Byla e2A-934-381/2018
Dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „EKONOMINĖS KONSULTACIJOS IR TYRIMAI“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Kačinskienės ir Viginto Višinskio,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 15 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-3408-340/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ERNST & YOUNG BALTIC“ ieškinį atsakovui Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centrui dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „EKONOMINĖS KONSULTACIJOS IR TYRIMAI“.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „ERNST & YOUNG BALTIC“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centrui (toliau – Centras), prašydama panaikinti atsakovo 2018 m. vasario 6 d. sprendimus „Dėl pasiūlymo atmetimo“ ir „Dėl laimėtojo nustatymo ir pirkimo sutarties pasirašymo“ bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškovė nurodė, kad atsakovas 2017 m. birželio 28 d. paskelbė atviro konkurso būdu atliekamą pirkimą „Rekomendacijų dėl profesinių standartų rengimo, vertinimo, įteisinimo, diegimo ir atnaujinimo procesų tobulinimo rengimo paslaugų pirkimas“, viešojo pirkimo Nr. 189769, (toliau –Pirkimas), kurio objektas – rekomendacijų dėl profesinių standartų rengimo, vertinimo, įteisinimo, diegimo ir atnaujinimo tobulinimo rengimo paslaugos. Pagal Pirkimo sąlygų 13.4 punktą tiekėjų pasiūlymai Pirkime vertinami vadovaujantis ekonominio naudingumo kriterijais, numatytais Pirkimo sąlygose. Pirkime pasiūlymus pateikė tik 2 dalyviai – ieškovė, kurios pasiūlymo kaina ( - ) Eur, ir trečiasis asmuo UAB „EKONOMINĖS KONSULTACIJOS IR TYRIMAI“, kurio pasiūlymo kaina – ( - ) Eur. Pagal Pirkimo sąlygas ieškovės pasiūlymas buvo ekonomiškai naudingiausias, nes jo ekonominis naudingumas įvertintas ( - ) balo, o trečiojo asmens ekonominis naudingumas – ( - ) balo.
  3. Ieškovė paaiškino, kad atsakovas 2017 m. gruodžio 15 d. rašte nurodė, jog ieškovės pasiūlymo kaina yra neįprastai maža, ir todėl paprašė pateikti neįprastai mažos kainos pagrindimą, atsakant į 13 rašte suformuluotų klausimų. Ieškovė 2017 m. gruodžio 20 d. pateikė atsakymus į visus atsakovo pateiktus klausimus ir pateikė išsamų pasiūlyme nurodomos kainos pagrindimą, pateikė detalų pasiūlymo kainos išskaidymą ir nurodė konkrečius pasitelkiamų specialistų efektyvios darbo valandos įkainius, kurie taikytini apskaičiuojant teikiamo pasiūlymo kainą. Atsakovas, įvertinęs šią informaciją, 2017 m. gruodžio 22 d. raštu paprašė ieškovės patikslinti informaciją ir nurodė papildomus klausimus. Ieškovė 2018 m. sausio 4 d. pateikė paaiškinimą, kuriame išsamiai atsakė į Centro klausimus ir, be kita ko, pateikė dokumentus, pagrindžiančius pasiūlymo kainos pagrįstumą, t. y. pasiūlymą, ekspertų gyvenimo aprašymus bei tinkamą panašių projektų įgyvendinimą patvirtinančius dokumentus. Atsakovas 2018 m. sausio 9 d. vėl kreipėsi į ieškovę su prašymu patikslinti informaciją, prašydamas pateikti: 1) ne tik vidutinį, bet ir kiekvieno atskirai pasitelkiamo eksperto (įskaitant ir subtiekėjų) darbo užmokesčio apskaičiavimą, išskiriant nurodytas jo apskaičiavimo dalis; 2) preliminarius skaičiavimus, kiek kiekvienas ieškovės siūlomas specialistas (įskaitant ir subtiekėjus) skirs laiko Pirkimo sutarties vykdymui, ir įrodymus, kad kiekvienas specialistas galės skirti apskaičiuotą kiekį valandų, atsižvelgiant į tai, kad darbuotojai vykdys kitus projektus ir užduotis; 3) įrodymus, kad 2018 m. sausio 4 d. ieškovės rašto 7.1 punkte nurodyta turima techninė įranga tiekėjai priklauso nuosavybės teise. Ieškovė 2018 m. sausio 12 d. raštu pagrįstai atsisakė pateikti duomenis apie tai, kiek kiekvienas ieškovės specialistas skirs darbo valandų Pirkimo sutarčiai įgyvendinti, duomenis apie individualų kiekvieno ieškovės darbuotojo, kuris prisidės prie Pirkimo sutarties įgyvendinimo, darbo užmokestį bei ieškovės turimos įrangos nuosavybės dokumentus.
  4. Ieškovė laikėsi pozicijos, kad ji, atsakydama į atsakovo klausimus ir grįsdama savo pasiūlymo kainą, įrodė, jog savo darbuotojams (specialistams), kurie prisidės prie Pirkimo sutarties įgyvendinimo, moka darbo užmokestį, kuris yra didesnis už Lietuvoje nustatytą minimalų darbo užmokestį. Ieškovė taip pat pateikė išsamius argumentus, kad duomenis apie tai, kiek kiekvienas ieškovės darbuotojas (specialistas) skirs darbo valandų Pirkimo sutarčiai įgyvendinti, yra kvalifikacijos vertinimo, o ne neįprastai mažos kainos pagrindimo klausimas (tai vertindamas perkančioji organizacija grįžo į ankstesnę pasiūlymo vertinimo stadiją). Kadangi Pirkimo sąlygose nebuvo nustatytas minimalus / maksimalus darbo valandų skaičius, kuris turi būti skirtas atskirai užduočiai įgyvendinti, atsakovas apskritai neturi teisės vertinti numatomo skirti darbo valandų skaičiaus, tuo labiau tai nesuteikia teisės atsakovui atmesti ekonomiškai naudingiausią ieškovės pasiūlymą. Be to, atsakovo reikalavimas pateikti visos ieškovės naudojamos techninės įrangos nuosavybės dokumentus laikytinas neproporcingu, neprotingu bei neadekvačiu, net neaišku, kaip šimtai techninės įrangos nuosavybę patvirtinančių dokumentų leis nustatyti, ar ieškovės pasiūlymo kaina yra pagrįsta.
  5. Ieškovė atkreipė dėmesį, kad atsakovas iš viso pateikė ieškovei net 30 klausimų, kurių dalis net nebuvo susijusi su Pirkimo objektu ar neįprastai mažos kainos pagrindimu (pateikti įrodymus, kad vykdant Pirkimo sutartį bus laikomasi aplinkos apsaugos reikalavimų, arba pateikti gaunamų nuolaidų apskaičiavimo detalizavimą ir pagrindimą), atsakovo akivaizdžiai pertekliniai ir neproporcingi prašymai dėl duomenų pateikimo kelia pagrįstas abejones dėl to, jog atsakovas tik imitavo siekį išsiaiškinti, ar ieškovės pasiūlymo kaina yra pagrįsta.
  6. Galiausiai ginčijamais sprendimais ieškovės pasiūlymas buvo nepagrįstai atmestas ir Pirkimo laimėtoju pripažintas trečiasis asmuo, kurio pasiūlymo kaina net ( - ) Eur (48,35 proc.) didesnė už ieškovės. Ieškovės teigimu, jos pasiūlymas nebuvo atmestas dėl to, kad ieškovės neįprastai maža pasiūlymo kaina būtų nepagrįsta, t. y. Centras nepadarė išvados, jog ieškovė nebus pajėgi įvykdyti Pirkimo sutarties už pasiūlymo kainą, atsakovas ieškovės pasiūlymą atmetė vien dėl to, kad ieškovė nepateikė dalies prašomų duomenų, kurie visiškai nesusiję su ieškovės pasiūlymo kainos pagrįstumo vertinimu. Ieškovės atsakovui pateikti duomenys yra pakankami pagrįsti pasiūlytą kainą ir ieškovės pasirengimą tinkamai įvykdyti Pirkimo sutartį (tai patvirtina ir pateikta ekspertinė išvada dėl ieškovės pateikto pasiūlymo kainos pagrįstumo), o atsakovo papildomų duomenų reikalavimas laikytinas neteisėtu ir neatitinkančiu neįprastai mažos kainos pagrindimo procedūros tikslų. Nei Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – VPT) 2018 m. sausio 23 d. raštas, nei Europos socialinio fondo agentūros (toliau – ESFA) 2018 m. sausio 31 d. raštas nepatvirtina atsakovo sprendimo atmesti ieškovės pasiūlymą teisėtumo.
  7. Atsakovas Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centras procesiniuose dokumentuose prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  8. Atsakovas nurodė, kad jis, nustatęs, jog ieškovės pasiūlyta kaina yra neįprastai maža (dėl to ginčo byloje nėra), kreipėsi į ieškovę, prašydamas pagrįsti neįprastai mažą kainą, o vėliau dar du kartus prašė patikslinti neįprastai mažos kainos pagrindimą, tačiau ieškovė atsisakė teikti dalį prašomos informacijos. Atsakovas, siekdamas visapusiškai įvertinti ieškovės teiginius ir atsižvelgęs į tai, kad Pirkimas yra finansuojamas Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšomis, 2018 m. sausio mėnesį kreipėsi į VPT ir į ESFA su prašymais paaiškinti nagrinėjamu atveju aktualius aspektus ir po to, kai gavo iš jų atsakymus, jog ieškovė privalo pateikti perkančiosios organizacijos pagrįstai prašomus dokumentus, o jeigu jų nepateikė, turi būti šalinama iš Pirkimo procedūrų, priėmė ginčijamus sprendimus.
  9. Atsakovo teigimu, kadangi Pirkimo objektas yra intelektinio pobūdžio paslaugos, didžiąją dalį pasiūlymo kainos sudaro specialistams mokamas atlygis už jų atliktą darbą. Todėl atsakovas, siekdamas įsitikinti pasiūlymo kainos realumu ir pagrįstumu, daugiausia dėmesio privalėjo skirti būtent įvertinimui, ar nurodyta esminė pasiūlymo kainos sudedamoji dalis apskaičiuota tinkamai. Dėl to ieškovės ir buvo prašoma pateikti ne tik kiekvieno atskirai pasitelkiamo eksperto (įskaitant ir subtiekėjų) darbo užmokesčio apskaičiavimą, bet ir preliminarius skaičiavimus, kiek kiekvienas siūlomas ekspertas (įskaitant ir subtiekėjus) skirs laiko Pirkimo sutarčiai vykdyti. Šie aspektai privalo būti vertinami ne atsietai vienas nuo kito, bet bendrai (sistemiškai), nes tik turint informacijos apie juos abu, įmanoma realiai įsitikinti kainos pagrįstumu ir tuo, ar Pirkimo sutartis bus įvykdyta tinkamai. Ieškovės teiginiai, kad šis vertinimas yra nukreiptas ne į neįprastai mažos kainos pagrindimą, bet į kvalifikacijos vertinimą, yra visiškai nepagrįsti, nes atsakovas šiuo atveju pasiūlytų ekspertų kvalifikaciją laiko tinkama, tačiau vertino tiekėjo pajėgumą sėkmingai įvykdyti Pirkimo sutartį už pasiūlyme nurodytą kainą.
  10. Atsakovas laikėsi pozicijos, kad kadangi sutartį vykdys skirtingos kompetencijos ekspertai, kuriems atitinkamai bus mokamas nevienodas atlyginimas, nesant informacijos apie skirtingiems ekspertams skiriamą darbo laiką ir nežinant jiems mokamo atlyginimo, nėra jokių galimybių įsitikinti kainos pagrįstumu. Vien vidutinio darbo užmokesčio, efektyvios darbo valandos įkainio ir bendrai skiriamų valandų nurodymas nėra pakankamas, nes jeigu būtų nustatyta, kad didelį atlyginimą gaunančiam ekspertui skiriamas didelis valandų skaičius, pasiūlyme nurodyta kaina nepadengtų visų ieškovės kaštų. Pati ieškovė nurodė, kad sutarčiai vykdyti pasitelkiami darbuotojai yra arba aukščiausio lygio vadovai, arba aukštą poziciją užimantys vadovaujantys darbuotojai, gaunantys didesnius atlyginimus nei kiti darbuotojai. Tai tik pagrindžia, kad atsakovo prašymas pateikti informaciją apie kiekvieno konkretaus siūlomo specialisto darbo užmokestį ir jam skiriamas valandas yra pagrįstas, kadangi juo siekiama teisėto tikslo – realiai įsitikinti kainos pagrįstumu.
  11. Ieškovės pateikti duomenys leidžia daryti tik tokią išvadą, kad darbuotojams mokamas vidutinis darbo užmokestis yra didesnis nei Lietuvos Respublikoje nustatytas minimalus darbo užmokestis, tačiau šių duomenų nepakanka tam, jog perkančioji organizacija galėtų įvertinti, ar kiekvienam specialistui planuojamas mokėti darbo užmokestis yra didesnis nei nustatytas minimalus darbo užmokestis. Be to, ieškovė nepagrįstai susiaurina prašymo pateikti kiekvieno specialisto darbo užmokestį apimtį, kadangi ieškinyje faktiškai aptaria tik vieną šio prašymo aspektą, t. y. tai, kad įmonė laikosi darbo ir socialinės apsaugos teisės įpareigojimų ir kiekvienam darbuotojui moka ne mažesnį nei minimalų darbo užmokestį, nors atsakovas aptariamų duomenų prašė ne tik šiuo tikslu, bet ir tam, jog galėtų įvertinti, ar pasiūlymo kaina pagrįsta bei ar kiekvieno specialisto atskirai indėlis į sutarties vykdymą yra pagrįstas ir objektyviai įmanomas pagal nustatytą atlygį bei planuojamą skirti laiką užduotims vykdyti. Ieškovės pateiktame neįprastai mažos kainos pagrindime yra nurodyti tik jokiais objektyviais įrodymais nepagrįsti deklaratyvūs teiginiai, jog siūlomi specialistai skirs pakankamai laiko Pirkimo sutarčiai vykdyti, o esant poreikiui, bus skirtas didesnis valandų skaičius, dėl to jie negali būti vertinami pakankamais.
  12. Atsakovas paaiškino, kad VPT direktoriaus 2009 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. 1S-122 patvirtintų Pasiūlyme nurodytos prekių, paslaugų ar darbų neįprastai mažos kainos pagrindimo rekomendacijų (toliau – Kainos pagrindimo rekomendacijos) 6.5 punkte nurodyti tik pavyzdiniai dokumentai, kurie gali būti reikalaujami, pagrindžiant neįprastai mažą kainą, tačiau tai niekaip nepaneigia Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 40 straipsnyje bei kasacinio ir Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimuose nustatytos teisės ir kartu pareigos perkančiosioms organizacijoms reikalauti kitų duomenų, kurie reikalingi tiekėjų pasiūlytų kainų pagrįstumui vertinti. VPT patvirtino, jog perkančioji organizacija sprendžia, kokių konkrečių duomenų konkretaus pirkimo atveju reikia neįprastai mažai kainai pagrįsti.
  13. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad ieškovės elgesys šiuo atveju neatitiko tiekėjo ir perkančiosios organizacijos bendradarbiavimo pareigos, įpareigojančios tiek perkančiąją organizaciją, tiek tiekėją veikti aktyviai ir siekti kainos pagrįstumo nustatymo. Ieškovės neveikimas, kai ji, nepaisydama pakartotinių prašymų, nepateikė perkančiosios organizacijos teisėtai ir pagrįstai prašytų įrodymų, o pateikė tik deklaratyvius teiginius ir prieštaravimus dėl, jos nuomone, perteklinių prašymų, laikytinas aktyvios pareigos bendradarbiauti su perkančiąja organizacija pažeidimu bei trukdymu objektyviai įsitikinti pasiūlytos kainos pagrįstumu. Neįvertinus konkretiems ekspertams skiriamų valandų bei jiems planuojamo mokėti atlyginimo, neįmanoma objektyviai apskaičiuoti pasiūlymo kainos, todėl ieškovės atsisakymas pateikti būtiną informaciją verčia abejoti, ar ji, prieš teikdama pasiūlymą, apskritai atliko kokius nors skaičiavimus. Atsakovo veiksmai prašant pagrįsti neįprastai mažą kainą atitinka teisės aktų nuostatas ir teismų praktiką, todėl laikytini teisėtais ir pagrįstais, o ieškovė, atsisakydama pateikti dokumentus, kurie objektyviai patvirtintų pagrindimuose nurodytus deklaratyvaus pobūdžio teiginius, ne tik pažeidė pareigą bendradarbiauti, tačiau niekaip įtikinamai nepagrindė pasiūlytos kainos pagrįstumo ir realumo.
  14. Atsakovas, kreipdamasis į ieškovę su prašymu pagrįsti neįprastai mažą kainą, vadovavosi Kainos pagrindimo rekomendacijų 6 punkte pateiktu pavyzdiniu sąrašu, kas turėtų būti nurodyta neįprastai mažos kainos pagrindime. Ieškovė, atsakydama į atsakovo prašymą, nurodė, kad paslaugų teikimo metu bus naudojama jos turima programinė ir techninė įranga, todėl nebus patiriami kaštai perkant paslaugas ar prekes iš trečiųjų šalių. Tai reiškia, kad ieškovės turima įranga turi įtakos pasiūlytai neįprastai mažai kainai. Kadangi ieškovės pateikta informacija apie įrangą buvo deklaratyvi (nekonkreti), atsakovas prašė ją patikslinti, o vėliau ir pateikti nuosavybės teisės įrodymus. Iš pateikto ieškovės ir atsakovo susirašinėjimo aiškiai matyti, kad atsakovas prašė informacijos ne apie visą ieškovės turimą, o tik apie tą įrangą, kuri bus reikalinga perkamoms paslaugoms teikti, nes pati ieškovė nurodė, kokia įranga bus naudojama paslaugoms teikti (kompiuteriai, spausdintuvai, projektoriai, konferencinių pokalbių įranga). Kadangi ieškovė nepateikė savo paslaugų teikimo ekonomiškumą pagrindžiančių įrodymų, atsakovas negalėjo įvertinti deklaratyvių teiginių, kaip pagrindžiančių neįprastai mažos kainos techninės įrangos panaudojimo ekonomiškumo aspektą.
  15. Ieškovė, nesutikdama su atsakovo prašomais pagrįsti neįprastai mažos kainos aspektais, privalėjo per 15 dienų terminą pateikti pretenziją, tačiau šiuos atsakovo veiksmus ieškovė ėmėsi ginčyti praleidusi šį terminą.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 15 d. sprendimu ieškovės UAB „ERNST & YOUNG BALTIC“ ieškinį patenkino: panaikino atsakovo Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro 2018 m. vasario 6 d. sprendimus „Dėl pasiūlymo atmetimo“ ir „Dėl laimėtojo nustatymo“, įpareigojo atsakovą iš naujo įvertinti ieškovės pasiūlymo atitiktį Pirkimo sąlygoms, priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 3 788 Eur bylinėjimosi išlaidų (už ieškinį sumokėtą žyminį mokestį) ir paliko Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 23 d. nutartimi byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.
  2. Teismas nurodė, kad šalių ginčui taikytinos iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusios VPĮ nuostatos, nes Pirkimas paskelbtas iki 2017 m. liepos 1 d. Teismo vertinimu, nėra ginčo, kad ieškovės pasiūlymo kaina, kuri yra 48,35 proc. mažesnė už trečiojo asmens pasiūlymo kainą, yra neįprastai maža VPĮ 40 straipsnio 1 dalies prasme, tačiau dalyvaujant tik 2 tiekėjams toks ženklus pasiūlymų kainų skirtumas galėjo atsirasti dėl kito tiekėjo pasiūlytos kainos nekonkurencingumo. Teismas nustatė, kad po nuo 2017 m. gruodžio 15 d. iki 2018 m. sausio 9 d. vykusio šalių susirašinėjimo dėl ieškovės pasiūlytos neįprastai mažos kainos pagrindimo atsakovas, vadovaudamasis Pirkimo sąlygų 12.11.9 punktu ir VPĮ 40 straipsnio 1 dalimi, atmetė ieškovės pasiūlymą, tai motyvuodamas tuo, jog po pakartotinio perkančiosios organizacijos prašymo ieškovė nepateikė prašomų neįprastai mažos kainos pagrindimo aspektų. Teismas konstatavo, kad ieškovė laikytina tinkamai pasinaudojusi privaloma ikiteismine ginčo sprendimo tvarka, nes perkančioji organizacija atmetė ieškovės pretenziją dėl 2018 m. vasario 6 d. sprendimo.
  3. Įvertinęs VPĮ 40 straipsnio 1 dalyje ir VPT direktoriaus 2009 m. rugsėjo 30 d. įsakymo Nr. 1S-96 „Dėl pasiūlyme nurodytos prekių, paslaugų ar darbų neįprastai mažos kainos sąvokos apibrėžimo“ 1–2 punktuose įtvirtintą teisinį reglamentavimą, teismas pažymėjo, kad neįprastai mažos pasiūlymo kainos institutas yra skirtas perkančiajai organizacijai, kuri turi pareigą patikrinti pasiūlymo pagrįstumą, apsisaugoti nuo nesąžiningų tiekėjų pasiūlymų, todėl jis taikytinas tik siekiant įsitikinti tiekėjo pasiūlymo pagrįstumu ir realumu, tačiau negali prieštarauti kitiems viešųjų pirkimų tikslams – skatinti konkurenciją ir racionaliai panaudoti pirkimui skirtas lėšas.
  4. Teismas rėmėsi kasacinio teismo suformuota nuoseklia neįprastai mažą pasiūlymo kainą ir jos pagrindimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika, pagal kurią perkančioji organizacija, įvertinusi viešajam pirkimui pateiktus tiekėjų pasiūlymus ir nustačiusi, kad juose nurodyta prekių, paslaugų ar darbų kaina yra neįprastai maža, vadovaudamasi VPĮ 40 straipsnio 1 dalimi, privalo pareikalauti, jog dalyvis pagrįstų siūlomą kainą, o jeigu dalyvis nepateikia tinkamų kainos pagrįstumo įrodymų, pasiūlymą privalo atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2010, 2012 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2012, kt.). Apeliacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad tiekėjas viešojo pirkimo sutartimi gali siekti ne tik piniginės ir ne tik tiesioginės finansinės naudos, jis taip pat gali turėti tikslą didinti konkurencingumą ir savo žinomumą, iš viešojo pirkimo sutarties vykdymo gauti netiesioginių pajamų, įsitvirtinti konkrečiame rinkos segmente (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-592/2009).
  5. Įvertinęs Pirkimo sąlygų 12.11.9 punktą, aktualų VPĮ įtvirtintą teisinį reglamentavimą ir nurodytą kasacinio teismo praktiką, teismas darė išvadą, kad fakto klausimą, ar neįprastai mažos kainos pagrindimas yra pakankamas tam, jog įsitikinti, kad tiekėjas yra pajėgus tinkami vykdyti sutartį už jo pasiūlytą kainą, sprendžia būtent perkančioji organizacija, kuri turi vertinti pateiktus dokumentus sąžiningai, nepažeidžiant tiekėjų sąžiningos konkurencijos, racionalaus pirkimui skirtų lėšų panaudojimo principų. Atsižvelgęs į tai, kad pasiūlytos neįprastai mažos kainos pagrindimo vertinimas priskiriamas prie fakto klausimų, teismas sprendė, jog jo išvadų nagrinėjamoje byloje nesaisto atsakovo nurodytoje teismų praktikoje, suformuotoje civilinėse bylose, kurių faktinės aplinkybės (pirkimo dokumentai, pasiūlymai, neįprastai mažos kainos pagrindimo dokumentai ir kt.) nėra tapačios ar labai panašios į šios bylos aplinkybes, pateikti išaiškinimai.
  6. Įrodinėjimo aspektu teismas pirmiausia pažymėjo, kad VPT atsakymas į atsakovo 2018 m. sausio 15 d. prašymą ir ESFA atsakymas į atsakovo 2018 m. sausio 29 d. prašymą nelaikytini įrodymais nagrinėjamoje byloje, nes šios institucijos nevertino ginčo faktinės situacijos, dėl perkančiosios organizacijos sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo nepasisakė, atsakovui buvo suteiktos tik bendro pobūdžio konsultacijos apie neįprastai mažos pasiūlymo kainos pagrindimo procedūras, kainą pagrindžiančių dokumentų vertinimo principus. Taigi šie atsakymai neįrodo atsakovo pozicijos pagrįstumo, nes nėra susiję su nagrinėjamos bylos faktinėmis aplinkybėmis.
  7. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 180 straipsniu, atsisakė priimti ieškovės pateiktą specialisto S. D. išvadą dėl ieškovės pasiūlymo kainos pagrįstumo bei eksperto gyvenimo aprašymą, nurodydamas, kad tiekėjų pasiūlymų vertinimas, įskaitant ir pasiūlytos neįprastai mažos kainos vertinimą, priskiriamas perkančiosios organizacijos diskrecijai, todėl specialisto išvada dėl perkančiosios organizacijos veiksmų pagrįstumo nagrinėjamoje situacijoje neturi įrodomosios reikšmės.
  8. Teismas taip pat atmetė atsakovo prašymą dėl VPT įtraukimo į procesą, kad nagrinėjamoje byloje būtų gauta jos išvada dėl bylos dalyko (CPK 49 straipsnio 3 dalis), pažymėdamas, jog nagrinėjamu atveju ginčo dalykas (atsakovo sprendimo atmeti ieškovės pasiūlymą dėl pasiūlytos neįprastai mažos kainos teisėtumas ir pagrįstumas) yra susijęs su faktinių bylos aplinkybių vertinimu, kuris tiesiogiai priskiriamas perkančiosios organizacijos kompetencijai, todėl netikslinga, kad tas pačias faktines aplinkybes dar įvertintų ir VPT.
  9. Teismas nustatė, kad perkančioji organizacija 2017 m. gruodžio 22 d. pareikalavo pagrįsti neįprastai mažą pasiūlymo kainą ir ieškovė 2018 m. sausio 4 d. pateikė išsamų neįprastai mažos pasiūlymo kainos pagrindimą, kuriame pateikė ekonomiško teikiamų paslaugų metodo aprašymą, apibūdino kiekvieno eksperto konkrečią patirtį, lemiančią ekonomišką paslaugų metodą, pateikė pasirinktų ekonomiškų techninių sprendimų teikiant paslaugas aprašymą ir pan., taip pat pateikė techninį pasiūlymą, ekspertų gyvenimo aprašymus ir tinkamą panašių projektų įgyvendinimą patvirtinančius dokumentus. Perkančioji organizacija, susipažinusi su pateiktu pagrindimu, 2018 m. sausio 9 d. pakartotinai paprašė pagrįsti ne tik vidutinį, bet ir kiekvieno atskirai pasitelkiamo eksperto (įskaitant ir subtiekėjus) darbo užmokesčio apskaičiavimą, išskiriant nurodytas jo apskaičiavimo dalis, perkančioji organizacija motyvavo, kad žinant vidutinį užmokestį, nėra galimybės įsitikinti, jog visiems specialistams yra mokamas bent minimalus darbo užmokestis, taip pat nurodyti, kiek kiekvienas specialistas (įskaitant subtiekėjus) skirs laiko Pirkimo sutarčiai vykdyti. Atsakovas taip pat pareikalavo pateikti įrodymus, kad visa ieškovės atsakyme nurodyta techninė įranga priklauso ieškovei nuosavybės teise.
  10. Teismas sutiko su ieškovės pozicija, kad perkančioji organizacija 2018 m. sausio 9 d. nepagrįstai pareikalavo dalies nurodytos informacijos, atitinkamai be pakankamo pagrindo pripažino, jog ieškovė, atsisakydama pateikti tokią informaciją, netinkamai pagrindė savo pasiūlytą neįprastai mažą kainą. Nėra ginčo, kad perkančiajai organizacijai buvo pateikta Kainos pagrindimo rekomendacijų 6.5 punkte nurodyta informacija apie ketinamų pasitelkti darbuotojų darbo užmokesčio vidurkius, t. y. informacija apie vidutinį eksperto darbo valandos įkainį, kuris apima visas tiesiogines bei netiesiogines sutarties vykdymo sąnaudas. Ieškovė taip pat pateikė projekto pelningumo paskaičiavimus, kuriuose įvertino projektui nustatytos vienos efektyvios darbo valandos įkainį, vidutinį projektui priskirtų darbuotojų efektyvios darbo valandos kaštus ir kitas išlaidas. 2017 m. gruodžio 20 d. rašte ieškovė išskyrė subtiekėjams planuojamą mokėti atlyginimą, nurodė, kad ekspertų įsitraukimo apimtis neviršys ( - ) proc. Pirkimui numatytų darbo valandų, atskleidė, jog ( - ).
  11. Esant tokioms aplinkybėms, teismo vertinimu, atsakovo reikalavimas pateikti informaciją apie kiekvieno atskirai eksperto (įskaitant subtiekėjus) darbo užmokesčio apskaičiavimą, siekiant įsitikinti, kad visiems specialistams bus mokamas bent minimalus darbo užmokestis, yra perteklinis, nes pagal Kainos pagrindimo rekomendacijas įvertinti pasiūlymo kainą turėtų užtekti informacijos apie ketinamų pasitelkti darbuotojų darbo užmokesčio vidurkius. Nors ši norma yra rekomendacinio pobūdžio, tačiau perkančioji organizacija, reikalaudama daugiau informacijos, nei rekomenduojama, turėtų pagrįsti tokios informacijos išreikalavimo būtinumą. Nagrinėjamu atveju perkančiosios organizacijos ketinimai įsitikinti, kad visiems specialistams (įskaitant subtiekėjus) bus mokamas bent minimalus darbo užmokestis, neturi prasmės, nes tiekėjas deklaravo, jog ( - ).
  12. Teismas taip pat pripažino pagrįstu ieškovės argumentą, kad reikalavimas pateikti informaciją apie tai, jog ieškovės turima techninė įranga priklauso jai nuosavybės teise, nėra susijusi su pasiūlytos neįprastai mažos kainos vertinimu, o grąžina Pirkimo dalyvius į kvalifikacijos vertinimą. VPT direktoriaus 2003 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. 1S-100 patvirtintų Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinių rekomendacijų (toliau – Kvalifikacijos vertinimo rekomendacijos) 21.9 punktas rekomendavo tiekėjų techniniam pajėgumui patikrinti tokį kvalifikacinį reikalavimą, kaip tiekėjo pirkimo sutarčiai vykdyti turimi įrankiai, įrenginiai ar techninės priemonės. Šį kvalifikacijos reikalavimą buvo rekomenduojama taikyti tik atliekant paslaugų arba darbų pirkimus ir tik tais atvejais, kai sėkmingam pirkimo sutarties įvykdymui bus reikalingi atitinkami įrankiai, įrenginiai, techninės priemonės. Teismo vertinimu, atsakovas neįrodė, kaip jo reikalavimas ieškovei įrodyti, kad techninė įranga priklauso ieškovei nuosavybės teise, yra susijęs su neįprastai mažos kainos pagrindimo vertinimu.
  13. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, teismas sprendė, kad perkančiosios organizacijos 2018 m. sausio 9 d. pakartotinis reikalavimas pateikti papildomą informaciją buvo perteklinis, nereikalingas ieškovės pasiūlytai neįprastai mažai kainai įvertinti. Teismas padarė išvadą, kad perkančioji organizacija, vertindama ieškovės pasiūlymą, pažeidė tiekėjų lygiateisiškumo, pirkimui skirtų lėšų racionalaus naudojimo principus, neužtikrino sąžiningos tiekėjų konkurencijos (VPĮ 3 straipsnio 1 dalis), todėl yra pagrindas ieškinio reikalavimus dėl perkančiosios organizacijos 2018 m. vasario 6 d. sprendimų panaikinimo tenkinti ir įpareigoti atsakovą iš naujo vertinti ieškovės pasiūlymą.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9

  1. Atsakovas Centras apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovės atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas – žyminį mokestį ir kitas išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismo sprendimas yra nepagrįstas, nemotyvuotas, priimtas nevisapusiškai ir neobjektyviai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir atsakovo pateiktus įrodymus, t. y. pažeidus CPK 185 straipsnio 1 dalį ir 263 straipsnį, taip pat netinkamai pritaikius nuoseklioje kasacinio teismo praktikoje pateiktus išaiškinimus dėl neįprastai mažos kainos vertinimo, dėl to byla buvo išnagrinėta netinkamai, padarytos klaidingos išvados.
    2. Teismas visiškai nepagrįstai nurodė spekuliatyvų ir jokiais objektyviais įrodymais nepagrįstą teiginį, kad dalyvaujant tik 2 tiekėjams toks ženklus pasiūlymų kainų skirtumas galėjo atsirasti dėl kito tiekėjo pasiūlytos kainos nekonkurencingumo. Šis teismo teiginys rodo galimai išankstinę teismo nuomonę apie neįprastai mažos kainos vertinimą, kuri nulėmė netinkamą kasacinio teismo praktikos aiškinimą ir taikymą. Kito tiekėjo pasiūlymo kainos tariamo nekonkurencingumo įrodymų nepateikė nei ieškovė, nei teismas, dėl to ši niekuo nepagrįsta hipotetinė galimybė neturi jokios reikšmės sprendžiant ginčą.
    3. Šiuo atveju nėra ginčo, kad ieškovės pasiūlyta kaina yra neįprastai maža, todėl perkančiajai organizacijai neabejotinai kilo pareiga patikrinti šios kainos pagrįstumą: pareikalauti dalyvio, pasiūliusio neįprastai mažą kainą, pagrįsti šį pasiūlymą (atsakovas net kelis kartus sudarė sąlygas ieškovei per protingą terminą pateikti atitinkamus paaiškinimus), ištirti ir įvertinti pateiktus paaiškinimus bei priimti sprendimą dėl pasiūlytos neįprastai mažos kainos. Ginčas byloje iš esmės yra kilęs dėl to, ar perkančioji organizacija, prašydama pateikti duomenis apie kiekvienam specialistui skiriamą darbo užmokestį ir sutarties vykdymui numatytas valandas bei dokumentus, pagrindžiančius turimos techninės įrangos nuosavybės teisę, elgėsi proporcingai ir šie veiksmai buvo būtini siekiant nustatyti kainos realumą.
    4. Šiuo atveju taip pat svarbu nustatyti, ar perkančioji organizacija tinkamai ištyrė ir įvertino pateiktus paaiškinimus, o privaloma pasiūlytos neįprastai mažos kainos vertinimo procedūra pagrįsta rungimosi principu, kurį pažeidžia vien formalus šalių susirašinėjimas, neturint tikslo nustatyti kainos pagrįstumą ar įrodyti pasirengimą tinkamai įvykdyti pirkimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2013). Taigi neįprastai mažos kainos pagrindimo procedūros rungtyniškumas suponuoja ne tik tiekėjo, bet ir perkančiosios organizacijos aktyvumą, įpareigojantį ne tik atlikti formalų šalių susirašinėjimą, bet ir užtikrinti šios procedūros tinkamumą, tiesiogiai nukreiptą į kainos realumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2012).
    5. Perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumas priklauso ne tik nuo to, ar ji vykdo pareigas, išplaukiančias iš VPĮ 40 straipsnio, bet ir nuo to, kaip ji jas vykdo, nes neformalus neįprastai mažos pasiūlymo kainos vertinimas aktualus ne tik tokį pasiūlymą pateikusiam tiekėjui, bet ir kitiems dalyviams, kurių pasiūlymai, atmetus laimėjusį pasiūlymą, galėtų būti pripažįstami nugalėjusiais. Dėl šios priežasties perkančiosios organizacijos sprendimas pripažinti, kad tiekėjas pagrindė neįprastai mažą kainą, turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis ir nepalikti pagrįstų abejonių dėl tiekėjo galimybės įvykdyti viešojo pirkimo sutartį. Kasacinis teismas akcentuoja būtent tiekėjo pareigą įrodyti neįprastai mažos kainos pagrįstumą remiantis realiais ir objektyviais įrodymais, o ne deklaratyviais teiginiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-122-690/2015).
    6. Perkančiajai organizacijai nesuteikta neribotos diskrecijos teisės konstatuoti pasiūlymo atitikties įrodymo ar neįrodymo, t. y. įrodymų pakankamumo fakto: tam tikras aplinkybes įrodančiais tiekėjo dokumentais gali būti pripažįstami tokie dokumentai, kurių turinys dėl įrodinėjamų aplinkybių yra pagrįstas objektyviais, patikrinamais duomenimis, jei šio turinio pagrindu bet kuris nešališkas, protingas asmuo gali objektyviai padaryti išvadą, kad dokumentas įrodinėjamas aplinkybes patikimai patvirtina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2011). Taigi identifikavusi neįprastai mažos kainos pasiūlymą, perkančioji organizacija privalo veikti aktyviai ir įsitikinti kainos pagrįstumu taip, kad bet kuriam nešališkam trečiajam asmeniui nekiltų jokių abejonių.
    7. Pagrįstą kainą nurodžiusiam tiekėjui neturėtų kilti sunkumų įrodyti savo kainos realumą, todėl pirmosios instancijos teismo prielaida, faktiškai suponuojanti galimybę dėl tam tikrų aplinkybių kelti mažesnius standartus tiek perkančiosios organizacijos atliekamam kainos pagrįstumo vertinimui, tiek ieškovės teikiamam kainos pagrindimui, yra akivaizdžiai nepagrįsta ir prieštaraujanti teisiniam reglamentavimui.
    8. Ieškovė perkančiajai organizacijai nenurodė, jog teikdama pasiūlymą siekia kitokios nei piniginė ar tiesioginė finansinė nauda, priešingai, 2017 m. gruodžio 20 d. rašte aiškiai nurodė, kad planuojamas projekto pelningumas yra ( - ) proc., dėl to teismo sprendimo 49 punkte nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo praktika šiuo atveju visiškai netinkama.
    9. Teismo sprendimo 51 punkte pateiktas argumentas, kad dėl to, jog pasiūlytos neįprastai mažos kainos pagrindimo vertinimas priskiriamas prie fakto klausimų, teismo išvadų nagrinėjamoje byloje nesaisto atsakovo nurodytoje teismų praktikoje, suformuotoje civilinėse bylose, kurių faktinės aplinkybės nėra tapačios ar labai panašios į šios bylos aplinkybes, pateikti išaiškinimai, yra ne tik nekonkretus, nes neaišku, kokia konkreti teismų praktika yra netaikytina, nelogiškas, nes atsakovas beveik išimtinai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje yra suformuluotos bendro pobūdžio taisyklės dėl neįprastai mažos kainos pasiūlymų identifikavimo ir vertinimo, bet ir nepagrįstas, nes kasacinis teismas pasisako tik teisės aiškinimo ir taikymo, bet ne fakto klausimais (CPK 353 straipsnio 1 dalis), todėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateikti teisės aktų nuostatų išaiškinimai taikytini ir bylose, kurių faktinės aplinkybės nėra panašios.
    10. Teismas ginčą išnagrinėjo nevisapusiškai, nes nepagrįstai konstatavo, jog atsakovas, reikalaudamas pateikti informaciją apie kiekvieno atskirai eksperto (įskaitant subtiekėjus) darbo užmokesčio apskaičiavimą, siekė įsitikinti tik tuo, kad visiems specialistams bus mokamas bent minimalus darbo užmokestis, t. y. teismas nepagrįstai ginčo dalyką aptariamu klausimu susiaurino tik iki vertinimo, ar tiekėjas laikosi socialinės apsaugos ir darbo teisės įpareigojimų. Atsakovo procesiniuose dokumentuose buvo išsamiai paaiškinta, kad tai tik vienas iš aspektų, kuriuos teikdama prašymus pateikti paaiškinimus ir juos patvirtinančius dokumentus siekė įvertinti perkančioji organizacija. Kitas duomenų apie kiekvieno pasitelkiamo eksperto darbo užmokesčio apskaičiavimą ir ekspertui numatytą Pirkimo sutarties vykdymo laiką prašymo tikslas buvo siekis įsitikinti pasiūlymo kainos pagrįstumu bendrąja prasme, t. y. ar objektyviai įmanoma įvykdyti sutartį už tiekėjo nurodytą kainą. Teismas, nevertindamas dalies bylai reikšmingų aplinkybių ir apsiribodamas tik vienu iš pasiūlymo pagrįstumo vertinimo kriterijų, pažeidė CPK 185 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareigą visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti aplinkybes, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu bei atitinkamai priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
    11. Atsakovas yra nuoseklus, nes jau 2018 m. sausio 9 d. paaiškino, jog prašomi duomenys reikalingi įvertinti pasiūlytos kainos pagrįstumą, o negalėjimas įsitikinti tuo, kad darbuotojams mokamas bent minimalus darbo užmokestis, buvo nurodytas tik kaip pavyzdys (vienas iš aspektų). Tiek 2018 m. vasario 6 d. sprendime dėl pasiūlymo atmetimo, tiek 2018 m. vasario 27 d. atsakyme į pretenziją detaliai ir aiškiai nurodyta, kad aptariamų duomenų prašoma siekiant įsitikinti pasiūlytos neįprastai mažos kainos realumu ir tiekėjo galimybėmis už nurodytą kainą padengti kaštus, skiriamus specialistų darbui apmokėti. Taigi nors tai, ar darbuotojams mokamas bent minimalus šalyje įtvirtintas darbo užmokestis, yra reikšminga neįprastai mažos kainos pagrindimo dalis, tačiau tai jokiu būdu nėra pagrindinis aspektas. Šis aspektas visų pirma yra susijęs su įvertinimu, ar tiekėjas laikosi socialinės apsaugos ir darbo teisės įpareigojimų, tačiau pats savaime (be papildomų duomenų) niekaip negali pagrįsti siūlomos kainos realumo ir pagrįstumo.
    12. Kadangi Pirkimo objektas yra intelektinio pobūdžio paslaugos, didžiąją dalį pasiūlymo kainos sudaro specialistams mokamas atlygis už jų atliktą darbą. Kadangi sutartį vykdys skirtingos kompetencijos ekspertai, kuriems bus mokamas nevienodas atlyginimas, nesant informacijos apie skirtingiems ekspertams skiriamą darbo laiką ir nežinant jiems mokamo atlyginimo, nėra jokių galimybių įsitikinti kainos pagrįstumu. Taigi siekiant objektyviai įsitikinti siūlomos kainos pagrįstumu, būtina turėti duomenų tiek apie kiekvieno konkretaus darbuotojo darbo užmokestį, tiek apie jam numatytą darbo laiką vykdant sutartį. Todėl teismo teiginys dėl neva perteklinio reikalavimo pateikti kiekvienam pasiūlyme nurodytam specialistui mokamą atlyginimą ir įrodymų dėl darbuotojams mokamo bent minimalaus atlyginimo akcentavimas yra visiškai nepagrįsti ir neįrodantys atsakovo veiksmų neteisėtumo.
    13. Nepagrįstas teismo apsiribojimas Kainos pagrindimo rekomendacijų 6.5 punkte nurodomu neįprastai mažos kainos vertinimo kriterijumi, kadangi informacija apie skirtingiems ekspertams skiriamą darbo laiką ir jiems mokamą atlyginimą, kurios prašant siekiama įvertinti kainos realumą, priskirtina šių rekomendacijų 6.7 punktui ir 6.11 punktui. VPT rekomendacijos – ne norminio pobūdžio teisės aktas, nepatenkantis į pozityviosios teisės reglamentavimo sritį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-1-969/2017), dėl to nėra jokio teisinio pagrindo vien rekomendacijų nuostatomis grįsti teismo priimamus sprendimus. Be to, kainos pagrindimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Taigi teismas nepagrįstai suabsoliutino rekomendacinio pobūdžio teisės akte nurodytą vieną iš galimų kriterijų bei jį pagrindžiantį pavyzdinį dokumentą.
    14. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2092/2013, kuria savo argumentus grindė ieškovė, nelaikytina panašia dėl to, kad nurodytoje byloje perkančioji organizacija, prašydama pateikti duomenis apie specialistams numatytą sutarties vykdymo laiką, siekė įvertinti, ar numatytos valandos yra pakankamos, t. y. grįžo į ankstesnį pasiūlymo vertinimo etapą ir atliko pakartotinį kokybinį vertinimą, kuris nebuvo tiesiogiai nukreiptas į neįprastai mažos kainos vertinimą. Nagrinėjamu atveju situacija yra visiškai priešinga, nes duomenų apie specialistams skiriamas valandas bei jiems mokamą užmokestį buvo prašoma siekiant įvertinti neįprastai mažos kainos pagrįstumą, t. y. vertinimas buvo nukreiptas tik į kainos pagrįstumo įvertinimą.
    15. Teismo išvada, kad ieškovė įrodė, jog darbuotojams yra mokamas ne mažesnis nei minimalus darbo užmokestis, yra nepagrįsta ir padaryta netinkamai įvertinus esamą teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, nes: 1) Kainos pagrindimo rekomendacijų 6.5 punkto lingvistinis aiškinimas leidžia teigti, kad pažymoje turėtų būti pateiktas ne visų darbuotojų darbo užmokesčio vidurkis, bet kiekvieno iš pasitelkiamų darbuotojų darbo užmokesčio vidurkis; 2) nėra draudžiama reikalauti ir kitokių dokumentų, nei nurodyta Kainos pagrindimo rekomendacijų 6.5 punkte, pagrindžiančių atitiktį šiam kriterijui; 3) rekomendacinio pobūdžio teisės akto nuostatos negali paneigti nuoseklios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kad pagrindimas turi nepalikti pagrįstų abejonių, taigi net ir tiekėjui pateikus tam tikrus pavyzdinius dokumentus, tačiau faktiškai likus neaiškumų, tai negali riboti perkančiosios organizacijos galimybių reikalauti papildomų patikslinimų.
    16. Duomenys apie bendrą vidutinį darbuotojams mokamą darbo užmokestį nėra pakankami, nes jeigu būtų nustatyta, kad didelį atlyginimą gaunančiam ekspertui skiriama daug valandų, gali paaiškėti, jog pasiūlyme nurodyta kaina nepadengia visų ieškovės kaštų. Pati ieškovė nurodė, jog sutarčiai vykdyti pasitelkiami darbuotojai yra arba aukščiausio lygio vadovai, arba aukštą poziciją užimantys vadovaujantys darbuotojai, gaunantys didesnius atlyginimus nei kiti darbuotojai. Tai tik įrodo, kad ieškovės pateikti duomenys apie bendro vidutinio atlyginimo vidurkį niekaip negali patvirtinti, jog ieškovės pasiūlyta kaina yra pagrįsta ir pakankama įvykdyti sutartį. Ieškovės pateikti duomenys, kuriuos teismas pripažino pakankamais, leidžia daryti tik išvadą, kad darbuotojams mokamas vidutinis darbo užmokestis yra didesnis nei Lietuvos Respublikoje nustatytas minimalus darbo užmokestis, tačiau šių duomenų nepakanka tam, jog perkančioji organizacija galėtų įvertinti, ar kiekvienam specialistui planuojamas mokėti darbo užmokestis yra iš tiesų didesnis nei teisės aktų nustatytas minimalus.
    17. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovo prašymas pateikti dokumentus, patvirtinančius turimos techninės įrangos nuosavybės teises, nėra susijęs su pasiūlymo neįprastai mažos kainos vertinimu ir grąžina pirkimo dalyvius į kvalifikacijos vertinimą. Ieškovė, nurodydama, kad kaštų sutaupymą lemia tai, jog tiekėjas nuosavybės teise disponuoja visa paslaugų teikimui būtina technika, patvirtino, jog turima techninė įranga yra vienas iš veiksnių, leidžiančių pasiūlyti palankią kainą. Kadangi ieškovės pateikta informacija apie įrangą buvo deklaratyvi (nekonkreti), atsakovas paprašė patikslinti pagrindimą ir paaiškinti, kokia turima techninė įranga bus naudojama teikiant paslaugas. Ieškovei nurodžius tokią įrangą, atsakovas dar kartą kreipėsi su prašymu pateikti įrodymus, kad turima techninė įranga tiekėjai priklauso nuosavybės teise, tačiau ieškovė atsisakė pateikti prašomus dokumentus. Atsakovas, prašydamas pateikti dokumentus apie ieškovės nuosavybės teisę į nurodytą techninę įrangą, siekė gauti dokumentus, kurie patikimai ir objektyviai įrodytų vieną iš pačios ieškovės nurodytų aspektų, mažinančių pasiūlymo kainą ir atitinkamai lemiančių jos pripažinimą neįprastai maža, todėl nėra pagrindo laikyti šių dokumentų nesusijusiais su neįprastai mažos kainos vertinimu.
    18. Būtinybę pateikti šiuos duomenis patvirtina kasacinio teismo praktika, neleidžianti perkančiajai organizacijai vertinant neįprastai mažą pasiūlymo kainą remtis tiekėjo deklaratyviais teiginiais ir įpareigojanti reikalauti patikimai įrodinėjamas aplinkybes patvirtinančių dokumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2011, 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2011, 2015 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-122-690/2015, 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6-916/2018). Be to, Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. gegužės 12 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-729-381/2017, kuriame buvo nagrinėjamas ir duomenų apie nuosavybės teisę nepateikimas neįprastai mažos kainos vertinimo etape, konstatavo, kad perkančioji organizacija nepagrįstai nepareikalavo pateikti objektyvių įrodymų, patvirtinančių trečiojo asmens rašytiniame paaiškinime nurodytas aplinkybes. Ši praktika patvirtina, kad vien deklaratyvūs pareiškimai dėl tam tikrų aplinkybių egzistavimo nelaikytini pakankamais pripažinti tiekėjo pateiktą neįprastai mažos kainos pagrindimą tinkamu.
    19. Teismų praktika patvirtina, jog turimos įrangos nuosavybės teisių pagrindimas yra svarbi neįprastai mažos kainos vertinimo dalis, kuria siekiama ne pakartotinai įvertinti tiekėjo pajėgumą, bet įvertinti pasiūlytos kainos pagrįstumą. Šiuo aspektu svarbu tai, kad tiekėjas perkančiajai organizacijai tinkamai įrodytų išlaidų nepatiriamumą ar padengimą bendrosiomis įmonės išlaidomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2010).
    20. VPT, 2018 m. sausio 23 d. konsultacijoje pasisakydama dėl perkančiosios organizacijos nurodytos aplinkybės, jog tiekėjas atsisako teikti nuosavybės teisę pagrindžiančius dokumentus, teigdamas, kad tokiu būdu tikrinama kvalifikacija, o ne neįprastai maža kaina, aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, jog tiekėjas turėtų pateikti prašomus duomenis, jeigu šios informacijos nebuvo pateikęs anksčiau. Taigi kompetentinga institucija patvirtino, jog duomenys apie nuosavybės teisę į turimą įrangą patenka į neįprastai mažos kainos pagrindimo apimtį, tokiu būdu paneigdama tiek ieškovės, tiek teismo poziciją, kad šiais veiksmai buvo grįžta į kvalifikacijos vertinimo stadiją. Kadangi Pirkimo sąlygose nebuvo keliamas reikalavimas dėl atitinkamos įrangos turėjimo, šis aspektas nebuvo vertintas ankstesniuose pasiūlymo vertinimo etapuose.
    21. Vien tai, kad turima techninė įranga Kvalifikacijos vertinimo rekomendacijose nurodyta kaip vienas iš galimų kvalifikacijos vertinimo aspektų, nepagrindžia, jog prašymas pateikti šiuos duomenis laikytinas grįžimu į kvalifikacijos vertinimą, kadangi analogiški duomenys, priklausomai nuo aplinkybių, gali būti skirti skirtingiems tikslams pasiekti. Šiuo atveju akivaizdu, kad prašomais dokumentais yra siekiama įsitikinti ne tiekėjo techniniu pajėgumu įvykdyti sutartį (kvalifikacijos vertinimas), bet pasiūlyme nurodytos kainos pagrįstumu, t. y. galimybe įvykdyti sutartį už nurodytą kainą (neįprastai mažos kainos vertinimas).
    22. Ieškovės argumentai, jog perkančioji organizacija konkrečiai nenurodė, kokios įrangos nuosavybės dokumentų reikalauja, ir kad visos turimo įrangos nuosavybę patvirtinančių dokumentų pateikimo reikalavimas yra neproporcingas, yra ne tik visiškai nepagrįsti, neatitinkantys faktinių aplinkybių, bet ir vienas kitam prieštaraujantys, nes, viena vertus, ieškovė teigia, jog atsakovas konkrečiai nenurodė, kokios techninės įrangos dokumentus reikėtų pateikti, tačiau, kita vertus, teigia, jog atsakovas reikalauja pateikti visos turimos įrangos nuosavybę pagrindžiančius dokumentus. Perkančiosios organizacijos 2017 m. gruodžio 22 d. rašto turinys paneigia tiek tai, kad atsakovas tariamai nenurodė, kokios įrangos nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų prašo, tiek tai, jog prašo pateikti visos turimos įrangos dokumentus, nes atsakovas aiškiai prašė pagrįsti nuosavybės teisę tik į tą įrangą, kuri nurodyta ieškovės paaiškinimuose. Atsakovas neturėjo galimybės tiksliau įvardyti įrangos, nes ieškovės paaiškinimai yra pernelyg bendri ir deklaratyvūs. Be to, tik pati ieškovė gali tiksliai nurodyti, kokia įranga naudosis teikdama paslaugas. Ieškovė nurodė specialistus, todėl visiškai nesuprantama, kodėl pateikti šių jau išviešintų asmenų naudojamos įrangos (kompiuterių) įsigijimą patvirtinančius dokumentus atrodo neįgyvendinama užduotis.
    23. Teismas netinkamai įvertino VPT 2018 m. sausio 23 d. ir ESFA 2018 m. sausio 31 d. konsultacijas kaip nesusijusias su nagrinėjamos bylos faktinėmis aplinkybėmis. Nėra pagrindo abejoti VPT konsultacijos reikšmingumu, nes, VPT nuomone, pateikti duomenys yra nepakankami neįprastai mažai kainai įvertinti. Be to, VPT pateikė nedviprasmišką paaiškinimą, kad jei duomenų apie nuosavybės teisę į turimą techninę įrangą nebuvo reikalauta ankstesniame etape, tiekėjas turi šią informaciją pateikti atliekant neįprastai mažos kainos vertinimą. ESFA konsultacijoje yra aiškiai nurodyti perkančiosios organizacijos prašymai, be to, ESFA buvo pateikti visi dokumentai, pagrindžiantys nagrinėjamą situaciją. Šie įrodymai turėjo būti įvertinti kartu su kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84-248/2015). Teismas tinkamai ir išsamiai nesusipažino su šių dokumentų turiniu, nepagrįstai nepripažino jų įrodymais ir tokiu būdu pažeidė CPK 185 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles.
  2. Ieškovė UAB „ERNST & YOUNG BALTIC“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 15 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Teismas, priimdamas sprendimą, tinkamai taikė tiek proceso, tiek ir materialiosios teisės normas bei visiškai pagrįstai konstatavo, kad ginčijami apelianto 2018 m. vasario 6 d. sprendimai yra nepagrįsti ir neteisėti.
    2. Ieškovės pasiūlymas buvo atmestas išimtinai remiantis motyvu, kad ieškovė nepateikė papildomų dokumentų, todėl turėjo (turi) būti vertinama, ar apeliantas teisėtai ir pagrįstai reikalavo pateikti papildomus duomenis. Teismas pagrįstai nustatė, jog apelianto papildomai reikalauta informacija buvo perteklinė, o pats reikalavimas – neproporcingas ir neteisėtas. Apeliaciniame skunde nenurodoma nei viena aplinkybė, lėmusi būtinumą reikalauti iš ieškovės didesnės apimties duomenų, nei rekomenduojama pagal Kainos pagrindimo rekomendacijas, t. y. apeliantas niekaip neargumentavo ir nepagrindė reikalavimo pateikti perteklinius duomenis. Iš bylos medžiagos matyti, jog apeliantas akivaizdžiai siekė sudaryti Pirkimo sutartį su trečiuoju asmeniu ir Pirkimo objektą įsigyti ne už konkurencingą ( - ) Eur, bet už ( - ) Eur kainą. Šie neteisėti apelianto veiksmai ne tik pažeidžia ieškovės teises ir teisėtus interesus, bet taip pat pažeidžia racionalaus Pirkimui skirtų lėšų naudojimo principą bei pamatinius Europos Sąjungos paramos lėšų naudojimo principus.
    3. Teismas, nurodydamas, kad kai pirkime pasiūlymus pateikia tik 2 tiekėjai, vieno pasiūlymo kaina gali formaliai tapti neįprastai maža vien dėl to, jog kito tiekėjo pasiūlymo kaina galimai yra nekonkurencinga, t. y. neproporcingai aukšta, iš esmės vadovaujasi VPT pozicija, pagal kurią apibrėžiant atvejus, kai pasiūlymo kaina laikytina neįprastai maža, rekomenduojama, be kita ko, atsižvelgti ir į pirkime dalyvaujančių tiekėjų skaičių. Be to, teismas tik nurodė aplinkybę dėl trečiojo asmens pasiūlytos kainos galimo nekonkurencingumo, tačiau šia aplinkybe savo išvadų negrindė.
    4. Apeliantas neginčijo ieškovės pateiktų duomenų, pagrindžiančių neįprastai mažą pasiūlymo kainą (Pirkimo sutarties vykdymui nustatytą vienos efektyvios darbo valandos įkainį; vidutinius projektui priskirtų darbuotojų efektyvios darbo valandos kaštus; pasiūlymo kainos detalizaciją; duomenis apie tai, kad ( - ); panašių projektų sąrašą, kuriuose buvo taikytas nurodomas įkainis; vidutinį ieškovės darbuotojams mokamą darbo užmokestį ir kt.), o teismas tinkamai juos įvertino kaip pakankamus padaryti išvadą, jog ieškovės pasiūlymo kaina yra pagrįsta, t. y. jog ieškovė bus pajėgi tinkamai ir laiku įvykdyti Pirkimo sutartį už pasiūlytą kainą. Apeliantas, vertindamas neįprastai mažos kainos pagrindimą, neatsižvelgė į aplinkybes, susijusias su ieškovės, kaip socialiai atsakingos įmonės, statusu.
    5. Teismas tinkamai vertino aplinkybes, susijusias su duomenų apie kiekvienam specialistui mokamą darbo užmokestį ir sutarties vykdymui numatytas valandas reikšme, nes iš tokių duomenų siekiama nustatyti, ar tiekėjas laikosi norminių dokumentų reikalavimų dėl darbo sąlygų (ar moka bent minimalų darbo užmokestį). Šis tikslas buvo nurodytas ir apelianto rašte, kuriuo buvo prašoma pagrįsti neįprastai mažą kainą. Ieškovė įrodė, kad savo darbuotojams (specialistams), kurie prisidės prie Pirkimo sutarties įgyvendinimo, moka darbo užmokestį, kuris yra daug didesnis už Lietuvoje nustatytą minimalų darbo užmokestį. Apeliaciniame skunde pateiktas Kainos pagrindimo rekomendacijų 6.5 punkto aiškinimas, kad perkančiajai organizacijai turėtų būti pateiktas ne visų darbuotojų darbo užmokesčio vidurkis, bet kiekvieno iš pasitelkiamų darbuotojų darbo užmokesčio vidurkis, yra nepagrįstas, nes, viena vertus, apeliantas viso proceso pirmosios instancijos teisme metu nenaudojo šio argumento ir juo negrindė savo reikalavimo pateikti papildomus duomenis, kita vertus, apeliantas niekada nereikalavo, jog ieškovė pateiktų duomenis apie kiekvieno iš pasitelkiamų darbuotojų darbo užmokesčio vidurkius. Ieškovė, pagrįsdama pateikto pasiūlymo kainą, pateikė pakankamus duomenis, įtikinamai pagrindžiančius aplinkybes, nurodytas tiek Kainos pagrindimo rekomendacijų 6.7 punkte (darbo jėgos pasitelkimo ir jos organizavimo sąlygų aprašymą), tiek ir 6.11 punkte (išsamią informaciją apie kainos išskaidymą).
    6. Apeliantas, reikalaudamas papildomos informacijos apie darbo valandų skaičių, kurį skirtingi pasitelkiami specialistai numato skirti Pirkimo sutarčiai vykdyti, nepagrįstai grįžo į ankstesnę Pirkimo stadiją (ieškovės kvalifikacijos (pajėgumo) vertinimą), nors tai yra nesuderinama su VPĮ principais, stadijomis bei neįprastai mažos kainos pagrindimo procedūros tikslais. Tai patvirtina tiek byloje nustatytos aplinkybės, tiek apeliacinio skundo argumentai. Teismas pagrįstai konstatavo, kad Centro prašymas pateikti dokumentus, patvirtinančius turimos techninės įrangos nuosavybės teisę, nėra susijęs su neįprastai mažos kainos vertinimu, o grąžina Pirkimo dalyvius į kvalifikacijos vertinimą, nes reikalavimas dėl įrankių, įrenginių ar techninių priemonių disponavimo yra priskiriamas prie tiekėjo kvalifikacijos vertinimo. Kita vertus, kadangi Pirkimo objektas yra intelektinio pobūdžio paslaugos, naudojamos techninės priemonės nėra itin reikšmingos ir nuo jų iš esmės nepriklauso Pirkimo sutarties rezultato pasiekimas, todėl šioje byloje negali būti remiamasi teismų išaiškinimais bylose, kuriose pirkimo objektas yra specifiniai darbai. Ieškovė išsamiai aprašė naudojamą techninę įrangą, o reikalavimas pateikti jos nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus yra neproporcingas, neprotingas ir visiškai neadekvatus, nes įmonėje dirba ( - ) darbuotojai, kurie naudoja daugiau nei ( - ) kompiuterių, virš ( - ) spausdintuvų, ieškovės ofise taip pat yra virš ( - ) konferencijų salių, kuriose yra konferencinė įranga, ir šiuo metu net neįmanoma nustatyti, kuria tiksliai technine įranga ieškovės darbuotojai naudosis įgyvendindami sutartį. Apeliantas nepaaiškino, nei kokios konkrečios techninės įrangos nuosavybės dokumentų reikalauja, nei kokiu tikslu reikalauja šių dokumentų.
    7. Kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, o precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose. Apeliaciniame skunde nenurodoma, nei nuo kokios teismų praktikos teismas tariamai nukrypo, nei kokias konkrečiai nepagrįstas teismo išvadas šis tariamas nukrypimas lėmė. Teismo argumentas, jog neegzistuoja pagrindas remtis teismų išaiškinimais civilinėse bylose, kuriose faktinės aplinkybės nėra tapačios ar labai panašios, juolab, kai neįprastai mažos kainos vertinimas iš esmės priskiriamas fakto klausimams ir priklauso nuo itin individualių faktinių bylos aplinkybių, yra visiškai pagrįstas. Be to, teismo sprendime yra cituojama ir teismų praktika, kuria savo procesiniuose dokumentuose rėmėsi apeliantas. Šioje byloje neabejotinai turi būti vadovaujamasi Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugpjūčio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-2092/2013 nurodytais išaiškinimais, kad perkančiosios organizacijos sprendimas atmesti tiekėjo pasiūlymą dėl neįprastai mažos kainos buvo neteisėtas vien dėl to, jog perkančioji organizacija, reikalaudama nurodyti atskirų ekspertų darbo valandų skaičių, vertino ne kainos pagrįstumą, o grįžo į ankstesnę pasiūlymo vertinimo stadiją – iš naujo nustatinėjo tiekėjo kvalifikacijos tinkamumą, nes bylose yra nagrinėjamos analogiškos faktinės aplinkybės.
    8. Teismas tinkamai vertino aplinkybes, susijusias su neįprastai mažos kainos vertinimo stadija, taip pat su perkančiosios organizacijos, vertinančios tiekėjo pasiūlymo kainos pagrįstumą, diskrecijos teisės ribomis. Apelianto argumentai dėl perkančiosios organizacijos itin plačios diskrecijos teisės yra visiškai nereikšmingi, nes perkančiosios organizacijos sprendimai turi būti motyvuoti bei objektyviai pagrįsti. Ieškovei pateikus iš esmės visą rekomenduojamą informaciją, tai leidžia tinkamai įvertinti neįprastai mažos pasiūlymo kainos pagrįstumą, o apeliantas, teigdama priešingai, turėtų tai argumentuoti.
    9. Teismas, itin išsamiai išnagrinėjęs VPT ir ESFA konsultacijų turinį, pagrįstai atsisakė jomis remtis, kadangi nei VPT, nei ESFA nevertino visų bylos faktinių aplinkybių, todėl jos negali būti laikomos šių institucijų išvadomis, tai tik teorinio lygmens atsakymai, be to, šios konsultacijos iš esmės nei patvirtina, nei paneigia kokias nors aplinkybes, bent iš dalies susijusias su byla. Apelianto atstovas paklausime VPT pateikė selektyviai ir tendencingai atrinktą informaciją. Byloje esanti VPT konsultacija buvo gauta ne pagal VPT priežiūros taisykles, o ESFA iš esmės net neturi teisės ir įgaliojimų teikti bet kokių teisiškai įpareigojančių išvadų ginčo klausimu. Apeliaciniame skunde neginčijama, kad teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė į bylą įtraukti VPT.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Dėl bylos nagrinėjimo ribų

  1. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
  2. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo panaikinti Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro 2018 m. vasario 6 d. sprendimai „Dėl pasiūlymo atmetimo“ ir „Dėl laimėtojo nustatymo“ bei atsakovas įpareigotas iš naujo įvertinti UAB „ERNST & YOUNG BALTIC“ pasiūlymo atitiktį Pirkimo sąlygoms, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribas byloje nėra.

13Dėl neįprastai mažos kainos pasiūlymo pasekmių

  1. Pagal VPĮ 40 straipsnio 1 dalį, jeigu pateiktame pasiūlyme nurodyta prekių, paslaugų ar darbų kaina yra neįprastai maža, perkančioji organizacija privalo pareikalauti, kad dalyvis pagrįstų siūlomą kainą, o jeigu dalyvis nepateikia tinkamų kainos pagrįstumo įrodymų, pasiūlymą privalo atmesti. Toks reikalavimas įstatyme įtvirtintas, siekiant užtikrinti tiek perkančiosios organizacijos, kuri gali įsitikinti pasiūlymo pagrįstumu, realumu ir tiekėjo pasirengimu įvykdyti pirkimo sutartį, tiek tiekėjo, kuriam suteikiama galimybė pateikti paaiškinimus ir taip įrodyti savo pasiūlymo pagrįstumą, teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2013, 2015 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-122-690/2015). Neįprastai maža pasiūlyta kaina pati savaime nėra kliūtis viešojo pirkimo sutarčiai sudaryti. Tik tokia neįprastai maža kaina, kurios tiekėjas negali pagrįsti, t. y. įrodyti, kad pasiūlyta kaina jis galės tinkamai ir laiku įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, suponuoja perkančiosios organizacijos pareigą atmesti tokį tiekėjo pasiūlymą. Atsižvelgiant į tai, taip pat remiantis racionalaus lėšų panaudojimo imperatyvu, perkančioji organizacija pagal VPĮ 40 straipsnį privalo atmesti dalyvio pasiūlymą tik dėl nepagrįstos neįprastai mažos kainos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2010). Taigi VPĮ 40 straipsnio normos užkerta kelią nepagrįstų, todėl tikėtina – neįvykdomų – pasiūlymų pripažinimui laimėjusiais konkursą.
  2. Perkančioji organizacija, siekdama, kad neįprastai mažos kainos būtų pagrįstos, raštu kreipiasi į tokią kainą pasiūliusį dalyvį ir prašo pateikti, jos manymu, reikalingas pasiūlymo detales, kainos sudėtines dalis ir skaičiavimus. Perkančioji organizacija, vertindama kainos pagrindimą, atsižvelgia į: 1) gamybos proceso, teikiamų paslaugų ar statybos metodo ekonomiškumą; 2) pasirinktus techninius sprendimus ir (arba) išskirtinai palankias sąlygas tiekti prekes, teikti paslaugas ar atlikti darbus; 3) dalyvio siūlomų prekių, paslaugų ar darbų originalumą; 4) norminių dokumentų dėl darbų saugos ir darbo sąlygų, galiojančių prekių tiekimo, paslaugų pateikimo ar darbų atlikimo vietoje, laikymąsi; 5) dalyvio galimybę gauti valstybės pagalbą (VPĮ 40 straipsnio 2 dalis).
  3. Kainos pagrindimo rekomendacijų 1 punkte nustatyta, kad šių rekomendacijų tikslas – padėti perkančiajai organizacijai išsiaiškinti, ar tiekėjo pasiūlyme nurodyta prekių, paslaugų ar darbų neįprastai maža kaina yra pagrįsta. Pagal Kainos pagrindimo rekomendacijų 6 punktą, kreipdamasi į tiekėją dėl neįprastai mažos kainos pagrindimo, perkančioji organizacija gali prašyti jo pateikti įrodymus, pagrindžiančius pasiūlymo ekonomiškumą ir jo mažą kainą. Tai gali būti: 6.1. ekonomiško gamybos proceso, teikiamų paslaugų ar statybos metodo aprašymas; 6.2. pasirinktų ekonomiškų techninių sprendimų aprašymas; 6.3. išskirtinai palankių sąlygų tiekti prekes, teikti paslaugas ar atlikti darbus įrodymai (pavyzdžiui, susitarimai su tiekėjais); 6.4. siūlomų prekių, paslaugų ar darbų originalumo įrodymai (pavyzdžiui, technologijos patentas); 6.5. įrodymai, kad tiekėjas laikosi norminių dokumentų reikalavimų dėl darbų saugos ir darbo sąlygų, galiojančių prekių tiekimo, paslaugų teikimo ar darbų atlikimo vietoje (pavyzdžiui, pažyma apie ketinamų pasitelkti darbuotojų darbo užmokesčio vidurkius); 6.6. informacija apie tiekėjo galimybę gauti valstybės pagalbą; 6.7. darbo jėgos pasitelkimo ir jos organizavimo sąlygų, leidžiančių sumažinti pasiūlymo kainą, aprašymas (pavyzdžiui, duomenys apie planuojamą pasitelkti darbo jėgą); 6.8. subrangovų ar paslaugų subteikėjų pasitelkimo sąlygų, leidžiančių sumažinti pasiūlymo kainą, aprašymas; 6.9. naudojimosi technine įranga (turima ar galima pasitelkti) sąlygų aprašymas; 6.10. nurodytų taikyti nuolaidų apskaičiavimo detalizavimas ir pagrindimas, ypač kai nuolaida suteikiama trečiojo asmens (subrangovo ar subteikėjo) atliekamoje dalyje; 6.11. kainos išskaidymas, kur matytųsi detalios sudedamosios kainos dalys (jeigu pasiūlyme yra nurodyta tik bendra kaina, jos nedetalizuojant) ir išskaidytų kainų pagrindimas.
  4. Jeigu perkančiajai organizacijai kyla neaiškumų dėl tiekėjo pateikto kainos pagrindimo (tiekėjas pateikia tinkamus pasiūlyme nurodytos prekių, paslaugų ar darbų kainos pagrįstumo įrodymus, tačiau jie nėra visiškai aiškūs), ji gali prašyti tiekėjo paaiškinti savo pateiktą pagrindimą (Kainos pagrindimo rekomendacijų 8 punktas). Pasiūlymas turi būti atmestas, kai tiekėjas nepateikia arba pateikia netinkamus pasiūlyme nurodytos prekių, paslaugų ar darbų kainos pagrįstumo įrodymus (Kainos pagrindimo rekomendacijų 9 punktas).
  5. Neįprastai mažos kainos patikrinimas – iš viešųjų pirkimų tikslo sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimą įgaliojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas (VPĮ 3 straipsnio 2 dalis), išplaukianti perkančiosios organizacijos pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-570-469/2016).
  6. Perkančiųjų organizacijų pareiga taikyti neįprastai mažos kainos institutą grindžiama tuo, kad tiekėjo, atitinkančio minimalius kvalifikacijos reikalavimus ir siūlančio techninius reikalavimus atitinkantį pirkimo objektą, pasiūlymas, atsižvelgiant į jo siūlomą (mažiausią) kainą, nėra per se (pats savaime) priimtiniausias. Pirma, tiekėjo siūloma mažiausia kaina (taikant tiek mažiausios kainos, tiek ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus) gali būti ekonomiškai nepagrįsta ir lemti jo nesugebėjimą laiku ir tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį arba būti jo nesąžiningų veiksmų padarinys. Antra, viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas lemia tai, kad kainos, kaip vienos iš pagrindinių tiekėjo pasiūlymo ir viešojo pirkimo sutarties sąlygų, nebegalima keisti nei sudarant viešojo pirkimo sutartį, nei ją vykdant (išimtis nustatyta tik iš anksto nustatytoms kainodaros taisyklėms) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-15-916/2017). Taigi neįprastai mažos pasiūlymo kainos institutas yra teisinė priemonė, skirta perkančiajai organizacijai, sudaranti jai sąlygas išvengti tiekėjo nesugebėjimo įvykdyti viešojo pirkimo sutartį dėl viešajame pirkime pateikto ekonomiškai nepagrįsto pasiūlymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-122-690/2015).
  7. Ar perkančioji organizacija, taikydama neįprastai mažos kainos institutą, tinkamai, nepažeisdama viešojo pirkimo principų, įgyvendino VPĮ 40 straipsnyje įtvirtintas pareigas, spręstina, nustatant, ar ji: 1) įvertinusi visų dalyvių pateiktus pasiūlymus, nustatė, kuriuose iš jų nurodytos kainos yra neįprastai mažos; 2) sudarė dalyviams, pasiūliusiems neįprastai mažą kainą, galimybę (pareikalavo raštu per protingą terminą) pateikti paaiškinimus dėl abejonių sukėlusių pasiūlymo elementų (dalių); 3) ištyrė ir įvertino pateiktus paaiškinimus; 4) priėmė sprendimą dalyvio, nepagrindusio pasiūlytos neįprastai mažos kainos, pasiūlymą atmesti arba, jeigu dalyvis nurodytą kainą pagrindė, leisti jam toliau dalyvauti viešojo pirkimo procedūroje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2010, 2016 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-570-469/2016).
  8. Nors VPĮ 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas kainos pagrindimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, tačiau jis nėra tik pavyzdinis. Taigi šio sąrašo pobūdis nereiškia visiškos perkančiųjų organizacijų laisvės nuspręsti, į kokius pasiūlymo sudedamuosius elementus reikia atsižvelgti, prieš joms atmetant neįprastai mažos kainos pasiūlymus. Todėl sprendžiant, ar neįprastai maža kaina yra pagrįsta, reikia atsižvelgti į įvairius kriterijus ir konkrečias pirkimo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2010).
  9. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad rungimosi principas ir tiekėjo apsaugai nuo neteisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų nustatytos neįprastai mažos kainos pagrindimo procedūros suponuoja ne tik perkančiosios organizacijos pareigą prašyti ir vėliau objektyviai vertinti tiekėjo pateiktus neįprastai mažos pasiūlymo kainos pagrindimo dokumentus, tačiau, tikintis pasiūlymo pripažinimo pagrįstu, įpareigoja ir tiekėją aktyviai bendradarbiauti su perkančiąja organizacija, vykdyti jos reikalavimus, pateikti visus prašomus paaiškinimus ar dokumentus. Tiekėjas ir perkančioji organizacija turi bendradarbiauti, siekti išsiaiškinti pasiūlymo kainos realumą; šio reikalavimo neatitinka ir rungimosi principą pažeidžia vien formalus šalių susirašinėjimas, neturint tikslo nustatyti kainos pagrįstumą ar įrodyti pasirengimą tinkamai įvykdyti pirkimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2013, 2015 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-122-690/2015). Taigi perkančiosios organizacijos formalūs veiksmai, kuriais ji iš tikrųjų nesiekia patikrinti tiekėjo, pasiūliusio neįprastai mažą kainą, pasiūlymo rimtumo arba apskritai nesudaro jam sąlygų paaiškinimams, pagrindžiantiems tokį pasiūlymą, pateikti, pripažintini per se neteisėtais ir pažeidžiančiais viešųjų pirkimų teisiniame reglamentavime įtvirtintas jos pareigas bei viešojo pirkimo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2010, 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2010, 2012 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2012).
  10. Kiekvienu atveju, sprendžiant, ar perkančioji organizacija tinkamai vertino neįprastai mažos pasiūlymo kainos pagrindimą, turi būti įvertinta ir nustatyta, ar perkančioji organizacija turėjo realią galimybę, remdamasi faktiniais duomenimis, įsitikinti, kad tiekėjo pasiūlyta kaina pagrįsta ir reali, o tiekėjas pateikė pakankamus ir realius duomenis, jog ji iš tiesų egzistuoja, ir tik tuomet įvertinus pasiūlymus pagal mažiausios kainos kriterijų atsirastų galimybė įsitikinti, ar pateikta kaina yra pagrįsta ir reali. Kaip neatitinkantys įstatymo reikalavimų traktuotini tiekėjo veiksmai, kuriais jis nesiekia kiek įmanoma tiksliau įvykdyti racionalius perkančiosios organizacijos reikalavimus, nepateikia prašomų duomenų ar pateikdamas reikalaujamus įrodymus be aiškios priežasties keičia pateikiamą informaciją. Dėl perkančiosios organizacijos atlikto neįprastai mažos pasiūlymo kainos pagrindimo vertinimo tinkamumo teismai turėtų spręsti laikydamiesi to paties griežtumo standarto, nepriklausomai nuo perkančiosios organizacijos sprendimo rezultato, t. y. ar ji nusprendė, kad kainos pagrindimas yra tinkamas ir tiekėjas sugebės už siūlomą kainą patiekti prekes, suteikti paslaugas ar atlikti darbus, ar tiekėjo pasiūlymą atmetė dėl to, kad jo siūloma neįprastai maža kaina nebuvo tinkamai pagrįsta. Šis išaiškinimas reiškia, kad praktikoje neturėtų būti toleruojamos ir teismų kitaip vertinamos situacijos, kai perkančioji organizacija atlaidžiau vertina neįprastai mažos kainos pasiūlymą pateikusio jai priimtino tiekėjo parengtą neįprastai mažos kainos pagrindimą. Visais atvejais turi būti realiai nustatytas kainos pagrįstumas ir pasirengimas tinkamai įvykdyti pirkimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6-916/2018).
  11. Perkančiajai organizacijai nesuteikta neribotos diskrecijos teisės konstatuoti pasiūlymo atitikties įrodymo ar neįrodymo, t. y. įrodymų pakankamumo fakto; tam tikras aplinkybes įrodančiais tiekėjo dokumentais gali būti pripažįstami tokie dokumentai, kurių turinys dėl įrodinėjamų aplinkybių yra pagrįstas objektyviais, patikrinamais duomenimis, jei šio turinio pagrindu bet kuris nešališkas, protingas asmuo gali objektyviai padaryti išvadą, kad dokumentas įrodinėjamas aplinkybes patikimai patvirtina. Perkančiosios organizacijos sprendimas atmesti konkursą laimėjusio dalyvio pasiūlymą ar jo neatmesti dėl nepagrįstos neįprastai mažos kainos turi įtakos ir kitų tiekėjų teisėms ir pareigoms, kurių pasiūlymai, atmetus laimėjusį pasiūlymą, galėtų būti pripažinti nugalėjusiais, todėl perkančiosios organizacijos sprendimas laikyti, kad tiekėjas pagrindė neįprastai mažą kainą, turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis ir nepalikti pagrįstų abejonių dėl tiekėjo galimybės įvykdyti viešojo pirkimo sutartį. Neįprastai mažos kainos pagrindimo procedūros rungtyniškumas suponuoja ne tik tiekėjo, bet ir perkančiosios organizacijos aktyvumą, VPĮ jai nedraudžiama į tiekėją kreiptis kelis kartus, kad šis pateiktų papildomus duomenis, patvirtinančius jo siūlomos kainos pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-122-690/2015).
  12. Tiekėjui arba perkančiajai organizacijai savo veiksmais tinkamai nevykdžius pareigų, kylančių iš VPĮ 40 straipsnio nuostatų, jiems atsiranda įstatyme nustatytų padarinių (pasiūlymo atmetimas nepagrindus jo kainos arba sprendimo atmesti pasiūlymą panaikinimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2012).

14Dėl faktinių ginčo aplinkybių

  1. Byloje nustatyta, kad atsakovas Centras vykdė viešąjį pirkimą „Rekomendacijų dėl profesinių standartų rengimo, vertinimo, įteisinimo, diegimo ir atnaujinimo procesų tobulinimo rengimo paslaugų pirkimas“, pirkimo Nr. 189769. Pirkimo objektas – rekomendacijų dėl profesinių standartų rengimo, vertinimo, įteisinimo, diegimo ir atnaujinimo procesų tobulinimo rengimo paslaugos (Pirkimo sąlygų 2.1 punktas). Perkamų paslaugų aprašymas ir apimtys nustatytos techninėje specifikacijoje (Pirkimo sąlygų 2.2 punktas). Perkančiosios organizacijos neatmesti pasiūlymai vertinami pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų (Pirkimo sąlygų 13.2 punktas).
  2. Pirkime pasiūlymus pateikė 2 dalyviai – ieškovė, kurios pasiūlymo kaina – ( - ) Eur, ir trečiasis asmuo UAB „EKONOMINĖS KONSULTACIJOS IR TYRIMAI“, kurio pasiūlymo kaina – ( - ) Eur. Atsakovas 2017 m. gruodžio 15 d. rašte nurodė, jog ieškovės pasiūlymo kaina yra neįprastai maža, ir todėl paprašė pagrįsti pasiūlymo neįprastai mažą kainą. Neįprastai mažos kainos pagrindime atsakovas prašė nurodyti: 1) ekonomiško teikiamų paslaugų metodo aprašymą; 2) pasirinktų ekonomiškų techninių sprendimų teikiant paslaugas aprašymą; 3) išskirtinai palankias sąlygas teikti paslaugas patvirtinančius dokumentus; 4) jeigu tiekėjas naudosis valstybės pagalba paslaugų teikime, prašė pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad valstybės pagalba buvo suteikta teisėtai; 5) siūlomų specialistų darbo užmokesčio apskaičiavimą, įskaitant ir specialistų, kurie pasitelkiami kaip subtiekėjo darbuotojai ar kiti ūkio subjektai užmokestį; 6) įrodymus, kad vykdant pirkimo sutartį bus laikomasi aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įpareigojimų, nustatytų Europos Sąjungos ir nacionalinėje teisėje, kolektyvinėse sutartyse ir nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusio VPĮ 5 priede nurodytose tarptautinėse konvencijose; 7) kaštų dėl paslaugų teikimui planuojamų naudoti priemonių apskaičiavimą; 8) darbo jėgos pasitelkimo ir jos panaudojimo organizavimo sąlygų, leidžiančių sumažinti pasiūlymo kainą, aprašymą, pagrįstą skaičiavimais; 9) paslaugų subteikėjų pasitelkimo sąlygų, leidžiančių sumažinti pasiūlymo kainą, aprašymą, pagrįstą skaičiavimais; 10) naudojimosi technine įranga sąlygų aprašymą; 11) gaunamų nuolaidų apskaičiavimo detalizavimą ir pagrindimą; 12) kainos išskaidymą, kuriame išsamiai matytųsi sudedamosios kainos dalys, ir išskaidytos kainos pagrindimą; 13) kitus argumentus ir skaičiavimus, kurie patvirtina, kad tiekėjo pasiūlyta kaina yra pagrįsta.
  3. Atsakydama į kiekvieną iš atsakovo klausimų, ieškovė 2017 m. gruodžio 20 d. rašte nurodė, kad: 1) pasiūlyme nurodyta kaina yra apskaičiuota ir grindžiama ( - ); 2) paslaugų teikimo metu ( - ); 3) tiekėjas ( - ); 4) teikdamas paslaugas tiekėjas ( - ); 5) teikdama pasiūlymą, išanalizavo panašių ieškovės įgyvendintų projektų / konsultacijų specifiką bei atitinkamai sudarė reikalingą kompetenciją turinčių ekspertų komandą, kurios vidutinis eksperto darbo valandos preliminarus įkainis yra ( - ) Eur už darbo valandą be PVM, šis įkainis apima visas tiesiogines (darbo užmokesčio ir susijusių mokesčių) ir netiesiogines (administracinių kaštų, darbo vietos palaikymo) sąnaudas ir yra Lietuvos rinkoje priimtas, plačiai taikomas ir įprastas, ieškovės darbuotojams yra mokamas ( - ), pasiūlyme pateiktas valandinis įkainis yra pelningas, nes projekto bendrasis pelningumas – ( - ) proc.; 6) vykdydamas veiklą tiekėjas griežtai laikosi ir užtikrina teisės aktuose nustatytų įsipareigojimų vykdymą, tai patvirtina 25 m. nepriekaištinga ieškovės veikla Lietuvoje; 7) paslaugų teikimo metu planuojami papildomi ( - ) Eur kaštai, skirti ( - ); 8) siekiant optimizuoti pateikto pasiūlymo kainą ir tuo pačiu kokybiškai suteikti paslaugas, projekto įgyvendinimo komandą sudaro ( - ); 9) siekiant sumažinti pasiūlymo kainą bei užtikrinti kokybišką ir efektyvų darbą, ( - ); 10) paslaugų teikimo metu bus naudojamas ( - ); 11) tiekėjas ( - ); 12) lentelėje pateikė paslaugų kainos detalizavimą pagal pagrindines sudedamąsias kainos dalis; 13) pasiūlyme nurodyta kaina yra apskaičiuota ir grindžiama ( - ).
  4. Perkančioji organizacija, įvertinusi ieškovės 2017 m. gruodžio 20 d. rašte nurodytus argumentus, 2017 m. gruodžio 22 d. raštu paprašė patikslinti šią informaciją, suformuluodama 14 paklausimų, pavyzdžiui, tiksliai ir argumentuotai nurodyti, kurios techninio pasiūlymo vietos lemia ekonomišką teikiamų paslaugų metodą, įvardyti, kokių ekspertų ir kokia konkrečiai patirtis lemia ekonomišką teikiamų paslaugų metodą, pateikti įrodymus, kad rašte nurodyti projektai įgyvendinti tinkamai, laiku ir atitiko užsakovo reikalavimus, nurodyti visas priemones, kurias planuojama naudoti vykdant pirkimo sutartį, ir pagrįsti šių priemonių ekonomiškumą, sukonkretinti, kokių ( - ), pateikti ne tik vidutinį, bet ir kiekvieno atskirai pasitelkiamo eksperto darbo užmokesčio apskaičiavimą, išskiriant nurodytas jo apskaičiavimo dalis, pateikti preliminarius skaičiavimus, kiek kiekvienas siūlomas specialistas skirs laiko pirkimo sutarčiai vykdyti, ir įrodymus, kad kiekvienas specialistas galės skirti apskaičiuotą kiekį valandų, pateikti planuojamų ( - ) Eur kaštų, skirtų ( - ), apskaičiavimą, nurodyti, kokie pasitelkiami ekspertai ( - ), paaiškinti, kokia turima technine įranga, kuri reikalinga paslaugoms teikti, bus naudojamasi, ir pan.
  5. Ieškovė 2018 m. sausio 4 d. atsakė į Centro 2017 m. gruodžio 20 d. rašte suformuluotus paklausimus, be kita ko, pristatydama ( - ) ekspertus ir jų patirtį, bei pateikė techninį pasiūlymą, ekspertų gyvenimo aprašymus ir tinkamą panašių projektų įgyvendinimą patvirtinančius dokumentus. Ieškovės 2018 m. sausio 4 d. rašte paaiškinta, kad ( - ). Ieškovės teigimu, ekspertų turimos žinios bei kompetencija leidžia aiškiai suvokti perkančiosios organizacijos poreikius, nustatytus Pirkimo dokumentuose, su paslaugų vykdymu susijusius uždavinius ir esamą situaciją, todėl reikės mažiau laiko susipažinti su projekto kontekstu bei pačiam projektui įgyvendinti. Ieškovė nurodė, kad informacija apie kiekvieno atskirai pasitelkiamo eksperto darbo užmokestį yra konfidenciali informacija, susijusi su asmens duomenų apsauga. Ieškovė patvirtino, jog ekspertai skirs pakankamai laiko paslaugoms suteikti, t. y. ne mažiau nei bendras pasiūlyme nurodytas valandų skaičius, o esant poreikiui, ir didesnį nei pasiūlyme nurodytą valandų skaičių. Ieškovė laikosi visų privalomų socialinę ir darbo teisę reglamentuojančių teisės aktų, kontroliuojančios institucijos nėra priėmusios ieškovei nepalankių sprendimų. Ieškovė atkreipė dėmesį, kad kai kurie Centro pateikti klausimai, atsižvelgiant į Pirkimo objektą bei geriausią pasiūlymą pateikusio tiekėjo vykdomą veiklos specifiką, nėra nukreipti į kainos pagrįstumo tikrinimą. Paslaugų teikimo metu ieškovė už planuojamą ( - ) skirti sumą (( - ) Eur) galės ( - ). Paslaugų teikimo metu bus naudojama ši techninė įranga: kompiuteriai, spausdintuvai, projektoriai, taip pat konferencinių pokalbių įranga – specialūs telefonai, garsiakalbiai, ausinės, užtikrinanti kokybišką komunikaciją susitikimų metu, šią įrangą ieškovė turi, todėl nebus patiriami kaštai perkant paslaugas ar prekes iš trečiųjų šalių.
  6. Atsakovas, įvertinęs ieškovės 2018 m. sausio 4 d. rašte nurodytus argumentus, 2018 m. sausio 9 d. vėl kreipėsi į ieškovę dėl informacijos patikslinimo, pakartotinai prašydamas pateikti: 1) ne tik vidutinį, bet ir kiekvieno atskirai pasitelkiamo eksperto (įskaitant ir subtiekėjų) darbo užmokesčio apskaičiavimą, išskiriant nurodytas jo apskaičiavimo dalis; 2) preliminarius skaičiavimus, kiek kiekvienas ieškovės siūlomas specialistas (įskaitant ir subtiekėjus) skirs laiko Pirkimo sutarčiai vykdyti, ir įrodymus, kad kiekvienas specialistas galės skirti apskaičiuotą kiekį valandų, atsižvelgiant į tai, kad darbuotojai vykdys kitus projektus ir užduotis; 3) įrodymus, kad 2018 m. sausio 4 d. ieškovės rašte nurodyta turima techninė įranga jai priklauso nuosavybės teise. Ieškovė 2018 m. sausio 12 d. rašte nurodė, kad atskleisti projektui nustatyti efektyvios darbo valandos darbuotojų kaštai daugiau nei keliolika kartų viršija minimalius valandinius atlygius, 2017 m. lapkričio mėnesį vidutinis ieškovės darbuotojų atlyginimas buvo ( - ) Eur (neatskaičius mokesčių), duomenų, susijusių su kiekvieno tiekėjo siūlomo specialisto darbo užmokesčio apskaičiavimu, reikalavimas yra netikslingas, perteklinis ir neproporcingas, o be to, tiekėją ir jo pasiūlyme išviešintus ekspertus subtiekėjus (t. y. ne ieškovės darbuotojus) sieja ( - ). Kadangi Pirkimo sutartyje numatytos paslaugos perkančiajai organizacijai turėtų būti suteiktos per 13 mėnesių nuo sutarties pasirašymo ir jos įsigaliojimo dienos, visi tiekėjo pasitelkti ekspertai, nepriklausomai nuo to, jog tuo pačiu metu gali būti vykdomi kiti projektai ar užduotys, šiam projektui skirs tiekėjo pasiūlyme nurodytą valandų skaičių, o esant poreikiui, gali būti skiriamas ir didesnis valandų skaičius. Ieškovės teigimu, reikalavimas pateikti techninės įrangos nuosavybės teisės įrodymus akivaizdžiai prieštarauja viešųjų pirkimų proporcingo principui, nes Pirkimo sutarties 4.1.11 punkte yra aiškiai nustatyta, jog paslaugų teikėjas įsipareigoja aprūpinti savo darbuotojus reikiama įranga, siekdamas efektyviai ir tinkamai suteikti paslaugas. Be to, perkančioji organizacija, siekdama nagrinėti, ar tiekėjas turi įrangą, grįžta į tiekėjo kvalifikacijos vertinimo stadiją.
  7. Atsakovas 2018 m. vasario 6 d. priėmė sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą, nes ji po pakartotinio perkančiosios organizacijos prašymo nepateikė pagrįstai prašytų duomenų, kurie patvirtintų neįprastai mažos kainos pagrįstumą. Centro teigimu, ieškovė nesilaikė bendradarbiavimo pareigos bei teismų praktikoje pateiktų išaiškinimų, neįprastai mažą kainą grindė deklaratyviais teiginiais apie darbuotojams mokamą darbo užmokestį, nuosavybės teise turimą įrangą ir pan., kurie nelaikytini tinkamu neįprastai mažos kainos ar sąnaudų pagrindimu. Atsakovas 2018 m. vasario 6 d. taip pat priėmė sprendimą Pirkimo laimėtoju pripažinti trečiąjį asmenį UAB „EKONOMINĖS KONSULTACIJOS IR TYRIMAI“. Ieškovė pateikė atsakovui 2018 m. vasario 20 d. pretenziją, prašydama panaikinti sprendimą, kuriuo atmestas ieškovės pasiūlymas, pasiūlymų eilę, sprendimą, kuriuo Pirkimo laimėtoja pripažinta UAB „EKONOMINĖS KONSULTACIJOS IR TYRIMAI“, iš naujo įvertinti ieškovės ir trečiojo asmens pasiūlymų ekonominį naudingumą, sudaryti naują pasiūlymų eilę, kurioje pirmoje vietoje būtų nurodytas ieškovės pasiūlymas, ir priimti sprendimą Pirkimo laimėtoja pripažinti ieškovę. Centras 2018 m. vasario 27 d. raštu netenkino ieškovės pretenzijos, todėl ieškovė kreipėsi į teismą dėl ginčijamų sprendimo panaikinimo.

15Dėl neįprastai mažos kainos pagrindimo vertinimo

  1. Pagal VPĮ 40 straipsnį išskirtini du pagrindiniai neįprastai mažos kainos instituto taikymo etapai: neįprastai mažų kainų (įtartinų pasiūlymų) nustatymas ir tokių kainų pagrindimo įvertinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2010). Neįprastai mažos pasiūlytos kainos identifikavimas yra bendra kategorija, priklausanti nuo objektyvių kriterijų ir taikytina visiems konkurse dalyvaujantiems tiekėjams vienodai, o neįprastai mažos kainos pagrindimas ir jo vertinimas – individuali kategorija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2010, 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2010).
  2. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje aktualus tik antrasis iš nurodytų neįprastai mažos kainos instituto taikymo etapų (neįprastai mažos kainos pagrindimas ir jo vertinimas kaip individuali kategorija), nes pirmosios instancijos teismas nustatė ir šalys nekelia ginčo dėl to, kad ieškovės UAB „ERNST & YOUNG BALTIC“ pateikto pasiūlymo kaina yra neįprastai maža. Be to, nėra abejonių, kad perkančioji organizacija sudarė ieškovei galimybę pagrįsti neįprastai mažą kainą, nes net kelis kartus kreipėsi į ieškovę, jog ji pateiktų papildomus duomenis, patvirtinančius jos siūlomos kainos pagrįstumą. Ginčas kilo dėl tokios pasiūlymo kainos pagrindimo tinkamumo ir pakankamumo – ieškovė skundė perkančiosios organizacijos sprendimus, kuriais UAB „ERNST & YOUNG BALTIC“ neįprastai mažos kainos pagrindimas nepripažintas tinkamu ir Pirkimo laimėtoju pripažintas trečiasis asmuo UAB „EKONOMINĖS KONSULTACIJOS IR TYRIMAI“, pasiūlęs didesnę kainą nei ieškovė. Pirmosios instancijos teismas, panaikinęs ginčijamus sprendimus, įpareigojo atsakovą iš naujo įvertinti ieškovės pasiūlymo atitiktį Pirkimo sąlygoms, nes sprendė, kad ieškovė įrodė pasiūlytos neįprastai mažos kainos pagrįstumą, o perkančiosios organizacijos iš ieškovės reikalauti papildomi duomenys yra pertekliniai. Su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu atsakovas nesutinka, nes, jo nuomone, ieškovė nepateikė tinkamų pasiūlytos kainos pagrįstumo įrodymų. Atsižvelgdama į tai, kad byloje iš esmės kilo ginčas dėl neįprastai mažos kainos pagrindimo tinkamumo ir pakankamumo, teisėjų kolegija pasisako dėl pirmosios instancijos teismo nustatyto fakto, jog ieškovė tinkamai įvykdė pareigą pateikti neįprastai mažos kainos pagrindimą, teisingumo.
  3. Nustatęs, kad pasiūlymus pateikė tik du tiekėjai, o ieškovės pasiūlymo kaina yra 48,35 proc. mažesnė už trečiojo asmens pasiūlymo kainą, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, jog toks ženklus pasiūlymų kainų skirtumas galėjo atsirasti dėl antro tiekėjo pasiūlytos kainos nekonkurencingumo. Ši pirmosios instancijos teismo prielaida apie galimas tokio ženklaus tiekėjų pasiūlytų kainų skirtumo priežastis nėra teisiškai reikšminga teisingam bylos išnagrinėjimui, nes tai, ar trečiojo asmens pasiūlyta kaina yra konkurencinga, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Kaip jau minėta, šioje byloje svarbus tik ieškovės pasiūlytos neįprastai mažos kainos pagrįstumo vertinimas.
  4. Sutiktina su apelianto pozicija, kad pirmosios instancijos teismo argumentą, jog jo nesaisto atsakovo nurodytoje teismų praktikoje pateikti išaiškinimai, galima suprasti nevienareikšmiškai. Kasacinis teismas nuosekliai pabrėžia teismų pareigą laikytis savo pačių ar aukštesnės instancijos teismų tik analogiškose ar iš esmės panašiose bylose sukurtų precedentų, taip užtikrinant teismų praktikos nuoseklumą ir nuspėjamumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d.. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-248/2018), todėl pirmosios instancijos teismas iš tikrųjų neturėjo pareigos taip pat vertinti pasiūlytos neįprastai mažos kainos pagrįstumo (ne)įrodytumo, kaip jis buvo įvertintas kitose bylose, nes nei viena šalis šioje byloje nenurodė analogiškoje ar iš esmės panašioje byloje sukurto precedento, kurio pirmosios instancijos teismas būtų turėjęs laikytis. Jau minėta, kad neįprastai mažos kainos pagrindimas ir jo vertinimas – individuali kategorija, kuri priklauso nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių. Todėl teismas, nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas, turėtų, remdamasis šioje nutartyje jau aptartomis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotomis bendro pobūdžio taisyklėmis dėl neįprastai mažos kainos instituto taikymo, individualiai įvertinti susiklosčiusią situaciją. Tai šiuo atveju pirmosios instancijos teismas ir padarė, nes vertino, ar ieškovės perkančiajai organizacijai pateiktas neįprastai mažos kainos pagrindimas yra tinkamas ir pakankamas.
  5. Apeliantas pagrįstai atkreipia dėmesį, kad skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime paminėta Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-592/2009 šiuo atveju nėra aktuali, nes nurodytoje byloje buvo sprendžiamas ginčas, kai tiekėjas pasiūlė minusinę kainą ir perkančioji organizacija nesikreipė į tiekėją dėl neįprastai mažos kainos pagrindimo, t. y. skiriasi nurodytos ir nagrinėjamos bylos aplinkybės. Tačiau skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai patvirtina, kad nurodytos nutarties paminėjimas teismo sprendime neturėjo jokios įtakos galutiniam pirmosios instancijos teismo sprendimui dėl ginčo esmės, t. y. nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime paminėjo Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-592/2009 spręstą ginčą, tačiau iš esmės nesirėmė nurodytoje nutartyje pateiktais išaiškinimais.
  6. Šioje byloje ieškovė įrodinėjo, o pirmosios instancijos teismas pritarė jos pozicijai, kad perkančiosios organizacijos iš ieškovės prašyti pateikti duomenys ir dokumentai buvo pertekliniai ir susiję su kvalifikacijos tinkamumo, o ne neįprastai mažos kainos pagrįstumo vertinimu. Kaip teisingai nurodyta apeliaciniame skunde, ginčas byloje iš esmės yra kilęs dėl to, ar perkančioji organizacija, prašydama pateikti duomenis apie kiekvienam specialistui skiriamą darbo užmokestį ir sutarties vykdymui numatytas valandas bei dokumentus, pagrindžiančius turimos techninės įrangos nuosavybės teisę, elgėsi proporcingai ir ar šie veiksmai buvo būtini siekiant nustatyti kainos realumą.
  7. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2013 suformuota kasacinio teismo praktika, pagal kurią perkančiajai organizacijai yra suteikta teisė nuspręsti, kokie pasiūlymo aspektai, sudėtinės kainos dalys ar skaičiavimai turi būti pagrįsti, o neįprastai mažos kainos pasiūlymą pateikęs tiekėjas yra įpareigotas pateikti visus perkančiosios organizacijos nurodytus duomenis ar dokumentus, t. y. privalo atsakyti tiek, kiek yra prašomas, neturėtų būti aiškinama kaip suteikianti perkančiajai organizacijai neribotą diskrecijos teisę neįprastai mažos kainos pagrindimo stadijoje iš tokią kainą pasiūliusio tiekėjo prašyti su tokios kainos pagrįstumo vertinimu nesusijusių ar nors ir susijusių, tačiau tam, kad būtų galima priimti sprendimą dėl pasiūlytos neįprastai mažos kainos pagrįstumo (ne)įrodytumo, aiškiai perteklinių duomenų ar dokumentų, nes kasacinio teismo praktikoje neįprastai mažos pasiūlymo kainos instituto kontekste yra vartojama formuluotė apie racionalius perkančiosios organizacijos reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2012, 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6-916/2018).
  8. Tai reiškia, kad kilus ginčui ne visą perkančiosios organizacijos prašytą informaciją pateikęs tiekėjas gali gintis, įrodinėdamas, jog perkančioji organizacija nepagrįstai prašė jo pateikti perteklinius duomenis ar dokumentus, nes jo jau pateikta informacija yra pakankama ir tinkama įrodyti neįprastai mažos kainos pagrįstumą. Be to, perkančiajai organizacijai svarstant neįprastai mažos kainos klausimą, prašomi pagrindimai turi būti nukreipti į kainos pagrįstumą, bet ne į kvalifikacijos tinkamumo įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2010), nes kvalifikacijos tinkamumo vertinimo etapas jau būna pasibaigęs, o neįprastai mažos kainos institutas taikytinas tik siekiant įsitikinti tiekėjo pasiūlymo įvykdymo pagrįstumu ir realumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2010). Taigi neįprastai mažą kainą pasiūlęs tiekėjas, kurio pasiūlymas buvo atmestas dėl tokios kainos nepagrįstumo, taip pat gali gintis, įrodinėdamas, kad perkančiosios organizacijos prašyti duomenys nėra susiję su neįprastai mažos kainos pagrįstumo vertinimu.
  9. Vienas galimų neįprastai mažos kainos pagrįstumo įrodymų – kainos sudėtinių dalių nurodymas ir jų pagrindimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2013, 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6-916/2018). Pats apeliantas pripažįsta, kad Pirkimo objektas yra intelektinio pobūdžio paslaugos, todėl didžiąją dalį pasiūlymo kainos sudaro specialistams mokamas atlygis už jų atliktą darbą, o naudojamos priemonės (kompiuteriai ir kt.) yra tik pagalbinės priemonės toms paslaugoms suteikti. Ieškovė 2017 m. gruodžio 20 d. rašte pateikė kainos išskaidymo lentelę, kurioje nurodė konkrečius paslaugų teikimo etapus, smulkesnes jų dalis ir kiekvienoje iš šių stadijų paslaugoms suteikti reikalingų valandų kiekį (pavyzdžiui, ( - ) ir kt.), be to, šiame rašte buvo nurodytas projektui nustatytas vienos efektyvios darbo valandos įkainis, kurį taikant buvo apskaičiuojama pasiūlymo kaina – ( - ) Eur be PVM, vidutiniai projektui priskirtų ieškovės darbuotojų efektyvios darbo valandos kaštai – ( - ) Eur, ir planuojamos kitos išlaidos – ( - ) Eur.
  10. Apeliantas nurodo, kad jis, reikalaudamas pateikti informaciją apie kiekvieno atskirai eksperto darbo užmokesčio apskaičiavimą ir tam ekspertui numatytą Pirkimo sutarties vykdymo laiką, siekė įsitikinti, jog visiems specialistams bus mokamas bent minimalus darbo užmokestis ir ar objektyviai įmanoma įvykdyti sutartį už ieškovės nurodytą kainą, t. y. siekė įsitikinti tiekėjo galimybėmis už nurodytą kainą padengti kaštus, skiriamus specialistų darbui apmokėti. Ieškovė yra atskleidusi kiekvienam iš paslaugų teikimo etapų planuojamų skirti valandų kiekį ir projektui nustatytą vienos efektyvios darbo valandos įkainį, kurį taikant buvo apskaičiuojama pasiūlymo kaina (( - ) Eur be PVM) ir kuris apima visas tiesiogines (darbo užmokesčio ir susijusių mokesčių) ir netiesiogines (administracinių kaštų, darbo vietos palaikymo) sąnaudas. Taigi papildomų išlaidų ieškovė neturėtų patirti, išskyrus planuojamas ( - ) Eur išlaidas ( - ).
  11. Kainos pagrindimo rekomendacijų 6.5 punkte nurodytas pavyzdys, ko gali būti prašoma iš neįprastai mažą kainą pasiūliusio tiekėjo (pažymos apie ketinamų pasitelkti darbuotojų darbo užmokesčio vidurkius), vertintinas atsižvelgiant į individualią situaciją, todėl kiekvienu konkrečiu atveju turėtų būti sprendžiama, ar neįprastai mažą kainą pagrindžia duomenys apie darbuotojų darbo užmokesčio vidurkį ar būtina pateikti kiekvieno atskirai ketinamo pasitelkti darbuotojo darbo užmokesčio vidurkį.
  12. Iš ieškovės perkančiajai organizacijai dėl pasiūlytos neįprastai mažos kainos teiktų paaiškinimų matyti, kad ieškovė paslaugų teikimo ekonomiškumą sieja ne su darbuotojams mokamu mažu darbo užmokesčiu, o iš esmės su jų kompetencija, patirtimi vykdant panašius projektus, kuri, ieškovės teigimu, leis operatyviai ir efektyviai suteikti paslaugas, t. y. iš esmės optimizuoti darbo jėgos panaudojimą. Tam pagrįsti, ieškovė pateikė įrodymus apie tinkamą kitų paslaugų suteikimą, pasitelkiamų ekspertų gyvenimo aprašymus. Apeliantas neteigia, kad ieškovė suplanavo per mažai valandų paslaugoms teikti ir todėl dėl realiai didesnio valandų kiekio poreikio ir atitinkamai didesnių darbuotojų darbo užmokesčiui mokėti patiriamų kaštų nesugebės už pasiūlytą kainą suteikti kokybiškų paslaugų.
  13. Šiuo atveju nurodytas įkainis (( - ) Eur be PVM už 1 val.) ir 2017 m. lapkričio mėnesį buvęs vidutinis ieškovės darbuotojų atlyginimas (( - ) Eur (neatskaičius mokesčių)) nesudaro pagrindo abejoti, kad specialistams bus mokamas bent minimalus darbo užmokestis ir kad objektyviai įmanoma už nurodytą įkainį padengti kaštus, skiriamus specialistų planuojamoms darbo valandoms apmokėti. Teisėjų kolegijos vertinimu, prašymas detalizuoti kiekvienam iš specialistų mokėtiną darbo užmokestį ir kiekvieno iš jų projektui įgyvendinti planuojamų skirti valandų skaičių, nepadėtų dar labiau įsitikinti kainos pagrįstumu, nes, kaip nurodo ieškovė, jos darbuotojams yra mokamas ( - ). Todėl atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad nesant informacijos apie skirtingiems ekspertams skiriamą darbo laiką ir nežinant jiems mokamo atlyginimo, nėra jokių galimybių įsitikinti kainos pagrįstumu.
  14. Be to, daliai paslaugų atlikti ieškovė ketina pasitelkti subtiekėjus ir 2017 m. gruodžio 20 d. rašte atskleista, kad jų įsitraukimo apimtis neviršys ( - ) proc. projektui numatytų efektyvių darbo valandų. Ieškovė 2018 m. sausio 12 d. rašte nurodė, kad ją ir jos pasiūlyme išviešintus ekspertus subtiekėjus (t. y. ne ieškovės darbuotojus) sieja ( - ). Todėl reikalavimas pateikti subtiekėjų darbo užmokesčio apskaičiavimą yra objektyviai neįgyvendinamas.
  15. Apeliantas nurodo, kad jis, prašydamas pateikti dokumentus apie ieškovės nuosavybės teisę į nurodytą techninę įrangą, siekė gauti dokumentus, kurie patikimai ir objektyviai įrodytų vieną iš pačios ieškovės nurodytų aspektų, mažinančių pasiūlymo kainą ir atitinkamai lemiančių jos pripažinimą neįprastai maža, todėl nėra pagrindo laikyti šių dokumentų nesusijusiais su neįprastai mažos kainos vertinimu. Pažymėtina, kad techninės įrangos turėjimą patvirtinantys dokumentai gali būti teikiami ir kaip kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai, jeigu toks reikalavimas nustatytas pirkimo sąlygose, ir kaip neįprastai mažos kainos pagrįstumą pagrindžiantys dokumentai tuo aspektu, jog nebus patiriami papildomi kaštai įrangai įsigyti ar nuomoti, t. y. aplinkybei, jog nebus patirta tam tikrų išlaidų, kas leidžia sumažinti siūlomą kainą, patvirtinti. Dėl Centro prašymo pateikti techninės įrangos, kuri bus naudojama teikiant paslaugas, nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad šis reikalavimas yra perteklinis.
  16. Nėra pagrindo abejoti, kad įmonės, kuri verčiasi intelektinio pobūdžio paslaugų teikimu ir anksčiau yra tinkamai atlikusi ne vieną tokių paslaugų teikimo sutartį (tai patvirtinančius įrodymus ieškovė pateikė ir dėl to ginčo byloje nėra), darbuotojai yra aprūpinti tokioms paslaugoms teikti būtinomis techninėmis priemonėmis (kompiuteriais, spausdintuvais ir pan.), kurios naudojamos kasdienėje jų veikloje. Todėl nesant pagrįstų abejonių dėl poreikio patirti išlaidas tokioms techninėms priemonėms įsigyti, perkančioji organizacija neturėtų įpareigoti neįprastai mažą kainą pasiūliusį tiekėją teikti nuosavybės teisę į turimą įprastą techninę įrangą patvirtinančių dokumentų, jeigu toks reikalavimas, atsižvelgiant į turimos įrangos kiekį, pagalbinį vaidmenį vykdant sutartį, galėtų apsunkinti tiekėjo padėtį ir neproporcingai suvaržyti jo teisę įrodyti pasiūlytos kainos pagrįstumą, o dėl tokių dokumentų nepateikimo sudarytų sąlygas atmesti pasiūlymą. Tai reiškia, kad toks reikalavimas turėtų būti taikomas tik išimtiniais atvejais ir atitinkamai motyvuotas. Šiuo atveju apelianto reikalavimas pateikti turimos techninės įrangos nuosavybės dokumentus įmonei, kurios darbuotojai naudoja daugiau nei 300 kompiuterių, virš 10 spausdintuvų ir kt., juolab kai pasiūlymo pateikimo stadijoje dar neįmanoma tiksliai nustatyti, kuria tiksliai technine įranga ieškovės darbuotojai naudosis įgyvendindami sutartį, yra nepagrįstas ir todėl tokių dokumentų nepateikimas negalėjo būti teisėtas pagrindas atmesti ieškovės pasiūlymą.
  17. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės pateikti paaiškinimai ir dokumentai (Pirkimo sutarties vykdymui nustatytas vienos efektyvios darbo valandos įkainis; vidutiniai projektui priskirtų darbuotojų efektyvios darbo valandos kaštai; pasiūlymo kainos detalizacija; duomenys apie tai, kad ieškovės darbuotojams yra mokamas ( - ); panašių projektų sąrašas, kuriuose buvo taikytas nurodomas įkainis; vidutinis ieškovės darbuotojams mokamas darbo užmokestis ir kt.) sudaro pagrindą spręsti, jog jos pasiūlyta neįprastai maža kaina yra reali, ekonomiškai pagrįsta ir siūlomos paslaugos gali būti tinkamai suteiktos už pasiūlytą kainą, t. y. jog ieškovė būtų pajėgi tinkamai ir laiku įvykdyti Pirkimo sutartį už pasiūlytą kainą. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino ginčijamus Centro sprendimus, kuriais ieškovės pasiūlymas atmestas, o trečiasis asmuo pripažintas Pirkimo laimėtoju, ir atsižvelgęs į tai, kad dėl byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių Pirkimo procedūros buvo sustabdytos, įpareigojo atsakovą iš naujo įvertinti ieškovės pasiūlymo atitiktį Pirkimo sąlygoms.
  18. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino VPT 2018 m. sausio 23 d. ir ESFA 2018 m. sausio 31 d. konsultacijas kaip nesusijusias su nagrinėjamos bylos faktinėmis aplinkybėmis, tačiau apeliaciniame skunde nėra ginčijama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė į bylą įtraukti VPT. Iš tikrųjų pirmosios instancijos teismo teiginys, kad VPT atsakymas į atsakovo 2018 m. sausio 15 d. prašymą ir ESFA atsakymas į atsakovo 2018 m. sausio 29 d. prašymą nėra susiję su nagrinėjamos bylos faktinėmis aplinkybėmis, nėra tikslus, tačiau pirmosios instancijos teismo argumentas, jog šie atsakymai neįrodo atsakovo pozicijos pagrįstumo, yra teisingas. Tai, ar neįprastai mažą kainą pasiūlęs tiekėjas įrodė kainos pagrįstumą, atsižvelgusi į Pirkimą ir tiekėjo pateiktų paaiškinimų bei įrodymų visumą, vertina perkančioji organizacija, o ne kiti subjektai, kurių nuomonė dėl ginčo situacijos nesaisto sprendimą dėl pasiūlymo (ne)atmetimo priimančios perkančiosios organizacijos. Šioje nutartyje jau aptarti argumentai, dėl kurių tiek pirmosios instancijos teismas, tiek ir apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, jog ieškovė pateikė tinkamą ir pakankamą pasiūlytos neįprastai mažos kainos pagrindimą, o VPT 2018 m. sausio 23 d. ir ESFA 2018 m. sausio 31 d. raštai nesudaro pagrindo situaciją vertinti kitaip.
  19. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės reikšmės bylos išnagrinėjimo rezultatui, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.

16Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

  1. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo panaikinti Centro 2018 m. vasario 6 d. sprendimai „Dėl pasiūlymo atmetimo“ ir „Dėl laimėtojo nustatymo“ bei atsakovas įpareigotas iš naujo įvertinti ieškovės pasiūlymo atitiktį Pirkimo sąlygoms, yra motyvuotas, teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai aiškinant ir taikant VPĮ nuostatas, teisingai įvertinus surinktus įrodymus, todėl nėra pagrindo jo naikinti ar keisti, o apeliacinis skundas, kuriuo prašoma ieškinį atmesti, netenkintinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
  2. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
  3. Atsakovas pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo, tačiau kadangi jo apeliacinis skundas atmetamas, bylinėjimosi išlaidos Centrui nepriteistinos.
  4. Ieškovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą advokatų kontorai sumokėjo 968 Eur. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublik?s teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio. Ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija nurodytose rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių (8.11 punktas (1,3 x 884,80 Eur (2017 m. IV ketv. bruto darbo užmokestis) = 1 150,24 Eur), todėl priteistinos.

17Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

18Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

19Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „ERNST & YOUNG BALTIC“ (juridinio asmens kodas 110878442) iš atsakovo Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro (juridinio asmens kodas 19313687) 968 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus) jos apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai