Byla 2A-367/2013

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Gudžiūnienės ir Marytės Mitkuvienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB „LT Valda“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2011 m. spalio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-79-425/2011 pagal ieškovių UAB „LT Valda“ ir L. Ž. ieškinį atsakovėms AB „Lifosa“, E. S. įmonei, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Kėdainių rajono savivaldybei (trečiasis asmuo UAB „Jara Lietuva“ (buvusi UAB „Kemira Lifosa“)) dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pripažinimo iš dalies negaliojančia, kelio servituto nustatymo, nuostolių atlyginimo ir kitų reikalavimų.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje ginčas kilo dėl nuostolių atlyginimo, kildinamų iš neteisėtų atsakovių veiksmų ir/ar neveikimo, ieškovei įgyvendinat pastatų, esančių valstybinėje žemėje, savininko teises.

5Ieškovių teigimu, nuo pat pastatų įsigijimo iki dabar atsakovė AB „Lifosa“ savavališkai yra užėmusi ieškovei priklausančius pastatus, naudoja savo reikmėms, pavertė juos sandėliais, juose laiko metalo laužą, kitokias šiukšles, taip pat nepagrįstai naudojasi tarp statinių esančiu vidiniu kiemu. Ieškovė negali patekti į nuosavybės teise valdomus statinius, nes jie yra AB „Lifosa“ saugomoje teritorijoje. Laiko, kad buvo nepagrįstai patvirtintas detalusis planas, visas žemės sklypas išnuomotas AB „Lifosa“, nesuformuojant prie 2000 m. įteisintų ir viešame registre įregistruotų komercinių statinių, nenumatant prie pastatų net privažiavimo kelių. Ieškovei L. Ž. statinių eksploatacijai būtina 67,84 arų dydžio žemės sklypo dalis. Kadangi AB „Lifosa“ neturinti teisių į valstybinės žemės nuomą, todėl nuomos sutarties dalis, į kurią teismo sprendimu bus realizuojama ieškovės įstatyminė teisė, turi būti pripažinta negaliojančia. Atsakovės AB „Lifosa“ ir Kėdainių rajono savivaldybė nepagrįstai suabsoliutina nuomos teisę, pagrįstą žemės naudojimu, bei ydingai įgyvendina šią teisę, pažeisdamos teisėtus statinių savininkų interesus bei ribodami normalų naudojimąsi daiktu. Dėl neteisėtų atsakovių veiksmų ir neveikimo, pastato nuosavybės teise valdymo laikotarpiu ieškovė patyrė 344 638,47 Lt nuostolių, kuriuos sudaro turėtos išlaidos – sutartinės netesybos, negautos pajamos tiek dėl negalėjimo vykdyti veiklos, tiek dėl pastato nuvertėjimo, todėl padaryta žala, pagal CK 6.279 straipsnio 1 dalį, privalo būti UAB „LT Valda“ solidariai atlyginta visiškai.

6Atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos manymu, ieškovių reikalavimai priteisti 344 638,47 Lt žalą yra visiškai nepagrįsti ir galėjo atsirasti tik dėl pačių ieškovių neveikimo įstatymų nustatyta tvarka. Ieškovė, siekdama išsinuomoti žemę ne aukciono tvarka, turi parengti naudojamo sklypo planą pagal patvirtintą detalųjį planą. Atsakovė neatsisako išnuomoti ieškovei žemės sklypą. Kadangi ieškovė nepateikia reikalingų dokumentų, tai Nacionalinė žemės tarnyba pagrįstai nesudaro žemės nuomos sutarties. UAB „LT Valda“ pardavus statinius L. Ž., ji nesikreipė į Kėdainių žemėtvarkos skyrių dėl žemės nuomos sutarties sudarymo. Žemėtvarkos skyriui nebuvo pateikti sklypo suteikimą ir naudojimo teisę patvirtinantys dokumentai bei pagal patvirtintą detalųjį planą pageidaujančių išsinuomoti žemės sklypą asmenų lėšomis Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka parengtas naudojamo žemės sklypo planas su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje bei pažymėtais tame žemės sklype esančiais statiniais. Žemės sklypas, esantis ( - ), yra suformuotas detaliuoju planu ir patvirtintas Kėdainių rajono savivaldybės tarybos 2004 m. gegužės 4 d. sprendimu, kurio ieškovės neginčija.

7Atsakovės E. S. įmonės tvirtinimu, atsakovė jokios žalos UAB „LT Valda“ nepadariusi, atvirkščiai – dalį patalpų sutvarkė ir padarė tinkamas naudoti.

8Atsakovės Kėdainių rajono savivaldybės nurodymu, UAB „LT Valda“ prašomų nuostolių atlyginimui nėra visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų: nėra pagrindo konstatuoti Kėdainių rajono savivaldybės neteisėtų veiksmų, priimtas ginčijamas sprendimas nebuvo nuginčytas įstatymų nustatyta tvarka, sprendimas priimtas laikantis teisės aktų reikalavimų, nėra priežastinio ryšio tarp Kėdainių rajono savivaldybės neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos, nes ginčijamas sprendimas buvo priimtas 2004 m. gegužės 4 d., t. y. prieš nuosavybės įgijimo momentą, per visą statinių valdymo laikotarpį ieškovei ginčijamu sprendimu (atsakovės veiksmais) niekaip nebuvo pakeistas statinių naudojimo, valdymo režimas, teisinis statusas ar kaip nors kitaip apribotos daiktinės teisės. Kėdainių rajono savivaldybė nėra susijusi su ieškovės nurodytais veiksmais faktiškai naudojant, tyčia niokojant priklausančius statinius. Nuomos teisė ir kelio servituto nustatymas, įpareigojimas savivaldybę išduoti leidimą rengti teritorijų planavimo dokumentą dėl 67,84 arų dydžio valstybinės žemės sklypo plano turi būti išspręsti rengiant ir kompetentingoms institucijoms tvirtinat teritorijų planavimo dokumentus teisės aktų nustatyta tvarka, o ieškovių nurodytos faktinės aplinkybės nėra pagrįstos tinkamais įrodymais.

9Atsakovės AB „Lifosa“ teigimu, ji ir Nacionalinė žemės tarnyba nėra atsakingos už tai, kad buvę statinių savininkai UAB „Kėdainių statybininkas“ ir UAB „Daumantų verslai“ dėl jų pačių kaltės nepasirūpino žemės nuomos santykių įteisinimu, o ieškovės pirko statinius, nekreipdamos dėmesio į faktą, kad žemės sklypas po statiniais nesuformuotas ir neįregistruotas. Ieškovė nepateikė detalaus žemės sklypo plano, nesuderino jo su žemės naudotojais, taip pat nepateikė plano prilyginto detaliajam, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarime Nr. 1124. Ieškovė su ginču susijusių individualių teisės aktų įstatymų nustatyta tvarka neskundė, apskundimo terminas yra pasibaigęs. Į ieškovės reikalaujamą žemės sklypo dalį patenka atsakovei nuosavybės teise priklausantys inžineriniai statiniai: aukšto slėgio vamzdynai ir konteinerių aikštelė, kurie iki ieškovių statinių teisinės registracijos buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir kurių neįmanoma perkelti į kitą vietą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės. Atsakovė aikštelių, iš kurių į vieną pretenduoja ieškovė L. Ž., įrengimui išleido daugiau kaip 600 tūkst. litų, tuo tarpu ieškovė nori aikštelę įgyti neatlygintinai. Pažymėjo, ieškovės nesitarė nei dėl žemės sklypo dydžio, nei dėl servituto nustatymo, reikalauja neatlygintinio kelio servituto, nesirengia kompensuoti AB „Lifosa“ išlaidų servitutinio kelio išlaikymui, remontui ir priežiūrai. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad AB „Lifosa“ niokojo pastatus ar padarė žalos. Nei buvę pastatų savininkai, nei ieškovė niekada statiniais nesirūpino, statiniai yra visiškai apleisti, apgriuvę, nenaudojami daugiau kaip 20 metų, juose nėra komunikacijų. Atsakovė ieškovės statinių savo reikmėms nenaudoja ir savo daiktų juose nesandėliuoja, nes statiniai sandėliavimui visiškai netinka, yra be langų ir be durų, kiaurais stogais, o buvimas juose keltų grėsmę žmonių sveikatai ir gyvybei. Atsakovės nėra atsakingos už ieškovės verslo nesėkmes, ieškovė pati atsisakė išnuomoti statinius potencialiam nuomininkui E. S. įmonei. Ieškovė statinių pirkimo–pardavimo sandorius sudarė savo valia, todėl reikalavimas atlyginti nuostolius yra nepagrįstas. Atsakovė ieškovių teisių nepažeidė.

10II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11Panevėžio apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą ir įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą nusprendė, kad ieškovės UAB „LT Valda“ ieškinys dėl žalos atlyginimo atsakovėms AB „Lifosa“, E. S. įmonei, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Kėdainių rajono savivaldybei atmestinas kaip nepagrįstas, o ieškovės L. Ž. ieškinys atsakovėms AB „Lifosa“, Nacionalinės žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Kėdainių rajono savivaldybei dėl administracinių aktų panaikinimo, valstybinės žemės nuomos sutarties pripažinimo iš dalies negaliojančia, kelio servituto nustatymo, įpareigojimo išduoti leidimą rengti teritorijų planavimo dokumentą dėl 67,84 arų dydžio valstybinės žemės sklypo plano ir t.t. paliktinas nenagrinėtu.

12III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

13Ieškovė UAB „LT Valda“, nesutikdama su teismo sprendimu, padavė teismui apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti dalį sprendimo dėl žalos atlyginimo ir priimti naują sprendimą – ieškovės reikalavimą dėl žalos atlyginimo patenkinti visiškai. Taip pat prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka bei iš atsakovių priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą pagrindė šiais argumentais:

  1. Teismas visiškai neanalizavo ir netaikė jokių materialinės teisės normų.
  2. Teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo priemones ir šalių įrodinėjimo pareigas, neobjektyviai ir nevisapusiškai ištyrė byloje esančius įrodymus, jų sąsajumą, leistinumą, patikimumą, išvadas grindė prielaidomis.
  3. Teismas visiškai netyrė, nevertino ir nepasisakė dėl ginčijamų administracinių aktų teisėtumo, nors jų pagrindu buvo išnuomotas visas žemės sklypas, nenumatant prie apeliantės pastatų net privažiavimo kelių.
  4. Pagal įstatyminį reglamentavimą, AB „Lifosa“ negalėjo išsinuomoti žemės, kuri yra po svetimais nuosavybės teise jai nepriklausančiais pastatais.
  5. Teismas visiškai nepagrįstai nustatė, kad ieškovė 2006 m. spalio 6 d. įgijusi ginčo statinius, dėl žemės nuomos sutarties sudarymo į žemėtvarkos institucijas kreipėsi tik 2008 m. birželio 20 d., nes į Kėdainių rajono savivaldybę pirmą kartą ieškovė kreipėsi 2007 m. birželio 20 d., iš kurios 2007 m. liepos 2 d. gavo atsakymą.
  6. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė nebaigė pradėtos valstybinės žemės sklypo suformavimo procedūros, nepateikė tinkamai paruošto individualaus žemės sklypo plano.
  7. Teismas neįvertino, kad į Kėdainių žemėtvarkos skyrių ieškovė vien tik raštiškai kreipėsi 8 kartus, skambino, vyko aiškintis į vietą. Ieškovė nuo pat statinių įsigijimo pradžios veikė aktyviai siekdama savo teisių realizavimo.
  8. Neveikimas, neteisėtas veikimas, ieškovės klaidinimas ir yra esminiai institucijų neteisėti veiksmai, kurie tiesiogiai turėjo įtakos žalos atsiradimui. Ieškovė įrodė 344 638,47 Lt patirtus nuostolius.
  9. Teismas nepagristai nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog AB „Lifosa“ buvo savavališkai užėmusi ieškovei priklausančius pastatus, juos naudojo savo reikmėms, nepagrįstai naudojosi tarp statinių esančiu vidiniu kiemu, kad AB ,, Lifosa“ nebuvo atsakinga už pastato fizinę apsaugą, nes nebuvo tokio susitarimo.
  10. Nors teismas pripažino, kad E. S. įmonė neturėjo teisinio pagrindo ieškovės pastate atlikti statybos darbų, tačiau padarė išvadą, kad atsakovė ne tik, kad nepablogino, bet dar gi savo neteisėtais veiksmais pagerino ieškovės statinių būklę.
  11. Dėl žalos atlyginimo priteisimo egzistuoja visos būtinos sąlygos atsakovių civilinei atsakomybei kilti.

14Ieškovė L. Ž. pareiškimu prisidėjo prie ieškovės UAB „LT Valda“ apeliacinio skundo ir prašė jos apeliacinį skundą tenkinti, t. y. panaikinti dalį ieškovės skundžiamo sprendimo dėl žalos atlyginimo ir priimti naują sprendimą – ieškovės reikalavimą dėl žalos atlyginimo patenkinti visiškai. Taip pat prašė iš atsakovių priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

15Pareiškimą dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo pagrindė iš esmės analogiškai argumentais kaip ir ieškovė savo apeliacinį skundą.

16Atsakovė Kėdainių rajono savivaldybė su paduotu apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą pagrindė šiais motyvais:

  1. Teismas visapusiškai ištyrė faktines bylos aplinkybes ir bylos medžiagą bei tinkamai taikė materialinė ir procesinės teisės normas.
  2. Detalusis planas įstatymų nustatyta tvarka parengtas įvykdžius viešojo svarstymo procedūras, suderintas, patvirtintas esant teigiamai valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančios institucijos išvadai.
  3. Byloje nėra duomenų, kad buvęs savininkas UAB „Kėdainių statybininkas“ būtų pasinaudojęs jam suteiktomis teisėmis.
  4. Tarp savivaldybės veiksmų ir tariamos žalos atsiradimo nėra ir negali būti priežastinio ryšio. Ginčo atveju nėra civilinės atsakomybės sąlygų.
  5. Byloje nėra duomenų ir įrodymų, kaip pablogėjo statinių būklė apeliantei įsigijus statinius 2006 m. spalio 6 d. iki ieškinio pateikimo teismui.
  6. Pareiga įrodyti savo reikalavimus priklauso juos pareiškusiai šaliai. Apeliantė visiškai neįrodė padarytos žalos fakto ir žalos dydžio. Teismas teisingai įvertino šias aplinkybes.

17Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Kėdainių žemėtvarkos skyrius su paduotu apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepimą į apeliacinį skundą pagrindė šiais argumentais:

  1. Skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
  2. Nenustačius bent vienos iš trijų viešosios atsakomybės sąlygų, pagal CK 6.271 straipsnį, nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą. Ginčo atveju nėra civilinės atsakomybės sąlygų, todėl teismas pagrįstai netenkino pareikštų reikalavimų, įskaitant ir dėl žalos atlyginimo.
  3. Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, pagrįstai padarė išvadą, kad UAB „LT Valda“ nebaigė pradėtos valstybinės žemės sklypo suformavimo procedūros, nepateikė žemėtvarkos institucijoms tinkamai paruošto individualaus žemės sklypo plano.
  4. Apeliantės reikalavimai priteisti 344 638,47 Lt žalą yra visiškai nepagrįsti ir galėjo atsirasti tik dėl jos pačios neveikimo įstatymų nustatyta tvarka.

18Atsakovė AB „Lifosa“ su paduotu apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepimą į apeliacinį skundą pagrindė šiais motyvais:

  1. Apeliantė apeliacinį skundą grindžia tais pačiais neįrodytais argumentais, kurie buvo išnagrinėti pirmos instancijos teisme, todėl atmestini.
  2. Apeliantė nepateikė nei savo pačios, nei rangovų rašytinių prašymų, adresuotų atsakovei, dėl statybininkų įleidimo į teritoriją, apeliantės atstovai nei ieškiniuose, nei teismo posėdžiuose negalėjo nurodyti konkrečių neįleidimo aplinkybių ir datų, statybininkų neįleidimo faktai nepasitvirtino ir liko neįrodyti, taigi, teisingai konstatavo teismas, kad apeliantė neįrodė atsakovės AB „Lifosa“ kaltės dėl neatliktų statybos darbų.
  3. Priešingai, atsakovės įrodė, kad apeliantė negalėjo vykdyti statybos darbų, nes neturėjo statybos leidimų, kurie buvo privalomi rangos sutartyse numatytai pastatų rekonstrukcijai.
  4. Apeliantė nebeturi nuosavybės teisės į statinius, todėl kiti argumentai nėra reikšmingi neva padarytos žalos bei nuostolių atlyginimo požiūriu.
  5. Teismas objektyviai įvertino apeliantės pateiktus įrodymus ir nustatė, kad kaltinimai AB „Lifosa“ atžvilgiu nepasitvirtino, nes jokių faktų, patvirtinančių kaltinimus, nėra.
  6. Apeliantė 2008 m. gruodžio 23 d. rašte, adresuotame Kauno apskrities viršininko administracijos Kėdainių rajono žemėtvarkos skyriui, nurodė, kad UAB „LT Valda“ pastoviai naudojasi 6780,62 kv.m. dydžio dalimi žemės sklype.
  7. Teismas teisingai konstatavo, kad apeliantė, pateikusi prašymą rengti detalųjį planą, jo neparengė ir neužbaigė planavimo procedūros.
  8. AB „Lifosa“ nėra gavusi kvietimų iš apeliantės ar jos samdyto matininko atvykti į sklypo ribų pažymėjimo procedūrą, tokių įrodymų nėra ir šioje byloje, todėl apeliantė neturi pagrindo teigti, kad atsakovės nederino apeliantės plano ir yra kalti dėl jos paties aplaidumo.
  9. Apeliantė klaidingai teigia, kad teisių perėmėja L. Ž. reikalauja išduoti leidimą rengti teritorijų planavimo dokumentą dėl valstybinės žemės sklypo plano sudarymo. L. Ž. tokio prašymo Nacionalinės žemės tarnybos Kėdainių žemėtvarkos skyriui nėra pateikusi, o teismo sprendimas, kuriuo jos reikalavimai palikti nenagrinėti, yra įsiteisėjęs.

19Atsakovė E. S. įmonė su paduotu apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepimą į apeliacinį skundą pagrindė šiais argumentais:

  1. Teismo sprendimas yra teisingas.
  2. Priešingai nei teigia apeliantė, E. S. įmonė iki šiol iš ieškovės niekada nereikalavo jokio atlyginimo už atliktus taip vadinamus „griovimo“ darbus.

20IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21Dėl žodinio bylos nagrinėjimo.

22CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t. y. jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Minėtą būtinumą lemia tai, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė (neišaiškino) tam tikrų faktinių aplinkybių, reikšmingų teisingam bylos išsprendimui ir dėl to jas būtina nustatyti (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1126/2012; 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1314/2012; kt.). Analogiškos pozicijos laikomasi ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2002 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Döry v. Sweden, pareiškimo Nr. 28394/95).

23Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo, atsiliepimų į jį argumentus, atsižvelgdama į tai, kad iš esmės apeliantė įrodinėja, kad pirmosios instancijos teisme buvo neteisingai įvertintos arba neįvertintos faktinės aplinkybės, sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra būtinybės skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą, todėl ieškovės (apeliantės) prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkino (CPK 185 str.).

24Apeliacinis skundas netenkintinas.

25Civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d. ir 3 d.).

26Šios apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria ieškovės ieškinys dėl žalos atlyginimo atsakovėms AB „Lifosa“, E. S. įmonei, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Kėdainių rajono savivaldybei nepatenkintas, teisėtumas ir pagrįstumas.

27CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Šioje teisės normoje nustatytas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su anksčiau nurodytu CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. U. ir kt. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. L. v. Tauragės medžiotojų klubas „Sakalas“, bylos Nr. 3K-3-470/2009).

28Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslino, ir prašė priteisti solidariai iš atsakovių Kėdainių rajono savivaldybės, Nacionalinės žemės ūkio tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, AB „Lifosa“ ir E. S. įmonės ieškovės naudai jos patirtus 344 638,47 Lt nuostolius, kuriuos sudaro turėtos išlaidos – sutartinės netesybos, negautos pajamos tiek dėl negalėjimo vykdyti veiklos, tiek dėl pastato nuvertėjimo, taip pat 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

29Byloje nustatyta, kad ieškovė 2006 m. spalio 6 d. pastatų pirkimo–pardavimo sutartimi už 270 000 Lt iš UAB „Daumantų verslai“ nuosavybės teise įsigijo statinius: 2 131,48 kv.m. gamybinį-buitinį pastatą ir dirbtuves, esančias Kėdainių r., Kėdainių m, Juodkiškio g. 52A, atsakovei AB „Lifosa“ priklausančiame, iš valstybės nuomojamame, 184 ha žemės sklype, kuriuos 2011 m. kovo 22 d. pirkimo–pardavimo sutartimi už 91 000 Lt pardavė ieškovei L. Ž.. Minėta pirkimo–pardavimo sutartimi UAB „Daumantų verslai“ taip pat perleido ir nuomos teisę į žemės sklypą, kuri nebuvo išspręsta, tačiau įtvirtinta 2006 m. rugsėjo 12 d. Kauno apskrities viršininko sutikimu Nr. 10-1424 „Dėl žemės nuomos perleidimo“.

30Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje surinktų bylos rašytinių įrodymų visuma, konstatavo, kadangi UAB „LT Valda“ nebaigė pradėtos valstybinės žemės sklypo suformavimo procedūros ir nepateikė žemėtvarkos institucijoms tinkamai paruošto individualaus žemės sklypo plano UAB „LT Valda“ nuosavybės teise priklausiusių statinių, esančių ( - ), eksploatavimui, todėl žemėtvarkos institucijoms nebuvo pakankamo pagrindo sudaryti su UAB „LT Valda“ 67,84 arų valstybinės žemės nuomos sutarties. Teismas sprendė, kad dėl nesudarytos su UAB „LT Valda“ valstybinės žemės nuomos sutarties atsakovės nėra kaltos. Ieškovė turėjo pareigą pateikti AB „Lifosa“ kompetentingiems asmenims sąrašą asmenų ir transporto priemonių, norinčių patekti į teritoriją, tačiau teismas nenustatė, kad buvo AB „Lifosa“ kaltė, trukdymai ar nereikalingi apribojimai UAB „LT Valda“ darbuotojams ir transporto priemonėms patekti prie AB „Lifosa“ teritorijoje esančių pastatų. UAB „LT Valda“ nepateikė įrodymų, kad AB „Lifosa“ buvo savavališkai užėmusi ieškovei priklausančius pastatus, juos naudojo savo reikmėms, pavertė sandėliais, kuriuose laikė metalo laužą, šiukšles, taip pat nepagrįstai naudojosi tarp statinių esančiu vidiniu kiemu. Ieškovė taip pat nepateikė įrodymų, leidžiančių daryti prielaidą, kad statinio būklės tyrimo akte nustatytus pastatų apgadinimus padarė, metalo laužą, įrengimus, šiukšles paliko AB „Lifosa“ darbuotojai ar pavedimu kiti asmenys, nes AB „Lifosa“ nebuvo atsakinga už jos teritorijoje esančių UAB „LT Valda“ priklausančių gamybinio–buitinio pastato 1P2/p ir dirbtuvių pastato 2P1/p fizinę apsaugą. UAB „LT Valda“ nepateikė teismui įrodymų, kokios fizinės būklės buvo statiniai pastatų pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijus nurodytus gamybinį-buitinį pastatą 1P2/p ir dirbtuvių pastatą 2P1/p, pavyzdžiui, Patalpų apžiūros akto, kuris buvo surašytas prieš sudarant minėtą sandorį. UAB „LT Valda“ nepateikė įrodymų, kokią žalą padarė AB „Lifosa“ naudodamasi tarp gamybinio–buitinio pastato 1P2/p ir dirbtuvių pastato 2P1/p esančiu vidiniu kiemu, kad AB „Lifosa“ yra atsakinga ir savo veiksmais kalta dėl ieškovei priklausančių gamybinio–buitinio pastato 1P2/p ir dirbtuvių pastato 2P1/p fizinės būklės pabloginimo, neleido ieškovės darbuotojams, rangovams, transportui patekti prie priklausančių pastatų. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos rašytinių įrodymų visetą, taip pat priėjo prie išvados, kad atsakovės E. S. įmonės į ginčo pastatų langų angas įstatymas trijų metalinių durų-vartų, dalies langų užmūrijimas plytomis, ant dalies langų įrengimas metalinių grotų, ant dalies pastato grindų įrengimas betono sluoksnio, dalies pastato teritorijos išvalymas nuo šiukšlių ir atliekų negali būti pripažinti kaip pastato ar jo dalies sugadinimas, pabloginantis pastato funkcinį pritaikymą, priešingai, atlikti darbai turėtų būti vertinami kaip pastato pagerinimo darbai. Atsakovė nereikalauja, kad ieškovė atlygintų jos atliktus statybos darbus, nes UAB „LT Valda“ nesitarė dėl šių darbų atlikimo. Taigi, pirmosios instancijos teismas, nenustatęs būtinų atsakovių civilinės atsakomybės sąlygų, ieškovės ieškinio nepatenkino.

31Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą sprendimo dalį jos teisėtumo ir pagrįstumo aspektu ir, kaip minėta anksčiau, nenustačiusi absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.), iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo motyvams, kurių, nekartoja (Van de Huk v. Neatherlands judgement of 19 April 1994, Series An. 288, p 20 par. 61; Hirvisaari v. Finland, no 4968/99, judgerment of 27 september 2001, par 30; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-296/2009; 3K-3-107/2010, 3K-3-52/2011 ir kt.), prieina prie išvados, kad nagrinėjamu atveju vertinti bylos aplinkybes kitaip, nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas, ji neturi jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištyrė bei įvertino šiai bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes.

32Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, kad teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo priemones ir šalių įrodinėjimo pareigas, neobjektyviai ir nevisapusiškai ištyrė byloje esančius įrodymus, jų sąsajumą, leistinumą, patikimumą, išvadas grindė prielaidomis. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžta, jog teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2004; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2006; 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008,2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009, kt.). Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkama faktą buvus, nei jo nebuvus (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų nutartį 2012 m. vasario 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje IĮ „Tinkreta“ v. UAB „Vikva“, bylos Nr. 3K-3-46/2012; 2012 m. liepos 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. S. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-348/2012; kt.). Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju šalims buvo suteiktos visos galimybės įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus (CPK 178 str.), ieškovė savo reikalavimo neįrodė. Pirmosios instancijos teismas, visapusiškai ir pilnai ištyrė byloje esančius įrodymus, kuriuos nustatė iš šalių paaiškinimų, kitų rašytinių įrodymų, šiuos įrodymus įvertino remdamasis laisvo įrodymų vertinimo principais, todėl ieškovės ieškinio netenkino pagrįstai.

33Teisėjų kolegija pažymi, kad civilinei atsakomybei atsirasti yra būtinos šios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.) ir 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6. 249 str.). Viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams.

34Įstatyme įtvirtinta, kad žala (nuostoliai) yra pripažįstama ne tik asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), bet ir asmens negautos pajamos, kurias jis būtų gavęs, jei nebūtų neteisėtų kito asmens veiksmų (CK 6.249 str. 1 d.). Negautos pajamos atlyginamos tik nustačius visas būtinas civilinei atsakomybei atsirasti sąlygas ir atsižvelgiant į negautų pajamų dydžio buvimo realumą. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad sprendžiant dėl reikalavimo priteisti negautas pajamas teisinio pagrįstumo visais atvejais svarbu nustatyti, ar ieškovo negautos pajamos, jų dydis yra nulemtas atsakovo neteisėtų veiksmų ir, ar iš esmės dėl tokių veiksmų nuostolių pavidalu atsirado neigiamų padarinių ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2010). CK 6.247 straipsnyje reglamentuojama, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Kadangi nuostoliai yra žalos piniginė išraiška (CK 6.249 str. 1 d.), tai teismas, spręsdamas dėl priežastinio ryšio konkrečiu atveju egzistavimo, turi įvertinti atsiradusios žalos prigimtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2012). Kaip minėta, pareiga įrodyti turtinę žalą dėl tariamo pažeidimo tenka ieškovei. Ši privalo pateikti dokumentus, įrodančius patirtą žalą ir ją sudarančius elementus bei jos dydį. Teikiant reikalavimą atlyginti žalą, be kita ko, būtina pagrįsti, kad atsakovių veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintų pareigų neįvykdymas objektyviai lėmė neigiamus padarinius arba buvo žalos priežastis, arba pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, kad valstybei ir (ar) savivaldybei tektų atsakomybė. Pagal teisės doktriną ir formuojamą teismų praktiką, priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalinti į du etapus. Pirmame etape, naudojant conditio sine qua non testą (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija), nustatomas faktinis priežastinis ryšys. Šiame etape sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (deliktinės atsakomybės ribas siaurinanti priežastinio ryšio teorija).

35Teisėjų kolegija mano, kad nagrinėjamoje byloje atsakovių civilinei atsakomybei atsirasti nėra CK 6.246–6.249 ir 6.271 straipsniuose nustatytų pagrindų. Byloje nėra patikimų įrodymų, patvirtinančių statinių būklės pabloginimo mastą nuo jų įsigijimo momento. Duomenų apie jų priežiūrą ar remontą byloje taip pat nėra, o byloje esantys antstolių faktinės būklės konstatavimo protokolai įrodo tik apžiūros dieną konstatuotas aplinkybes, tačiau neįrodo pastato būklės pablogėjimo ar pablogėjimo vertės. Ieškovė neįrodė, kad AB „Lifosa“ buvo savavališkai užėmusi ieškovei priklausančius pastatus, juos naudojo savo reikmėms, pavertė sandėliais, kuriuose laikė metalo laužą, šiukšles, taip pat nepagrįstai naudojosi tarp statinių esančiu vidiniu kiemu, neleido ieškovės darbuotojams, rangovams, transportui patekti prie priklausančių pastatų. Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčo atveju neegzistuoja nei faktinis, nei teisinis priežastinis ryšys tarp atsakovių tariamų veiksmų ir/ar neveikimo ir ieškovės nurodytos žalos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad UAB „LT Valda“ nebaigė pradėtos valstybinės žemės sklypo suformavimo procedūros, nepateikė žemėtvarkos institucijoms tinkamai paruošto individualaus žemės sklypo plano. Kasacinio teismo praktikoje teisės ne aukciono būdu nuomoti valstybinę žemę klausimu yra pabrėžiama, kad valstybinės žemės nuomos lengvatinėmis sąlygomis instituto paskirtis – sudaryti sąlygas pastatų savininkams užtikrinti tinkamą jų statinių eksploataciją, todėl nuomotino ar perkamo žemės sklypo dydis nustatomas pagal tikslinę paskirtį atitinkantį faktinį jo naudojimą, o sklypo ribos – pagal viešosios teisės (teritorijų planavimo) normas kompetentingų valdžios institucijų aktais patvirtintu sklypo planu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Betono statiniai“ v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-570/2008; Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2010).Valstybinės žemės nuomos sutarties dalyku esantis žemės sklypas turi būti suformuotas pagal įstatymo reikalavimus: žemės nuomos sutarties dalykas yra valstybinės žemės arba privačios žemės sklypas (jo dalis), suformuotas pagal žemėtvarkos projektą ar kitą detalų teritorijų planavimo dokumentą ir įstatymo nustatyta tvarka įregistruotas viešame registre. CK 6.546 straipsnis yra imperatyvioji įstatymo norma. Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 31 punkte nustatytas reikalavimas asmeniui, pageidaujančiam išsinuomoti naudojamą žemės sklypą, taigi ir tikslinančiam nuomos sutartį, savo lėšomis pateikti pagal patvirtintą detalųjį planą Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka parengtą naudojamo žemės sklypo planą su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje ar pažymėtais tame žemės sklype esančiais statiniais ir įrenginiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Švaresta” v. Marijampolės apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-66/2009; Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2010).

36Taip pat kaip nepagrįstus teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentus, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir netaikė jokių materialinių teisės normų. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nenurodytos teisės normos, kuriomis teismas kvalifikavo ginčo teisinius santykius, nedaro teismo sprendimo iš esmės nemotyvuotu ir naikintinu, nes visa bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas atmetė ieškinį. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokios pozicijos laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Lietuvių katalikų mokytojų sąjunga, Vilniaus miesto savivaldybės taryba ir kt., bylos Nr. 3K-7-38/2008).

37Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo tinkamai taikyti ir aiškinti įstatymus tam, kad tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga. Remiantis CPK 176 straipsnio nuostatomis, įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku. Vadovaujantis CPK 12 ir 178 straipsniais, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 str.). CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės taikymas sprendžiant ginčą yra neatsiejamai susiję. Tik nustačius teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini tinkamam teisės taikymui, priimtas sprendimas gali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.

38Taigi, remdamasi ištirtų bylos rašytinių įrodymų visuma, įvertinusi šių įrodymų tarpusavio ryšį bei vadovaudamasi ne tik įrodinėjimo taisyklėmis (CPK 176–185 str.), bet ir remdamasi logikos dėsniais, savo vidiniu įsitikinimu, nurodytų teisės normų sisteminė analize, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, nenustačiusi absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d. ir 3 d.), taip pat atsižvelgdama į tai, kad apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, tiesiog kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau visiškai nepagrindžia teiginių, kad teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs, apeliantė iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas, taip pat vadovaudamasi teisingumo bei protingumo kriterijais, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindų.

39Nurodytais motyvais atmetus apeliacinį skundą kaip nepagrįstą, teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų apelianto skundo argumentų, nes jie teisėjų kolegijos pripažintini teisiškai nereikšmingais nagrinėjamos bylos kontekste.

40Dėl laikinųjų apsaugos priemonių.

41Apeliacinės instancijos teismui atmetus ieškovės apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmestas ieškinys, įsiteisėja, todėl vadovaujantis CPK 150 straipsnio 2 dalimi, panaikinamos Panevėžio apygardos teismo 2009 m. kovo 18 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.

42Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

43Iš ieškovės valstybės naudai priteistinas 6 446 Lt žyminis mokestis, kurio mokėjimas Panevėžio apygardos teismo 2011 m. lapkričio 29 d. nutartimi buvo atidėtas (CPK 79 str., 93 str. ir 96 str. 2 d.).

44Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

45palikti Panevėžio apygardos teismo 2011 m. spalio 11 d. sprendimą nepakeistą.

46Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2009 m. kovo 18 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

47Priteisti iš ieškovės UAB „LT Valda“ (j. a. k. 300147213) valstybės naudai 6 446 Lt (šešis tūkstančius keturis šimtus keturiasdešimt šešis litus) žyminio mokesčio.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje ginčas kilo dėl nuostolių atlyginimo, kildinamų iš neteisėtų... 5. Ieškovių teigimu, nuo pat pastatų įsigijimo iki dabar atsakovė AB... 6. Atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos... 7. Atsakovės E. S. įmonės tvirtinimu, atsakovė jokios žalos UAB „LT... 8. Atsakovės Kėdainių rajono savivaldybės nurodymu, UAB „LT Valda“... 9. Atsakovės AB „Lifosa“ teigimu, ji ir Nacionalinė žemės tarnyba nėra... 10. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 11. Panevėžio apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą ir įvertinęs... 12. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 13. Ieškovė UAB „LT Valda“, nesutikdama su teismo sprendimu, padavė teismui... 14. Ieškovė L. Ž. pareiškimu prisidėjo prie ieškovės UAB „LT Valda“... 15. Pareiškimą dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo pagrindė iš esmės... 16. Atsakovė Kėdainių rajono savivaldybė su paduotu apeliaciniu skundu nesutiko... 17. Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės... 18. Atsakovė AB „Lifosa“ su paduotu apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jį... 19. Atsakovė E. S. įmonė su paduotu apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jį... 20. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 21. Dėl žodinio bylos nagrinėjimo.... 22. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad apeliacinis... 23. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo,... 24. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 25. Civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, teisminio nagrinėjimo... 26. Šios apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies,... 27. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi... 28. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslino, ir prašė... 29. Byloje nustatyta, kad ieškovė 2006 m. spalio 6 d. pastatų... 30. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje surinktų bylos rašytinių... 31. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą sprendimo dalį... 32. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, kad teismas... 33. Teisėjų kolegija pažymi, kad civilinei atsakomybei atsirasti yra būtinos... 34. Įstatyme įtvirtinta, kad žala (nuostoliai) yra pripažįstama ne tik asmens... 35. Teisėjų kolegija mano, kad nagrinėjamoje byloje atsakovių civilinei... 36. Taip pat kaip nepagrįstus teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentus,... 37. Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei... 38. Taigi, remdamasi ištirtų bylos rašytinių įrodymų visuma, įvertinusi... 39. Nurodytais motyvais atmetus apeliacinį skundą kaip nepagrįstą, teisėjų... 40. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių.... 41. Apeliacinės instancijos teismui atmetus ieškovės apeliacinį skundą,... 42. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.... 43. Iš ieškovės valstybės naudai priteistinas 6 446 Lt žyminis mokestis, kurio... 44. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 45. palikti Panevėžio apygardos teismo 2011 m. spalio 11 d. sprendimą... 46. Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2009 m. kovo 18 d. nutartimi taikytas... 47. Priteisti iš ieškovės UAB „LT Valda“ (j. a. k. 300147213) valstybės...