Byla 2-8-496/2013
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo ir pagal I. S. priešieškinį M. L. su išvadą duodančia institucija Kelmės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriumi dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo

1Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja Daiva Valčiukienė, sekretoriaujant Ritai Valantiejienei, dalyvaujant ieškovui M. L., ieškovo atstovui, advokatui Vidmantui Lazickui, atsakovei I. S., atsakovės atstovui, advokatui Alfonsui Račkauskui, institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovui Tomui Bimbai,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal M. L. ieškinį atsakovei I. S. su išvadą duodančia institucija Kelmės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriumi dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo ir pagal I. S. priešieškinį M. L. su išvadą duodančia institucija Kelmės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriumi dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo ir

Nustatė

3Ieškovas M. L. ieškiniu prašo priteisti iš I. S. nepilnamečiui sūnui D. L., gimusiam 2008m. gruodžio 30 dieną, materialinį išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis - po 300 Lt kas mėnesį nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, bei išlaikymo įsiskolinimą už visą praėjusį laikotarpį – 28 mėnesius iki ieškinio pareiškimo dienos – 8700 Lt. Ieškovas prašo jį, M. L., paskirti D. L. skirto išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise. Ieškovas prašo nepilnamečio sūnaus D. L. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu, vaiko tėvu M. L.. Ieškovas prašo nustatyti, kad atsakovė I. S. gali matytis su sūnumi D. L. ir dalyvauti jo auklėjime be apribojimų, bendru sutarimu, atsižvelgiant į vaiko interesus. Ieškovas prašo iš atsakovės priteisti valstybės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

4Ieškovas M. L. teismo posėdžio metu ieškinį palaiko, priešieškinį prašo atmesti. Jis paaiškino, kad 208m. gruodžio 30 dieną I. S. pagimdė sūnų Dovydą. Jis yra Dovydo tėvas. Po vaiko gimimo I. S. pradėjo išgėrinėti. Po kurio laiko jie su I. S. apsigyveno atskirai, Dovydas liko su atsakove. Jis buvo išvykęs į Vokietiją, kai sužinojo, kad I. S. girtauja, keturias dienas nėra namuose, o Dovydas būna su jo mama. Jo mama E. L. pasakė jam, kad Dovydą parsivežė į savo namus I. S. mamos prašymu, nes šiai buvo per sunku prižiūrėti Dovydą. Nuo to laiko, t.y. kai Dovydui suėjo septyni mėnesiai, vaikas apsigyveno su juo ir iki šiol jis augina sūnų. Jis gyvena mamai E. L. priklausančiame bute, gyvena kartu su mama, ši padeda auginti Dovydą. Ieškovas nurodė, kad atsakovė I. S. per tą laiką Dovydą lankė ratai, kartais duodavo po 10 ar 20 litų. Tačiau daugiau išlaikymo neteikė iki laikino išlaikymo priteisimo. Prašo sūnaus Dovydo gyvenamąją vietą nustatyti su juo, nes jis nepasitiki atsakove dėl girtavimo. Ieškovas nurodo, kas sūnus Dovydas prie jo yra prisirišęs, su juo bendrauja, žaidžia. Jis leidžia atsakovei bendrauti su sūnumi. Prašo priteisti išlaikymą sūnui iš atsakovės po 300 Lt per mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, bei išlaikymo įsiskolinimą už 28 mėnesius. Prašo paskirti jį D. L. skirto išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise. Ieškovas prašo nustatyti, kad atsakovė I. S. gali matytis su D. L. ir dalyvauti jo auklėjime be apribojimų ir atskiro grafiko ar tvarkos, bendru susitarimu, atsižvelgiant į vaiko interesus.

5Ieškovo atstovas prašo patenkinti ieškinį, priešieškinį atmesti, nes D. L. nuo mažens iki šiol gyvena su tėvu, jo iniciatyva lanko vaikų darželį, vaikas nori gyventi su tėvu, o atsakovė yra priklausoma nuo alkoholio.

6Atsakovė I. S. priešieškiniu prašo D. L. gyvenamąją vietą nustatyti su ja, I. S., ir prašo D. L. išlaikymui priteisti iš M. L. po 300 Lt kas mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Atsakovė I. S. prašo, kad ji būtų paskirta D. L. priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ir ji sutinka, kad M. L. bendrautų su sūnumi Dovydu, dalyvautų jo auklėjime, be apribojimų.

7Atsakovė I. S. teismo posėdžio metu prašo M. L. ieškinį atmesti, jos priešieškinį patenkinti, nurodo, kad ji sūnų Dovydą augino nuo gimimo iki 2009m. rugpjūčio mėnesio 27 dienos. Tų metų liepos mėnesį ji buvo neblaivi, o jos mama paskambino L. mamai ir paprašė pagalbos prižiūrėti Dovydą. Dovydas gyvena su M. L. ir jo mama. Ji prašydavo M. L. leisti parsivežti vaiką ir auginti jos namuose, tačiau jis neleido. Ji sūnų Dovydą aplankydavo, tačiau visuomet rasdavo Dovydą su močiute, o ne su tėčiu. Kartais jai neleisdavo susitikti su sūnumi. Atsakovė nurodė, kad nuo 2012 metų sausio mėnesio ji visiškai nebevartoja alkoholio, yra užsikodavusi. Ji nurodo, kad sūnus Dovydas nori su ja būti, vaikas ją myli, todėl prašo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ji nesutinka, nurodo, kad metų pabaigoje, Dovydo gimtadieniui ji ir jos mama duodavo vaikui po 200 Lt, 300 Lt, kitu laiku jos mama dažnai duodavo po 100 Lt, duodavo daržovių, mėsos, pieno produktų. Atsakovė nurodo, kad gyvena mamai U. priklausančiame gyvenamajame name, gyvena ūkiškai, laiko gyvulius, dirba 3ha žemės sklypą, kuris registruotas mamos vardu ir 2,5 ha žemės sklypą, kuris registruotas jos sūnaus vardu. Jos šeima yra įrašyta į socialinės rizikos šeimų sąrašą nuo 2004-2006 metų iki šiol. Dėl to ji neprieštarauja, nes tai pasireiškia tik dažnesniu stebėjimu. Šiuo metu ji augina nepilnametę dukrą Viktoriją, vyresnysis sūnus jau yra pilnametis.

8Atsakovės atstovas prašo ieškinį atmesti, patenkinti priešieškinį. Jis nurodo, kad D. L. yra vienodai reikšmingi abu tėvai, tačiau tik atsakovė galinti užtikrinti Dovydui tinkamas sąlygas augti. Atstovas nurodo, kad ieškovas M. L. nurodė vieną priežastį, dėl kurios Dovydas negalįs augti su mama, tai I. S. girtavimas. Tačiau I. S. alkoholio nebevartoja visiškai daugiau nei metus laiko. Vaiko gerovės komisijos posėdžio protokolas įrodo, kad I. S. anksčiau siekė susigrąžinti sūnų pas save. Atstovas nurodo, kad Dovydu iki šiol rūpinasi močiutė E. L., o ne ieškovas M. L..

9Institucijos, teikiančios išvadą byloje atstovas baigiant nagrinėti bylą neišreiškė nuomonės dėl ieškinio ar priešieškinio patenkinimo, jis nurodė, kad Dovydas nori gyventi su mamyte ir tėtuku, pas ieškovą ir atsakovę yra tinkamos gyvenimo sąlygos ir tinkama aplinka.

10Po bylos užvedimo, 2012-01-26d. Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą (t.1, l.51-52), kad mažamečio D. L. gyvenamoji vieta nustatytina su tėvu M. L.. Jis vaiką paėmė iš motinos I. S. 2009m. rugpjūčio 26d. dėl jos girtavimo, nes buvo kilusi grėsmė kūdikiui. Gyvenimo sąlygos geros M. L. namuose ir I. S. namuose, tačiau lankantis tuo metu atsakovės namuose, atsakovės I. S. nebuvo, o jos mama paaiškino, kad atsakovė vėl pradėjo girtauti. Pas girtaujančią motiną vaikui nesaugu.

11Vėliau, 2012-05-21 Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą (t.2, l.80-81), kad mažamečio D. L. gyvenamoji vieta nustatytina su atsakove I. S., nes M. L. esąs agresyvus, trukdąs motinai bendrauti su vaiku, tuo parodo nesuvokiąs vaiko interesų. Išvadoje nurodoma, kad atsakovė I. S. nustojo girtauti, pasiryžusi keistis dėl vaiko ateities.

12Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis atmestinas.

13Iš gimimo liudijimo (t. 1, l.10) matyti, kad D. L. gimė 2008 metų gruodžio 30 dieną, jo tėvai yra M. L. ir I. S.. Socialinių paslaugų tarnybos rašte (t. 1, l.20) nurodyta, kad vaikas D. L. gyvena su tėvu, o ne su mama, vaikui priklausančios išmokos nuo 2009 metų lapkričio mėn. yra mokamos tėvui. M. L. prašymu D. L. nuo 2012m. sausio 3d. lanko Kelmės „Kūlverstuko“ darželį – mokyklą (t.1, l.21,22).

14Iš pažymų apie šeimos sudėtį ir apie deklaruotą gyvenamąją vietą, gimimo liudijimo kopijos (l.9, 11, 12, 27, 28) matyti, kad M. L. gyvena kartu su mama E. L. adresu ( - ). Minimas butas yra 4 kambarių, viešame registre yra įrašytas E. L. nuosavybės teise (l.t.1, l.30-33). M. L. administracine tvarka yra buvęs baustas, tačiau už nešiurkščius pažeidimus, galiojančių nuobaudų neturi (t.2, l.57-58).

15Pažymose apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą ir apie šeimos sudėtį (t.1, l.60, 61) nurodyta, kad I. S. gyvena ( - ), į jos šeimos sudėtį įrašytas D. L., dukra Viktorija, gim. 1996m., sūnus Rokas, gim. 1992m. Kukečių seniūnijos raštuose (l.73, 78) nurodyta, kad charakterizuojama teigiamai, ji gyvena kartu ir padeda ūkininkauti mamai I. U.. VĮ „Regitra“, VĮ Registrų centro pažymose (t.1, l.76, 77) nurodyta, kad I. S. neturi transporto priemonių ir nekilnojamųjų daiktų. Atsakovė I. S. gyvena mamai I. U. nuosavybės teise priklausančiame 2 aukštų gyvenamajame name (t.1, l.86-90). I. S. administracine tvarka nėra bausta (t.1, l.74).

16Liudytoja E. R. (t.2, l.22) paaiškino, kad D. L. nuo mažens auga su tėčiu M. L. ir močiute E. L., jis yra mylimas ir gerai prižiūrimas. Į darželį jį palyti tėtis arba močiutė. Dovydo mamos liudytoja nepažįsta ir nėra mačiusi.

17Liudytoja O. K. (t.2, l.25) paaiškino analogiškai, kaip ir E. R..

18Liudytoja N. L. (t.2, l.23) paaiškino, kad nuo Dovydo gimimo važiuodavo į I. S. namus aplankyti Dovydo. Liudytoja nurodo mačiusi, kad I. S. girtauja. Jos mama I. U. prašė pagalbos, paprašė išsivežti Dovydą dėl Ingridos girtavimo. Dovydas, dar kūdikis, apsigyveno su tėvu M. L. ir jo mama. Liudytoja nurodė, kad dėl girtavimo I. S. tampa agresyvi, tačiau kai ji yra blaivi, tuomet ji yra tvarkinga, elgiasi gerai.

19Liudytoja Ž. V. (t.2, l.24) paaiškino, kad Dovydui mažam esant ji nuvažiuodavo į I. S. namus, tuomet ją dažnai matydavo neblaivią. Yra buvę, kad ji važiavo parvežti dvi paras girtavusią I. S. į namus, o tuo metu Dovydas buvo pas jos mamą, E. L.. Liudytoja nurodė, kad I. S. mažai lankė Dovydą, ji pati nerodė noro. Liudytoja žino, kad I. S. duodavo pieno, daržovių.

20Liudytoja E. L. (t.2, l.25) paaiškino, kad jos sūnus M. L. su sūnumi Dovydu gyvena jos namuose. Iš pradžių, nuo Dovydo gimimo, jis augo su motina, tačiau tuomet atsakovės mama I. U. prašydavo jos pagalbos prižiūrėti Dovydą tuomet, kai I. S. girtaudavo. Taip būdavo vieną, dvi dienas ar net savaitę. Po vieno I. U. prašymo ji su dukra ir marčia parsivežė Dovydą į savo namus ir jį augina su vaiko tėvu Mariumi. Iki šios bylos užvedimo I. S. kartais ateidavo aplankyti sūnaus Dovydo. Tačiau nedažnai. Vieną kartą ateidama lankyti vaiko, atsinešė alkoholinio gėrimo ir jų namuose gėrė. 2011m. spalio mėnesį ji buvo kreipusis į vaiko teisių apsaugos skyrių, nes Marius pinigų neuždirbo, o Ingrida taip pat nedavė. Iki bylos užvedimo I. S. Dovydo išlaikymui yra davusi 200 Lt, ateidama vaiko lankyti ji yra atnešusi jogurto, traškučių, sūrio, pieno, kiaušinių. Liudytoja nurodė, kad kartais I. S. duodavo iš savo mamos gautus 10 ar 20 Lt.

21Liudytoja L. V. (t.2, l.27) paaiškino, kad I. S. buvo jos marti, ji yra labai gera, darbšti, pati augino santuokoje gimusius vaikus Roką ir Viktoriją.

22Liudytoja I. U. (t.2, l.28), I. S. mama, paaiškino, kad iš pradžių Dovydas gyveno su mama jos namuose. Vėliau Ingrida išėjo gerti, buvo palikusi jai prižiūrėti Dovydą, tačiau jai kaime reikėjo dirbti ūkio darbus, ji buvo labai supykusi, todėl ji paskambino Mariui, kad pasiimtų pas save vaiką. Vėliau Ingrida norėjo sūnų parsivežti, bet Marius jai neatidavė. Ingrida nedrįso eiti lankyti sūnaus į svetimus namus. Liudytoja nurodė, kad Ingrida paskutinį kartą girtavo 2012-01-25, o po to daugiau alkoholio nevartoja. Ji yra labai pasitaisiusi, todėl tikrai galėtų auginti sūnų Dovydą. Liudytoja nurodė, kad ji 2011m. gruodžio mėnesį Dovydui išlaikyti davė 300 Lt, o Ingrida davė 200 Lt.

23Liudytoja O. Ž. (t.2, l.29) paaiškino, kad Marius išsivežė Dovydą iš jos sesers I. S. namų ir vaiko atgal neatvežė. Ingrida gerai užaugino kitus vaikus. Šiuo metu ji yra užsikodavusi ir alkoholio visiškai negeria. Liudytoja paaiškino, kad praeityje yra rašiusi, kas I. S. girtauja, tačiau tai nesą tiesa.

24Liudytojas R. S. paaiškino (t.2, l.30), kad jis yra I. S. sūnus, gyvena kartu su mama ir seserimi Viktorija, gerai sutaria. Jis yra važiavęs Į M. L. namus aplankyti Dovydo. Ten juos priima gerai. Dovydas nenori atsisveikinti su mama. Lankant Dovydą kartais namuose nebūna M. L.. Liudytojas nurodo, kad mama anksčiau, kartais išgėrinėdavo.

25Liudytojas J. D., paaiškino (t.2, l.30), kad kaimynė I. S. yra tvarkinga moteris, šiuo metu negirtauja. Anksčiau pas I. S. atvažiuodavo M. L. su savo mama, jie vežėsi daržovių.

26Liudytoja V. P. paaiškino(t.2, l.30), kad R. S. ir V. S. visuomet į Elvyravos mokyklą ateidavo švarūs ir tvarkingi.

27Liudytoja V. A. paaiškino (t.2, l.63-65), kad dirba socialine darbuotoja, mato, kad pastaruoju metu I. S. labai stengiasi, užsikodavo ir negeria alkoholio. Po Dovydo gimimo I. S. pradėjo išeidinėti iš namų, girtauti. Seniūnijoje buvo gaunama nusiskundimų, kad ji neprižiūri Dovydo. Tuomet Dovydas buvo išvežtas pas M. L. mamą ir ten gyvena apie trejus metus. Anksčiau ji nerodė noro bendrauti su sūnumi Dovydu, tačiau nuo 2011 metų rudens I. S. pradėjo prašyti Dovydą grąžinti jai. 2011 metų gruodžio mėnesį dėl I. S. vaiko auginimo svarstė vaiko gerovės grupėje, važiavo į šeimą. Jos namuose viskas buvo labai tvarkinga. Po to vieną kartą ji važiavo su I. S. į L. namus aplankyti Dovydo, tačiau E. L. jų neįleido ir neleido su vaiku susitikti.

28Liudytoja M. M. paaiškino (t.2, l.65-67), kad I. S. yra gera, darbšti moteris, bet jai būdavo nuopuolių, ji vartojo alkoholį, užgerdavo 2-3 dienas. I. U. yra buvusi atėjusi pas ją ieškoti pagalbos, kad Ingrida negirtautų. Tačiau šiuo metu I. S. alkoholio nebevartoja, namuose dirba visus darbus. Su vaiko gerovės komisija ji lankėsi I. S. namuose tris kartus. Ji visuomet dirbdavo. Žino, kad Dovydas gyvena su tėvu ir močiute. Dėl vyresnių vaikų priežiūros nėra gavusi jokių nusiskundimų.

29Liudytoja V. L., Dovydo auklėtoja vaikų darželyje, paaiškino (t.2, l.85-86), kad Dovydas į darželį atvedamas visada laiku ir tvarkingas. Laiku pasiima. Vakarais dažniausiai Dovydą išsiveda močiutė. Tėvo ir močiutės santykiai su Dovydu yra geri. Mama kartais ateina pas Dovydą į darželį, eina su juo pasivaikščioti. Vaiko ir mamos santykiai labai artimi. Močiutė yra sakiusi neleisti mamai išsivesti Dovydo, kol jie su sūnumi neduos leidimo.

30Teismo psichologijos ekspertizės akte (t.2, l.102-104) nurodyta, kad D. L. yra visiškai priklausomas nuo suaugusiųjų, jam reikšmingų žmonių rūpesčio, jam rodomo dėmesio, jis neretai imituoja suaugusiuosius, pakartoja jų žodžius, dėl savo amžiaus jis gali lengviau pasiduoti aplinkinių įtaigai. D. L. dar negali išreikšti savarankišką nuomonę dėl nuolatinio gyvenimo su viena iš ginčo šalių. Besitęsianti įtempta konfliktinė situacijatarp abiejų šalių turi neigiamos įtakos D. L. psichologinei savijautai, jis darosi piktas, priešiškas, liūdi nematydamas mamos I. S.. Jis siekia, kad būtų elgiamasi pagal jo norus. Abu tėvai D. L. yra vienodai reikšmingi, tačiau šiuo metu jam ypatingai trūksta mamos I. S.. Mamos ir Dovydo santykis prieraišus, šiltas, paremtas rūpesčiu, šiltu bendravimu. Mama stengiasi užimti Dovydą, jį drąsina, pagiria. Dovydo ir tėčio M. L. santykis taip pat šiltas, gyvas, tačiau jame mažiau bendravimo, jis labiau orientuotas į vaiko užėmimą, bendrą veiklą. Svarbu pabrėžti, kad D. L. svarbu kurti ir palaikyti santykį su abiem tėvais, su kuriais jis turi teigiamą santykį, o šiuo atveju rekomenduojama kuo mažiau apriboti jo bendravimą su jo mama I. S..

31Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). CK 3.174 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta šį principą įgyvendinanti teisės norma, pagal kurią teismas, nagrinėjantis ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, prioritetiškai turi vadovautis vaiko interesais. Kartu įstatyme įtvirtinta teismo pareiga, sprendžiant ginčus dėl vaikų, išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, išsiaiškinti vaiko norus ir atsižvelgti į juos, jeigu vaiko norai neprieštarauja jo interesams (CK 3.177 straipsnis, 3.174 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje išaiškinta, kad kiekvienu atveju, sprendžiant tokio pobūdžio ginčą, turi būti nustatyta, su kuriuo iš tėvų nustačius vaiko gyvenamąją vietą, tai labiau atitiks jo interesus, vaiko nuomonė, pareikšta dėl jo gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų, nėra privaloma teismui, ji turi būti vertinama tik kartu su kitais duomenimis byloje, reikšmingų faktinių aplinkybių visumos kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 6 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-242/2005). Vaiko interesus nulemia vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, vystymasis, jam turi būti suteikta galimybė turėti savo aplinką (tiek fizine, tiek socialine prasme), kurioje jis galėtų būti, užsiimti vaiko vystymuisi reikalingais dalykais, todėl kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl vaiko interesų turi būti įvertinama reikšmingų faktų visuma, be kitų: kiekvieno iš tėvų galimybės ir pastangos, užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų, panaudojant ir valstybės teikiamą paramą, įgyvendinimas; kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygos, t. y. tos sąlygos, kuriomis vaikas gyveno iki ginčo dėl jo gyvenamosios vietos pakeitimo, ir kuriomis jam tektų gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su kitu iš tėvų; vaiko norai ir pažiūros. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų. Sprendžiant apie vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, būtina įvertinti, su kuriuo iš tėvų ir kiek laiko vaikas gyveno nuo gimimo, su kuriuo iš tėvų vaikas gyvena bylos nagrinėjimo metu. Taip pat įvertintinas vaiko prisirišimas prie brolių, seserų (ir kitų giminaičių), kiekvieno tėvo doroviniai ir kitokie asmenybės bruožai, tėvų požiūris į vaiko auklėjimą, vystymąsi, dalyvavimas vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, kiekvieno iš tėvų galimybės sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartys bylose Nr. 3K-3-176/2005; 2008 m. rugsėjo 3 d. Nr. 3K-3-411/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis Nr. 3K-3-24/2010; 2013m. sausio 18d. nutartis Nr.3K-3-153/2013).

32Sprendžiant skyrium gyvenančių tėvų ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, remiantis CK 3.169 straipsnio 2 dalimi, teismui būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu. Aplinkos keitimas vaikui sukelia emocinių išgyvenimų, gali padaryti tam tikrą socialinę, psichologinę žalą. Tarptautinės ir nacionalinės teisės normos užtikrina vaiko šeimos aplinkos apsaugą ir, nesant būtino reikalingumo bei aiškaus, pakankamo pagrindo, nenumato vaiko šeimos aplinkos keitimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad vaiko gyvenamosios aplinkos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas, t. y. būtina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (LAT 2008 m. spalio 22 d. nutartis Nr. 3K-3-506/2008; 2013m. sausio 18d. nutartis Nr.3K-3-153/2013).

33Iš visų byloje aptartų įrodymų matyti, kad šiuo metu D. L. yra truputį daugiau, nei ketveri metai. Iš jų ne daugiau, kaip pirmus aštuonis mėnesius Dovydas gyveno su mama I. S. ir dėl nesaugios aplinkos – dėl I. S. girtavimo jo gyvenamoji vieta buvo pakeista, Dovydas pervežtas gyventi pas tėvą M. L.. Iki šiol Dovydas gyvena su ieškovu M. L., padedant vaiką prižiūrėti vaiko močiutei E. L.. Į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, kurie nurodytų, kad M. L. namuose vaiko Dovydo gyvenimo sąlygos pablogėjo ar yra nesaugios. Liudytojai E. R., N. L., V. Ž., O. K., V. L. paaiškino, kad Dovydas tėvo ir močiutės namuose yra gerai prižiūrimas, tvarkingas.

34Atsakovė savo reikalavimą nustatyti sūnaus Dovydo gyvenamąją vietą su ja grindžia tuo, kad jos pačios gyvenimo būdas pakito, ji nevartoja alkoholinių gėrimų ir nori bei gali pasirūpinti sūnumi. Visa eilė liudytojų tai patvirtino, tai L. V., I. U., V. A., M. M. ir kt. Tačiau I. S. šeima iki šiol yra įrašytas į socialinės rizikos šeimų sąrašą.

35Įvertinant šalių turtinę padėtį, pripažįstama, kad ji yra labai panaši. Ieškovas M. L. ir E. S. yra registruoti darbo biržoje, jie neturi savo registruojamo ir nekilnojamojo turto, jie abu gyvena savo mamoms priklausančiuose gyvenamosiose patalpose, kartu su mamomis, abiejuose namuose jiems ir vaikui yra geros sąlygos gyventi. Tai patvirtina Šeimos aplankymo aktai (t.1, 53; t.2, l. 125).

36Sūnus D. L. šiuo metu dar nesugeba išreikšti nuomonės su kuriuo iš tėvų jis nori gyventi, jam reikalingi abu tėvai.

37Vien faktas, kad motinos gyvenimo būdas apie metus laiko pasikeitė, pagerėjo ir ji panoro pati auginti sūnų nėra pakankamas ir lemiantis vaiko gyvenamosios vietos nustatymą veiksnys, tai tik viena iš visumos aplinkybių. Nustatyta, kad ieškovo M. L. namuose vaiko gyvenimo sąlygas yra geros – bute tvarkinga, švaru, vaikas aprūpintas būtinais reikmenimis, jo poreikiai tenkinami, jis lanko vaikų darželį, į kurį pristatomas laiku ir tvarkingas, jo teisės į saugią ir sveiką aplinką vystymuisi pastaruosius trejus metus nepažeidžiamos. O iš ekspertizės akto matyti, kad D. L. yra svarbu kurti ir palaikyti santykį su abiem tėvais, su kuriais jis turi teigiamą santykį. Įvertinant tai, kas išdėstyta, pripažįstama, kad šiuo metu nėra pagrindo pakeisti nusistovėjusią D. L. gyvenamąją vietą su tėvu, todėl ieškinys dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo yra tenkintinas, priešieškinis atmestinas. Nustatant vaiko gyvenamąją vietą su tėvu, atmetant priešieškinį šioje dalyje, yra atmestini ir kiti priešieškinio reikalavimai, nes jie glaudžiai susiję ir priklauso nuo pirmojo reikalavimo.

38Tačiau nustačius vaiko gyvenamąją vietą su tėvu M. L., yra tikslinga nustatyti detalią vaiko bendravimo su mama I. S. tvarką, nes bylos nagrinėjimo eigoje buvo kilę konfliktų dėl leidimo atsakovei bendrauti su sūnumi Dovydu, buvo pritaikyta laikinoji bendravimo tvarka. Ieškovo prašoma nustatyti nekonkreti bendravimo tvarka su motina I. S., „bendru šalių sutarimu“ gali sukelti konfliktų ir neatitinka vaiko poreikių. Ekspertizės akte yra nurodyta, kad rekomenduojama kuo mažiau apriboti Dovydo bendravimą su jo mama I. S.. Dėl šios priežasties teismas, remdamasis CPK 376str.3d. nustato kitokią motinos bendravimo su vaiku tvarką, negu buvo pareikšta ieškinyje. Vaiko bendravimo tvarka nustatytina atsižvelgiant į I. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (t.2, l.33-34) ir remiantis ekspertizės akto rekomendacijomis, motinai pasiimant vaiką kas antrą savaitgalį ir du vakarus po užsiėmimų darželyje, bei tris savaites atostogų metu.

39Ieškovas prašo priteisti išlaikymą sūnui Dovydui iš atsakovės periodinėmis išmokomis po 300 Lt per mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos. CPK 3.192str. numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas. Šioje byloje ginčo dėl išlaikymo dydžio nėra, tiek ieškovas ieškinyje, tiek atsakovė priešieškiniu prašo priteisti sūnaus išlaikymui po 300 Lt kas mėnesį. Pripažįstama, kad ši suma atitinka vaiko poreikius. Nustačius vaiko gyvenamąją vietą su tėvu, išlaikymas vaikui yra priteistinas iš atsakovės. Nors atsakovė nedirba, tačiau iš paaiškinimų matyti, kad ji gyvena ūkiškai, iš ūkio gauna pajamas. Be to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas gali būti pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams, objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-259/2004). Atsakovė yra darbinga, todėl ji turi elgtis taip, kad galėtų savo vaikui užtikrinti tinkamą išlaikymą, ieškinys dalyje dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiui vaikui tenkintinas.

40CK 3.200 str. numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Ieškovas prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už 28 mėnesius iki ieškinio pateikimo teismui dienos, kai sūnus Dovydas augo pas jį namuose. Tarp šalių nėra ginčo, kad D. L. augo su tėvu nuo 2009 metų rugpjūčio pabaigos, tokiu atveju iki ieškinio pareiškimo praėjo 28 mėnesiai. Atsakovė nurodo, kad per tą laikotarpį yra davusi pinigų – 200 Lt, kitais atvejais po 10 Lt, 20 Lt, duodavo daržovių, kitų maisto produktų. Kai kurias aplinkybes dėl I. S. pinigų ir maisto produktų davimo sūnų Dovydą auginančiam ieškovui ir jo mamai patvirtino liudytojai, todėl pripažįstama, kad atsakovė iš dalies materialiai rėmė sūnų Dovydą, todėl išlaikymo įsiskolinimas yra mažintinas, priteisiant po 200 Lt kas mėnesį, iš viso 5600 Lt, ieškinys šioje dalyje tenkintinas iš dalies.

41Nustatytina, kad išlaikymą vaikui uzufrukto teise valdo ieškovas M. L..

42Bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos, nes ieškovui ir atsakovei yra suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, atleidžiant juos nuo bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

43Vadovaujantis LR CPK 259, 268, 307 str., CK 3.61, 3.64 str. 2 d. teismas

Nutarė

44Ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį atmesti.

45Nustatyti D. L., gim. 2008m. gruodžio 30d., gyvenamąją vietą su vaiko tėvu M. L..

46Nustatyti I. S., a.k ( - ) bendravimo su nepilnamečiu vaiku D. L., gim. 2008 m. gruodžio 30 d., tvarką šiomis sąlygomis:

  1. Leisti I. S. du kartus per savaitę, pranešus vaiko tėvui M. L., pasiimti sūnų D. L. iš vaikų darželio ir būti su juo nuo 17.00 val. iki 20.00 val.;
  2. Leisti I. S. kas antrą savaitgalį pasiimti sūnų D. L. iš M. L. namų penktadienį 17 val. ir grąžinti vaiką sekmadienį iki 20 val.
  3. Leisti I. S. vaiko vasaros atostogų metu, suderinus su vaiko tėvu M. L., pasiimti sūnų D. L. į savo namus trijų savaičių laikotarpiui.

47Priteisti iš I. S., a.k( - ) nepilnamečiui sūnui D. L., gimusiam 2008m. gruodžio 30 dieną, a.k( - ) materialinį išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis - po 300 Lt kas mėnesį nuo 2012m. sausio 13 dienos iki vaiko pilnametystės, bei išlaikymo įsiskolinimą už – 28 mėnesius iki ieškinio pareiškimo dienos – 5600 Lt (penkis tūkstančius šešis šimtus litų). Į priteistą išlaikymą įskaityti laikiną išlaikymą, išieškotą pagal 2012m. sausio 17d. Kelmės rajono apylinkės teismo nutartį.

48M. L. paskirti D. L. skirto išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.

49Atmesti I. S. priešieškinį.

50Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja Daiva Valčiukienė, sekretoriaujant... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal M. L. ieškinį... 3. Ieškovas M. L. ieškiniu prašo priteisti iš I. S. nepilnamečiui sūnui D.... 4. Ieškovas M. L. teismo posėdžio metu ieškinį palaiko, priešieškinį... 5. Ieškovo atstovas prašo patenkinti ieškinį, priešieškinį atmesti, nes D.... 6. Atsakovė I. S. priešieškiniu prašo D. L. gyvenamąją vietą nustatyti su... 7. Atsakovė I. S. teismo posėdžio metu prašo M. L. ieškinį atmesti, jos... 8. Atsakovės atstovas prašo ieškinį atmesti, patenkinti priešieškinį. Jis... 9. Institucijos, teikiančios išvadą byloje atstovas baigiant nagrinėti bylą... 10. Po bylos užvedimo, 2012-01-26d. Kelmės rajono savivaldybės administracijos... 11. Vėliau, 2012-05-21 Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių... 12. Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis atmestinas. ... 13. Iš gimimo liudijimo (t. 1, l.10) matyti, kad D. L. gimė 2008 metų gruodžio... 14. Iš pažymų apie šeimos sudėtį ir apie deklaruotą gyvenamąją vietą,... 15. Pažymose apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą ir apie šeimos sudėtį... 16. Liudytoja E. R. (t.2, l.22) paaiškino, kad D. L. nuo mažens auga su tėčiu... 17. Liudytoja O. K. (t.2, l.25) paaiškino analogiškai, kaip ir E. R..... 18. Liudytoja N. L. (t.2, l.23) paaiškino, kad nuo Dovydo gimimo važiuodavo į I.... 19. Liudytoja Ž. V. (t.2, l.24) paaiškino, kad Dovydui mažam esant ji... 20. Liudytoja E. L. (t.2, l.25) paaiškino, kad jos sūnus M. L. su sūnumi Dovydu... 21. Liudytoja L. V. (t.2, l.27) paaiškino, kad I. S. buvo jos marti, ji yra labai... 22. Liudytoja I. U. (t.2, l.28), I. S. mama, paaiškino, kad iš pradžių Dovydas... 23. Liudytoja O. Ž. (t.2, l.29) paaiškino, kad Marius išsivežė Dovydą iš jos... 24. Liudytojas R. S. paaiškino (t.2, l.30), kad jis yra I. S. sūnus, gyvena kartu... 25. Liudytojas J. D., paaiškino (t.2, l.30), kad kaimynė I. S. yra tvarkinga... 26. Liudytoja V. P. paaiškino(t.2, l.30), kad R. S. ir V. S. visuomet į Elvyravos... 27. Liudytoja V. A. paaiškino (t.2, l.63-65), kad dirba socialine darbuotoja,... 28. Liudytoja M. M. paaiškino (t.2, l.65-67), kad I. S. yra gera, darbšti... 29. Liudytoja V. L., Dovydo auklėtoja vaikų darželyje, paaiškino (t.2,... 30. Teismo psichologijos ekspertizės akte (t.2, l.102-104) nurodyta, kad D. L. yra... 31. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad vaiko gyvenamosios vietos... 32. Sprendžiant skyrium gyvenančių tėvų ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos... 33. Iš visų byloje aptartų įrodymų matyti, kad šiuo metu D. L. yra truputį... 34. Atsakovė savo reikalavimą nustatyti sūnaus Dovydo gyvenamąją vietą su ja... 35. Įvertinant šalių turtinę padėtį, pripažįstama, kad ji yra labai... 36. Sūnus D. L. šiuo metu dar nesugeba išreikšti nuomonės su kuriuo iš tėvų... 37. Vien faktas, kad motinos gyvenimo būdas apie metus laiko pasikeitė, pagerėjo... 38. Tačiau nustačius vaiko gyvenamąją vietą su tėvu M. L., yra tikslinga... 39. Ieškovas prašo priteisti išlaikymą sūnui Dovydui iš atsakovės... 40. CK 3.200 str. numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą... 41. Nustatytina, kad išlaikymą vaikui uzufrukto teise valdo ieškovas M. L..... 42. Bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos, nes ieškovui ir atsakovei yra suteikta... 43. Vadovaujantis LR CPK 259, 268, 307 str., CK 3.61, 3.64 str. 2 d. teismas... 44. Ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį atmesti.... 45. Nustatyti D. L., gim. 2008m. gruodžio 30d., gyvenamąją vietą su vaiko tėvu... 46. Nustatyti I. S., a.k ( - ) bendravimo su nepilnamečiu vaiku D. L., gim. 2008... 47. Priteisti iš I. S., a.k( - ) nepilnamečiui sūnui D. L., gimusiam 2008m.... 48. M. L. paskirti D. L. skirto išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.... 49. Atmesti I. S. priešieškinį.... 50. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...