Byla 2-1945/2014
Dėl Šiaulių apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „AsmicBaltic“ pagal nurodyto ieškovo pareiškimą (civilinė byla Nr. B2-946-357/2014)

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Audronė Jarackaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Serpantinas“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „AsmicBaltic“ pagal nurodyto ieškovo pareiškimą (civilinė byla Nr. B2-946-357/2014),

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovas UAB „Serpantinas“ kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą, prašydamas iškelti atsakovui UAB „Asmic Baltic“ bankroto bylą, atsakovo bankroto administratoriumi paskirti UAB „Jurconsult Group“. Nurodė, kad atsakovas nuo 2013 m. liepos 19 d. neatsiskaito už perduotas prekes, įsiskolinimas siekia 4 092,44 Lt sumą (iš jos skola už neatsiskaitytas prekes - 2 573,12 Lt, o 1 519,32 Lt delspinigiai už delsimą atsiskaityti). Ieškovo teigimu, skola nebuvo padengta ir po pranešimo atsakovui apie bankroto bylos inicijavimą, todėl yra pagrindas manyti, jog atsakovas yra nemokus.

4Atsakovas su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog neginčija pagrindinės skolos ieškovui, tačiau nesutinka su priskaičiuota delspinigių suma. Atsakovo teigimu, tarp šalių kilus ginčui dėl mokėtinos skolos dydžio, jis sulaikė pagrindinės skolos mokėjimą. Atsakovas taip pat pažymėjo, jog 2013 metų balanso duomenimis, įmonės turto bendra balansinė vertė sudaro 293 450 Lt, tuo tarpu pradelsti įsipareigojimai kreditoriams - tik 80 563,08 Lt, kas rodo, jog atsakovas Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka (toliau tekste ir ĮBĮ) negali būti laikomas nemokiu.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Šiaulių apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 2 d. nutartimi atsisakė iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „Asmic Baltic“. Priteisė iš ieškovo atsakovui atlyginti 363 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidas.

7Teismas nurodė, kad atsakovo UAB „Asmic Baltic“ pradelsti įsipareigojimai įmonės kreditoriams neviršija pusės į atsakovo balansą įrašyto turto vertės, įmonė gauna pelną, vykdo finansinius įsipareigojimus ir veiklą, todėl nėra pagrindo spręsti, jog įmonė yra nemoki.

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9Atskirajame skunde ieškovas UAB „Serpantinas“ prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo.

10Ieškovas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovo mokumą, nesiaiškino, ar įmonės balanse apskaitytas turtas yra realus, nevertino, kaip įmonė galėjo per pusmetį padengti ganėtinai didelius įsipareigojimus kreditoriams ir nepatikrino, ar atsakovo 2013 metų gruodžio mėnesio ir 2014 metų birželio mėnesio balanso duomenys atspindi tikrą turimo turto vertę ir pradelstų įsipareigojimų dydį.

11Ieškovo teigimu, apygardos teismo pasirinkta klausimo nagrinėjimo forma (rašytinio proceso tvarka) apribojo jo galimybes susipažinti su atsakovo pateiktais įrodymais, o iš ieškovo atsakovui atlyginti priteistos bylinėjimosi išlaidų sumos (363 Lt) pagrįstumo nepatvirtina bylos įrodymai.

12Atsakovas UAB „Asmic Baltic“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą Šiaulių apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. nutartį, priteisti iš ieškovo atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

13Nurodo, kad ieškovas abejoja įrodymų, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą teismo nutartį, patikimumu, tačiau nepateikia duomenų, kurie juos paneigtų ar leistų abejoti jų tikrumu. Atsakovo teigimu, ieškovas neturi ir galiojančios reikalavimo teisės, suteikiančios jam galimybę inicijuoti bankroto bylos atsakovui iškėlimą, kadangi su juo yra atsiskaityta, t. y. sumokėtas 2 573,12 Lt dydžio ieškovui įsiskolinimas, tačiau jis nesutinka su prašoma priteisti iš jo delspinigių suma – 1 519,32 Lt.

