Byla 2A-316-302/2016
Dėl aukciono rezultatų pripažinimo negaliojančiais

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nijolės Piškinaitės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų S. K., A. L., A. K. ir A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-473-603/2015 pagal ieškovų S. K., A. L., A. K., A. S. ir Ž. S. ieškinį atsakovui VĮ Turto bankui, tretieji asmenys G. K. ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, dėl aukciono rezultatų pripažinimo negaliojančiais, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovai S. K., A. L., A. K., A. S. ir Ž. S. patikslintu ieškiniu atsakovui VĮ Turto bankui prašė pripažinti atsakovo VĮ Turto banko 2014-09-17 vykdyto butų, kurių unikalūs Nr. ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), esančių pastate adresu ( - ), pardavimo viešo aukciono rezultatus negaliojančiais.

4Nurodė, kad jiems ir/ar jų šeimos nariams ginčo butai buvo suteikti dar 1994-1999 m. Krašto apsaugos tarnybos medicinos tarnybos (toliau – KAM) iniciatyva, sudarius tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis. Siekdami išsipirkti naudojamas pastato patalpas, ieškovai teikė prašymus KAM dėl galimybės išsipirkti minėtas patalpas suteikimo. 2014-05-01 pastatą perdavus valdyti atsakovui VĮ Turto bankui, ieškovai atsakovo atstovų 2014 m. balandžio mėnesį vykusio pastato gyventojų susitikimo metu buvo įtikinėjami, jog butus būtų geriau apjungti ir aukcione pardavinėti kaip nedalomą nekilnojamojo turto vienetą, todėl ieškovai, norėdami neprarasti teisės į jų nuomojamas patalpas, turi dalyvauti aukcione dėl pastato, kaip nedalomo nekilnojamojo turto vieneto. Kadangi pastatą buvo nuspręsta pardavinėti viešojo aukciono tvarka kaip nedalomą nekilnojamojo turto vienetą, ieškovai, tikėdami atsakovo pažadais, kad jiems nekils jokių problemų įsigyjant pastatą, jog vykdomas aukcionas yra tik formalumas, kad aukcione nedalyvaus kiti dalyviai, 2014-09-08 sudarė notarinę sutartį, kuria susitarė aukcione dalyvauti kaip vienas dalyvis, siekiant išsipirkti net ir jų nenaudojamas patalpas vien todėl, kad atsakovas nesudarė jiems sąlygų išsipirkti kiekvieno jų atskirai naudojamas patalpas. Ieškovų teigimu, aukcionas buvo vykdomas diskriminuojant aukcione parduodamų butų nuomininkus, ir tikslingai proteguojant konkretų pirkėją, kas sudaro pagrindą pripažinti aukciono rezultatus negaliojančiais. Taip pat ieškovai tvirtino, kad atsakovas, organizuodamas ginčo aukcioną, pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-06-13 nutarimu Nr. 641 „Dėl valstybės nekilnojamojo turto, kurį reikia atnaujinti įsigyjant naują nekilnojamąjį turtą arba kurį reikia parduoti valstybės nekilnojamąjį turtą atnaujinant rekonstrukcijos būdu, pardavimo aukciono būdu taisyklių patvirtinimo“ tvarkos 20 punkto nuostatas, pagal kurias turi būti atliktas parduodamo nekilnojamojo turto nepriklausomas vertinimas. Ieškovų teigimu, atsakovas tik aritmetiškai susumavo atskirų butų vertę ir tai nepagrįstai įvardino kaip bendrą pradinę turto pardavimo kainą, nors minėtų Taisyklių 3 punktas nustato, jog bendra pradinė turto pardavimo kaina yra valstybės nekilnojamojo turto ir žemės sklypo, jeigu jis parduodamas, pradinė pardavimo kaina. Be to, nurodė, kad atsakovo 2014-08-11 nutarimas Nr. SK2-97 „Dėl nekilnojamojo turto ( - ) turto aukciono sąlygų patvirtinimo“ (toliau – Nutarimas) yra tikslingai klaidinantis potencialius aukciono dalyvius, kas tik sustiprina prielaidas, kad skundžiamas aukcionas buvo organizuotas neskaidriai, sudarant palankesnes sąlygas potencialiam aukciono nugalėtojui.

5Atsakovas VĮ Turto bankas su ieškiniu nesutiko. Tvirtino, kad turto pardavimas buvo vykdomas pagal griežtai reglamentuotą tvarką, nustatytas pardavimo sąlygas, nuosekliai laikantis imperatyvių teisės aktų reikalavimų dėl valstybės turto perleidimo ir taikant jas tinkamai pagal nustatytą teisinį reguliavimą įgyvendinant VĮ Turto bankui įstatymu priskirtą valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo organizavimo ir koordinavimo funkciją.

6Trečiasis asmuo G. K. su ieškiniu taip pat nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Tvirtino, kad nors Aukciono sąlygų 1 punkte ir yra nurodoma kiekvieno aukciono objektą sudarančio nekilnojamojo daikto kaina, ši aplinkybė nesudaro pagrindo išvadai, kad išvardijant aukciono objektą sudarančius nekilnojamuosius daiktus buvo siekiama suklaidinti aukciono dalyvius. Aukciono sąlygų 2 punkte aiškiai ir nedviprasmiškai nurodoma, kad atskiri nekilnojamieji daiktai po vieną nebus parduodami. Tai, ką ieškovai įvardija klaidinimu, t. y. aukciono objektą sudarančių nekilnojamųjų daiktų išvardijimas, yra ne klaidinimas ar neaiškumas, bet tikslus aukcione parduodamo objekto apibūdinimas.

7Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija atsiliepimu į ieškinį prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad Lietuvos kariuomenė 2014-04-29 priėmimo perdavimo aktu butus perdavė atsakovui. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau -CK) 6.585 straipsnį, gyvenamosios patalpos nuosavybės teisei perėjus iš nuomotojo kitam asmeniui, gyvenamosios patalpos nuomos sutartis lieka galioti naujam savininkui, todėl šiuo metu visos teisės ir pareigos yra perėjusios turto valdytojui – atsakovui.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 18 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovų išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

10Įvertinęs bylos medžiagą, pirmos instancijos teismas atmetė ieškovų argumentus, jog, vykdant aukcioną, atsakovas sudarė sąlygas konkrečiam pirkėjui ir taip apsunkino butų nuomininkų galimybę dalyvauti viešame aukcione ir varžytis dėl konkretaus buto. Teismas pažymėjo, kad į bylą nebuvo pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad valstybei nuosavybės teise priklausantį ginčo turtą parduodant kaip vientisą nedalomą vienetą buvo pažeistas ekonomiškumo principas. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovai užsiregistravo ir dalyvavo aukcione 2014-09-08 sudarytos jungtinės veiklos sutarties pagrindu turėdami tikslą įsigyti visus parduodamus butus kartu kaip vieną turtinį vienetą, kas tik patvirtina, kad jų teisės nebuvo pažeistos. Taip pat teismas atkreipė dėmesį, kad į bylą nėra pateikta jokių duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, jog atsakovas organizavo aukcioną neskaidriai, elgėsi šališkai organizuojant bei vykdant aukcioną. Iš bylos medžiagos teismas nustatė, jog Aukciono sąlygos 2014 m. rugpjūčio 14 d. buvo paskelbtos laikraštyje ,,Lietuvos žinios“, jos buvo prieinamos visiems potencialiems pirkėjams, ir viešai paskelbus tokias aukciono sąlygas, kurios buvo patvirtintos VĮ Turto banko valdybos nutarimu, jokių skundų ar pretenzijų nebuvo gauta, taip pat nebuvo skųstas ir VĮ Turto banko valdybos nutarimas dėl sąlygų patvirtinimo, todėl darė išvadą, kad nepagrįsti ieškovų teiginiai, jog ginčo aukcionas buvo organizuojamas pažeidžiant nustatytus reikalavimus. Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad pagal nustatytą teisinį reguliavimą dėl atnaujinamo turto pardavimo aukciono būdu turto nuomininkai neįgyja pirmumo teisės į parduodamą turtą, nes teisės aktai tokiu atveju išimčių nenumato.

11III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

12Ieškovai S. K., A. L., A. K. ir A. S. apeliaciniu skundu prašo pirmos instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.

13Pateikia šiuos esminius nesutikimo su pirmos instancijos teismo sprendimu argumentus:

141. Atsakovo 2014-08-11 Nutarimas Nr. SK2-97 yra tikslingai klaidinantis potencialius aukciono dalyvius, kadangi:

151.1 Nutarimo 1 punkte yra išvardinti visi aukcione parduodami butai kaip atskiri nekilnojamojo turto vienetai, nurodant kiekvieno buto unikalų numerį ir pradinę pardavimo kainą;

161.2 Nutarimo 1.1 papunktyje nurodoma bendra valstybinio nekilnojamojo turto pardavimo kaina – 241 820 Lt. Šiame papunktyje taip pat nurodoma, kad kiekvienos patalpos pradinė pardavimo kaina nurodyta aukščiau lentelėje, t.y. Nutarimo 1 punkte. 1.1 papunktyje nurodyta bendra valstybinio nekilnojamojo turto pardavimo kaina yra visų savarankiškų nekilnojamojo turto objektų pradinių pardavimo kainų aritmetinė suma, o tai neatitinka Taisyklių 3 punkte apibrėžtos bendros valstybinio nekilnojamojo turto pardavimo kainos sampratos;

171.3 atsakovas atskirus turtinius vienetus apjungė į vieną aukciono objektą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-05-09 Nutarimu Nr. 531 (2013-09-04 Nutarimo Nr. 793 redakcija) patvirtintomis „Nereikalingo arba netinkamo (negalimo) naudoti valstybės ar savivaldybių turto pardavimo viešuose prekių aukcionuose tvarkos aprašo“ 14 punktu, kuris reguliuoja aukcionų, kuriuose parduodamas trumpalaikis turtas (prekės), nors nagrinėjamu atveju buvo parduodamas nekilnojamasis turtas, kurio pardavimą viešuose aukcionuose reguliuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-06-13 Nutarimu Nr. 641 (2011-03-18 nutarimo Nr. 228 redakcija) patvirtintos „Valstybės nekilnojamojo turto, kurį reikia atnaujinti įsigyjant naują nekilnojamąjį turtą arba kurį reikia parduoti valstybės nekilnojamąjį turtą atnaujinant rekonstrukcijos būdu, pardavimo aukciono būdu taisyklės“ (toliau – Aukciono taisyklės), kurios nenumato galimybės atskirus nekilnojamojo turto vienetus, kurie turi savo unikalius numerius, apjungti į vieną aukciono objektą ir parduoti kaip vieną turtinį vienetą.

18Pirmos instancijos teismas skundžiamame sprendime nepasisakė dėl aukcione parduodamų butų apjungimo į vieną aukciono objektą teisėtumo, nors privalėjo tai padaryti. Pirmos instancijos teismo pozicija šiuo klausimu grindžiama tik ekonominiu tikslingumu, be jokio pagrindimo.

192. Aukciono taisyklių 20 punktas numato, kad turtą įtraukus į atnaujinamo valstybės nekilnojamojo turto sąrašą, atnaujinamo turto valdytojui sudarius su aukciono organizatoriumi susitarimą, kuriame numatyta atnaujinti valstybės nekilnojamąjį turtą įsigyjant naują arba rekonstruojant esamą valstybės nekilnojamąjį turtą, ir aukciono organizatoriui perėmus turtą valdyti patikėjimo teise, aukciono organizatorius inicijuoja nepriklausomą turto vertinimą ir aukcioną. Aukcionas pagal minėtą Aukciono Taisyklių punktą gali būti inicijuojamas tik įsigijus naują arba rekonstravus esamą valstybės nekilnojamąjį turtą, išskyrus atvejus, kai aukcione parduodamas turtas nėra būtinas atnaujinamo turto valdytojo veiklai. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad du butai, kurie buvo parduoti aukcione, yra būtini jų valdytojo veiklos vykdymui, tačiau nepaisant to, šie du butai buvo sukomplektuoti į vieną aukciono nedalomą objektą kartu su valstybinio turto valdytojo veikos organizavimui nebūtinais butais ir parduoti aukcione. Nors ši aplinkybė buvo akcentuojama, pirmos instancijos teismas tai ignoravo.

203. CK 6.621 straipsnio 1 punktas numato iškeldinimo iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų galimybę tik suteikus kitą gyvenamąją patalpą. Ši norma taikytina dviejų ieškovų, t.y. A. K. ir A. L., atžvilgiu dėl jų neįgalumo, todėl Krašto apsaugos ministerija, panaikindama tarnybinių butų statusą ir perduodama ginčo butus atsakovui VĮ Turto bankui, privalėjo išspręsti kitų gyvenamųjų patalpų suteikimo ieškovams klausimą. CK 6.620 straipsnis numato, kokiomis aplinkybėmis esant ir kokioms sąlygoms asmenys gali būti iškeldinami iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų. Ieškovas S. K. yra profesionalus kariškis ir šiuo metu tarnauja Krašto apsaugos ministerijos sistemoje, o ieškovė A. S. dirba Krašto apsaugos ministerijos sistemoje kaip laisvai samdoma darbuotoja. Taigi minėtiems ieškovams tarnybiniai butai buvo suteikti dėl tarnybos ir/arba darbo santykių su Krašto apsaugos ministerijos sistemos struktūromis. Krašto apsaugos ministerija turėjo suprasti, kad ginčo butams panaikinus tarnybinių patalpų statusą ir jas perdavus VĮ Turto bankui parduoti aukcione, Lietuvos Respublika nusišalins nuo pareigos suteikti kitas gyvenamąsias patalpas. Faktą, kad ieškovų turėtos garantijos į būstą buvo panaikintos piktnaudžiaujant teisinio santykio stipresniosios šalies galiomis, patvirtina VĮ Turto banko ir Krašto apsaugos ministerijos perimtų butų gyventojų 2014-05-14 protokole užfiksuota nuostata, kad naudojimosi butais, esančiais ( - ), terminas gyventojams nustatomas ne ilgiau nei vienas mėnuo nuo aukciono įvykimo dienos, o gyventojo nepripažinus jo naudojamo buto aukciono laimėtoju, šis butas privalės būti atlaisvintas ir perduotas VĮ Turto bankui ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo aukciono įvykdymo dienos. Taigi ieškovai faktiškai yra iškeldinami iš ginčo butų nesuteikiant jiems kitų gyvenamųjų patalpų.

214. Pirmos instancijos teismas netyrė visų ieškinio dalyką sudarančių faktinių aplinkybių, netgi jeigu jos, teismo manymu, buvo atmestinos, teismas nenurodė jų atmetimo motyvų, netaikė ginčo santykius reglamentuojančių normų. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai ginčo teisinį santykį susiaurino iki aukciono procedūros, ignoruodamas aukciono teisėtumo klausimą.

