Byla 2A-836/2014
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Gasiūnienės ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Runikos“ komercija apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2013 m. spalio 4 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-643-280/2013 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Runikos“ komercija ieškinį atsakovams M. L., A. B., R. P., D. S., S. Š., G. S. dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas BUAB „Runikos“ komercija kreipsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovų M. L., A. B., R. P., D. S., S. Š., G. S. solidariai 3 178 215,64 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Panevėžio apygardos teismas 2010 m. balandžio 30 d. nutartimi ieškovui UAB „Runikos“ komercija iškėlė bankroto bylą. Teismas patvirtino kreditorių sąrašą ir jų 3 178 215,64 Lt finansinius reikalavimus. BUAB ,,Runikos“ komercija administratorius nustatė, kad visi atsakovai įvairiais laikotarpiais buvo įmonės vadovais, o M. L. ir A. B. ir akcininkais. Nuo 2006 metų įmonė buvo nemoki, todėl kiekvienas iš atsakovų turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau to nepadarė ir todėl atsakovai privalo atlyginti įmonės kreditoriams padarytą žalą, kurią sudaro bankroto byloje patvirtinti visų kreditorių nepatenkinti reikalavimai. Be to, įmonei padaryta žala sudarant ir vykdant nenaudingas sutartis, pasirašytas su UAB „Runika“ ir jos įsteigtomis įmonėmis UAB „Runikos“ statyba, UAB „Runikos“ investicijų centras.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Panevėžio apygardos teismas 2013 m. spalio 4 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovui R. P. 2000 Lt atstovavimo išlaidų ir 138 Lt vykdymo išlaidų. Taip pat teismas nurodė, kad sprendimui įsiteisėjus, panaikinamos laikinosios apsaugos priemonės, taikytos atsakovams Panevėžio apygardos teismo 2013 m. balandžio 30 d. nutartimi. Teismas nustatė, kad UAB „Runikos“ komercija įregistruota 2004-09-08, nuo bendrovės įkūrimo iki 2007-08-31 bendrovei vadovavo M. L., jį 2007-09-03 pakeitė R. P., kuris dirbo vadovu iki 2008-02-21. Nuo 2008-02-21 UAB „Runikos“ komercija vadovu tapo D. S., bendrovei vadovavo iki 2008-10-07, po to vadovu priimtas S. Š., vadovavęs nuo 2008-10-06 iki 2009-09-09, nuo 2009-09-10 priimtas G. S., kuris bendrovės vadovu dirbo iki bankroto bylos iškėlimo 2010-05-31. G. S. ir S. Š. darbo užmokestis buvo sumažintas nuo 3000 Lt (mokėto R. P. ir D. S.) iki 2500 Lt ( įrašai darbo sutartyse), teismo teigimu, šis faktas liudija, kad bendrovės finansinė padėtis blogėjo nuo 2008 m. spalio mėn., bendrovė buvo priversta mažinti darbo užmokestį, kaip nurodė atsakovai, uždarinėjo atstovybes kituose miestuose dėl mažėjančių veiklos apimčių. Bendrovė iki pat bankroto bylos iškėlimo vykdė ūkinę-komercinę veiklą. 2006-12-31 bendrovės skola UAB „Runika“ siekė

7651 469,56 Lt, o 2006-11-30 – 861 955,89 Lt. Tuo metu bendrovei vadovavo M. L., o akcijų paketas priklausė atsakovui A. B.. Bendrovė turto apskaitė už 1 387 252 Lt, o įsipareigojimai siekė 1 487 892 Lt, tame tarpe trumpalaikiai įsipareigojimai ir per vienerius metus mokėtinos sumos sudarė 1 377 642 Lt. Atsakovai, neginčydami balanso duomenų, nesutiko su tvirtinimu, kad bendrovė buvo nemoki, teigdami, kad pradelstos skolos nesiekė bendrovės nemokumo ribos, nes buvo suderinti vėlesni skolų grąžinimo terminai, šį tvirtinimą pagrįsdami teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų dydžiais ir administratoriaus pateikta skolų susidarymo lentele, kuri patvirtina, kad dalies kreditorių reikalavimai netenkinami nuo 2009 m. kovo mėn. Teismo teigimu, tuo paneigiamas tvirtinimas, kad bendrovė iš esmės 2006 m. buvo nemoki, nes vykdė ūkinę-komercinę veiklą, atsiskaitinėjo su kreditoriais ir nors pagal balansą veikla buvo nuostolinga, bet tuo metu nebuvo pagrindo vadovui ir akcininkams inicijuoti bankroto bylos, nes patikimai nenustatyta, kad pradelstos skolos viršijo ½ dalį balanse apskaityto turto. 2006-06-30 ir 2006-05-04 UAB „Runikos“ komercija laidavimo sutartimis laidavo AB Swedbank“ už UAB „Runika“ ir UAB „Runika“ plius suteiktų kreditų grąžinimą. Atsakomybėn UAB „Runikos“ komercija kaip laiduotojas patrauktas tik Panevėžio apygardos teismo 2010-10-11 nutartimi bankroto byloje, kai AB Swedbank įtrauktas į kreditorių sąrašą šios bendrovės bankroto byloje su 1 796 245,36 Lt reikalavimu, nes kredito gavėjai jam suteikto kredito negrąžino, bankrutavo. Laidavimo sutartys buvo pratęsiamos, nes buvo pratęsiamos kredito, finansavimo sutartys, taigi prievolės vykdymo terminas pagal jas irgi nebuvo pasibaigęs. 2007 metais bendrovė balanse apskaitė turto už 1 393 785 Lt, o skolų – už 1 501799 Lt, kurių 1 401 518 Lt per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai. 1 221 480 Lt apskaitytų skolų – skolos tiekėjams ir biudžetui. Teismas nurodė, kad VSD įmokas ir mokesčius valstybės (savivaldybių) biudžetui bendrovė sumokėdavo, kartais vėluodama, bet iki 2010 m. skolos nebuvo, tai patvirtina Panevėžio apskrities VMI pateiktos mokesčių mokėtojo kortelės ir VSDFV Panevėžio skyriaus 2013-08-23 pranešimas. Pagal balansą 2007 m. skolos irgi išaugo, per metus bendrovė gavo 6 872 075 Lt pajamų, sąnaudos siekė 1 769 467 Lt, todėl ir nuostolis sumažėjo iki 7 374 Lt, kaip nurodo administratorius ūkinės-finansinės veiklos patikrinimo ataskaitoje. 2008 m. bendrovė vykdė ūkinę veiklą, o vėliau prasidėjo krizė, sumažėjo statybų apimtys, nebebuvo perkama bendrovės produkcija-langai, garažų vartai ir pan. Didžiausia skola buvo UAB „Runika“, ji siekė 604 445,01 Lt. 2008 m. patirtas 311 906 Lt nuostolis, jį tvirtinant pagrindinis akcininkas buvo UAB „Runika“, kuri nereikalavo skolų grąžinti tuoj po sąskaitų išrašymo, jų grąžinimo terminas buvo atidedamas. Teismo teigimu, 2009 m. UAB „Runikos“ komercija, matydama nuostolingą veiklą, jau ruošėsi bendrovės bankrotui, 2010 m. nurašinėjo sandėlio prekes, jų nurašyta už 120 tūkst. litų, naujų nebepirko, 2009 m. antroje pusėje bendrovė nebegalėjo atsiskaityti su kreditoriais, skolos augo iki 2009-08-31, jos siekė 1 855 715,27 Lt, o iki 2010-05-31 sumažėjo iki 1 328 498, 10 Lt, bet tuo pačiu sumažėjo ir turto už 813 992 Lt. Teismas nurodė, kad ieškovas, siekdamas įrodyti, kad atsakovų pareiga inicijuoti bankroto bylą atsirado 2007 m. pradžioje, turėtų įrodyti aplinkybę, kad būtent pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai), tuo metu jau viršijo pusę į balanso įrašyto turto vertės (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 str. 4 d. 4 p., 2 str. 8 d.). Tokių patikimų įrodymų (apie pradelstų įsipareigojimų sumą 2006-12-31) ieškovas nepateikė (CPK 178 str.). Teismo manymu, pateikti duomenys apie skolas, jų dydį, nepatvirtina fakto, kad visos pradelstos, tai paneigia ir teismo nutartimi patvirtintų reikalavimų sąrašas su duomenimis apie skolų susidarymo laiką, pagal šį sąrašą seniausiai susidariusios skolos 2008 m. liepos – gruodžio mėn., bet jos nesiekia 1000 Lt. Teismas nurodė, kad žala nagrinėjamu pagrindu priteisiama tokiais atvejais, kai įmonė pakankamai ilgą laiką nevykdo įprastos ūkinės - komercinės veiklos, tačiau prisiima naujus įsipareigojimus, dėl to didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su esamais kreditoriais arba atsiranda naujų kreditorių, su kuriais taip pat nėra galimybės atsiskaityti, tačiau nagrinėjamojoje byloje to nėra. Tik esant nemokumui, atsiranda ĮBĮ numatytų subjektų pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Administratorius savo išvadas apie konkrečiai pradelstų įsipareigojimų dydį grindė duomenimis iš Didžiosios knygos, kuri tiesiogiai atsiskaitymo terminų nefiksuoja. Teismas atmetė ir ieškovo argumentus dėl atsakovams taikytinos solidariosios atsakomybės, nurodydamas, kad ieškinys pareikštas ydingai, iš atsakovų bendrovės vadovų ir vienintelio ne vadovo, bet akcininko A. B. reikalaujama solidarios civilinės atsakomybės, kai akivaizdu, kad įstatymas nenumato solidarios atsakomybės, o atsakovų veiksmai nėra ir nebuvo bendri ir suderinti (CK 6.6 str., ĮBĮ 8 str. 1 d.). Teismas nurodė, kad iš atsakovų reikalaujama žalos, kurią sudaro teismo patvirtinti visų kreditorių reikalavimai, tinkamai nepagrindus tos aplinkybės, kiek kreditorių reikalavimai padidėjo nuo to momento, kai buvo būtina inicijuoti bankroto bylą, patvirtinti kreditorių reikalavimai nėra susidarę nuo 2006 m., kai, pagal ieškinį, jau buvo pagrindas inicijuoti bankroto bylą UAB „Runika“ komercija.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9Ieškovas BUAB ,,Runikos“ komercija apeliaciniu skundu prašo Panevėžio apygardos teismo 2013 m. spalio 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Skundą grindžia šiais argumentais:

101. Skirtingais laikotarpiais galiojusios ĮBĮ normos skirtingai apibrėžė įmonės nemokumą, kuris yra bankroto bylos iškėlimo pagrindas, tačiau UAB ,,Runikos“ komercija būklė nuo 2006 metų buvo bloga ir sudaranti pagrindą bankroto bylai inicijuoti ir jai iškelti. Pagal UAB ,,Runikos“ komercija balanso už 2006 metus duomenis, kurį pasirašė M. L., matyti, kad ieškovas turėjo turto už 1 387 252 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 1 487 892 Lt, o per vienerius metus mokėtinos skolos – 1 377 642 Lt. Iš pateikto balanso už 2006 metus akivaizdu, kad ieškovas patyrė didelius nuostolius, atsirado kapitalo nepakankamumas. Bendrovės turtas tapo mažesnis negu įsiskolinimų suma, todėl darytina išvada, kad bendrovė turėjo arba dėti pastangas atkurti mokumą formuojant papildomą įstatinį kapitalą, arba įmonė privalėjo likviduotis. Pagal UAB ,,Runikos“ komercija 2007 metų balansą, kurį pasirašė D. S., bendrovė turėjo turto už 1 393 785 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 1 501 799 Lt, o per vienerius metus mokėtinos skolos – 1 401 518 Lt. Pagal UAB ,,Runikos“ komercija 2008 metų balansą, kurį pasirašė S. Š., bendrovė turėjo turto už 629 342 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 1 049 262 Lt, o per vienerius metus mokėtinos skolos – 1 005 495 Lt. Pagal UAB ,,Runikos“ komercija 2009 metų balansą, kurį pasirašė G. S., bendrovė turėjo turto už 366 382 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 1 351 045 Lt, o per vienerius metus mokėtinos skolos sudarė 1 337 021 Lt. Pagal UAB ,,Runikos“ komercija 2010 metų balansą, kurį pasirašė G. S., bendrovė turėjo turto už 139 447 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 1 328 501 Lt, per vienerius metus mokėtinos skolos sudarė 1 328 501 Lt. Atsižvelgiant į pateiktus bendrovės balansus darytina išvada, kad 2006 metais įmonė tapo nemokia ir jos administracijos vadovas M. L. turėjo kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo. Kadangi pasikeitus įmonės vadovui, bendrovės padėtis nepagerėjo, pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turėjo ir visi kiti vadovai, tačiau šios pareigos neįvykdė, dėl to padarė žalos bendrovės kreditoriams.

112. CK 2.87 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad M. L., kaip bendrovės vadovo darbo pabaigos metu, t. y. 2007 m. rugpjūčio 31 d. bendrovė turėjo 872 040 Lt turto, o pradelsti įsipareigojimai sudarė 712 472,32 Lt. Bendrovė akivaizdžiai buvo nemoki ir vadovas turėjo pareigą inicijuoti bendrovei bankroto bylą. Atsakovo R. P. darbo pabaigai, t. y. 2008 m. vasario 29 d. bendrovė turėjo turto 1 016 488 Lt, o pradelstos skolos sudarė 1 061 171,16 Lt. Atsakovo D. S. darbo pabaigai, t. y. 2008 m. rugsėjo 30 d. bendrovė turėjo turto už 1 001 461 Lt, o pradelstos skolos sudarė 1 500 564,85 Lt. Atsakovo S. Š. darbo pabaigai, t. y. 2009 m. rugpjūčio 31 d. bendrovė turėjo turto už 953 439 Lt, o pradelstos skolos sudarė 1 783 794,55 Lt. Atsakovo G. S. darbo pabaigai, t. y. 2010 m. gegužės 31 d. bendrovė turėjo turto už 139 447, o pradelstos skolos sudarė 1 328 498,10 Lt. Taigi ieškovo skolos nuo 2006 m. nuolat augo, o turto ir mokėtinų sumų ir įsipareigojimų santykis nuolat blogėjo. Todėl atsakovai, kaip įmonės vadovai, įmonei tapus nemokiai ir nesikreipus dėl bankroto bylos iškėlimo privalo atlyginti savo veiksmais/neveikimu įmonei ir kreditoriams padarytą žalą.

123. Atsakovų, kaip įmonės vadovų, atsakomybė yra solidari, nes žala padaryta jų bendrais veiksmais – nevykdant pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonei tapus nemokiai.

13Atsakovas M. L. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Panevėžio apygardos teismo 2013 m. spalio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo šiuos nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:

141. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas apibūdinamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų ir pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Taigi įstatyme nurodyta pradelstų įsipareigojimų santykis su įmonės turu, o ne visų mokėtinų sumų santykis su turtu, kaip nepagrįstai įrodinėja ieškovas. Ieškovas įmonės pradelstų skolų dydžio atsakovo M. L. atleidimo iš darbo dienai neįrodinėjo, todėl apelianto teiginiai, jog pagal UAB ,,Runikos“ komercija balansų duomenis įmonė dar 2006 m. buvo nemoki, yra nepagrįsti. Po atsakovo atleidimo iš darbo įmonė toliau vykdė ūkinę – komercinę veiklą, įmonės turtas ir apyvarta didėjo, todėl įmonė nebuvo nemoki ir įmonei inicijuoti bankroto bylos iškėlimą atsakovas neturėjo pareigos.

152. Atsakovo nesikreipimas į teismą dėl UAB ,,Runikos“ komercija bankroto bylos iškėlimo nėra savaime neteisėtas elgesys. Įmonės vadovo civilinė atsakomybė grindžiama ko specialiųjų ar fiduciarinių pareigų pažeidimu, o ne vien aplinkybe, kad įmonė negali padengti skolos kreditoriams. Atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kurių pagrindu ieškovas kilo skolingas kreditoriams. Įstatymas numato įmonės vadovo ir savininko atsakomybę tik už padidėjusius nuostolius dėl neinicijavimo bankroto bylos iškėlimo. Ieškovas nepateikė duomenų kiek padidėjo kreditorių skolos dėl neva tai atsakovo kaltės. Be to, ieškovo kreditorių skolos susidarė 2009 – 2010 m., kai atsakovas nebuvo ieškovo administracijos vadovu ir akcininku. Ši aplinkybė įrodo, kad atsakovas ieškiniu reikalaujamos žalos ieškovui padaryti negalėjo. Nesant civilinės atsakomybės požymių, negalima atsakovo atsakomybė.

163. CK 6.6 straipsnio 1 dalis numato, kad solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų numatytas išimtis. Atsakovai, kaip ieškovo administracijos vadovai dirbo skirtingu metu, todėl solidariai atsakyti negali.

17Atsakovai A. B., R. P., D. S., S. Š., G. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Panevėžio apygardos teismo 2013 m. spalio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad apeliaciniame skunde jokių argumentų, paneigiančių skundžiamame teismo sprendime padarytas išvadas, nepateikta. Skunde apsiribojama tik bendro pobūdžio teiginiu, kad atsakovai neįvykdė įstatymo reikalavimo inicijuoti bankroto bylos iškėlimą ir, kad to nepadarymas yra neteisėtas veiksmas. Teismas, spręsdamas dėl atsakovų civilinės atsakomybės, pagrįstai patikrino, ar tinkamo jų pareigų vykdymo atveju galima buvo išvengti žalos bendrovės kreditoriams atsiradimo, ir dėl atsakovų neveikimo bendrovė prarado tam tikrą turtą, ar kitaip pablogėjo bendrovės turtinė padėtis, ar toks pablogėjimas galėjo nulemti bendrovės negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais. Teismas padarė pagrįstas išvadas, teisingai vertino byloje esančius įrodymus, todėl priėmė pagrįstą teismo sprendimą.

18IV. Apeliacinio teismo argumentai

19Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

20Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, taip pat visais atvejais ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).

21Byloje keliamas klausimas dėl įmonės vadovų ir akcininkų civilinės atsakomybės jiems nevykdant įstatymu nustatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo.

22Dėl sąlygų įmonės vadovo ir savininko civilinei atsakomybei kilti

23Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad įmonės administracijos vadovo ir įmonės savininko civilinės atsakomybės pagrindai nors ir susiję, tačiau nėra tapatūs. Skirtingas juridinio asmens dalyvių ir valdymo organų narių statusas lemia ir jų civilinę atsakomybę skirtingais pagrindais. Įmonės dalyvio (savininko) atsakomybę reglamentuoja CK 2.50 straipsnio 3 dalis, vadovo – CK 2.87 straipsnio 7 dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje BUAB ,,Panevėžio balsas“ v. UAB ,,Eksena“, byla Nr. 3K-3-244/2009). Įmonė įgyja civilines teises ir prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus (CK 2.81 str. 1 d.), o ne savininkus; pirminė pareiga veikti bendrovės vardu (taigi, ir atstovauti bendrovei ir teisme vesti bylas jos vardu) tenka įmonės administracijos vadovui (ABĮ 37 str. 10 d.). Tiek įmonės vadovo, tiek ir jos savininko civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246-6.249 str.). Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovų veiksmus, padarytos žalos faktą bei priežastinį ryšį (CPK 178 str.). Nustačius, kad atsakovai atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jų kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.). Paneigti šią prezumpciją, siekdami išvengti civilinės atsakomybės turėtų atsakovai, t. y. įmonės vadovas ir akcininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Limantra“ v. N. G., byla Nr. 3K-3-130/2011).

24Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį įmonės vadovas bei savininkas (savininkai) turi pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte (t.y. įmonė viešai paskelbė, kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų), t. y. įmonei tapus nemokiai. Nors, minėta, jog ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis numato tiek įmonės vadovo, tiek savininko (savininkų) pareigą pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, ši pareiga pagal jau paminėtą įmonės vadovo bei savininkų funkcijų esminį skirtingumą, nėra vienoda: kiekvienam iš jų tokia pareiga atsiranda nuo tada, kai jie sužino apie aplinkybes, sąlygojančias šią jų pareigą, t. y. nuo tada, kai jiems tampa žinoma, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas apibūdinamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Taigi, įstatymas kalba apie aplinkybių visumą: 1) įsipareigojimų nevykdymas, pasireiškiantis skolų nemokėjimu arba iš anksto apmokėtų darbų neatlikimu; 2) pradelstų įmonės įsipareigojimų santykį su įmonės turtu.

25Balanso duomenys yra vienas iš įrodymų, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl įmonės nemokumo būsenos, kaip ji apibrėžiama ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje. Tačiau nustatyti momentą, kada įmonė tapo nemokia, yra svarbu kai sprendžiama dėl pasekmių, kylančių iš tokio nemokumo, taikymo (šiuo atveju – reikalaujama iš atsakovų žalos atlyginimo būtent dėl to, kad jie laiku neinicijavo įmonės bankroto), turi būti nustatyta, kada įmonės pradelstų (bet ne mokėtinų per vienerius metus) įsipareigojimų suma viršijo pusę į balanso įrašyto turto vertės, taip pat – kada įmonė nebeatsiskaitinėjo su kreditoriais, nebeatliko iš anksto apmokėtų darbų ir t. t.

26Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Runikos“ komercija Juridinių asmenų registre įregistruota 2004-09-06. Nuo bendrovės įkūrimo iki 2007-08-31 bendrovės vadovu buvo paskirtas M. L. (t. 1, b. l. 14-16), nuo 2007-09-03 iki 2008-02-21 bendrovės vadovu buvo R. P. (t. 1, b. l. 17-18), nuo 2008-02-21 iki 2008-10-07 bendrovės vadovu dirbo D. S. (t. 1, b. l. 19-20), nuo 2008-10-06 iki 2009-09-09 vadovu buvo S. Š. (t. 1, b. l. 21-22), nuo 2009-09-10 iki bankroto bylos bendrovei iškėlimo, t. y. 2010-05-31, bendrovės vadovu buvo G. S. (t. 1, b. l. 23-24). Atsakovas M. L. nuo UAB „Runikos“ komercija įsteigimo iki 2008-02-21 buvo ir bendrovės akcininku (t. 1, b. l. 7). Atsakovas A. B. UAB „Runikos“ komercija akcininku buvo nuo 2007-04-16 iki 2008-02-21 (t. 1 , b. l. 11, 13).

27Panevėžio apygardos teismas 2010-04-30 nutartimi pagal kreditorių UAB ,,Runika plius“ ir UAB ,,Hormann Lieta“ pareiškimus iškėlė UAB ,,Runikos“ komercija bankroto bylą, konstatavę, kad UAB ,,Runikos“ komercija yra nemoki, nevykdo įsipareigojimų kreditoriams, bendrovės pradelsti įsipareigojimai daugiau negu du kartus viršija pusę į bendrovės balansą įrašyto turto vertės (t. 1, b. l. 46).

28Apeliantas teigia, kad UAB ,,Runikos“ komercija faktiškai buvo nemoki jau nuo 2006 metų, tačiau nė vienas iš vadovų ar akcininkų nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovų pareiga inicijuoti bankroto bylą atsirado jau 2007 m. pradžioje, nes ieškovas nepateikė įrodymų, jog pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai), tuo metu jau viršijo pusę į balanso įrašyto turto vertės.

29Teisėjų kolegija sprendžia, kad ši išvada padaryta neįvertinus visų bylai reikšmingų aplinkybių. Teismui pateikti 2005-2010 metų balansai patvirtina, kad UAB ,,Runikos“ komercija finansinė padėtis nuolat blogėjo (t. 1, b. l. 15-16). Pagal byloje pateiktą UAB ,,Runikos“ komercija 2005-12-31 balansą, kurį pasirašė atsakovas M. L., įmonė turėjo 979 681 Lt vertės turto, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 858 352 Lt (t. 1, b. l. 25), įmonė finansiniais metais turėjo 5 030 Lt pelno (t. 1, b. l. 26). Pagal byloje pateiktą UAB ,,Runikos“ komercija 2006-12-31 balansą, kurį taip pat pasirašė atsakovas M. L., įmonė turėjo 1 387 252 Lt vertės turto, per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 1 377 642 Lt (t. 1, b. l. 27), įmonė finansiniais metais patyrė 148 313 Lt nuostolį (t. 1, b. l. 28). Pagal UAB ,,Runikos“ komercija 2007-12-31 balansą, kurį pasirašė atsakovas D. S., įmonė turtėjo 1 393 785 Lt vertės turto, per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 1 401 518 Lt (t. 1, b. l. 29), įmonė finansiniais metais patyrė 7 374 Lt nuostolių (t. 1, b. l. 30). Pagal UAB ,,Runikos“ komercija 2008-12-31 balansą, kurį pasirašė atsakovas S. Š., įmonės turtas sumažėjo daugiau nei per pusę ir sudarė 629 342 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 1 005 495 Lt (t. 1, b. l. 31), įmonė finansiniais metais patyrė 311 906 Lt nuostolių (t. 1, b. l.32). Pagal UAB ,,Runikos“ komercija 2009-12-31 balansą, kurį pasirašė atsakovas G. S., įmonės turtas dar labiau sumažėjo ir sudarė tik 366 382 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai išaugo iki 1 337 021 Lt (t. 1, b. l. 33), įmonė finansiniais metais patyrė 564 743 Lt nuostolių (t. 1, b. l. 34). Pagal UAB ,,Runikos“ komercija 2010-05-11 balansą, įmonė turėjo jau tik 139 447 Lt vertės turto, per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 1 328 501 Lt (t. 1, b. l. 35), įmonė finansiniais metais patyrė 204 391 Lt nuostolių (t. 1, b. l. 36 ).

30Įvertinus byloje pateiktus UAB ,,Runikos“ komercija 2005-2010 metų balansus matyti, kad skaičiuojant aritmetiškai, per vienerius metus mokėtinų įsipareigojimų suma nuo 2005 metų viršijo pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės, o nuo 2007 metų mokėtinos sumos viršijo ir visą įmonės turimą turtą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad įmonės nemokumas apibrėžiamas kaip pradelstų įsipareigojimų santykis su įmonės turto verte, todėl ieškovas, siekdamas įrodyti, kad atsakovų pareiga inicijuoti bankroto bylą atsirado dar 2006 m., turėtų įrodyti aplinkybę, kad būtent pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai), tuo metu jau viršijo pusę į balanso įrašyto turto vertės. Pagal ieškovo byloje pateiktus duomenis atsakovo M. L. darbo bendrovėje pabaigos metu, t. y. 2007 m. rugpjūčio 31 d. bendrovė turėjo 872 040 Lt turto, o pradelsti įsipareigojimai sudarė 712 472,32 Lt (t. 2, b. l. 26). Atsakovo R. P. darbo bendrovėje pabaigoje, t. y. 2008 m. vasario 29 d. bendrovė turėjo turto 1 016 488 Lt, o pradelstos skolos sudarė 1 061 171,16 Lt (t. 2, b. l. 33). Atsakovo D. S. darbo bendrovėje pabaigoje, t. y. 2008 m. rugsėjo 30 d. bendrovė turėjo turto už 1 001 461 Lt, o pradelstos skolos sudarė 1 500 564,85 Lt (t. 2, b. l. 40). Atsakovo S. Š. darbo bendrovėje pabaigoje, t. y. 2009 m. rugpjūčio 31 d. bendrovė turėjo turto už 953 439 Lt, o pradelstos skolos sudarė 1 783 794,55 Lt (t. 2, b. l. 47). Atsakovo G. S. darbo bendrovėje pabaigoje, t. y. 2010 m. gegužės 31 d. bendrovė turėjo turto už 139 447, o pradelstos skolos sudarė 1 328 498,10 Lt (t. 2, b. l. 54). Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad pateikti duomenys apie skolas, jų dydį, nepatvirtina fakto, kad visos skolos pradelstos, nes tai paneigia byloje pateiktas UAB ,,Runikos“ komercija kreditorių sąrašas, pagal kurį seniausiai susidariusios skolos yra 2008 m. 07 ir 12 mėn., bet jos nesiekia 1000 Lt (t. 2, b. l. 18). Teisėjų kolegijos nuomone nurodyta teismo išvada padaryta netinkamai įvertinus bylos duomenis, nes minėtame kreditorių sąraše nėra nurodyta visų bendrovės skolų susidarymo data (pvz. VĮ Turto bankas, UAB ,,Swedbank Lizingas“, AB ,,Swedbank“, UAB ,,Runika“).

31Nagrinėjamu atveju vadovų (akcininkų) civilinei atsakomybei ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalies pagrindu konstatuoti yra reikšminga nustatyti tai, kada atsirado pareiga inicijuoti įmonei bankroto bylą bei kokia apimtimi nuo to momento dėl išaugusių kreditorinių reikalavimų atsirado žala įmonei ir jos kreditoriams. Nustatyti momentą, kada įmonė tapo nemokia, yra svarbu kai sprendžiama dėl pasekmių, kylančių iš tokio nemokumo, taikymo (šiuo atveju – reikalaujama iš atsakovų žalos atlyginimo būtent dėl to, kad jie laiku neinicijavo įmonės bankroto). Todėl privalu nustatyti, kada įmonės pradelstų įsipareigojimų suma viršijo pusę į balanso įrašyto turto vertės, taip pat tai, kada įmonė nebeatsiskaitinėjo su kreditoriais, nebeatliko iš anksto apmokėtų darbų ir pan.

32Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nenustatė nuo kurio momento įmonė nebevykdė įsipareigojimų, o pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, t. y. įmonės finansinė situacija atitiko nemokumo požymius, tuo pačiu liko nenustatyta nuo kurio momento kiekvienam konkrečiam atsakovui atsirado prievolė kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tuo tarpu minėti įmonės finansiniai rodikliai (t. y. įmonės turto vertės bei įsipareigojimų santykis) sudaro bent jau prielaidas manyti, kad įmonės būklė galimai jau ir nuo 2006 metų buvo teikianti pagrindą bankroto bylai inicijuoti arba spręsti apie faktinį įmonės nemokumą.

33Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad žala tuo pagrindu, kad nevykdoma pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, paprastai priteisiama tokiais atvejais, kai įmonė pakankamai ilgą laiką nevykdo įprastos ūkinės-komercinės veiklos, tačiau prisiima naujus įsipareigojimus, dėl to didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su esamais kreditoriais arba atsiranda naujų kreditorių, su kuriais taip pat nėra galimybės atsiskaityti. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Jeigu laiku nesikreipiama dėl bankroto bylos iškėlimo, tai nepasinaudojama palankesnėmis bankroto bylos iškėlimo suteikiamomis sąlygomis, nes dėl bankroto bylos iškėlimo draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas, negali būti nustatoma priverstinė hipoteka (ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „AK baldai“ v. E. G. ir kt., byla Nr. 3K-3-496/2013).

34Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į ieškovo pareigą įrodyti žalos dydį (CPK 178 str.). Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, žalos atlyginimas už pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimą priteisiamas įmonei, o ne jos kreditoriams, todėl nustatant žalos dydį, turi būti vertinama ne išaugusi skolos apimtis konkrečiam kreditoriui, bet bendra įmonės skolų apimtis, išaugusi dėl bankroto bylos neinicijavimo laiku. Įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, nepaisant to, kad skola konkrečiam kreditoriui gali būti ir padidėjusi, ir sumažėjusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB ,,Limantra“ v. N. G., bylos Nr. 3K-3-130/2011). Kitaip tariant, žala, reiškiant reikalavimą dėl savalaikio bankroto bylos neinicijavimo, laikoma ne bendra kreditorių patvirtintų reikalavimų suma, o išaugusi nepatenkintų kreditorių reikalavimų suma, kuri susidarė dėl savalaikio nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

35Nagrinėjamu atveju ieškovas bendrovei padaryta žala laiko visų BUAB ,,Runikos“ komercija bankroto byloje patvirtintų kreditorių reikalavimų sumą. Tačiau kaip minėta, žalos dydžiui nustatyti reikia tikrinti, kiek tuo metu, kai konkrečiam atsakovui atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonė turėjo nepatenkintų kreditorinių reikalavimų, ir kiek jie padidėjo dėl to, kad įmonės vadovas (akcininkas) laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Byloje esantys įrodymai nėra pakankami spręsti nei apie žalos padarymą ir jos dydį, nei apie jos priežastinį ryšį su atsakovų veiksmais/neveikimu, kita vertus, jie taip pat neleidžia daryti ir priešingas išvadas, t. y. kad savalaikis nesikreipimas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nelėmė žalos įmonei bei jos kreditoriams atsiradimo. Pažymėtina, kad bankroto bylose ryškus viešasis interesas, todėl teisminėje praktikoje akcentuojamas aktyvus teismo veikimas. Dėl to teismas turėjo savo iniciatyva aiškintis paminėtas aplinkybes, bei pareikalauti, kad ieškovas pateiktų ieškinio reikalavimą pagrindžiančius duomenis, ir tik po to daryti atitinkamas išvadas apie žalos (ne)padarymą, jos dydį.

36Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo pakankamai aktyvus siekiant išsiaiškinti bylai reikšmingas aplinkybes – nuo kurio momento įmonės finansinė situacija atitiko nemokumo požymius, kuriam iš atsakovų atsirado pareiga inicijuoti bankroto bylą, kokia apimtimi ir dėl kokių priežasčių po to pasikeitė įmonės įsipareigojimų apimtis, kuris iš atsakovų ir kokia apimtimi prisiėmė įsipareigojimus, ar jų prisiėmimo priežastys pateisinamos įprastinės verslo praktikos ir fiduciarinių pareigų įmonei ir kreditoriams vykdymo kontekste, ar nepatenkintų kreditorinių reikalavimai padidėjo dėl to, kad atsakovai (atsakovas) laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

37Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės; kad, sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vaivorykštė“ v. UAB „Revinė“, byla Nr. 3K-3-121/2009 ir kt.). Aukščiau išdėstytos aplinkybės lemia išvadą, jog yra pagrindas pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos dalies - apimtyje dėl galimo žalos kreditoriams atsiradimo savalaikiai nesikreipus dėl bankroto bylos iškėlimo - esmės ir esami byloje įrodymai neleidžia jos išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme (CPK185 str., 327 str. 1 d. 2 p.). Todėl skundžiamas sprendimas šioje dalyje naikintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui šioje dalyje nagrinėti iš naujo.

38Dėl bendrovės vadovo ir įmonės dalyvio (akcininko) atsakomybės atsiradimo pagrindo ir rūšies

39Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškinį yra pareiškęs buvusiems bendrovės vadovams ir akcininkams, prašydamas žalą priteisti iš visų atsakovų solidariai. Kaip minėta, įmonės administracijos vadovo ir įmonės savininko civilinės atsakomybės pagrindai nėra tapatūs. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad esminis dalyvio ir vadovo teisinės padėties skirtumas yra susijęs su jų atliekamomis funkcijomis. Vadovo veikla susijusi su kasdienės juridinio asmens veiklos organizavimu ir tokios veiklos priežiūra. Dalyvių susirinkimas nelaikomas valdymo organu (CK 2.82 str. 2 d.), nes neatlieka valdymo organui būdingų kasdienės veiklos organizavimo funkcijų. Tačiau dalyvių susirinkimas, neišeidamas už jam įstatymo priskirtos kompetencijos ribų, sprendžia svarbiausius ir paprastai su ilgalaike įmonės veiklos perspektyva susijusius, nekasdienius veiklos klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. R. G., bylos Nr. 3K-3-168/2009). Atsižvelgiant į šių funkcijų skirtingumą, civilinės atsakomybės bylose kiekvienu konkrečiu atveju spręstina, ar byloje atsakovu nurodytas asmuo atliko vadovui ar dalyviui būdingas funkcijas. Šie kasacinio teismo išaiškinimai lemia, jog dėl skirtingų bendrovės vadovo bei dalyvių funkcijų jų atsakomybė dėl bankroto bylos neinicijavimo negali būti solidari. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1388/2012, 2012 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-744/2012). Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos išvada, kad nagrinėjamu atveju atsakovų solidari atsakomybė negalima.

40Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 4 punktu,

Nutarė

41Panevėžio apygardos teismo 2013 m. spalio 4 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas BUAB „Runikos“ komercija kreipsi į teismą su ieškiniu,... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Panevėžio apygardos teismas 2013 m. spalio 4 d. sprendimu ieškinį atmetė,... 7. 651 469,56 Lt, o 2006-11-30 – 861 955,89 Lt. Tuo metu bendrovei vadovavo M.... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 9. Ieškovas BUAB ,,Runikos“ komercija apeliaciniu skundu prašo Panevėžio... 10. 1. Skirtingais laikotarpiais galiojusios ĮBĮ normos skirtingai apibrėžė... 11. 2. CK 2.87 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad juridinio asmens valdymo organo... 12. 3. Atsakovų, kaip įmonės vadovų, atsakomybė yra solidari, nes žala... 13. Atsakovas M. L. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Panevėžio apygardos... 14. 1. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas apibūdinamas kaip... 15. 2. Atsakovo nesikreipimas į teismą dėl UAB ,,Runikos“ komercija bankroto... 16. 3. CK 6.6 straipsnio 1 dalis numato, kad solidarioji skolininkų prievolė... 17. Atsakovai A. B., R. P., D. S., S. Š., G. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą... 18. IV. Apeliacinio teismo argumentai... 19. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 20. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame... 21. Byloje keliamas klausimas dėl įmonės vadovų ir akcininkų civilinės... 22. Dėl sąlygų įmonės vadovo ir savininko civilinei atsakomybei kilti ... 23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad įmonės administracijos... 24. Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį įmonės vadovas bei savininkas (savininkai)... 25. Balanso duomenys yra vienas iš įrodymų, kuriais remdamasis teismas... 26. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Runikos“ komercija Juridinių asmenų... 27. Panevėžio apygardos teismas 2010-04-30 nutartimi pagal kreditorių UAB... 28. Apeliantas teigia, kad UAB ,,Runikos“ komercija faktiškai buvo nemoki jau... 29. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ši išvada padaryta neįvertinus visų... 30. Įvertinus byloje pateiktus UAB ,,Runikos“ komercija 2005-2010 metų balansus... 31. Nagrinėjamu atveju vadovų (akcininkų) civilinei atsakomybei ĮBĮ 8... 32. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nenustatė nuo kurio... 33. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad... 34. Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į ieškovo pareigą įrodyti... 35. Nagrinėjamu atveju ieškovas bendrovei padaryta žala laiko visų BUAB... 36. Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 37. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad bylos esmė... 38. Dėl bendrovės vadovo ir įmonės dalyvio (akcininko) atsakomybės atsiradimo... 39. Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškinį yra pareiškęs buvusiems bendrovės... 40. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio... 41. Panevėžio apygardos teismo 2013 m. spalio 4 d. sprendimą panaikinti ir...