Byla 2-2600/2013

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo gyvenamųjų namų statybos bendrijos „Kuliškių sodybos“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutarties, kuria iškelta atsakovui bankroto byla, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-1320-479/2013 pagal ieškovo viešosios įstaigos ADVOC LT ieškinį atsakovui gyvenamųjų namų statybos bendrijai „Kuliškių sodybos“ dėl bankroto bylos iškėlimo, tretieji asmenys K. D., valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius, Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija.

2Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje sprendžiamas klausimas dėl bankroto bylos atsakovui gyvenamųjų namų statybos bendrijai (toliau -GNSB)„Kuliškių sodybos“ iškėlimo.

5UAB „Ramsun“ kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui GNSB „Kuliškių sodybos“ (t. 1, b.l. 2-5). Nurodė, kad yra atsakovo kreditorius, tai patvirtina 2012 m. rugsėjo 20 d. reikalavimo perleidimo sutartis ir 2009 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaita faktūra; bendra įsiskolinimo suma 5 123 Lt. Ieškovas įspėjo atsakovą apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu atsakovas neatsiskaitys, tačiau atsakovas įsiskolinimo nepadengė.

6Atsakovas GNSB „Kukliškių sodybos“ su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo nesutiko (t. 1, b.l. 55-57). Nurodė, kad ieškovo reikalavimas nukreiptas į kitą pavadinimą turintį juridinį asmenį. Atsakovas nepripažįsta skolos, kuri perleista pagal reikalavimo perleidimo sutartį, todėl ieškovas, neturėdamas reikalavimo teisės, neturi ir teisės kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Nurodė, kad Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų pateikti negali dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo, ankstesnis pirmininkas nėra perdavęs įmonės veiklos dokumentų už laikotarpį nuo 2011 m. vasario 15 d. iki 2012 m. rugsėjo 29 d. Areštuoto įmonės turto nėra, transporto priemonių, piniginių lėšų taip pat nėra. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 3 punktą atsisakytina kelti bankroto bylą.

7Trečiasis asmuo K. D. prašė iškelti atsakovui GNSB „Kukliškių sodybos“ bankroto bylą (t. 1, b.l. 28-29). Nurodė, kad atsakovo įsiskolinimas susijęs su darbo santykiais ir sudaro 5 067,46 Lt. Atsakovas įspėtas apie bankroto bylos iškėlimą, jeigu nebus patenkinti trečiojo asmens reikalavimai, tačiau atsakovas su trečiuoju asmeniu neatsiskaitė.

8Trečiasis asmuo VSDFV Klaipėdos skyriaus su pareiškimu dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo sutiko bei nurodė, kad atsakovas skolingas socialinio draudimo fondui 16 165 Lt. Atsakovas nėra pateikęs finansinės atskaitomybės dokumentų juridinių asmenų registrui. Pagal VĮ Regitra, VĮ Registrų centras bei Traktorių registro duomenis atsakovo vardu registruoto turto nėra, nuo 2011 m. kovo 10 d. apdraustųjų neturi. Todėl atsakovui keltina bankroto byla (t. 2, b.l. 60-61).

9Trečiasis asmuo Klaipėdos apskrities VMI dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo prašė spręsti teismo nuožiūra (t. 2, b.l. 71). Nurodė, kad pagal 2013 m. liepos30 d. turimus apskaitos duomenis atsakovas valstybės biudžetui įsiskolinimų neturi.

10VšĮ ADVOC LT kreipėsi į teismą su prašymu pakeisti ieškovą, nes 2013 m. balandžio 8 d. reikalavimo perleidimo sutartimi perėmė iš UAB „Ramsun“ reikalavimo teises į atsakovą GNSB „Kuliškių sodybos“ (t. 2, b.l. 80, 85-87). Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 6 d. nutartimi prašymą tenkino ir civilinėje byloje dėl bankroto bylos GNSB „Kuliškių sodybos“ iškėlimo pakeitė pradinį ieškovą UAB „Ramsun“ nauju ieškovu VšĮ ADVOC Lt.

