Byla 1A-225-318/2020
Dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 7 d. nuosprendžio, kuriuo A. R. (A. R.) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal: Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams, BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams, BK 284 straipsnį laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės, Reginos Pocienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Lino Žukausko, sekretoriaujant Agatai Minkel, dalyvaujant prokurorei Jurgai Zeniūtei, gynėjui advokatui Mindaugui Kepeniui, nuteistajam A. R.,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. R. ir jo gynėjo advokato Mindaugo Kepenio bei Klaipėdos apygardos prokuratūros apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 7 d. nuosprendžio, kuriuo A. R. (A. R.) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal: Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams, BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams, BK 284 straipsnį laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

3Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1,2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

4A. R. pagal BK 284 straipsnį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

5Į bausmės laiką įskaitytas jo sulaikymo laikas nuo 2019 m. lapkričio 28 d. iki 2020 m. vasario 7 d.

6Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinys dėl žalos atmestas.

7Teisėjų kolegija

Nustatė

8I.

9Bylos esmė

101.

11A. R. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2019 m. spalio 26 d., apie 6.17 val., viešoje vietoje, prie naktinio baro, esančio ( - ), įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai – be dingsties, dėl chuliganiškų paskatų užpuolė L. K., A. Š. ir M. Š. A. R. koja spyrė prie naktinio baro ant laiptų sėdinčiam M. Š. į galvą, dėl to pastarasis nukrito nuo laiptų ir suklupo ant grindinio, suklupusiam M. Š. ranka sudavė ne mažiau kaip du kartus į galvą. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, ranka pastūmė šalia stovėjusią L. K., dėl to pastaroji nukrito ant cementinio grindinio ir patyrė dešinės išorinės kulkšnies lūžimą bei blauzdikaulio užpakalinio krašto lūžimą, tai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, ranka sugriebė A. Š. už kaklo, po to rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau kaip du smūgius į galvą ir vieną kartą dešinės kojos keliu sudavė A. Š. į kairįjį šoną. Dėl šių A. R. veiksmų buvo šokiruoti aplinkiniai, iškviesti medikai bei policijos pareigūnai. Tokiu būdu A. R. padarė viešosios tvarkos pažeidimą ir dėl chuliganiškų paskatų padarė L. K. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

122.

13Be to, A. R. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2019 m. spalio 26 d., apie 6.29 val., viešoje vietoje, prie „P.“ gimnazijos, esančios ( - ), supykęs, kad sutuoktinė A. R. išėjo iš namų ir girtavo bare, ją užpuolė ir rankomis bei kojomis sudavė ne mažiau kaip keturis smūgius į pilvą bei krūtinę ir padarė krūtinės ląstos kairės pusės sumušimą su 9-to šonkaulio lūžimu, pilvo dešinės pusės sumušimą su poodine kraujosruva ir kepenų dešiniosios skilties plyšimu, kraujo išsiliejimu į pilvaplėvės ertmę, taip sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą. Tokiu būdu A. R. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui – sutuoktinei A. R.

14II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai ir proceso dalyvių prašymai

153.

16Nuteistasis A. R. apeliaciniame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 7 d. nuosprendį pakeisti ir paskirti jam bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu.

173.1.

18Apeliantas skunde tvirtina, kad teismo išvada, jog jis užpuolė A. R. tyčia, yra nepagrįsta. Jis, pamatęs, kad jo žmonos A. R. naktį nėra namuose, ir ji prie kavinės apsikabinusi kitą vyrą, labai susijaudino. Jo žmona patvirtino, kad pati jį išprovokavo. Tuo tarpu L. K. jis anksčiau nepažinojo ir su ja nekonfliktavo, todėl neturėjo tikslo ją užpulti. Vaizdo įraše, kuriuo teismas rėmėsi, užfiksuoti įvykiai neatspindi jo tikrosios emocinės būklės įvykio metu. Jis nėra linkęs smurtauti žmogus. Policijos fiksuoti iškvietimai jo gyvenamosios vietos adresu buvo atlikti neblaivios žmonos be jokios priežasties. Jis niekada nebuvo teistas už smurtavimą prieš savo žmoną, visada rūpinosi savo šeima, dirbo, leido žmonai nedirbti, rūpintis vaikais. Taip pat stengėsi padėti žmonai įveikti priklausomybę alkoholiui, nes visos problemos jų šeimoje kilo dėl alkoholio. Šias aplinkybes patvirtino pati A. R., kiti šeimos nariai, vaikų ugdymo įstaigų, vaikų teisių apsaugos tarnybos pateikti duomenys. Šiuo metu jis su žmona jau yra susitaikęs. Jam pretenzijų neturi ir kiti nukentėjusieji bei liudytojai. Nukentėjusieji norėjo atsiimti savo pareiškimus, tačiau įstatymas neleido ginčą išspręsti taikiai, dėl to jo šeima patiria finansinių problemų, o vaikai - stresą.

194.

20Nuteistojo A. R. gynėjas advokatas Mindaugas Kepenis prašo Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 7 d. nuosprendį pakeisti: A. R., nuteistą pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnį, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti švelnesnę bausmę, nei straipsnio sankcijoje numatyta bausmė, - baudą.

214.1.

22Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai nuteistojo neatleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnį kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. Byloje yra nukentėjusiosios L. K. prašymas atleisti nuteistąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi A. R. pilnai atlygino nusikaltimu padarytą žalą, jos atsiprašė ir jie susitaikė. Šį prašymą nukentėjusioji pakartojo pirmosios instancijos teisme. Teismo išvada, kad nuteistasis yra linkęs smurtauti asmuo, nes buvo tris kartus sulaikytas 48 valandoms po smurto artimoje aplinkoje, yra nepagrįsta. Šie sulaikymai buvo nepagrįsti ir prieš A. R. ikiteisminiai tyrimai buvo nutraukti vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Paskutinis tokio pobūdžio pranešimas buvo pateiktas beveik prieš tris metus. Tuo metu A. R. sutuoktinė piktnaudžiavo alkoholiu ir tokiu būdu sprendė šeimyninius konfliktus. Šią aplinkybę pripažino ir pati A. R. sutuoktinė. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad sutuoktiniai šią problemą sprendė lankydamiesi pas krizių centro specialistus. A. R. anksčiau nebuvo teistas, baustas administracine tvarka.

234.2.

24Apeliantas, skunde aptaręs BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, šiuo klausimu aktualią teismų praktiką taip pat tvirtina, jog, nors A. R. padarė labai sunkų tyčinį nusikaltimą žmogaus sveikatai, tačiau teismas jam paskyrė bausmę, kuri yra per griežta ir taip pažeidė baudžiamąjį įstatymą. Apelianto nuomone, teismas nepakankamai įvertino, jog nusikaltimas padarytas veikiant tiesiogine neapibrėžta tyčia, A. R. kaltu pilnai prisipažino, dėl tokio savo poelgio labai gailėjosi, savo noru atlygino nusikaltimu padarytą žalą nukentėjusiajai, teritorinei ligonių kasai. Be to, nuteistojo veiksmus išprovokavo nukentėjusiosios elgesys. Visa tai pripažintina nuteistojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. A. R. teisiamas pirmą kartą, nebaustas administracine tvarka, yra jauno amžiaus, dirba, naujų nusikalstamų veikų nėra padaręs, charakterizuojamas teigiamai, dirbo ir išlaikė šeimą.

254.3.

26Nuteistasis augina du mažamečius vaikus, yra vienintelis šeimos maitintojas, turi paskolą, jo žmona šiuo metu yra motinystės atostogose, ilgas jo atskyrimas nuo šeimos gali sukelti nepageidaujamas socialines pasekmes, todėl teismas, gynėjo manymu, pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą jam turėjo paskirti švelnesnę bausmę, negu numatyta sankcijoje.

275.

28Klaipėdos apygardos prokuratūros skyriaus prokuroras prašo Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 7 d. nuosprendį pakeisti: pašalinti A. R. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiosios elgesys; A. R. paskirti: pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams, pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams, pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, BK 284 straipsnio 1 dalį subendrinti apėmimo būdu. Šią subendrintą bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, dalinio sudėjimo būdu subendrinti su bausme, paskirta pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

295.1.

30Prokuroras tvirtina, kad teismas nepagrįstai A. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiosios elgesys. Tokia teismo išvada nemotyvuota ir prieštarauja šiuo klausimu formuojamai teismų praktikai. Nuosprendyje nenurodyta, kokie nukentėjusiosios veiksmai išprovokavo nuteistąjį nusikalsti. Byloje nustatyta, kad nukentėjusioji L. K. nuteistojo nepažinojo. A. R. ją pradėjo mušti, kai nukentėjusioji išėjo iš baro parūkyti. Nuteistasis nukentėjusiąją pastūmė ir ji griūdama susilaužė koją. Nukentėjusioji su nuteistuoju nebendravo ir neatliko jokių provokuojančių veiksmų, A. R. ją sužalojo be dingsties, iš chuliganiškų paskatų. Po to, kai sužalojo L. K., A. R. paėmė savo sutuoktinės rankinę ir nuėjo palikęs ją prie baro. A. R. palaukė prie ,,P.“ gimnazijos A. R. ir ją užpuolęs sudavė smūgius rankomis, kojomis į įvairias kūno vietas. Teismas nenustatė, kad prie baro ar prie ,,P.“ gimnazijos A. R. nuteistojo atžvilgiu būtų atlikusi kokius nors provokuojančius veiksmus. Ta aplinkybė, kad nukentėjusioji išėjo iš namų nuteistajam miegant, negali būti vertinama kaip provokuojanti nuteistojo nusikalstamus veiksmus, nes A. R. jokių tuo metu provokuojančių veiksmų neatliko ir sąmoningai neskatino A. R. nusikalsti. A. R. nukentėjusiąją užpuolė, kadangi buvo supykęs, kad jo sutuoktinė išėjo iš namų ir girtavo bare.

315.2.

32Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai nuteistajam paskirtas bausmes subendrino apėmimo būdu ir taip netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Apelianto nuomone, nors nusikaltimai numatyti BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, priskiriami skirtingoms nusikaltimų kategorijoms pagal BK 11 straipsnį, tačiau nėra pagrindo juos laikyti labai besiskiriančiais pagal pavojingumą. Abu nusikaltimai buvo padaryti panaudojant fizinį smurtą prieš nukentėjusiuosius, dėl ko buvo sutrikdyta jų sveikata. Sveikatos sutrikdymo mastas taip pat nėra labai skirtingas (vienai nukentėjusiajai – nesunkus, kitai – sunkus sveikatos sutrikdymas).

335.3.

34Apelianto nuomone, teismui nepagrįstai pripažinus A. R. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiosios elgesys, ir, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, A. R. buvo paskirta per švelni bausmė.

356.

36Nukentėjusiosios A. R. ir L. K. bei nuteistojo A. R. gynėjas parašė atsiliepimus į prokuroro apeliacinį skundą ir prašo prokuroro apeliacinį skundą atmesti, o nuteitojo ir jo gynėjo skundą patenkinti, neskirti A. R. bausmės, susijusios su realiu laisvės atėmimu.

37Teismo posėdyje prokurorė prašė prokuroro apeliacinį skundą patenkinti, o nuteistojo A. R. ir jo gynėjo skundus atmesti. Nuteistasis A. R. ir gynėjas prašė jų apeliacinius skundus patenkinti, o prokuroro skundą atmesti.

38IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

397.

40Prokuroro skundas tenkintinas iš dalies, o nuteistojo A. R. ir jo gynėjo skundai atmestini.

418.

42Apeliantai neskundžia pirmosios instancijos teismo nustatytų nusikaltimų padarymo aplinkybių ir A. R. nusikalstamų veiksmų teisinio vertinimo. Pirmosios instancijos teismas ištyrė visus byloje esančius įrodymus nepažeisdamas BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio reikalavimų ir jais remdamasis nustatė nusikaltimų padarymo aplinkybes, A. R. nusikalstamus veiksmus teisingai kvalifikavo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnį, BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija bylą apeliacine tvarka nagrinėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, todėl plačiau šiais klausimais nepasisako.

43Dėl BK 59 straipsnyje 1 dalies 6 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės

449.

45BK 59 straipsnyje 1 dalies 6 punktas numato, kad yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jei veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiosios elgesys. Prokuroro skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nustatyti šią A. R. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, yra pagrįstas.

4610.

47Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, teismas, pripažindamas šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nenurodė, kurios iš nukentėjusiųjų veiksmai inkriminuotų įvykių metu buvo rizikingi ar provokuojantys. BK 59 straipsnyje 1 dalies 6 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra apibūdinanti objektyvias nusikalstamos veikos padarymo prielaidas. Ši aplinkybė apibūdina psichinį santykį subjekto bei jo daromos veikos ir jos padarinių santykį. Tokiais atvejais paprastai nebūna nei savanaudiškų, nei kitokių žemų paskatų (keršto, pavydo ir kt.), o kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Taigi, norint nustatyti šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę, būtina pateikti konkretaus nukentėjusiojo elgesio vertinimą, nustatant jo poveikį nuteistojo nusikalstamų veiksmų padarymui. To pirmosios instancijos teismas nepadarė.

4811.

49Provokuojančiu nukentėjusiojo elgesiu gali būti pripažįstamas nukentėjusiojo sąmoningas kaltininko skatinimas pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokie nukentėjusiojo veiksmai gali pasireikšti įžeidimu, smurtu arba kitokiais tyčiniais veiksmais , nukreiptais į patį kaltininką ar į jam artimus žmones. Rizikingu teismų praktikoje laikomas toks nukentėjusiojo elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį arba nenumato rizikos, nors, gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį.

5012.

51Nuteistasis A. R. parodė, kad jis įvykio vietoje prie kavinės pamatė savo žmoną, kurią, jo manymu, buvo apkabinęs kitas vyras, kurį jis puolė dėl pavydo. Tiek nuteistojo, tiek nukentėjusiosios L. K. parodymai tvirtina, kad įvykio metu jie vienas kito nepažinojo. A. R. priėjo lauke prie kavinės buvusių asmenų ir spyrė M. Š. į galvos sritį. A. Š. suėmė pastarąjį per juosmenį, siekdamas jį sulaikyti nuo smurtinių veiksmų. Tada nuteistasis atsisuko į nukentėjusiąją L. K. ir, būdamas atsisukęs į ją veidu, abiem rankom nukentėjusiąją tyčia stipriai stūmė, nors ji su nuteistuoju nebendravo, neatliko jokių rizikingų ar provokuojančių veiksmų. L. K. dėl jo tyčinių veiksmų krito ant grindinio ir patyrė apygardos teismo nuosprendžiu nustatytą apysunkį kūno sužalojimą. Kai sužalojo L. K., A. R. nesidomėjo jos sveikata, o toliau aktyviai smurtavo kitų įvykio vietoje buvusių asmenų atžvilgiu. Po to jis paėmė iš ten buvusios savo sutuoktinės rankinę ir iš įvykio vietos pasišalino. Tai neabejotinai patvirtina pirmos instancijos teisme ištirtas įvykio vietos vaizdo įrašas (t. 3, b. l. 17–43). Taigi nustatytos aplinkybės rodo, kad L. K. smurtauti neprovokavo ir neskatino, o priešingai – kartu su A. Š. norėjo sulaikyti A. R. nuo nusikalstamų veiksmų padarymo. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo išvadai, kad nukentėjusioji L. K. elgėsi rizikingai ar provokuojančiai BK 59 straipsnyje 1 dalies 6 punkto prasme.

5213.

53Bylos duomenys (nuteistojo, nukentėjusiosios A. R. parodymai ir kt. įrodymai) tvirtina, kad nuteistojo žmona nukentėjusioji A. R. piktnaudžiaudavo alkoholiu ir dėl to keldavo nuteistojo nepasitenkinimą. Įvykio vakare, nuteistajam užmigus, ji išėjo į kavinę ir ten vartojo alkoholinius gėrimus. Nors nukentėjusiosios toks elgesys neatitiko geros motinos ir žmonos elgesio modelio kriterijų, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudarė pagrindo pirmosios instancijos teismui spręsti, kad nukentėjusioji provokavo nuteistąjį nusikalsti. Kaip jau minėta, nuteistasis A. R. įvykio vakarą sumušęs prie kavinės kitus su jo žmona buvusius asmenis, iš įvykio vietos išėjo ir patykojęs, kol namo eis jo žmona, kitoje, nuošalioje vietoje iš pasalų ją užpuolė ir smūgiavo nukentėjusiajai rankomis ir kojomis, kol lūžo šonkaulis, plyšo kepenys ties dešiniąja skiltimi ir išsiliejo kraujas į pilvaplėvės ertmę, o paskui ją tamsiu paros metu įvykio vietoje paliko. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo išvadai, kad nukentėjusioji, eidama namo elgėsi rizikingai, o užpulta iš pasalų provokavo nuteistąjį nusikalsti.

5414.

55Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas, kad yra nuteistojo A. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnyje 1 dalies 6 punkte, netinkamai taikė šį baudžiamojo kodekso bendrosios dalies įstatymą, todėl apygardos teismo nuosprendis keistinas, o ši aplinkybė iš pirmos instancijos teismo nuosprendžio šalintina (BPK 328 straipsnio 1 punktas). Dėl paskirtos bausmės

5615.

57Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas ir teisingas bausmes. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra vienas iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes. Tik visų paminėtų aplinkybių įvertinimas leidžia parinkti bausmę, atitinkančią BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį.

5816.

59Skirdamas bausmes už nusikaltimus, kvalifikuotus pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, BK 284 straipsnį, BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą, apygardos teismas įvertino atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi, savo noru atlygino padarytą žalą, jo nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiosios elgesys. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Pirmosios instancijos teismas įvertino padarytų nusikaltimų pavojingumo visuomenei laipsnį ir nuteistojo asmenybę. A. R. dirba, nusikaltimų padarymo metu išlaikė šeimą, neteistas, nebaustas administracine tvarka, nukentėjusiosios jam atleido. Teismas atsižvelgė, kad nukentėjusioji L. K. ir nuteistasis susitaikė, A. R. jos atsiprašė, atlygino turtinę ir neturtinę žalą. Atsižvelgęs į šias aplinkybes teismas skyrė nuteistajam bausmes, artimas baudžiamųjų įstatymų sankcijose numatytam bausmės minimumui. Nors, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, viena iš pirmosios instancijos teismo nustatytų nuteistojo A. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių – jo nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiosios elgesys – nepasitvirtino, tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad, vertinant visas pirmiau aptartas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes ir nukentėjusiosios A. R. atsiliepime į skundą nurodytas aplinkybę, kad dėl jai padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo ilgalaikės sunkios pasekmės neatsirado, griežtinti ar švelninti nuteistajam paskirtas bausmes nėra pagrindo, nes jos atitinka bausmei keliamą paskirtį (BK 41 straipsnis), nusikaltimų sunkumo laipsnį, jų padarymo aplinkybes, individualizuotos vertinant nuteistojo asmenybę, jo veiksmus ir atsiradusias pasekmes. Nuteistojo A. R. gynėjas savo apeliaciniame skunde prašo sumažinti nuteistajam paskirtą trejų metų laisvės atėmimo bausmę už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, nes jis praras socialinius ryšius su savo vaikais, negalės jais materialiai pasirūpinti. Teisėjų kolegija atkreipia nuteistojo ir jo gynėjo dėmesį į tai, kad nusikaltimo padarymo metu skunde nurodytos aplinkybės egzistavo, tačiau jos nesutrukdė A. R. nusikalstamai veikti. Jis veikė suplanuotai, nukentėjusiąją užpuolė iš pasalų, ją paliko įvykio vietoje sužalotą nakties metu. Tai rodo jo veiksmų įvykio metu didesnį pavojingumo laipsnį. Be to, BK 135 straipsnio 2 dalies sankcija numato laisvės atėmimo bausmę nuo dviejų iki dvylikos metų, taigi nuteistajam už šio nusikaltimo padarymą pirmosios instancijos teismas paskyrė bausmę, artimą minimaliai šios bausmės ribai. Taigi dar kartą vertinant visas aptartas aplinkybes, nėra pagrindo manymui, kad apygardos teismo nuteistajam paskirtoji bausmė yra per griežta.

60Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo

6117.

62Nuteistojo gynėjo manymu, įvertinus tai, kad A. R. yra jauno amžiaus, dirba, kaltu pilnai prisipažino, dėl savo elgesio labai gailisi ir vertina jį kritiškai, jam galėtų būti taikoma BK 54 straipsnio 3 dalis ir skiriamos bausmės švelnesnės, negu baudžiamųjų įstatymų, numatančių atsakomybę už jo padarytus nusikaltimus, sankcijose numatyta žemiausioji riba. Šie gynėjo argumentai nepagrįsti.

6318.

64Teismas, tik nustatęs, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui, turi teisę paskirti švelnesnę nei įstatymo sankcijoje nustatyta bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos taikomos tuo atveju, jeigu nustatomos išimtinės aplinkybės, dėl kurių straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys bylose Nr. 2K-293-697/2015, 2K-54-648/2016 ir kt.). BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-382/2012, 2K-348/2013). BK 54 straipsnio 3 daliai taikyti labai svarbi yra kaltininko asmenybė, kurios vertinimas gali suponuoti išvadą, kad net minimalios įstatymo sankcijoje nurodytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas; vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka kaltininko nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-348/2013, 2K-24-689/2019).

6519.

66Įvertinusi byloje surinktus įrodymus ir nustatytas faktines bylos aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nuteistajam taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnes bausmes, negu numato minėtų baudžiamųjų įstatymų sankcija. Gynėjo nurodytas aplinkybes, kad A. R. yra jauno amžiaus, dirba, kaltu pilnai prisipažino, dėl savo elgesio labai gailisi ir vertina jį kritiškai, apygardos teismas nuosprendyje įvertino nuteistajam paskirdamas bausmes, todėl dar kartą jas vertinti apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo. Nors A. R. teisiamas pirmą kartą, tačiau bylos duomenys tvirtina, jog jis smurtavo ne pirmą kartą. Nuteistojo nusikalstamų veiksmų pobūdis ir pirmiau aptartos jų padarymo aplinkybės tvirtina didesnį veiksmų pavojingumą. Nors jis su nukentėjusiomis po įvykio susitaikė, atlygino žalą, tačiau šios aplinkybės netvirtina, kad jo asmenybė pasidarė mažiau pavojinga, nes ir anksčiau nukentėjusioji A. R. jam atleisdavo už smurtavimą jos atžvilgiu, tačiau nuteistasis išvadų nepadarė, jo smurtiniai veiksmai darėsi pavojingesni. Taigi aptartų visų bylos aplinkybių vertinimas šiuo atveju nesuponuoja išvados, kad įstatymo sankcijoje nurodytos, artimos minimaliai laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už byloje nustatytomis aplinkybėmis padarytus nusikaltimus yra neteisingas. Taigi pirmosios instancijos teismas, netaikydamas A. R. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, šio įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Dėl BK 63 straipsnio 5 dalies taikymo

6720.

68Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalimi, teismai bausmių apėmimą taiko, kai yra idealioji nusikalstamų veikų sutaptis (1 punktas), kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius (2 punktas) arba kai už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimties metų laisvės atėmimo bausmė arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos (3 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-1-1073/2018).

6921.

70Prokuroras tvirtina, kad nuteistojo A. R. padaryti nusikaltimai, numatyti BK 135 straipsnio 2 dalyje 3 punkte ir BK 138 straipsnio 2 dalyje 8 punkte, labai nesiskiria pagal savo pavojingumą, todėl pirmosios instancijos teismas, bendrindamas už juos paskirtas bausmes, turėjo vadovautis ne BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, o šio straipsnio 4 dalimi ir taikyti ne bausmių apėmimą, o jų dalinį sudėjimą. Šis skundo argumentas yra nepagrįstas.

7122.

72Pagal teismų praktiką, vertindamas konkretaus nusikaltimo pavojingumo pobūdį, teismas atsižvelgia į įstatymo ginamas vertybes, žalingų pasekmių turinį, kaltės formą, vertindamas konkretaus nusikaltimo pavojingumo laipsnį – į kėsinimosi dalyko vertingumą, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą, panaudotus įrankius ar priemones, padarytos žalos dydį ir mastą, bendrininkavimo formą, nusikaltimo tikslus ir motyvus. Konkretaus nusikaltimo pavojingumo pobūdis ir laipsnis gali lemti, kad nusikaltimai, priskiriami gretimoms kategorijoms pagal BK 11 straipsnį, labai skiriasi pagal pavojingumą, arba atvirkščiai – nors priskiriami skirtingoms kategorijoms, tačiau pagal pavojingumą gali nesiskirti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-570/2012).

7323.

74Nuteistojo A. R. padarytas nusikaltimas, numatytas BK 135 straipsnio 2 dalyje 3 punkte, yra labai sunkus, o BK 138 straipsnio 2 dalyje 8 punkte numatytas nusikaltimas priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis). Taigi jie pagal kategorijas labai skiriasi. Nors šių nusikaltimų objektas yra tas pats, abu nusikaltimai yra smurtiniai, tačiau, vertinant jų padarymo būdą, nuteistojo nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir dėl jų kilusias pasekmes, nėra pagrindo spręsti, kad nuteistojo nusikalstami veiksmai pagal savo pavojingumą labai nesiskiria. L. K. nuteistasis vieną kartą tyčia pastūmė, nuo ko krisdama ant grindinio pastaroji susilaužė koją ir tokiu būdu patyrė apysunkį kūno sužalojimą. Nukentėjusiajai A. R. nuteistasis smūgiavo kelis kartus rankomis ir kojomis į ne tik sveikatai, bet ir gyvybei svarbius organus, ir dėl to nukentėjusiajai plyšo kepenys, lūžo šonkaulis, išsiliejo kraujas į pilvaplėvės ertmę. Taigi jai nuteistasis sunkiai sutrikdė sveikatą. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo nusikalstamų veiksmų pobūdis, pavojingumo laipsnis saugomam objektui tik patvirtina, kad šie nusikaltimai pagal savo pavojingumo laipsnį ir kategoriją labai skiriasi. Apygardos teismas, bendrindamas už šiuos nusikaltimus paskirtas bausmes BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto pagrindu, šio baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Taigi nėra pagrindo spręsti, kad apygardos teismo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė yra neteisinga.

75Dėl BK 38 straipsnio taikymo

7624.

77Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, kad nėra BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytos sąlygos – pagrindo manyti, kad nuteistasis nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl nepagrįstai sprendė, kad nėra įstatyminių sąlygų atleisti A. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnį.

7825.

79Pagal BK 38 straipsnio nuostatas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tik esant visoms BK 38 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytoms būtinoms sąlygoms, t. y. jeigu jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, susitaikė su nukentėjusiuoju arba valstybės institucijos atstovu ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas nuosprendyje turi ne tik konstatuoti, bet ir įrodymais pagrįsti visų BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų buvimą ir, tik esant visoms šioms sąlygoms, apsvarstyti galimybę taikyti kaltininkui šią baudžiamojo įstatymo nuostatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-582/2011, 2K-589/2011, 2K-536/2012).

8026.

81Teismų praktikoje konstatuota, kad teismo išvada dėl BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytos sąlygos buvimo yra visų reikšmingų tuo klausimu bylos aplinkybių vertinimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-120/2007, 2K-589/2011). Nustatydamas, ar yra pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį bei įvertinti kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes: jo ankstesnius teisės pažeidimus, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-606/2006).

8227.

83Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą ir nusprendęs A. R. netaikyti BK 38 straipsnio, baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė. Teismo sprendimas netaikyti BK 38 straipsnio neprieštarauja įstatyme įtvirtintai teismų diskrecijos apimčiai ir yra argumentuotas. Iš bylos matyti, kad nuteistasis padarė viešosios tvarkos pažeidimą, apysunkį sveikatos sutrikdymą iš chuliganiškų paskatų ir savo šeimos nario sunkų sveikatos sutrikdymą.

8428.

85Jis šiuos nusikaltimus padarė būdamas neteistas, tačiau bylos duomenys tvirtina (t. 3, b. l. 160–178), kad ir anksčiau buvo smurtavęs savo žmonos atžvilgiu, o šiuo nuosprendžių taip pat nuteistas už smurtinių nusikaltimų padarymą, iš kurių vienas priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis). Jo nusikalstami veiksmai sunkėja. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nenustatyta būtinoji BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta sąlyga (yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų). Nepaisant to, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, susitaikė su nukentėjusiosiomis ir atlygino žalą, įkalinimo įstaigos administracijos charakterizuojamas gerai, visos apygardos teismo aptartos, reikšmingos šio klausimo sprendimui aplinkybės nepatvirtina galimybės atleisti A. R. nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytus nusikalstamus veiksmus. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes nėra pagrindo, taikant BK 38 straipsnį, A. R. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnyje, šio įstatymo taikymo nuostatų nepažeidė.

8629.

87Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad jis nenorėjo sužaloti nukentėjusiųjų, smūgiavo, nes buvo šokiruotas dėl savo žmonos elgesio ir tai jam sukėlė didelį susijaudinimą, kuris nulėmė jo nusikalstamus veiksmus. Taigi jis L. K. ir A. R. atžvilgiu smurtą panaudojo netyčia. Šie apelianto argumentai nepagrįsti, prieštarauja pirmosios instancijos teismo nustatytoms aplinkybėms ir byloje esantiems bylos duomenims.

8830.

89Pagal BK 28 straipsnį, staigus didelis susijaudinimas tai yra fiziologinė afekto būsena, kai emocinis stresas stabdo intelektualinę veiklą, smarkiai susilpnėja asmens gebėjimas suvokti, kontroliuoti savo veiksmus, tvardytis, žmogus tampa ribotai pakaltinamu. Staigų didelį susijaudinimą turi sukelti neteisėtas arba itin įžeidžiantis nukentėjusiojo poelgis – kėsinimasis į kaltininko gyvybę ar sveikatą, šantažas, įžeidimas. Didelis susijaudinimas yra staigi, momentinė kaltininko fiziologinė būsena, kuri nulemia kaltininko nusikalstamus veiksmus.

9031.

91Teisėjų kolegijos vertinimu, konkrečiu atveju tokių aplinkybių objektyvūs bylos duomenys nepatvirtina. Kaip matyti iš nuteistojo A. R. ir nukentėjusiosios A. R. parodymų, jų tarpusavio santykiai nebuvo geri. Nukentėjusioji vartodavo alkoholį, abu sutuoktiniai dažnai konfliktuodavo, nukentėjusioji kartais išeidavo iš namų, vartodavo alkoholinius gėrimus. Tokius jų parodymus patvirtina ir byloje esantys rašytiniai dokumentai (t. 3, b. l. 160–76). Visi šie duomenys paneigia nuteistojo nurodytą aplinkybę, kad nukentėjusiosios A. R. išėjimas iš namų, alkoholio vartojimas su kitais asmenimis nuteistajam A. R. buvo kokia nors neeilinė, neįprasta situacija, galėjusi sujaudinti nuteistąjį taip, kad šis negebėtų suvokti, kontroliuoti savo veiksmų ar tvardytis. Kaip jau buvo minėta, nukentėjusiosios L. K. ir A. R. nusikaltimų įvykių metu nepadarė tokių neteisėtų veiksmų, kurie būtų galėję iššaukti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatytus nuteistojo nusikalstamus veiksmus. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog nuteistasis inkriminuotų įvykių metu veikė ne dėl didelio susijaudinimo, o iš pykčio dėl asmeninių eilinių nesutarimų su nukentėjusią, juos perkeldamas į viešąją vietą, demonstruodamas nepagarbą kitiems asmenims, kurių atžvilgiu be jokios priežasties naudojo smurtinius tyčinius veiksmus.

92Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu

Nutarė

93Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 7 d. nuosprendį pakeisti:

94pašalinti iš nuosprendžio nuteistojo A. R. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiosios elgesys (Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 59 straipsnis 1 dalis 6 punktas).

95Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

96Nuteistojo A. R. ir jo gynėjo advokato Mindaugo Kepenio apeliacinį skundą atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1,2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos... 4. A. R. pagal BK 284 straipsnį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti... 5. Į bausmės laiką įskaitytas jo sulaikymo laikas nuo 2019 m. lapkričio 28 d.... 6. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinys dėl žalos atmestas.... 7. Teisėjų kolegija... 8. I.... 9. Bylos esmė... 10. 1.... 11. A. R. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2019 m. spalio 26 d., apie... 12. 2.... 13. Be to, A. R. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2019 m. spalio 26 d.,... 14. II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai ir proceso dalyvių... 15. 3.... 16. Nuteistasis A. R. apeliaciniame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2020... 17. 3.1.... 18. Apeliantas skunde tvirtina, kad teismo išvada, jog jis užpuolė A. R. tyčia,... 19. 4.... 20. Nuteistojo A. R. gynėjas advokatas Mindaugas Kepenis prašo Klaipėdos... 21. 4.1.... 22. Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai nuteistojo neatleido nuo... 23. 4.2.... 24. Apeliantas, skunde aptaręs BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, šiuo klausimu... 25. 4.3.... 26. Nuteistasis augina du mažamečius vaikus, yra vienintelis šeimos maitintojas,... 27. 5.... 28. Klaipėdos apygardos prokuratūros skyriaus prokuroras prašo Klaipėdos... 29. 5.1.... 30. Prokuroras tvirtina, kad teismas nepagrįstai A. R. atsakomybę lengvinančia... 31. 5.2.... 32. Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai nuteistajam... 33. 5.3.... 34. Apelianto nuomone, teismui nepagrįstai pripažinus A. R. atsakomybę... 35. 6.... 36. Nukentėjusiosios A. R. ir L. K. bei nuteistojo A. R. gynėjas parašė... 37. Teismo posėdyje prokurorė prašė prokuroro apeliacinį skundą patenkinti, o... 38. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 39. 7.... 40. Prokuroro skundas tenkintinas iš dalies, o nuteistojo A. R. ir jo gynėjo... 41. 8.... 42. Apeliantai neskundžia pirmosios instancijos teismo nustatytų nusikaltimų... 43. Dėl BK 59 straipsnyje 1 dalies 6 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios... 44. 9.... 45. BK 59 straipsnyje 1 dalies 6 punktas numato, kad yra atsakomybę lengvinanti... 46. 10.... 47. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, teismas,... 48. 11.... 49. Provokuojančiu nukentėjusiojo elgesiu gali būti pripažįstamas... 50. 12.... 51. Nuteistasis A. R. parodė, kad jis įvykio vietoje prie kavinės pamatė savo... 52. 13.... 53. Bylos duomenys (nuteistojo, nukentėjusiosios A. R. parodymai ir kt. įrodymai)... 54. 14.... 55. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 56. 15.... 57. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai... 58. 16.... 59. Skirdamas bausmes už nusikaltimus, kvalifikuotus pagal BK 138 straipsnio 2... 60. Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo... 61. 17.... 62. Nuteistojo gynėjo manymu, įvertinus tai, kad A. R. yra jauno amžiaus, dirba,... 63. 18.... 64. Teismas, tik nustatęs, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas... 65. 19.... 66. Įvertinusi byloje surinktus įrodymus ir nustatytas faktines bylos aplinkybes,... 67. 20.... 68. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalimi, teismai bausmių apėmimą taiko, kai... 69. 21.... 70. Prokuroras tvirtina, kad nuteistojo A. R. padaryti nusikaltimai, numatyti BK... 71. 22.... 72. Pagal teismų praktiką, vertindamas konkretaus nusikaltimo pavojingumo... 73. 23.... 74. Nuteistojo A. R. padarytas nusikaltimas, numatytas BK 135 straipsnio 2 dalyje 3... 75. Dėl BK 38 straipsnio taikymo... 76. 24.... 77. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas teigia, kad pirmosios instancijos... 78. 25.... 79. Pagal BK 38 straipsnio nuostatas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą,... 80. 26.... 81. Teismų praktikoje konstatuota, kad teismo išvada dėl BK 38 straipsnio 1... 82. 27.... 83. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą ir nusprendęs A. R.... 84. 28.... 85. Jis šiuos nusikaltimus padarė būdamas neteistas, tačiau bylos duomenys... 86. 29.... 87. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad jis nenorėjo sužaloti... 88. 30.... 89. Pagal BK 28 straipsnį, staigus didelis susijaudinimas tai yra fiziologinė... 90. 31.... 91. Teisėjų kolegijos vertinimu, konkrečiu atveju tokių aplinkybių objektyvūs... 92. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 93. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 7 d. nuosprendį pakeisti:... 94. pašalinti iš nuosprendžio nuteistojo A. R. atsakomybę lengvinančią... 95. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.... 96. Nuteistojo A. R. ir jo gynėjo advokato Mindaugo Kepenio apeliacinį skundą...