnesiams laisvės apribojimo, įpareigojant T. L. per 1 (vienerius) metus ir 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti ¼ dalį nusikalstimu A. P. padarytos žalos – 2250 litų; pagal LR BK 182 str. 2 d., pritaikius LR BK 54 str. 3 d. (G. A. turto įgijimas apgaule) – 2 (dvejiems) metams laisvės apribojimo, įpareigojant T. L. dirbti ir per 1 (vienerius) metus ir 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti 1/8 dalį nusikaltimu G. A. padarytos žalos – 12500 litų. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 4, 7 d galutinė subendrinta bausmė paskirta 2 (dvejus) metus laisvės apribojimo, įpareigojant T. L. dirbti ir per 1 (vienerius) metus ir 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti dalį nukentėjusiesiems padarytos žalos: H. B. 4500 litų, A. P. 2250 litų, G. A. 12500 litų. Į bausmės laiką, vadovaujantis LR BK 66 str., 65 str. 1 d. b. įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2012 gruodžio 1 d. iki 2013 m. vasario 28 d. G. A. civilinis ieškinys atmestas.

4Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartimi T. L. byla dalyje kaltinant jį nusikaltimu, numatytu LR BK 182 str. 2 d. dėl sukčiavimo G. V. atžvilgiu atskirta į atskirą bylą ir perduota Kauno apylinkės prokurorui kaltinamojo akto pažeidimams pašalinti. Pažeidimams pašalinti nustatytas 3 (trijų) mėnesių terminas, šio termino pradžią skaičiuojant nuo nutarties įsiteisėjimo dienos. Ši nutartis neapskųsta.

5Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

6T. L. nuteistas už tai, kad 2009-02-19, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, adresu ( - ), Kaune, turėdamas tikslą savo naudai apgaule įgyti svetimą turtą, suklaidindamas G. A. apie savo finansinę būklę – paveldimus iš tėvo žemės sklypą, restoraną Vilniuje bei kitą nekilnojamąjį turtą, dėl kurių tvarkosi dokumentus, nors realiai teisių į minėtą turtą neturėjo, bei nuslėpdamas apie jau turimus finansinius įsipareigojimus kitiems kreditoriams, nurodydamas, kad iš tėvo paveldėtam kavos verslui reikalinga 100 000 litų paskola, pasiskolino iš G. A. 100 000 litų, pasirašydamas neprotestuotiną vekselį, nurodydamas, kad pinigus grąžins iki 2009 05 19, tačiau pinigų negrąžino, tokiu būdu apgaule įgijo G. A. priklausančius 100 000 litų, tuo padarydamas G. A. 100 000 litų turtinę žalą.

7Taip pat jis laikotarpyje nuo 2009 m. birželio mėnesio iki 2009 m. gruodžio mėnesio, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, įvairiose vietose Kauno mieste, siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, suklaidindamas nukentėjusįjį apie savo finansinę būklę – paveldimus iš tėvo žemės sklypą bei kitą nekilnojamąjį turtą, dėl kurių tvarkosi dokumentus, nors realiai teisių į minėtą turtą neturėjo, bei nuslėpdamas apie jau turimus finansinius įsipareigojimus kitiems kreditoriams, pasiskolino iš A. P. 9 000 litų, pasirašydamas neprotestuotiną vekselį 22800 litų sumai (įskaitant palūkanas), nurodydamas, kad pinigus grąžins iki 2010-06-01, tačiau pinigų iki šiol negrąžino, tokiu būdu apgaule įgijo A. P. priklausančius 9 000 litų, tuo padarydamas A. P. 9 000 Lt turtinę žalą.

8Be to, jis, laikotarpyje nuo 2008 metų iki 2010 metų, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, adresu ( - ), Neveronys, Kauno r., siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, suklaidindamas nukentėjusįjį apie savo finansine būklę – paveldimus iš tėvo žemės sklypą, bei kitą nekilnojamąjį turtą, dėl kurių tvarkosi dokumentus, nors realiai teisių į minėtą turtą neturėjo, bei nuslėpdamas apie jau turimus finansinius įsipareigojimus kitiems kreditoriams, nurodydamas, kad verslo projektams, tai yra dėl jo tėvo restorano bei verslui su bendrove „R. B." reikalinga paskola, per kelis kartus pasiskolino iš H. B. 18 000 litų, kiekvieną kartą surašydamas naują neprotestuotiną vekselį bendros skolos sumai, o prieš tai buvusios skolos vekselį pasiimdamas iš kreditoriaus H. B., 2010-01-15 pasirašė galutinį neprotestuotiną vekselį bendrai skolai - 19000 litų sumai, kurią sudarė 18 000 litų skola ir 1000 litų palūkanos, nurodydamas, kad pinigus grąžins iki 2010-01-25, tačiau pinigų iki Šiol negrąžino, tokiu būdu apgaule įgijo H. B. priklausančius 18 000 litų, tuo padarydamas H. B. 18 000 Lt turtinę žalą.

9Apeliaciniu skundu Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorė Laima Bereikaitė prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2013-06-21 nuosprendį, nes teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir neteisingai paskyrė bausmę. Prokurorė prašo T. L. paskirti pagal LR BK 182 str. 1 d. (H. B. turto įgijimas apgaule) - 60 parų arešto; pagal LR BK 182 str. 1 d. (A. P. turto įgijimas apgaule) - 60 parų arešto; pagal LR BK 182 str. 2 d. (G. A. turto įgijimas apgaule) - 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 4 d, 65 str. 1 d., galutinę subendrintą bausmę paskirti 1 (vienerius) metus 8 mėnesius laisvės atėmimo, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką, vadovaujantis LR BK 66 str., 65 str. 1 d., įskaityti laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2012 gruodžio 1 d. iki 2013 m. vasario 28 d.

10Teismas nepagrįstai T. L. taikė BK 54 str. 3 d. nuostatas ir neteisingai paskyrė per švelnią bausmę. Taikant BK 54 str. 3 d., turi būti nustatytas aiškus prieštaravimas teisingumo principui. Tik esant neabejotiniems, neginčitiniems ir pagrįstiems motyvams gali būti numatoma paskirti švelnesnę bausmę už numatytą sankcijoje. Prokurorė nesutinka, kad nuteistąjį nuosprendyje išdėstyti apibūdinantys duomenys, gali būti įvardijami kaip išskirtiniai. Ta aplinkybė, kad T. L. nusikalto pirmą kartą, nėra pagrindas taikyti jo atžvilgiu švelnesnę bausmę, nes įstatymų leidėjas, numatydamas BK 182 str. 2 d. sankciją, dispozicijoje nenustato reikalavimo veiksmų pakartotinumui, todėl net ir vieną kartą atlikta neteisėta veika, numatyta BK 182 str. 2 d., sukelia baudžiamąją atsakomybę, už kurią numatyta tik laisvės atėmimo bausmė. Be to, nors T. L. teisiamas pirmą kartą, tačiau jis teisiamas už tris sukčiavimo nusikaltimus.

11Prokurorė nesutinka su teismo motyvu, kad taikyti BK 54 str. 3 d., leidžia T. L. postkriminalinis elgesys, nes nuo veikų padarymo praėjo daugiau kaip ketveri metai, duomenų, kad po nusikaltimų, kuriais kaltinamas šioje byloje būtų padaręs naujus nusikaltimus, nėra, kas rodo, kad kaltinamojo asmenybės pavojingumas nėra didelis. Prokurorė pažymi, kad šis teismo motyvas nepagrįstas, kadangi paskutinė T. L. veika buvo įvykdyta 2010 metais (sukčiavimas H. B. atžvilgiu), o ikiteisminis tyrimas T. L. atžvilgiu pradėtas 2010-09-21. Taigi pradėtas ikiteisminis tyrimas galimai ir lėmė tai, kad T. L. daugiau nenusikalto. Be to, T. L. asmenybės pavojingumą rodo tai, kad jis neigia padaręs nusikalstamas veikas, dėl įvykdytų nusikaltimų nesigaili, slėpėsi nuo ikiteisminio tyrimo pareigūno bei teismo, dėl ko jam buvo paskelbta paieška ir taikyta kardomoji priemonė suėmimas. Tai, kad nuteistasis yra vienintelis D. L. sūnus, o ji yra pensininkė, gaunanti nedidelę senatvės pensiją, jai diagnozuota įgimta širdies yda, taip pat nėra pagrindo, nes nuteistasis motinos D. L. neišlaiko, priešingai, D. L. sumokėjo dalį sūnaus skolos, t.y. 2011-01-17 pervedė G. A. 2500 litų. Taip pat nepagrįstas ir teiginys, kad iki nusikaltimų T. L. finansiškai rėmė jo tėvas A. L., nes jis mirė 2008-06-28, t.y. dar prieš paskolų iš G. A., H. B. ir A. P. gavimą, be to mirus tėvui, T. L., žinodamas, kad niekas nepadės, iš Nord banko 2008m. spalio mėnesį pasiėmė dar vieną paskolą 40000 litų, kas rodo jo piktybiškumą ir visišką atsakomybės jausmo nebuvimą.

12Byloje nėra jokių išimtinių aplinkybių, kurios mažintų nuteistojo T. L. padaryto nusikaltimo ar jo asmenybės pavojingumą tiek, kad BK 182 str. 2 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Kadangi BK 182 str. 2 numatyta tik laisvės atėmimo bausmė, skirti T. L. laisvės apribojimo bausmę dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 str. 1 d. su įpareigojimais atlyginti nukentėjusiesiems dalį žalos, netikslinga, kadangi šis įpareigojimas liktų neįvykdytas.

13Nukentėjusiojo G. A. atstovas advokatas Mindaugas Šeškauskis apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 21 d. nuosprendį, paskiriant nuteistajam T. L. LR BK 182 str. 2 d. sankcijos ribose numatytą bausmę, susijusią su realiu terminuotu laisvės atėmimu.

