Byla 2-601/2008

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo akcinės bendrovės „Kybartų gelžbetonis“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. birželio 10 d. nutarties, kuria nutarta iškelti bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei „Kybartų gelžbetonis“, paskirti administratorių ir kt., civilinėje byloje Nr. B2-403-436/2007 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Novaka“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui akcinei bendrovei „Kybartų gelžbetonis“.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Nustatė

3Ieškovas UAB „Novaka“ kreipėsi su pareiškimu į Kauno apygardos teismą ir prašė iškelti bankroto bylą atsakovui AB „Kybartų gelžbetonis“.

4Pareiškime nurodė, kad įmonė dėl nemokumo nevykdo savo įsipareigojimų – neatsiskaito už ieškovo pateiktas prekes, kurias jis pateikė pagal 2002 m. vasario 25 d. sudarytą sutartį. Nors atsakovas jokių pretenzijų dėl pateiktų prekių – armatūros ir betono – kokybės nepareiškė, tačiau už pateiktas prekes neatsiskaitė ir liko skolingas 195 909,60 Lt. Be to, pagal sutarties nuostatas 2007 m. rugpjūčio 30 d. atsakovui priskaičiuota 37 221 Lt delspinigių. Iš viso 2007 m. rugpjūčio 30 d. atsakovas ieškovui buvo skolingas 233 130,60 Lt. Į raginimus sumokėti skolą atsakovas niekaip nereagavo. 2007 m. birželio 25 d. raštu atsakovas buvo informuotas apie ieškovo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bei nustatytas galutinis skolos mokėjimo terminas, tačiau atsakovas nereagavo.

5Kauno apygardos teismas 2008 m. birželio 10 d. nutartimi nutarė iškelti AB „Kybartų gelžbetonis“ bankroto bylą, administratoriumi paskirti Arūną Gedeikį ir kt.

6Teismas nutartyje nurodė, kad pagal 2007 m. rugsėjo 30 d. sudaryto įmonės balanso duomenis įmonė turėjo turto iš viso už 3 00 4393 Lt, tarp jų ilgalaikis turtas sudarė 1 459 661 Lt, trumpalaikis turtas 1 544 732 Lt, iš kurio atsargos sudarė 368 087 Lt, gautinos sumos 1 169 849 Lt ir pinigai 6 796 Lt. Teismo paskirtos ekspertizės akte nurodyta, kad tikroji atsakovui nuosavybės teise priklausančio ilgalaikio turto vertė balanso sudarymo dieną buvo 1 070 000 Lt. Turto apžiūros dieną, t.y. 2008 m. balandžio 15 d., atsargų įmonė neturėjo. Didžiąją dalį atsakovo turto – 1 169 849 Lt – sudaro turtinės teisės, t.y. debitoriniai įsiskolinimai, kurie savaime įmonės nemokumo nepaneigia. Didžiausiam atsakovo debitoriui UAB „Daigilė“, kuris skolingas atsakovui 1 143 951 Lt, yra iškelta bankroto byla. Nors teismo nutartis šiuo klausimu neįsiteisėjusi, atsakovo galimybės išieškoti šią skolą kelia pagrįstų abejonių. Atsakovas net nebandė šią skolą išieškoti teismine tvarka. Pradelsti atsakovo įsiskolinimai 2007 m. rugsėjo 30 d. balanso duomenimis sudaro 1 117 693 Lt. Teismas nurodė, kad pagal į bylą pateiktus papildomus duomenis įsiskolinimo suma yra mažesnė, tačiau vis tiek viršija pusę atsakovo turto vertės. Vien tik ieškovo, Marijampolės VMI ir Marijampolės rajono savivaldybės administracijos, kurių kreditoriniai reikalavimai yra didžiausi, bendra reikalavimų suma sudaro 632 397 Lt. Iš balanso duomenų matyti, kad atsakovo veikla yra nuostolinga. Teismas padarė išvadą, jog AB „Kybartų gelžbetonis“ keltina bankroto byla Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu, t.y. esant nustatytam įmonės nemokumui. Teismas nurodė, kad Arūną Gedeikį skirti administratoriumi siūlo kreditorius, pateikęs pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo ir turintis didžiausią kreditorinį reikalavimą. Tuo tarpu UAB „Elmeda“ skirti administratoriumi siūlo ne kreditorius, o pati administravimo paslaugas teikianti įmonė. Pasak teismo, administratoriaus paskyrimas, neatsižvelgiant į didžiausią kreditorinį reikalavimą turinčio kreditoriaus nuomonę, gali pakenkti bankroto procedūrų sklandumui ir operatyvumui.

7Atskiruoju skundu atsakovas AB „Kybartų gelžbetonis“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2008 m. birželio 10 d. nutartį ir bankroto bylą nutraukti.

8Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

91. Teismas neteisingai nustatė įmonės turto vertę: neatsižvelgė į įmonės buhalterinėje apskaitoje apskaitomą turtą, rėmėsi tik teismo ekspertizėje nustatytais duomenimis, todėl neišsamiai ištyrė visas bylai reikšmingas aplinkybes. Teismo ekspertui buvo užduoti klausimai tik dėl ilgalaikio turto, prekių atsargų tikrosios vertės ir likvidumo. Ekspertas nevertino kito trumpalaikio turto ir nepagrįstai nurodė, kad ilgalaikio turto vertė yra 1 070 000 Lt ir nenustatė atsargų vertės.

102. Ekspertizė atlikta netinkamai. Ekspertui vadovas parodė gamyklos teritorijoje esančią prekių atsargų saugojimo aikštelę ir gamybos sandėlius, kuriuose 2008 m. gegužės 15 d. buvo sandėliuojama prekių atsargų už 326 754,89 Lt. Ekspertas neįvertino 1997 m. rugsėjo 22 d. valstybinės žemės nuomos sutarties, kaip turtinės teisės, automobilio PEUGEOT 607, kuriuo bendrovė naudojosi pagal lizingo sutartį ir kuris šiai dienai yra bendrovės nuosavybė, nors ir neįregistruotas jos vardu ir jo likutinė vertė yra 78 721,3 Lt. Kilnojamojo turto tikrąją vertę ekspertas nepagrįstai vertino metalo laužo kainomis, be to, metalo laužo kaina yra didesnė, t.y. 700-800 Lt/t, kai kurių įrengimų neįvertino visiškai. Akte nėra paaiškinta, koks yra akto 32-38 psl. surašytų daiktų tikrosios vertės apskaičiavimo metodas ir kaip ji yra apskaičiuojama, kaip yra atliekami daiktų vertės skaičiavimai.

113. Teismas nustatė atsakovo turto vertę tik pagal jo ilgalaikio turto vertę ir neatsižvelgė į kitas įmonės balanso eilutes, nepasisakė dėl sumų pagal I eilutę, išskyrus atsargas, bei pagal IV eilutę, t.y. išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys (368 087 Lt), bei dėl pinigų ir pinigų ekvivalentų (6 796 Lt).

124. Teismas nepagrįstai suabejojo, ar įmonė galės atgauti skolą iš didžiausio atsakovo debitoriaus UAB „Daigilė“. Nurodo, kad patys debitoriniai įsiskolinimai įmonės nemokumo neįrodo. Teismo nutartis dėl UAB „Daigilė“ bankroto dar nėra įsiteisėjusi ir tai neįrodo, kad AB „Kybartų gelžbetonis“ neatgaus visos savo skolos. Teismas neatsižvelgė į kitų debitorių įsiskolinimą, t.y. 25 898 Lt. Byloje nėra jokių įrodymų, kad šie debitoriniai įsiskolinimai negalėtų būti atgauti.

135. Atsakovo teigimu, įmonės turto vertė yra 1 823 619,9 Lt, nes prie eksperto nurodytos turto vertės turi būti pridėta 753 619, 98 Lt suma.

146. Teismas neteisingai nustatė pradelstų įsipareigojimų dydį. Per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai nereiškia, kad tai yra pradelsti įsipareigojimai. Nurodo, kad skola UAB „Novaka“ yra 182 909,6 Lt, o ne 195 909,6 Lt, nes dalis skolos buvo sumokėta. UAB „Novaka“ nepagrįstai reikalauja 37 221 Lt dydžio delspinigių. Su Marijampolės apskrities VMI yra susitarta dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo sustabdymo ir nepriemokos dengimo tvarkos, todėl ši suma, t.y. 226 324, 89 Lt, turėtų būti išbraukta iš bendro skolų sąrašo. Byloje nėra duomenų, kad AB „Kybartų gelžbetonis“ yra skolingas Marijampolės rajono savivaldybės administracijai. AB banko „Hansabankas“ suteiktos 150 000 Lt paskolos mokėjimo terminas dar nesuėjęs, be to, šis terminas yra pratęstas iki 2008 m. spalio 31 d. Šiuo metu įmonės įsipareigojimai yra 592 946,05 Lt, įskaitant skolą Marijampolės VMI, kurios išieškojimas yra sustabdytas.

157. Įmonės įsipareigojimai - 592 946,05 Lt - neviršija pusės įmonės turto vertės - 1 823 619,9 Lt.

168. Teismas pažeidė bankroto bylos nagrinėjimo terminą (ĮBĮ 9 str. 4 d.), t.y. bylą nagrinėjo 9 mėnesius, kas turėjo neigiamą poveikį AB „Kybartų gelžbetonis“.

179. Teismas nepagrįstai atsisakė priimti atsakovo atsiliepimą į ieškinį. Atsiliepimas pateiktas pavėluotai, kadangi teismas neinformavo šalies apie pareigą pateikti tokį atsiliepimą.

1810. Teismas nesilaikė civilinių bylų nagrinėjimo tvarkos, nes neinformavo šalies, kad jau yra atlikta ekspertizė, o tik atsiuntė šaukimą į teismo posėdį. Teismas apribojo šalies teises, nes su ieškovo pateiktais dokumentais, didelės apimties ekspertizės aktu leido susipažinti tik 10 min, nebuvo suteikta teisė užduoti klausimų ekspertams.

19Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas UAB „Novaka“ prašo Kauno apygardos teismo 2008 m. birželio 10 d. nutartį palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad teismas teisingai nustatė turto vertę. Net ir padarius prielaidą, jog dalis atsakovo argumentų gali būti pagrįsti, turto vertė padidėtų tik 117 763,3 Lt, o bankroto byla būtų vis tiek keltina. Tikslus pradelstų įsipareigojimų dydis nemokumo faktui nustatyti neturi reikšmės. Atsakovas nepateikė objektyvių duomenų, pagrindžiančių atskirajame skunde pateiktus skaičiavimus. Atsakovo nurodyti procesinės teisės pažeidimai neturi jokios reikšmės, be to, atsakovas nepagrindė jų buvimo.

20Atskirasis skundas atmestinas.

21Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (2001 m. kovo 20 d. įstatymo Nr. IX-216 redakcija) (toliau tekste ĮBĮ) 9 straipsnio penktosios dalies nuostata, bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: įmonė yra nemoki arba daugiau kaip tris mėnesius vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą, arba įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Pagal teismų praktiką klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo teismas turi spręsti, remdamasis duomenimis apie įmonės finansinę būklę, susiklosčiusią šio klausimo sprendimo momentu.

22Pirmosios instancijos teismas bankroto bylą atsakovui uždarajai akcinei bendrovės „Kybartų gelžbetonis“ iškėlė ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, konstatavęs, kad įmonė yra nemoki.

23Įmonės nemokumą apibrėžia ĮBĮ 2 straipsnio aštuntoji dalis, kurioje nurodyta, jog įmonė laikoma nemokia, kai ji neatsiskaito su kreditoriumi (kreditoriais) praėjus trims mėnesiams po termino, nustatyto įstatymų, kitų teisės aktų, taip pat kreditoriaus ir įmonės sutartyse įmonės įsipareigojimams įvykdyti, arba praėjus tokiam pat terminui po kreditoriaus (kreditorių) reikalavimo įvykdyti įsipareigojimus, jeigu sutartyse terminas nebuvo nustatytas, ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

24Iš byloje esančių ieškovo pateiktų duomenų: ieškovo UAB „Novaka“ ir atsakovo AB ,,Kybartų gelžbetonis“ 2002 m. vasario 25 d. sudarytos sutarties, PVM sąskaitų faktūrų bei kasos pajamų orderio kvitų (t. 1, b.l. 7-15), matyti, kad kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo momentu atsakovas turėjo pradelstų įsiskolinimų ieškovui, kurie, kaip nurodoma abiejų šalių atstovų 2006 m. lapkričio 28 d. pasirašytame akte (t. 1, b.l. 19), 2006 m. lapkričio 28 d. sudarė 195 909,60 Lt. Pažymėtina, kad tai, jog būtent tokia atsakovo skolos suma ieškovui yra teisinga, savo parašais patvirtino atsakovo administracijos vadovas ir vyr. buhalterė. Apie tokį įsiskolinimą ieškovas atsakovui priminė 2007 m. vasario 19 d., 2007 m. kovo 27 d. bei 2007 birželio 12 d. raštais, reikalaudamas per dešimt dienų atsiskaityti, o taip pat ir 2007 m. birželio 25 d. raštu, įspėdamas apie tai, kad, atsakovui neatsiskaičius per 30 d., ieškovas kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kaip tai ir numatyta ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje. Per šį terminą atsakovui neatsiskaičius, ieškovas įgijo teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui (ĮBĮ 4 str. 2 p., 5 str. 1 d., 6 str. 1, 2 d.). Minėtos aplinkybės taip pat įrodo, kad šioje byloje yra nustatyta ir viena iš dviejų sąlygų, numatytų ĮBĮ 2 straipsnio aštuntoje dalyje ir apibrėžiančių atsakovo nemokumą, t.y. tai, kad atsakovas neatsiskaito su kreditoriumi praėjus trims mėnesiams po termino, nustatyto įstatymų, kitų teisės aktų, taip pat kreditoriaus ir įmonės sutartyse įmonės įsipareigojimams įvykdyti, arba praėjus tokiam pat terminui po kreditoriaus (kreditorių) reikalavimo įvykdyti įsipareigojimus.