11II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

12Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartimi iškėlė GNSB „Kuliškių sodybos“ bankroto bylą ir bankroto administratoriumi paskyrė G. I. (t. 2, b.l. 119-121). Teismas įvertino tai, kad byloje pateikta 2009 m. sausio 2 d. sutartis, sudaryta tarp UAB „Terra virtualis“ ir atsakovo, kurioje nurodyta, kad UAB „Terra virtualis“ teiks atsakovo administravimo paslaugas už sutartyje nurodytą atlyginimą. Atsakovui buvo pateiktos apmokėti sąskaitos Nr. 01113, Nr. 0169, tačiau atsakovas skolų nesumokėjo. 2009 m. lapkričio 11 d., 2010 m. gegužės 4 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimis civilinėje byloje pagal R. Z. ieškinį atsakovui GNSB „Kuliškių sodybos“ taikos sutartimi šalių nuspręsta, jog 2009 m. sausio 2 d. sutarties sudarymas su UAB „Terra virtualis“ yra neteisėtas. UAB „Terra virtualis“ nebuvo šios civilinės bylos dalyvaujančiu asmeniu, todėl teismo nutarčių nuostatos neturi įtakos su UAB „Terra virtualis“ sudarytos sutarties galiojimui (CPK 182 str. 2 p.). Teismas sprendė, kad UAB „Terra virtualis“ su atsakovu sudaryta sutartis yra nenuginčyta, galiojanti ir ieškovas turi reikalavimo teisę į skolos sumokėjimą. Teismas nustatė, kad trečiasis asmuo K. D. dirbo pas atsakovą nuo 2009 m. sausio 6 d. iki 2009 m. rugsėjo 9 d., tačiau atsakovas jam nesumokėjo 5 067,46 Lt darbo užmokesčio. Todėl atsakovas atitinka vieną iš Įmonių bankroto įstatyme nustatytų sąlygų – nemoka darbuotojui darbo užmokesčio. Aplinkybę, kad K. D. teisėtai buvo atsakovo darbuotoju, patvirtina ir įsiteisėjęs Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimas. Be to, atsakovas nemoka valstybinio socialinio draudimo įmokų ir skola VSDFV Klaipėdos skyriui yra 16 165,24 Lt, kurios atsakovas neginčija. Be to, atsakovas tiek atsiliepime, tiek teismo posėdžio metu nurodė, jog jis turto neturi, nuo 2011 m. veiklos nevykdo, tai patvirtina ir 2011 m. vasario 2 d. atsakovo sprendimas dėl veiklos nutraukimo, darbo sutarčių nutraukimo. Esant tokioms aplinkybėms teismas konstatavo, kad atsakovas yra nemokus, negali atsiskaityti su kreditoriais, todėl keltina bankroto byla (Įmonių bankroto įstatymo 9 str. 7 d. 1 p.). Nenustačius apribojimų, nurodytų Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje, teismas įmonės administratoriumi paskyrė G. I..

