Byla 2A-1293-603/2012
Dėl skolos priteisimo ir įskaitymo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Kutrienės, Loretos Lipnickienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Andžej Maciejevski,

2sekretoriaujant Silvijai Rimavičiūtei,

3dalyvaujant ieškovo atstovams G. Š. ir N. S.,

4atsakovo atstovui advokatui Jauniui Svetickui,

5viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Stogų meistras“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Giedrama“ ieškinį atsakovui UAB „Stogų meistras“ dėl įsiskolinimo priteisimo bei pripažinimo, kad sutartis nutraukta dėl atsakovo kaltės ir pagal atsakovo UAB „Stogų meistras“ priešieškinį ieškovui UAB „Giedrama“ dėl skolos priteisimo ir įskaitymo.

6Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

7I. Ginčo esmė

8Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 14 472 Lt skolos ir 526,78 Lt delspinigių, viso 14998,78 Lt; pripažinti 2009-09-03 statybos rangos sutartį Nr. 09/09/03-VAL, sudarytą tarp ieškovo UAB „Giedrama“ ir atsakovo UAB „Stogų meistras“, nutrūkusia dėl atsakovo kaltės; priteisti iš atsakovo 8,05 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad rangos sutartimi ieškovas įsipareigojo savo rizika, priemonėmis ir iš savo medžiagų pagal pateiktą projektinę dokumentaciją atlikti fasado sienų plyšių sutvirtinimo, balkonų, terasų, karnizų bei lipdinių atstatymo, fasado tinkavimo armuojant tinkleliu ir dažymo apdailos darbus atsakovo objekte-renovuojamajame daugiabučiame gyvenamajame name, esančiame Valančiaus g. 3, Vilniuje. Atsakovas įsipareigojo atliktus darbus priimti ir už juos sumokėti sutartyje numatyta tvarka. Pažymėjo, kad minėtos rangos sutarties pagrindu atliko darbų už bendrą 54720,02 Lt sumą, o atsakovas nėra sumokėjęs 14 472 Lt skolos ir 526,78 Lt delspinigių. Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir pažymėjo, kad kaltė dėl rangos sutarties nutraukimo tenka ieškovui, kadangi buvo nesilaikoma sutartimi prisiimtų įsipareigojimų bei priemonių sutarties pažeidimams ištaisyti. Ieškovo darbai nebuvo atlikti tinkamai ir laikantis rangos sutartyje nustatytų reikalavimų. Fasado remonto darbai turėjo būti atlikti iki 2009-10-31. Vykdydamas rangos sutartį, ieškovas turėjo atlikti darbų, kurių vertė 90 080,52 Lt, o atliko už 54 720,02 Lt. Rangos darbų atlikimo terminas turi būti vertinamas kaip praleistas dėl ieškovo kaltės ir laikytinas esminiu sutarties pažeidimu. Darbai nebuvo vykdomi ne dėl kokių nors leidimų nebuvimo, o dėl to, kad ieškovas neatsikaitė su subrangovu. 2010-04-08 buvo išsiųsta pretenzija ieškovui reikalaujant įvykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Ieškovas pretenzijoje nurodytų reikalavimų neįvykdė, prieš tai ilgą laiką vykdė netinkamai rangos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ir iškilus grėsmei, kad darbai iš vis bus neįvykdyti sutartis 2009-09-03 buvo nutraukta. Atsakovas UAB „Stogų meistras“ pateikė priešieškinį ir prašė priteisti jam iš ieškovo UAB „Giedrama“ 9 008 Lt baudos, nustatytos 2009-09-03 statybos rangos sutarties Nr. 09/09/03-VAL 16.7 punktu; priteisti iš ieškovo 55 528 Lt likusią po įskaitymo dalį baudos, nustatytos rangos sutarties 16.3 punktu; priteisti iš ieškovo 8,05 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas UAB „Giedrama“ atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad nesutiko su sisteminiu sutarties aiškinimu ir laikė, kad sutarties darbų pabaiga, įskaitant baigiamųjų rangos darbų atlikimo aktų bei kitos techninės dokumentacijos pasirašymą, yra 2009-11-30. Sutartiniai įsipareigojimai buvo vykdomi tinkamai bei po darbų sustabdymo 2009-11-09 nebuvo gauta raštiško leidimo iš atsakovo ar jo atstovo dėl darbų atnaujinimo. Atsakovas jokių įrodymų apie patirtus nuostolius dėl įsipareigojimo apsidrausti civilinę atsakomybę nevykdymo nėra pateikęs, taip pat nepateikia jokių įrodymų dėl kokių nors nuostolių susijusių su tariamai vėluojamais atlikti darbais.

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. balandžio 7 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – nustatė, kad 2009 m. rugsėjo 3 d. statybos rangos sutartis Nr. 09/09/03-VAL, sudaryta tarp ieškovo UAB „Giedrama“ ir atsakovo UAB „Stogų meistras“, yra nutraukta nuo 2010-04-30; priteisė iš atsakovo UAB „Stogų meistras“ ieškovui UAB „Giedrama“ 14 942,46 Lt skolos ir delspinigių pagal statybos rangos sutartį, 583 Lt bylinėjimosi išlaidų bei 8,05 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovo UAB „Stogų meistras“ priešieškinį atmetė.

11Teismas pažymėjo, kad sutarties 6.1 ir 6.2. reikalavimų nesilaikymas negali būti vertinamas kaip esminis sutarties sąlygų pažeidimas (CK 6.217 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgė į tai, kad rangos sutarties 6.3 p. yra specialiai aptartos pasekmės, kurios šiuo atveju turėjo būti taikomos, jei rangovas nevykdo sutarties 6.1 ir 6.2 punktuose numatytų pareigų, t. y. užsakovas turėjo teisę pats sudaryti draudimo sutartis, išskaitydamas iš rangovui už rangos darbus mokėtinų sumų užsakovo sumokėtas draudimo įmokas bei kitas pagal atitinkamą draudimo sutartį mokėtinas sumas bei nuostolius, kuriuos užsakovas patyrė dėl tokio rangovo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Tačiau užsakovas tokia teise nepasinaudojo, statytojo civilinės atsakomybės neapdraudė. Taip pat atsakovas nepateikė įrodymų, kad jis patyrė kokių nors nuostolių dėl šios sutarties sąlygos vykdymo. Ieškovas pateikė UAB „VG Statyba“ išduotą 2009-09-28 laidavimo raštą. Pagal sutarties 6.1 punkto nuostatas laidavimo tekstas turėjo būti suderintas, tačiau sutartis neapibrėžė, koks suderinimas yra laikomas tinkamu. Nurodė, kad atsakovas neturėjo pastabų dėl laiduotojo, todėl atsižvelgiant į tai, kad dalį paminėtų reikalavimų ieškovas vykdė ir kad sutartyje buvo aptartos sutarties 6.1 ir 6.2. punktuose reikalavimų nevykdymo pasekmės, sprendė, kad šie pažeidimai negali lemti sutarties nutraukimo. Be to, užsakovas nereikalavo iš rangovo nedelsiant įvykdyti sutarties 6.1 ir 6.2 punktuose numatytų pareigų, t. y. taip kaip numatyta sutartyje – per 10 dienų nuo darbų pradžios. Konstatavo, kad 2010-04-08 raštu pareikalaudamas pateikti laidavimo raštą, t. y. tuo metu, kai jau galėjo būti sprendžiama dėl laiduotojo atsakomybės, atsakovas piktnaudžiavo sutartyje numatyta teise siekdamas nutraukti sutartį. Teismas taip pat padarė išvadą, kad rangos darbai negalėjo būti baigti nustatytu terminu dėl aplinkybių, nepriklausiusių nuo rangovo UAB „Giedrama“ valios, kadangi ieškovas gavo užsakovo pranešimą, kad dėl nepalankių oro sąlygų (laiko paros vidutinė temperatūra yra žemiau +5 C laipsnių) fasado dažymo ir lipdinių atstatymo darbai stabdomi, o juos bus galima pratęsti, gavus rašytinį užsakovo ir techninio prižiūrėtojo sutikimą. Teismas vertino, kad esant nenugalimos jėgos aplinkybėms sutarties įvykdymo terminas pagal sutartį ir įstatymą (CK 6.212 straipsnio 2 dalis) prasitęsia, todėl atsakovo nurodytas sutarties nutraukimo pagrindas, t. y. ieškovo padarytas sutarties 10.3 punkto pažeidimas negali būti laikomas pagrįstu ir pakankamu pagrindu vienašališkam sutarties nutraukimui. Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad ieškovas yra praleidęs darbų atlikimo terminą 140 dienų. Teismas išaiškino, kad tolimesniame tarpusavio bendravime šalys darbų atlikimo terminą suprato būtent tą, kuris yra apibrėžtas sutartyje, o ne jos priede, sudarytame vėliau po sutarties pasirašymo. Konstatavo, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog ieškovas delsė vykdyti sutartį pasibaigus nepalankioms oro sąlygoms ir gavus užsakovo bei techninio prižiūrėtojo sutikimą tęsti sustabdytus darbus. Be to, pažymėjo ir tai, kad atsakovo prašymas taikyti baudą yra susijęs su sutartinės civilinės atsakomybės taikymu, tuo tarpu šiuo atveju, taip pat yra nustatyta, kad rangos darbus ieškovas turėjo sustabdyti užsakovo UAB „Stogų meistras“ reikalavimu (sutarties 12.4 punktas), t. y. dėl priežasčių, nepriklausančių nuo ieškovo valios, t. y. nesant būtinos civilinės atsakomybės sąlygos – skolininko kaltės. Atkreipė dėmesį, kad prašymas taikyti ieškovui 70 000 Lt baudą remiantis sutarties 16.3 punktu taip pat neatitinka šio punkto formuluotės, kadangi pagal šio punkto turinį („užsakovas gali iš rangovo atliktų darbų užmokesčio išskaičiuoti baudą“), bauda negali viršyti rangovo realiai atliktų darbų vertės.

12Spręsdamas dėl ieškinio reikalavimų, teismas pažymėjo, jog ieškovo prašymas nustatyti, kad 2009-09-03 statybos rangos sutartis Nr. 09/09/03-VAL yra nutrūkusi nuo atsakovo nurodytos datos, iš esmės yra pagrįstas. Pasisakydamas dėl skolos dydžio, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovas įrodymų apie skolos sumokėjimą neteikė, skolos dydžio neginčijo, pretenzijų dėl atliktų darbų nereiškė. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškinio reikalavimą tenkino ir visą ieškovo prašomą sumą – 14 472 Lt priteisė iš atsakovo. Ieškovo reikalavimą priteisti delspinigius teismas tenkino iš dalies, pažymėdamas, kad remiantis sutarties 15.7.1 punktu, atsakovas turi 10 procentų atsiskaitymo sulaikymo teisę, nuo kurių delspinigiai neskaičiuojami (sutarties 16. 1 punktas). Todėl ieškovo reikalavimo skaičiuoti delspinigius nuo sąskaitos - faktūros Nr. GDR 4 (suma 111,29 Lt) netenkino, o nuo sąskaitos-faktūros Nr. GDR 10 delspinigius perskaičiavo nuo 90 procentų sumos, atsižvelgiant į atsakovo teisę sulaikyti 10 procentų mokėjimų nuo kiekvienos sąskaitos faktūros (14360,71 Lt x 90 proc. / 100 X 0,02 proc. X 182 dienų = 470,46 Lt).

13III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti visiškai. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo argumentais, apeliantas nurodo, kad savo priešieškinyje nekėlė reikalavimo dėl netesybų (baudos) įskaitymo į atlyginimą už atliktus darbus, nes laikė, kad toks įskaitymas jau yra atliktas 2010 m. balandžio 20 d. pranešimu Nr. 10.04.20-1, išsiųstu UAB „Giedrama“. Pažymi, kad nėra aišku, kodėl teismas, priimdamas sprendimą tenkinti ieškovės reikalavimą priteisti 14 472 litų atlyginimo už atliktus statybos rangos darbus neatsižvelgė į tai, kad ši pinigų suma UAB „Stogų meistras“ jau buvo įskaityta į netesybų sumą ir dėl to negalėjo būti priteista. Pažymėjo, kad ieškovas neginčijo 2009 m. rugsėjo 3 d. statybos rangos sutarties Nr. 09/09/03-VAL sąlygų, neprašė jų pripažinti nesąžiningomis ar pažeidžiančiomis sutarties šalių santykių pusiausvyros principą. Pripažino, kad pasirašydamas sutartį tikėjosi, kad prisiimtus įsipareigojimus jam pavyks įvykdyti tinkamai ir laiku, todėl ir sutiko su griežtomis sutarties sąlygomis, numatančiomis rangovo atsakomybę už sutarties pažeidimą. Ieškovas taip pat negrindė savo atsikirtimų į priešieškinio reikalavimus bei neprašė jo atleisti nuo atsakomybės dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių ar kitų aplinkybių. Daro išvadą, kad teismas, pripažindamas statybos rangos sutartį neteisėtai nutraukta bei atmesdamas priešieškinį ne tais faktiniais pagrindais, kurie buvo ieškovės nurodyti jos procesiniuose dokumentuose, sprendime peržengė pareikštų reikalavimų ribas. Apelianto nuomone, teismas neteisingai išaiškino statybos rangos sutarties 16.7 punkte numatytą užsakovo teisę vienašališkai nutraukti sutartį bei pareikalauti iš rangovo sumokėti 10 proc. sutarties kainos sumą ir patirtus nuostolius. Pažymi, kad 2009 m. rugsėjo 3 d. šalių pasirašytos statybos rangos sutarties Nr. 09/09/03-VAL 16.7 p. nustatyta, kad užsakovas (atsakovas) turi teisę vienašališkai nutraukti šią sutartį ir pareikalauti iš rangovo (ieškovo) sumokėti 10 proc. sutarties kainos sumą ir patirtus nuostolius, pranešęs rangovui apie sutarties nutraukimą prieš 10 kalendorinių dienų šiais atvejais: kai rangovui iškeliama bankroto arba restruktūrizavimo byla; rangovas daugiau nei 2 savaites vėluoja užbaigti sutartyje numatytus rangos darbus, numatytus sutarties 4.1 punkte; po raštiško užsakovo įspėjimo nevykdo rangos darbų kokybės reikalavimų ar kitų šios sutarties sąlygų daugiau kaip 10 dienų. 2009 m. spalio 2 d. elektroniniu paštu siųstame laiške UAB „Stogų meistras" prašo papildyti jungtinės veiklos sutartį, o ne laidavimo sutartį, taip pat prašo nurodyti pagal kuriuos rangos sutarties punktus laiduoja UAB „Giedrama“ partneris. Laiško pabaigoje taip pat kalbama, kad turi būti sutarties įvykdymo užtikrinimas, nes UAB „Giedrama“ darbininkai streikuoja, todėl mano, jog akivaizdu, kad šiame elektroniniame laiške nėra išreikšto UAB „Stogų meistras" pritarimo rangovo pateiktai laidavimo sutarčiai. 2009 m. rugsėjo 28 d. UAB „VG Statyba“ negalėjo būti pripažintas tinkamu rangos sutarties 6.1 p. prisiimtų įsipareigojimų įvykdymu, kadangi jis ne tik nėra išduotas banko arba draudimo kompanijos, tačiau ir laidavimo rašto turinys akivaizdžiai neatitiko statybos rangos sutarties 6.1.1-6.1.5 papunkčiuose nustatytų reikalavimų (laiduotojas neprisiėmė atsakomybės dėl darbų kokybės, darbų atlikimo terminų pažeidimo, garantinio laikotarpio įsipareigojimų vykdymo). Atkreipia dėmesį į tai, kad 2009 m. rugsėjo 28 d. UAB „VG Statyba“ laidavimo rašto galiojimo terminas baigėsi 2009 m. lapkričio 30 d., taigi tuo metu, kai buvo parašyta UAB „Stogų meistras" 2010 m. balandžio 8 d. pretenzija reikalaujant įvykdyti statybos rangos sutarties 6.1 ir 6.2 punktų reikalavimus joks laidavimas ir joks civilinės atsakomybės draudimas negaliojo. UAB „Stogų meistras" turėjo pakankamą pagrindą reikalauti, kad būtų pateiktas galiojantis laidavimo raštas bei įvykdytas sutarties 6.2 punkte nustatytas rangovo įsipareigojimas dėl civilinės atsakomybės draudimo. Statybos rangos sutarties 6.3 punkte numatyta tik užsakovo teisė savo lėšomis apdrausti rangovo civilinę atsakomybę ar gauti laidavimo raštą, kuria užsakovas gali pasinaudoti, tačiau turi teisę ir nepasinaudoti, ypač atsižvelgiant į pagrįstą tikimybę, kad jo atliktų už rangovą įmokų nepavyktų susigrąžinti. Įrodymų, kad ieškovas bent bandė apsidrausti civilinę atsakomybę nebuvo pateikta visiškai, todėl apeliantui neaišku, kuo teismas grindė savo išvadas, kad esą ieškovas negalėjo apsidrausti savo civilinės atsakomybės. Atsakovas nesutinka su teismo išvada, kad sustabdžius statybos rangos darbus 2009 m. lapkričio 9 d. 967-osios DNSB pirmininko ir statybos techninio prižiūrėtojo pranešimu „Dėl fasado dažymo ir lipdinių atstatymo“ UAB „Giedrama“ negalėjo laiku atlikti darbų ir dėl to nėra ieškovo kaltės. Apeliantas laikosi nuostatos, kad sistemiškai aiškinant sutartį, darytina išvada, jog rangos darbai turėjo būti atlikti iki kalendoriniame darbų vykdymo grafike nustatyto termino – 2009 m. spalio 31 d. Likęs terminas – nuo 2009 m. spalio 31 d. iki 2009 m. lapkričio 30 d. – skirtas pasirašyti baigiamajam rangos darbų atlikimo aktui, pasirašyti darbų fronto perdavimo-priėmimo aktui bei perduoti būtiniems atliktų rangos darbų dokumentams (statybos darbų žurnalas, paslėptų darbų aktai, panaudotų medžiagų sertifikatai, deklaracijos ir kiti dokumentai). Nesutinka su teismo išvada, kad statybos rangos darbų UAB „Giedrama“ laiku neatliko dėl susiklosčiusių nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių. Jeigu ieškovė būtų griežtai laikiusis kalendoriniame darbų vykdymo grafike nustatytų darbų atlikimo terminų, ji nebūtų pažeidusi šiame grafike numatyto darbų pabaigos termino – 2009 m. spalio 31 d. Pažymi, kad jau nuo pat pradžių darbus UAB „Giedrama“ atliko per lėtai ir gaudavo nuolatines pastabas iš užsakovo UAB „Stogų meistras“. Nurodo, kad priešieškiniu reikalavo priteisti iš UAB „Giedrama“ 55 528 litų likusią po įskaitymo dalį baudos, nustatytos 2009 m. rugsėjo 3 d. statybos rangos sutarties Nr. 09/09/03-VAL 16.3 punktu, tačiau pirmosios instancijos teismas sprendė tik dėl nepareikšto atsakovo reikalavimo – 70 000 litų baudos priteisimo, todėl teigia, kad teismas neišsprendė vieno iš atsakovo priešieškinio reikalavimų. Nurodo, kad griežtos sutarties sąlygos bei nuolatiniai žodiniai ir raštu pateikti raginimai sparčiau vykdyti statybos darbus leidžia teigti, kad ieškovas turėjo numatyti neigiamas pasekmes, kurios gali jam kilti dėl netinkamo įsipareigojimų vykdymo. Atsakovo nuomone, teismas negalėjo spręsti dėl 70 000 Lt baudos nepriteisimo ne tik dėl to, kad nebuvo pareikšta tokio reikalavimo, bet ir dėl to, kad dalis baudos jau buvo atsakovo įskaityta, o įskaitymo, kaip vienašalio sandorio, ieškovas šioje byloje neginčijo.

15Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 7 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepimą grindžia tuo, kad šalims pasirašius sutartį, ieškovas nedelsiant pradėjo vykdyti šia sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, taip pat ir Sutarties 6.1. bei 6.2. punktu prisiimtus įsipareigojimus. Ieškovui susidūrus su sunkumais vykdant aukščiau minėtuosius įsipareigojimus apie tai nedelsiant buvo informuotas atsakovas bei atsakovui pasiūlytos galimos alternatyvios šios susidariusios situacijos sprendimo galimybės, t. y. ieškovo partnerio laidavimo raštas. Atsakovui sutikus su tokiu ieškovės pasiūlytu situacijos sprendimo būdu, ieškovas pateikė savo partnerio UAB „VG Statyba“ laidavimo raštą. Šis raštas taip pat buvo derintas su atsakovu, jam teikiant papildomus prašymus dėl šio rašto teksto. Šią aplinkybę apeliaciniame skunde taip pat pripažįsta ir atsakovas. Pažymi ir tai, jog atsakovas, manydamas ir matydamas, jog tai nėra tinkamas ieškovės šių punktų įvykdymas, taip pat galėjo pasinaudoti sutarties 6.3. p. numatyta sąlyga bei pats savo jėgomis apdrausti ieškovą, tačiau šia teise taip pat nepasinaudojo. Ieškovas ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad sutartis būtų vykdoma savalaikiai, t. y., ieškovė, matydama jog objekte vėluoja bendrų darbų atlikimas, nuo ko gali priklausyti ir savalaikis ieškovo darbų atlikimas, nusprendė pasitelkti trečiąją šalį. Šis ieškovo sprendimas buvo priimtas tam, kad pagreitėtų atliekamų darbų atlikimas, o ne tam, kaip teigia atsakovas, kad neišvengiamai būtų sugaišta papildomai laiko. Priešingai nei teigia atsakovas, buvo ne keičiamos darbus atliekančios įmonės, o pasitelkiamos papildomos pajėgos darbams atlikti, dėl ko darbai ne tik kad vyko įprastu režimu, bet pasitelkus trečiąjį asmenį jie pradėjo vykti dar sparčiau. Pažymi, jog teismas teisingai įvertindamas aplinkybę, jog po statybos rangos darbų sustabdymo atsakovas neatnaujino minėtųjų darbų atlikimo, konstatavo, kad atsakovo vienašalis sutarties nutraukimas buvo neteisėtas, dėl ko ir priešieškinio reikalavimas priteisti baudą, taip pat ir įskaitytą baudos dalį, yra neteisėtas ir atsakovo atliktas be pagrindo. Teigia, kad atsakovo apeliaciniame skunde pateikti argumentai, jog numatyti darbų atlikimo terminai buvo svarbūs vien dėl to, kad atsakovas dėl vėlavimo atlikti darbus numatė didelius baudų dydžius, neįrodo šių terminų svarbos.

16IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17Apeliacinis skundas netenkintinas.

18Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.

19Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas UAB „Giedrama“ ir atsakovas UAB „Stogų meistras“ 2009 m. rugsėjo 3 d. sudarė Statybos rangos sutartį Nr. 09/09/03-VAL (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovas įsipareigojo savo rizika, priemonėmis ir iš savo medžiagų pagal pateiktą projektinę dokumentaciją atlikti: fasado sienų plyšių sutvirtinimą; balkonų, terasų ir karnizų bei lipdinių atstatymą; fasado tinkavimą armuojant tinkleliu ir dažymo apdailos darbus, detaliau nurodytus sutarties priede Nr. 1 „Sąmata“ ir sutarties dokumentuose, objekte: Daugiabutis gyv. namas, esantis adresu: Valančiaus g. 3, Vilnius, bei perduoti šio darbo rezultatą atsakovui, o atsakovas įsipareigojo priimti atliktus darbus ir sumokėti už juos sutartyje numatyta tvarka, sąlygomis ir terminais (t. 1, b. l. 3-14).

20Byloje sprendžiami klausimai, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovui skolą iš atsakovo už atliktus darbus bei nepriteisė atsakovui iš ieškovo netesybų už sutarties nevykdymą.

21Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad jam nėra aišku, kodėl pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą tenkinti ieškovo reikalavimą priteisti 14 472 Lt atlyginimo už atliktus statybos rangos darbus neatsižvelgė į tai, kad ši pinigų suma UAB „Stogų meistras“ jau buvo įskaityta į netesybų sumą ir dėl to negalėjo būti priteista. Teisėjų kolegija pažymi, kad įskaitymas yra vienas iš prievolės pasibaigimo pagrindų. CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas yra suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pareikalavimo momentu. Įskaitymas yra vienašalis sandoris, nes pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai (CK 6.131 straipsnio 1 dalis). Taigi tam, kad prievolė pasibaigtų įskaitymu, užtenka vienos prievolės šalies valios, apie kurią turi būti informuojama kita šalis. Įskaitymo teisiniai padariniai (prievolės pasibaigimas) atsiranda nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, tačiau būtina apie tokio veiksmo atlikimą pranešti kitai šaliai. Kad įskaitymas įvyktų, pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo kitai prievolės šaliai (CK 6.131 straipsnio 1, 2 dalys). Iš įstatyme duotos prievolės pabaigos įskaitymu sąvokos matyti, kad tam, jog būtų galima atlikti įskaitymą, turi būti tam tikros sąlygos. Aiškindamas ir taikydamas įskaitymo institutą, kasacinis teismas yra suformavęs praktiką, kad įskaitymo, kaip prievolės pabaigos pagrindo, taikymui įstatymų leidėjas nustato tam tikras sąlygas. Iš CK 6.130 straipsnyje įtvirtintų nuostatų matyti, jog tam, kad būtų galima atlikti įskaitymą, turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Ferteksos transportas“ v. Baltarusijos Respublikos įmonė „Gamybinis susivienijimas „Beloruskalij“, bylos Nr. 3K-3-624/2006; 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje bylojeSentovart Industrial Group LTD v. UAB „Autostartas“, bylos Nr. 3K-3-593/2007; 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Baltisches Haus“ v. UAB „Mažoji prekybos agentūra“, bylos Nr. 3K-3-293/2009; 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Alginora“ v. UAB ,,Transekspedicija“, bylos Nr. 3K-3-9/2010; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Valdiklis“ v. UAB „Naujoji šiluma“, bylos Nr. 3K-3-18/2010; 2010 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje BUAB ,,Ekomanija“ v. UAB ,,LIT-INVEST“, bylos Nr. 3K-3-179/2010; 2010 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Neries verslas“ v. UAB ,,Sarių sala“, bylos Nr. 3K-3-407/2010; 2010 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje BUAB “Žemaitijos statyba” v. M. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3- 522/2010; kt.). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teisme ginčijamus reikalavimus draudžiama įskaityti dėl to, kad jie nėra aiškūs ir apibrėžti, ir tokių reikalavimų įskaitymas negalimas tol, kol teismas nepatvirtina atitinkamo reikalavimo pagrįstumo bei jo dydžio. CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punktas taikytinas tais atvejais, kai skolininkas apskritai ginčija savo prievolę kreditoriui, o kai skolininkas dalį reikalavimo pripažįsta, tai nurodytas įstatymo draudimas įskaityti reikalavimus netaikomas, tik būtina nustatyti neginčijamos prievolės apimtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Ferteksos transportas“ v. Baltarusijos Respublikos įmonė „Gamybinis susivienijimas „Beloruskalij“, byla Nr. 3K-3-624/2006; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Palangos statyba“ v. UAB „Ardimas“, bylos Nr. 3K-3-360/2009). Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad ieškovas neginčijo atsakovo 2010 m. balandžio 20 d. pranešimu Nr. 10.04.20-1 atlikto įskaitymo (t. 1, b. l. 102-103), tačiau pažymi, kad ieškovas to daryti ir neprivalėjo, kadangi teisme ginčijo atsakovo reikalavimą dėl baudos priteisimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad pateiktas atsiliepimas į pareikštą priešieškinį ginčijant prašomas priteisti netesybas yra pakankamas pagrindas konstatuoti 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintos sąlygos, draudžiančios įskaitymą, egzistavimą. Kadangi pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad atsakovo reikalavimas priteisti baudą apskritai yra nepagrįstas, todėl ir neprivalėjo vertinti atsakovo atlikto įskaitymo pagrįstumo. Dėl nustatytų aplinkybių atsakovo apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas sprendė dėl nepareikšto atsakovo reikalavimo priteisti 70 000 Lt baudą, o ne dėl pareikšto reikalavimo priteisti 55 528 Lt dydžio baudą po įskaitymo, atmestinas kaip teisiškai nereikšmingas.

22Atsakovas apeliaciniu skundu taip pat įrodinėja, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas statybos rangos sutartį neteisėtai nutraukta bei atmesdamas priešieškinį ne tais faktiniais pagrindais, kurie buvo nurodyti ieškovo procesiniuose dokumentuose, sprendime peržengė reikalavimų ribas. Teisėjų kolegija su nurodytais argumentais nesutinka ir pažymi, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, CK 1.138 straipsnyje nustatytais būdais. Kokiu šioje normoje nustatytu būdu ginti savo teisę ar įstatymų saugomą interesą pasirenka ieškovas, ieškinyje nurodydamas reikalavimą (ieškinio dalykas) ir aplinkybes, kuriomis grindžia šį reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad ieškovas neprivalo nurodyti teisinio ieškinio pagrindo, o ginčo santykių teisinį kvalifikavimą vykdo teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Dujų ūkio prekės“ v. Kauno miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-338/2008; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje B. D. v. J. V., S. V., bylos Nr. 3K-3-151/2011). Teisėjų kolegija išaiškina, kad teismo nesaisto ieškovo ieškinyje nurodytas teisinis pagrindas, o teisinis ginčo santykių kvalifikavimas turi būti atliekamas pagal nustatytas faktines aplinkybes dėl visų pareikštų reikalavimų. Teismas negali peržengti pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK numatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Ieškovas patikslintais ieškinio reikalavimais prašė pripažinti 2009 m. rugsėjo 3 d. Statybos rangos sutartį Nr. 09/09/03-VAL nutrūkusia dėl atsakovo kaltės bei priteisti iš atsakovo ieškovo nurodytą sumą. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, teismas, ieškinį tenkindamas iš dalies, konstatavo sutarties nutraukimo faktą bei priteisė skolą bei dalį prašomų priteisti delspinigių. Esant nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas peržengė pareikštus reikalavimus. Taigi nagrinėjamu atveju bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme būtina patikrinti, ar pagal nustatytas faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas atliko pagrįstą teisinį ginčo santykių kvalifikavimą bei priėmė teisėtą sprendimą.

23Teisėjų kolegija pažymi, kad esant esminiam sutarties pažeidimui šalis gali pasinaudoti vienašališko sutarties nutraukimo galimybe. Vienašališko sutarties nutraukimo atvejai, sąlygos ir tvarka nustatyti CK 6.217 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta esminio sutarties pažeidimo, kuris yra pagrindas taikyti ultima ratio priemonę – sutarties nutraukimą, kvalifikuojantys požymiai. Sutarties šalims įstatymas leidžia susitarti dėl galimybės vienašališkai nutraukti sutartį joje nustatytomis sąlygomis, jeigu jos neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, t. y. sutarties šalys gali vienašališkai nutraukti terminuotą sutartį prieš terminą arba inicijuoti tokios sutarties nutraukimą teismine tvarka, jeigu tokia teisė joms yra nustatyta sutartyje, ir kai realiai atsiranda tokį sutarties nutraukimą leidžiančios, jų pačių sutartyje nurodytos sąlygos ar aplinkybės. CK 6.217 straipsnio 5 dalis leidžia sutarties šalims vienašališkai nutraukti sutartį joje numatytais atvejais ir tada, kai sutarties pažeidimas nėra esminis, tačiau šie atvejai sutartyje formuluojami kaip vienašališki jos nutraukimo pagrindai ir pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kvalifikuojančius požymius nevertinami. Šias nuostatas yra ne kartą pažymėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2003 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Olfega“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-1097/2003; 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB Turto bankas v. UAB „Rastuva“, bylos Nr. 3K-577/2007; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. S. tikroji ūkinė bendrija „Autovėjas“ v. UAB „Askela“, bylos Nr. 3K-3-474/2008). Šalių pasirašytos sutarties 16.7. punktas nustato, kad užsakovas (atsakovas) turi teisę nutraukti šią sutartį ir pareikalauti iš rangovo (ieškovo) sumokėti 10 % sutarties kainos sumą ir patirtus nuostolius, pranešęs rangovui apie sutarties nutraukimą prieš 10 (dešimt) kalendorinių dienų, kai rangovui iškeliama bankroto arba restruktūrizavimo byla; kai rangovas daugiau nei 2 (dvi) savaites vėluoja užbaigti sutartyje numatytus darbus, nurodytus 4.1 punkte; kai po raštiško užsakovo įspėjimo rangovas nevykdo rangos kokybės reikalavimų ar kitų šios sutarties sąlygų daugiau kaip 10 (dešimt) dienų. Kaip matyti iš bylos medžiagos, būtent remdamasis šiuo sutarties punktu apeliantas nurodė, kad vienašališkai nutraukia sutartį. Į bylą pateikta 2010 m. balandžio 8 d. atsakovo pretenzija ieškovui, kuria jis prašo įvykdyti sutarties Nr. 09/09/03-VAL 6.1. ir 6.2. punktuose įtvirtintus įsipareigojimus. Nurodė, kad įsipareigojimų neįvykdžius iki 2010 m. balandžio 13 d. atsakovas bus priverstas nutraukti sutartį (t. 1, b. l. 101). Būtent dėl šių sąlygų nevykdymo atsakovas 2010 m. balandžio 20 d. pranešimu vienašališkai nutraukė sutartį (t. 1, b. l. 102-103). Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad teismas turėjo aiškintis tik tas aplinkybes, ar UAB „Stogų meistras“ statybos rangos sutartį nutraukė joje numatytais atvejais ir tvarka, tačiau neturėjo vertinti, ar UAB „Giedrama“ padaryti rangos sutarties pažeidimai yra esminiai, ar ne, kadangi sutartis buvo nutraukta ne dėl esminių sutarties pažeidimų, o sutartyje numatytu atveju. Teisėjų kolegija sutinka su šiais apelianto argumentais, tačiau pažymi, kad pirmosios instancijos teismas vertino sutarties nutraukimą ne vien remdamasis esminiu sutarties pažeidimu, bet ir CK 6.217 straipsnio 5 dalyje numatytu nutraukimo pagrindu, konstatavęs, kad atsakovas, siekdamas nutraukti sutartį, piktnaudžiavo sutartyje numatyta teise. Esant nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčą, neteisingai taikė teisės normas bei aiškino sutarties sąlygas. Pažymėtina, jog tam, kad būtų nustatyta, ar buvo pagrindas nutraukti sutartį, būtina išsiaiškinti sutarties sąlygas. Sutarčių aiškinimo taisyklės įtvirtintos CK 6.193 straipsnyje bei suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Sutartis aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Be to, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Auksinis varnas” v. AB ,,Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-424/2004; 2004 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje UAB “Libra Vitalis” v. UAB „Homo Faber“, bylos Nr. 3K-3-274/2004; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Beltateksas“, bylos Nr. 3K-3-203/2007 ir kt.). Sutarties 6.1. punktu rangovas įsipareigojo ne vėliau kaip per 10 (dešimt) kalendorinių dienų nuo sutarties pasirašymo pateikti 10 % sutarties sumos, t. y. 9 008 Lt banko arba draudimo kompanijos darbų atlikimo laidavimo raštą, kurio pabaiga turi būti ne ankstesnė kaip 45 dienos po 10.4 punkte nurodytos darbų pabaigos ir kurio tekstas ir turinys turi būti suderinti su užsakovu dėl sutartinių įsipareigojimų, taip pat ir baudų ir delspinigių mokėjimo įvykdymo. Sutarties 6.2. punktu rangovas taip pat įsipareigojo savo lėšomis per 10 (dešimt) dienų po sutarties pasirašymo pristatyti Civilinės atsakomybės draudimą ne mažiau kaip 300 000 Lt vienam draudiminiam įvykiui, kuris turi galioti statybos ir garantiniu laikotarpiu. Sistemiškai aiškinant šias sutarties sąlygas kartu su 16.7. punkte nurodytomis vienašališko sutarties nutraukimo pagrindais, pirmiausia reikėtų nustatyti faktiškai tarp šalių susiklosčiusius santykius. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas 2009 m. spalio 2 d. pateikė atsakovui 2009 m. rugsėjo 28 d. UAB „VG statyba“ laidavimo raštą, kuriuo nurodyta įmonė įsipareigojo laiduoti 9 000 Lt sumai daugiabučio gyvenamojo namo renovacijos darbų laikotarpiui (t. 1, b. l. 58-59). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaip matyti iš 2009 m. spalio 2 d. elektroninio laiško išrašo, atsakovas iš esmės neprieštaravo tokiam raštui, prašydamas tik nurodyti, pagal kuriuos sutarties punktus laiduoja partneris (t. 1, b. l. 173). Pažymėtina, kad darbai buvo atliekami iki 2009 m. lapkričio 9 d. pranešimo, kuriuo 967-osios DNSB Bendrijos pirmininkas ir statybos darbų techninis prižiūrėtojas sustabdė fasado dažymo ir lipdinių atstatymo darbus (t. 1, b. l. 46), o šiuo laikotarpiu jokių pretenzijų dėl netinkamo sutarties 6.1. punkto vykdymo atsakovas nereiškė. Kaip minėta, pretenzija buvo pareikšta tik 2010 m. balandžio 8 d., ieškovui pradėjus domėtis tolesniu sutarties vykdymu bei reikalaujant apmokėti už jau atliktus darbus. Taigi teisėjų kolegija, įvertinusi sutarties šalių elgesį jau sudarius sutartį, aplinkybę, kad atsakovas paprašė laidavimo praėjus ilgam laiko tarpui po to, kai darbų vykdymas buvo sustabdytas, daro išvadą, kad atsakovas negalėjo vadovautis sutarties 6.1. punktu, vienašališkai nutraukdamas sutartį remtis sutarties 16.7. punkte nurodytu pagrindu – kai po raštiško užsakovo įspėjimo rangovas nevykdo rangos kokybės reikalavimų ar kitų šios sutarties sąlygų daugiau kaip 10 (dešimt) dienų. Atsakovas, vienašališkai nutraukdamas sutartį, taip pat rėmėsi ir sutarties 6.2. punktu, kuriuo ieškovas įsipareigojo apsidrausti civilinės atsakomybės draudimu, tačiau to nepadarė. Ieškovas pripažįsta, kad civilinės atsakomybės draudimo sutarties atsakovui nepateikė. Kaip matyti iš atsakovo 2012 m. rugsėjo 15 d. siųsto elektroninio laiško ieškovui, atsakovas prašė pateikti civilinės atsakomybės draudimą (t. 1, b. l. 175), tačiau iš tolesnio laiško turinio matyti, kad atsakovas ne tik leido, bet ir skatino ieškovą toliau vykdyti darbus objekte net neturint informacijos apie draudimą. Todėl, teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas piktnaudžiavo sutartyje nustatyta teise, siekdamas nutraukti sutartį. Tai, jog sutartis remiantis šiuo punktu nutraukta nepagrįstai, patvirtina ir sutarties 6.3. punkte numatyta atsakovo teisė pačiam sudaryti draudimo sutartis, jei rangovas nevykdo ar netinkamai vykdo 6.1. ir 6.2. punktais prisiimtus įsipareigojimus, išskaitant iš rangovui už rangos darbus mokėtinų sumų užsakovo sumokėtas draudimo įmokas bei kitas pagal atitinkamą draudimo sutartį mokėtinas sumas bei nuostolius, kuriuos atsakovas patyrė dėl tokio rangovo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų netinkamo vykdymo. Teisėjų kolegija, sistemiškai įvertinusi sutarties 6.1., 6.2. ir 6.3. punktuose įtvirtintas nuostatas, daro išvadą, kad 6.3. punkte nurodyta alternatyva pačiam atsakovui apdrausti ieškovą civilinės atsakomybės draudimu, atsakovui pačiam nesiėmus jokių veiksmų, eliminuoja UAB „Stogų meistras“ teisę vienašališkai nutraukti sutartį, kai UAB „Giedrama“ nevykdo kitų šios sutarties sąlygų daugiau kaip 10 (dešimt) dienų. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas darbus būtų atlikęs netinkamai, atsakovas neįrodinėjo, kad jis dėl tokio rangovo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų netinkamo vykdymo patyrė nuostolių, todėl aiškinant sutarties sąlygas tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių kontekste, darytina išvada, kad atsakovas neturėjo teisinio pagrindo 2010 m. balandžio 20 d., t. y. esant sustabdytam darbų vykdymui, vienašališkai nutraukti sutartį dėl 6.2. ir 6.3. punktų netinkamo vykdymo, taigi teisėjų kolegija atmeta apelianto reikalavimus dėl 9 008 Lt baudos priteisimo (CK 6.193 straipsnis, CK 6.217 straipsnio 5 dalis).

24Byloje taip pat kilo ginčas dėl to, ar atsakovas pagrįstai reikalavo baudos už galimai praleistą terminą įvykdyti sutartyje nurodytus statybos darbus. Sutarties 10.3. punkte numatyta, kad darbų pabaiga – 2009 m. lapkričio 30 d. arba užsakovo ir rangovo suderintame priede Nr. 3 „Kalendorinis darbų vykdymo grafikas“ numatytas terminas. Kaip matyti iš šio grafiko, fasado darbai turėjo būti atlikti 2009 m. spalio 31 d. (t. 1, b. l. 156). Sutarties 3.5. punktas apibrėžia Kalendorinį darbų vykdymo grafiką – tai grafikas, apimantis šioje sutartyje vykdomų darbų pradžios ir pabaigos terminus. Atsakovas apeliaciniame skunde įrodinėja, kad rangos darbai turėjo būti atlikti iki kalendoriniame darbų vykdymo grafike nustatyto termino, o likęs terminas skirtas pasirašyti baigiamajam rangos darbų atlikimo aktui, pasirašyti darbų fronto perdavimo-priėmimo aktui bei perduoti būtiniems atliktų rangos darbų dokumentams (statybos darbų žurnalas, paslėptų darbų aktai, panaudotų medžiagų sertifikatai, deklaracijos ir kiti dokumentai, numatyti statybos rangos sutartyje). Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu atsakovo sutarties ir jos priedo aiškinimu ir pripažįsta pagrįstais pirmosios instancijos teismo motyvus, kad šalys tarpusavio bendravime darbų atlikimo terminą suprato būtent tą, kuris yra apibrėžtas sutartyje, o ne jos priede, sudarytame po sutarties pasirašymo. Kaip matyti iš atsakovo 2009 m. gruodžio 2 d. ieškovui siųsto elektroninio laiško (t. 1, b. l. 47), UAB „Stogų meistras“ priminė ieškovui, kad pagal sutartį ir veiklos grafiką visi fasadų darbai (su lipdiniais ir dažymu) turėjo būti užbaigti 2009 m. lapkričio 30 d. Be to, tokį atsakovo įsitikinimą patvirtina ir 2010 m. balandžio 20 d. pranešime dėl sutarties vienašališko nutraukimo (t. 1., b. l. 102-103) išdėstytos aplinkybės, kuriomis remdamasis atsakovas skaičiuoja 140 dienų nuo sutartyje numatytų darbų pabaigos – 2009 m. lapkričio 30 d. Taigi dėl išdėstytų faktinių aplinkybių teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju darbų atlikimo pabaiga laikoma sutartyje, o ne darbų grafike, kuris tik apima sutartyje nustatytą terminą, nurodyta data – 2009 m. lapkričio 30 d. Teisėjų kolegijos vertinimu, įvairių darbų atlikimo aktų pasirašymas neįeina į realų darbų atlikimą objekte, tai yra pabaigtų darbų įforminimo procedūra, todėl apelianto argumentai, jog jis suvokia, kad nuo 2009 m. spalio 31 d. iki 2009 m. lapkričio 30 d. turėjo būti tik pasirašomi nurodyti dokumentai, atmestini kaip nepagrįsti.

25Kaip minėta, 2009 m. lapkričio 9 d. ieškovas gavo 967-osios DNSB Bendrijos pirmininko V. L. bei techninio prižiūrėtojo S. B. pasirašytą pranešimą, kuriuo tiek ieškovas, tiek atsakovas buvo informuoti, kad vadovaujantis statybos rangos sutartimi dėl nepalankių oro sąlygų (lauko paros vidutinė temperatūra yra žemiau + 5 C laipsnių) fasado dažymo ir lipdinių atstatymo darbai stabdomi. Pranešime nurodyta, kad minėtus darbus bus galima pratęsti gavus bendrijos pirmininko ir techninio prižiūrėtojo rašytinį sutikimą. Pažymėta, kad dėl minėtų darbų atidėjimo neprieštarauja. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad statybos rangos darbų laiku ieškovas neatliko dėl susiklosčiusių nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių. Teisėjų kolegija nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tam, jog pagal CK 6.212 straipsnį būtų pripažintos egzistuojant force majeure aplinkybės, būtina šių sąlygų visuma: pirma, aplinkybių nebuvo sudarant sutartį ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti, antra, dėl susidariusių aplinkybių sutarties objektyviai negalima įvykdyti, trečia, šalis, neįvykdžiusi sutarties, tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo užkirsti joms kelio, ketvirta, šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos. Nesant šių sąlygų visumos, faktinės aplinkybės negali būti pripažįstamos nenugalima jėga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Š. v. UAB „Paira“, bylos Nr. 3K-3-931/2003; 2010 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Č. v. UAB „Molesta“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-370/2010). Nagrinėjamu atveju buvo galima protingai numatyti, kad lapkričio mėnesį oro temperatūra gali nukristi iki temperatūros, artimos nurodytai byloje esančiame pranešime, kuriai esant techninis prižiūrėtojas sustabdė rangos darbus. Be to, akivaizdu, kad sutarties šalys, sutartyje nurodydamos, kad darbai turi būti baigti iki 2009 m. lapkričio 30 d., prisiėmė nurodytų padarinių atsiradimo riziką. Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai susiklosčiusią situaciją kvalifikavo kaip force majeure aplinkybių egzistavimą, dėl ko ieškovas turi būti atleistas nuo civilinės atsakomybės (CK 6.212 straipsnis). Vis dėlto, teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad atsakovas turi teisę į netesybų atlyginimą už 140 dienų nuo 2009 m. lapkričio 30 d., kuomet pagal sutartį darbai turėjo būti atlikti, iki 2010 m. balandžio 20 d., kuomet atsakovas vienašališkai nutraukė sutartį. Nagrinėjant tarp šalių susiklosčiusią situaciją svarbu pažymėti tai, kad ieškovas, gavęs atsakovo paskirto techninio prižiūrėtojo (sutarties 4.2. punktas) pranešimą dėl darbų sustabdymo su nurodymu, kad minėtus darbus bus galima pratęsti gavus bendrijos pirmininko ir techninio prižiūrėtojo rašytinį sutikimą, vadovaudamasis protingumo principu, laukė, kol temperatūra pakils iki reikalaujamos ribos bei bendrijos pirmininkas bei užsakovo paskirtas techninis prižiūrėtojas leis toliau vykdyti darbus. Darytina prielaida, kad žiemos metu temperatūra nebuvo aukštesnė nei +5 C laipsniai, todėl ieškovas pagrįstai nevykdė dažymo darbų, kadangi buvo gavęs sutikimą, kad dėl darbų sustabdymo prieštaravimų nėra. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra duomenų, kad ieškovas delsė toliau vykdyti sutartį pasibaigus nepalankioms oro sąlygoms ir gavus užsakovo bei techninio prižiūrėtojo sutikimą tęsti sustabdytus darbus. Todėl konstatuoti, kad ieškovas nesilaikė sutarties sąlygų, šalių kooperacijos, sąžiningumo bei protingumo principų reikalavimų, nėra teisinio pagrindo. Esant nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakomybė už neįvykdytą sutartį tenka tiek ieškovui, tiek atsakovui, kadangi nustatydamos darbų pabaigos datą, šalys nenumatė (tai pripažino pirmosios instancijos teismo posėdyje), kad gali pasikeisti oro sąlygos, dėl ko darbai gali būti sustabdomi. Byloje taip pat nėra duomenų, kad užsakovas būtų nurodęs tęsti darbus. Priešingai, atsakovas ne nurodė tęsti darbus, o vienašališkai nutraukė sutartį. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija atmeta apelianto reikalavimus dėl ieškovo kaltės priteisti atsakovui sutarties 16.3. punkte nurodyto dydžio baudą.

26Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniu skundu nekėlė klausimo nei dėl ieškovo atliktų darbų kokybės, nei dėl kiekio bei paskaičiuotos atliktų darbų kainos, todėl pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovo ieškovo naudai priteisė 14 942,46 Lt skolos ir delspinigių.

27Atsižvelgdama į aukščiau minėtus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai išaiškino ir pritaikė CK nustatytas sutartinės civilinės atsakomybės teisės normas, taip pat įrodinėjimą reglamentuojančias proceso teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Dėl nurodytų priežasčių atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

28Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

Nutarė

29Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. sekretoriaujant Silvijai Rimavičiūtei,... 3. dalyvaujant ieškovo atstovams G. Š. ir N. S.,... 4. atsakovo atstovui advokatui Jauniui Svetickui,... 5. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 7. I. Ginčo esmė... 8. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. balandžio 7 d. sprendimu... 11. Teismas pažymėjo, kad sutarties 6.1 ir 6.2. reikalavimų nesilaikymas negali... 12. Spręsdamas dėl ieškinio reikalavimų, teismas pažymėjo, jog ieškovo... 13. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 14. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės... 15. Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti Vilniaus miesto 1... 16. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 17. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 18. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 19. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas UAB „Giedrama“ ir atsakovas UAB... 20. Byloje sprendžiami klausimai, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas... 21. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad jam nėra aišku, kodėl pirmosios... 22. Atsakovas apeliaciniu skundu taip pat įrodinėja, kad pirmosios instancijos... 23. Teisėjų kolegija pažymi, kad esant esminiam sutarties pažeidimui šalis... 24. Byloje taip pat kilo ginčas dėl to, ar atsakovas pagrįstai reikalavo baudos... 25. Kaip minėta, 2009 m. lapkričio 9 d. ieškovas gavo 967-osios DNSB Bendrijos... 26. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas nei pirmosios instancijos teisme,... 27. Atsižvelgdama į aukščiau minėtus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja,... 28. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu,... 29. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 7 d. sprendimą palikti...