25Kita įstatymo nustatyta sąlyga, būtina konstatuojant, kad įmonė nemoki, yra įmonės būklė, kai jos pradelsti įsipareigojimai (skolos) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

26Dėl pradelstų įsipareigojimų dydžio

27Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas atsakovo UAB ,,Kybartų gelžbetonis“ nemokumą, nurodė, kad 2007 m. rugsėjo 30 d. balanso duomenimis atsakovo pradelsti įsiskolinimai sudaro 1 117 693 Lt, o pagal pateiktus papildomus duomenis įsiskolinimo suma yra mažesnė, tačiau vis tiek viršija pusę atsakovo turto vertės, o vien Marijampolės VMI ir Marijampolės rajono savivaldybės kreditorinių reikalavimų suma sudaro 632 397 Lt.

282007 m. rugsėjo 30 d. balanso duomenimis (t. 1, b.l. 142), per vienerius metus mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų balanso sudarymo dieną įmonėje buvo apskaityta 1 117 693 Lt ir šią sumą pirmosios instancijos teismas laikė pradelstų įsiskolinimų suma. Tačiau, kaip pagrįstai nurodo apeliantas, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai ne visuomet atspindi pradelstų įsipareigojimų dydį. Atsakovo pateiktame 2007 m. rugsėjo 30 d. kreditorių sąraše nurodyta, kad visa kreditorinių įsipareigojimų suma 2007 m. rugsėjo 30 d. yra 776 974,30 Lt, o spalio mėnesį apmokėta 15 080,38 Lt, t.y. pagal paties atsakovo pateiktus duomenis jo pradelstų įsipareigojimų kreditoriams suma 2007 m. lapkričio 1 d. buvo 761 893,29 Lt.

29Savo atskirajame skunde atsakovas nurodo, jog jo įsipareigojimai kreditoriams šiuo metu yra 592 946,05 Lt, įskaitant skolą Marijampolės VMI, kurios išieškojimas, apelianto teigimu, yra sustabdytas. Pasak apelianto, su Marijampolės apskrities VMI yra susitarta dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo sustabdymo ir nepriemokos dengimo tvarkos, todėl ši suma, t.y.

30226 324, 89 Lt, turėtų būti išbraukta iš bendro skolų sąrašo, skola UAB „Novaka“ yra 182 909,6 Lt, o kad AB „Kybartų gelžbetonis“ yra skolingas Marijampolės rajono savivaldybės administracijai, byloje nėra duomenų. Tačiau tokie apelianto teiginiai prieštarauja faktiniams bylos duomenims.

31Kaip matyti iš Marijampolės apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2008 m. balandžio 1 d. pažymos, bendra atsakovo skola biudžetui 2008 m. balandžio 1 d. buvo 386 380,62 (t. 2, b.l. 38). Atsakovas klaidingai nurodo, kad jo mokestinė nepriemoka yra 226 324,89 Lt ir su Marijampolės apskrities VMI yra susitarta dėl šios nepriemokos išieškojimo sustabdymo ir dengimo tvarkos. Iš byloje esančio Marijampolės apskrities VMI 2007 m. rugsėjo 24 d. sprendimo (t. 1, b.l. 149) matyti, kad šiuo sprendimu AB ,,Kybartų gelžbetonis“ prašymu (t. 1, b.l. 146) iš tiesų buvo sustabdytas 2007 m. rugsėjo 12 d. sprendimu išieškomos mokestinės nepriemokos išieškojimas. Tačiau minėtoji Marijampolės apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2008 m. balandžio 1 d. pažyma rodo, kad 2008 m. vasario 28 d. sprendimu būtent 226 324,89 Lt mokestinė nepriemoka, kurios išieškojimas buvo sustabdytas, išieškoma iš atsakovo turto toliau, o visa atsakovo skola biudžetui, kaip jau minėta, 2008 m. balandžio 1 d. sudarė 386 380,62 Lt. Duomenų, kad šios skolos išieškojimas po 2008 m. balandžio 1 d. būtų sustabdytas ar atidėtas, byloje nėra. Kadangi nuo visų 2008 m. balandžio 1 d. pažymoje nurodytų neįvykdytų mokestinių prievolių rūšių sumų yra paskaičiuoti delspinigiai, tai ši aplinkybė patvirtina, kad visa atsakovo skola valstybės biudžetui, kurios dydis - 386 380,62 Lt, yra pradelstas jos įsipareigojimas valstybės biudžetui.

32Kaip jau minėta, atsakovas teigia, kad byloje nėra duomenų, jog jis yra skolingas Marijampolės rajono savivaldybės administracijai. Iš tiesų, byloje nėra duomenų apie atsakovo įsiskolinimą Marijampolės rajono savivaldybės administracija. Tačiau būtina pažymėti, kad pirmosios instancijos, skundžiamojoje nutartyje nurodydamas, jog didžiausi kreditoriniai reikalavimai yra Marijampolės rajono savivaldybės administracijos ir Marijampolės VMI, teismas apsiriko, vietoje Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos nurodydamas Marijampolės rajono savivaldybės administraciją. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad bendrovė yra skolinga būtent Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijai. Vilkaviškio rajono savivaldybės 2008 m. kovo 27 d. rašte Nr. (08)(4.1) SD- 716 (t. 2, b.l. 39) nurodyta, kad AB ,,Kybartų gelžbetonis“ valstybinės žemės nuomos mokesčio įsiskolinimas Vilkaviškio rajono savivaldybei už 4,7186 ha ploto žemės sklypą yra 112 744,70 Lt ir 7 252,38 Lt delspinigių, o bendras įsiskolinimas 2008 m. kovo 27 d. yra 119 997,08 Lt. Rašte taip pat nurodoma, kad mokestį bendrovė privalėjo sumokėti iki 2007 m. lapkričio 1 d. Taigi, pagal byloje esančius duomenis AB ,,Kybartų gelžbetonis“ pradelstas įsiskolinimas Vilkaviškio rajono savivaldybei 2008 m. kovo 27 d. buvo 119 997,08 Lt. Duomenų, kad iki bankroto bylos iškėlimo šį įsiskolinimą atsakovas padengė ar sumažino, byloje nėra ir atsakovas to neteigia.

33Kaip jau pažymėta šioje nutartyje, ieškovo ir atsakovo atstovų 2006 m. lapkričio 28 d. pasirašytame akte (t. 1, b.l. 19) nurodyta, kad 2006 m. lapkričio 28 d. atsakovo skola ieškovui UAB ,,Novaka“ sudarė 195 909,60 Lt ir šios skolos dydžio teisingumas patvirtintas atsakovo administracijos vadovo ir vyr. buhalterės parašais. Be to, savo ieškinyje ieškovas nurodo, kad pagal jo ir atsakovo šalių sudarytos sutarties 7.3 punktą ieškovas įgijo teisę reikalauti delspinigių, kurie iki 2007 m. rugpjūčio 30 d. sudaro 37 221 Lt. Bendrą atsakovo įsiskolinimo dydį ieškovas nurodo 233 130,60 Lt. Savo atskirajame skunde atsakovas ginčija tokį skolos dydį, nurodydamas, kad jo skola UAB „Novaka“ yra 182 909,6 Lt, nes dalis skolos buvo sumokėta, kad UAB „Novaka“ nepagrįstai reikalauja 37 221 Lt dydžio delspinigių. Ieškovas savo atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad 11 000 Lt iš gautos sumos už atsakovą sumokėjo tretieji asmenys, kurie yra ieškovo teisių perėmėjai, todėl realiai atsakovo įsipareigojimų suma sumažėjo tik 2 000 Lt, kuriuos sumokėjo jis pats. Tai, kad 10 000 Lt atsakovo įsiskolinimo dalį ieškovui padengė UAB ,,Junesta“, nurodo ir pats atsakovas savo atskirajame skunde. Tokiu būdu bylos duomenimis ir šalių paaiškinimais iš esmės nustatyta, kad atsakovo pradelstas įsiskolinimas ieškovui bankroto bylos iškėlimo dienai sumažėjo 13 000 Lt. Byloje esančios UAB „Novaka“ ir AB ,,Kybartų gelžbetonis“ 2002 m. vasario 25 d. sutarties 7.3 punkte nurodyta, kad užsakovas (AB ,,Kybartų gelžbetonis“), savalaikiai neapmokėjęs už pateiktas prekes, moka 0,1 % dydžio delspinigius. Taigi, bylos duomenimis pagrįstas ieškovo kreditorinis reikalavimas atsakovui ieškinio padavimo dienai sudarė 220 130,60 Lt, iš kurio 182 909,60 Lt atsakovas pripažįsta.

34Tokiu būdu, bylos duomenimis nustatyta, kad bendra atsakovo kreditorių, turinčių didžiausius finansinius reikalavimus, t.y. Marijampolės apskrities VMI, UAB „Novaka“ ir Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos, reikalavimų suma sudarė 726 508,30 Lt.

35Pažymėtina, kad pagal paties atsakovo pateiktą patikslintą kreditorių sąrašą (t. 1, b.l. 144), atsakovas turėjo ir kitų pradelstų įsipareigojimų, kurių bendra suma sudarė 233 000 Lt, iš jų atsakovas pripažįsta pagrįstais 63 714,48 Lt.

36Vienas iš šių reikalavimų yra AB banko ,,Hansabankas“ reikalavimas, sudarantis 150 000 Lt. Atsakovas nurodo, kad šio banko suteiktos paskolos grąžinimas yra pratęstas ir šiuo metu skolos grąžinimo terminas yra 2008 m. spalio 31 d. Šią atsakovo nurodytą aplinkybę patvirtina prie atskirojo skundo pateiktas AB banko ,,Hansabankas“ ir AB ,,Kybartų gelžbetonis“ 2008 m. birželio 19 d. susitarimo nuorašas. Be to, tų pačių šalių sudaryto 2007 m. birželio 2 d. susitarimo nuorašas patvirtina, kad anksčiau minėtos atsakovo skolos bankui grąžinimo terminas buvo pratęstas iki 2008 m. birželio 22 d. Tokiu būdu, byloje esantys duomenys įrodo, kad atsakovo 150 000 Lt skola AB bankui ,,Hansabankas“ bankroto bylos iškėlimo metu nebuvo ir šiuo metu nėra pradelstas įmonės įsipareigojimas.

37Taigi, darytina išvada, kad pagal paties ieškovo pateiktą ir patikslintą kreditorių sąrašą atsakovo pradelsti įsipareigojimai kitiems kreditoriams, neskaitant Marijampolės apskrities VMI, UAB „Novaka“ ir Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos reikalavimų, sudarė 83 000 Lt (233 000 – 150 000), o apelianto teiginys, kad šie reikalavimai sudarė tik 63 714,48 Lt, neatitinka jo paties pateiktų duomenų ir iš esmės šiems duomenims prieštarauja.

38Vadovaujantis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad, remiantis byloje esančiais duomenimis, bankroto bylos AB ,,Kybartų gelžbetonis“ iškėlimo dienai šios įmonės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams sudarė 809 508,30 Lt.

39Teisėjų kolegija pažymi, kad bankroto bylos iškėlimo stadijoje teismas negali ir neprivalo nustatyti tikslaus visų įmonės įsiskolinimų dydžio, tikslių kiekvieno kreditoriaus finansinių reikalavimų dydžių, išspręsti ginčijamų reikalavimų ar jų dalių pagrįstumo. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies bei 9 straipsnio 5 dalies nuostatas, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą dėl įmonės nemokumo, svarbu nustatyti bendrą įmonės pradelstų įsipareigojimų dydį ir jų santykį su įmonės balanse įrašyto turto verte. Todėl tikslesnį pradelstų įsipareigojimų dydį svarbu nustatyti tik tada, kai tokių įsipareigojimų suma pagal bylos duomenis yra tik nežymiai didesnė arba nežymiai mažesnė negu pusė įmonės turto vertės. Tuo tarpu kiekvieno kreditoriaus finansinio reikalavimo pagrįstumo ir dydžio klausimai yra sprendžiami bankroto bylos nagrinėjimo metu, tokius reikalavimus teismo nutartimi tvirtinant, juos tikslinant (IBĮ 26 straipsnis).

40Dėl turto vertės

41Klausimo dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimo stadijoje taip pat yra svarbu nustatyti, kokia yra įmonės balanse apskaityto turto vertė. Spręsdamas klausimą apie įmonės pradelstų įsipareigojimų ir jos balansinio turto vertės santykį, teismas vadovaujasi tiek prie pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pridėtais dokumentais, tiek ĮBĮ 9 straipsnio antrojoje dalyje numatyta tvarka gautais finansiniais įmonės dokumentais ir duomenimis. Bankroto bylose teismas privalo aktyviai veikti ex officio, nes pagal įstatymą jam suteiktos didesnės galimybės veikti bylos aplinkybių nustatymą (ĮBĮ 9 str. 2 d., 10 str. 1 d., CPK 159 str. 1 d., 179 str. 2 d.).

42Kaip matyti iš bylos duomenų, AB ,,Kybartų gelžbetonis“ 2007 m. rugsėjo 30 d. balanse (t. 1, b.l. 142) bendra apskaityto bendrovės turto vertė yra nurodyta 3 004 393 Lt, iš jos 1 459 661 Lt ilgalaikis materialusis turtas bei 1 544 732 Lt trumpalaikis turtas, kurį sudaro: 1 169 894 Lt gautinos sumos, 368 087 Lt atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys bei 6 796 Lt pinigai ir jų ekvivalentai.

43Kilus abejonėms dėl atsakovo balanse apskaityto turto vertės, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vadovaudamasis ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalies nuostatomis, paskyrė ekspertizę AB ,,Kybartų gelžbetonis“ turto vertei nustatyti. Kaip matyti iš bylos duomenų, teismas suteikė galimybę šalims pateikti klausimus, užduotinus ekspertui, ekspertą paskyrė iš asmenų, įrašytų į teismo ekspertų sąrašą, šiam ekspertui šalys nušalinimų nepareiškė. Taigi, ekspertizę teismas paskyrė, laikydamasis CPK 212, 213 straipsniuose nustatytos ekspertizės skyrimo tvarkos, o atliktos ekspertizės aktas atitinka CKP 216 straipsnyje keliamus reikalavimus.

44Atsakovas savo atskirajame skunde nurodo, kad teismas neteisingai nustatė įmonės turto vertę, neatsižvelgė į įmonės buhalterinėje apskaitoje apskaitomą turtą, kad ekspertui buvo užduoti klausimai tik dėl ilgalaikio turto, prekių atsargų tikrosios vertės, ekspertas nevertino kito trumpalaikio turto vertės.

45Kaip jau minėta, atsakovo 2007 m. rugsėjo 30 d. balanse apskaityto trumpalaikio turto vertė nurodyta 1 544 732 Lt, o ją sudaro: 1 169 894 Lt gautinos sumos, 368 087 Lt atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys bei 6 796 Lt pinigai ir jų ekvivalentai. Atsakovas teigia, kad sandėliuojamų prekių atsargų vertė 2008 m. balandžio 14 d. buvo 326 754,89 Lt. Taigi, paties atsakovo teigimu, didžiąją dalį jo balanse apskaityto trumpalaikio turto sudaro gautinos sumos ir prekių atsargos, kurių bendra vertė yra 1 496 648,80 Lt (1 169 894 Lt + 326 754,89 Lt), ir tik nedidelę dalį – 48 083,20 Lt kitas trumpalaikis turtas (1 544 732 Lt - 1 496 648,80 Lt = 48 083,20 Lt). Todėl sprendžiant atsakovo mokumo (nemokumo) klausimą ir nustatant tikrąją jo balanse apskaityto turto vertę, esminę reikšmę gali turėti tik to trumpalaikio turto tikroji vertė, kuri balanse sudaro didžiąją dalį šio turto vertės ir gali įtakoti bendros turto vertės ir pradelstų įsipareigojimų santykį.

46Kauno apygardos teismo 2007 m. gruodžio 14 d. nutartimi (t. 1, b.l. 187-188), kuria buvo paskirta atsakovo turto vertės nustatymo ekspertizė, atsakovo administracijos vadovas buvo įpareigotas, be kita ko, pateikti ekspertui prekių atsargų sąrašą. Iš ekspertizės akto matyti, kad toks sąrašas ekspertui nebuvo pateiktas. Savo atskiruoju skundu atsakovas ir neteigia tokį sąrašą ekspertui pateikęs ar kad toks sąrašas iš viso egzistavęs. Ekspertizės išvadoje nurodyta, kad turto apžiūros dieną, t.y. 2008 m. balandžio 15 d., bendrovė gaminių (prekių atsargų) apžiūrai nepateikė, nes gaminiai iki minėtos dienos buvo parduoti. Todėl vien atsakovo atskirojo skundo teiginys, kad administracijos vadovas turto apžiūros metu parodęs prekių atsargų saugojimo aikštelę ir gamybos sandėlius, kuriuose tą dieną buvę sandėliuojama prekių atsargų už 326 754,89 Lt, bei tik su atskiruoju skundu pateiktas prekių likučių ir jų savikainos sąrašas, nėra pakankamas pagrindas paneigti ekspertizės akto bei pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, kad turto apžiūros dieną, t.y. 2008 m. balandžio 15 d., atsakovas atsargų neturėjo.

47Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad didžiąją dalį atsakovo turto, t.y.

481 169 894 Lt, sudaro turtinės teisės, iš kurių 1 143 951 Lt yra reikalavimas UAB ,,Daigilė“, kuriai iškelta bankroto byla. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų (t. 2, b.l. 42-53) matyti, kad UAB ,,Daigilė“ užregistruoto nekilnojamojo turto neturi, jai priklausančios transporto priemonės yra areštuotos, iš šios įmonės vykdomi išieškojimai, kurių bendra suma viršija 500 000 Lt, o valstybės biudžetui UAB ,,Daigilė“ skolinga 130 841,01 Lt. Todėl pagrįsta yra pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo galimybė išieškoti skolą iš UAB ,,Daigilė“ yra abejotina. Todėl sprendžiant atsakovo mokumo klausimą, ši turtinė teisė negali būti vertinama kaip realus įmonės turtas, galintis nulemti jos mokumą. Likusi įmonės debitorinių įsiskolinimų (per vienerius metus gautinų sumų) dalis, neskaitant UAB ,,Daigilė“ įsiskolinimo, sudaro tik 25 943 Lt, o kitas trumpalaikis turtas - pinigai ir jų ekvivalentai – 6 796 Lt.

49Todėl, vadovaujantis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad reali atsakovo trumpalaikio turto vertė, kuri bylos duomenimis nėra paneigta, sudaro tik 80 822,20 Lt (48 083,20 + 48 083,20 + 6 796 Lt).

50Vadovaudamasis ekspertizės aktu, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad įmonės balanso sudarymo dieną, t.y. 2007 m. rugsėjo 30 d., atsakovo ilgalaikio turto tikroji vertė

51buvo 1 070 000 Lt. Su šia išvada atsakovas nesutinka ir nurodo, kad ekspertas nepagrįstai nustatė kilnojamojo turto (gaminių formų, šilumvežio, kompresorių, metalinių transporto konteinerių) tikrąją vertę, neįvertino 1997 m. rugsėjo 22 d. valstybinės žemės nuomos sutarties, kaip turtinės teisės, automobilio PEUGEOT 607, kuriuo bendrovė naudojosi pagal lizingo sutartį.

52Savo teiginius apie netinkamą kilnojamojo turto vertės nustatymą atsakovas grindžia prie atskirojo skundo pateiktais 2008 m. birželio mėnesio komerciniais pasiūlymais, adresuotais atsakovui. Tačiau tokie komerciniai pasiūlymai negali būti tinkami ir patikimi įrodymai, nustatant bendrovės turto vertę ir negali paneigti teismo nutartimi paskirtos ir atliktos ekspertizės išvados, nes tai nėra turto vertinimo dokumentai. Be to, ir šiuose pasiūlymuose nurodyta turto – metalo laužo kaina yra ne 700-800 Lt/t, kaip tai nurodo atsakovas, o nuo 450 Lt iki 800 Lt už toną.

53Apibūdindamas ekspertizės objektų juridinę-techninę charakteristiką, ekspertas nurodė, kad vertinami atsakovui priklausantys pastatai ir statiniai yra nuomojamame iš valstybės žemės sklype, kurio plotas – 4,7186 ha, paskirtis – kita, o pagal 1997 m. rugsėjo 22 d. nuomos sutartį nuomos terminas iki 2009 m. rugsėjo 22 d. Ekspertas taip pat nurodė, kad žemės sklypo specialių naudojimo sąlygų buvimas netrukdo sklypo naudoti pagal tiesioginę paskirtį, taip pat nurodė, kokie yra privažiavimo keliai prie minėto sklypo. Taigi, vertindamas ilgalaikį materialųjį nekilnojamąjį atsakovo turtą, ekspertas įvertino ir turimą nuomos teisę, kaip turtinę teisę, turinčią įtakos nekilnojamojo turto vertei. Tai, kad nebuvo vertinama žemės sklypo nuomos teisė, kaip atsakovo turima turtinė teisė atskirai nuo nekilnojamojo turto vertės, negali būti pagrindas paneigti išvadą dėl atsakovo turimo ilgalaikio turto vertės: atsižvelgiant į tai, kad žemės sklype yra tik atsakovui priklausantys pastatai ir statiniai, o nuomos teisė baigiasi jau 2009 m. spalio mėnesį, tokia nuomos teisė, kaip savarankiška teisė, atsietai nuo nekilnojamojo turto vertės negali būti vertinama, nes atskirai nuo atsakovui priklausančių pastatų ir statinių žemės sklypas negalėtų būti naudojamas. Taigi, negalima sutikti su apelianto teiginiu, kad ekspertas neįvertino valstybinės žemės nuomos sutarties, kaip turtinės teisės.

54Savo atskirajame skunde atsakovas nurodo, kad ekspertas neįvertino automobilio PEUGEOT 607, kuriuo bendrovė naudojosi pagal lizingo sutartį, o ir kuris šiai dienai yra bendrovės nuosavybė, nors ir neįregistruotas jos vardu, ir jo likutinė vertė yra 78 721,3 Lt. Šiam teiginiui pagrįsti atsakovas kartu su atskiruoju skundu pateikė 2008 m. sausio 10 d. automobilio pirkimo-pardavimo sutartį ir 2008 m. sausio 18 d. perdavimo priėmimo aktą (t. 2, b.l. 85-87). Šie dokumentai iš tiesų rodo, kad 2008 m. sausio mėnesį automobilis buvo perduotas atsakovo nuosavybėn, todėl, nustatant atsakovo ilgalaikio materialaus turto vertę, būtina atsižvelgti ir į šį turtą. Tačiau atsakovo pateikti duomenys apie šio turto vertę yra prieštaringi ir todėl negali būti pagrindas jo tikrajai vertei nustatyti. Antai 2008 m. sausio 10 d. automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta automobilio pirkimo kaina 10 981,36 Lt, tuo tarpu atsakovo 2008 m. birželio 19 d. pažymoje nurodyta, kad automobilio likutinė vertė yra 78 721 Lt. Nustatant šio automobilio vertę, būtina atsižvelgti į tai, kad automobilio pagaminimo metai yra 2001 m., t.y. automobilis yra 7 metų senumo, todėl atsakovo nurodyta likutinė jo vertė negali atspindėti realios tikrosios vertės. Dėl šios priežasties pagrįstas yra ieškovo atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstytas teiginys, kad analogiško automobilio vidutinė rinkos vertė yra apie 22 500 Lt, nes toks teiginys pagrįstas duomenimis apie tokių automobilių pardavimo kainas (t. 2, b.l. l05-106).

55Atsakovo nurodyti galimi užsakymai negali būti vertinami kaip realus įmonės turtas, nes užsakymų suma neatspindi pelno, kuris galėtų būti gaunamas, įvykdžius užsakymus ir vertinamas kaip įmonės turtas. Be to, nėra jokio pagrindo teigti, jog tie užsakymai iš tiesų būtų įvykdyti ir būtų pelningi įmonei, tuo labiau, kad pagal paties atsakovo pateiktą 2007 m. birželio 30 d. pelno nuostolio ataskaitą (t. 14, b.l. 44) atsakovas turėjo 72 622 Lt nuostolį.

56Kiti atsakovo teiginiai apie tai, kad ekspertas savo išvadose netinkamai nustatęs atsakovo ilgalaikio turto vertę, nėra pagrįsti jokiais faktiniais duomenimis ir negali būti pagrindas paneigti eksperto išvadą apie šio turto vertę, tuo labiau, kad galimi turto vertinimo netikslumai negali iš esmės įtakoti turto ir pradelstų įsipareigojimų santykio, kai pradelsti įsipareigojimai žymiai viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės.

57Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad bylos duomenimis nustatyta bendra atsakovo AB ,,Kybartų gelžbetonis“ balanse įrašyto ilgalaikio turto vertė bankroto bylos iškėlimo dienai sudarė 1 092 500 Lt, trumpalaikio turto vertė - 80 822,20 Lt, o bendra viso turto vertė - 1 173 322,20 Lt.

58Dėl atsakovo nemokumo ir pagrindo iškelti bankroto bylą

59Kaip jau nustatyta šia nutartimi, AB ,,Kybartų gelžbetonis“ iškėlimo dienai šios įmonės pradelsti įsipareigojimai sudarė 809 508,30 Lt. Tai reiškia, kad pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos) žymiai viršijo pusę į jos balanso įrašyto turto vertės, kuri, kaip jau minėta, sudarė

601 173 322,20 Lt. Todėl pagrįsta yra pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas yra nemokus. Įvertinus ir tą aplinkybę, kad atsakovo veikla pagal jo paties pateiktus duomenis yra nuostolinga, nėra pagrindo teigti, kad atsakovo finansiniai sunkumai yra laikini. Todėl pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalies, 9 straipsnio 4 dalies ir 5 dalies 1 punkto nuostatomis bei susiklosčiusia teismų praktika, pagrįstai atsakovui AB ,,Kybartų gelžbetonis“ iškėlė bankroto bylą.

61Dėl atsakovo nurodytų proceso teisės normų pažeidimų

62Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ar teisėjas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pareiškimo gavimo dienos priima nutartį iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją iškelti. Teismas turi teisę dėl svarbių priežasčių pratęsti pasirengimo nagrinėti bankroto bylą teisme terminą, bet ne ilgiau kaip vieną mėnesį. Taigi, įstatymo nustatytas terminas išnagrinėti klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei yra 2 mėnesiai.

63Ieškovas UAB ,,Novaka“ dėl bankroto bylos iškėlimo į teismą kreipėsi 2007 m. rugsėjo 10 d. 2007 m. lapkričio 19 d. nutartimi (t. 1, b.l. 173) byloje buvo paskirta ekspertizė atsakovo turto vertei nustatyti, o byla sustabdyta CPK 164 straipsnio 2 punkto pagrindu, iki bus atlikta ekspertizė (t. 1, b.l. 173-174). 2008 m. gegužės 7 d. gavus atliktos ekspertizės aktą, 2008 m. gegužės 12 d. nutartimi byla buvo atnaujinta ir nutartis dėl bankroto iškėlimo priimta 2008 m. birželio 10 d., t.y. praėjus mažiau negu mėnesiui po bylos atnaujinimo. Taigi, neskaitant bylos sustabdymo termino, byla buvo nagrinėjama kiek daugiau negu tris mėnesius, t.y. įstatymo nustatytą terminą pažeidus kiek daugiau negu vienu mėnesiu. Pažymėtina, kad 2007 m. spalio 23 d. paskirtas teismo posėdis buvo atidėtas paties atsakovo prašymu (t. 1, b.l. 137), jam motyvuojant tuo, kad nėra gautas pranešimas apie teismo posėdžio laiką ir vietą, nors paties prašymo turinys rodo, kad apie teismo posėdį atsakovo atstovui buvo žinoma. Kitą teismo posėdį byloje teismas paskyrė 2007 m. spalio 30 d., t.y. jau po savaitės.

64Byloje yra pateiktas atsakovo AB ,,Kybartų gelžbetonis“ 2007 m. spalio 3 d. pareiškimas dėl ieškovo UAB ,,Novaka“ ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo (t. 1, b.l. 67-68). Šis dokumentas nors ir neįvardintas atsiliepimu į pareikštą ieškinį, tačiau savo turiniu faktiškai vertintinas kaip atsiliepimas į ieškinį, nes jame išdėstyta motyvuota atsakovo pozicija dėl pareikšto ieškinio. Šis dokumentas byloje yra priimtas ir, nors teismo nutartyje dėl bankroto bylos iškėlimo jis nėra atskirai aptartas, nėra pagrindo teigti, kad teismas į šiame pareiškime išdėstytus atsakovo pateiktus argumentus neatsižvelgė. Todėl vien aplinkybė, kad teismas 2007 m. spalio 30 d. posėdžio metu atsisakė priimti atsiliepimą į ieškinį, negali būti pagrindas teigti, kad teismas priėmė neteisėtą nutartį, tuo labiau, kad atsakovas neargumentavo, kodėl atsiliepimas teikiamas tik teismo posėdžio metu, o tokio dokumento priėmimas būtų dar labiau užtęsęs bankroto bylos iškėlimo klausimo išnagrinėjimą.

65CPK 7 straipsnio, įtvirtinančio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus, reikalauja, kad dalyvaujantys byloje asmenys sąžiningai naudotųsi ir nepiktnaudžiautų jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintųsi greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateiktų įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ir atsikirtimai.

66Atsakovas AB ,,Kybartų gelžbetonis“ šioje byloje naudojosi kvalifikuota teisine pagalba (t. 1, b.l. 136), todėl jis privalėjo žinoti apie savo procesines teises ir pareigas. Atsakovas laiku buvo informuotas apie gautą ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo bei apie byloje paskirtą ekspertizę ir bylos sustabdymą (t. 1, b.l. 24, 67, 171-174, 186-188), o taip pat apie paskirtą teismo posėdį, gavus ekspertizės aktą bei atnaujinus bylą (t. 2, b.l. 57, 59). Todėl atsakovas, būdamas rūpestingas ir sąžiningai naudodamasis savo procesinėmis teisėmis, atsižvelgdamas į bylos eigą, į tai, kad byloje yra paskirta turto vertės nustatymo ekspertizė, privalėjo laiku susipažinti su visa byloje esančia medžiaga, tarp jų ir su ekspertizės aktu, byloje gautu dar 2008 m. gegužės 7 d., laiku pateikti dėl visų bylos duomenų, tarp jų ir nurodytų ekspertizės akte, savo argumentus, motyvuotus ir pagrįstus prašymus.

67Kaip matyti iš teismo posėdžio protokolo (t. 2, b.l. 60-63), 2008 m. gegužės 27 d. teismo posėdžio metu nei vienas iš šiame posėdyje dalyvavusių atsakovo atstovų neteigė, kad jie nėra susipažinę su ekspertizės aktu ir (ar) neturėjo galimybės su juo susipažinti, o pertraukos paprašė dėl susipažinimo su šiame posėdyje ieškovo atstovo pateiktais dokumentais. Priešingai, atsakovo atstovai paprašė bylos nagrinėjimą atidėti ir kviesti ekspertą, nurodydami, kad ekspertizė žymiai skiriasi nuo pateikto bendrovės balanso. Šios aplinkybės iš esmės paneigia atskirajame skunde atsakovo išdėstytą teiginį, kad iki teismo posėdžio dienos jam nebuvo žinoma apie ekspertizę ir su ja jis nebuvęs susipažinęs, o susipažinti su ekspertizės aktu teismas skyręs tik 10 minučių.

68Pagal CK 217 straipsnio 3 dalies nuostatą eksperto išvadai išaiškinti ir papildyti ekspertui gali būti užduodami klausimai. Taigi, ekspertizę atlikusiam ekspertui klausimai gali būti užduodami tada, kai eksperto išvada yra neaiški arba nepilna. Tuo tarpu vien aplinkybė, kad eksperto išvadoje nurodyta įvertinto turto vertė skiriasi nuo bendrovės balanso ir kad atsakovas nesutinka su eksperto pateiktomis išvadomis nereiškia, jog eksperto išvada yra neaiški ar nepilna. Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pakankamo pagrindo kviesti apklausai ekspertą ir tuo pagrindu atidėti bylos nagrinėjimą, tuo labiau, kad kaip ir nurodo apeliantas, bylos nagrinėjimas užsitęsė.

69CPK 329 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad procesinės teisės normų pažeidimas ar netinkamas jų taikymas yra pagrindas sprendimui (taigi ir nutarčiai) panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas ar nutartis negali būti panaikinami vien formaliais pagrindais (CPK 328 str.). Taigi, vien aplinkybės, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė bylos išnagrinėjimo terminą, nenustatė atsakovui termino atsiliepimui į pareikštą ieškinį pateikti nėra pakankamas pagrindas panaikinti iš esmės pagrįstą ir teisėtą nutartį, nes minėti pažeidimai neturėjo įtakos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, o klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo pirmosios instancijos iš esmės išsprendė teisingai. Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama atskirajame skunde išdėstytais motyvais, taip pat 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.

70Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,

Nutarė

71Palikti Kauno apygardos teismo 2008 m. birželio 10 d. nutartį nepakeistą.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,... 3. Ieškovas UAB „Novaka“ kreipėsi su pareiškimu į Kauno apygardos teismą... 4. Pareiškime nurodė, kad įmonė dėl nemokumo nevykdo savo įsipareigojimų... 5. Kauno apygardos teismas 2008 m. birželio 10 d. nutartimi nutarė iškelti AB... 6. Teismas nutartyje nurodė, kad pagal 2007 m. rugsėjo 30 d. sudaryto įmonės... 7. Atskiruoju skundu atsakovas AB „Kybartų gelžbetonis“ prašo panaikinti... 8. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:... 9. 1. Teismas neteisingai nustatė įmonės turto vertę: neatsižvelgė į... 10. 2. Ekspertizė atlikta netinkamai. Ekspertui vadovas parodė gamyklos... 11. 3. Teismas nustatė atsakovo turto vertę tik pagal jo ilgalaikio turto vertę... 12. 4. Teismas nepagrįstai suabejojo, ar įmonė galės atgauti skolą iš... 13. 5. Atsakovo teigimu, įmonės turto vertė yra 1 823 619,9 Lt, nes prie... 14. 6. Teismas neteisingai nustatė pradelstų įsipareigojimų dydį. Per... 15. 7. Įmonės įsipareigojimai - 592 946,05 Lt - neviršija pusės įmonės turto... 16. 8. Teismas pažeidė bankroto bylos nagrinėjimo terminą (ĮBĮ 9 str. 4 d.),... 17. 9. Teismas nepagrįstai atsisakė priimti atsakovo atsiliepimą į ieškinį.... 18. 10. Teismas nesilaikė civilinių bylų nagrinėjimo tvarkos, nes neinformavo... 19. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas UAB „Novaka“ prašo Kauno... 20. Atskirasis skundas atmestinas.... 21. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (2001 m. kovo 20... 22. Pirmosios instancijos teismas bankroto bylą atsakovui uždarajai akcinei... 23. Įmonės nemokumą apibrėžia ĮBĮ 2 straipsnio aštuntoji dalis, kurioje... 24. Iš byloje esančių ieškovo pateiktų duomenų: ieškovo UAB „Novaka“ ir... 25. Kita įstatymo nustatyta sąlyga, būtina konstatuojant, kad įmonė nemoki,... 26. Dėl pradelstų įsipareigojimų dydžio... 27. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas atsakovo UAB ,,Kybartų... 28. 2007 m. rugsėjo 30 d. balanso duomenimis (t. 1, b.l. 142), per vienerius metus... 29. Savo atskirajame skunde atsakovas nurodo, jog jo įsipareigojimai kreditoriams... 30. 226 324, 89 Lt, turėtų būti išbraukta iš bendro skolų sąrašo, skola UAB... 31. Kaip matyti iš Marijampolės apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos... 32. Kaip jau minėta, atsakovas teigia, kad byloje nėra duomenų, jog jis yra... 33. Kaip jau pažymėta šioje nutartyje, ieškovo ir atsakovo atstovų 2006 m.... 34. Tokiu būdu, bylos duomenimis nustatyta, kad bendra atsakovo kreditorių,... 35. Pažymėtina, kad pagal paties atsakovo pateiktą patikslintą kreditorių... 36. Vienas iš šių reikalavimų yra AB banko ,,Hansabankas“ reikalavimas,... 37. Taigi, darytina išvada, kad pagal paties ieškovo pateiktą ir patikslintą... 38. Vadovaujantis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro... 39. Teisėjų kolegija pažymi, kad bankroto bylos iškėlimo stadijoje teismas... 40. Dėl turto vertės... 41. Klausimo dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimo stadijoje taip pat yra... 42. Kaip matyti iš bylos duomenų, AB ,,Kybartų gelžbetonis“ 2007 m. rugsėjo... 43. Kilus abejonėms dėl atsakovo balanse apskaityto turto vertės, pirmosios... 44. Atsakovas savo atskirajame skunde nurodo, kad teismas neteisingai nustatė... 45. Kaip jau minėta, atsakovo 2007 m. rugsėjo 30 d. balanse apskaityto... 46. Kauno apygardos teismo 2007 m. gruodžio 14 d. nutartimi (t. 1, b.l. 187-188),... 47. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad didžiąją dalį... 48. 1 169 894 Lt, sudaro turtinės teisės, iš kurių 1 143 951 Lt yra... 49. Todėl, vadovaujantis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, yra pakankamas... 50. Vadovaudamasis ekspertizės aktu, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad... 51. buvo 1 070 000 Lt. Su šia išvada atsakovas nesutinka ir nurodo, kad ekspertas... 52. Savo teiginius apie netinkamą kilnojamojo turto vertės nustatymą atsakovas... 53. Apibūdindamas ekspertizės objektų juridinę-techninę charakteristiką,... 54. Savo atskirajame skunde atsakovas nurodo, kad ekspertas neįvertino automobilio... 55. Atsakovo nurodyti galimi užsakymai negali būti vertinami kaip realus įmonės... 56. Kiti atsakovo teiginiai apie tai, kad ekspertas savo išvadose netinkamai... 57. Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro... 58. Dėl atsakovo nemokumo ir pagrindo iškelti bankroto bylą... 59. Kaip jau nustatyta šia nutartimi, AB ,,Kybartų gelžbetonis“ iškėlimo... 60. 1 173 322,20 Lt. Todėl pagrįsta yra pirmosios instancijos teismo išvada, kad... 61. Dėl atsakovo nurodytų proceso teisės normų pažeidimų... 62. Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ar... 63. Ieškovas UAB ,,Novaka“ dėl bankroto bylos iškėlimo į teismą kreipėsi... 64. Byloje yra pateiktas atsakovo AB ,,Kybartų gelžbetonis“ 2007 m. spalio 3 d.... 65. CPK 7 straipsnio, įtvirtinančio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo... 66. Atsakovas AB ,,Kybartų gelžbetonis“ šioje byloje naudojosi kvalifikuota... 67. Kaip matyti iš teismo posėdžio protokolo (t. 2, b.l. 60-63), 2008 m.... 68. Pagal CK 217 straipsnio 3 dalies nuostatą eksperto išvadai išaiškinti ir... 69. CPK 329 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad procesinės teisės normų... 70. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1... 71. Palikti Kauno apygardos teismo 2008 m. birželio 10 d. nutartį nepakeistą....