13III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

14Atsakovas GNSB „Kuliškių sodybos“ (toliau – apeliantas) atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį panaikinti, priimti naują sprendimą – prašymą dėl bankroto bylos iškėlimo atmesti; atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka; išreikalauti teismo posėdžių nuo 2013 m. vasario 18 d. iki 2013 m. kovo 28 d. garso įrašų kopijas; prijungti papildomus įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti; remiantis CPK 300 straipsnio 1 dalimi esant L. M. ir K. D. veiksmuose nusikalstamos veikos padarymo požymių (BK 300 str. 1 d.), apie tai informuoti prokuratūrą (t. 2, b.l. 124-128). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Ieškovas prašo iškelti bankroto bylą ne tam juridiniam asmeniui. Apeliantas pažymėjo, kad jo pavadinimas yra gyvenamųjų namų statybos bendrija „Kukliškių sodybos“, todėl ieškovo pareiškimas nukreiptas į kitą pavadinimą turintį asmenį - asociacija gyvenamųjų namų statybos bendrijos „Kukliškių sodybos“. Be to, ieškovo pateiktos dokumentų kopijos patvirtintos kito juridinio asmens - asociacija gyvenamųjų namų statybos bendrijos „Kukliškių sodybos“, antspaudu, kuris nuo 2009 m. spalio 31 d. laikytas negaliojančiu.
  2. 2009 m. sausio 1 d. sutartį Nr. 09/01-01 dėl administravimo paslaugų teikimo K. D. K. pasirašė nebūdamas atsakovo pirmininku. Apelianto teigimu, minėta sutartis yra suklastota, todėl apie galimai nusikalstamos veikos padarymą (dokumento suklastojimą) praneština prokurorui.
  3. 2011 m. vasario 2 d. atsakovas priėmė sprendimą Nr. 02-02/11, kuriuo iš esmės sustabdė veiklą, todėl A. K. neturėjo teisės pasirašyti 2012 m. rugsėjo 20 d. tarpusavio skolų suderinimo akto bei kitų finansinių dokumentų. Be to, šis tarpusavio skolų suderinimo aktas yra patvirtintas negaliojančiu antspaudu. PVM sąskaitų – faktūrų, kurios teismui pateiktos tik kopijos, apeliantas nepripažįsta, nes jos nepasirašytos ir netinkamai patvirtintos, todėl ieškovas negali būti atsakovo kreditorius.
  4. Nagrinėjamoje byloje apeliantas yra netinkamas atsakovas ieškovui. Tiek ieškovo per UAB „Ramsun“ perpirkta skola iš UAB „Terra virtualis“, tiek trečiojo asmens K. D. darbo sutartis buvo pasirašyta L. M., kurio neteisėtai organizuotų balsavimų raštu bei 2009 m. vasario 5 d. ir 2009 m. vasario 12 d. narių visuotinių susirinkimų sprendimai įsiteisėjusiomis Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 11 d. ir 2010 m. gegužės 4 d. nutartimis pripažinti negaliojančiais nuo 2009 m. sausio 1 d. Todėl apeliantas neįgijo jokių teisių ir pareigų, jo ir ieškovo bei trečiojo asmens K. D. nesaistė jokie teisiniai santykiai.
  5. Apeliantui bei liudytojui A. K. patvirtinus, kad apeliantas neturi jokio turto, teismas turėjo atsisakyti kelti bankroto bylą apeliantui pagal Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatas, nes įmonė neturi turto ir jo nepakaks teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti.

15Ieškovas VšĮ ADVOC LT atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą bei paskirti apeliantės atstovei baudą dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis (t. 2, b.l. 142-145). Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Apeliantas nuo 2011 metų nevykdo veiklos, neturi turto, neturi piniginių lėšų ir yra skolingas ne tik ieškovui, trečiajam asmeniui K. D., bet ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai.
  2. Skunde nepagrįstai nurodoma, kad ieškovas ir trečiasis asmuo K. D. nėra apelianto kreditoriai. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad apelianto pirmininkas A. K. patvirtino skolos ieškovui faktą, t.y. skolą pripažino, skolos susidarymo metu atsakovo pirmininku buvęs K. D. taip pat patvirtino, kad pagal sutartį UAB „Terra virtualis“ teikė paslaugas apeliantui ir turi teisę reikalauti skolos atlyginimo. Be to, ieškinio pateikimo teismui dienai nei ieškovo, nei K. D. reikalavimai apelianto nebuvo ginčijami.
  3. Apeliantas sąmoningai bando klaidinti teismą dėl galimo sutarties su UAB „Terra virtualis“ suklastojimo. 2009 m. sausio 1 d. sutartį K. D. pasirašė ne apelianto vardu, o UAB „Terra virtualis“ vardu kaip šios bendrovės direktorius, o tik po to K. D. pradėjo administruoti asociaciją GNSB „Kukliškių sodybos“, tapdamas jos pirmininku.
  4. 2009 m. sausio 1 d. sutartis numato galiojimo terminą – iki K. D. bus apelianto pirmininku. 2009 m. rusėjo 9 d. pirmininke išrinkus R. Z. ši sutartis neteko galios, už paslaugas UAB „Terra virtualis“ pagal pateiktas sąskaitas – faktūras reikalavo apmokėti iki šios datos. Todėl apeliantas turi pareigą sumokėti pradiniam kreditoriui atsiradusį įsiskolinimą, kurį pripažino asociacijai vadovavęs A. K..
  5. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 10 dalies 3 punktą bankroto byla keltina net ir tuo atveju, jei atsakovas neturi turto. Todėl apeliantas nepagrįstai nurodo, kad vadovaujantis šia norma teismas turėjo atsisakyti iškelti jam bankroto bylą.

16Ieškovas prašo skirti apelianto atstovei baudą dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, nes ji pati yra sustabdžiusi asociacijos veiklą 2011 metais, nagrinėjant bankroto bylos iškėlimo klausimą teisme pripažino jos vadovaujamos asociacijos nemokumo faktą ir skolą Sodrai, tačiau surašė skundą, siekdama su byla nesusijusiems asmenims paskleisti žinias, kurios nepatvirtintos įsiteisėjusiais teismo nuosprendžiais apie ieškovo vadovo kitas bylas, visiškai nesusijusias nei su apeliantu, nei su jo atstove.

17Trečiasis asmuo VSDFV Klaipėdos skyrius atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį palikti nepakeistą (t. 2, b.l. 138-141). Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Apeliantas atskiruoju skundu neneigia teismo nustatytų aplinkybių, jog apeliantas turto neturi, nuo 2011 m. veiklos nevykdo ir yra nemokus. Atskirasis skundas iš esmės grindžiamas procesinės teisės normų pažeidimu ir tuo, kad ieškovas neturi reikalavimo teisės apeliantui, todėl neturi teisės prašyti kelti bankroto bylą. Tačiau net ir pripažinus, kad ieškovas neturi reikalavimo teisės į apeliantą, tai trečiojo asmens nuomone, neturėjo įtakos teisingam bylos išsprendimui.
  2. Apelianto įsiskolinimas valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui sudaro 16 165,24 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad apelianto pradelsti įsipareigojimai viršija pusę bendrijos turto vertės, pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą nutartį iškelti apeliantui bankroto bylą.

18Trečiasis asmuo K. D. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą (t. 2, b.l. 146). Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Atskirajame skunde nurodyti argumentai prieštarauja bylos medžiagai bei yra nesusiję su byla. Į teismą trečiasis asmuo kreipėsi, nes apeliantas neišmoka ir tikėtina neketina ateityje gera valia išmokėti atlyginimo.
  2. Apeliantas yra nemokus, sustabdęs veiklą, piktybiškai vengia ir nesutinka su pagrįstais kreditoriniais reikalavimais, turi įsiskolinimų SODRAI, neketina mokėti susidariusių skolų.
  3. Skunde nepagrįstai teigiama, kad K. D. ir apelianto nesiejo jokie teisiniai santykiai. Klaipėdos apygardos administracinis teismas sprendime nurodė, kad tarp apelianto ir K. D. buvo teisėti darbo santykiai, o minėtas sprendimas šioje byloje turi prejudicinę galią.

19IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

21Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

22Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

23Dėl atskirajame skunde nurodytų procesinių prašymų

24Apeliantas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 336 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Pažymėtina, kad dalyvaujančio byloje asmens prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas (CPK 336 str.). Atsižvelgiant į tai, kad tiek apeliantas, tiek kiti byloje dalyvaujantys asmenys savo argumentus yra išdėstę procesiniuose dokumentuose, bei į tai, kad apeliantas nenurodė jokių argumentų dėl žodinio bylos nagrinėjimo būtinumo, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėti atskirąjį skundą žodinio proceso tvarka būtinumo nėra.

25Nepagrįstas apelianto prašymas dėl teismo posėdžių nuo 2013 m. vasario 18 d. iki 2013 m. kovo 28 d. garso įrašų kopijų išreikalavimo. Visų pirma, šie įrašai byloje yra (2 tomas), antra, neaišku, ką apeliantas jais nori įrodinėti - apeliantas nenurodo, kokias būtent aplinkybes minėtų posėdžių garso įrašai gali pagrįsti bei kurios nebūtų užfiksuotos teismo posėdžių protokoluose (CPK 199 str.).

26Apelianto prašymas prijungti papildomus įrodymus atmestinas, nes prie atskirojo skundo pridėti ir prašomi prijungti įrodymai nėra susiję su nagrinėjamu klausimu, t.y. apelianto (ne)mokumu, o dėl apelianto argumentų, susijusių su netinkamu atsakovu, pasisakoma žemiau.

27Apeliantas prašo pranešti prokurorui apie galimai padarytą L. M. ir K. D. nusikalstamą veiką, dokumentų klastojimą (BK 300 str.). Pagal CPK 300 straipsnio 1 dalį paaiškėjus, kad byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai praneša prokurorui. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas tokių aplinkybių nenustatė. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo spręsti apie nusikalstamą veiką vien dėl to, kad taip teigia apeliantas. Pažymėtina, kad apeliantas, manydamas, jog yra nusikalstamos veikos požymiai ir dėl to reikalinga atlikti ikiteisminį tyrimą, turi teisę savo iniciatyva kreiptis į ikiteisminio tyrimą atliekančias institucijas neperkeldamas tokio tyrimo inicijavimo teismui, juo labiau, kad pateikti įrodymus, jog kitos šalies teikiamas įrodymas yra suklastotas, yra taip teigusio asmens pareiga (CPK 184 str. 1 d.). Todėl šis apelianto prašymas laikytinas nepagrįstu.

28Atskirasis skundas netenkintinas.

29Bankroto teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) bei Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatos (CPK 1 str. 1 d., ĮBĮ 1 str. 1 d.). Pagal ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalį bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustatė, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų. Lietuvos apeliacinis teismas yra nurodęs, kad bankroto procesas taikomas tada, kai reikia likviduoti neveiklius, nemokius rinkos dalyvius, tačiau pradedant šį procesą, tai yra iškeliant bankroto bylą, yra labai svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-842/2008, 2012 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2223/2012).

30Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašė iškelti apeliantui bankroto bylą dėl nemokumo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad apeliantas yra nemokus, negali atsiskaityti su kreditoriais, todėl jam iškėlė bankroto bylą. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, padavė atskirąjį skundą, kuris iš esmės grindžiamas procesinės teisės normų pažeidimu ir tuo, kad ieškovas neturi reikalavimo teisės atsakovui, todėl neturi teisės prašyti kelti bankroto bylą.

31Dėl ieškovo teisės reikšti ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo ir netinkamo atsakovo

32Įmonės kreditoriai – tai turintys reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles ir įsipareigojimus fiziniai ir juridiniai asmenys (ĮBĮ 3 str.). Teismų praktikoje pripažįstama, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, pagrįstai manantys, jog turi teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles bei įsipareigojimus yra potencialūs kreditoriai, galintys inicijuoti įmonei bankroto bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-906/2009), kartu asmuo, inicijuojantis skolininkui bankroto bylą, turi pareigą nurodyti ir pateikti įrodymus, kurių pagrindu atsiranda jo reikalavimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2–154/2008). Tačiau tai nereiškia, kad ieškovas jau pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimo stadijoje privalo neabejotinai įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą bei pateikti neginčijamus apelianto skolos buvimo įrodymus. Nagrinėjamu atveju apeliantas teigia, kad ieškovas negali būti jo kreditoriumi, nes įrodymų, kurių pagrindu ieškovas kildina savo reikalavimus, jis nepripažįsta bei teigia, kad jie yra suklastoti. Tačiau realiai aplinkybė, ar bylą inicijavęs asmuo iš tiesų yra kreditorius, bus nustatyta tik išsprendus šio asmens kreditorinio reikalavimo tvirtinimo klausimą bankroto byloje tokios bylos iškėlimo atveju (ĮBĮ 26 str. 1 d.), nebent jau pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo metu būtų akivaizdžiai matyti reikalavimo nepagrįstumas. Tuo tarpu faktas, jog teismas priėmė ir iš esmės išnagrinėjo asmens pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkui, neturi nei prejudicinės, nei res judicata galios vėliau sprendžiant klausimą dėl šio asmens kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiamas būtent apelianto (ne)mokumo klausimas, nagrinėtina, ar yra pagrindas apeliantui kelti bankroto bylą, o ne ieškovo bei trečiojo asmens K. D. reikalavimų dėl skolos pagrįstumo išnagrinėjimas iš esmės.

33Taigi, ginčo tarp apelianto ir ieškovo bei trečiojo asmens K. D. dėl prievolių egzistavimo faktas per se nesudaro savarankiško pagrindo atsisakyti kelti bankroto bylą. Apeliantui ginčijant ieškinyje nurodytą skolą (ją patvirtinančius įrodymus), aplinkybę, ar įmonės skolos, neįskaitant ginčijamų skolų dydžio į bendrą pradelstų įsipareigojimų masę, viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės, t.y. spręsti apie įmonės (ne)mokumą nagrinėjamu atveju galima ir pagal kitus byloje esančius duomenis. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, ginčo dėl reikalavimo teisės egzistavimo fakto svarumas sprendžiant klausimus kelti bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti, gali būti vertinamas kaip reikšmingai didesnis tuo atveju, jei apelianto išsamūs finansinę padėtį apibūdinantys duomenys, neatsižvelgus į ieškovo reikalavimo dydį, neleistų konstatuoti įmonės nemokumo ar dėl tam tikrų priežasčių leistų pakankamai pagrįstai abejoti bankroto bylos iškėlimo tikslingumu (pavyzdžiui, nemokumo riba peržengta nežymiai, o įmonė turi perspektyvų pagerinti savo finansinę padėtį). Tuo tarpu kitaip vertintina situacija, kai ir be atsakovo ginčijamos ieškovo reikalavimo sumos įmonės nemokumas yra pakankamai akivaizdus.

34Atmestini apelianto argumentai, susiję su ieškovo nurodyto atsakovo netinkamumu. Ieškinyje atsakovu nurodytas juridinis asmuo asociacija GNSB „Kuliškų sodybos“, bankroto byla iškelta GNSB „Kuliškų sodybos“, Iš Juridinių asmenų registro matyti, kad atsakovo juridinio asmens pavadinimas yra GNSB „Kuliškų sodybos“, o teisinė forma – asociacija, juridinio asmens kodas ir buveinė yra tie patys.

35Dėl įmonės (ne)mokumo nustatymo

36Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Taigi, tokios būsenos konstatavimui reikalinga nustatyti tokias aplinkybes: 1) įmonės įsipareigojimų nevykdymo faktą, 2) įmonės pradelstų įsipareigojimų apimtį, 3) įmonės balanse esančio turto vertę, 4) pradelstų įsipareigojimų ir turimo turto vertės santykį. Pažymėtina, kad pradelstais įsipareigojimais laikomi tie, kuriems įvykdyti yra suėjęs terminas. Įstatymas nenustato jokio termino, kiek turi būti pradelsti įsiskolinimai, svarbu nustatyti, ar įsipareigojimai pradelsti ir ar pradelstų įsipareigojimų dalis viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės. Tuo atveju, jeigu iš teismui pateikto įmonės balanso bei kitų finansinių ataskaitų rinkinį sudarančių dokumentų matyti, kad įmonės įsiskolinimas kreditoriams, kurių reikalavimų atsakovas neginčija, viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės, įmonė laikoma nemokia ir jai turi būti keliama bankroto byla. Tačiau visais atvejais klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti sprendžiamas ne formaliai taikant ĮBĮ nuostatas dėl (ne)mokumo, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes. Tai itin aktualu tuomet, kai įmonės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams tik labai nežymiai viršija pusę jos turimo turto vertės. Tokiais atvejais turi būti analizuojamos ir kitos nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui reikšmingos aplinkybės: ar įmonė tebevykdo veiklą, ar jos veikla pelninga, ar ji turi debitorinių skolų, kokio dydžio šios skolos, lyginant jas su įmonės pradelstais įsipareigojimais kreditoriams, ar yra realių galimybių išsiieškoti skolas, ar įmonė turi leidimų bei licencijų, kurie didina įmonės vertę ir pan.

37Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas apeliantui iškėlė bankroto bylą, motyvuodamas tuo, kad yra nemokus. Apeliacinės instancijos teismas šia teismo išvada sutinka.

38Iš Juridinių asmenų registro duomenų matyti, kad apeliantas finansinės atskaitomybės dokumentų nėra pateikęs, šių dokumentų nepateikė ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Taigi, nesant apelianto finansinės atskaitomybės dokumentų, apie apelianto finansinę padėtį spręstina iš kitų byloje esančių rašytinių įrodymų bei dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų.

39Iš bylos medžiagos matyti, kad apelianto įsiskolinimas valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui sudaro 16 165,24 Lt, kuris yra pradelstas ir kurio apeliantas neginčija (t. 2, b.l. 66). Apeliantas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad kilnojamojo ir nekilnojamojo turto bei piniginių lėšų neturi, nuo 2011 metų veiklos nevykdo (t. 1, b.l. 55-57). Pastarąją aplinkybę patvirtina ir byloje esantis 2011 m. vasario 2 d. sprendimas Nr. 02-02/11 dėl GNSB „Kuliškių sodybos“ laikino veiklos sustabdymo (t. 1, b.l. 94). Tai, kad apeliantas neturi turto, patvirtina ir VĮ Registrų centras, VĮ Regitra bei Traktorių registro duomenys (t. 2, b.l. 53, 54, 55). Be to, apeliantas, kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo nutartį, aukščiau minėtų aplinkybių neginčija. Taigi, pradelsti įsipareigojimai vien jau valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui sudaro 16 165,24 Lt, o turto apeliantas neturi (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Pažymėtina ir tai, kad teismo posėdžio metu apelianto atstovė nurodė, kad pripažįsta skolą valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui ir jeigu VSDFV pateiktų pareiškimą, tai sutiktų su bankroto bylos iškėlimu (t. 2, b.l. 113). Tai iš esmės reiškia, kad apeliantas pats pripažino esantis nemokus, o ir atskirajame skunde neįrodinėja įmonės mokumo. Trečiasis asmuo valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius atsiliepimuose tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme nurodė, kad pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti patenkintas.

40Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantas yra nemokus ir jam keltina bankroto byla (ĮBĮ 9 str. 7 d. 1 p.). Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį, todėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

41Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-338 straipsniais,

Nutarė

42Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus... 2. Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje sprendžiamas klausimas dėl bankroto bylos atsakovui gyvenamųjų namų... 5. UAB „Ramsun“ kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu dėl... 6. Atsakovas GNSB „Kukliškių sodybos“ su pareiškimu dėl bankroto bylos... 7. Trečiasis asmuo K. D. prašė iškelti atsakovui GNSB „Kukliškių... 8. Trečiasis asmuo VSDFV Klaipėdos skyriaus su pareiškimu dėl bankroto bylos... 9. Trečiasis asmuo Klaipėdos apskrities VMI dėl bankroto bylos atsakovui... 10. VšĮ ADVOC LT kreipėsi į teismą su prašymu pakeisti ieškovą, nes 2013 m.... 11. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 12. Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartimi iškėlė GNSB... 13. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 14. Atsakovas GNSB „Kuliškių sodybos“ (toliau – apeliantas) atskiruoju... 15. Ieškovas VšĮ ADVOC LT atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį... 16. Ieškovas prašo skirti apelianto atstovei baudą dėl piktnaudžiavimo... 17. Trečiasis asmuo VSDFV Klaipėdos skyrius atsiliepimu į atskirąjį skundą... 18. Trečiasis asmuo K. D. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį... 19. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 20. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 21. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus... 22. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria... 23. Dėl atskirajame skunde nurodytų procesinių prašymų... 24. Apeliantas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 336 straipsnio... 25. Nepagrįstas apelianto prašymas dėl teismo posėdžių nuo 2013 m. vasario 18... 26. Apelianto prašymas prijungti papildomus įrodymus atmestinas, nes prie... 27. Apeliantas prašo pranešti prokurorui apie galimai padarytą L. M. ir K. D.... 28. Atskirasis skundas netenkintinas.... 29. Bankroto teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įmonių... 30. Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašė iškelti apeliantui bankroto bylą dėl... 31. Dėl ieškovo teisės reikšti ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo ir... 32. Įmonės kreditoriai – tai turintys reikalauti iš įmonės įvykdyti... 33. Taigi, ginčo tarp apelianto ir ieškovo bei trečiojo asmens K. D. dėl... 34. Atmestini apelianto argumentai, susiję su ieškovo nurodyto atsakovo... 35. Dėl įmonės (ne)mokumo nustatymo... 36. Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų... 37. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas apeliantui iškėlė bankroto... 38. Iš Juridinių asmenų registro duomenų matyti, kad apeliantas finansinės... 39. Iš bylos medžiagos matyti, kad apelianto įsiskolinimas valstybinio... 40. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios... 41. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-338... 42. Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį palikti...