14Pasak atsakovo, ieškovui buvo žinoma apie bylos nagrinėjimą, todėl jis pats privalėjo rūpintis savo teisių apsauga ir galėjo pasinaudoti įstatymu jam suteikta teise susipažinti su bylos medžiaga. Pažymi, jog pagrįstai priteistos iš ieškovo atsakovo patirtos atstovavimo išlaidos, kurios neviršija Teisingumo ministro įsakymu ir Lietuvos advokatų tarybos nutarimu patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio.

15IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

16Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

17Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

18Dėl proceso teisės normų taikymo

19CPK 1 straipsnis nustato, kad bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. ĮBĮ 1 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šis įstatymas reglamentuoja įmonių bankroto procesą, o kitų įstatymų nuostatos taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms (ĮBĮ 1 str. 3 d.).

20ĮBĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei pateikti teismui turi teisę kreditorius (kreditoriai), savininkas (savininkai), įmonės administracijos vadovas. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad asmuo, inicijuojantis skolininkui bankroto bylą, turi pareigą nurodyti ir pateikti įrodymus, kurių pagrindu atsiranda jo reikalavimas. Nei ĮBĮ nuostatose, nei teismų praktikoje nėra suformuota taisyklės, kad tik kreditorius, kurio reikalavimo teisė pripažinta įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, galėtų kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkui; fiziniai ir juridiniai asmenys, pagrįstai manantys, jog turi teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles bei įsipareigojimus, t. y. potencialūs kreditoriai, gali inicijuoti įmonei bankroto bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2–154/2008; 2007 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-719/2007; 2009 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-906/2009).

21Atsakovas be pagrindo teigia, kad ieškovas neturi galiojančios reikalavimo teisės, suteikiančios jam galimybę inicijuoti bankroto bylos atsakovui iškėlimą, kad jis nelaikytinas atsakovo kreditoriumi, kadangi atsakovas padengė jo reikalavimą.

22Nagrinėjamu atveju ieškovas 4 297,06 Lt dydžio reikalavimą atsakovui kildino iš PVM sąskaitų – faktūrų, kuriomis buvo įtvirtintas prekių perdavimas atsakovui, o atsakovo atstovas patvirtino prekių gavimą bei sutiko su PVM sąskaitose – faktūrose nurodyta jų apmokėjimo tvarka (b. l. 5-8). Ieškovo į bylą pateiktos skolos ir delspinigių apskaičiavimo pažymos duomenimis, atsakovas delsė apmokėti PVM sąskaitas – faktūras, už delsimo laiką ieškovas skaičiavo atsakovui delspinigius nuo 2013 m. liepos 19 d. iki 2014 m. gegužės 15 d. (b. l. 9). Bylos duomenimis, atsakovas neneigia delsimo atsiskaityti su ieškovu fakto, 2 573,12 Lt dydžio skolą už prekes padengė tik inicijavus bankroto bylos nagrinėjimą teisme (pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo priimtas 2014 m. liepos 2 d., o dalis ieškovo reikalavimo padengta 2014 m. rugpjūčio 20 d.) (b. l. 1, 74), tačiau nėra apmokėta delspinigių suma.

23Taigi, bylos nagrinėjimo metu nustačius, jog atsakovas delsė atsiskaityti su ieškovu, jam pripažįstant šį faktą, bet keliant tik prašomų priteisti delspinigių dydžio klausimą, nėra pagrindo manyti, jog neturi teisės inicijuoti atsakovui bankroto bylos ieškovas, kuris nagrinėjamu atveju pagal šiuo metu byloje esančius įrodymus laikytinas potencialiu kreditoriumi. Pažymėtina, kad pagal ĮBĮ 26 straipsnį ir teismų praktiką, kiekvieno kreditoriaus finansinio reikalavimo pagrįstumo ir dydžio klausimai yra sprendžiami bankroto bylos nagrinėjimo metu, tokius reikalavimus teismo nutartimi tvirtinant, juos tikslinant (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. rugpjūčio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-601/2008).

24Be to, apeliantas atskirajame skunde nepagrįstai nurodo, kad, apygardos teismui pasirinkus bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka formą, buvo pažeistos proceso teisės normos ir apribota galimybė ieškovui susipažinti su bylos medžiaga.

25Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad nei ĮBĮ, nei CPK imperatyviai nenustato, jog klausimas dėl bankroto bylos kėlimo ar atsisakymo ją iškelti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka; dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka sprendžia bylą nagrinėjantis teismas; teismas neprivalo skirti žodinio bylos nagrinėjimo ir šaukti dalyvaujančius byloje asmenis į teismo posėdį (ĮBĮ 9 str. 6 d.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 4 d. nutarti, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-1194/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1138/2011).

26Apygardos teismas, rašytine tvarka išnagrinėjęs ieškovo pareiškimą dėl atsakovo bankroto bylos iškėlimo, nepažeidė įstatymo, kadangi teismas turi teisę, tačiau ne pareigą nagrinėti pareiškimą dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo žodinio proceso tvarka; tai atitinka ĮBĮ reikalavimus ir teismų praktiką (ĮBĮ 9 str. 6 d.). Nepagrįstas ir apelianto argumentas, jog buvo pažeista ieškovo teisė susipažinti su bylos medžiaga, teismui pasirinkus bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarką, kadangi teismo nustatyta bylos nagrinėjimo forma neįtakoja CPK 42 straipsniu bylos šaliai suteiktų teisių susipažinti su bylos medžiaga, teikti teismui rašytinius paaiškinimus, kuriomis ieškovas, būdamas aktyvus ir rūpestingas, galėjo bei gali tinkamai pasinaudoti ir nagrinėjamu atveju.

27Dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su atsakovo (ne)mokumu

28Pagal ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punktą, bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas. Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.).

29ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas, gavęs pareiškimą iškelti bankroto bylą, gali, be kita ko, įpareigoti įmonę, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą, pateikti teismui bankroto bylai nagrinėti reikalingus dokumentus ir teisės aktų nustatyta tvarka įvertinti įmonės turtą; reikalauti iš įmonės vadovo arba savininko pateikti teismui įmonės ūkinės ir finansinės būklės duomenis; nustatyti kitas aplinkybes, kurios turi reikšmės bylos nagrinėjimui (ĮBĮ 9 str. 2 d. 1, 4, 6 p.).

30Pagal CPK 179 straipsnio 1 dalį, jeigu byloje neužtenka pateiktų įrodymų, teismas gali pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus, o vadovaujantis to paties straipsnio 2 dalimi, teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva CPK ir kitų įstatymų numatytais atvejais, taip pat, kai to reikalauja viešasis interesas ir, nesiėmus šių priemonių, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

31Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad įmonės nemokumui nustatyti ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje yra numatyti du juridiniai faktai: kai įmonė nevykdo įsipareigojimų, ir pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės; pradelstais įsipareigojimais laikomi tie, kuriems įvykdyti yra suėjęs terminas, o įstatymas nenustato termino, kiek turi būti pradelsti įsiskolinimai, svarbu nustatyti, ar įsipareigojimai pradelsti ir ar pradelstų įsipareigojimų dalis viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-823/2008; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2600/2013).

32Pagal teismų praktiką, spręsdamas klausimą dėl įmonės (ne)mokumo, teismas vadovaujasi pateiktais įrodymais, tačiau turi įsitikinti, ar pateiktų įrodymų pakanka reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar įrodymai yra patikimi. Viešasis interesas bankroto bylose ir ĮBĮ normos įpareigoja teismą imtis aktyvių veiksmų, pasirengiant bankroto bylos teisminiam nagrinėjimui; teismas turi išnaudoti visas galimybes, nurodytas ĮBĮ ir CPK, nustatyti atsakovo finansinę būklę bankroto bylos iškėlimo dienai; tik įvertinęs atsakovui priklausančio turto vertę, atsakovo finansinę padėtį, jo pradelstus įsipareigojimus pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimo metu ir duomenis apie jo vykdomą veiklą bei gaunamas pajamas, teismas gali spręsti, ar yra pagrindas iškelti atsakovui bankroto bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2458/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-349/2014). Teismas, spręsdamas ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, turi būti aktyvus, gali įpareigoti proceso šalis pateikti konkrečius įrodymus, gali savo iniciatyva rinkti įrodymus tam, kad tinkamai atskleistų įmonės finansinę padėtį, iš kurios būtų galima spręsti apie įmonės (ne)mokumą, kad būtų išsiaiškinta, ar yra pagrindas tenkinti (atmesti) ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo. Ši aplinkybė suponuoja teismui pareigą reikalauti ir rinkti papildomus įrodymus, būtinus realios atsakovo turtinės padėties atskleidimui ir teisingam nagrinėjamo klausimo išsprendimui (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-232/2008).

33Pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ir neišsamiai ištyrė reikšmingas bylos aplinkybes, neteisingai jas nustatė, padarė nepagrįstas išvadas ir netinkamai taikė įmonių bankrotą reglamentuojančias teisės normas.

34Nagrinėjamu atveju ieškovas reikalavimą iškelti bankroto bylą grindė atsakovo nemokumu, tačiau teismas netenkino prašymo, nurodęs, kad atsakovo pradelsti įsipareigojimai neviršija pusės į jo balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 8 str. 2 d.), kad nenustatyta kitų pagrindų bankroto bylai iškelti (ĮBĮ 9 str. 7 d.). Nors pagal atsakovo pateiktų 2013 m. ir 2014 metų birželio mėnesio balansų duomenis bei atsakovo pateiktą informaciją apie pradelstus ir vykdytinus įsipareigojimus, būtų galima sutikti su teismo išvada, kad atsakovo būsena neatitinka nemokumo kriterijų (2013 metų balanso duomenimis, įmonė turi turto už 293 450 Lt sumą, jos pradelsti įsipareigojimai kreditoriams – 80 563,08 Lt (b. l. 35, 39, 56), o 2014 metų birželio mėnesio balanse nurodyta, kad įmonės turto vertė siekia 185 360 Lt, o pradelsti įsipareigojimai 2014 m. liepos mėnesį sudaro 80 563,08 Lt ( b. l. 54, 56, 80).

35Tačiau nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į bylos duomenis, sutiktina su apelianto argumentais, jog teismas iš esmės neįvertino įmonės turimo turto pobūdžio ir realios jo vertės, nenustatė įmonės tikrosios finansinės padėties (CPK 185 str.).

36Apygardos teismo išvada, kad atsakovas yra mokus, neatitinka faktinių aplinkybių, o pagal atsakovo pateiktus teismui nenuoseklius paaiškinimus, jo pateiktus dokumentus ir kitus duomenis nėra galimybės teisingai nustatyti atsakovo mokumo.

37Antai, atsakovo atsiliepime į ieškovo pareikštus reikalavimus dėl bankroto bylos iškėlimo, teigiama, jog įmonės pradelsti ir vykdytini įsipareigojimai kreditoriams 2014 m. liepos 1 d. sudaro 80 563,08 Lt (b. l. 39, 54), o vėlesniuose teismui pateiktuose įmonės finansiniuose dokumentuose (įmonės debitorių ir kreditorių sąrašuose) nurodoma, jog 2014 m. birželio mėnesį įmonė neturi pradelstų įsipareigojimų kreditoriams (b. l. 77), nors tiek vienus, teik ir kitus argumentus (t. y. dėl pradelstų skolų ir nesamų vykdytinų įsipareigojimų) atsakovas grindžia iš esmės analogiškais kreditorių sąrašais, tačiau vienu atveju jie, atsakovo teigimu, įrodo tik esamus, bet dar nevykdytinus įsipareigojimus kreditoriams (b. l. 77), kitu atveju jau pradelstus įsipareigojimus (b. l. 56).

38Nagrinėjamu atveju atsakovas, teigdamas, jog per 2014 metų pirmąjį pusmetį padengė dalį trumpalaikių įsipareigojimų (2013 metais per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 285 049 Lt, tuo tarpu, 2014 metų birželio mėnesio balanso duomenimis, jos tesiekia 144 962 Lt; b. l. 80), turėtų pagrįsti 140 087 Lt dydžio vertės įsipareigojimų padengimą, kad teismas galėtų konstatuoti, jog įmonės įsipareigojimai yra vykdomi.

39Bylos duomenimis, atsakovas, įrodinėdamas įmonės balanse įrašyto turto vertę, pateikė ilgalaikio turto sąrašą (b. l. 75), kurio duomenimis, atsakovo ilgalaikis turtas įvertintas 33 240,18 Lt suma, bei įmonės debitorių sąrašą, kurio duomenimis, debitorių įsiskolinimas sudaro 57 282,50 Lt (b. l. 56). Tačiau pagal šių dokumentų duomenis negalima įvertinti ir nustatyti debitorių įsiskolinimo, kaip įmonės turto vertės, kadangi, nesant duomenų, kokiu pagrindu susidarė minėti įsiskolinimai įmonei, ir neturint įrodymų, jog jie bus atgauti, nėra galimybės įvertinti tokio įmonės turto realumo; juolab kad didžiausias įsiskolinimas įmonei (35 155 Lt) yra ne Lietuvos Respublikoje registruotos bendrovės, kurios mokumo teismas neturi galimybių patikrinti ir įvertinti.

40Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino atsakovo pateiktus finansinės atskaitomybės dokumentus. Teismo teigimu, pagal atsakovo 2013 metų ir 2014 metų birželio mėnesio pelno – nuostolių ataskaitas negalima pripažinti įmonės nemokia ir dėl to, kad ji įrodė gaunanti pelną, tačiau, nurodytų finansinių ataskaitų duomenimis, 2012 metais atsakovas patyrė 1 415 Lt nuostolį, 2013 metais – 25 184 Lt nuostolį, o 2014 metų pusmečio atsakovo nuostoliai siekia 56 841 Lt dydį (b. l. 45, 79). Apygardos teismas taip pat neįvertino ir to, jog atsakovo pateikta 2014 m. rugpjūčio 20 d. Pirkimo – pardavimo sutartis, kuria atsakovas įrodinėja įmonės veiklos tęstinumą, neįrodo šios aplinkybės. Minėtos sutarties duomenimis, atsakovas įsipareigojo parduoti prekes už 48 097,50 Lt (be PVM) kainą, kurios dalį (20 000 Lt) atsakovas turėjo avansu gauti per 5 kalendorines dienas nuo sutarties pasirašymo dienos, tačiau nepateikta įrodymų apie tai, jog ši Pirkimo - pardavimo sutarties sąlyga įvykdyta, patvirtinant jos realumą.

41Taigi apygardos teismas, tinkamai neištyręs ir nenustatęs faktinių aplinkybių, teisiškai reikšmingų klausimo dėl bankroto bylos iškėlimo teisingam išsprendimui - įmonės balanse įrašyto turto realios apimties ir vertės bei atsakovo pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydžio klausimo dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimo dieną, neišreikalavęs ir neįvertinęs jas pagrindžiančių įrodymų, neįvertinęs kitų aplinkybių, susijusių su įmonės veikla, neatskleidė bylos esmės, todėl galėjo būti neteisingai išspręstas atsakovo mokumo klausimas, o dėl aukščiau paminėtų priežasčių bylos duomenys neleidžia pagrįstai nuspręsti apie realią atsakovo mokumo būklę (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d., 338 str.).

42Atsižvelgiant į tai, skundžiama teismo nutartis panaikintina, o bankroto bylos iškėlimo klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (ĮBĮ 10 str. 8 d., CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d., 338 str.).

43Nagrinėjant bylą iš naujo, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, nustatydamas atsakovo UAB „Asmic Batlic“ (ne)mokumą, turi išsiaiškinti ir nustatyti realią atsakovo turimo turto vertę, pradelstų įsipareigojimų ir turto santykį, įvertinti, ar įmonė realiai padengė įsipareigojimus kreditoriams, ar vykdo veiklą, ir kitas būtinas aplinkybes, reikšmingas atsakovo tikros finansinės padėties nustatymui ir teisingam nagrinėjamo klausimo dėl įmonės (ne)mokumo ir ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo išsprendimui. Tuo tikslu teismas, būdamas aktyvus, gali įpareigoti proceso šalis pateikti konkrečius įrodymus, gali savo iniciatyva rinkti įrodymus, būtinus realios atsakovo turtinės padėties atskleidimui, reikalui esant, paskirti žodinį bylos nagrinėjimą ir apklausti dalyvaujančius byloje asmenis (ĮBĮ 9 str. 2 d.; CPK 179 str.).

44Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

Nutarė

45Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. nutartį ir perduoti nagrinėti iš naujo klausimą dėl atsakovo UAB „Asmic Baltic“ bankroto bylos iškėlimo tam pačiam apygardos teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Audronė... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovas UAB „Serpantinas“ kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą,... 4. Atsakovas su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog neginčija... 5. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 6. Šiaulių apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 2 d. nutartimi atsisakė iškelti... 7. Teismas nurodė, kad atsakovo UAB „Asmic Baltic“ pradelsti įsipareigojimai... 8. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 9. Atskirajame skunde ieškovas UAB „Serpantinas“ prašo panaikinti Šiaulių... 10. Ieškovas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovo... 11. Ieškovo teigimu, apygardos teismo pasirinkta klausimo nagrinėjimo forma... 12. Atsakovas UAB „Asmic Baltic“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį... 13. Nurodo, kad ieškovas abejoja įrodymų, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos... 14. Pasak atsakovo, ieškovui buvo žinoma apie bylos nagrinėjimą, todėl jis... 15. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 16. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.... 17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 18. Dėl proceso teisės normų taikymo... 19. CPK 1 straipsnis nustato, kad bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles,... 20. ĮBĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškimą dėl bankroto bylos... 21. Atsakovas be pagrindo teigia, kad ieškovas neturi galiojančios reikalavimo... 22. Nagrinėjamu atveju ieškovas 4 297,06 Lt dydžio reikalavimą atsakovui... 23. Taigi, bylos nagrinėjimo metu nustačius, jog atsakovas delsė atsiskaityti su... 24. Be to, apeliantas atskirajame skunde nepagrįstai nurodo, kad, apygardos... 25. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad nei ĮBĮ, nei CPK... 26. Apygardos teismas, rašytine tvarka išnagrinėjęs ieškovo pareiškimą dėl... 27. Dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su atsakovo (ne)mokumu... 28. Pagal ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punktą, bankroto byla iškeliama, jeigu... 29. ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas, gavęs pareiškimą iškelti... 30. Pagal CPK 179 straipsnio 1 dalį, jeigu byloje neužtenka pateiktų įrodymų,... 31. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad įmonės nemokumui nustatyti ĮBĮ 2... 32. Pagal teismų praktiką, spręsdamas klausimą dėl įmonės (ne)mokumo,... 33. Pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ir neišsamiai ištyrė... 34. Nagrinėjamu atveju ieškovas reikalavimą iškelti bankroto bylą grindė... 35. Tačiau nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į bylos duomenis, sutiktina su... 36. Apygardos teismo išvada, kad atsakovas yra mokus, neatitinka faktinių... 37. Antai, atsakovo atsiliepime į ieškovo pareikštus reikalavimus dėl bankroto... 38. Nagrinėjamu atveju atsakovas, teigdamas, jog per 2014 metų pirmąjį pusmetį... 39. Bylos duomenimis, atsakovas, įrodinėdamas įmonės balanse įrašyto turto... 40. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino atsakovo pateiktus... 41. Taigi apygardos teismas, tinkamai neištyręs ir nenustatęs faktinių... 42. Atsižvelgiant į tai, skundžiama teismo nutartis panaikintina, o bankroto... 43. Nagrinėjant bylą iš naujo, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas... 44. Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337... 45. Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. nutartį ir...