22Atsakovas VĮ Turto bankas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovų apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

23Pateikia šiuos esminius nesutikimo su ieškovų apeliaciniu skundu argumentus:

241. Taisyklių 21 punktu VĮ Turto banko valdyba, patvirtindama nekilnojamojo turto ( - ), turto Aukciono sąlygas, nustatė, kad visas VĮ Turto banko valdybos 2014-08-11 nutarime Nr. SK2-97 išvardintas turtas bus parduodamas kaip nedalomas vienetas. Tokį sprendimą sąlygojo tai, kad parduoti visą turtą kartu buvo žymiai ekonomiškiau, nes parduodant atskirais vienetais suformuotus butus, kambarius ar patalpas, liktų neparduoto turto, pats procesas ilgai užsitęstų, reikėtų papildomų lėšų ir administracinių išteklių prižiūrint ir išlaikant tokį turtą, galimai sumažėtų turto pardavimo pajamos ir t.t. Paskelbus Aukciono sąlygas, apeliantai dėl jų neteisėtumo jokių pretenzijų neturėjo, nebuvo skųstas ir valdybos nutarimas dėl sąlygų patvirtinimo. Apeliantų argumentas, kad 2014-08-11 nutarimas Nr. SK2-97 yra klaidinantis potencialius aukciono dalyvius, yra nepagrįstas. Tai patvirtina ir ta aplinkybė, kad apeliantai užsiregistravo ir dalyvavo aukcione 2014-09-08 sudarytos jungtinės veiklos sutarties pagrindu. Sudarydami minėtą jungtinės veiklos sutartį, apeliantai patvirtino, kad siekė įsigyti butus bendrai pagal nustatytas Aukciono sąlygas.

252. Taisyklių 21.1 punktas numato, kad aukciono organizatoriaus valdyba viena iš aukciono sąlygų tvirtina bendrą pradinę turto pardavimo kainą, kuri pirmajame aukcione turi būti nustatoma pagal turtą vertinančios įmonės nustatyta turto rinkos vertę. Šiuo atveju valdyba, individualaus vertinimo būdu nustačiusi butų, gyvenamųjų patalpų, kambarių kainas, patvirtino bendrą pradinę valstybės nekilnojamojo turto kainą. Tai, kad 2014-08-11 valdybos nutarime Nr. SK2-97 valstybės nekilnojamasis turtas yra išdėstytas atskirai bei nurodytas jų adresas, bendras plotas, unikalus numeris ir kaina, tik nurodo ir išviešina, iš ko susideda bendra pradinė valstybės nekilnojamojo turto pardavimo kaina. Apeliantų prielaida, kad atskiri nekilnojamojo turto objektai buvo apjungti į vieną aukciono objektą vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-05-09 Nutarimu Nr. 531 patvirtintomis „Nereikalingo arba netinkamo (negalimo) naudoti valstybės ar savivaldybių turto pardavimo viešuose prekių aukcionuose tvarkos aprašo“ 14 punktu, yra nepagrįsta, kadangi minėtu tvarkos aprašu yra reglamentuojama nereikalingo ar netinkamo (negalimo) naudoti valstybės ar savivaldybių nematerialiojo, ilgalaikio ir trumpalaikio materialiojo turto, išskyrus nekilnojamuosius daiktus, parduodamo valstybės ir savivaldybių turto viešuose prekių aukcionuose tvarka, todėl ginčo aukcionui jos negalėjo būti taikomos. VĮ Turto bankas, kaip aukciono organizatorius, siekdamas valstybės nekilnojamąjį turtą perleisti valstybei kuo naudingesniu būdu, apjungia ir kitus objektus į vieną vientisą nedalomą objektą.

263. Nepagrįstas ir apeliantų argumentas, kad du butai, kurie buvo pardavinėjami aukcione, yra būtini jų valdytojų veiklos vystymui, todėl negalėjo būti parduodami aukcione. Krašto apsaugos ministerija 2012-03-27 raštu Nr. 12-01-465 Dėl bendrabučio ( - ), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 161 straipsniu, pasiūlė įtraukti į atnaujintinų (parduotinų) pastatų sąrašą Lietuvos kariuomenės patikėjimo teise valdomus pastatus ( - ). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-10-10 nutarimu Nr. 1082 ginčo butai buvo įtraukti į Atnaujinamo valstybės nekilnojamojo turto sąrašą, o valstybės nekilnojamasis turtas įtraukiamas į Atnaujinamo valstybės nekilnojamojo turto sąrašą tuomet, kai parduodamas nekilnojamasis turtas neatitinka valstybės turto valdytojo poreikių atliekant valstybės funkcijas. 2014-04-29 Valstybės nekilnojamojo turto perduodamo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise, perdavimo ir priėmimo aktais iš Lietuvos kariuomenės buvo perimti 8 butai bendrabutyje ( - ).

274. Nors apeliaciniame skunde ir tvirtinama, kad Krašto apsaugos ministerija, panaikindama tarnybinių butų statusą ir perduodama butus VĮ Turto bankui, privalėjo išspręsti kitų gyvenamųjų patalpų suteikimo ieškovams klausimą, tačiau tai nėra nagrinėjamos bylos dalykas.

285. Pirmos instancijos teismas ginčijamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje atsakė į visus esminius bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl laikytina, jog bylos esmė buvo tinkamai atskleista. Vien tai, kad apeliantai pirmos instancijos teismo išvadoms nepritaria, nereiškia, jog sprendimas yra netinkamai motyvuotas ar kad netinkamai buvo įvertinti į bylą pateikti įrodymai.

29Trečiasis asmuo G. K. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas.

30Pateikia šiuos esminius nesutikimo su ieškovų apeliaciniu skundu argumentus:

311. Pirmos instancijos teismas negalėjo vertinti nei Krašto apsaugos ministerijos, nei Lietuvos kariuomenės ar kitų asmenų veiksmų ar sprendimų nesuteikti apeliantams kitų gyvenamųjų patalpų, panaikinti tarnybinių butų statusą, nutraukti gyvenamųjų patalpų sutartis su apeliantas, kadangi tai nebuvo nagrinėjamos bylos dalykas, nes apeliantai patikslintu ieškiniu tik prašė pripažinti atsakovo vykdyto aukciono rezultatus negaliojančiais. Be to, ieškovai neginčijo ir Aukciono sąlygų.

322. Nors apeliantai ir neginčijo Aukciono sąlygų ir VĮ Turto banko valdybos nutarimo, kuriuo buvo patvirtintos Aukciono sąlygose, tačiau bet kuriuo atveju apeliantai ir neįrodė, kad Aukciono sąlygos buvo klaidinančios ir kad dėl Aukciono sąlygose neva esančių neaiškumų apeliantai neva suklydo ar negalėjo tinkamai įgyvendinti savo teisių.

333. Apeliantai tvirtina, kad atsakovas negalėjo atskirus nekilnojamojo turto vienetus, kurie turi savo unikalų numerį, parduoti kaip vieną turtinį vienetą, tačiau ir šis apeliacinio skundo argumentas yra susijęs ne su Aukciono rezultatų ginčijimu, o su Aukciono sąlygų, kurių ieškovai neginčijo, teisėtumu, todėl ir jis vertintinas kaip nesusijęs su nagrinėjamos bylos dalyku. Be to, šis argumentas dėl draudimo parduoti atskirus nekilnojamojo turto vienetus kaip vieną objektą yra nepagrįstas. Aplinkybė, kad Taisyklėse expressis verbis nėra nurodyta, kad daiktai, suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai, gali būti parduodami kaip nedalomas vienetas, nesudaro pagrindo išvadai, kad Taisyklės draudžia aukciono objektu būti keletui nekilnojamųjų daiktų. Draudimo keletą valstybei nuosavybės teise priklausančių daiktų parduoti kaip nedalomą vienetą neįtvirtina jokie teisės aktai, reglamentuojantys valstybės turto pardavimo aukciono būdu tvarką. Iš Aukciono sąlygų matyti, kad Aukcione buvo parduodamos 8 gyvenamosios patalpos, esančios ( - ), pažymėtos numeriais nuo 1 iki 8, yra gyvenamojo pastato, kurio unikalus Nr. ( - ), sudedamosios dalys.

34IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

35Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos ieškovės apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK320 str. 2 d., 329 str. 2 d.). Taigi teisėjų kolegija apeliacine tvarka peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde išdėstytus faktinius bei teisinius aspektus.

36Dėl faktinių bylos aplinkybių

37Iš bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl butų, kurių unikalūs Nr. ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), esančių pastate adresu ( - ), (toliau – Butai) pardavimo viešo aukciono būdu. 2007 m. spalio 10 d. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu Nr. 1082 (Žin., 2013, Nr. 33-1603) bei vėlesniais jo pakeitimais Butai buvo įtraukti į atnaujinamo valstybės nekilnojamojo turto sąrašą, kaip parduodami neatitinkantys valstybės turto valdytojų poreikių atliekant valstybės funkcijas. Lietuvos kariuomenė 2014-04-29 aktais (1 T., b. l. 64 - 71) perdavė atsakovui VĮ Turto bankui nekilnojamąjį turtą – butus (Nr. 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8), esančius ( - ). VĮ Turto banko valdyba 2014-08-11 nutarimu Nr. SK2-97 ,,Dėl nekilnojamojo turto ( - ) turto aukciono sąlygų patvirtinimo“ (1 T., b. l. 72 – 73) patvirtino minėtų perimtų butų aukciono sąlygas, nustatant bendrą pradinę pardavimo kainą – 241 820 Lt. Taip pat šio nutarimo 2 punktu nustatyta, kad turtas parduodamas kaip vientisas nedalomas vienetas, t. y. turtą sudarantys nekilnojamieji daiktai (butai, gyvenamosios patalpos ir kambariai) atskirai (po vieną) neparduodami. 2014 m. lapkričio 17 d. įvykusio atsakovės organizuoto aukciono laimėtoju tapo G. K., pasiūlęs aukcione parduodamo turto didžiausią kainą (1 T., b.l. 77-78). Ieškovai 2014 m. lapkričio 17 d. vykusiame aukcione dalyvavo jungtinės veiklos pagrindu kaip fizinių asmenų grupė (1 T., b.l. 30-31). Ieškovai ieškiniu prašo teismo pripažinti atsakovo VĮ Turto banko 2014-09-17 vykdyto butų, kurių unikalūs Nr. ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), esančių pastate adresu ( - ), pardavimo viešo aukciono rezultatus negaliojančiais. Tvirtina, kad aukcionas, nusprendus Butus parduoti kaip vientisą nedalomą vienetą, buvo vykdomas diskriminuojant aukcione parduodamų butų nuomininkus, ir tikslingai proteguojant konkretų pirkėją, kas sudaro pagrindą pripažinti aukciono rezultatus negaliojančiais. Atsakovas VĮ Turto bankas su ieškiniu nesutiko, teigė, kad Butų pardavimas buvo vykdytas pagal griežtai reglamentuotą tvarką, nustatytas pardavimo sąlygas, nuosekliai laikantis imperatyvių teisės aktų reikalavimų dėl valstybės turto perleidimo. Pirmos instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendė, kad nėra pateikta jokių duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, jog atsakovas organizavo aukcioną neskaidriai ar šališkai, be to, nurodęs, kad į bylą nebuvo pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, jog valstybei nuosavybės teise priklausantį ginčo turtą parduodant kaip vientisą nedalomą vienetą buvo pažeistas ekonomiškumo principas, ieškovų ieškinį atmetė. Ieškovai su tokiu pirmos instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliaciniu skundu prašo pirmos instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo jų ieškinys būtų tenkintas.

38Dėl viešo intereso

39Taigi nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas dėl specifinio objekto – valstybės turto, o civilinio teisinio santykio vienas iš dalyvių – atsakovas VĮ Turto bankas – yra valstybės jam įstatymo nustatytas funkcijas įgyvendinantis subjektas.

40Teisės doktrinoje pažymima, kad viešosios nuosavybės teisės įgyvendinimas skiriasi nuo privačios nuosavybės teisės įgyvendinimo. Viešosios nuosavybės teisė įgyvendinama vadovaujantis viešosios teisės principais ir normomis; šią teisę įgyvendina valstybė ir savivaldybės, veikiančios per atitinkamas savo institucijas; jų sprendimai turi užtikrinti viešąjį interesą, tenkinti visuomenės poreikį; sudarant sandorius ar priimant sprendimus dėl valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo privaloma vadovautis efektyvumo ir racionalumo, kitais įstatymuose įtvirtintais viešosios nuosavybės teisės įgyvendinimo principais. Nagrinėjamoje byloje pažymėtina Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalies nuostata, kuri numato, kad valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką nustato įstatymas. Be to, ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas šią Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalį, yra pažymėjęs, kad „santykiai, atsirandantys valdant valstybinį turtą, juo naudojantis ir disponuojant, reguliuotini tik įstatymu“ (Konstitucinio Teismo 1996 m. sausio 24 d. nutarimas), kad „tik įstatymų leidėjas gali nustatyti valstybės lėšų panaudojimo formą“ (Konstitucinio Teismo 1996 m. vasario 28 d. nutarimas), kad „tik įstatymų leidėjas gali nustatyti disponavimo valstybiniu turtu <...> būdus ir sąlygas“ (Konstitucinio Teismo 1996 m. spalio 22 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarime konstatavo, kad „Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalies nuostata, jog valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarka nustatyta įstatymo, reiškia, kad valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimas kitų subjektų nuosavybėn turi būti grindžiamas įstatymu, kad įstatymuose turi būti inter alia nustatytos valstybės institucijos, turinčios teisę priimti sprendimus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimo kitų subjektų nuosavybėn, ir šių institucijų įgaliojimai perduoti minėtą turtą, taip pat šio turto perdavimo sąlygos ir tvarka.“.

41Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas (toliau – Įstatymas) taikomas pagal jo 1 straipsnyje įtvirtintą taisyklę: šis įstatymas nustato valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo sąlygas ir tvarką, valstybės ir savivaldybių institucijų įgaliojimus šioje srityje tiek, kiek to nereglamentuoja kiti šio turto valdymo ir (ar) naudojimo bei (ar) disponavimo juo įstatymai. Įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad savivaldybei nuosavybės teise priklausantis turtas kitų subjektų nuosavybėn gali būti perduodamas inter alia jį privatizuojant pagal įstatymus. Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimą reglamentuoja Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymas (toliau –Privatizavimo įstatymas). Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalį valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančios akcijos ir kitas turtas kitų asmenų nuosavybėn gali būti perleistas pagal šį įstatymą, jei kituose įstatymuose nenustatyta kitaip. Privatizavimo įstatymo 13 straipsnyje, nustatančiame privatizavimo būdus, kaip vienas tokių būdų nurodytas viešas aukcionas (1 d. 2 p.). Viešas aukcionas – privatizavimo objekto pardavimo būdas, kai neribojamas potencialių pirkėjų, dalyvaujančių aukcione, skaičius, o privatizavimo sandoris sudaromas su didžiausią kainą pasiūliusiu potencialiu pirkėju (Privatizavimo įstatymo 15 str.).

42Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad valstybės ar savivaldybių turtas, kaip viešosios nuosavybės teisės objektas, turi būti naudojamas tik siekiant patenkinti tam tikrus viešuosius interesus, o teisės normos, reglamentuojančios valstybės ir savivaldybės turto perleidimą, turi būti aiškinamos ir taikomos pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 81 straipsnyje nustatytus principus: 1) visuomeninės naudos – valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama rūpestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą; 2) efektyvumo – sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei; 3) racionalumo – valstybės ir savivaldybių turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas ir racionaliai tvarkomas; 4) viešosios teisės – sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-237/2011; 2012 m. vasario 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2012, ir joje nurodytą kasacinę praktiką). Nors teisės aktuose nėra pateiktas viešojo intereso apibrėžimas, paprastai viešuoju interesu laikoma tai, kas objektyviai reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai. Viešojo intereso turinio aiškinimas kiekvienu konkrečiu atveju tenka bylą nagrinėjančiam teismui. Kasacinis teismas savo formuojamoje praktikoje yra konstatavęs, jog valstybės ar savivaldybės turto, kaip viešosios nuosavybės teisės objekto, naudojimas yra viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2012; kt.).Viešojo intereso egzistavimą valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo srityje atskleidžia ir aukščiau išdėstyti Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 81 straipsnyje įtvirtinti principai.

43Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje susiklosčiusi situacija turi būti vertinama ir per viešojo intereso prizmę.

44Dėl ginčo Butų pardavimo

45Pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 161 straipsnio 1 dalį valstybės nekilnojamasis turtas, reikalingas valstybinėms funkcijoms įgyvendinti, gali būti atnaujinamas laikantis šiame Įstatyme nustatytų principų; turtas gali būti atnaujinamas jį rekonstruojant arba įsigyjant (perkant, statant ir pan.) naują nekilnojamąjį turtą. Atnaujinant valstybės nekilnojamąjį turtą rekonstrukcijos būdu, aukciono būdu gali būti parduodamas nekilnojamasis turtas, kuris į Vyriausybės patvirtintą atnaujinamo valstybės nekilnojamojo turto sąrašą įrašytas kaip valstybės turto valdytojų poreikių atliekant valstybės funkcijas neatitinkantis parduodamas nekilnojamasis turtas (Įstatymo161 str. 2 d.).

46Sutiktina su atsakove, kad valstybės ir savivaldybės turto privatizavimu siekiama gauti kuo daugiau lėšų už perleidžiamą turtą, sukurti sąlygas ir galimybes visuomenės poreikiams patenkinti. Tai atitinka ir jau minėtą Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme įtvirtintą efektyvumo principą: sprendimais, susijusias su valstybės turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2012). Šie tikslai įpareigoja privatizavimo procesą vykdančias institucijas parinkti tokį viešosios nuosavybės perleidimo būdą, kuris leistų pasiekti maksimalų privatizavimo tikslą – privatizavimo metu gauti kuo daugiau lėšų. Nagrinėjamu atveju atsakovo VĮ Turto banko valdyba 2014-08-11 nutarimu Nr. SK2-97 ,,Dėl nekilnojamojo turto ( - ) turto aukciono sąlygų patvirtinimo“ nusprendė Butus parduoti kaip vientisą nedalomą vienetą, t.y. turtą sudarantys nekilnojamojo turto objektai – Butai, gyvenamosios patalpos ir kambariai atskirai neparduodami. Tokį sprendimą, atsakovės teigimu, sąlygojo tai, kad parduoti visą turtą kartu kaip nedalomą vienetą yra žymiai ekonomiškiau, kadangi parduodant atskirus butus, kambarius ir kitas patalpas, liktų neparduoto turto, pats pardavimo procesas ilgiau užsitęstų, reikėtų papildomų lėšų ir administracinių išteklių prižiūrint ir išlaikant tokį turtą, todėl galimai sumažėtų turto pardavimo pajamos.

47Civiliniame procese galiojantys rungimosi ir dispozityvumo principai suteikia teisę bylos šalims spręsti, kokias aplinkybes ir kokiais įrodymais remdamosi jos įrodinės, siekdamos pagrįsti byloje pareikštus reikalavimus ar atsikirtimus į juos. Rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai išplėtotoje jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs ir tai, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-396/2011; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015; kt.).

48Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovo VĮ Turto banko pozicija, kad nagrinėjamu atveju ekonomiškiausia turtą buvo parduoti, kaip nedalomą vienetą, o parduodant butus, kaip atskirus turtinius vienetus, galimai sumažėtų turto pardavimo pajamos, yra visiškai niekuo nepagrįsta ir paremta tik pačios atsakovės samprotavimais, kurie neturi jokio objektyvaus pagrindo. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė niekaip nepagrindė ir savo argumento, kad, pardavinėjant turtą kaip atskirus vienetus, valstybė susidurtų su papildomomis išlaidomis prižiūrint ar išlaikant neparduotą turtą. Pastebėtina, kad atsakovė turėtų galimybę neparduotus nekilnojamojo turto vienetus išnuomoti. Pirmos instancijos teismas Butų apjungimo į vieną aukciono objektą būtinybę grindė tik remdamasis niekuo nepagrįsta atsakovo pozicija, kad toks pardavimo būdas yra ekomoniškesnis. Teisėjų kolegijos nuomone, tokia pirmos instancijos teismo motyvacija, paremta tik prielaidomis, negali būti vertinama kaip pakankama išvadai dėl atsakovės tinkamai pasirinkto Būtų pardavimo būdo.

49Teisėjų kolegijos vertinimu, net jeigu ir būtų galima sutikti su atsakovo pozicija, kad pasirinktas turto pardavimo būdas (turtą parduodant kaip vieną objektą) atitiko turto privatizavimu siekiamą tikslą parduoti turtą kuo brangiau, tai net ir tuo atveju nėra pagrindo išvadai, kad šis tikslas nagrinėjamu atveju yra svarbiausias. Nagrinėjamoje byloje susiklosčiusi situacija turi būti vertinama ne tik per paminėtą viešąjį interesą, tačiau ir nepaneigiant kitos nė kiek ne mažesnę reikšmę turinčios valstybės vykdomos socialinės funkcijos - užtikrinti žmogaus teisę į būstą.

50Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas vykdydamas valstybės pavestą funkciją valdyti disponuoti valstybės turtu, priimdamas sprendimą neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo, kuris, be kita ko, reglamentuoja ir valstybinių gyvenamųjų patalpų privatizavimą, nuostatų ir galimybės ieškovams ginčo Butus išsipirkti kita lengvatine tvarka. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad klausimas dėl tarnybinių gyvenamųjų patalpų tolesnio panaudojimo ir kitų gyvenamųjų patalpų asmenims, išsikėlusiems iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų, suteikimo buvo keliamas jau nuo 2005 metų. 2005 m. gegužės 19 d. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro Įsakymo Nr. V-625 „Dėl tolesnio gyvenamųjų patalpų ( - ) ir ( - ) panaudojimo“ 2.2 punktas numatė, kad ( - ) 1 ir 2 butų gyventojams atlaisvinusiems tarnybines gyvenamąsias patalpas patalpos turi būti suteikiamos pirmumo teise, o 2.3 punkte buvo įtvirtinta raštu įspėti ( - ) 3,4,5,6,7,8 būtų gyventojus raštu įspėti dėl iškeldinimo iš šių gyvenamųjų patalpų, pasiūlant kitas gyvenamąsias patalpas ir nustatyti išsikėlimo terminą, o, nesutikus išsikelti į siūlomas patalpas, abipusiu sutarimu nustatyti išsikėlimo datą nesuteikiant kitų gyvenamųjų patalpų (2 T., b.l. 160). Atsakovas S. K. ir atsakovės A. K. vyras Č. K. 2013 m. spalio mėnesį kreipėsi į Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministeriją su prašymais įsigyti nuomojamas tarnybines patalpas (1 T., b.l. 34-35). 2014 m. balandžio 29 d. įsakymais Lietuvos kariuomenė, atstovaujama Lietuvos kariuomenės Logistikos valdybos Įgulų aptarnavimo tarnybos direktoriaus, perdavė ginčo Butus atsakovui VĮ Turto bankui (1 T., b.l. 64-71). Nors į bylą pateikti duomenys ir patvirtina, kad ginčo butas, kurio unikalus Nr. ( - ), ir butas, kurio unikalus Nr. ( - ), buvo būtini valstybės turto valdytojo veiklai (1 T., b.l. 23-26), tačiau visas ginčo turtas buvo parduotas 2014 m. lapkričio 17 d. vykusiame aukcione.

51Sutiktina su ieškovais, kad nagrinėjamu atveju ginčo Butus ir kitas patalpas parduodant kaip vientisą nedalomą turto vienetą aukcione, buvo apribota jų teisė išsipirkti atskirus, konkrečius jų nuomojamus butus, kuriuos jie 1994 –1999 metais įgijo tarnybinių gyvenamųjų nuomos tipinių sutarčių pagrindu (1 T., b.l. 9-22), nes jie turėjo pirkti ne tik nuomojamus butus, tačiau ir kitas niekieno nenuomojamas name esančias gyvenamąsias patalpas. Pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija dar 2012 m. kovo 27 d. rašte Nr. 12-01-465, adresuotame Lietuvos kariuomenės Logistikos valdybai, buvo pasiūliusi organizuoti bendrabučio, esančio ( - ), atskirų nekilnojamojo turto vienetų (gyvenamųjų patalpų) suformavimo darbus ir įregistruoti šiuos turtinius vienetus bei jų daiktines teises Nekilnojamojo turto registre tam, kad bendrabučio gyventojai turėtų galimybę išsipirkti gyvenamąsias patalpas VĮ Turto banko skelbiamame aukcione (1 T., b.l. 36). Nors atskiros gyvenamosios patalpos ir buvo suformuotos ir įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, suteikiant joms atskirus unikalius numerius, atsakovės 2014-09-14 organizuotame aukcione visi butai buvo parduoti kaip vienas turtinis vienetas, kas, teisėjų kolegijos įsitikinimu, pažeidė ieškovų, turėjusių interesą išsipirkti tik jų nuomojamus butus, teises ir teisėtus interesus.

52Pažymėtina, kad valstybė vykdo socialinę funkciją įvairiose visuomeninių santykių srityse, įskaitant paramą fiziniams asmenims (šeimoms) įsigyti būstą. Valstybės institucijos, vykdydamos savo funkcijas, visada privalo veikti, atsižvelgdamos į valstybės interesą padėti gyventojams apsirūpinant būstu. Kai ieškovai remiasi įstatyme nurodytomis aplinkybėmis, jų manymu, sudarančiomis prielaidas privatizuoti jų gyvenamąsias patalpas, valstybės institucijos negali formaliai atsisakyti sudaryti gyvenamosios patalpos pirkimo – pardavimo sutarties ir taip paneigti ieškovų teisę įsigyti nuosavybėn nuomojamus būstus. Taip pat ir teismas turi pareigą, sprendžiant šalių ginčus dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo, aiškinti ir taikyti teisės normas ne formaliai, bet turint galvoje butų privatizavimą reglamentuojančių įstatymų pagrindinį tikslą – suteikti nuolatiniams gyventojams galimybę vieną kartą lengvatine tvarka įsigyti teisėtai naudojamas valstybei ar savivaldybei priklausančias gyvenamąsias patalpas, įvertinant kiekvienos konkrečios situacijos individualias aplinkybes, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2008; 2008 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2008). Taigi teismas, tik formaliai taikydamas teisės normas, realiai neįgyvendina teisingumo.

53Nors negali būti paneigta valstybės teisė parduoti jai priklausantį turtą ir iš to gauti maksimalią naudą, tačiau negalima ignoruoti ir ieškovų teisių ir teisėtų interesų, susijusių su nuomojamų tarnybinių butų išsipirkimu. Pažymėtina, kad tuo atveju, kai ginčo šalis sieja išskirtinio pobūdžio nuomos sutartis – tarnybinio būsto nuoma, teismai turi atsižvelgti ir į ginčo sutarties pobūdį bei sudarymo tikslus, kurie suponuoja didesnę labiau pažeidžiamos visuomenės grupės apsaugą. Teisės į būsto neliečiamybės gerbimą apribojimas gali būti įvairių formų, iš kurių griežčiausia – būsto netekimas, todėl kiekvienu atveju svarbu nustatyti nurodytos formos proporcingumą ir pagrįstumą.

54Dėl žmogaus teisės į būsto neliečiamybę

55Žmogaus teisė į būsto neliečiamybę įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 straipsnyje. Pagarbos šiai teisei principas įtvirtintas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsnio 1 dalyje. Dėl asmens teisės į būsto neliečiamybę Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pasisakęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio prasme ginamo asmens „būsto“ sąvoka yra autonominė, nepriklausanti nuo nacionalinėje teisėje nustatytos klasifikacijos, apima ne tik teisėtai įsteigtą ir užimtą būstą, bet tai yra faktinė asmens gyvenamoji vieta, kiekvienu atveju nustatoma atsižvelgiant į faktines aplinkybes, patvirtinančias asmens pakankamų ir tęstinių ryšių su konkrečia vieta buvimą (Buckleyv. the United Kingdom, judgment of 25 September 1996,Reportsof Judgments and Decisions1996‑IV, §§ 52-54, and Commission’s report of 11 January 1995, § 63;Gillowv. the United Kingdom, judgment of 24 November 1986, Series A no. 109, § 46;Wigginsv. the United Kingdom, no. 7456/76, Commission decision of 8 February 1978, Decisions and Reports ( DR) 13, p. 40). Taigi remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, „būstu“ Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio prasme yra laikoma ir ne tik teisės aktų nustatyta tvarka užimta gyvenamoji patalpa, jei tai yra faktinė asmens gyvenamoji vieta ir nustatomas asmens pakankamų bei tęstinių ryšių su konkrečia vieta buvimas, bet ir neteisėtai užimta gyvenamoji patalpa, tačiau atitinkanti faktinę asmens gyvenamąją vietą. Dėl to net ir tokiu atveju, t. y. kai asmuo yra neteisėtai užėmęs gyvenamąją patalpą, jis savaime nepraranda teisės į būsto neliečiamybės gerbimą, tačiau ji gali būti apribojama, priklausomai nuo nustatytų konkrečioje situacijoje susiklosčiusių aplinkybių. Teisės į būsto neliečiamybės gerbimą apribojimas gali būti įvairių formų, iš kurių rimčiausia – būsto netekimas, todėl kiekvienu atveju svarbu nustatyti nurodytos formos proporcingumą ir pagrįstumą. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad bet kuris asmuo tokio dydžio apribojimo pavojuje iš esmės turi turėti galimybę šios priemonės proporcingumo ir pagrįstumo klausimą ištirti Konvencijos 8 straipsnio principų kontekste nepriklausomame teisme. Skundžiamas apribojimas bus laikomas „būtinu demokratinėje visuomenėje“ teisėtam tikslui pasiekti, jei jis atitiks „primygtinį socialinį poreikį“ ir bus proporcingas siekiamam teisėtam tikslui (žr., pvz., McCannv. United Kingdom, no 19009/04, §50, 13 May 2008; Cosic v. Croatia, no 7205/02, 15 January 2009). Pastebėtina, kad tai ne kartą akcentavęs yra ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012; 2011 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2011). Paminėti Europos Žmogaus Teisių Teismo ir kasacinio teismo išaiškinimai, teisėjų kolegijos nuomone, yra aktualūs ir nagrinėjamoje byloje.

56Skirtingi teisės į būstą atsiradimo pagrindai ir to būsto naudojimo sąlygos lemia tai, kad teisė į būstą yra daugialypė teisė, kuri gali būti įgyvendinama dvejopai: kaip daiktinė, absoliuti teisė (pvz., teisė į būstą įgyvendinama įgyjant nuosavybės teisę į gyvenamąjį plotą, paveldint ir kt.) ir kaip prievolinė, santykinė teisė (komercinė būsto nuoma, socialinio būsto nuoma ir kt.). Nagrinėjamu atveju ieškovai ginčo Butus, esančius pastate adresu ( - ), Tarnybinių gyvenamosios patalpos nuomos tipinių sutarčių, pasirašytų su Krašto apsaugos ministerijos Centrinės medicinos tarnyba, pagrindu nuomoja iš Krašto apsaugos ministerijos. Minėti Butai ieškovams ir jų šeimos nariams buvo suteikti už ištikimą tarnavimą profesionalioje tarnyboje bei už nuopelnus Lietuvos valstybei. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai ir šalių paaiškinimai patvirtina, kad ieškovas S. K. yra profesionalus kariškis ir šiuo metu tarnauja Krašto apsaugos ministerijos sistemoje. Ieškovė A. S. su buvusiu vyru, tarnaujančiu profesionalioje tarnyboje, gavo 1999 metais. Pati ieškovė A. S. nuo 2001 metų dirba Karo medicinos tarnybos sistemoje kaip laisvai samdoma darbuotoja. 2004-12-22 Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos valstybės sekretoriaus potvarkiu „Dėl Mjr. A. L. išleidimo į atsargą” Nr. PS-1278 su ieškovu A. L. buvo nutraukta profesinės karo tarnybos sutartis ir jis buvo išleistas į atsargą. Ieškovas Kariuomenės vado 2004 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. PK-1545 buvo atleistas iš Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdybos S4 logistikos skyriaus viršininko pareigų dėl sveikatos. Pagal dabartinius duomenis ieškovo darbingumas siekia tik 40 procentų (2 T., b.l. 91-93). Ieškovės A. K. vyras Č. K. profesionalioje tarnyboje dirbo nuo 1994 metų, vėliau buvo išleistas į atsargą dėl ligos, ieškovė A. K. nuo 1998-09-07 yra tik iš dalies darbinga – jos darbingumo lygis – 35 procentai (2 T., b.l. 94). Tiek su A. S., tiek su A. K. ginčo butuose gyvena ir vaikai.

57Į bylą pateiktų Nuomos sutarčių 7 punkte įtvirtinta, kad sutartis gali būti nutraukta nuomotojo reikalavimu, jeigu nuomininkas yra nutraukęs darbo santykius su įmone, įstaiga, organizacija. Nuomininkas ir visi su juo gyvenantys asmenys iš suteiktų patalpų iškeldinami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jei šalių sutartyje nereglamentuojamos nuomininko teisės ar garantijos dėl kitos gyvenamosios patalpos suteikimo iškeldinimo atveju, tai turi būti taikomos iškeldinimo metu galiojančios ir šalių santykiams taikytinos įstatymų nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.621 straipsnyje įtvirtinta, kad iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų iškeldinamiems fiziniams asmenims suteikiama kita gyvenamoji patalpa šio kodekso 6.616 straipsnyje numatytais atvejais, taip pat kai iškeldinami asmenys yra:1) darbuotojai (tarnautojai), atleisti iš darbo (tarnybos) dėl to, kad jiems buvo nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis dėl su darbu (tarnyba) susijusių priežasčių; 2) dėl su darbu (tarnyba) susijusių priežasčių žuvusio ar dingusio be žinios darbuotojo (tarnautojo) tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai. Pastebėtina, kad pirmos instancijos teismas ginčo situacijos nevertino ir šių CK normų kontekste.

58Kai konkuruoja du valstybės interesai - kuo brangiau parduoti valstybinį turtą ir žmogaus teisė į būstą ir jo neliečiamybės apsauga, - nagrinėjamu atveju prioritetas turi būti suteiktas antrajam, t.y. žmogaus teisei į būstą ir jo neliečiamybę. Atsakovui vykdant valstybės pavestas funkcijas ir pirmos instancijos teismui nagrinėjant bylą pirmenybę suteikus tik pirmam interesui ir nevertinant antro valstybės ginamo ir saugomo intereso buvo pažeisto ieškovų teisės, todėl toks teismo sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.

59Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentų

60Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai, kurie nebuvo išanalizuoti šiame procesiniame sprendime, teisėjų kolegijos vertinimu, neturi teisinės reikšmės teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atskirai nepasisako ir jų nagrinėjamo bylos kontekste neanalizuoja. Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.).

61Dėl bylos procesinės baigties

62Nurodytų argumentų kontekste konstatuotina, kad pirmos instancijos teismas, skundžiamu sprendimu atmetęs ieškovų ieškinį dėl 2014-09-17 viešo aukcionų rezultatų pripažinimo negaliojančiais, nepagrįstai ignoravo ieškovų teises ir teisėtus interesus, susijusius su nuomojamų tarnybinių butų išpirkimu, ir vien tik formaliai vertindamas ginčo aukciono procedūras, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris aukščiau išdėstytų motyvų pagrindu naikintinas ir priimtinas naujas procesinis sprendimas, kuriuo ieškovų ieškinys dėl 2014-09-17 viešo aukciono rezultatų pripažinimo negaliojančiais, tenkinamas.

63Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmos instancijos teisme

64Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 str. 5 d.).

65Tenkinus ieškovų ieškinį, spręstinas klausimas dėl ieškovų bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, atlyginimo. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovai už ieškinį sumokėjo 41,99 Eur (145 Lt ) (1 T., b.l. 6) žyminio mokesčio, be to, ieškovai 2014 m. rugsėjo 26 d. buvo sudarę teisinių paslaugų teikimo sutartį su UAB „D legals“, kuri minėtos sutarties pagrindu ieškovams suteikė teisinių paslaugų už 1 395,27 Eur (2 T., b.l. 178-187).

66Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad civilinio proceso normos asmenų, galinčių būti atstovais civiliniame procese pagal pavedimą, ir mokėjimo už atstovavimą klausimus reglamentuoja pakankamai aiškiai ir imperatyviai. CPK 56 straipsnis nustato baigtinį ratą asmenų, kurie gali būti teisme atstovais pagal pavedimą. Tai reiškia, kad joks kitas asmuo, jei jis nepatenka į CPK 56 straipsnyje nustatytą sąrašą, negali atstovauti civiliniame procese pagal pavedimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015; 2015 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-334-687/2015). Šiame straipsnyje nenumatyta galimybė, kad bylos šaliai (fiziniam ar juridiniam asmeniui) atstovautų teisinių paslaugų įmonė. Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad atstovavimui nustatyti apribojimai ir reikalavimai lemia ir atstovavimo išlaidų paskirstymo, priteisimo reglamentavimą. CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priskiria prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, o CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Tai reiškia, kad įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015; 2015 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-334-687/2015). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015 išaiškinta ir tai, kad atlyginimas, sumokėtas už teisines paslaugas neturinčiam teisės atstovauti pagal pavedimą asmeniui, negali būti vertinamas ir kaip kitos būtinos ir pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, nurodytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte.

67Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, jog ieškovams teisines paslaugas suteikė ne advokatas ar advokato padėjėjas, o juridinis asmuo - UAB „D legals“. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teisinį reglamentavimą bei į aktualią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo dėl asmenų atstovavimo suformuotą praktiką, sprendžia, jog ieškovams bylinėjimosi išlaidos, kurias jis patyrė dėl UAB „D legals“ teiktų teisinių paslaugų, nepriteistinos. Nors iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovai buvo sudarę atstovavimo sutartį ir su advokatu E. B. (2 T., b.l. 88), tačiau jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad už teiktas teisines paslaugas buvo atsiskaityta su minėtu advokatu, į bylą pateikta nebuvo.

68Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovams iš atsakovo priteistina 41,99 Eur (145 Lt ) žyminio mokesčio, sumokėto už ieškinį.

69Be to, tenkinus ieškovų ieškinį, naikintinas ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 12 d. papildomas sprendimas, kuriuo iš ieškovų buvo priteista 1 560,08 Eur bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui G. K., ir trečiojo asmens prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas išspręstinas iš esmės. Trečiasis asmuo nagrinėjamoje byloje buvo atsakovo VĮ Turto banko pusėje ir buvo suinteresuotas ieškovų ieškinio atmetimu. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo procesiniu sprendimu ieškinys yra tenkinamas, t.y. priimamas sprendimas yra nenaudingas trečiajam asmeniui, tai trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 str. 1 d.).

70Kadangi ieškinys atmetamas, iš atsakovo VĮ turto banko valstybei priteistina 45,32 Eur, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

71Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

72Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 str.).

73Tenkinus ieškovų apeliacinį skundą, yra teisinis pagrindas priteisti ieškovams jų bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovai už apeliacinį skundą sumokėjo 41 Eur žyminį mokestį (3 T., b.l. 7), kuris ieškovams priteistinas iš atsakovo. Kitas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų į bylą pateikta nebuvo.

74Trečiajam asmeniui G. K. jo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme, nepriteistinos.

75Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

76Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškovų S. K., A. L., A. K., A. S. ir Ž. S. ieškinį atsakovui VĮ Turto bankui, tretieji asmenys G. K. ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, dėl aukciono rezultatų pripažinimo negaliojančiais, tenkinti.

77Pripažinti VĮ Turto banko 2014-09-17 vykdyto butų, kurių unikalūs Nr. ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), esančių pastate adresu ( - ), pardavimo viešo aukciono rezultatus negaliojančiais.

78Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 12 d. papildomą sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – trečiojo asmens G. K. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.

79Ieškovams S. K., A. L., A. K., A. S. ir Ž. S. priteisti iš atsakovo VĮ Turto banko (j.a.k. 112021042) 41,99 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmos instancijos teisme.

80Priteisti iš atsakovo VĮ Turto banko (j.a.k. 112021042) valstybės naudai 45,32 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmos instancijos teisme.

81Ieškovams S. K., A. L., A. K. ir A. S. priteisti iš atsakovo VĮ Turto banko (j.a.k. 112021042) 41 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovai S. K., A. L., A. K., A. S. ir Ž. S. patikslintu ieškiniu atsakovui... 4. Nurodė, kad jiems ir/ar jų šeimos nariams ginčo butai buvo suteikti dar... 5. Atsakovas VĮ Turto bankas su ieškiniu nesutiko. Tvirtino, kad turto... 6. Trečiasis asmuo G. K. su ieškiniu taip pat nesutiko, prašė jį atmesti kaip... 7. Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija atsiliepimu... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 18 d. sprendimu ieškinį atmetė... 10. Įvertinęs bylos medžiagą, pirmos instancijos teismas atmetė ieškovų... 11. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 12. Ieškovai S. K., A. L., A. K. ir A. S. apeliaciniu skundu prašo pirmos... 13. Pateikia šiuos esminius nesutikimo su pirmos instancijos teismo sprendimu... 14. 1. Atsakovo 2014-08-11 Nutarimas Nr. SK2-97 yra tikslingai klaidinantis... 15. 1.1 Nutarimo 1 punkte yra išvardinti visi aukcione parduodami butai kaip... 16. 1.2 Nutarimo 1.1 papunktyje nurodoma bendra valstybinio nekilnojamojo turto... 17. 1.3 atsakovas atskirus turtinius vienetus apjungė į vieną aukciono objektą... 18. Pirmos instancijos teismas skundžiamame sprendime nepasisakė dėl aukcione... 19. 2. Aukciono taisyklių 20 punktas numato, kad turtą įtraukus į atnaujinamo... 20. 3. CK 6.621 straipsnio 1 punktas numato iškeldinimo iš tarnybinių... 21. 4. Pirmos instancijos teismas netyrė visų ieškinio dalyką sudarančių... 22. Atsakovas VĮ Turto bankas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmos... 23. Pateikia šiuos esminius nesutikimo su ieškovų apeliaciniu skundu argumentus:... 24. 1. Taisyklių 21 punktu VĮ Turto banko valdyba, patvirtindama nekilnojamojo... 25. 2. Taisyklių 21.1 punktas numato, kad aukciono organizatoriaus valdyba viena... 26. 3. Nepagrįstas ir apeliantų argumentas, kad du butai, kurie buvo... 27. 4. Nors apeliaciniame skunde ir tvirtinama, kad Krašto apsaugos ministerija,... 28. 5. Pirmos instancijos teismas ginčijamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje... 29. Trečiasis asmuo G. K. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad su skundu... 30. Pateikia šiuos esminius nesutikimo su ieškovų apeliaciniu skundu argumentus:... 31. 1. Pirmos instancijos teismas negalėjo vertinti nei Krašto apsaugos... 32. 2. Nors apeliantai ir neginčijo Aukciono sąlygų ir VĮ Turto banko valdybos... 33. 3. Apeliantai tvirtina, kad atsakovas negalėjo atskirus nekilnojamojo turto... 34. IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados... 35. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 36. Dėl faktinių bylos aplinkybių... 37. Iš bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl butų,... 38. Dėl viešo intereso ... 39. Taigi nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas dėl specifinio objekto –... 40. Teisės doktrinoje pažymima, kad viešosios nuosavybės teisės įgyvendinimas... 41. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo... 42. Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad valstybės ar savivaldybių... 43. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje susiklosčiusi... 44. Dėl ginčo Butų pardavimo... 45. Pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo... 46. Sutiktina su atsakove, kad valstybės ir savivaldybės turto privatizavimu... 47. Civiliniame procese galiojantys rungimosi ir dispozityvumo principai suteikia... 48. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovo VĮ Turto banko pozicija, kad... 49. Teisėjų kolegijos vertinimu, net jeigu ir būtų galima sutikti su atsakovo... 50. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas vykdydamas valstybės pavestą funkciją... 51. Sutiktina su ieškovais, kad nagrinėjamu atveju ginčo Butus ir kitas patalpas... 52. Pažymėtina, kad valstybė vykdo socialinę funkciją įvairiose visuomeninių... 53. Nors negali būti paneigta valstybės teisė parduoti jai priklausantį turtą... 54. Dėl žmogaus teisės į būsto neliečiamybę... 55. Žmogaus teisė į būsto neliečiamybę įtvirtinta Lietuvos Respublikos... 56. Skirtingi teisės į būstą atsiradimo pagrindai ir to būsto naudojimo... 57. Į bylą pateiktų Nuomos sutarčių 7 punkte įtvirtinta, kad sutartis gali... 58. Kai konkuruoja du valstybės interesai - kuo brangiau parduoti valstybinį... 59. Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentų... 60. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai, kurie nebuvo... 61. Dėl bylos procesinės baigties... 62. Nurodytų argumentų kontekste konstatuotina, kad pirmos instancijos teismas,... 63. Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmos instancijos teisme... 64. Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo... 65. Tenkinus ieškovų ieškinį, spręstinas klausimas dėl ieškovų... 66. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad civilinio proceso normos asmenų,... 67. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, jog ieškovams teisines... 68. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovams iš atsakovo priteistina 41,99 Eur... 69. Be to, tenkinus ieškovų ieškinį, naikintinas ir Vilniaus apygardos teismo... 70. Kadangi ieškinys atmetamas, iš atsakovo VĮ turto banko valstybei priteistina... 71. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme... 72. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 73. Tenkinus ieškovų apeliacinį skundą, yra teisinis pagrindas priteisti... 74. Trečiajam asmeniui G. K. jo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės... 75. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublik?s civilinio proceso... 76. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. sprendimą panaikinti ir... 77. Pripažinti VĮ Turto banko 2014-09-17 vykdyto butų, kurių unikalūs Nr. ( -... 78. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 12 d. papildomą sprendimą... 79. Ieškovams S. K., A. L., A. K., A. S. ir Ž. S. priteisti iš atsakovo VĮ... 80. Priteisti iš atsakovo VĮ Turto banko (j.a.k. 112021042) valstybės naudai... 81. Ieškovams S. K., A. L., A. K. ir A. S. priteisti iš atsakovo VĮ Turto banko...