14Apeliantas nurodo, kad skirdamas T. L. bausmę Kauno apylinkės teismas nesilaikė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, nepagrįstai ir netinkamai pritaikė LR BK 54 str. 3 d. nuostatas, nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, ko pasėkoje, pažeidžiant baudžiamojo įstatymo nuostatas, kaltinamajam buvo paskirta akivaizdžiai neteisinga ir per švelni bausmė (LR BPK 328 str. 1 ir 2 p.).

15LR BK 54 str. 3 d. nuostatos, vadovaujantis Lietuvos teismų praktika paprastai taikytinos tik tada, kai byloje nustatomos išimtinės aplinkybės, iš esmės mažinančios kaltininko padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinė byla Nr. 2K-508/2007). Teismai, švelnindami bausmę BK 54 str. 3 d. pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą, aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą" 3.1.13 punktas; kasacinės nutartys Nr. 2K-123/2008, 2K-189/2008, 2K-251/2008, 2K-39/2009, 2K-84/2009, 2K-105/2009, 2K-152/2009, 2K-3/2010 ir kt). Tokia teismų išvada paprastai darytina tik tuomet, kai nustatomos išimtinės aplinkybės, rodančios žymiai mažesnį kaltininko padarytos nusikalstamos veikos ir jo asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys Nr. 2K-123/2008, 2K-189/2008, 2K-152/2009, 2K-3/2010, 2K-128/2011, 2K-336/2011).

16LR BK 182 str. 2 d. numatytas nusikaltimas yra priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai, už kurį numatyta iki 8 metų laisvės atėmimo bausmė, nusikaltimas padarytas tyčia ir dėl savanaudiškų paskatų, tačiau šių aplinkybių teismas neįvertino ir į jas neatsižvelgė. Skirdamas švelnesnę negu straipsnio sankcijoje numatytą už nusikaltimą bausmę, nuosprendyje tik deklaratyviai nurodyta, jog paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, ji neatitiktų padarytos nusikalstamos veikos sunkumo ir kaltininko asmenybės, prieštarautų teisingumo principui. Apeliaciniame skunde nurodo, kad taikydamas LR BK 54 str. 3 d. teismas iš viso nenurodė, kokios yra išimtinės aplinkybės, ar kokia unikali teisinė ar socialinė situacija, rodanti, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos įgyvendinti teisingumą ir paskirti teisingą bausmę, taip nukrypdamas nuo Lietuvos teismų suformuotos praktikos (kasacinės nutartys Nr. 2K-123/2008, 2K-189/2008, 2K-251/2008, 2K-39/2009, 2K-84/2009, 2K-105/2009, 2K-152/2009, 2K-3/2010 ir kt.). Apylinkės klaidingai vertino, kad kaltininko asmenybę ir šeiminę padėtį apibūdinančios aplinkybės tariamai patvirtina, kad kaltinamojo asmenybės pavojingumas nėra didelis. Tačiau, apelianto nuomone jos tik rodo, kad nuteistasis yra tipiška asmenybė, tipiško visuomenei pavojingumo laipsnio, jos niekaip neįrodo žymiai mažesnio kaltininko padarytos nusikalstamos veikos ir jo asmenybės pavojingumo, todėl tokios įprastos kaltinamojo asmenybę apibūdinančios aplinkybės negalėjo būti pagrindu kaltinamajam skirti švelnesnę bausmę už padarytą sunkų BK 182 str. 2 d. nusikaltimą.

17Teismas neatsižvelgė ir tinkamai neįvertino kaltinamojo T. L. kaltės, tyčios rūšies, nusikalstamos veikos motyvų ir tikslų, nors įstatymas reikalauja į tai atsižvelgti. LR BK 54 str. 2 d. 2 - 3 p. nuostatos teismų praktikoje suprantamos kaip imperatyvas nustatyti, kokia kaltės forma ir konkrečios tyčios rūšimi padaryta nusikalstama veika, kokios buvo kaltininko vidinės paskatos nulėmusios nusikalstamų veikų padarymą, kaltininko siekius objektyvios tikrovės pasikeitimus (LAT 2007 m. gruodžio mėn. 1 d. Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54 - 64 str.) apžvalga Nr.27-2, 4 - 5 p.). Apylinkės teismas teisingai nurodė, kad T. L. nedirbdamas, negaudamas pajamų, turėdamas didžiulius įsiskolinimus bankui ir kitiems kreditoriams - skolindamasis dideles pinigų sumas ir žadėdamas jas grąžinti per itin trumpą laikotarpį veikė tyčine kaltės forma ir suprato, kad apgaule suklaidina nukentėjusiuosius ir neteisėtai ir neatlygintinai savo naudai įgyja turtą. T. L. numatė, kad dėl jį neteisėtai praturtinančios veikos nukentėjusiesiems atsiras turtinė žala ir norėjo tokių padarinių. Teismas padarė teisingą išvadą, kad T. L. suklaidinęs nukentėjusiuosius apgaule įgijo svetimą turtą - H. B., A. P. ir G. A. pinigus ir padarė nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas. T. L. tyčią negrąžinti skolų įrodo ir labai trumpas vekseliuose nurodytas grąžinimo terminas. Tačiau, motyvuodamas skiriamą bausmę, teismas šių aplinkybių tinkamai neįvertino, apsiribojo tik deklaratyviu teiginiu, kad nusikaltimas padarytas tyčia ir dėl savanaudiškų paskatų.

18Pirmosios instancijos teismas nevertino ir to, kad ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis vengė atvykti į apklausas, teismo metu - į posėdžius, slapstėsi nuo teisėsaugos pareigūnų, nebendradarbiavo, tiriant nusikalstamas veikas ir aiškinantis byloje tiesą. Skiriant bausmes, neatsižvelgta ir į tai, kad nuteistasis T. L. savo kaltės nepripažino, ginčijo padarytą žalą, siekdamas ją sumažinti, nors jo parodymai dėl žalos dydžio buvo paneigti ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teismo įvertintais įrodymais. Visos šios aplinkybės taip pat leidžia padaryti išvadą, kad nebuvo pagrindo T. L. skirti švelnesnę nei straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą, numatytą bausmę.

19Kauno apylinkės teismas, skirdamas bausmę taip pat neatsižvelgė į visus bausmės tikslus, dėl ko buvo pažeistos LR BK 41 str. 2 d. nuostatos. Nuteistasis T. L. dėl jam paskirtos bausmės iš esmės jokių realių apsunkinimų nepatyrė - nuosprendžio paskelbimo metu jis jau dirbo, iš jo jau buvo priverstinai išieškomos skolos nukentėjusiesiems, tačiau jokių lėšų nukentėjusieji iš antstolių iki šiol nėra gavę, todėl teismo įpareigojimas atlyginti nukentėjusiesiems žalą nesukėlė kaltinamajam jokių papildomų teisinių pasekmių. Be to, atsižvelgiant į nuteistojo šiuo metu gaunamas pajamas (1500 Lt iš UAB „R. G.") ir į visus T. L. kreditorinius įsiskolinimus, kurių kaltinamasis akivaizdžiai negalės atlyginti, tikėtina, kad jis toliau galės laisvai skolintis, imtis nepelningų sandorių ir taip toliau didinti savo įsiskolinimų naštą. Taigi darytina išvada, kad T. L. paskirta bausmė nėra pakankamai drausminanti ir sudaranti sąlygas pasitaisyti, užkertanti kelią naujų nusikalstamų veikų padarymui.

20Apeliaciniame skunde pažymima, kad teismas, skirdamas švelnesnę bausmę, taip pat deramai neatsižvelgė ir į nukentėjusiojo G. A. interesus. Nuo nusikaltimo nukentėjusių asmenų teisėtų interesų suvokimas ir siekis juos saugoti bei baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis ginti yra labai svarbu, todėl bausmė laikytina teisinga tik tokiu atveju, kai ją skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiama prioritetinė reikšmė.

21Teisėjų kolegija, išklausius teisėjo pranešimą, prokurorės ir nukentėjusiojo G. A. atstovo advokato Mindaugo Šeškauskio, prašiusių apeliacinius skundus tenkinti juose išdėstytais motyvais, nuteistajam T. L. ir jo gynėjui advokatui Andriui Neverai prašius apeliacinius skundus atmesti, sprendžia, jog prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, nukentėjusiojo atstovo apeliacinis skundas tenkintinas pilnai, Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 21 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo - BK 54 str. 3 d. ir pasėkoje neteisingai paskirtos bausmės (BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 2 p.).

22Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, išsamiai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas ir pagrįstai kvalifikavo T. L. nusikalstamas veikas pagal LR BK 182 str. 1 d. ir 182 str. 2 d. Esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nenustatyta.

23Apeliantai skundais prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo nuosprendį bausmės nuteistajam skyrimo dalyje – panaikinti nuteistajam pagal LR BK 182 str. 2 d. pritaikytą BK 54 str. 3 d. ir paskirti realią laisvės atėmimo bausmę. Ginčo dėl baudžiamojoje byloje atlikto įrodymų tyrimo nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, kurie yra iš esmės susiję su neteisingai paskirta bausme, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (LR BPK 320 str. 3 d.).

24LR BK 182 str. 2 d. sankcija už padarytą nusikalstamą veiką numato vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą iki aštuonerių metų, o apylinkės teismas, pritaikęs LR BK 54 str. 3 d. nuteistajam paskyrė švelnesnę, sankcijoje nenumatytą bausmės rūšį – 2 metus laisvės apribojimo, įpareigojant T. L. dirbti ir per 1 (vienerius) metus ir 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti 1/8 dalį nusikaltimu G. A. padarytos žalos – 12500 litų. Su tokiu apylinkės teismo sprendimu ir nesutinka apeliantai.

25Teisėjų kolegija pažymi, jog LR BK 54 str. 1 d. įtvirtinta bendra taisyklė – teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Skirti švelnesnę, negu įstatymo numatytą, bausmės rūšį teismas gali vadovaudamasis LR BK 62 str. 1-2 d. ir LR BK 54 str. 3 d. normomis.

26LR BK 54 str. 3 d. numato, kad švelnesnę bausmę teismas motyvuotai gali paskirti, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

27Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio sankcijoje, pagal kurį kvalifikuota veika, paprastai gali būti paskiriama, kai yra tik išimtinės aplinkybės ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo numatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms.(LAT 2007-12-01 Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54–64 straipsniai) apžvalga).

28Taigi tam, kad būtų galima skirti sankcijoje nenumatytą švelnesnės rūšies bausmę, teismas turi būti visiškai įsitikinęs, kad sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai pažeistų teisingumo principus ir prieštarautų bausmės paskirčiai. Tačiau teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog teismas, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje nurodytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-10/2011, 2K-7-371/2011, 2K430/2012).

29Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2003 m. birželio 10 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarime akcentuotas itin atidus tokio pobūdžio baudžiamojo įstatymo nuostatų taikymo poreikis: Konstitucijoje yra įtvirtintos žmogaus teisės ir laisvės, kitos konstitucinės vertybės ir jos turi būti saugomos ir ginamos, kad viena iš žmogaus teisių ir laisvių, kitų konstitucinių vertybių apsaugos ir gynimo priemonių yra baudžiamoji atsakomybė už nusikalstamas veikas. Todėl švelnesnės negu įstatymo numatyta bausmės skyrimas yra ne taisyklė, bet išimtis – švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmę teismas gali skirti tik esant ypatingoms atsakomybę lengvinančioms aplinkybėms, į kurias neatsižvelgus įstatyme nustatyta bausmė, jeigu ji būtų paskirta, būtų akivaizdžiai neteisinga. Teismas turi pareigą švelnesnės negu įstatymo numatyta bausmės skyrimo institutą taikyti itin atidžiai ir atsargiai, kad nebūtų pažeisti nukentėjusio asmens, visuomenės ir valstybės interesai. Nepagrįstai ir (arba) nemotyvuotai paskyrus švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmę teisingumas nebūtų įvykdytas. Tai prieštarautų teisingumui, konstituciniam teisinės valstybės principui (Konstitucinio Teismo 2003-06-10 nutarimas bylos Nr. 13/02-22/02).

30Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas teisingumo principo reikšmę skiriant bausmes, ne vienoje nutartyje yra pasisakęs, kad bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Taikant BK 54 straipsnio 3 dalį svarbu ir tai, kad kaltininko asmenybės ir (ar) jo padarytos veikos vertinimas suponuotų išvadą, jog sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas. Būtent šių aplinkybių viseto įvertinimas teismams leidžia daryti išvadą dėl bausmės atitikties teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-456/2013)

31Ir tik tada, kai konkrečioje byloje nustatyta aplinkybių visuma, susijusi su daug mažesniu asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, ar kokia nors unikali teisinė ar kitokia socialinė situacija, rodanti, kad minėtos bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos įgyvendinti teisingumo principą ir paskirti teisingą bausmę, galima pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalį (iš esmės turi būti nustatyta tokia aplinkybių visuma, kurioje bausmė, nors formaliai ir atitinkanti visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau ji yra betikslė, t. y. nepasiekianti visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba atvirkščiai – pasiekianti iš esmės tik vieną – nubaudimą, kuris tokioje situacijoje yra per griežtas, nelogiškas ir nereikalingas.

32Tuo tarpu teismo T. L. baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės negali būti įvardijamos išimtinėmis, kurios suponuotų išvadą, kad laisvės atėmimo bausmės paskyrimas nuteistajam prieštarautų teisingumo principui.

33Nuosprendyje yra akcentuota, kad T. L. atsakomybę lengvinančių ir sunkinčių aplinkybių nėra.

34Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje švelnesnės negu įstatymo sankcijoje numatytos bausmės skyrimas, buvo grindžiamas nuteistojo elgesiu prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo, į tai, kad jis padeda motinai, pats iki nusikalstamų veikų padarymo buvo remiamas. Nepagrįstai išimtinėmis aplinkybėmis laikė tai, kad T. L. iki nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 182 str. 2 d., taip pat ir iki kitų veikų, dėl kurių nuteistas, bei dar perduota papildyti ikiteisminį tyrimą irgi pagal BK 182str.2d., padarymo užsiėmė kūrybine veikla – buvo grupės ,, ( - )“ solistas, tuo metu buvo gyvas jo tėvas A. L., kuris buvo žinomas pramogų versle ir rėmė savo sūnų, jokių nusikalstamų veikų ar teisės pažeidimų T. L. nedarė. Veikas kaltinamas padarė iš karto po tėvo mirties, netekęs finansinės paramos, kurios tikėjosi gauti. Jis nusikalto ir teisiamas pirmą kartą, nusikaltimas nėra smurtinis, duomenų, kad po nusikaltimų, kuriais kaltinamas šioje byloje būtų padaręs naujus nusikaltimus, nėra. Tai rodo, kad kaltinamojo asmenybės pavojingumas nėra didelis. Be to, atsižvelgta ir į tai, kad inkriminuota nusikalstama veika padaryta 2008-2009 metais, t.y. nuo veikų padarymo praėjo daugiau kaip ketveri metai, T. L. yra vienintelis D. L. sūnus, D. L. yra pensininkė, gaunanti nedidelę senatvės pensiją, jai diagnozuota įgimta širdies yda.

35Tačiau pažymėtina, kad vien tik sunkinančių aplinkybių nebuvimas, išlaikytinų vaikų ar kitų asmenų turėjimas, teigiamos darbdavių ir/ar mokslo įstaigų charakteristikos bei ankstesnio teistumo nebuvimas rodo tik tipinį kaltininko asmenį, kurios neleidžia daryti išvados, kad sankcijoje nurodyta ir paskirta laisvės atėmimo bausmė aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Tai patvirtina suformuota gan gausi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika.

36Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis nuoširdžiai neprisipažino padaręs nusikaltimus bei neišreiškė akivaizdaus gailėjimosi, jis įsitikinęs, kad jo veikla negali būti siejama su baudžiamąja atsakomybe, jog tai tik civiliniai santykiai, padaryta žala tik nepasisekusios nuteistojo komercinės veiklos padarinys. Tačiau pirmosios instancijos teismas įrodė, kad T. L. veikos buvo nusikalstamos ir nevienkartinės.

37Nors pirmosios instancijos teismas kaip padėtį švelninančią aplinkybę nurodo tai, kad po tėvo mirties T. L. neteko jo materialinės paramos, todėl ir ėmė skolintis, tačiau ši aplinkybė kaip tik pabrėžia nuteistojo savanaudiškumą. Nuteistasis, būdamas pilnametis, ir nėra duomenų, kad turėtų sveikatos problemų, taigi darbingas asmuo, netekęs tėvo išlaikymo, nesistengė pats teisėtais būdais kantriai siekti savo materialinės gerovės, o tai darė nusikalstamu būdu, siekdamas skubiau pralobti svetimo turto sąskaita. Nuteistasis žinodamas, kad neturi finansinių galimybių skolas grąžinti, skolinosi stambias pinigų sumas iš nukentėjusiųjų, siekdamas užtikrinti savo materialinį gerbūvį. Skolinimasis buvo ne vienkartinis, paskolos buvo imamos ne iš vieno asmens, tęsėsi gan ilgą laiką, nuteistasis veikė ne impulsyviai, o gerai apgalvotai, planingai, nes stengėsi nukentėjusiesiems sudaryti sėkmingo verslininko, turinčio daug planų įvaizdį. Taigi toks nuteistojo veikimas paneigia, kad jo veiklos pavojingumas buvo mažareikšmis, neesminis. Tai, kad veika nėra smurtinė, nesumažina jos pavojingumo. Įstatymo leidėjas veikos pavojingumą įvertino ją priskirdamas prie sunkių nusikaltimų, todėl toks įvertinimas rodo, kad nusikaltimui suteikiama nemažesnis reikšmingumas kaip ir smurtiniams nusikaltimams, nors jis ir nėra susijęs su asmens sveikatos sutrikdymu. Svarstytina, ar nukentėję asmenys prarasdami savo nemažas finansines lėšas išties nepatiria psichologinių sukrėtimų.

38Teismas kaip švelninančią aplinkybę nurodo ir postkriminalinį nuteistojo elgesį, į tai kad nuteistasis nusikalstamas veikas darė 2008-2009 m., o vėliau nebenusikalto. Tačiau nuosprendyje taip pat konstatuota, kad 2010-01-15 T. L. pasirašė galutinį neprotestuotiną vekselį bendrai skolai - 19000 litų sumai, kurią sudarė 18 000 litų skola ir 1000 litų palūkanos, nurodydamas, kad pinigus grąžins iki 2010-01-25, tačiau pinigų negrąžino. Taigi šie duomenys paneigia, kad nuteistasis nusikalstamas veikas baigė daryti 2009 m. ir daugiau nebenusikalto. Ikiteisminis tyrimas dėl T. L. nusikalstamų veikų pradėtas 2010-09-21, taigi didžiausia tikimybė, kad būtent tai nutraukė nuteistojo neteisėtą veiklą, o ne sąmoningas paties T. L. pasirinkimas.

39Pagrįstai apeliaciniuose skunduose nurodyta, kad nuteistasis nebuvo suinteresuotas bendradarbiauti su ikiteisminio tyrimo pareigūnais ir teismu, jis netgi pasislėpė nuo teismo, už ką jam buvo pakeista kardomoji priemonė į suėmimą.

40Nuosprendyje nurodyta aplinkybė, kad T. L. yra vienintelis D. L. sūnus, D. L. yra pensininkė, gaunanti nedidelę senatvės pensiją, jai diagnozuota įgimta širdies yda, taip pat negali būti pripažinta ta išskirtine aplinkybe, kuri sudarytų absoliučias sąlygas nuteistojo atžvilgiu taikyti LR BK 54 str. 3 d., šios aplinkybės jam buvo žinomos iki bei darant nusikalstamas veikas ir niekaip neįtakojo.

41Iš skundžiamo nuosprendžio eliminuojant pirmosios instancijos teismo padarytas neteisingas išvadas, spręstina, kad byloje nėra nustatyta jokių išimtinių aplinkybių, kurios mažintų nuteistojo padaryto nusikaltimo ar jos asmenybės pavojingumą tiek, kad LR BK 182 str. 2 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Apylinkės teismo nuosprendžiu nustatytos aplinkybės nelaikytinos išimtinėmis, o T. L. skirti laisvės apribojimo bausmę už padarytą sunkų nusikaltimą nebuvo teisinio pagrindo.

42Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes taikė BK 54 straipsnio 3 dalies normą, nesant pagrindo ją taikyti, buvo paskirta aiškiai per švelni bausmė, todėl nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės. Pripažinus, jog T. L. skirtina bausmė sankcijos ribose ir įvertinus tai, jog nukentėjusiojo atstovas prašo skirti LR BK 182 str. 2 d. sankcijos ribose numatytą bausmę, susijusia su realiu laisvės atėmimu, o prokurorė apeliaciniame skunde siūlo vienerius metus 6 mėnesius laisvės atėmimo, kolegija sprendžia, kad nuteistajam skirtina laisvės atėmimo bausmė.

43Skiriant bausmę T. L. pagal LR BK 182 str. 2 d. atsižvelgtina, kad šio straipsnio sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki 8 m. Įvertinus aplinkybes, išdėstytas pirmosios instancijos nuosprendyje, kad byloje nenustatyta atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, jis anksčiau neteistas, narkologinėje, psichiatrinėje įskaitoje neįrašytas, padėjo ir rūpinasi savo pensinio amžiaus motina, pradėjęs dirbti UAB „( - )“, charakterizuojamas darbovietėje teigiamai, tačiau nėra objektyvių duomenų, kad savanoriškai ir ženkliomis sumomis atlygintų žalas nukentėjusiems, kad padarytas sunkus nusikaltimas, pripažintas kaltu dėl dviejų nesunkių nusikaltimų, atsižvelgiant į BK VIII skyriaus nuostatas, sankcijoje numatytą bausmę, nukentėjusiojo atstovo ir prokurorės apeliacinių skundų reikalavimus, pagal LR BK 182 str. 2 d. numatytą nusikaltimą skirtina švelnesnė bausmė nei sankcijos vidurkis - laisvės atėmimo bausmė 1 (vieneriems) metams 3 (mėnesiams).

44Prokurorės reikalavimas pagal LR BK 182 str. 1 d. (H. B. turto įgijimas apgaule) ir (A. P. turto įgijimas apgaule) skirti 60 parų arešto atmetamas, nes skundžiamu nuosprendžiu bausmės dėl šių veikų paskirtos sankcijos ribose, nepateikti įtikinami motyvai, kodėl bausmės turėtų būti griežtinamos. Pritartina prokurorės nuomonei, kad subendrinus bausmes ir paskyrus laisvės atėmimo bausmę, pagal LR BK 182 str. 1 d. paskirti įpareigojimus atlyginti nukentėjusiesiems dalį žalos, netikslinga ir neįmanoma atlikti, kadangi šie įpareigojimai liktų neįvykdyti, todėl įpareigojimai naikintini.

45Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str.2d.2p., 328str.1p.,2p.,

Nutarė

46Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Laimos Bereikaitės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, nukentėjusiojo G. A. atstovo advokato Mindaugo Šeškauskio apeliacinį skundą tenkinti visiškai.

47Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 21 d. nuosprendį pakeisti:

48Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria T. L. pagal LR BK 182 str. 2 d., pritaikyta BK 54 str. 3 d. bei paskirta laisvės apribojimo 2 (dvejiems) metams bausmė, įpareigojant T. L. dirbti ir per 1 (vienerius) metus ir 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti 1/8 dalį nusikaltimu G. A. padarytos žalos – 12500 litų.

49Paskirti T. L. pagal LR BK 182 str. 2 d. bausmę laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

50Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 4 d., 65str.1d.1p.b)p.p., pagal LR BK 182 str. 2 d. paskirtą 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinus su LR BK 182 str. 1 d. (H. B. turto įgijimas apgaule) – 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme ir LR BK 182 str. 1 d. (A. P. turto įgijimas apgaule) - 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, galutinę subendrintą bausmę paskirti 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

51Į bausmės laiką, vadovaujantis LR BK 66 str., įskaityti laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2012 gruodžio 1 d. iki 2013 m. vasario 28 d.

52Panaikinti paskirtuosius įpareigojimus T. L. : per 1 (vienerius) metus ir 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti ¼ dalį nusikalstama veika padarytos žalos – 4500 litų H. B., per 1 (vienerius) metus ir 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti ¼ dalį nusikaltimu A. P. padarytos žalos – 2250 litų, dirbti ir per 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti 1/8 dalį nusikaltimu G. A. padarytos žalos – 12500 litų.

53Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 3. T. L. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 182... 4. Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartimi T. L. byla dalyje... 5. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 6. T. L. nuteistas už tai, kad 2009-02-19, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu... 7. Taip pat jis laikotarpyje nuo 2009 m. birželio mėnesio iki 2009 m. gruodžio... 8. Be to, jis, laikotarpyje nuo 2008 metų iki 2010 metų, tiksliai ikiteisminio... 9. Apeliaciniu skundu Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros... 10. Teismas nepagrįstai T. L. taikė BK 54 str. 3 d. nuostatas ir neteisingai... 11. Prokurorė nesutinka su teismo motyvu, kad taikyti BK 54 str. 3 d., leidžia T.... 12. Byloje nėra jokių išimtinių aplinkybių, kurios mažintų nuteistojo T. L.... 13. Nukentėjusiojo G. A. atstovas advokatas Mindaugas Šeškauskis apeliaciniu... 14. Apeliantas nurodo, kad skirdamas T. L. bausmę Kauno apylinkės teismas... 15. LR BK 54 str. 3 d. nuostatos, vadovaujantis Lietuvos teismų praktika paprastai... 16. LR BK 182 str. 2 d. numatytas nusikaltimas yra priskiriamas sunkių... 17. Teismas neatsižvelgė ir tinkamai neįvertino kaltinamojo T. L. kaltės,... 18. Pirmosios instancijos teismas nevertino ir to, kad ikiteisminio tyrimo metu... 19. Kauno apylinkės teismas, skirdamas bausmę taip pat neatsižvelgė į visus... 20. Apeliaciniame skunde pažymima, kad teismas, skirdamas švelnesnę bausmę,... 21. Teisėjų kolegija, išklausius teisėjo pranešimą, prokurorės ir... 22. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą,... 23. Apeliantai skundais prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo nuosprendį... 24. LR BK 182 str. 2 d. sankcija už padarytą nusikalstamą veiką numato... 25. Teisėjų kolegija pažymi, jog LR BK 54 str. 1 d. įtvirtinta bendra taisyklė... 26. LR BK 54 str. 3 d. numato, kad švelnesnę bausmę teismas motyvuotai gali... 27. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio... 28. Taigi tam, kad būtų galima skirti sankcijoje nenumatytą švelnesnės... 29. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2003 m. birželio 10 d. Lietuvos Respublikos... 30. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas teisingumo principo reikšmę... 31. Ir tik tada, kai konkrečioje byloje nustatyta aplinkybių visuma, susijusi su... 32. Tuo tarpu teismo T. L. baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės negali... 33. Nuosprendyje yra akcentuota, kad T. L. atsakomybę lengvinančių ir... 34. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje švelnesnės negu įstatymo... 35. Tačiau pažymėtina, kad vien tik sunkinančių aplinkybių nebuvimas,... 36. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis nuoširdžiai neprisipažino padaręs... 37. Nors pirmosios instancijos teismas kaip padėtį švelninančią aplinkybę... 38. Teismas kaip švelninančią aplinkybę nurodo ir postkriminalinį nuteistojo... 39. Pagrįstai apeliaciniuose skunduose nurodyta, kad nuteistasis nebuvo... 40. Nuosprendyje nurodyta aplinkybė, kad T. L. yra vienintelis D. L. sūnus, D. L.... 41. Iš skundžiamo nuosprendžio eliminuojant pirmosios instancijos teismo... 42. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai... 43. Skiriant bausmę T. L. pagal LR BK 182 str. 2 d. atsižvelgtina, kad šio... 44. Prokurorės reikalavimas pagal LR BK 182 str. 1 d. (H. B. turto įgijimas... 45. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str.2d.2p.,... 46. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Laimos... 47. Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 21 d. nuosprendį pakeisti:... 48. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria T. L. pagal LR BK 182 str. 2 d.,... 49. Paskirti T. L. pagal LR BK 182 str. 2 d. bausmę laisvės atėmimą 1... 50. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 4 d., 65str.1d.1p.b)p.p., pagal LR BK 182 str. 2... 51. Į bausmės laiką, vadovaujantis LR BK 66 str., įskaityti laikinojo sulaikymo... 52. Panaikinti paskirtuosius įpareigojimus T. L. : per 1 (vienerius) metus ir 6... 53. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą....