Byla e2-263-618/2017
Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, gyvenamosios vietos nustatymo ir kt., atsakovo A. Č. (A. Č.) priešieškinį ieškovei M. R. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, gyvenamosios vietos nustatymo ir kt., institucija, teikianti išvadą byloje, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Larisa Šimanskienė, sekretoriaujant Agnei Jakulytei, dalyvaujant vertėjoms Vidai Rimkienei, Danutei Kontarienei ieškovei M. R., jos atstovei advokatei Renatai Astrauskienei, atsakovui A. Č. (A. Č.), jo atstovui advokatui Juozapui Surbliui, institucijos, teikiančios išvadą byloje, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Vaidilutei Stalmokienei,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. R. patikslintą ieškinį atsakovui A. Č. (A. Č.) dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, gyvenamosios vietos nustatymo ir kt., atsakovo A. Č. (A. Č.) priešieškinį ieškovei M. R. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, gyvenamosios vietos nustatymo ir kt., institucija, teikianti išvadą byloje, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Nustatė

3ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama nutraukti šalių santuoką, sudarytą ( - ) Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje (Įrašo Nr. ( - )), dėl atsakovo kaltės, priteisti iš atsakovo 1 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą, po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę R., nustatyti šalių nepilnamečio sūnaus I. Č., gim. ( - ), gyvenamąją vietą su ieškove, nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi I. Č., gim. ( - ), tvarką, pagal kurią: I. Č. sutinkant ir pageidaujant, atsakovas A. Č. turi teisę bendrauti su sūnumi I. Č. vieną dieną per savaitę – šeštadienį arba sekmadienį, atsižvelgiant į vaiko užimtumą, bendravimo dieną iš anksto suderinus su ieškove, I. Č. sutinkant ir pageidaujant, vaiko vasaros atostogų metu atsakovas A. Č. turi teisę bendrauti su sūnumi vieną savaitę, šį laiką iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš 2 savaites, suderinus su ieškove, atsakovas turi teisę su sūnumi bendrauti telekomunikacijų priemonėmis, atsižvelgiant į vaiko dienos rėžimą, o ieškovė privalo nesudaryti dirbtinių kliūčių vaikui bendrauti su tėvu telekomunikacijos priemonėmis, priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui I. Č., gim. ( - ), turtu – priteisiant ½ dalį buto, esančio ( - ), bei periodinėmis išmokomis po 50,00 Eur kas mėnesi nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, priteisti iš atsakovo 5 490,00 Eur išlaikymo nepilnamečiam sūnui I. Č., gim. ( - ), įsiskolinimą, butą, esantį ( - ), pripažinti šalių bendrąja jungtine nuosavybe ir padalinti jį šalims lygiomis dalimis po ½, butą, esantį ( - ), pripažinti šalių bendrąja jungtine nuosavybe ir padalinti jį šalims lygiomis dalimis po ½, priteisti iš atsakovo 2 386,60 Eur kompensaciją už atsakovo naudai sumokėtas draudimo įmokas, padalinti santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą: atsakovui priteisti automobilį „Audi Avant“, valst. Nr. ( - ) miegamojo spintą, kėdes, virtuvinį stalą, televizorių „Samsung“, viryklę „Indesit“, skalbyklę „Blomberg“, mikrobangų krosnelę „Samsung“, televizorių „Daewoo“, veidrodį, prieškambario sekciją, spintą, spausdintuvą „Samsung“, dvigulę lovą su čiužiniu, televizorių „Samsung“, šaldytuvą „Samsung“, virdulį, kriauklę su spintele, komodą, stalą, sofą, priteisti iš atsakovo 1 525,00 Eur kompensaciją už jam tenkančią turto, esančio bendrąja jungtine nuosavybe, dalį ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ji su atsakovu susipažino 1997 metais, nuo 1999 metų pradėjo gyventi kartu, o ( - ) sudarė santuoką. Santuokos metu, ( - ), jiems gimė sūnus I. Č.. Kadangi šeimos būtiniesiems poreikiams tenkinti nepakakdavo atsakovo pajamų, nuo 2003 metų ji pradėjo dirbti jūroje pagal kontraktus. Jai pradėjus lauktis sūnaus 2006 metais, ieškovė nustojo dirbti jūroje, tačiau šalims neturint pakankamai piniginių lėšų pragyvenimui, 2009 metų pradžioje ieškovė buvo priversta vėl grįžti dirbti į jūrą. 2015 metais jai tapo žinoma, jog jai nesant namuose, atsakovas į namus parsivesdavo gyventi kitą moterį, galiausiai pareikšdamas, kad ieškovė jo namuose yra nebereikalinga. Šią situaciją matė ir žinojo šalių nepilnametis sūnus, kurį atsakovas iš pradžių įkalbinėjo bei bandė papirkti žaislais ir dovanomis, o vėliau ir grasinimais, kad pastarasis apie tai neprasitartų ieškovei. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo pasireiškė ir tuo, jog 2016-07-05 atsakovas nepilnamečio sūnaus akivaizdoje prieš ją panaudojo fizinį smurtą. Dėl šių aplinkybių atsakovui buvo iškelta baudžiamoji byla ir jis 2016-11-29 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-791-718/2016 pripažintas kaltu. Tokie atsakovo veiksmai, t.y. fizinis ir psichologinis smurtas, pažeminimai, sukėlė jai didžiulį sukrėtimą bei stiprius dvasinius išgyvenimus, todėl ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 1 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Ieškovė nurodė, kad iki santuokos sudarymo, tačiau šalims jau gyvenant kartu atsakovas 2004-06-09 sudarė mainų sutartį, kuria jam priklausantį 11,99 kv. m. butą, esantį ( - ), išmainė į 33,23 kv. m. butą, esantį ( - ). Aplinkybę, kad atsakovas galėjo iškeisti butą, esantį ( - ), kuris buvo bendrabučio kambarys, į tris kartus didesnį butą, esantį ( - ), lėmė tai, kad įsigyjamas butas, esantis ( - ), buvo itin prastos būklės, jame gyveno asocialūs asmenys ir apsigyventi bute buvo galima tik atlikus jo kapitalinį remontą. Buto, esančio ( - ), remontas buvo atliktas iš ieškovei nuosavybės teise priklausančių piniginių lėšų, kurias ji gavo dirbdama jūroje. Pažymėjo, kad paskutiniai buto remonto darbai buvo atlikti 2006 metais už ieškovės pinigines lėšas, kurias ji gavo pardavusi po senelio S. R. mirties paveldėtą turtą - butą, esantį ( - ). Buto, esančio ( - ), remontui buvo išleista ne mažiau kaip 5 792,00 Eur (20 000,00 Lt). VSDFV duomenimis, atsakovo A. Č. draudžiamosios pajamos (iki gyventojų pajamų mokesčio išskaitymo) 2004 metais sudarė iš viso 3 209,44 Lt, t.y. 267,00 Lt per mėnesį; 2005 metais – 3 444,39 Lt , t.y. 287,00 Lt per mėnesį; 2006 metais – 5 052,95 Lt, t.y. 421,00 Lt per mėnesį. Šios aplinkybės parodo, jog atsakovas neturėjo ir negalėjo turėti pajamų, reikalingų buto remontui, todėl buto remontas buvo atliekamas iš jos piniginių lėšų. Atsižvelgus į tai, jog santuokos metu jos asmeninėmis lėšomis buvo iš esmės pagerintas atsakovui nuosavybės teise priklausęs butas, esantis ( - ), jis yra pripažintinas bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe ir po santuokos nutraukimo šalims dalintinas lygiomis dalimis po ½. Ieškovė nurodė, kad santuokos metu atsakovas 2006-02-09 dovanojimo sutarties, sudarytos su savo motina J. Č., pagrindu nuosavybės teise įgijo butą, esantį ( - ). Minėtas sandoris sudarytas su sąlyga, jog J. Č. turi teisę šiuo butu naudotis iki gyvos galvos, todėl ir po sutarties sudarymo šalys liko gyventi bute, esančiame ( - ). 2007 metų gruodžio mėnesį mirus atsakovo motinai J. Č. šalys norėjo persikelti į butą, esantį ( - ), kadangi jis buvo didesnio ploto, tačiau bute reikėjo atlikti remontą. Kadangi ji tuo metu augino mažametį šalių vaiką ir nedirbo, o atsakovo pajamos buvo nedidelės, jie neturėjo pakankamai piniginių lėšų minėto buto remontui. Ieškovės motina L. L. sutiko padovanoti jai 30 000,00 Lt buto remontui. Buto remontas buvo pradėtas 2008 metų spalio mėnesį ir baigtas 2009 metų pabaigoje. Vėliau šis butas buvo remontuojamas taip pat jos lėšomis. Taigi, atsižvelgus į tai, jog butas, esantis ( - ), buvo pagerintas jos piniginėmis lėšomis, jis yra pripažintinas bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe ir po santuokos nutraukimo šalims dalintinas lygiomis dalimis po ½. Be to, atsakovo motina J. Č. butą, esantį ( - ), padovanojo šalims kaip vestuvinę dovaną, todėl ieškovė šį turtą visada laikė bendra jos ir atsakovo nuosavybe, investavo į šį turtą asmenines lėšas bei santuokos metu uždirbtas lėšas, turėjo pagrįstus lūkesčius, jog turi tiek pat teisių į šį turtą, kaip ir atsakovas. Ieškovė nurodė, kad santuokos metu sutuoktiniai bendrosios jungtinės nuosavybės teise taip pat įsigijo automobilį „Audi Avant“, valst. Nr. ( - ) 500,00 Eur vertės. Kadangi šiuo turtu faktiškai naudojasi atsakovas, ieškovė prašo po santuokos nutraukimo automobilį asmeninės nuosavybės teise priteisti atsakovui, jai priteisiant 250,00 Eur piniginę kompensaciją. Santuokos metu šalys taip pat įsigijo kilnojamąjį turtą: dvigulę lovą su čiužiniu (400,00 Eur vertės), televizorių „Samsung“ (100,00 Eur vertės), šaldytuvą „Samsung“ (150 Eur vertės), virdulį (60,00 Eur vertės), kriauklę su spintele (100,00 Eur vertės), komodą (50,00 Eur vertės), stalą (50,00 Eur vertės), sofą (70,00 Eur vertės), miegamojo spintą (300,00 Eur vertės); 2 kėdes (50,00 Eur vertės), virtuvinį stalą (25,00 Eur vertės), televizorių „Samsung“ (30,00 Eur vertės), viryklę „Indesit“ (150,00 Eur vertės), skalbyklę „Blomberg“ (150,00 Eur vertės), mikrobangų krosnelę „Samsung“ (50,00 Eur vertės), televizorių „Daewoo“ (70,00 Eur vertės), veidrodį (50,00 Eur vertės), prieškambario spintą (120,00 Eur vertės), sekciją (500,00 Eur vertės), spausdintuvą su skaneriu „Samsung“ (100,00 Eur vertės), kurie yra bute, esančiame ( - ). Ieškovė minėtą turtą po santuokos nutraukimo prašo nuosavybės teise priteisti atsakovui, jai priteisiant 1 275,00 Eur piniginę kompensaciją. 2007-12-14 tarp UAB „Bonum Publicum“ ir atsakovo buvo sudaryta Universalaus gyvybės draudimo sutartis Nr. UG008519. Didžiąją dalį įmokų pagal atsakovo vardu sudarytą Draudimo sutartį mokėjo ieškovė. Draudimo bendrovės duomenimis, nuo Draudimo sutarties sudarymo dienos iki 2016-08-01 buvo sumokėta iš viso 4 773,21 Eur draudimo įmokų, iš kurių 6 95,10 Eur sumokėjo atsakovas, o 4 078,11 Eur sumokėjo ieškovė. Kadangi draudimo objektas pagal Draudimo sutartį yra apdraustojo A. Č. turtinis interesas, susijęs su kapitalo kaupimu apdraustojo interesais, taip pat su A. Č. gyvybe, traumomis, išmokomis jam kritinių ligų atvejais ir pan., sudaryta Draudimo sutartis laikytina sandoriu, sudarytu tik vieno sutuoktinio asmeniniams poreikiams tenkinti. Kadangi sutartis buvo vykdoma pasinaudojant turtu, esančiu bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, atsakovas privalo kompensuoti ieškovei bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą, t.y. ieškovei iš atsakovo priteistina 2 386,60 Eur dydžio kompensacija. Ieškovė prašo nustatyti šalių nepilnamečio sūnaus I. Č., gyvenamąją vietą su ja. Nurodo, kad atsakovas savo sūnumi faktiškai nesidomi, nedalyvauja sūnaus gyvenime. Vaikas yra stipriai prisirišęs prie mamos, todėl nepilnamečio vaiko interesus labiausiai atitiktų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove. Nustačius nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su ja iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiam sūnui. Ieškovė nurodo, kad sūnaus išlaikymui per mėnesį yra reikalinga ne mažiau kaip 550,00 Eur – 600,00 Eur. Atsakovo gaunamos pajamos yra nedidelės, jis turi menkas finansines galimybes prisidėti prie sūnaus išlaikymo po santuokos nutraukimo, todėl šiuo atveju nepilnamečio vaiko interesus labiausiai atitiktų išlaikymo priteisimas piniginėmis išmokomis bei nekilnojamuoju turtu, t.y. piniginėmis išmokomis po 50,00 Eur kas mėnesį ir priteisiant dalį buto, esančio ( - ). Ieškovė taip pat nurodė, kad nuo 2009 metų iki kreipimosi į teismą dienos ji viena išlaikė visą šeimą, todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymo nepilnamečiam sūnui I. Č. įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2013 metų gruodžio mėnesio iki ieškinio pateikimo teismui dienos, t.y. už 36 mėnesius, viso 5 940,00 Eur. Teismo posėdžio metu ieškovė ir jo atstovė patikslintą ieškinį palaikė, su priešieškiniu nesutiko. Ieškovė paaiškino, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, kadangi jis buvo neištikimas. 2012 metais iš vyro telefoninių pokalbių išklotinės ji pamatė, kad jam vakarais kažkas skambina. Paskambinus šiuo numeriu atsiliepė mergina, tačiau atsakovas aplinkybes apie galimą neištikimybę neigė. Ji, siekdama išsaugoti šeimą, nusprendė nebevykti į reisus jūroje, pradėjo mokytis. Prabėgus pusmečiui šalys nusprendė, kad ieškovei reikia grįžti į buvusį darbą. 2016 metų liepos mėnesį, jai esant reise jūroje, paskambino kaimynė, kuri pranešė, jog jų bute kartu su atsakovu ir šalių nepilnamečiu vaiku gyvena kita moteris. Sužinojusi apie tai ji paskambino sūnui, kuris šias aplinkybes patvirtino. Kadangi atsakovas buvo prašęs sūnaus apie tai jai nepasakoti, atsakovas sužinojęs, kad sūnus atskleidė tiesą, labai supyko ir sūnui gulint ligoninėje buvo dvi dienas palikęs jį vieną. 2016 metų liepos mėnesį, jai grįžus iš reiso atsakovas atsisakė ją įleisti į namus, pradėjo įžeidinėti, varyti lauk ir dėl jo veiksmų atsakovui buvo iškelta baudžiamoji byla. Po šio įvykio šalys dar mėnesį gyveno kartu, tačiau vyras ją įžeidinėdavo, grasindavo jai, todėl ji kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo bei išsikėlė gyventi kitur. Šiuo metu sūnus su tėvu nebendrauja, po įvykių ligoninėje jis atsisako bendrauti su atsakovu.

4Atsakovas atsiliepimu į patikslintą ieškinį su patikslintu ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

5Atsakovas pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašo nutraukti šalių santuoką sudarytą ( - ) Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje (Įrašo Nr. ( - )) dėl ieškovės kaltės, po santuokos nutraukimo palikti pavardę Č., nustatyti šalių nepilnamečio sūnaus I. Č. gyvenamąją vietą su atsakovu, priteisti iš ieškovės išlaikymą nepilnamečiam sūnui I. Č. periodinėmis išmokomis po 165,00 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki sūnaus pilnametystės, priteisti iš ieškovės 5 940,00 Eur išlaikymo nepilnamečiam sūnui I. Č. įsiskolinimą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jis su ieškove ( - ) sudarė santuoką, santuokos metu, ( - ), jiems gimė sūnus I. Č.. Iš pradžių jų šeimyninis gyvenimas klostėsi gerai, abu rūpinosi šeimos gerove, augino nepilnametį sūnų, ieškovė baigė aukštąjį mokslą. Pabaigusi mokslus ieškovė įsidarbino jūrinėje įmonėje – pradėjo dirbti laivuose. Jos reisai jūroje trukdavo po kelis mėnesius, todėl jai esant išvykus jis rūpinosi buitimi, prižiūrėjo nepilnametį sūnų. Atsakovas nurodė, kad pradžioje viskas klostėsi gerai, tačiau prieš ketverius – penkerius metus ieškovės elgesys pradėjo netikėtai keistis – ieškovė pradėjo su juo elgtis šiurkščiai, vengti bendravimo, nuteikinėjo šalių nepilnametį sūnų prieš jį, tarp jų kildavo konfliktai. Be to, nors jis iš esmės išlaikė šeimą tuo metu, kai ieškovė mokėsi, tačiau ji pradėjusi dirbti savo gaunamų lėšų šeimos bei nepilnamečio vaiko išlaikymui neskyrė. Šiuo metu šalys kartu nebegyvena, jų santykiai yra nutrūkę ir tolimesnis šeimyninis gyvenimas yra nebeįmanomas. Atsakovas prašo nustatyti šalių nepilnamečio sūnaus I. Č. gyvenamąją vietą su juo. Nurodo, kad ieškovės darbo pobūdis lemia tai, kad ji po keletą mėnesių praleidžia jūroje ir nebūna namie, todėl nuo mažens sūnaus priežiūra, ugdymu ir auklėjimu rūpinasi jis, tarp jų susiklostęs stiprus dvasinis ryšys. Be to, ieškovė dėl savo darbo pobūdžio turi po keletą mėnesių išvykti į reisus jūroje, todėl nustačius sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove, jos darbo metu sūnumi tektų rūpintis giminaičiams. Atsakovas nurodo, kad sūnaus išlaikymui per mėnesį yra reikalinga apie 320,00 Eur – 340,00 Eur, todėl iš ieškovės priteistinas išlaikymas nepilnamečiam sūnui periodinėmis išmokomis po 165,00 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės bei 5 940,00 Eur išlaikymo įsiskolinimas už paskutinius trejus metus. Teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovas priešieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti, su patikslintu ieškiniu nesutiko. Atsakovas paaiškino, kad nesutarimai tarp jo ir ieškovės prasidėjo prieš penkerius metus, kadangi atsakovė buvo jam neištikima, tačiau jis nusprendė jai atleisti ir stengėsi išsaugoti šeimą. Nors šalių santykiai ilgą laiką buvo geri, tačiau ieškovė pradėjo neskirti pinigų šeimai, todėl šeimą išlaikydavo jis dirbdamas keliuose darbuose. Paaiškino, kad incidento su sūnumi ligoninėje nebuvo, jis visuomet rūpinosi sūnumi, jį prižiūrėjo. Pažymėjo, kad butas, esantis ( - ), bei butas, esantis ( - ), yra laikytini jo nuosavybe. Ieškovė prie šių butų remonto neprisidėjo, butai buvo remontuojami jo bei jo šeimos piniginėmis lėšomis.

6Ieškovė atsiliepimu į priešieškinį su priešieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

7Institucijos, teikiančios išvadą, atstovė Vaidilutė Stalmokienė teismo posėdžio metu nurodė, kad šiuo metu dėl šeimoje įvykusio incidento yra pasikeitę atsakovo ir sūnaus tarpusavio santykiai, jie yra kitokie nei buvo pastaruosius 10 metų. Vaikas su atsakovu bendrauti nenori, kadangi jaučiasi įskaudintas ir įsižeidęs. Tėvo ir sūnaus santykiams atkurti yra reikalingas laikas. Šiuo metu vaiko interesus labiau atitiktų jo gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove bei tokios bendravimo tvarkos, kurią siūlo ieškovė nustatymas. Paaiškino, kad atsakovo bendravimas su sūnumi darbo dienomis būtų nekokybiškas, kadangi vaikas po pamokų turi užsiimti namų ruoša, laiku eiti miegoti, todėl atsakovas turėtų didesnę galimybę su sūnumi pabendrauti savaitgalį.

8Teismas

konstatuoja:

9Patikslintas ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies

10Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys ( - ) sudarė santuoką, įregistruotą Klaipėdos miesto Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, įrašo Nr. ( - ). Šalims ( - ) gimė sūnus I. Č. (I. Č.), 2016-07-08 išduotame gimimo liudijime įrašyti tėvai – M. R. ir A. Č. (A. Č.). VĮ „Registrų centras“ duomenimis atsakovo A. Č. vardu registruotas nekilnojamasis turtas – butas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ), įregistravimo pagrindas – 2004-06-09 mainų sutartis Nr. ( - ); butas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ), įregistravimo pagrindas – 2006-02-09 dovanojimo sutartis Nr. ( - ); negyvenamoji patalpa – garažas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ), įregistravimo pagrindas – 1992-03-10 dovanojimo sutartis Nr. ( - ). VĮ „Registrų centras“ duomenimis ieškovės M. R. vardu registruotas nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ) įregistravimo pagrindas – 2006-08-24 dovanojimo sutartis Nr. ( - ). VĮ „Regitra“ duomenimis atsakovo A. Č. vardu registruota transporto priemonė automobilis „Audi A4 Avant“, valst. Nr. ( - ) ieškovė savo vardu registruotų transporto priemonių neturi.

11Dėl sutuoktinių kaltės iširus santuokai

12Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.64 straipsnį, teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti, todėl gali nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą susitaikymui. Teismas, atsižvelgdamas į šalių prašymus, šalių ir jų nepilnamečio vaiko interesus, konstatuoja, kad nėra pagrindo nustatyti terminą sutuoktiniams susitaikyti, todėl byla nagrinėtina iš esmės.

13Santuokos tikslas yra šeimos santykių, pagrįstų abipuse meile, pagarba, lojalumu ir pasitikėjimu, sukūrimas. Vyras ir moteris, sudarę santuoką, įgyja teisinį statusą – jie tampa sutuoktiniais ir įgyja tik jiems nustatytas turtines ir asmenines neturtines teises bei pareigas. Sutuoktinių pareigas numato CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92 straipsniai. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, remti moraliai bei materialiai, ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 straipsnio 1 dalis). Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

14Ieškovė prašo pripažinti, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes jis buvo neištikimas bei teismo buvo pripažintas kaltu dėl to, jog prieš ją panaudojo fizinį smurtą. Atsakovas nurodo, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, kadangi ji nesirūpino šeima, netinkamai su juo elgėsi, nuteikinėjo šalių nepilnametį sūnų prieš jį. Pasisakydamas dėl procesinės šalių įrodinėjimo pareigos, grindžiant santuokos iširimo priežastis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, sutuoktinis, besiremiantis aplinkybėmis, sudarančiomis kito sutuoktinio kaltės prezumpciją tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejamos santuokos iširimo kaltės prezumpcijos), bet dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010).

15Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad šalys susituokė ( - ) ir santuokoje išgyveno daugiau nei vienuolika metų. Šalių paaiškinimais teismo posėdžio metu nustatyta, kad 2016-07-05 tarp jų įvyko konfliktas, po kurio jie nebevedė bendro ūkio ir santuokinio gyvenimo. Ieškovė nurodo, kad konfliktas kilo dėl to, jog atsakovas jos reiso metu, t.y. jai esant jūroje, į namus parsivedė gyventi kitą moterį. Nors teismo posėdžio metu atsakovas atsisakė nurodyti, nuo kada pradėjo gyventi kartu su kita moterimi, tačiau paaiškino, kad žinodamas, jog kartu su ieškove nebegyvens, jis pradėjo susitikinėti su kita moterimi, supažindino ją su sūnumi, jie visi kartu leisdavo laisvalaikį. Pažymėjo, jog žinojo, kad sūnus apie tai prasitars ieškovei. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas D. N. paaiškino, kad yra ieškovo draugas, jo santykiai su ginčo šalimis yra geri. Nurodė, kad apie problemas atsakovo šeimoje jis sužinojo 2016 metų pavasarį, kadangi tarp šalių jo akivaizdoje įvyko konfliktas – ieškovė reiškė priekaištus atsakovui dėl to, kad jis nepakankamai prisideda prie šeimos išlaikymo. Paaiškino, kad apie tai, jog atsakovas turį kitą moterį sužinojo 2016 metų balandžio mėnesį, kuomet jis atvyko aplankyti atsakovo ligoninėje ir ten susitikimo su ieškove ir kita moterimi, su kuria, kaip jis suprato, atsakovas susitikinėjo. Byloje esančiais rašytiniais duomenimis nustatyta, kad atsakovas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-11-29 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-791-718/2016 pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta vienerių metų laisvės apribojimo bausmė bei įpareigojimas 9 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. 2016-11-29 nuosprendyje teismas nurodė, jog A. Č. 2016-07-05 tyčia konflikto metu vieną kartą kumščiu sudavė į kairės pusės skruostą sutuoktinei M. R. bei spyrė jai į kairės pusės kojos blauzdą, tokiais veiksmais nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiosios sveikatą. Klaipėdos apygardos teismas 2017-03-16 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-47-380/2017 A. Č. apeliacinį skundą atmetė.

16Įvertinus byloje esančius duomenis bei šalių paaiškinimus teismo posėdžio metu, darytina išvada, kad šalys pasižymėjo skirtingu būdu, charakterio savybėmis, todėl santuokos metu tarp jų kildavo įvairūs konfliktai, tačiau jos sugebėdavo išspręsti iškilusias problemas bei išlaikyti darnius tarpusavio santykius ir iki 2016-07-05 konflikto santuokos nutraukti neketino. Teismas taip pat pažymi, jog nors atsakovas nurodo, kad ieškovei išvykus į paskutinį reisą žinojo, jog jai grįžus kartu su ja nebegyvens, tačiau apie tai ieškovei nepranešė, nesiėmė veiksmų santuokai nutraukti, priešingai – faktą apie savo naujus santykius nuo ieškovės slėpė. Ieškovei sužinojus apie atsakovo neištikimybę tarp jų 2016-07-05 kilo konfliktas, po kurio šalys nusprendė nebevesti bendro gyvenimo. Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad atsakovas pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, buvo neištikimas ieškovei bei buvo nuteistas už tyčinį nusikaltimą – nežymų ieškovės sveikatos sutrikdymą, dėl ko bendras šalių gyvenimas tapo negalimas, todėl konstatuotina santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.

17Teismas pažymi, jog atsakovas nurodo, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, kadangi ji nesirūpino šeima, neskyrė piniginių lėšų šeimos išlaikymui, netinkamai su juo elgėsi, tačiau šias aplinkybes paneigia byloje esantys duomenys. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas D. N. paaiškino, kad matė, jog šeima, ieškovei grįžus iš reiso, leisdavo laiką kartu, vykdavo į išvykas. Iš atsakovės banko sąskaitos išrašo matyti, kad ji prisidėjo prie šeimos išlaikymo – mokėjo už sūnaus darželį bei muzikos mokyklą, pervesdavo pinigines lėšas į atsakovo banko sąskaitą: 2010 metais pervedė 3 266,00 Lt, 2011 metais – 7 115,00 Lt, 2012 metais – 3 187,00 Lt, 2013 metais – 5 172,00 Lt, 2014 metais – 3 423,00 Lt, 2015 metais – 1 004,00 Eur. Be to, nors teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad santuokos metu ieškovė buvo neištikima, tačiau nepateikė tai patvirtinančių duomenų. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, atsakovo reikalavimas nutraukti santuoką dėl ieškovės kaltės atmestinas, santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

18Po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina pavardė – „R.“, atsakovui – jo pavardė – „Č.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

19Nustačius, kad sutuoktiniai išlaikymo vienas iš kito nereikalauja, šis klausimas nespręstinas.

20Dėl neturtinės žalos atlyginimo

21Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 1 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Nurodo, kad atsakovo fizinis ir psichologinis smurtas, pažeminimai, sukėlė jai didžiulį sukrėtimą bei stiprius dvasinius išgyvenimus. CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio neturtinės žalos atlyginimo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 3.70 straipsnio 2 dalyje neturtinė žala ir jos piniginio įvertinimo kriterijai neapibrėžti, todėl, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos, susijusios su santuokos nutraukimu, priteisimo, kartu su CK 3.70 straipsniu taikytinos CK 6.250 straipsnyje įtvirtintos teisės normos (CK 3.1 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2007). CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinti neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, – tai žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kitos reikšmingos aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai vieno sutuoktinio kalti, santuokines pareigas pažeidžiantys veiksmai nulemia santuokos nutraukimą, tai kitas sutuoktinis gali patirti neturtinę žalą, t. y. dvasinius išgyvenimus, stresą, fizinį skausmą, neigiamas emocijas; nustatęs neturtinės žalos atsiradimą, teismas ją turi įvertinti ir priteisti tokią neturtinės žalos kompensaciją, kuri galėtų atlyginti asmens neturtinio pobūdžio praradimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2008).

22Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, buvo neištikimas ieškovei, panaudojo prieš ją fizinį smurtą, kas, akivaizdu, lėmė ieškovės emocinį skausmą ir pažeminimą. Tačiau vertinant ieškovės patirtos neturtinės žalos dydį svarbu atsižvelgti į tai, jog nors bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas buvo neištikimas ieškovei, tačiau apie atsakovo neištikimybę ieškovė, kaip pati nurodo ieškinyje, žinojo dar 2015 metais, o dėl santuokos nutraukimo kreipėsi 2016 metų rugpjūtį, t.y. ne iš karto ėmėsi veiksmų santuokai nutraukti. Be to, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-11-29 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-791-718/2016, kuriuo atsakovas pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, ieškovei iš atsakovo priteista 300,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo tenkintinas iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteistina 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

23Dėl turto padalijimo

24Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas sutuoktinių turto balansas, t. y. nustatytinas bendras sutuoktinių turtas ir kiekvieno iš jų asmeninis turtas (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis). VĮ „Registrų centras“ duomenimis atsakovo A. Č. vardu registruotas nekilnojamasis turtas – butas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ), įregistravimo pagrindas – 2004-06-09 mainų sutartis Nr. ( - ); butas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ), įregistravimo pagrindas – 2006-02-09 dovanojimo sutartis Nr. ( - ); negyvenamoji patalpa – garažas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ), įregistravimo pagrindas – 1992-03-10 dovanojimo sutartis Nr. ( - ). Ieškovės M. R. vardu registruotas nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ) įregistravimo pagrindas – 2006-08-24 dovanojimo sutartis Nr. ( - ).VĮ „Regitra“ duomenimis atsakovo A. Č. vardu registruota transporto priemonė automobilis „Audi A4 Avant“, valst. Nr. ( - ) ieškovė savo vardu registruotų transporto priemonių neturi.

25Tarp šalių kilo ginčas dėl buto, esančio ( - ), ir buto, esančio ( - ), padalijimo. Ieškovė nurodo, kad minėti butai buvo pagerinti už jai asmeninės nuosavybės teise priklausančias pinigines lėšas, todėl turėtų būti pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe ir padalinti šalims po ½. Atsakovas su ieškovės reikalavimu nesutinka ir nurodo, kad minėtas turtas yra laikytinas jo asmenine nuosavybe. CK 3.90 straipsnio 1 dalis numato, kad turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažįstamas bendrąja sutuoktinių nuosavybe, kai nustatomos šių teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių visuma: pirma, asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (CK 3.90 straipsnio 1 dalis). CK 3.90 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sąvoka „turto pagerinimas iš esmės“ yra vertinamasis kriterijus, kuris detaliau neapibūdinamas, tačiau pažymima, kad esminiu pagerinimu gali būti pripažįstamas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015; 2012 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2012).

26Bylos duomenimis nustatyta, kad 2004-06-09 tarp atsakovo ir D. Š. buvo sudaryta sutartis, pagal kurią atsakovas išmainė jam priklausantį 11,99 kv. m. butą, esantį ( - ), į 33,28 kv. m. butą, esantį ( - ). Taigi, butas, esantis ( - ), atsakovui priklauso asmeninės nuosavybės teise. Pažymėtina, kad 2004-06-09 sutarties 3 punkte nurodyta, kad sutarties šalys butus vertina po 25 000,00 Lt ir priemokos viena kitai nemoka. Sutarties 3 punkte taip pat nurodyta, kad pagal VĮ „Registrų centras“ pažymą buto, esančio ( - ), vertė yra 9 441,61 Eur (32 600,00 Lt); buto, esančio ( - ), vertė 2 870,00 Eur (9 910,00 Lt). VĮ „Registrų centras“ duomenimis buto, esančio ( - ), vertė yra 20 900,00 Eur. Pagal 2016-09-02 UAB „Ober Haus“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą buto, esančio ( - ), vertė 2016-09-02 dieną yra 28 000,00 Eur. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, jog minėtas butas buvo prastos būklės, jam buvo reikalingas kapitalinis remontas. Apie tai, jog įsigijimo metu butas, esantis ( - ), buvo prastos būklės teismo posėdžio metu patvirtino ir atsakovas bei liudytoju apklaustas I. O.. Esant išdėstytoms aplinkybėms, atsižvelgus į šalių ir liudytojų paaiškinimus teismo posėdžio metu, įvertinus buto, esančio ( - ), vertę 2004-06-09 mainų sutarties sudarymo metu bei jo vertę šiuo metu, darytina išvada, jog minėtame bute buvo atlikti remonto darbai, kurie nekilnojamąjį turtą pagerino iš esmės.

27Ieškovė nurodo, kad buto, esančio ( - ), remontas buvo atliktas santuokos metu iš piniginių lėšų, gautų pardavus jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą. Atsakovas su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis nesutinka ir pažymi, kad buto remontas buvo atliktas iki santuokos, iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusių piniginių lėšų. Vertindamas šalių nurodytas aplinkybes, teismas pažymi, jog nors atsakovas nurodo, jog turėjo pakankamai piniginių lėšų atlikti buto kapitalinį remontą, bei tai, jog remontui piniginių lėšų skyrė ir jo tėvai, tačiau nepateikė šias aplinkybes patvirtinančių duomenų, t.y. banko sąskaitos išrašų, duomenų apie santaupas ar perduotas pinigines lėšas ir kt. Be to, VSDFV Klaipėdos skyriaus 2016-10-25 pažymos apie asmens valstybinį socialinį draudimą duomenimis atsakovo draudžiamosios pajamos 2004 metais sudarė vidutiniškai 267,45 Lt per mėnesį, 2005 metais – 287,03 Lt per mėnesį, 2006 metais – 421,07 Lt per mėnesį. Pažymėtina, jog nors ieškovės draudžiamosios pajamos minėtu laikotarpiu taip pat buvo nedidelės, t.y. ji draudžiamųjų pajamų 2004 metais ir 2005 metais neturėjo, o 2006 metais jos sudarė 754,42 Lt, tačiau byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog 2003-06-13 tarp ieškovės ir Levantina Transporti S.R.L. sudaryta darbo sutartis dėl darbo laive Svealand 1 mėnesiui, pagal kurią ieškovės darbo užmokestis sudarė 1 391,63 JAV dolerių, 2003-12-01 ieškovė sudarė darbo sutartį dėl darbo laive Svealand 1 mėnesiui, pagal kurią ieškovės darbo užmokestis sudarė 1 265,12 JAV dolerių, 2004-07-13, 2004-09-07, 2004-11-02, 2004-12-29, 2005-04-26, 2005-08-16, 2005-10-11, 2005-12-06, 2006-02-06, 2006-04-03 ieškovė sudarė darbo sutartis dėl darbo laive Svealand, pagal kurias ieškovės darbo užmokestis sudarė 1 293,30 JAV dolerių per mėnesį. Be to, 2006-01-25 ieškovė sudarė nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią pardavė jai priklausiusį nekilnojamąjį turtą – 1/3 buto, esančio ( - ), už 53 333,33 Lt. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad yra labiau tikėtina, jog butas, esantis ( - ), buvo iš esmės pagerintas ieškovės asmeninėmis lėšomis. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog nors atsakovas nurodo, kad buto remontas buvo atliktas iki santuokos sudarymo, tačiau atsižvelgus į tai, jog nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis, kurios pagrindu ieškovė įgijo remontui reikalingas pinigines lėšas, buvo sudaryta 2006-01-25, o šalys santuoką sudarė 2006-03-18, t.y. praėjus mažiau nei dviem mėnesiams po sutarties sudarymo, į tai, kad bute buvo atliktas kapitalinis remontas, kuriam, akivaizdu, reikėjo laiko, darytina išvada, jog labiau tikėtina, kad buto, esančio ( - ), remontas buvo pradėtas iki santuokos sudarymo, tačiau pabaigtas po santuokos sudarymo. Esant išdėstytoms aplinkybėms, atsižvelgus į tai, kad atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantis butas, esantis ( - ), po santuokos sudarymo buvo pagerintas iš esmės ieškovei priklausančiomis lėšomis, minėtas butas pripažintinas šalių bendrąja jungtine nuosavybe.

28Ieškovė nurodo, kad butas, esantis ( - ), santuokos metu buvo pagerintas už jai asmeninės nuosavybės teise priklausančias pinigines lėšas, t.y. už pinigines lėšas, kurias jai padovanojo mama. Ieškovė taip pat nurodo, kad minėtas butas laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kadangi šį butą atsakovo mama šalims dovanojo vestuvių proga. Atsakovas su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis nesutinka ir nurodo, jog šio buto remontą atliko jo tėvai. VĮ „Registrų centras“ duomenimis nustatyta, jog atsakovui nuosavybės teise priklauso butas, esantis ( - ), įregistravimo pagrindas – 2006-02-09 dovanojimo sutartis Nr. ( - ). Duomenų išraše taip pat atlikta žyma, jog butas dovanojamas su sąlyga, jog J. Č. turi teisę butu naudotis iki gyvos galvos. Taigi, nors ieškovė nurodo, kad butas buvo dovanotas abiems ginčo šalims, tačiau iš bylos duomenų nustatyta, jog butą J. Č. dovanojo būtent savo sūnui atsakovui A. Č., todėl minėtas nekilnojamasis turtas laikytinas asmenine atsakovo nuosavybe.

29Vertindamas šalių nurodytas aplinkybes dėl buto remonto, teismas pažymi, jog, visų pirma, teismo posėdžio metu liudytoja apklausta Z. Č. paaiškino, jog butas, esantis ( - ), buvo remontuojamas po atsakovo tėvų mirties. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytojai I. O. ir L. L.. L. L. papildomai paaiškino jog pinigines lėšas buto remonto davė ji: 20 000,00 Lt pervedė bankiniu pavedimu, 10 000,00 Lt – grynaisiais. Taigi, aplinkybę, jog butas, esantis ( - ), buvo remontuojamas po atsakovo tėvų mirties patvirtina liudytojų parodymai. Antra, byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2007 metais atsakovo draudžiamosios pajamos sudarė vidutiniškai 505,72 Lt per mėnesį neatskaičius mokesčių, 2008 – 533,77 Lt per mėnesį neatskaičius mokesčių, 2009 – 452,43 Lt per mėnesį neatskaičius mokesčių. Ieškovė laikotarpiu nuo 2006 metų spalio mėnesio iki 2009 metų gruodžio mėnesio buvo vaiko priežiūros atostogose, todėl jos draudžiamosios pajamos 2007 metais sudarė vidutiniškai 998,04 Lt per mėnesį neatskaičius mokesčių, 2008 metais – 1 037,38 Lt per mėnesį neatskaičius mokesčių, 2009 metais – 109,81 Lt per mėnesį neatskaičius mokesčių. 2008-10-21 mokėjimo pavedimu ieškovės mama L. L. pervedė ieškovei 20 000,00 Lt. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, į šalių pajamas laikotarpiu nuo 2007 metų iki 2009 metų, darytina išvada, jog yra labiau tikėtina, kad L. L. 2008-10-21 ieškovei pervestos pinginės lėšos buvo skirtos buto remontui. Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovo mama mirė ( - ). 2008-01-18, t.y. praėjus mėnesiui po atsakovo mamos mirties, tarp atsakovo ir UAB „Vakarų langai“ buvo sudaryta sutartis dėl langų gamybos, kurios pagrindu 2008-02-12 išrašyta PVM sąskaitą – faktūra 4 480,00 Lt sumai. Šios aplinkybės patvirtina, kad prekes, reikalingas buvo remontui, šalys įsigijo jau po J. Č. mirties. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš AB „Energijos skirstymo operatorius“ pateiktos suvestinės matyti, kad laikotarpiu nuo 2002 metų iki 2007 metų elektros suvartojimas bute, esančiame ( - ), sudarė vidutiniškai nuo 100 iki 150 kWh/mėn, tačiau nuo 2008 metų iki 2009 metų sausio mėnesio elektros suvartojimas sudarė po 10 kWh/mėn. Tai reiškia, jog yra labiau tikėtina, jog po J. Č. mirties bute kurį laiką niekas negyveno ir jame buvo atliekami remonto darbai.

30Vis dėlto teismas taip pat pažymi, jog nors ieškovė nurodo, kad jos mama L. L. jai padovanojo 30 000,00 Lt buto, esančio ( - ), remontui, tačiau byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad L. L. 2008-10-21 mokėjimo pavedimu ieškovei pervedė 20 000,00 Lt. Duomenų patvirtinančių, kad ieškovei papildomai buvo perduoda 10 000,00 Lt suma, nėra, ir nors L. L. teismo posėdžio metu patvirtino, jog perdavė ieškovei 10 000,00 Lt grynaisiais, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad ją su ieškove sieja artimi santykiai, jos parodymai vertintini kritiškai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog nors ieškovė nurodo, kad minėtos piniginės lėšos buvo mamos dovana jai, tačiau iš atsakovės banko sąskaitos išrašo matyti, jog ji 2010 metais mamai perdavė 12 350,00 Lt, 2011 metais – 8 090,00 Lt, todėl labiau tikėtina, kad 20 000,00 Lt suma ieškovei buvo pervesta kaip paskola buto remontui. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei į tai, kad L. L. paskolintos piniginės lėšos buvo grąžintos iš ieškovės darbo užmokesčio, kuris laikytinas bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe, laikytina, kad buto remontas buvo atliktas iš lėšų, esančių bendrąja sutuoktinių nuosavybe.

31Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad esant ginčui dėl vieno iš sutuoktinių asmeninio turto pagerinimo ir reikalavimo tokį turtą pripažinti bendrąja jungtine šalių nuosavybe reikia nustatyti turto vertę iki pagerinimų atlikimo ir vertės pokytį po turto pagerinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259-378/2015). Teismas taip pat gali (turi) atsižvelgti į asmeninio turto vertę prieš pagerinimą ir po pagerinimo, įvertinant, kad turto vertei gali turėti įtakos ne tik jo techninė būklė ir parametrai, bet ir paklausa rinkoje bei kiti svarbūs veiksniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-187/2013). Tai reiškia, jog esant ginčui dėl turto pagerinimo iš esmės, teismas turėtų atsižvelgti tik į tą turto vertės pokytį, kuris yra nulemtas atliktų pagerinimų, o ne dėl padėties rinkoje ir pan. Spręsdamas dėl esminio pagerinimo teismas turi atsižvelgti į tikrosios asmeninio turto vertės prieš pagerinant ir pagerinus santykį. VĮ „Registrų centras“ duomenimis nustatyta, kad 2006-01-18 vidutinė buto, esančio ( - ), rinkos vertė buvo 40 080,00 Eur, šiuo metu VĮ „Registrų centras“ duomenimis minėto buto vertė yra 37 400,00 Eur. Kitų duomenų apie minėto nekilnojamojo turto vertę šalys nepateikė. Teismo posėdžio metu liudytojais apklausti D. N. ir I. S. buvo remontą įvardijo kaip kosmetinį, o ne kaip kapitalinį. Taigi, byloje esančiais duomenimis nenustatyta, kad šalių atliktas buto remontas būtų šį butą pagerinęs iš esmės. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, jog yra labiau tikėtina, kad buto, esančio ( - ), pagerinimai buvo atlikti po atsakovo mamos J. Č. mirties sutuoktinių bendromis lėšomis ir darbu, tačiau įvertinus nekilnojamojo turto vertės pokytį iki remonto ir po jo, darytina išvada, jog šie remonto darbai nesąlygojo nekilnojamojo turto pagerinimo iš esmės, todėl nėra pagrindo butą, esantį ( - ), pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Atsižvelgus į tai, kad butas, esantis ( - ), yra laikytinas atsakovo asmenine nuosavybe, jis į dalintino turto balansą neįtrauktinas.

32Teismas taip pat pažymi, jog VĮ „Registrų centras“ duomenimis atsakovo A. Č. vardu registruotas nekilnojamasis turtas – negyvenamoji patalpa – garažas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ), įregistravimo pagrindas – 1992-03-10 dovanojimo sutartis Nr. ( - ), ieškovės M. R. vardu registruotas nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ) įregistravimo pagrindas – 2006-08-24 dovanojimo sutartis Nr. ( - ). Minėtas turtas yra laikytinas šalių asmenine nuosavybe ir į dalintino turto balansą neįtrauktinas.

33Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK nustatytais atvejais. Tokie atvejai įtvirtinti CK 3.123 straipsnyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą CK 3.123 straipsnio taikymo praktiką, yra nurodęs, kad šiame straipsnyje pateikiamas kriterijų sąrašas, leidžiantis nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nėra baigtinis. Teismas gali pripažinti svarbiais ir kitus kriterijus, priklausomai nuo byloje konstatuotų teisiškai reikšmingų faktų. Pripažindamas nurodytus kriterijus svarbiais ir nukrypdamas nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, teismas turi nustatyti, kad toks nukrypimas pagrįstas tam tikrų teisinių gėrių, kurių gynyba dėl aplinkybių visumos būtų pagrįsta teisingumo protingumo ir sąžiningumo principais, apsauga (CK 1.5 straipsnio 1 dalis). Taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalį, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias nelygias turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009). Pažymėtina, kad, pavyzdžiui, vien tik faktas, jog nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta yra nustatyta su vienu iš sutuoktinių, savaime nėra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pasisakęs, kad kiekvienu atveju nukrypimo nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2007; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009.).

34Ieškovė prašo butą, esantį ( - ), po santuokos nutraukimo padalinti šalims lygiomis dalimis po ½. Turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.117 straipsnis, 3.123 straipsnis). Padalijamas turi būti tiek turto aktyvas, tiek ir pasyvas. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad, dalijant sutuoktinių bendrą turtą natūra, taip pat turi būti atsižvelgiama į dalijamo turto vienetų ypatumus ir, kiek tai įmanoma, turtas padalijamas taip, kad būtų galima ateityje išvengti su tokio turto nuosavybės teisės įgyvendinimu susijusių ginčų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2012). Dalydamas turtą, teismas turi atkreipti dėmesį į tai, kokio pobūdžio turtas yra dalijamas ir ar tokio turto padalijimas lygiomis dalimis netrukdys turto racionaliai naudoti pagal jo tikslinę paskirtį ir neribos galimybių išgauti didžiausią naudą iš šio turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-686/2013). Galimybę konkretų turtą buvusiems sutuoktiniams padalyti natūra gali eliminuoti tiek objektyvios (pvz., turto nedalumas), tiek subjektyvios (pvz., itin konfliktiški sutuoktinių santykiai) priežastys. Be to, teismas, spręsdamas dėl bendro sutuoktinių turto padalijimo būdo, turi atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus, tačiau sutuoktinių nuomonė teismo nesaisto. Kai dėl to sutuoktiniai nesutaria, teismas, įvertinęs visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, ir konstatuotas konkrečios bylos svarbias aplinkybes, parenka sutuoktinių turto padalijimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-271/2010; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2011). Nagrinėjamu atveju teismas pažymi, jog byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių butas, esantis ( - ), negali būti padalintas natūra. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismui nenustačius aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo, po santuokos nutraukimo šalims asmeninės nuosavybės teise priteistina po ½ dalį buto, esančio ( - ).

35Ieškovė prašo padalinti santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą: atsakovui priteisti automobilį „Audi Avant“, valst. Nr. ( - ) bei bute, esančiame ( - ), esantį kilnojamąjį turtą: miegamojo spintą, kėdes, virtuvinį stalą, televizorių „Samsung“, viryklę „Indesit“, skalbyklę „Blomberg“, mikrobangų krosnelę „Samsung“, televizorių „Daewoo“, veidrodį, prieškambario sekciją, spintą, spausdintuvą „Samsung“, dvigulę lovą su čiužiniu, televizorių „Samsung“, šaldytuvą „Samsung“, virdulį, kriauklę su spintele, komodą, stalą, sofą, priteisti iš atsakovo 1 525,00 Eur kompensaciją už jam tenkančią turto, esančio bendrąja jungtine nuosavybe, dalį. Atsakovas su ieškovės reikalavimu sutinka iš dalies, t.y. sutinka, kad jam būtų priteistas automobilis „Audi A4 Avant“, valst. Nr. ( - ) tačiau nesutinka su ieškovės pateiktu kitų kilnojamųjų daiktų įvertinimu bei mano, kad baldai bei namų apyvokos daiktai galėtų būti priteisti ieškovei, jam priteisiant kompensaciją už ieškovei atitenkantį kilnojamąjį turtą.

36Vertindamas ieškovės reikalavimą dėl bute, esančiame ( - ), esančių baldų ir namų apyvokos daiktų padalijimo, teismas pažymi, jog į dalintino turtą balansą turi būti įtrauktinas visas sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas, t.y. tiek bute, esančiame ( - ), esantys baldai ir namų apyvokos daiktai, tiek bute, esančiame ( - ), esantys baldai ir namų apyvokos daiktai. Antstolės Vidos Daugirdienės 2017-03-27 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 0004/17/F-927 duomenimis nustatyta, kad bute, esančiame ( - ), yra: prieškambaryje - prieškambario spinta, vonioje - kriauklė su spintele ir veidrodis, virtuvėje – virdulys, virtuvinis stalas ir 2 kėdės, dujinė viryklė, mikrobangų krosnelė „Samsung“, skalbimo mašina „Bloomberg“, šaldytuvas „Samsung“, televizorius „Panasonic“, miegamajame – dvigulė lova, miegamojo spinta, 2 staliukai, svetainėje – sekcija, televizorius „Samsung“, stiklinis staliukas, rašomasis stalas, sofa ((žr. CD laikmeną).Antstolės Vidos Daugirdienės 2017-03-27 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 0004/17/F-928 duomenimis nustatyta, kad bute, esančiame ( - ), yra: prieškambaryje - prieškambario spinta su veidrodžiu, komoda ir atviro tipo lentyna, vonioje - kriauklė su spintele, spintelė su veidrodžiu, virtuvėje – virdulys, viryklė, šaldytuvas „Snaigė“, televizorius, skalbimo mašina, stalas, kambaryje – 3 sofos, rašomasis stalas, televizorius, staliukas (žr. CD laikmeną).

37Įvertinus šalių nuomonę dėl santuokoje įgyto kilnojamojo turto padalijimo, bei atsižvelgus į tai, kad kilnojamieji daiktai yra pritaikyti butams, kuriuose jie yra, t.y. dalis kilnojamųjų daiktų yra pritaikyti butui, esančiam ( - ), kuris po santuokos nutraukimo padalintas šalims lygiomis dalimis, o kita dalis – butui, esančiam ( - ), kuriame po santuokos nutraukimo lieka gyventi atsakovas, taip pat turto padalijimu siekiant nesumažinti kilnojamojo turto vertės bei sudaryti galimybę šalims po santuokos nutraukimo turtą naudoti pagal funkcinę paskirtį, atsakovui po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteistini kilnojamieji daiktai, esantys bute, esančiame ( - ), t.y. prieškambaryje - prieškambario spinta, vonioje - kriauklė su spintele ir veidrodis, virtuvėje – virdulys, virtuvinis stalas ir 2 kėdės, dujinė viryklė, mikrobangų krosnelė „Samsung“, skalbimo mašina „Bloomberg“, šaldytuvas „Samsung“, televizorius „Panasonic“, miegamajame – dvigulė lova, miegamojo spinta, 2 staliukai, svetainėje – sekcija, televizorius „Samsung“, stiklinis staliukas, rašomasis stalas, sofa. Ieškovei po santuokos nutraukimo priteistini kilnojamieji daiktai, esantys bute, esančiame ( - ), t.y. prieškambaryje - prieškambario spinta su veidrodžiu, komoda ir atviro tipo lentyna, vonioje - kriauklė su spintele, spintelė su veidrodžiu, virtuvėje – virdulys, viryklė, šaldytuvas „Snaigė“, televizorius, skalbimo mašina, stalas, kambaryje – 2 sofos, televizorius, staliukas. Atsižvelgus į tai, kad šalys nepateikė objektyvių duomenų apie kilnojamojo turto vertę, į tai, kad anksčiau nurodyti kilnojamieji daiktai yra daugiau nei 10 metų senumo, todėl nusidėvėję, bei į tai, kad šalims atitenkantys kilnojamieji daiktai užtikrina visapusį nekilnojamojo turto apstatymą ir suteikia galimybę šalims naudotis nekilnojamuoju turtu, jame gyventi, laikytina, jog šalims po santuokos nutraukimo priteista vienodos vertės nekilnojamojo turto ir piniginė kompensacija kiekvienai iš šalių nepriteistina.

38VĮ „Regitra“ duomenimis nustatyta, kad atsakovo A. Č. vardu registruota transporto priemonė automobilis „Audi A4 Avant“, valst. Nr. ( - ) pirmosios registracijos data 1997-01-30. Teismo posėdžio metu šalys patvirtino, jog minėtas automobilis buvo įsigytas santuokos metu. Atsižvelgus į tai, jog tarp šalių nėra ginčo dėl minėtos transporto priemonės padalijimo, po santuokos nutraukimo transporto priemonė automobilis „Audi A4 Avant“, valst. Nr. ( - ) priteistinas atsakovui asmeninės nuosavybės teise. Teismas pažymi, jog atsižvelgus į tai, kad transporto priemonė yra daugiau nei dvidešimties metų senumo, į tai, kad nei viena iš šalių nepateikė objektyvių duomenų, leidžiančių tinkamai nustatyti šio turto vertę, bei į tai, kad teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, jog automobilis yra sugedęs ir jam reikalingas remontas, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, ieškovei iš atsakovo kompensacija už jam tenkančią transporto priemonę nepriteistina.

39CK 3.120 straipsnyje numatyta, kad į dalytiną turtą neįtraukiami daiktai, skirti nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti. Turtas, skirtas nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti, yra perduodamas neišieškant kompensacijos tam sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai. Bylos duomenimis nustatyta, kad bute, esančiame ( - ), yra kilnojamasis daiktas, skirtas šalių nepilnamečio vaiko I. Č. poreikiams tenkinti, t.y. sekcija (vaiko kambaryje). Bute, esančiame ( - ), yra kilnojamieji daiktai, skirti šalių nepilnamečio vaiko I. Č. poreikiams tenkinti, t.y. pianinas „Yamaha“, kompiuteris „Asus“, rašomasis stalas, sofa su metaliniu rėmu, kurie į dalintino turto balansą neįtraukiami ir nutraukiant santuoką nedalijami.

40Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 2 386,60 Eur kompensaciją už jo naudai sumokėtas draudimo įmokas. Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp atsakovo ir UAB „Bonum publicum“ 2007-12-14 sudaryta gyvybės draudimo, susijusio su investiciniais fondais sutartis, pagal kurią draudėjas yra atsakovas A. Č., apdraustieji: atsakovas A. Č., ieškovė M. R. ir jų nepilnametis sūnus I. Č., naudos gavėjai atsakovas A. Č. ir ieškovė M. R.. Iki 2016-08-01 buvo sumokėta 4 773,21 Eur draudimo įmokų, iš kurių 92,68 Eur sumokėjo atsakovas, 4 680,53 Eur - ieškovė. CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, jog prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais vykdomos iš bendro sutuoktinių turto. Iš 2007-12-14 draudimo sutarties matyti, jog apdraustieji šiuo atveju yra visi šeimos nariai, o naudos gavėjai – ieškovas ir atsakovė. Taigi, minėta sutartis yra sudaryta šeimos interesais ir nepaisant to, jog draudimo sutarties įmokas mokėjo ieškovė, atsižvelgus į tai, kad jos buvo mokamos santuokos metu, darytina išvada, kad įmokos buvo mokamos iš bendro sutuoktinių turto. Vis dėlto šiuo atveju taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog pagal minėtos sutarties nuostatas ieškovė kartu su atsakovu, apdraustiesiems išgyvenus iki draudimo sutarties termino pabaigos, įgyja teisę į 50 proc. išmokų. Taigi, turtinę teisę šios sutarties pagrindu lygiomis dalimis įgyja ne tik atsakovas, bet ir ieškovė, tačiau iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog ieškovės sumokėtų įmokų suma yra ženkliai didesnė nei atsakovo, t.y. šalys prie šios sutarties vykdymo prisidėjo nelygiomis dalimis. Esant išdėstytoms aplinkybėms, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principais, ieškovei iš atsakovo priteistina 2 293,93 Eur kompensacija už atsakovo naudai sumokėtas draudimo įmokas.

41Šalys nurodo, kad bendrų bei asmeninių skolinių įsipareigojimų kreditoriams neturi.

42Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo

43Tarp šalių kilo ginčas dėl nepilnamečio vaiko I. Č. gyvenamosios vietos nustatymo. Vienas iš vaiko interesų turinio elementų yra turėti nuolatinę savo gyvenamąją vietą bei savo namų aplinką. Todėl tėvams gyvenant skyrium, vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatoma su vienu iš tėvų, kuris tampa pagrindiniu vaiko auklėtoju, kitam tėvui išlaikant vienodas teises dalyvauti vaiko auklėjime. Vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų būtinybė įtvirtinta ir CK 3.169 straipsnio 2 dalyje, kurioje pasakyta, kad kilus ginčui tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Teismas, spręsdamas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi atsižvelgti į šiuos teisiškai reikšmingus faktus: 1) kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų, panaudojant ir valstybės teikiamą paramą, įgyvendinimą; 2) kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas, t. y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų; 3) vaiko norus ir pažiūras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-12-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-555/2007). Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 23 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad, sprendžiant ginčus dėl vaiko gyvenamosios vietos tėvams gyvenant skyrium, pirmiausia turi būti atsižvelgiama į vaiko, galinčio pareikšti savo nuomonę, interesus bei pageidavimus, su kuriuo iš tėvų jis norėtų kartu gyventi. CK 3.174 straipsnio 2 dalis taip pat nustato, jog ginčą teismas išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Taigi, vaiko norai ir pažiūros turi būti išsiaiškinti nepriklausomai nuo jo amžiaus, tačiau svarbiausia, kad jis sugebėtų juos suformuluoti ir išreikšti, todėl turi būti įvertintas vaiko amžius ir jo brandumas.

44Siekiant išspręsti tarp šalių kilusį ginčą, visų pirma, svarbu pažymėti, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso butas, esantis ( - ), bei ½ dalis buto, esančio ( - ), ieškovei - ½ dalis buto, esančio ( - ). Taigi, abu tėvai gali užtikrinti vaiko teises į gyvenamąjį būstą. Antra, nagrinėjamu atveju reikia įvertinti abiejų tėvų galimybes rūpintis kasdienine vaiko priežiūra, jo auklėjimu ir lavinimu. Šalių paaiškinimais teismo posėdžio metu nustatyta, kad ieškovės darbo pobūdis nulemia tai, jog ji kas kelis mėnesius išvyksta į reisus jūroje ir tuo metu nepilnamečiu vaiku rūpinasi atsakovas. Vertinant atsakovo galimybes rūpintis kasdienine vaiko priežiūra, jo auklėjimu ir lavinimu pažymėtina, jog teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad jo darbo pobūdis nulemia tai, jog jis dirba nuo ketvirtadienio arba penktadienio iki sekmadienio, nuo vakaro iki ryto. Tuo metu nepilnamečiu vaiku rūpinasi jo močiutė - atsakovės mama L. L., taip pat kartais jis prašo draugų ar kaimynų pagalbos. Klaipėdos apygardos teismo vyriausioji psichologė išvadoje nurodė, kad pastebimas stiprus tėvų ginčas, konkuravimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, ilgalaikiai konfliktai, į kuriuos įtraukiamas ir mažametis vaikas. Tėvų skyrybų faktas vaikui buvo netikėtas, jį paspartino stebėti tėvų ginčai, kiti neigiami įvykiai, kuriuos berniukas iki šiol labai jautriai išgyvena. Po pastarųjų tėvų konfliktų vaikas visą laiką praleido su mama, todėl šiuo metu situaciją jis supranta per jos pasisakymus, paaiškinimus žodžius. Dėl savo mažo amžiaus, brandos, menkos gyvenimiškos patirties, paveiktas stiprių negatyvių įvykių, vaikas nėra pajėgus iki galo adekvačiai suvokti, vertinti esamos situacijos, tam tikrų įvykių, savo jausmų bei santykių su tėvu, dėl ko natūraliai kyla įtampa, nežinomybė, baimė dėl galimų tėvo poelgių ateityje (gali jį uždaryti, mušti, neišleisti pasimatyti su mama, kt.). Pokalbio metu vaikas įvardija, jog po pastarųjų įvykių tėvui jaučia pyktį, baimę. Vaikas šioje situacijoje linkęs susitapatinti su mamos išgyvenimais, vertinimais ir požiūriu, linkęs ją palaikyti, saugoti, globoti, iš mamos gauna daugiau supratimo, švelnumo, palaikymo. Tačiau įvardija, kad jeigu nebūtų pastarųjų vasaros įvykių, jis norėtų susitikti, bendrauti su tėvu, o ankstesni jo santykiai su tėvu buvo geri, jam patiko gyventi, leisti laiką kartu su juo. Psichologė pažymi, jog vaiko interesus sprendžiant dėl gyvenamosios vietos nustatymo labiausia atitiktų tėvų gebėjimas taikiai susitarti. Prioritetas šioje situacijoje būtų atkurti saugų vaiko bendravimą ir ryšį su kartu negyvenančiu tėvu, sudaryti vaikui sąlygas išspręsti vidinį jausmų konfliktą tėvo atžvilgiu. Ankstesnis gyvenimo būdas ir režimas mamai išvykus į užsienį, tiek vaikui, tiek artimiesiems jo šeimos nariams buvo priimtinas, tinkamas, praktiškai išbandytas ir nekeliantis grėsmės vaikui. Todėl palaipsniui (atkūrus saugius vaiko ir tėvo santykius) rekomenduotina grįžti prie anksčiau galiojusios tvarkos ir gyvenimo režimo, kai mamai išvykus į užsienį, vaikas daugiau laiko praleidžia su tėvu, o mamai sugrįžus – būna jos gyvenamojoje vietoje. Institucijos, teikiančios išvadą, atstovė nurodė, kad šiuo metu nepilnamečio vaiko santykiai su tėvu, kurie buvo pastaruosius 10 metų, dėl šeimoje įvykusio konflikto yra pasikeitę. Vaikas jaučiasi įsižeidęs, nuskriaustas, nenori bendrauti su tėvu, todėl reikalingas laikas atsakovo santykiams su sūnumi atkurti. Dėl šių aplinkybių vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove labiau atitiks vaiko interesus.

45Teismas ištyręs byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, jog ieškovė užtikrina nepilnamečiam vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas, įvertinus vaiko amžių, kiekvieno iš tėvų santykį su vaiku, psichologės bei vaiko teisių apsaugos tarnybos išvadą, vaiko interesus labiau atitinka gyvenimas su mama. Pažymėtina, kad šiuo atveju sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo labai svarbi aplinkybė yra tai, jog nepaisant to, kad atsakovas daugelį metų, ieškovei esant išvykus, rūpinosi nepilnamečiu vaiku, tačiau dėl pastarųjų įvykių jo santykiai su sūnumi yra pakitę ir reikalingas laikas šiems santykiams atstatyti. Psichologės išvada patvirtina, kad šalių nepilnametis vaikas jaučia nesaugumą ir baimę atsakovo atžvilgiu, todėl, darytina išvada, kad esant šiai situacijai, nepilnamečio vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas su atsakovu sukeltų vaikui neigiamus išgyvenimus, nerimą, baimę. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog atsakovas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-11-29 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr.1-791-718/2016 pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta vienerių metų laisvės apribojimo bausmė bei įpareigojimas 9 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Byloje nėra duomenų apie tai, ar atsakovas lankėsi smurtinį elgesį keičiančiose programose. Taigi, kaip jau minėta, šalių nepilnamečio vaiko interesus šiuo metu labiau atitiktų nuolatinės jo gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove.

46Teismas taip pat pažymi, jog nors atsakovas nurodo, kad ieškovei išvykus dirbti į užsienį vaikas yra paliekamas ieškovės mamai, kuri neužtikrina tinkamos vaiko priežiūros, vaiko akivaizdoje girtauja, tačiau nepateikė šias aplinkybes patvirtinančių duomenų, priešingai – teismo posėdžio metu paaiškino, jog santuokos metu jis dėl savo užimtumo darbe sūnų nuo ketvirtadienio arba penktadienio iki sekmadienio dažnai palikdavo ieškovės mamos priežiūrai ir vaiko gyvenamąją vietą nustačius su juo, neprieštarautų, kad ieškovės mama tokia tvarka ir toliau prisidėtų prie vaiko priežiūros. Tai reiškia, jog iki šiol atsakovas pasitikėjo ieškovės mama L. L. ir manė, kad ji gali tinkamai pasirūpinti sūnumi. Be to, iš J. Karoso muzikos mokyklos 2016-09-26 rašto matyti, kad ieškovei būnant išvykus į užsienį, vaiką į mokyklą atveda ir iš jos pasiima ieškovės mama. Nesuvaldomas vaiko elgesys ir leksika pasireikšdavo, kai vaikas būdavo atvedamas tėvo. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju, aplinkybė, jog ieškovei išvykus į užsienį nepilnamečiu vaiku rūpinsis ieškovės mama, nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, jog šalių nepilnamečio vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove pažeistų jo interesus.

47CK 3.161 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulėje suformuluotas principas, jog visapusiška ir darni vaiko raida galima augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą: šios konvencijos 7 straipsnio 2 dalyje nurodyta vaiko teisė būti globojamam tėvų; 9 straipsnio 1 dalyje nustatytas draudimas išskirti vaiką su jo tėvais, išskyrus atvejus, kai tai reikalinga vaiko interesais; 9 straipsnio 3 dalyje nurodyta teisė nuolat bendrauti su išskirtais tėvais, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. Šiame straipsnyje taip pat detalizuojama Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta vaiko teisė į šeimos ryšius bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio nuostatos dėl valstybės pagarbos šeimos gyvenimui. Visos išvardytos vaiko teisės gali būti ribojamos tik tada, jeigu kenkia paties vaiko interesams. Lygios tėvo pareigos savo vaikams yra numatyta ir CK 3.156 straipsnyje. Taigi, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1, 4 dalys). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

48Iškovė prašo nustatyti tokią atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka, kurią: I. Č. sutinkant ir pageidaujant, atsakovas A. Č. turi teisę bendrauti su sūnumi I. Č. vieną dieną per savaitę – šeštadienį arba sekmadienį, atsižvelgiant į vaiko užimtumą, bendravimo dieną iš anksto suderinus su ieškove, I. Č. sutinkant ir pageidaujant, vaiko vasaros atostogų metu atsakovas A. Č. turi teisę bendrauti su sūnumi vieną savaitę, šį laiką iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš 2 savaites, suderinus su ieškove, atsakovas turi teisę su sūnumi bendrauti telekomunikacijų priemonėmis, atsižvelgiant į vaiko dienos rėžimą, o ieškovė privalo nesudaryti dirbtinių kliūčių vaikui bendrauti su tėvu telekomunikacijos priemonėmis. Atsakovas prašo nustatyti tokią bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką, pagal kurią kiekviena iš šalių su vaiku bendrauja po 2 mėnesius, kaip būdavo iki santuokos nutraukimo. Nurodė, kad jam su sūnumi patogiau bendrauti darbo dienomis, kadangi savaitgaliais jis dirba. Institucijos, teikiančios išvadą, atstovė pažymėjo, kad nustatant atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką reikia atsižvelgti į tai, kad šiuo metu reikia sutelkti dėmesį į atsakovo ir sūnaus santykių atkūrimą bei pažymėjo, kad tuo metu, kai vaikas lanko mokyklą atsakovo bendravimas su sūnumi būtų pernelyg trumpas ir nekokybiškas, kadangi po mokyklos vaikas iš esmės turėtų užsiimti pamokų ruoša, o po to eiti miegoti, todėl neliktų laiko bendravimui su tėvu.

49Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju nustatant atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką, visų pirma, atsižvelgtina į nepilnamečio vaiko interesus. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovo santykiai su sūnumi šiuo metu yra įtempti, vaikas bendraudamas su atsakovu jaučia nerimą, baimę, todėl darytina išvada, kad šiuo metu atsakovo prašomos bendravimo tvarkos nustatymas, pagal kurią jis su sūnumi bendrauja nepertraukiamai po 2 mėnesius, neatitiktų vaiko interesų. Klaipėdos apygardos teismo vyriausioji psichologė išvadoje nurodė, kad prie anksčiau galiojusios tvarkos ir gyvenimo režimo, kai mamai išvykus į užsienį, vaikas daugiau laiko praleidžia su tėvu, rekomenduojama grįžti tik atkūrus saugius vaiko ir tėvo santykius. Taigi, nustatant bendravimo tvarką šiuo metu turi būti skiriama kuo daugiau dėmesio atsakovo ir sūnaus santykių atkūrimui. Atkreiptinas dėmesys į tai, jos nors atsakovas pageidauja su nepilnamečiu sūnumi bendrauti darbo dienomis, tačiau nagrinėjamu atveju sutiktina su institucijos, teikiančios išvadą, atstove, jog toks bendravimas su sūnumi per mokslo metus būtų pernelyg trumpas ir nekokybiškas, be to, sutrikdytų vaiko dienos režimą, todėl yra galimas tik vaiko atostogų metu. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad atsakovo santykiai su sūnumi šiuo metu yra įtempti, todėl, manytina, kad pirmuosius kelis mėnesius yra tikslinga nustatyti tokią bendravimo tvarką, pagal kurią atsakovas kiekvienos bendravimo dienos vakare vaiką grąžintų į jo gyvenamąją vietą, ir tik vėliau tokią, pagal kurią vaikas su atsakovu liktų per naktį. Tokiu būdu, vaikui būtu sukurtas saugumo jausmas, didesnis pasitikėjimas tėvu ir vaikas žinotų, kad atsakovas jį visuomet grąžins ieškovei, nedraus su ja bendrauti. Be to, tokia bendravimo tvarka papildomais neapsunkins šalių, kadangi jos gyvena tame pačiame daugiabučiame name. Teismas sutinka su ieškovės pasiūlymu, jog vaiko atostogų metu atsakovas su sūnumi nepertraukiamai bendrauja ne trumpiau savaitės laiko.

50Įvertinus išdėstytas aplinkybes, byloje esančius duomenis, psichologės išvadą, nustatytina tokia bendravimo tvarka, pagal kurią atsakovas su nepilnamečiu vaiku bendrauja:

511) nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki 2017-08-31 atsakovas nepilnametį sūnų pasiima iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos pirmadienį 10.00 val. ir grąžina sūnų į jo nuolatinę gyvenamąją vietą iki 19.00 val.

522) nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki 2017-08-31 atsakovas nepilnametį sūnų pasiima iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos antradienį 10.00 val. ir grąžina sūnų į jo nuolatinę gyvenamąją vietą iki 19.00 val.

533) nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki 2017-08-31 atsakovas nepilnametį sūnų pasiima iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos trečiadienį 10.00 val. ir grąžina sūnų į jo nuolatinę gyvenamąją vietą iki 19.00 val.

544) Nuo 2017-09-01 iki 2017-10-31 atsakovas nepilnametį sūnų pasiima iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos šeštadienį 10.00 val. ir grąžina sūnų į jo nuolatinę gyvenamąją vietą iki 19.00 val.

555) Nuo 2017-11-01 atsakovas nepilnametį sūnų pasiima iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos kas antrą šeštadienį 10.00 val. ir grąžina sūnų į jo nuolatinę gyvenamąją vietą iki sekmadienio 19.00 val.

566) Nuo nepilnamečio sūnaus 2017 metų žiemos atostogų atsakovas nepilnamečio sūnaus žiemos, pavasario ir rudens atostogų metu su nepilnamečiu sūnumi bendrauja vieną savaitę, šį laiką iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš 2 savaites, suderinus su ieškove.

577) Nuo nepilnamečio sūnaus 2018 metų vasaros atostogų atsakovas nepilnamečio sūnaus vasaros atostogų metu su nepilnamečiu sūnumi bendrauja du kartus po dvi savaites, šį laiką iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš 2 savaites, suderinus su ieškove.

588) atsakovas turi teisę ne rečiau kaip 2 kartus per savaitę iki 21.00 val. pabendrauti su nepilnamečiu sūnumi nuotolinėmis ryšio priemonėmis (telefonu, „skype“ kompiuterine programa, ir kt.).

59Šalims išaiškintina, kad tėvų ir vaikų bendravimo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus aplinkybėms, bendravimo su tvarka vėl gali būti peržiūrima (CK 3.170 str.).

60Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

61Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui I. Č. turtu – priteisiant ½ dalį buto, esančio ( - ), bei periodinėmis išmokomis po 50,00 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės. Pagal CK 3.198 straipsnio 1 dalį, teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs teismų praktiką ir nuosekliai jos laikosi, kad orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, skelbta „Teismų praktikoje“ Nr. 22 Dėl CK3.192 straipsnio 2 dalies aiškinimo). Pagal suformuotą teismų praktiką minimalios mėnesinės algos (MMA), kuri šiuo metu yra 380,00 Eur, per mėnesį suma yra pakankama tik minimaliems vaiko poreikiams patenkinti, t. y. išlaikymas negali būti mažesnis, todėl tokio dydžio išlaikymo būtinumo nereikia net įrodinėti. Atsižvelgtina ir į tai, jog savo nepilnamečius vaikus privalo išlaikyti abu vaiko tėvai, jų teikiamo išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas sąlygas vaiko vystymuisi. Taigi, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, teismas turi nustatyti konkretaus vaiko poreikius ir abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Minėta, jog teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, kad būtų patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, tačiau, pažymėtina, kad teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis.

62Ieškovė pateikė teismui išlaidų paskaičiavimą, iš kurio nustatyta, kad vaiko išlaikymui reikalinga suma sudaro apie 590,00 Eur. Parinkdamas išlaikymo formą, teismas turi vadovautis CK 3.196 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pagal kurias išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokomis arba vienkartine pinigų suma, arba tam tikru turtu, taip pat atsižvelgti į tai, kad vaiko išlaikymui užtikrinti turi būti parinktas vaikui naudingiausias išlaikymo būdas. Išlaikymas dažniausiai priteisiamas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Jeigu skolininkas mokus, tokia išlaikymo forma garantuoja nustatyto dydžio sumas vaiko išlaikymui kas mėnesį. Ši išlaikymo forma paprastai taikoma tuo atveju, kai vaiko tėvas (motina) turi nuolatines pajamas (uždarbį, pensijas, pašalpas ir kt.). Kai teismas nustato, kad tėvo (motinos) gaunamos pajamos nepakankamos išlaikymo prievolės vykdymui užtikrinti, priteisia išlaikymą kitomis formomis: vienkartine pinigų suma, turtu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad išlaikymas priteisiant vaikui nuosavybės teise tam tikrą tėvo (motinos) turtą galimas tada, kai jis (ji) turi turto, kurį naudojant ar realizuojant būtų gaunamos pajamos vaikui išlaikyti ar kitaip būtų tenkinami vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2006). Pažymėtina, kad įstatyme nenustatyta draudimo teismui priteisti išlaikymą keliomis formomis. Esminis aspektas, kurį teismas turi įvertinti, minėta, yra tas, jog parinkta išlaikymo forma labiausiai turi atitikti vaiko interesus (CPK 376 straipsnio 3, 4 dalys).

63Vertindamas kiekvieno iš vaiko tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į visų rūšių gaunamas pajamas, turimas santaupas, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, vertybinius popierius, juridinius asmenis bei jų turtą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2008). Pažymėtina, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso ½ buto, esančio ( - ), atsakovui nuosavybės teise priklauso ½ buto, esančio ( - ), ir butas, esantis ( - ). Atsakovo vardu registruota transporto priemonė automobilis „Audi A4 Avant“, valst. Nr. ( - ) Ieškovės pajamas sudaro 1 100,00 Eur darbo užmokestis per mėnesį (2015 metais ieškovei buvo mokamas vidutiniškai 1 018,73 Eur darbo užmokestis per mėnesį, 2016 metais - vidutiniškai 1 201,52 Eur darbo užmokestis per mėnesį). Atsakovo pajamas sudaro vidutiniškai 90,00 Eur darbo užmokestis per mėnesį (2015 metais atsakovo draudžiamąsias pajamas sudarė vidutiniškai 90,16 Eur per mėnesį, 2016 metais - vidutiniškai 87,80 Eur per mėnesį) bei 172,40 Eur netekto darbingumo pensija, iš viso 262,40 Eur per mėnesį.

64Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Teismas pažymi, kad bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovui mokama netekto darbingumo pensija, tačiau atsakovas nepateikė duomenų, patvirtinančių netekto darbingumo lygį bei duomenų, kurie patvirtintų, jog jo galimybės dirbti tam tikrą darbą yra ribotos. Todėl darytina išvada, kad byloje nėra įrodymų, kad dėl sveikatos būklės ar kitų svarbių priežasčių atsakovas negali dirbti kito ar papildomo darbo ir gauti didesnių pajamų. Objektyviai vertinant byloje esančius duomenis, darytina išvada, kad atsakovas, būdamas sveikas ir darbingas žmogus, turi imtis priemonių, jog būtų užtikrintas jo gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų jo ir jo vaiko, kuriam turi pareigą teikti išlaikymą, poreikius. Esant išdėstytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, į šalių turtinę padėtį, bei į vaiko poreikius, amžių, sveikatos būklę, t.y. šalių nepilnametis sūnus kas tam tikrą laiką dėl sveikatos problemų turi lankytis ligoninėje, darytina išvada, kad nepilnamečio vaiko išlaikymui reikalinga apie 400,00 Eur suma, kurią šalys turi teikti lygiomis dalimis. Teismas atkreipia dėmesį, jog ieškovė nurodo, kad šalių nepilnametis sūnus turi sveikatos problemų, kurios sąlygoja papildomas išlaidas, tačiau nepateikė šias aplinkybės patvirtinančių duomenų, t.y. duomenų, kurie leistų teismui įvertinti nepilnamečio I. Č. sveikatos būklę bei dėl jos patiriamas išlaidas vaistams, gydymui ir pan. Tik šalių paaiškinimais teismo posėdžio metu nustatyta, kad nepilnametis I. Č. yra gulėjęs ligoninėje. Įvertinus šias aplinkybes, konstatuotina, kad nepilnamečio vaiko išlaikymui reikalinga apie 400,00 Eur suma.

65Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, į atsakovo pajamas, teismas konstatuoja, kad yra pagrindas iš atsakovo priteisti išlaikymą nepilnamečiam vaikui mišria forma: turtu bei periodinėmis išmokomis. Pagal 2016-09-02 UAB „Ober Haus“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą buto, esančio ( - ), vertė 2016-09-02 dieną yra 28 000,00 Eur, taigi atsakovui priklausančios ½ dalies buto vertė yra 14 000,00 Eur. Įvertinus minėtas aplinkybes bei tai, kad nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki I. Č., gim. ( - ), pilnametystės atsakovas turėtų sumokėti apie 20 335,48 Eur išlaikymo, iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui I. Č. turtu: nepilnamečiam vaikui I. Č. pripažintina nuosavybės teisė į ½ dalį buto, esančio ( - ), nuosavybės teise priklausančio atsakovui. Atsižvelgus į tai, kad nepilnamečiam vaikui I. Č. priteisto nekilnojamojo turto vertė yra 6 335,48 Eur mažesnė nei išlaikymas, kurį iki jo pilnametystės turi sumokėti atsakovas, todėl iš atsakovo taip pat priteistinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui I. Č. po 50,00 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2016-07-06 iki vaiko pilnametystės. Teismas pažymi, jog nors ieškovė prašo priteisti išlaikymą nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, tačiau įvertinus tai, kad atsakovas išlaikymo sūnui nebeteikia nuo 2016-07-06, išlaikymas priteistinas nuo 2016-07-06.

66Šalims išaiškinta, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (šalies turtinės padėties pasikeitimas, papildomos vaiko priežiūros išlaidos ir kt.), šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

67Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 5 490,00 Eur išlaikymo nepilnamečiam sūnui I. Č. įsiskolinimą. Nurodė, kad nuo 2009 metų iki kreipimosi į teismą dienos ji viena išlaikė visą šeimą, todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymo nepilnamečiam sūnui įsiskolinimas už paskutinius trejus metus. Atsakovas priešingai - prašo priteisti iš ieškovės 5 940,00 Eur išlaikymo nepilnamečiam sūnui įsiskolinimą už paskutinius trejus metus. Vertindamas šalių reikalavimų pagrįstumą teismas pažymi, jog iki sprendimo nutraukti santuoką šalys nepilnametį vaiką auklėjo, prižiūrėjo ir išlaikė bendru sutarimu, pretenzijų viena kitai neturėjo. Nors byloje esantys duomenys patvirtina, kad paskutinius trejus metus ieškovė gaudavo didesnes pajamas, tačiau tai nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, jog atsakovas neprisidėjo prie nepilnamečio sūnaus išlaikymo. Visų pirma, šalys nuo ( - ) buvo sudariusios santuoką, todėl piniginės lėšos – darbo užmokestis, mokamas šalims, buvo laikytinas šalių bendrąją jungtine nuosavybe. Taigi, išlaikymas nepilnamečiam vaikui buvo teikiamas iš piniginių lėšų, esančių šalių bendrąją jungtine nuosavybe. Antra, šalys gyveno atsakovui nuosavybės teise priklausančiame bute. Be to, nors ieškovė tuo metu gaudavo didesnes pajamas, tačiau dėl savo darbo pobūdžio keletą mėnesių nebūdavo namie, todėl tuo metu didesnė nepilnamečio sūnaus kasdienės priežiūros našta teko atsakovui. Tokia sūnaus priežiūros ir išlaikymo tvarka buvo nustatyta šalių tarpusavio susitarimu, ji ginčo šalis tenkino, nei viena iš jų nesikreipė į teismą dėl išlaikymo nepilnamečiam sūnui priteisimo. Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovės ir atsakovo reikalavimai dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atmestini.

68Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus, ieškovės patikslintas ieškinys ir atsakovo priešieškinis tenkintini iš dalies. Kitos patikslinto ieškinio ir priešieškinio dalys atmestinos.

69Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-08-03 ir 2016-12-15 nutartimis, paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsitesėjimo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

70Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė patyrė 2 892,09 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 868,50 Eur žyminis mokestis, 1 900,00 Eur atstovavimo išlaidų, 73,00 Eur už išlaidas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, 30,00 Eur už išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, 20,59 Eur už pažymas iš registrų. Patenkinus 68 proc. patikslinto ieškinio reikalavimų ieškovei iš atsakovo priteistina 1 966,62 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktai, 7 dalis 82 straipsnis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3, 6, 8, 9 punktai, 93 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

71Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas patyrė 341,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 41,00 Eur žyminis mokestis, 300,00 Eur atstovavimo išlaidų. Priešieškinį iš esmės atmetus, t.y. patenkinus tik vieną priešieškinio reikalavimą dėl pavardės nustatymo po santuokos nutraukimo, dėl kurio tarp šalių ginčo nebuvo, atsakovui iš ieškovės bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

72Už patenkintus ieškinio reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo ir išlaikymo nepilnamečiam sūnui priteisimo mokėtinas 25,00 Eur žyminis mokestis. Esant išdėstytoms aplinkybėms, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 25,00 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atkleista.

73Pagal 2014-09-23 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymą Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 Eur. Nustatyta, kad byloje nepatirta 3,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl išlaidos valstybei nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

74Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 100, 151, 259, 260, 263, 264, 265, 270 straipsniais, teismas

Nutarė

75patikslintą ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

76Nutraukti ieškovės M. R., a. k. ( - ) ir atsakovo A. Č. (A. Č.), a. k. ( - ) santuoką, sudarytą ( - ) Klaipėdos miesto Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, akto įrašo Nr. ( - ), dėl atsakovo A. Č. (A. Č.) kaltės.

77Po santuokos nutraukimo ieškovei M. R. palikti pavardę – R., atsakovui A. Č. (A. Č.) palikti jo pavardę – Č.

78Šalims vienas kitam išlaikymo nepriteisti.

79Turtą padalinti sekančiai:

80Butą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), pripažinti bendrąją jungtine ieškovės M. R., a. k. ( - ) ir atsakovo A. Č. (A. Č.), a. k. ( - ) nuosavybe ir po santuokos nutraukimo priteisti ieškovei M. R. ½ dalį buto, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), asmeninės nuosavybės teise ir priteisti atsakovui A. Č. (A. Č.) ½ dalį buto, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), asmeninės nuosavybės teise.

81Ieškovei M. R., a. k. ( - ) po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti: 1) prieškambario spintą su veidrodžiu; 2) komodą; 3) atviro tipo lentyną; 4) kriauklę su spintele; 5) spintelę su veidrodžiu; 6) virdulį; 7) viryklę; 8) šaldytuvą „Snaigė“; 9) skalbimo mašiną; 10) 2 televizorius; 11) 2 sofas; 12) stalą; 13) kavos staliuką, esančius bute, esančiame ( - ).

82Atsakovui A. Č. (A. Č.), a. k. ( - ) po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti: 1) prieškambario spintą; 2) kriauklę su spintele; 3) veidrodį, 4) virdulį, 5) virtuvinį stalą, 6) 2 kėdes, 7) dujinę viryklę, 8) mikrobangų krosnelę „Samsung“; 9) skalbimo mašiną „Bloomberg“; 10) šaldytuvą „Samsung“; 11) televizorių „Panasonic“; 12) dvigulę lovą; 13) miegamojo spintą; 14) 2 staliukus; 15) sekciją; 16) televizorių „Samsung“; 17) stiklinį staliuką; 18) rašomąjį stalą; 19) sofą, esančius bute, esančiame ( - ).

83Transporto priemonę - automobilį „Audi A4 Avant“, valst. Nr. ( - ) po santuokos nutraukimo priteisti atsakovui A. Č. (A. Č.), a. k. ( - ) asmeninės nuosavybės teise.

84Nustatyti nepilnamečio vaiko I. Č. (I. Č.), gim. ( - ), gyvenamąją vietą su ieškove M. R..

85Nustatyti atsakovo A. Č. (A. Č.) bendravimo su nepilnamečiu vaiku I. Č. (I. Č.), gim. ( - ), tvarką, nustatant, kad:

861) nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki 2017-08-31 atsakovas A. Č. (A. Č.) nepilnametį sūnų I. Č. (I. Č.) pasiima iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos pirmadienį 10.00 val. ir grąžina sūnų į jo nuolatinę gyvenamąją vietą iki 19.00 val.;

872) nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki 2017-08-31 atsakovas A. Č. (A. Č.) nepilnametį sūnų I. Č. (I. Č.) pasiima iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos antradienį 10.00 val. ir grąžina sūnų į jo nuolatinę gyvenamąją vietą iki 19.00 val.;

883) nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki 2017-08-31 atsakovas A. Č. (A. Č.) nepilnametį sūnų I. Č. (I. Č.) pasiima iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos trečiadienį 10.00 val. ir grąžina sūnų į jo nuolatinę gyvenamąją vietą iki 19.00 val.;

894) Nuo 2017-09-01 iki 2017-10-31 atsakovas A. Č. (A. Č.) nepilnametį sūnų I. Č. (I. Č.) pasiima iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos šeštadienį 10.00 val. ir grąžina sūnų į jo nuolatinę gyvenamąją vietą iki 19.00 val.;

905) Nuo 2017-11-01 atsakovas A. Č. (A. Č.) nepilnametį sūnų pasiima iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos kas antrą šeštadienį 10.00 val. ir grąžina sūnų į jo nuolatinę gyvenamąją vietą iki sekmadienio 19.00 val.;

916) Nuo nepilnamečio sūnaus I. Č. (I. Č.) 2017 metų žiemos atostogų atsakovas A. Č. (A. Č.) nepilnamečio sūnaus žiemos, pavasario ir rudens atostogų metu su nepilnamečiu sūnumi bendrauja vieną savaitę, šį laiką iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš 2 savaites, suderinus su ieškove M. R.;

927) Nuo nepilnamečio sūnaus I. Č. (I. Č.) 2018 metų vasaros atostogų atsakovas A. Č. (A. Č.) nepilnamečio sūnaus vasaros atostogų metu su nepilnamečiu sūnumi bendrauja du kartus po dvi savaites, šį laiką iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš 2 savaites, suderinus su ieškove M. R.;

938) atsakovas A. Č. (A. Č.) turi teisę ne rečiau kaip 2 kartus per savaitę iki 21.00 val. pabendrauti su nepilnamečiu sūnumi nuotolinėmis ryšio priemonėmis (telefonu, „skype“ kompiuterine programa, ir kt.).

94Priteisti iš atsakovo A. Č. (A. Č.) išlaikymą nepilnamečiam vaikui I. Č. (I. Č.), gim. ( - ), po 50,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2016-07-06 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

95Priteisti iš atsakovo A. Č. (A. Č.) išlaikymą nepilnamečiam vaikui I. Č. (I. Č.), gim. ( - ), turtu - pripažinti, kad nepilnamečiam vaikui I. Č. (I. Č.), gim. ( - ), asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis buto, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ).

96Paskirti ieškovę M. R. lėšų, skirtų nepilnamečio vaiko I. Č. (I. Č.), gim. ( - ), išlaikymui, tvarkytoja.

97Priteisti iš atsakovo A. Č. (A. Č.) 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 2 293,93 Eur kompensaciją ir 1 966,62 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei M. R..

98Kitas patikslinto ieškinio ir priešieškinio dalis atmesti.

99Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

100Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-08-03 nutartimi (senas civilinės bylos Nr. e2-12674-618/2016), palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

101Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-12-15 nutartimi (senas civilinės bylos Nr. e2-12674-618/2016), palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

102Priteisti iš atsakovo A. Č. (A. Č.) į valstybės biudžetą 25,00 Eur žyminio mokesčio.

103Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo nuorašą civilinės metrikacijos įstaigai santuokos nutraukimo fakto įregistravimui.

104Per 3 darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją viešo registro tvarkytojui, kuriame įregistruotas nekilnojamasis turtas.

105Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Larisa... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės 3. ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama nutraukti... 4. Atsakovas atsiliepimu į patikslintą ieškinį su patikslintu ieškiniu... 5. Atsakovas pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašo nutraukti šalių... 6. Ieškovė atsiliepimu į priešieškinį su priešieškiniu nesutinka ir prašo... 7. Institucijos, teikiančios išvadą, atstovė Vaidilutė Stalmokienė teismo... 8. Teismas... 9. Patikslintas ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies... 10. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys ( - ) sudarė... 11. Dėl sutuoktinių kaltės iširus santuokai... 12. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.64 straipsnį,... 13. Santuokos tikslas yra šeimos santykių, pagrįstų abipuse meile, pagarba,... 14. Ieškovė prašo pripažinti, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes... 15. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad šalys susituokė 16. Įvertinus byloje esančius duomenis bei šalių paaiškinimus teismo... 17. Teismas pažymi, jog atsakovas nurodo, kad santuoka iširo dėl ieškovės... 18. Po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina pavardė – 19. Nustačius, kad sutuoktiniai išlaikymo vienas iš kito nereikalauja, šis... 20. Dėl neturtinės žalos atlyginimo... 21. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 1 500,00 Eur neturtinės žalos... 22. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas pažeidė savo kaip sutuoktinio... 23. Dėl turto padalijimo ... 24. Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant... 25. Tarp šalių kilo ginčas dėl buto, esančio ( - ), ir... 26. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2004-06-09 tarp atsakovo ir 27. Ieškovė nurodo, kad buto, esančio ( - ), remontas buvo... 28. Ieškovė nurodo, kad butas, esantis ( - ), santuokos... 29. Vertindamas šalių nurodytas aplinkybes dėl buto remonto, teismas pažymi,... 30. Vis dėlto teismas taip pat pažymi, jog nors ieškovė nurodo, kad jos mama 31. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad esant ginčui dėl... 32. Teismas taip pat pažymi, jog VĮ „Registrų centras“ duomenimis atsakovo... 33. Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto... 34. Ieškovė prašo butą, esantį ( - ), po santuokos... 35. Ieškovė prašo padalinti santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą: atsakovui... 36. Vertindamas ieškovės reikalavimą dėl bute, esančiame 37. Įvertinus šalių nuomonę dėl santuokoje įgyto kilnojamojo turto... 38. VĮ „Regitra“ duomenimis nustatyta, kad atsakovo A.... 39. CK 3.120 straipsnyje numatyta, kad į dalytiną turtą neįtraukiami daiktai,... 40. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 2 386,60 Eur kompensaciją už jo... 41. Šalys nurodo, kad bendrų bei asmeninių skolinių įsipareigojimų... 42. Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su nepilnamečiu... 43. Tarp šalių kilo ginčas dėl nepilnamečio vaiko I. Č.... 44. Siekiant išspręsti tarp šalių kilusį ginčą, visų pirma, svarbu... 45. Teismas ištyręs byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, jog... 46. Teismas taip pat pažymi, jog nors atsakovas nurodo, kad ieškovei išvykus... 47. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje... 48. Iškovė prašo nustatyti tokią atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi... 49. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju nustatant atsakovo bendravimo su... 50. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, byloje esančius duomenis, psichologės... 51. 1) nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki 2017-08-31 atsakovas... 52. 2) nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki 2017-08-31 atsakovas... 53. 3) nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki 2017-08-31 atsakovas... 54. 4) Nuo 2017-09-01 iki 2017-10-31 atsakovas nepilnametį sūnų pasiima iš jo... 55. 5) Nuo 2017-11-01 atsakovas nepilnametį sūnų pasiima iš jo nuolatinės... 56. 6) Nuo nepilnamečio sūnaus 2017 metų žiemos atostogų atsakovas... 57. 7) Nuo nepilnamečio sūnaus 2018 metų vasaros atostogų atsakovas... 58. 8) atsakovas turi teisę ne rečiau kaip 2 kartus per savaitę iki 21.00 val.... 59. Šalims išaiškintina, kad tėvų ir vaikų bendravimo teisiniai santykiai yra... 60. Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo... 61. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui 62. Ieškovė pateikė teismui išlaidų paskaičiavimą, iš kurio nustatyta, kad... 63. Vertindamas kiekvieno iš vaiko tėvų turtinę padėtį, teismas turi... 64. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo vaiką,... 65. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, į atsakovo pajamas, teismas... 66. Šalims išaiškinta, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (šalies turtinės... 67. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 5 490,00 Eur išlaikymo nepilnamečiam... 68. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei ištyrus ir įvertinus byloje... 69. Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos Klaipėdos miesto apylinkės teismo... 70. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 71. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas patyrė 341,00 Eur bylinėjimosi... 72. Už patenkintus ieškinio reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo ir... 73. Pagal 2014-09-23 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos... 74. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 100, 151, 259,... 75. patikslintą ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.... 76. Nutraukti ieškovės M. R., a. k. ( -... 77. Po santuokos nutraukimo ieškovei M. R. palikti pavardę... 78. Šalims vienas kitam išlaikymo nepriteisti.... 79. Turtą padalinti sekančiai:... 80. Butą, unikalus Nr. ( - ), esantį 81. Ieškovei M. R., a. k. ( - ) po... 82. Atsakovui A. Č. (A. Č.), a. k. 83. Transporto priemonę - automobilį „Audi A4 Avant“, valst. Nr. 84. Nustatyti nepilnamečio vaiko I. Č. ( 85. Nustatyti atsakovo A. Č. (A. Č.)... 86. 1) nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki 2017-08-31 atsakovas 87. 2) nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki 2017-08-31 atsakovas 88. 3) nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki 2017-08-31 atsakovas 89. 4) Nuo 2017-09-01 iki 2017-10-31 atsakovas A. Č. ( 90. 5) Nuo 2017-11-01 atsakovas A. Č. ( 91. 6) Nuo nepilnamečio sūnaus I. Č. ( 92. 7) Nuo nepilnamečio sūnaus I. Č. ( 93. 8) atsakovas A. Č. (A. Č.) turi... 94. Priteisti iš atsakovo A. Č. (A.... 95. Priteisti iš atsakovo A. Č. (A.... 96. Paskirti ieškovę M. R. lėšų, skirtų nepilnamečio... 97. Priteisti iš atsakovo A. Č. (A.... 98. Kitas patikslinto ieškinio ir priešieškinio dalis atmesti.... 99. Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.... 100. Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos miesto apylinkės teismo... 101. Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos miesto apylinkės teismo... 102. Priteisti iš atsakovo A. Č. (A.... 103. Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo įsiteisėjimo dienos... 104. Per 3 darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo... 105. Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti...