Byla 2S-577-492/2009

1Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė ir pranešėja Virginija Volskienė, kolegijos teisėjai Danutė Kutrienė ir Henrichas Jaglinskis, kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Ranga IV investicijos“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2009 m. vasario 25 d. nutarties, kuria buvo patenkintas ieškovo O. J. prašymas pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. 2-1374-643/2009 pagal ieškovo O. J. ieškinį atsakovui UAB „Ranga IV investicijos“ dėl neteisėto atleidimo iš darbo.

2Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3ieškovas O. J. pateikė ieškinį atsakovui UAB „Ranga IV investicijos“, prašydamas pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisti dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio, tai yra 11 600 Lt dydžio, išeitinę išmoką, priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, taip pat pripažinti neteisėta 2008 m. rugpjūčio 18 d. įsakymu Nr. K-19 paskirtą drausminę nuobaudą bei priteisti iš atsakovo ieškovo patirtas atstovavimo išlaidas. Ieškovas taip pat pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti atsakovo pinigines lėšas, o jų nesant, kitą atsakovo turtą 29 000 Lt sumai. Ieškovas paaiškino, jog 29 000 Lt sumą sudaro reikalavimas priteisti 11 600 Lt išeitinę išmoką bei šiai dienai susidaręs 17 400 Lt dydžio darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką. Ieškovas nurodė, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą pagrindžia didelė ieškinio suma bei atsakovo elgesys, tai yra atsakovo siekimas nepagrįstai atleisti ieškovą iš darbo bei nenoras pripažinti ieškinį.

4Vilniaus miesto antras apylinkės teismas 2009 m. vasario 25 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino bei areštavo atsakovo turtą, o jo neradus/esant nepakankamai – atsakovo pinigines lėšas, esančias banke, 29 000 Lt sumai, leidžiant iš šios sumos atsakovui vykdyti atsiskaitymus su valstybės biudžetu, darbuotojais ir ieškovu. Teismas nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą šiuo atveju suponuoja didelė ieškinio suma bei atsakovo elgesys – nenoras pripažinti ieškinį. Teismas nutarė, kad iš pradžių turi būti pritaikytas atsakovo turto areštas, o jo nesant/esant nepakankamai – atsakovo piniginių lėšų areštas, vadovaujantis ekonomiškumo bei teisingumo (šalių lygiateisiškumo) principais.

5Atsakovas UAB „Ranga IV investicijos“ pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2009 m. vasario 25 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nurodo, kad vien faktas, jog byloje vyksta ginčas dėl ieškovo atleidimo iš darbo teisėtumo, nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, juolab, kad atsakovas iki šio ginčo ieškovui visada laiku mokėjo atlyginimą, be to, atsakovas derėjosi su ieškovu dėl taikos sutarties sudarymo. Teigia, kad atsakovo atžvilgiu 29 000 Lt dydžio suma nėra laikytina didelė, atsižvelgiant į tai, kad pas atsakovą dirba 30 darbuotojų, su jais visais laiku atsiskaitoma, o atsakovo turtinė padėtis nėra tokia sunki, kad jis negalėtų sumokėti ieškiniu reikalaujamos priteisti sumos. Atsakovas pažymi, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo yra nepagrįstai suvaržytos jo teisės, nes atsakovas nevengė vykdyti savo prievolių ieškovui ir sumokėjo visą pastarajam priklausantį darbo užmokestį.

6Ieškovas O. J. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad faktas, jog atsakovas su ieškovu atsiskaitė už laikotarpį iki atleidimo yra nereikšmingas, nes dėl to nėra tarp šalių ginčo. Teigia, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog 29 000 Lt suma jo atžvilgiu nėra laikytina didele, taip pat, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės varžo jo teises. Pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą suponuoja ir atsakovo nenoras pripažinti ieškinį bei faktas, jog ateityje priteistinas iš atsakovo ieškovui darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką tik didės.

7Atsakovo UAB „Ranga IV investicijos“ atskirąjį skundą atsisakytina tenkinti.

8CPK 144 str. 1 d. yra įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismų praktikoje yra suformuota prezumpcija, pagal kurią pareikštas didelės sumos ieškinio reikalavimas pripažįstamas realia grėsme, padidinančia būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2008-05-08 nutartis c.b. Nr.2-307/2008, 2007-11- 29 nutartis c.b. Nr. 2-782/2007, 2007-10-25 nutartis c.b. Nr. 2-717/2007 ir kt.). Tačiau ši prezumpcija nėra absoliuti. Teismas kiekvienos konkrečios bylos atveju turi atsižvelgti ne tik į ieškinio sumos dydį kaip absoliutų ir vienintelį kriterijų, bet ir į kitas konkrečias aplinkybes, tai yra ar konkretaus atsakovo atžvilgiu ieškinio suma gali būti traktuojama kaip didelė, lyginant su atsakovo gaunamų pajamų, turimo turto, kreditorinių reikalavimų verte ir t.t. (Lietuvos apeliacinio teismo 2008-01-31 nutartis c.b. Nr. 2-82/2008, 2008-02-07 nutartis c.b. Nr. 2-108/2008, 2008-06-24 nutartis c.b. Nr. 2-526/2008 ir kt.).

9Šioje byloje ieškovas be kitų reikalavimų prašo priteisti negautą išeitinę išmoką bei darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, kurie yra pagrindinis ieškovo pragyvenimo bei jo metarialaus gerbūvio užtikrinimo šaltinis. Todėl šioje konkrečioje faktinėje situacijoje 29 000 Lt dydžio ieškinio suma vertintina kaip pakankamai didelė bei suponuojanti realią grėsmę, kad teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, nebent įvertinus atsakovo turtinę padėtį, būtų padaryta priešinga išvada ir atsisakyta taikyti pastarąją prezumpciją. Pareiga įrodyti, kad atsakovo vykdoma veikla yra pelninga, kad atsakovas turi pakankamai piniginių lėšų ar kitokio turto, kuris leistų užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, tenka pačiam atsakovui (CPK 12 str. ir 178 str.). Tačiau šioje byloje atsakovas nepateikė jokių konkrečių įrodymų, kad jis yra didelė ir stabiliai veikianti įmonė, turinti 30 darbuotojų, galinti laiku su jais bei kitais kreditoriais atsiskaityti, gaunanti pakankamas pajamas, turinti konkretaus nekilnojamojo ar kitokio turto, kurio vertė lygi ar didesnė nei laikinosiomis apsaugos priemonėmis užtikrinta ieškinio sumos dalis ir pan. Kitaip tariant, atsakovas neįrodė aplinkybių, leidžiančių netaikyti prezumpcijos, kad didelė ieškinio suma laikoma realia ir pakankama grėsme būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Todėl atsakovo atskirojo skundo argumentai, kad jo finansinė padėtis nėra sunki, atsižvelgiant į tai, kad jis turi 30 darbuotojų bei jiems laiku moka darbo užmokestį, atmetami kaip neįrodyti (CPK 12 str. ir 178 str.) bei nepaneigiantys minėtos prezumpcijos, suponuojančios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą (CPK 144 str.).

10Teismas taip pat atmeta atsakovo atskirojo skundo argumentą, jog jis iki teisminio ginčo ieškovui laiku mokėjo darbo užmokestį. Pažymėtina, kad teismui sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, teismas vertina ar dabartinė, o ne praeityje buvusi, situacija suponuoja grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Todėl minėtas atsakovo atskirojo skundo argumentas atmetamas kaip teisiškai nereikšmingas, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo.

11Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su atsakovo argumentu, kad vien faktas, jog byloje vyksta ginčas, nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo atžvilgiu. Pažymėtina, kad atsakovo nesutikimas su ieškovo reikalavimais, suteikia teisę pastarajam kreiptis į teismą, kad būtų apginta jo pažeista ar ginčijama teisė (CPK 5 str. 1 d.), tačiau toks atsakovo elgesys pats savaime nesuponuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo. Šiuo konkrečiu atveju, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą pagrindė teismų praktikoje suformuota bei atsakovo nepaneigta prezumpcija – 29 000 Lt dydžio ieškinio reikalavimų suma, kuri, atsakovui neįrodžius priešingai, laikytina kaip suponuojanti grėsmę būsimo galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymui.

12Kitų atskirojo skundo argumentų, kurie sudarytų pagrindą pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, atsakovas nepateikė.

13Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išaiškino ir pritaikė materialinės bei procesinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Pagrindų, numatytų CPK 329 str., dėl kurių ši nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais argumentais, o taip pat CPK 329 str. 2 d. išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nėra. Todėl Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2009 m. vasario 25 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

14Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 str. kolegija

Nutarė

15Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2009 m. vasario 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai