Byla 3K-3-84-248/2015

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės (pranešėja), Gintaro Kryževičiaus ir Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo „Leonhard Weiss RTE AS“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo „Leonhard Weiss RTE AS“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ dėl konkurso sąlygų pripažinimo negaliojančiomis ir įpareigojimo nutraukti viešojo pirkimo procedūras; institucijos, teikiančios išvadas byloje, – Viešųjų pirkimų tarnyba, Konkurencijos taryba.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje keliami materialiosios teisės normų dėl perkančiųjų organizacijų veiksmų peržiūros procedūros bei reikalavimų, pastarosioms keliamų, naudojantis teise sujungti į vieną kelis pirkimo objektus, aiškinimo ir taikymo klausimai.

6Ieškovas „Leonhard Weiss RTE AS“ (toliau – ieškovas, kasatorius, tiekėjas) kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti negaliojančiomis atviro konkurso „Projekto „Antrojo geležinkelio kelio statyba ruože Šilainiai–Kėdainiai“ rangos darbų pirkimas“ (toliau – Konkursas) sąlygas, kuriomis numatoma įsigyti darbus, susijusius su Signalizacijos ir eismo valdymo (ir kontrolės) sistemomis (toliau – EVKS), kuriems taikomas Konkurso sąlygų 9 priedo „Projekto Antrojo kelio statyba ruože Šilainiai–Kėdainiai“ rangos darbų techninės specifikacijos (toliau – Techninė specifikacija) A dalies „Bendrieji reikalavimai“ 6.1 punkto reikalavimas, sąlygas, nustatančias reikalavimus EVKS darbams, tiekėjo kvalifikacijos reikalavimus ir reikalavimus pasiūlymui, susijusius su nurodytais darbais, įskaitant: Techninės specifikacijos A dalies „Bendrieji reikalavimai“ 6.1 punktą, B dalies: „Eismo valdymo (signalizacijos) sistemų reikalavimai“, „Signalizacijos funkciniai / loginiai principai“, „Centralizacijos (interlokingo) simbolių katalogas ir komandų sąrašas“, taip pat kitas Konkurso sąlygas, susijusias su EVKS darbais; įpareigoti AB „Lietuvos geležinkeliai“ (toliau – atsakovė, perkančioji organizacija) nutraukti Konkurso procedūras.

7Byloje nustatyta, kad atsakovė 2014 m. balandžio 16 d. Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (toliau – CVP IS) priemonėmis paskelbė apie Konkursą (pasiūlymų pateikimo terminas – 2014 m. birželio 10 d. 9.00 val.). Ieškinyje nurodoma, kad ieškovo specializacija – geležinkelių infrastruktūros projektavimo ir statybos darbai, todėl jis, neturėdamas Konkurso sąlygose reikalaujamų sutarčių su EVKS gamintojais ir tiekėjais, 2014 m. gegužės 11 d. pateikė prašymus nustatytus reikalavimus atitinkančioms bendrovėms – UAB „Fima“, „Bombardier Transportation Sweden“ ir UAB „Telekonta“ – pateikti komercinius pasiūlymus dėl darbų atlikimo. Kompanijos „Bombardier Transportation Sweden“ atstovas 2014 m. gegužės 20 d. nurodė, kad susitarė su UAB „Fima“, kuri turi išimtinę teisę teikti pasiūlymą Konkurse dalyvausiančioms statybos bendrovėms; UAB „Telekonta“ 2014 m. birželio 5 d. atsakyme nurodoma, kad ji negali pateikti komercinio pasiūlymo, nes įrangą geležinkelio ruožuose, kuriuose turės būti atliekami perkami darbai, diegė UAB „Fima“ ir gamintojas „Bombardier Transportation Sweden“, todėl sistemines garantijas ir reikalaujamą saugumo lygį gali išlaikyti tik šios bendrovės arba jų įgalioti asmenys. Ieškovas, gavęs UAB „Telekonta“ atsakymą ir negavęs pasiūlymo ar atsakymo iš UAB „Fima“, 2014 m. birželio 9 d. pateikė pretenziją perkančiajai organizacijai dėl Konkurso sąlygų neteisėtumo. Perkančioji organizacija 2014 m. birželio 10 d. pateikė atsakymą į pretenziją, juo atsisakė ją nagrinėti dėl praleisto pretenzijos pateikimo termino. Ieškovo vertinimu, Konkurso sąlygų reikalavimai apriboja tiekėjų galimybes dalyvauti Konkurse neturint susitarimo su vienu konkrečiu ūkio subjektu. Užtikrinti reikalaujamą sistemų saugumo lygį galima tik dviem atvejais – būnant (esant) EVKS gamintoju (tiekėju) arba sudarius sutartį su sistemų gamintoju (tiekėju), kuria jis suteiktų teisę atlikti Konkurse numatytus darbus, susijusius su jo įdiegta sistema. „Bombardier Transportation Sweden“ ir UAB „Telekonta“ atsakymai į ieškovo paklausimus patvirtina, kad vienintelis subjektas, galintis įgyvendinti reikalavimus, susijusius su sistemų saugumo lygio SIL-4 išsaugojimu, yra UAB „Fima“. Ieškovo teigimu, perkančioji organizacija, siekdama užtikrinti skaidrumo principą, neturėjo teisės sujungti kelių pirkimo objektų į vieną, taip suteikdama nepagrįstą pranašumą UAB „Fima“ pasirinktiems ūkio subjektams. Ieškovas nurodo, kad rangos darbai, susiję su EVKS, kuriuos atlikti gali tik UAB „Fima“, sudaro tik apie 20 proc. visų perkamų darbų, todėl mažą dalį darbų galintis atlikti subjektas turi išimtinę teisę nulemti viso Konkurso laimėtoją, o kiti tiekėjai praranda teisę dalyvauti Konkurse. Atskirų pirkimo objektų sujungimas į vieną neatitinka lygiateisiškumo ir skaidrumo principų, jeigu dėl to ribojama konkurencija tarp tiekėjų, tam tikri tiekėjai yra diskriminuojami ir tai daroma tik perkančiosios organizacijos finansinių ir žmogiškųjų išteklių administravimo tikslais. EVKS reikalavimai patys savaime yra pagrįsti, tačiau perkančiajai organizacijai sujungus atskirus pirkimo objektus, diskriminuoja ir varžo tiekėjų konkurenciją. Darbus, susijusius su EVKS, gali atlikti tik UAB „Fima“, todėl, ieškovo vertinimu, perkančioji organizacija privalo atlikti šių darbų viešąjį pirkimą, jo sąlygose nurodyti, kad pirkimą laimėjęs subjektas darbus turės atlikti ir derinti su kitos dalies darbų viešojo pirkimo laimėtoju. Taip būtų užtikrinta sąžininga konkurencija ir pašalinta išimtinė UAB „Fima“ teisė spręsti dėl to, kurie tiekėjai gali dalyvauti Konkurse, o kurie ne. Ieškovo įsitikinimu, aplinkybė, kad UAB „Fima“ nepateikė jam komercinio pasiūlymo, patvirtina faktą, jog Konkurso sąlygos neteisėtos. Ieškovas nurodo, kad perkančioji organizacija nepagrįstai atsisakė nagrinėti jo pretenziją, motyvuodama tuo, jog ji pateikta nesilaikant Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 94 straipsnyje nustatytų terminų, nes ieškovas apie savo teisių pažeidimą sužinojo tik 2014 m. birželio 5 d., gavęs UAB „Telekonta“ atsakymą, o pretenziją perkančiajai organizacijai pateikė po 3 dienų, t. y. 2014 m. birželio 9 d.

8II. Byloje priimtų teismų procesinių sprendimų esmė

9Vilniaus apygardos teismas 2014 m. liepos 31 d. sprendimu ieškinį atmetė.

10Teismas, nurodęs, kad tiekėjas viešojo pirkimo ginčų nagrinėjimo procedūrose turi elgtis apdairiai ir laikytis VPĮ nustatytų terminų, domėtis vykdomu pirkimu ir operatyviai ginti pažeistas subjektines teises, pažymėjo, kad nagrinėjamoje situacijoje sudėtinga apie pažeidimo faktą sužinoti pakankamai anksti, nes Konkurse nedalyvaujančios įmonės sutikimas teikti tam tikras paslaugas jame dalyvaujančiai įmonei yra derybų objektas ir nepriklauso nuo besikreipiančiojo, kuris turi sulaukti atsakymo. Teismas nustatė, kad ieškovas paklausimą „Bombardier Transportation Sweden“ pateikė 2014 m. gegužės 20 d., o UAB „Telekonta“ ir UAB „Fima“ – 2014 m. gegužės 11 d., praėjus 13 dienų nuo termino pretenzijoms dėl Konkurso sąlygų ir Techninės specifikacijos reikalavimų pateikti; procesiniuose dokumentuose nepaaiškino, dėl kokių priežasčių delsė kreiptis į UAB „Telekonta“, UAB „Fima“. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas praleido VPĮ 94 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą terminą pretenzijai pareikšti, todėl atsakovė pagrįstai pretenziją paliko nenagrinėtą. Teismas pažymėjo, kad institucijos, teikiančios išvadą byloje, nenurodė, jog vykdant Konkursą buvo pažeisti įstatymų reikalavimai. Konkurencijos taryba nenustatė Konkurencijos įstatymo nuostatų pažeidimo, nurodė, kad ginčas kilo dėl viešųjų pirkimų procedūrų galimų pažeidimų, todėl teismas atmetė ieškovo argumentus, kad Konkurso sąlygų reikalavimai riboja tiekėjų galimybes dalyvauti Konkurse neturint susitarimo su vienu konkrečiu ūkio subjektu. Teismas konstatavo, kad Techninės specifikacijos A dalies 6.1. punkte atsakovė tiksliai, aiškiai ir nedviprasmiškai (VPĮ 24 straipsnio 9 dalis) nurodė, kad tiekėjas, kuris nėra pritaikomų ir (ar) išplečiamų EVKS gamintojas (tiekėjas), dalyvaudamas Konkurse, privalo savo pasiūlyme pateikti nurodytus dokumentus. Ieškovas neteikė pasiūlymų ar pastabų dėl šio reikalavimo ir jo neskundė VPĮ 94 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta tvarka, todėl teismas padarė išvadą, kad Techninės specifikacijos A dalies 6.1. punkto nuostata ieškovui buvo suprantama, jis pripažino, kad reikalavimai EVKS pagrįsti. Viešųjų pirkimų tarnyba savo išvadoje nurodė, kad atsakovė, pirkimo objekto neskaidydama į dalis, nepažeidė VPĮ nustatytų viešųjų pirkimų principų. Teismas nenustatė pagrindo abejoti Viešųjų pirkimų tarnybos kompetencija ir jos išvados pagrįstumu, pažymėjo, kad tiek Viešųjų pirkimų tarnybai, tiek Konkurencijos tarybai buvo pateikta visa bylos medžiaga, t. y. ieškinio ir atsiliepimo bei jų priedų kopijos. VPĮ nenumatytas reikalavimas perkančiajai organizacijai skaidyti sudėtinį viešojo pirkimo objektą į dalis – taip atsakovė pagrindė, kodėl Konkurso objektas nebuvo išskaidytas. Teismas pripažino pagrįstais atsakovės argumentus dėl viešojo intereso, siekio užtikrinti racionalų lėšų panaudojimą, sklandų projekto įgyvendinimą, kad, įrangai (sistemoms) esant nesuderinamoms arba sugedus, būtų vienas atsakingas projekto valdytojas, kuris prisiimtų atsakomybę ir šalintų gedimus per įmanomai trumpiausią laiką. Dėl to teismas sprendė, kad perkančioji organizacija, sujungdama atskirus pirkimo objektus į vieną, savo diskrecijos ribų neperžengė. Teismas nenustatė pagrindų ieškovo procesinius veiksmus pripažinti neteisėtais, todėl atmetė atsakovės reikalavimą skirti jam baudą už piktnaudžiavimą procesu.

11Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, 2014 m. spalio 24 d. sprendimu paliko Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 31 d. sprendimą nepakeistą.

12Kolegija pažymėjo, kad ieškovas nurodė turintis ilgesnę nei 110 metų patirtį geležinkelių statybos srityje, esąs kompetentingas ir pajėgus atlikti Konkurso sąlygose aprašytus statybos darbus, todėl jam turėjo būti žinomi viešųjų pirkimų dalyviams keliami didesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai, Konkurso metu jis privalėjo ne tik elgtis rūpestingai, bet ir būti atidus bei laikytis įstatymo nuostatų. Ieškovas nepagrįstai atsakovei perkėlė pareigą atskleisti informaciją apie sistemų gamintojus (tiekėjus); būdamas profesionalus rinkos dalyvis, nuolat ją tiriantis, susipažinęs su Konkurso sąlygomis, privalėjo žinoti sistemų gamintojus (tiekėjus) ir nedelsdamas į juos kreiptis. Tai padaręs tik 2014 m. gegužės 11 d., ieškovas buvo pasyvus, jo elgesį kolegija vertino kaip prieštaraujantį rūpestingo ir atidaus ūkio subjekto, siekiančio laimėti Konkursą, elgesiui. Kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad pretenzijos padavimo terminus nustato ne perkančioji organizacija, bet VPĮ, jie įtvirtinti įstatymo 94 straipsnyje ir yra taikomi visiems viešųjų pirkimų dalyviams. Kolegija sprendė, kad nėra pagrindo atsižvelgti į didelę Konkurso sąlygų apimtį (2479 lapai) ir trumpą pretenzijos padavimo terminą, todėl pretenzijos palikimą nenagrinėta pripažino atitinkančia VPĮ nuostatas. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir pasisakė dėl perkančiosios organizacijos nenagrinėtos ieškovo pretenzijos reikalavimų pagrįstumo ir taikė veiksmingumo principą, o ieškovas pasinaudojo teisinės gynybos teise dėl pretenzijos reikalavimų. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Techninės specifikacijos A dalies 6.1 punkte atsakovė tiksliai, aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, jog tiekėjas, kuris nėra pritaikomų ir (ar) išplečiamų EVKS gamintojas (tiekėjas), dalyvaudamas Konkurse savo pasiūlyme privalo pateikti atitinkamus dokumentus, pažymėjo, kad pagal ginčo sąlygą kvalifikaciją įrodantys dokumentai nėra vien sutartys, kaip klaidingai teigia ieškovas. Kolegijos nuomone, nurodyta Konkurso sąlyga reikšminga viešajam interesui, užtikrina geležinkelio transporto eismo ir keleivių saugumą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pirkimo objektas negali būti skaidomas ne tik dėl EVKS atitikties saugumo reikalavimams, bet ir dėl grėsmės eismo saugumui, kuri gali kilti, jei kelio darbai bus atlikti anksčiau nei bus pritaikyta signalizacijos sistema. Kolegija nurodė, kad ieškovas pripažino, jog Konkurso sąlygose nustatyti EVKS reikalavimai yra pagrįsti, tačiau pateikė nepagrįstus argumentus dėl pirkimo objekto išskaidymo.

13III. Kasacinio skundo pagrindiniai teisiniai argumentai

14Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. sprendimą ir perduoti bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais teisiniais argumentais:

  1. Dėl proceso teisės normų pažeidimo. Kasatorius nurodo, kad teismai neįvertino ir nepasisakė, kodėl atmeta jo pateiktus rašytinius įrodymus, reikšmingus bylai išnagrinėti (atsakovės 2012 m. kovo 16 d. rašto „Bombardier Transportation Sweden“, kuriuo prašoma patvirtinti, kad jis visiems atsakovės skelbiamų konkursų dalyviams teikia ir ateityje teiks paslaugas ir įrangą vienodomis sąlygomis; „Bombardier Transportation Sweden“ 2012 m. kovo 16 d. rašto, atsakovės 2014 m. gegužės 8 d. rašto UAB „Fima“, kuriuo prašoma patvirtinti, kad ji nesinaudos dominuojančia padėtimi ir visiems atsakovės skelbiamų konkursų dalyviams vienodomis sąlygomis ir konkurencinga kaina teiks paslaugas, įrangą ir visą reikalingą informaciją, susijusią su įdiegtų sistemų išplėtimu, atnaujinimu ar suderinimu; atsakovės 2014 m. birželio 9 d. rašto, kuriame, atsižvelgiant į tai, kad nuo UAB „Fima“ veiksmų priklausys atsakovės sprendimai dėl vykdomų pirkimų eigos, prašoma informuoti, ar visiems potencialiems rangos darbų pirkimų dalyviams pateikti komerciniai pasiūlymai, UAB „Fima“ 2014 m. gegužės 15 d., 2014 m. birželio 9 d. raštų, atsakovės 2010 m. birželio 16 d. rašto Viešųjų pirkimų tarnybai, kuriame nurodoma, kad EVKS praplėtimą iš jas įdiegusių gamintojų tikslinga pirkti neskelbiamų derybų būdu, atskirai nuo infrastruktūros darbų; Viešųjų pirkimų tarnybos 2010 m. birželio 28 d. rašto, kuriuo tarnyba nepritarė EVKS darbų įsigijimui neskelbiamų derybų būdu), taip pažeisdami teisę į teisingą teismo procesą, CPK 176, 177, 183, 185 straipsnius, 263 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnį, 331 straipsnio 4 dalies 1–3 punktus. Kasatoriaus vertinimu, teismų sprendimuose pateikti deklaratyvūs, jokiais įrodymais neparemti teiginiai; nėra argumentų, kodėl kasatoriaus pozicija pripažinta nepagrįsta ir nevertinti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys atsakovės veiksmų neteisėtumą. Kasatorius pažymi, kad skundžiamas apeliacinės instancijos teismo sprendimas, vadovaujantis CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, turėtų būti nutartimi, o ne sprendimu.
  2. Dėl pirkimo objekto skaidymo į dalis. Kasatoriaus teigimu, kasacinio teismo praktikoje pateisinamas tik toks pirkimo objektų sujungimas, jei jis ne tik pagristas svarbiomis priežastimis, bet ir yra būtinas perkančiosios organizacijos tikslui pasiekti, o kitomis priemonėmis, pavyzdžiui, pirkimo objektų išskaidymu, šio tikslo nebūtų galima pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „15 minučių“ v. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, bylos Nr. 3K-3-126/2010). Pasak kasatoriaus, nagrinėjamoje byloje teismai netyrė, ar perkančiosios organizacijos deklaratyviai nurodytus tikslus (užtikrinti viešąjį interesą, sklandų projekto įgyvendinimą, racionalaus lėšų panaudojimo principą) įmanoma pasiekti kitomis priemonėmis nei pirkimo objektų sujungimas, nevertino tai patvirtinančių argumentų. Teismai pažymėjo, kad kasatorius pripažino EVKS reikalavimus tinkamais, todėl sprendė, jog ir pirkimo objektų sujungimas yra pagrįstas, taip sutapatindami ginčijamo reikalavimo EVKS darbams pagrįstumą su pirkimo objektų sujungimo pagrįstumu. Kasatorius pabrėžia, kad ginčijamas reikalavimas per se, kai jis taikomas tik EVKS darbams (kurie sudaro apie 20 proc. pirkimo objekto) ir nėra susietas su visų kitų Konkursu įsigyjamų darbų atlikimu, yra teisėtas. Tačiau, sujungus skirtingus pirkimo objektus – EVKS darbus ir geležinkelio infrastruktūros darbus – į vieną pirkimo objektą, reikalavimas EVKS taikomas ir likusiems 80 proc. darbų, o atsižvelgiant į tai, kad jį atitinka vienas ūkio subjektas, tik jis nusprendžia, kas atliks 80 proc. Konkursu perkamų darbų. Teismai neįvertino byloje pateikto atsakovės 2010 m. birželio 16 d. rašto Viešųjų pirkimų tarnybai, kuriame nurodoma, kad EVKS praplėtimą tikslinga pirkti iš jas įdiegusių gamintojų neskelbiamų derybų būdu, atskirai nuo geležinkelių infrastruktūros darbų, ir Tarnybos 2010 m. birželio 28 d. atsakymo į jį, patvirtinančių, kad nėra objektyvios būtinybės sujungti pirkimo objektus; perkančioji organizacija pati juos ketino įsigyti atskirai ir į bylą nepateikė dokumentų, kurie pagrįstų pasikeitusias aplinkybes. Išvadą, kad atsakovė tinkamai pagrindė tariamą būtinybę sujungti pirkimo objektus, teismai padarė ne analizuodami ginčo aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus, bet remdamiesi išimtinai Viešųjų pirkimų tarnybos išvada, kuri yra atsakovės atsiliepime nurodomų subjektyvių jos paaiškinimų ir interpretacijų santrauka; išvadoje nepateiktas skundžiamų Konkurso sąlygų, ieškinyje nurodytų aplinkybių, dokumentų vertinimas, neatsižvelgta į Konkurso vertę, nepagrįstą konkurencijos ribojimą ir Viešųjų pirkimų tarnybos 2010 m. birželio 28 d. raštą, kuriame Tarnyba neprieštarauja, kad EVKS darbai būtų įsigyti kaip atskiras pirkimo objektas, tik nepritaria pasirinktam pirkimo būdui – neskelbiamoms deryboms. Dėl nurodytų aplinkybių teismai jiems suteiktą išimtinę teisę vykdyti teisingumą (CPK 6 straipsnis) ir įrodymų vertinimo pareigą (CPK 183 straipsnis) perleido Viešųjų pirkimų tarnybai bei Konkurencijos tarybai, kurioms net nebuvo pateikta visa bylos medžiaga. Anot kasatoriaus, be Viešųjų pirkimų tarnybos išvados, byloje nėra nė vieno įrodymo, patvirtinančio būtinumą sujungti pirkimo objektus (priešingai, pateikti tai paneigiantys įrodymai), teismai atleido atsakovę nuo pareigos įrodyti pirkimo objektų sujungimo pagrįstumą, taip pažeisdami CPK 2, 12, 17, 178 straipsnius, 179 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnį, 186 straipsnio 4 dalį, 4238 straipsnio 1 dalį.
  3. Dėl viešųjų pirkimų principų pažeidimo. Kasatoriaus teigimu, neatsiejama VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto skaidrumo principo dalis turėtų būti pripažįstamas perkančiosios organizacijos nepriklausomumas nuo potencialių tiekėjų ir jos savarankiškumas priimant su viešaisiais pirkimais susijusius sprendimus, kuris gali būti ribojamas tik viešuosius pirkimus reglamentuojančiomis teisės normomis. Atsakovė pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad Konkursas ir jo eiga priklausė ne nuo perkančiosios organizacijos ir objektyvių veiksnių, tačiau nuo konkretaus ūkio subjekto sprendimų ir jo subjektyvių vertinimų – atsakovė savo 2014 m. birželio 9 d. rašte UAB „Fima“ nurodė, kad nuo šios (kuri yra potencialus Konkurso dalyvis) veiksmų (aplinkybės, ar ji pateiks komercinius pasiūlymus potencialiems dalyviams) priklausys atsakovės sprendimai dėl vykdomo pirkimo. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad dalį Konkursu perkamų darbų (susijusių su EVKS) gali atlikti tik UAB „Fima“, be kurios pasiūlymo joks kitas asmuo negalės dalyvauti Konkurse, nepriklausomai nuo jo kompetencijos atlikti su EVKS nesusijusius darbus, taigi Konkurso dalyvių skaičius priklauso išimtinai nuo UAB „Fima“, o ne nuo Konkurse norinčių dalyvauti tiekėjų; perkančioji organizacija renkasi ne iš visų darbus galinčių atlikti tiekėjų, o tik iš tų, kuriems UAB „Fima“ sudarė galimybę dalyvauti Konkurse. Kasatorius padarė išvadą, kad ginčijamomis Konkurso sąlygomis atsakovė sukūrė išimtines teises UAB „Fima“ nuspręsti, kas dalyvaus Konkurse, taip apribodama savo nepriklausomumą ir savarankiškumą bei pažeisdama VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą skaidrumo principą. Kasatoriaus įsitikinimu, teismai neįvertino bylos dokumentų, kurie patvirtina, kad perkančioji organizacija pažeidė nediskriminavimo ir lygiateisiškumo principus. UAB „Fima“ 2014 m. birželio 9 d. rašte nurodė, kad yra pateikusi pasiūlymus ir pasirašiusi sutartis su visais tiekėjais, kurie kreipėsi ir derėjosi, išskyrus vieną, kuris kreipėsi vėliausiai. Tai sužinojusi perkančioji organizacija nenukėlė pasiūlymų pateikimo termino, o priėmė sprendimą tęsti procedūras, iš anksto žinodama, kas dalyvaus Konkurse. Tokiais veiksmais perkančioji organizacija neužtikrino, kad Konkurse galėtų dalyvauti visi potencialūs tiekėjai; suteikė prioritetą tiekėjams, kuriuos savo rašte nurodė UAB „Fima“, diskriminavo tiekėjus, kuriems UAB „Fima“ nepateikė pasiūlymų; žinodama apie juos nusprendė, kad rinksis iš UAB „Fima“ atrinktų tiekėjų, nelaukdama, kol kiti baigs derybas; nustatydama pareigą tiekėjams sudaryti susitarimus su UAB „Fima“, pažeidė tiekėjų teisę pasirinkti savo subrangovus ir jungtinės veiklos partnerius; Konkurso sąlygomis neįpareigojo UAB „Fima“ sudaryti susitarimus su tiekėjais ir tai padaryti vienodomis sąlygomis. Atsakovė, suteikdama konkurencinį pranašumą UAB „Fima“ ir jai priimtiniems tiekėjams, pažeidė lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus, o sujungdama pirkimo objektus – VPĮ 25 straipsnio 2 dalį ir 43 straipsnio 1 dalį. Pirkimo objektų sujungimas taip pat pažeidžia ir proporcingumo principą, nes mažą dalį Konkursu siekiamų įsigyti darbų (iki 20 proc.) galintis atlikti vienintelis subjektas (UAB „Fima“) lemia Konkurso dalyvius ir tik nuo jo priklauso, iš ko perkančioji organizacija galės įsigyti darbus, kurių šis subjektas atlikti negali (80 proc. pirkimo objekto).
  4. Dėl VPĮ 25 straipsnio pažeidimo. Anot kasatoriaus, atsakovės 2014 m. gegužės 8 d. raštas UAB „Fima“ patvirtina, kad ji aiškiai suvokė, jog UAB „Fima“ užima dominuojančią padėtį Konkursu siekiamų įsigyti darbų, susijusių su jos įdiegtų EVKS modernizavimu, rinkoje ir tik ji gali atlikti šiuos darbus. Perkančioji organizacija, suprasdama, kad Konkurso sąlygomis nustatyti reikalavimai riboja konkurenciją, ribojimo nepašalino. Teismai neįvertino šių aplinkybių ir dėl jų nepasisakė. Kasatoriaus manymu, aplinkybė, kad Konkurencijos taryba savo išvadoje nurodė, jog jai trūksta duomenų tyrimui dėl Konkurencijos įstatymo pažeidimų atlikti, nesudaro pagrindo teismui nevertinti Konkurso sąlygų ir perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumo pagal VPĮ 25 straipsnio 2 dalies nuostatas.

15Atsiliepimo į kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka negauta.

16Teisėjų kolegija

konstatuoja:

17IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

18Kasacinis teismas tikrina skundžiamus žemesnės instancijos teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; vykdydamas kasacijos funkciją, nenustatinėja iš naujo (trečią kartą) bylos faktų – yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kasacine tvarka nagrinėdamas bylas, paprastai neperžengia kasacinio skundo ribų (CPK 353 straipsnio 1 dalis), nebent dėl viešojo intereso apsaugos gali išspręsti šalių ginčą aiškindamas ir taikydamas teisę ne tik dėl proceso dokumentuose nurodytų aplinkybių, bet ir dėl kitų argumentų, t. y. tokiu atveju turi teisę peržengti kasacinio skundo ribas (CPK 353 straipsnio 2 dalis).

19Šalys procese iš esmės nesutaria dėl Konkurso Techninės specifikacijos A dalies „Bendrieji reikalavimai“ 6.1 punkto, B dalies: „Eismo valdymo (signalizacijos) sistemų reikalavimai“, „Signalizacijos funkciniai / loginiai principai“, „Centralizacijos (interlokingo) simbolių katalogas ir komandų sąrašas“ sąlygų, taip pat dėl kitų Konkurso sąlygų, susijusių su EVKS darbais (toliau kartu – ginčo Konkurso sąlygos). Techninės specifikacijos A dalies „Bendrieji reikalavimai“ 6.1 punkte įtvirtinta, kad rangovas, kai jis nėra esamų, pritaikomų ir / ar išplečiamų eismo valdymo ir kontrolės sistemų bei mikroprocesorinių eismo valdymo sistemų gamintojas/tiekėjas, privalo dalyvaudamas Konkurse savo pasiūlyme pateikti atitinkamus dokumentus (tiekėjo ir esamų sistemų gamintojų / tiekėjų bendradarbiavimo sutarties, protokolo, įgaliojimų patvirtinimo ar kitų dokumentų skaitmenines kopijas), įrodančius, kad tiekėjas turi teisę ir galimybę tinkamai įvykdyti Techninių specifikacijų reikalavimus, t. y. perkonfigūruoti/išplėsti esamas sistemas (įskaitant visas susijusias technologijas/protokolus / sąsajas / modulius) ir pritaikyti / išplėsti esamas mikroprocesorines eismo valdymo sistemas, išlaikant suteiktą atitinkamą saugumo vientisumo SIL lygį, remiantis EN 50126, 50128, 50129 lygį pagal CENELEC standartą bei neprarandant tiekėjo / gamintojo Interlokingų įrenginių, aparatūros, programinės įrangos, sistemos ir visos susijusios įrangos, įskaitant inžinerinius tinklus, funkcionalumo bei suteiktos garantijos. Kitos ginčijamos sąlygos iš esmės susijusios su Techninės specifikacijos A dalies „Bendrieji reikalavimai“ 6.1 punkto reikalavimais. Pagrindinis šalių ginčo elementas – pirkimo objektų – EVKS išplėtimo darbai bei antrojo geležinkelio kelio statyba ir geležinkelio stočių rekonstrukcija – sujungimo į vieną teisėtumas.

20Šioje byloje kasacinis teismas teisės aiškinimo ir taikymo aspektais pagal byloje nustatytus duomenis sprendžia dėl: i) perkančiosios organizacijos veiksmų peržiūros procedūros ir teismo veiksmų procese; ii) perkančiųjų organizacijų teisės sujungti kelis objektus į vieną ir atsakovės veiksmų teisėtumo; iii) perkančiosios organizacijos veiksmų padarinių.

21Dėl perkančiosios organizacijos veiksmų peržiūros procedūros ir teismo veiksmų procese

22Dėl šios dalies teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad kasatorius, nors pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai dėl to ir sprendė, tačiau iš esmės neginčija teismų argumentų dėl pretenzijos ginčyti Konkurso sąlygas termino praleidimo. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai konstatavo, kad įstatyme įtvirtintas terminas pateikti pretenziją buvo praleistas, o perkančioji organizacija teisėtai ją paliko nenagrinėtą (nors joje ir pasisakė dėl tiekėjo argumentų). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos duomenis ir teismų nustatytas aplinkybes, taip pat jų argumentus šiuo klausimu, siekdama užtikrinti viešąją teisės aiškinimo ir vienodinimo funkciją, pasisako dėl peržiūros procedūros, nors, kaip nurodyta pirmiau, šis klausimas tiesiogiai kasatoriaus nekeliamas. Tokia kasacinio teismo pozicija grindžiama ir tuo, kad teismai nepagrįstai konstatavo pretenzijos termino praleidimą, be to, neteisėtai nesprendė dėl šios aplinkybės padarinių, tai galėjo lemti kasatoriaus suklaidinimą ir daryti įtaką jo gynybinei pozicijai kasaciniame procese neginčyti atitinkamų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų argumentų.

23Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į naujausią kasacinio teismo nutartį, apibendrinančią ir paaiškinančią jurisprudenciją šiuo klausimu: tiekėjams taikomas ribojimas ginčyti pirkimo sąlygas, o teismui – jas vertinti (išskyrus atvejus, kai konstatuojamas viešojo intereso poreikis), jei pirkimo sąlygų teisėtumas kvestionuojamas bet kurioje vėlesnėje viešojo pirkimo stadijoje, kai perkančioji organizacija priima sprendimą (įvertino tiekėjų kvalifikaciją, patikrino pasiūlymus, išrinko laimėtoją ir pan.), remdamasi šiomis sąlygomis, kurių tiekėjai neginčijo iš karto, kai apie jas sužinojo ar turėjo sužinoti (pavyzdžiui, pirkimo sąlygų viešas paskelbimas); teismai tokiu atveju gali vertinti, ar perkančioji organizacija tinkamai dalyviams pritaikė pirkimo sąlygas, bet ne tai, ar jos (pirkimo sąlygos) yra teisėtos; pirmiau nurodytas ribojimas (tiekėjams ginčyti, o teismams vertinti) taikomas tik tuomet, kai tiekėjas peržiūros procedūroje apskritai nekelia pirkimo sąlygų teisėtumo klausimo, o jų (sąlygų) atitiktį imperatyviosioms teisės normoms kvestionuoja teismo procese; tik pretenzijos padavimo laikas nėra pakankamas tam, kad būtų galima spręsti apie tiekėjų ir perkančiosios organizacijos ginčo apimtį, nes tiekėjai, net ir praėjus pretenzijų padavimo terminui, skaičiuojamam po sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie tariamą savo teisių pažeidimą, gali paduoti pretenziją, o perkančiosios organizacijos turi teisę nuspręsti tokią pretenziją ne atmesti, bet nagrinėti ir jos nepatenkinti; tokiu atveju tiekėjai gali kreiptis į teismą ir ginti savo galbūt pažeistas teises teisminės gynybos būdu; perkančiosios organizacijos valia atnaujinti praleistą pretenzijos pateikimo terminą turi būti aiškiai nustatyta; tai, inter alia, gali būti konstatuojama, kai perkančioji organizacija tiekėjo pretenziją nagrinėja iš esmės, bet jos, kaip nepagrįstos, netenkina; vis dėlto, jei perkančioji organizacija pretenziją atmeta ne tik dėl, jos manymu, nepagrįstų tiekėjo argumentų, bet ir dėl praleisto pretenzijos pateikimo termino, laikytina, kad tokie jos veiksmai de jure nelemia pretenzijos pateikimo terminų atnaujinimo, o tokia situacija patenka į CPK 4232 straipsnio 3 dalies reguliavimą dėl atsisakymo nagrinėti tiekėjo kreipimąsi, pareikštą išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka; kai ieškovas (tiekėjas) aiškiai nenurodo priežasčių, dėl kurių jis nesutinka su sprendimu atsisakyti nagrinėti jo kreipimąsi (dėl pirkimo sąlygų), o teismai šių argumentų nenagrinėja ir nevertina jų pagrįstumo pagal CPK 4232 straipsnio 3 dalį, tai teismo skundžiamame procesiniame sprendime analizuoti ieškovo (tiekėjo) argumentai dėl ginčo pirkimų sąlygų nekvalifikuotini kaip bylos dalies dėl ginčo pirkimo sąlygų teisėtumo nagrinėjimas iš esmės, o vertintini kaip obiter dictum (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Pontem“ v. Plungės rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-544/2014).

24CPK 4232 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad kai įstatymų nustatytais pagrindais atsisakoma nagrinėti tiekėjo kreipimąsi, pareikštą išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, tiekėjas gali kreiptis į teismą pareikšdamas ieškinį dėl ginčo esmės ir nurodyti priežastis, dėl kurių jis nesutinka su priimtu sprendimu atsisakyti nagrinėti jo kreipimąsi; teismas, pripažinęs, kad ieškovo nurodyti argumentai yra pagrįsti, nagrinėja bylą iš esmės. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmiau nurodytoje normoje įtvirtinta ieškovo procesinio elgesio taisyklė teismui pateikti argumentus dėl nesutikimo su atsakovo sprendimu nenagrinėti jo pretenzijos aiškintina plačiai ir turi būti suprantama kaip apimanti įvairius atvejus: tiek situacijas, kai ieškovas iš esmės sutinka (šios aplinkybės nekvestionuoja) su pretenzijos termino praleidimu, tačiau vertina, kad dėl tam tikrų priežasčių jam neturėtų būti taikomi griežčiausi terminų praleidimo padariniai (pvz., nurodo objektyvias bei išskirtines priežastis, pateisinančias termino praleidimą); tiek ir tokius ginčus, kai tiekėjas ir perkančioji organizacija, be kita ko, nesutaria, ar iš tiesų terminas pretenzijai pateikti buvo praleistas, t. y. ginčijasi dėl šio termino skaičiavimo ir taikymo tvarkos.

25Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas nuo proceso pirmosios instancijos teisme ginčijo atsakovės sprendimą atsisakyti nagrinėti jo pretenziją: ieškinyje jis teikė argumentus dėl VPĮ 94 straipsnio 1 dalies aiškinimo, nurodė, kad Konkurso sąlygos didelės apimties, jam neužteko laiko į jas įsigilinti, jog apie savo teisių pažeidimą suprato tik gavęs UAB „Telekonta“ 2014 m. birželio 5 d. atsakymą, o pretenzija buvo pateikta birželio 9 d.; dublike ieškovas papildomai atkreipė dėmesį į tai, kad Viešųjų pirkimų tarnybos išaiškinimai šiuo klausimu laikytini bendrojo pobūdžio vertinimu, kuriuo neatsižvelgiama į šio ginčo aplinkybes, be to, pažymėjo, jog jo patirtis statant ir projektuojant geležinkelius savaime nesudarė prielaidų iš Konkurso sąlygų suprasti apie išimtines UAB „Fima“ teises, pastaroji aplinkybė Konkurso dokumentuose nebuvo aiškiai išviešinta tiekėjams; apeliaciniame skunde ieškovas pateikė išsamius argumentus, kuriais nesutiko su pirmosios instancijos sprendimo motyvais, inter alia, dėl VPĮ 94 straipsnio aiškinimo ir taikymo, papildomai nurodė, kad ginčo Konkurso sąlygose nebuvo aiškių nuostatų dėl esamos EVKS gamintojo ar tiekėjo, be to, pakartojo argumentus dėl Konkurso dokumentų apimties ir kt.

26Teisėjų kolegija sprendžia, kad iš procese ieškovo teismams teiktų paaiškinimų matyti, jog tiekėjas visų pirma kvestionavo pretenzijos padavimo terminų praleidimą, kaip tokį, be to, nurodė objektyvias priežastis, dėl kurių jis galbūt pavėluotai kreipėsi į atsakovę. Šiuos argumentus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai turėjo vertinti ir spręsti, ar jie sudaro pagrindą bylą nagrinėti iš esmės. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, kaip nurodyta pirmiau, pripažino, kad terminas pretenzijai pateikti praleistas ir kad atsakovė pagrįstai de jure nenagrinėjo ieškovo pretenzijos. Vis dėlto atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismai, priėję prie tokios išvados, dėl pagrindinio šalių ginčo aspekto – pirkimo objektų sujungimo į vieną teisėtumo – sprendė iš esmės. Toks vertinimas, be kita ko, išplaukia ir iš apeliacinės instancijos teismo motyvų, kuriais pažymėta, kad pirmosios instancijos teismas sprendė ir pasisakė dėl perkančiosios organizacijos nenagrinėtos pretenzijos reikalavimų pagrįstumo, taip buvo užtikrinta ieškovo interesų gynybos teisė.

27Kasacinis teismas išaiškina, kad tais atvejais, kai byloje nustatoma, jog perkančioji organizacija atsisakė nagrinėti tiekėjo pretenziją, šie jos veiksmai atlikti laikantis įstatymų reikalavimų, o ieškovo pateiktos priežastys, dėl kurių jis nesutinka su tokiu jos sprendimu, nepagrįstos ir nepakankamos pateisinti termino praleidimą, teismai privalo spręsti dėl ieškovo veiksmų, kuriais nesilaikyta išankstinės ginčų sprendimų ne teisme tvarkos, padarinių taikymo (CPK 293 straipsnio 2 punktas), išskyrus atvejus, kai nustatomas pagrindas dėl ieškovo iškeltų reikalavimų ar kitų šalių teisinių santykių aspektų spręsti ex officio. Akivaizdu, kad tokių pareigų dėl proceso eigos teismai turi laikytis ir tokiu atveju, kai ieškovas (tiekėjas) procesiniuose dokumentuose apskritai nekelia pretenzijos terminų klausimo, nenurodo jų praleidimo priežasčių ar kitų reikšmingų aplinkybių (pirmiau nurodytos civilinės bylos Nr. 3K-3-544/2014 atvejis). Dėl CPK 4232 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo bylos nenagrinėjimo iš esmės ir proceso nutraukimo atveju teismai sprendžia savo iniciatyva (ex officio), t. y. net ir tarp proceso šalių dėl to nesant ginčo (ieškovas nenurodo termino praleidimo priežasčių, o atsakovas termino praleidimu prieš jį nesiremia) (šiame kontekste žr. pagal analogiją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Rasa“ v. VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninė, UAB „Miesto skalbykla“, bylos Nr. 3K-3-408/2012).

28Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokios situacijos, kokia susidarė ir šiame procese, kai teismai nagrinėja šalių ginčą iš esmės, nors nenustatė taip veikti įstatyme įtvirtinto būtinojo pagrindo (CPK 4232 straipsnio 3 dalis) ar nekonstatavo savo teisės ex officio dėl to pasisakyti, ydingos. Tai, be kita ko, gali klaidinti ir proceso šalis, nes taip sudaromos prielaidos manyti, jog teismas nagrinėjo bylą iš esmės, todėl aukštesnės instancijos teisme procedūrinių (procesinių) jos aspektų ir nekvestionuoja, o ginčija tik materialiuosius teismo (-ų) nagrinėtus ginčo aspektus.

29Kita vertus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepagrįstai nustatė pretenzijos termino praleidimą, bei vertina, jog šis terminas iš tiesų nebuvo praleistas, todėl atitinkamai keičia teismų procesinių sprendimų argumentus.

30Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nepaisant to, kad pasikeitė VPĮ nuostatos dėl pretenzijos terminų skaičiavimo tvarkos – jų pradžia pagal įstatymą siejama ne su sužinojimo, kaip buvo įtvirtinta anksčiau, o perkančiosios organizacijos sprendimo išviešinimo momentu, – tačiau, remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) praktikoje pateikiamais išaiškinimais dėl Europos Parlamento ir Tarybos 2007 m. gruodžio 11 d. direktyvos 2007/66/EB, iš dalies keičiančios Tarybos direktyvas 89/665/EEB ir 92/13/EEB dėl viešųjų sutarčių suteikimo peržiūros procedūrų veiksmingumo didinimo, sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie perkančiosios organizacijos priimtą sprendimą (o ne sprendimo išviešinimo) kriterijus išlieka aktualus ir taikant dabartinės redakcijos VPĮ 94 straipsnio nuostatas. Pažymėtina, kad dėl to anksčiau ne kartą pasisakyta ir kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 9 d. nutartį, priimtą sujungtose civilinėse bylose Izraelio bendrovė eVigilo Ltd v. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos ir kt., bylos Nr. 3K-3-436/2013, ir joje nurodytą Teisingumo Teismo jurisprudenciją). Tokios pozicijos tebesilaikoma ir naujausioje Teisingumo Teismo praktikoje (Teisingumo Teismo 2014 m. gegužės 8 d. sprendimas Idrodinamica Spurgo Velox ir kt., C-161/13, ECLI:EU:C:2014:307).

31Vis dėl to atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas, nors sprendime ir pažymėjo tiekėjo sužinojimo momento svarbą, taip pat nurodė, kad panašioje situacijoje sudėtinga iš karto suprasti galimo pažeidimo turinį, tačiau, nenustatęs, ar tiekėjas galėjo objektyviai suprasti savo teisių pažeidimo mastą, nepagrįstai sprendė, jog pretenzijos padavimo terminas praleistas. Dėl panašios teisinės situacijos kasacinio teismo spręsta, kad negalimas toks terminų taikymas, lemiantis tiekėjų teisių suvaržymą pateikti ieškinį dėl perkančiosios organizacijos veiksmų (pvz., pasirinktos viešojo pirkimo sutarties sudarymo procedūros), jei ji aiškiai tiekėjui nenurodė informacijos, reikalingos šiam ieškiniui pagrįsti (pvz., viešojo pirkimo sutarties vertės); galimybė riboti tiekėjų teisę, atsižvelgiant į šių apdairų ir rūpestingą elgesį (subjektyvusis kriterijus) ir turėjimą sužinoti apie tam tikras aplinkybes (objektyvusis kriterijus), kvestionuoti perkančiosios organizacijos sprendimus priklauso nuo to, ar šiems buvo suteikta objektyvi ir išsami informacija, kuri gali sudaryti prielaidas sužinoti (suprasti) apie pažeidimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Akordas 1“ v. Visagino savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-158/2011, ir joje nurodytą Teisingumo Teismo jurisprudenciją).

32Atsižvelgiant į tai, informacijos, kuri svarbi tiekėjui dalyvavimo pirkime ir pasiūlymo pateikimo aspektais, nepateikimas – prielaida teismui savo iniciatyva ar ieškovo reikalavimu spręsti, kad pretenzijos, kuria kvestionuojamas pirkimo sąlygų teisėtumas, terminai nebuvo praleisti, nes jie, kaip nurodyta pirmiau, inter alia, siejami su tiekėjo sužinojimo momentu. Pirmiau nurodytoje 2011 m. nutartyje kasacinio teismo konstatuota, kad pirkimo dokumentuose nebuvo nurodyta tikslios informacijos dėl statinio kvalifikavimo (jo priskirtinumo kuriai nors iš statinių kategorijų), o tokia informacija yra svarbi bei tiesiogiai susijusi su viešojo darbų pirkimo procedūromis ir būsima sutartimi, todėl privalo iš anksto būti nurodyta. Pažymėtina, kad prie šios išvados teisėjų kolegija priėjo nevertindama, kad galbūt iš techninėje specifikacijoje pateiktos informacijos ir jos vertinimo pagal specialiuosius statybos rangą reguliuojančius teisės aktus tiekėjai galėjo „suprasti“, jog perkančioji organizacija siekė įsigyti būtent neypatingo statinio statybos darbus. Priešingai, kasacinis teismas tąkart sprendė, kad ši informacija turėjo būti aiškiai nurodyta pirkimo dokumentuose.

33Dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių pažymėtina ir tai, kad atsakovė tik atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atkreipė dėmesį į tai, jog Konkurso sąlygų 10 priedo „Darbų kiekių žiniaraščiai“ dalyje „Darbų kiekių žiniaraštis Nr. 7. Signalizacija ir Eismo valdymas“ eilutėje Nr. 7.264 nurodyti konkretūs mikroprocesorinių eismo valdymo sistemų pavadinimai („EBI Lock 950“, „EBI screen 2000“, „SPA-4“ ir „kt.“), šiuos suvedus į pasaulinę paieškų sistemą Google, net ir neprofesionalus tiekėjas galėjo sužinoti, jog šių sistemų gamintojas – įmonė „Bombardier Transportation Sweden“. Akivaizdu ir neabejotina, kad apie pirkimo sąlygų turinį tiekėjai turi būti informuoti tiesiogiai, aiškiai ir išsamiai, o ne naudojantis Google, juolab kad VPĮ įtvirtinti trumpi (palyginti su kitomis valstybėmis narėmis) peržiūros procedūros terminai. Be to, atliktinų darbų (o nagrinėjamu atveju – šie itin didelės apimties) žiniaraščius tiekėjai paprastai analizuoja pirmiausia ne siekdami įvertinti savo galimybes dalyvauti procedūrose, poreikį pasitelkti partnerius ar subrangovus, o vėliau, skaičiuojant galutinę pasiūlymo kainą. Bet kokiu atveju nagrinėjamoje byloje nustatytos ginčo aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, kad tiekėjai buvo pakankamai informuoti.

34Vienoje naujausių kasacinio teismo išnagrinėtų viešųjų pirkimų bylų konstatuota, kad su perkančiųjų organizacijų pareiga tiekėjams nustatyti aiškius reikalavimus nedera situacija, kai dalyviai apie atitinkamas sąlygas turėtų spręsti vienu metu vertindami tris skirtingo pobūdžio dokumentus – pagrindines pirkimo sąlygas, techninę specifikaciją ir viešojo pirkimo sutarties projektą, lyginti šių dokumentų turinį ir skirtumus, o šiuos kvalifikuoti kaip tikslinimą ar spragų bei trūkumų šalinimą; perkančiųjų organizacijų pareiga nustatyti aiškias pirkimo sąlygas aktuali ir teismams, nes šie, nebūdami atitinkamų teisinių santykių žinovai, riboti koncentruotai ir objektyviai spręsti panašaus pobūdžio ginčus (žr. pagal analogiją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Estravel Vilnius“ v. VšĮ Vilniaus turizmo informacijos centras ir konferencijų biuras, bylos Nr. e3K-3-39-690/2015, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

35Teisėjų kolegija taip pat atkreipia ypatingą dėmesį į tai, kad pati perkančioji organizacija iš esmės Konkurso metu nebuvo tikra dėl galimybės nepažeidžiant tiekėjų konkurencijos ir lygiateisiškumo taikyti ginčo Konkurso sąlygas: 2014 m. gegužės 8 d. ji kreipėsi į UAB „Fima“ prašydama jos patvirtinti, kad ši nesinaudos dominuojančia padėtimi ir visiems perkančiosios organizacijos konkursų dalyviams vienodomis sąlygomis ir konkurencine kaina teiks paslaugas, įrangą, visą reikalingą informaciją bei visapusišką pagalbą, susijusią su įdiegtų sistemų išplėtimu (atnaujinimu) ar suderinimu; po savaitės, 2014 m. gegužės 15 d., UAB „Fima“ iš esmės į atsakovės prašymą neatsakė, nurodė, kad ji, jei atitiks kvalifikacijos ir techninius reikalavimus, ketina dalyvauti perkančiosios organizacijos skelbsimuose pirkimuose ir vadovausis gera ir sąžininga verslo praktika, laikysis atsakovės pirkimo dokumentuose įtvirtintų sąlygų ir VPĮ nuostatų; po daugiau kaip trijų savaičių, 2014 m. birželio 9 d., perkančioji organizacija pakartotinai kreipėsi į UAB „Fima“ ir jos paprašė nedelsiant informuoti, ar visiems potencialiems konkursų dalyviams buvo pateikti komerciniai pasiūlymai; tą pačią dieną (2014 m. birželio 9 d.) UAB „Fima“ atsakė, kad iki 2014 m. birželio 2 d. ji nebuvo pateikusi pasiūlymų nė vienam potencialiam dalyviui, nes perkančiosios organizacijos atsakymai į klausimus dėl Konkurso sąlygų paaiškinimo buvo pateikti tik kitos darbo dienos pabaigoje; šiuo metu ji pateikusi pasiūlymus ir pasirašiusi sutartis dėl bendro dalyvavimo su keturiomis bendrovėmis, t. y. su visomis, kurios į ją kreipėsi ir derėjosi, išskyrus vieną, kuri kreipėsi vėliausiai ir su kuria iki šiol vyksta komercinis dialogas dėl dalyvavimo konkursuose. Taigi tik 2014 m. birželio 9 d., t. y. ieškovo pretenzijos pateikimo dieną, pati perkančioji organizacija sužinojo, kad bent daliai ūkio subjektų jau pavyko pasiekti susitarimą su UAB „Fima“, o iki 2014 m. birželio 3 d. panašaus sandorio su nė vienu potencialiu dalyviu nebuvo sudaryta. Vadinasi, bet kokiu atveju pretenzijų padavimo terminai negalėjo būti skaičiuojami formaliai, paprasčiausiu būdu prie Konkurso sąlygų paskelbimo datos pridėjus dešimt kalendorinių dienų.

36Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus argumentus, kaip prieštaraujantys suformuotai kasacinio teismo ir Teisingumo Teismo praktikai pripažįstami nepagrįstais apeliacinės instancijos teismo motyvai dėl to, kuriai ginčo šaliai tenka pareiga nurodyti informaciją apie EVKS gamintojus ir tiekėjus, taip pat dėl perkančiųjų organizacijų veiksmų peržiūros procedūros teisinio reguliavimo ir jo aiškinimo. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kad ieškovo argumentų dėl pretenzijos termino skaičiavimo ir galimo praleidimo nepagrįstumą suponuoja tai, jog tiekėjas turi ilgametės geležinkelių statybos patirties, be to, viešuosiuose pirkimuose dalyviams keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Pažymėtina, kad šių tiekėjų elgesio kriterijų taikymas, vertinant konkrečias atitinkamo ginčo aplinkybes, galbūt galėtų būti aktualus procese ne dėl pirkimo sąlygų teisėtumo, inter alia, pasireiškusio svarbios, tiekėjams pasiūlymus pateikti būtinos informacijos stoka, bet sprendžiant tiekėjo ir perkančiosios organizacijos ginčą dėl kito dalyvio pasiūlymo vertinimo (t. y. dėl sprendimo įvertinti kito tiekėjo pasiūlymą ar galimybes dalyvauti pirkime teisėtumo) (šiame kontekste žr. pagal analogiją pirmiau nurodytą Teisingumo Teismo sprendimą Idrodinamica Spurgo Velox ir kt., C-161/13).

37Kasacinio teismo ne kartą konstatuota, kad tiek tiekėjai, tiek perkančiosios organizacijos yra profesionalūs viešųjų pirkimų teisinių santykių subjektai; perkančioji organizacija prieš tiekėją, nepaprašiusį jos patikslinti ar paaiškinti pirkimo sąlygų, negali tuo remtis pateisindama savo veiksmų neteisėtumą, ypač atsižvelgiant į tai, kad jai, o ne tiekėjui tenka pareiga pagal VPĮ 24 straipsnį tinkamai suformuoti pirkimo sąlygas (žr. pirmiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2011); neginčytina, kad tiekėjai – verslu užsiimantys ūkio subjektai, jiems keliami aukštesni reikalavimai, jie taip pat turi prisiimti dalį rizikos, tenkančios dėl VPĮ, kaip lex specialis, nuostatų pažeidimo; vis dėlto ši pozicija negali būti suabsoliutinta, paneigiant perkančiosios organizacijos pareigas, išplaukiančias iš įstatymo, kruopščiai parengti pirkimo sąlygas ir tinkamai vykdyti viešojo pirkimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 3 d. nutartis, priimta sujungtose civilinėse bylose UAB „AV Investicija“ v. VĮ Ignalinos atominė elektrinė, bylos Nr. 3K-3-132/2014, ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Be to, dėl šio aspekto apeliacinės instancijos teismas detaliau nesiaiškino, ar ieškovo ilgametė patirtis apima ir EVKS darbus, ar apsiriboja tik geležinkelių tiesimu bei remontu.

38Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į prieš tai nurodytus argumentus, konstatuoja, kad ieškovas apie gamintoją / tiekėją, su kuriuo pagal Techninės specifikacijos A dalies „Bendrieji reikalavimai“ 6.1 punkto nuostatas reikėjo pasiekti susitarimą dėl teisės vykdyti EVKS išplėtimo ir pritaikymo darbus, objektyviai sužinojo ne iš Konkurso sąlygų, o iš UAB „Telekonta“ 2014 m. birželio 4 d. atsakymo, nuo šios datos pradedami skaičiuoti pretenzijos padavimo terminai, todėl jo 2014 m. birželio 9 d. pretenzija atsakovei pateikta nepraleidus įstatyme įtvirtintų procedūrinių terminų (VPĮ 94 straipsnis), o pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, spręsdami priešingai, priėjo prie nepagrįstų išvadų.

39Dėl perkančiųjų organizacijų teisės sujungti kelis objektus į vieną ir atsakovės veiksmų teisėtumo bei šio vertinimo procese aplinkybių

40Kaip ne kartą nurodyta pirmiau, pagrindinė šalių ginčo dalis – pirkimo objektų (EVKS išplėtimo darbai bei antrojo geležinkelio kelio statyba ir geležinkelio stočių rekonstrukcija) sujungimo į vieną teisėtumas. Pažymėtina, kad perkančiosios organizacijos sprendimas nustatyti ginčo Konkurso sąlygas ieškovo kvestionuojamas ne tik pirkimo objektų (ne)hegemoniškumo aspektu, bet ir dėl to, jog atlikti EVKS išplėtimo ir pritaikymo darbus turi teisę tik vienas ūkio subjektas – UAB „Fima“, todėl galimybė dalyvauti Konkurse priklauso nuo susitarimo su šia įmone dėl bendradarbiavimo (ar bendro pasiūlymo pateikimo, ar sandorio dėl subrangos arba kitų susitarimų) atlikti EVKS rangos darbus, kurių vertė siekia apie 20 proc. Taigi ieškovas byloje ginčija nepagrįstą tiekėjų laisvos konkurencijos varžymą.

  1. Dėl išvadas duodančių institucijų pozicijų procese reikšmės šalių ginčui. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad kompetentingos institucijos – Konkurencijos taryba ir Viešųjų pirkimų tarnyba – savo išvadose nenurodė teisės aktų pažeidimų; remdamasis Konkurencijos tarybos pozicija dėl Konkurencijos įstatymo nuostatų, atmetė ieškovo argumentus dėl ginčo Konkurso sąlygomis varžomos tiekėjų konkurencijos; vadovavosi Viešųjų pirkimų tarnybos išvada dėl ginčo Konkurso sąlygų teisėtumo ir VPĮ nepažeidimo, nurodė, kad nėra pagrindo abejoti šios kompetencija, pateiktos išvados pagrįstumu ir joje nurodytomis išvadomis, nes abiems valstybės institucijoms buvo pateikta ieškinio, atsiliepimo ir šių procesinių dokumentų priedų kopijos. Apeliacinės instancijos teismas dėl šių pirmosios instancijos teismo motyvų, kaip nereikšmingų argumentų, nesprendė.

41Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į kasacinio teismo praktiką, kurioje ne kartą spręsta dėl kompetentingų institucijų pozicijos procese vertinimo ir reikšmės; pasisakyta, kad ūkio subjektų veiklos kontrolės institucijos rašto vertinimas, neatsižvelgiant į jo turinį, nes šis raštas suformuotas kaip preliminari nuomonė, o ne sprendimas dėl įstatymų pažeidimo, laikytinas pernelyg formaliu ir nevisapusišku, nes tokia raštu pateikta valstybės įstaigos pozicija – rašytinis įrodymas, byloje vertintinas kartu su kitais; toks dokumentas, atsižvelgiant į jo turinį, nelaikytinas prima facie įrodymu (CPK 197 straipsnio 2 dalis), vis dėlto jis, kaip bet kuris kitas rašytinis įrodymas (CPK 197 straipsnio 1 dalis), svarbus sprendžiant dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo, todėl turi būti teismų tiriamas, vertinamas, dėl jo sprendžiant iš esmės, o ne iš anksto atmetamas, atsižvelgiant į jame vartojamas formuluotes (pvz., „reiškiame nuomonę“, „yra pagrindas teigti“) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Raso“ v. AB Lietuvos paštas, bylos Nr. 3K-3-411/2014, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Taigi valstybės institucijos byloje pateikta išvada neturi didesnės įrodomosios galios už kitus įrodymus, tačiau ir neturėtų būti vertinama kaip bereikšmis dokumentas, nes teismui pateikta tam tikroje srityje kompetentingos įstaigos pozicija vertintina, atsižvelgiant į visus bylos duomenis.

42Kasacinis teismas iš esmės sutinka su ieškovo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendimą netinkamai grindė institucijų pateiktomis išvadomis. Byloje pateiktos valstybės institucijų išvados tik dėl jų (įstaigų) kompetencijos, kaip nurodyta pirmiau, neturi didesnės įrodomosios galios, nes turi būti vertinamos kartu visais byloje surinktais duomenimis. Be to, išvada, kurios prašoma, siekiant gauti papildomos informacijos dėl teisinio reguliavimo ir galimo jo aiškinimo ar šio taikymo atitinkamoms ginčo aplinkybėms, laikytina tik atitinkamos institucijos pozicija, tačiau bet kokiu atveju ne šalių ginčo sprendimu, nes jo priėmimo kompetencija perduota teismams (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnis).

43Dėl Konkurencijos tarybos išvados byloje sprendžiant šalių ginčą pažymėtina, kad, nors pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė jos rašto vieną pagrindinių argumentų – šalių ginčas įeina į VPĮ reguliavimo sritį, dėl kurios ši institucija nekompetentinga, – tačiau nepagrįstai konstatavo, kad Konkurencijos įstatymo pažeidimų nenustatyta, todėl neteisėtai atmetė ieškovo argumentus dėl tiekėjų dalyvavimo Konkurse suvaržymo. Konkurencijos taryba pažymėjo, kad nėra atlikusi tyrimo dėl ieškinyje nurodomų aplinkybių, byloje nepateikti duomenys, kurie leistų spręsti dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo ir pan. Taigi ši institucija pateikė (ji tai nurodė ir expressis verbis) tik bendrojo pobūdžio informaciją apie tai, kaip ji pati dėl įtariamo Konkurencijos įstatymo pažeidimo (piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi) taikytų šio teisės akto nuostatas ir dėl to priimtų sprendimą. Vis dėlto jos pozicijos dėl to negalima vertinti kaip išvados, kad Konkurencijos įstatymo normos nebuvo pažeistos. Kita vertus, kaip nurodė pati taryba, atitinkami subjekto veiksmai ne visuomet gali būti vertinami ir pagal Konkurencijos įstatymą, ir VPĮ. Šiame kontekste teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad kasacinio teismo viešųjų pirkimų ginčų praktikoje nurodyti išaiškinimai dėl tiekėjų nesuvaržytos konkurencijos pateikiami ne dėl Konkurencijos įstatymo atitinkamų nuostatų taikymo, o platesne prasme, išskyrus atvejus, kai būtina tiesiogiai aiškinti ir taikyti Konkurencijos įstatymo nuostatas (pvz., dėl ūkio subjektų sąsajumo, dėl teismui apskųsto Konkurencijos tarybos nutarimo padarinių tiekėjo teisėms dalyvauti pirkime).

44Dėl Viešųjų pirkimų tarnybos išvados teisėjų kolegija iš dalies nesutinka su kasacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas sprendime besąlygiškai rėmėsi jos išvada, nes, kaip kasatorius pats nurodo, tarnybos argumentai grindžiami atsakovės pozicija. Tačiau sutiktina su ieškovu, kad šioje išvadoje iš esmės nėra kito pagrindimo, naujų argumentų, nei nurodytų ginčo šalių procesiniuose dokumentuose. Tokiu atveju kaip šiuo teismas negali suteikti didelės svarbos (įrodomosios reikšmės) tokiai institucijos išvadai.

  1. Dėl ginčo pirkimo sąlygos aiškumo. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai procesiniuose sprendimuose konstatavo, kad ginčo Konkurso sąlygos buvo aiškios, tikslios ir nedviprasmiškos (VPĮ 24 straipsnio 9 dalis), dėl jų ieškovas neteikė pasiūlymų ar pastabų, todėl jam jos buvo suprantamos ir teisėtos (šis pats tai pripažino). Teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentais, kad teismai netinkamai kvalifikavo šalių ginčą, nes šis kilo ne dėl Konkurso sąlygų aiškumo, jų turinio supratimo, bet dėl atsakovės įtvirtintų reikalavimų tiekėjams padarinių – suvaržytos konkurencijos. Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, priešingai nei sprendė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, pirkimo sąlygos, kurios atskirai pripažįstamos teisėtomis, jas vertinant kartu, gali būti kvalifikuotos kaip ydingos. Kasacinio teismo jau konstatuota, kad byloje nustatytų reikalavimų specifiškumas kyla dėl to, kad atskirai vertintini kaip pagrįsti reikalavimai tampa diskriminaciniai ir varžantys tiekėjų konkurenciją po to, kai perkančioji organizacija sujungė atskirus pirkimo objektus, kuriems šie reikalavimai ir yra taikomi, į vieną (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „15 minučių“ v. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, bylos Nr. 3K-3-126/2010). Būtent tokį atsakovės veiksmų neteisėtumo pobūdį ieškovas byloje ir ginčijo, teisėjų kolegija dėl to pasisako.
  2. Dėl pirkimo objektų sujungimo teisėtumo. Pirmosios instancijos teismas, kaip nurodyta pirmiau, atmetė ieškovo argumentus, kad tiekėjų konkurencija buvo suvaržyta, atsižvelgiant į tai, kad dalyvavimas Konkurse priklausė nuo susitarimo su konkrečia įmone; taip pat nurodė, kad VPĮ neįtvirtintas reikalavimas perkančiajai organizacijai skaidyti sudėtinį viešojo pirkimo objektą į dalis, jungtinio pirkimo objekto nustatymas pirkimo sąlygose per se nereiškia VPĮ įtvirtintų principų pažeidimo, tačiau tai nereiškia neribotos perkančiųjų organizacijų diskrecijos; atsakovės argumentai dėl pirkimo neskaidymo yra pagrįsti, nes grindžiami viešuoju interesu, sklandaus projekto įgyvendinimo užtikrinimu, kad įvykus įrangos / sistemų nesuderinamumui arba gedimui būtų vienas atsakingas projekto valdytojas, kuris prisiimtų atsakomybę bei šalintų gedimus per įmanomai trumpiausią laiką, racionalaus lėšų panaudojimo principo užtikrinimu; dėl to perkančioji organizacija neperžengė diskrecijos ribų, ginčo Konkurso sąlygos atitinka įstatymų reikalavimus, tiekėjams sudarytos vienodos sąlygos ir nėra ribojama konkurencija. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais iš esmės sutiko; pridėjo, kad ginčo Konkurso sąlygos reikšmingos viešajam interesui, nes reikalingos užtikrinti geležinkelio transporto eismo ir keleivių saugumą, o byloje esantys duomenys patvirtina, jog dėl pirmiau nurodytų priežasčių pirkimo objektas turi būti vienas ir negali būti skaidomas; ginčo Konkurso sąlygomis siekiama išvengti grėsmės eismo saugumui, kuri gali kilti įvykus situacijai, kai kelio darbai atliekami anksčiau nei pritaikoma signalizacijos sistema, kadangi tuomet sudaromos nepalankios sąlygos užtikrinti saugumą ir teoriškai galima žmogiškojo faktoriaus įtaka.

45Teisėjų kolegija sutinka su kasatoriaus argumentais, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepagrįstai priėjo prie pirmiau nurodytų išvadų, neatsižvelgė į kasacinio teismo praktiką šiuo klausimu, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus.

46Dėl šios bylos dalies teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai skundžiamuose procesiniuose sprendimuose iš esmės sprendė dėl galimybės sujungti į vieną pirkimo objektus ir tokį sprendimą pagrindžiančių priežasčių, tačiau, nors dėl to byloje yra duomenų ir šalys teikė argumentus, nepasisakė dėl ieškovo nurodytos aplinkybės, susijusios su išimtinėmis UAB „Fima“ teisėmis atlikti EVKS išplėtimo ir pritaikymo darbus bei šios teisės naudojimosi Konkurse. Dėl šio aspekto, t. y. galimo tiekėjų konkurencijos suvaržymo viešuosiuose pirkimuose, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad vienoje naujesnių viešųjų pirkimų ginčų bylų, kurioje, inter alia, buvo sprendžiama dėl tiekėjo pajėgumo vertinimo ir subrangos teisinių santykių, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, atsižvelgdami į kelių dešimčių kompetentingų ūkio subjektų vienodo turinio patvirtinimus apie tai, jog jie su pirkimo laimėtoju neturi teisinių santykių, savo iniciatyva konstatavo konkurencijos pažeidimą (su tuo vėliau kasacinis teismas nesutiko), nors šis pirkimo sąlygų neatitinkantis laimėtojas net nebuvo kreipęsis į nė vieną galimą subtiekėją, pagal įstatymą turintį teisę atlikti ginčo darbus (pirmiau nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2014).

47Pažymėtina, kad, kaip nurodyta pirmiau, nors šalys dėl galimų ūkio subjektų, turinčių teisę atlikti EVKS rangos darbus, ginčijasi, tačiau atsakovė pati kreipėsi į gamintoją „Bombardier Transportation Sweden“ ir UAB „Fima“, pastarosios prašydama jos patvirtinti, jog ši prieš tiekėjus nesinaudos dominuojančia padėtimi (apie tai atsakovė nurodė atsakyme į pretenziją ir tik vėliau procese (triplike) įrodinėjo, kad gamintojas kitose valstybėse galėjo įgalioti kitus tiekėjus, į kuriuos ieškovas turėjo teisę kreiptis, bet to nedarė). Taigi tarp šalių iš esmės nėra ginčo dėl to, kad galinčių atlikti EVKS darbus tiekėjų ratas bent jau yra itin siaurai apibrėžtas, o iš bylos medžiagos galima būtų daryti išvadą, kad ginčo Konkurse apribotas tik vienu tiekėju.

48Kita vertus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinio teismo jau konstatuota, jog galimų tiekėjų skaičius konkurse (ar tai būtų vienas, ar keliolika) neturi lemiamos reikšmės nustatant neteisėtą konkurencijos iškraipymą, nes atskirų pirkimo objektų sujungimas į vieną per se tiekėjų varžymąsi riboja (žr. pirmiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2010). Vis dėlto tai per se nereiškia, kad dėl tokios aplinkybės teismai neturėtų apskritai spręsti, nes tai – vienas iš pirkimo objektų sujungimo į vieną teisėtumo vertinimo pagrindų (nors ir ne lemiamų). Be to, kasacinio teismo išaiškinta, kad nesuvaržyta tiekėjų konkurencija – iš VPĮ implicitiškai išplaukiantis reikalavimas, jo neįtvirtinimas įstatyme expressis verbis nepaneigia šio perkančiajai organizacijai keliamo reikalavimo, nes vienas svarbiausių viešųjų pirkimų procedūrų reglamentavimo siekių – užtikrinti konkurenciją (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Specialus autotransportas“ v. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-249/2011). Atsižvelgiant į tai, teismai šalių ginčus turi spręsti ir pagal šį pagrindą.

49Dėl pirkimo objektų sujungimo į vieną kasacinio teismo spręsta tik vienoje, pirmiau nurodytoje, byloje Nr. 3K-3-126/2010; teismo tąkart pažymėta, kad nei VPĮ, nei kituose teisės aktuose perkančiosioms organizacijoms nenustatyta pareigos išskaidyti sudėtinį pirkimo objektą į kelis, tačiau tai nereiškia, kad jos šioje srityje turi visišką diskreciją; atsižvelgiant į lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, negalimas atskirų pirkimo objektų sujungimas į vieną, jeigu tai grindžiama tik perkančiosios organizacijos finansinių ir žmoniškųjų išteklių administravimo tikslais; atskirų pirkimo objektų sujungimas į vieną turi būti pagrįstas svarbiomis priežastimis, ypač atsižvelgiant į aplinkybę, kad atskirų pirkimo objektų sujungimas į vieną lemia mažesnį dalyvių skaičių, nei jis būtų šiuos pirkimo objektus išskaidžius; pirkimo objektų sujungimo pagrįstumo vertinimui ypač svarbus ir proporcingumo principas; net ir tais atvejais, kai pirkimo objektų sujungimas lems mažesnį dalyvių skaičių, t. y. neleis kai kuriems tiekėjams pateikti pasiūlymų, tai neturėtų būti laikoma neteisėta, jei toks sujungimas ne tik pagrįstas svarbiomis priežastimis, bet ir yra būtinas perkančiosios organizacijos tikslui pasiekti, o kitomis priemonėmis, pavyzdžiui, pirkimo objektų išskaidymu, šio tikslo nebūtų galima pasiekti (pirmiau nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2010).

50Taigi kelių pirkimo objektų sujungimo į vieną teisėtumo vertinimas pirmiausia priklauso nuo to, ar toks perkančiosios organizacijos sprendimas pagrįstas svarbiomis priežastimis (pagrindų pobūdžio vertinimas) ir ar šis sprendimas vienintelis galimas ir būtinas, negalimas pasiekti kitomis, mažiau varžančiomis priemonėmis (proporcingumas). Atsižvelgiant į tai, tik svarbių priežasčių nustatymas per se nepateisina pirkimo objektų sujungimo į vieną. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai akcentavo viešojo intereso svarbą šiame ginče.

51Teisėjų kolegija nurodo, kad ne kartą aptartoje 2010 m. nutartyje kasacinio teismo konstatuota, kad konkurenciją riboja pernelyg aukšti arba specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui ar neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai, kurie atima galimybę pirkimo procedūrose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams; perkančiosios organizacijos nustatyti aukšti arba pernelyg specifiniai reikalavimai pateisinami tik tada, jeigu pateikiamas patikimas ir įtikinamas tokių reikalavimų nustatymo pagrindimas; tokiu įrodymu gali būti ypatinga perkamo objekto svarba ar sutarties, kuria siekiama įsigyti šį objektą, specifinė paskirtis, arba tai, kad aukštą reikalavimą pateisina viešojo intereso apsauga; nekvestionuotina, kad paskelbtas pirkimas (kaip, beje, ir kiekvienas viešasis pirkimas) yra susijęs su viešuoju interesu ir neabejotina jo nauda, tačiau šio pirkimo pobūdis nepateisina tiekėjų konkurencijos (taip pat viešojo visuomenės intereso) varžymo (pirmiau nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2010).

52Taigi viešojo intereso apsauga – ne besąlygiškai, o viena iš galimų perkančiosios organizacijos teisėtus veiksmus pagrindžiančių aplinkybių, vertintina pagal visus byloje surinktus duomenis. Šią poziciją patvirtina ir palaipsniui griežtėjanti kasacinio teismo pozicija šiuo klausimu. 2008 m. nutartyje akcentuota perkančiųjų organizacijų diskrecija nustatyti pirkimo sąlygas, ši laisvė, inter alia, buvo sąlygota pačios perkančiosios organizacijos įsitikinimu savo sprendimo pagrįstumu, o bendrasis viešojo intereso svarbos išaiškinimas pagrįstas VPĮ 36 straipsnio 1 dalies 5 punktu, kuriame reguliuojamas tiekėjų techninis pajėgumas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Observis“ v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-222/2008). Vėlesnėje praktikoje, kaip nurodyta pirmiau, jau nurodoma apie ribotą perkančiųjų organizacijų diskreciją. Be to, plėtojama praktika dėl viešojo intereso sudėtinių elementų (pirkimo objekto ir tiekėjų varžymosi) konkurencijos, taip pat nuosekliai laikomasi pozicijos, kad socialiai jautrių ar visuomenei labai reikalingų viešųjų pirkimų objektų įsigijimo teisėtumas dėl savo svarbos per se neturi būti vertinamas kitaip nei dėl kitų įsigijimų, o tiekėjų sąžiningas varžymasis dėl to neturi būti vertinamas mažiau palankiai; galimybė viešąjį interesą pirkimo objektu iškelti aukščiau už viešąjį interesą tiekėjų sąžiningu varžymusi turi būti aiškinama ir taikoma siaurai, išimtinai (žr. pirmiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2014, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

53Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į kitas teismų reikšmingomis nurodomas priežastis, tačiau jų nevertina kaip patikimo ir įtikinamo tiekėjų konkurencijos varžymo pagrindimo. Šios priežastys, a fortiori sklandus projekto įgyvendinimas, atsakomybės paskirstymo tarp skirtingų rangovų problematiškumas, pirmiausia susijusios su organizacinėmis aplinkybėmis, kurios nėra nei išimtinės, nei savaime pateisinančios savo pobūdžiu skirtingų objektų sujungimą didelės vertės pirkime, be to, nepaneigtos teisinės ir administracinės galimybės organizuoti dviejų (pagal atskirus pirkimus ar jų dalis) skirtingų rangovų – konkursų laimėtojų – bendrą darbą. Kita vertus, kasacinio teismo Nacionalinio stadiono statybos byloje konstatuota, kad teisinės atsakomybės tarp skirtingų ūkio subjektų paskirstymo klausimas nepateisina išimtinių VPĮ nuostatų dėl neskelbiamų derybų taikymo (žr. pagal analogiją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vilniaus miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras v. Vilniaus miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-505/2009).

54Dėl racionalaus lėšų panaudojimo tikslo ir žmogiškojo faktoriaus aplinkybių teisėjų kolegija konstatuoja, kad šios priežastys teismų vertintos hipotetiškai (pvz., nenustatyta, kad pirkimo išskaidymas į dalis atsakovei kainuotų brangiau; tai mažai tikėtina, nes dėl vienos pirkimo dalies vis tiek iš esmės tiekėjų ratas itin siauras, o dėl kitos – ūkio subjektų skaičius tik padidėtų), jos nepagrįstos objektyviais duomenimis, o tik atsakovės interpretacine pozicija. Kita vertus, teismų neatsižvelgta į tai, kad 2010 m. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2010, expressis verbis nurodyta, kad finansiniai poreikiai, jei nenustatyta kitų priežasčių, nepriskirtini prie pirkimo objektų sujungimą pateisinančių pagrindų.

55Atsižvelgdamas į tai, kasacinis teismas konstatuoja, kad ginčo Konkurso sąlygomis ir tuo, kad nepateikė aiškaus ir įtikinamo pagrindimo naudotis išimtine teise sujungti kelis pirkimo objektus į vieną, atsakovė pažeidė viešųjų pirkimų skaidrumo, lygiateisiškumo ir proporcingumo principus (VPĮ 3 straipsnio 1 dalis).

56Dėl procesinės bylos baigties

57Dėl šioje nutartyje nurodytų kasacinio teismo argumentų ir vertinimų konstatuotina, kad atsakovės sprendimas nustatyti ginčo Konkurso sąlygas buvo neteisėtas, o ieškovo pagrindinis reikalavimas jas pripažinti neteisėtomis pagrįstas, todėl tenkintinas.

58Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai priėmė nepagrįstus sprendimus, kurie negali būti paliekami galioti, todėl atitinkamos jų dalys naikinamos ir priimamas naujas sprendimas – tenkinti ieškovo „Leonhard Weiss RTE AS“ ieškinio dalį, ginčo Konkurso sąlygas pripažinti neteisėtomis.

59Dėl kitos pagrindinio reikalavimo dalies – įpareigoti perkančiąją organizaciją nutraukti Konkurso procedūras – teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal byloje susidėjusias aplinkybes nėra pagrindo šios ieškinio dalies tenkinti. Iš CVP IS matyti, kad ginčo Konkurso procedūros pasibaigusios VPĮ įtvirtintu pagrindu – atmetus visus pasiūlymus (VPĮ 7 straipsnio 4 dalies 2 punktas). Pagal nuoseklią kasacinio teismo praktiką tais atvejais, kai pagal neteisėtas konkurso sąlygas sudaryta viešojo pirkimo sutartis, nėra pagrindo nutraukti pirkimo, nes jis įstatymo pagrindu dėl sudaryto sandorio laikomas pasibaigusiu (VPĮ 7 straipsnio 4 dalies 1 punktas) (žr., pvz., pirmiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-690/2015). Teisėjų kolegija sprendžia, kad perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų padariniams nėra svarbu, kokiu pagrindu pirkimo procedūros baigiasi – ar sudarius viešojo pirkimo sutartį (tada sprendžiama dėl jos galiojimo), ar kitais pagrindais, inter alia, dėl visų gautų pasiūlymų atmetimo.

60Kita vertus, kai pirkimo procedūros dar nepasibaigusios, teismai, nustatę priimtus neteisėtus perkančiosios organizacijos sprendimus, turėtų savarankiškai spręsti dėl ieškovo reikalavimo įpareigoti nutraukti konkursą, t. y. nutraukti (esant pagrindui) pirkimo procedūras. Tai atitinka nuosekliai suformuotą kasacinio teismo praktiką dėl teismų pareigos ex officio taip veikti (žr., pvz., pirmiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2011). Pažymėtina, kad tai nebūtų laikoma sprendimu, kurio priėmimo kompetencija įstatymu perleista tik perkančiosioms organizacijoms (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Kamesta“ ir Krevox Europejskie Centrum Ekologiczne Sp. z. o. o. v. AB „Klaipėdos vanduo“, bylos Nr. 3K-3-293/2011).

61Dėl kitų kasacinio skundo argumentų, kaip neturinčių teisinės reikšmės bylos rezultatui, teisėjų kolegija nepasisako.

62Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

63Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys); kasacinis teismas, pakeitęs pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus ar priėmęs naują sprendimą, atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

64Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad ieškovas pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose turėjo 3000 Lt (868,86 Eur) išlaidų žyminiam mokesčiui sumokėti. Duomenų apie išlaidas už advokato pagalbą visų trijų instancijų teismuose nepateikta, todėl jų priteisimo klausimas nespręstinas.

65Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tais atvejais, kai dėl konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių nėra teisinio pagrindo patenkinti visų ieškinio reikalavimų, tačiau nustatoma, jog perkančioji organizacija ieškovui netinkamai užtikrino pasinaudojimą peržiūros procedūra, iš perkančiosios organizacijos ieškovui priteisiamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Mindoza“ v. Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, bylos Nr. 3K-3-119/2011). Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nekonstatavo pagrindo patenkinti ieškovo reikalavimus nutraukti Konkurso procedūras, tačiau iš esmės patenkino pagrindinį ieškinio reikalavimą (procedūrų nutraukimas laikytinas išvestiniu, nes ir jo nepareiškus, dėl to teismai turi spręsti ex officio), todėl sprendžia, kad kasatorės turėtų išlaidų žyminiam mokesčiui sumokėti atlyginimas priteistinas iš atsakovės.

66Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

67Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 31 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartį ir priimti naują sprendimą.

68Ieškovo „Leonhard Weiss RTE AS“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ patenkinti iš dalies. Pripažinti neteisėtomis viešojo pirkimo „Projekto „Antrojo geležinkelio kelio statyba ruože Šilainiai–Kėdainiai“ rangos darbų pirkimas“ sąlygas dėl pirkimo objektų – signalizacijos ir eismo valdymo (ir kontrolės) sistemų išplėtimo darbai bei antrojo geležinkelio kelio statyba ir geležinkelio stočių rekonstrukcija – sujungimo į vieną.

69Kitą ieškinio dalį atmesti.

70Priteisti ieškovui „Leonhard Weiss RTE AS“ (j. a. k. 10133328) iš atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai (j. a. k. 110053842) 868,86 Eur (aštuonis šimtus šešiasdešimt aštuonis Eur, 86 ct) žyminio mokesčio už ieškinio, apeliacinio ir kasacinio skundų pateikimą.

71Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje keliami materialiosios teisės normų dėl perkančiųjų organizacijų... 6. Ieškovas „Leonhard Weiss RTE AS“ (toliau – ieškovas, kasatorius,... 7. Byloje nustatyta, kad atsakovė 2014 m. balandžio 16 d. Centrinės viešųjų... 8. II. Byloje priimtų teismų procesinių sprendimų esmė... 9. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. liepos 31 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 10. Teismas, nurodęs, kad tiekėjas viešojo pirkimo ginčų nagrinėjimo... 11. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 12. Kolegija pažymėjo, kad ieškovas nurodė turintis ilgesnę nei 110 metų... 13. III. Kasacinio skundo pagrindiniai teisiniai argumentai... 14. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo... 15. Atsiliepimo į kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka negauta.... 16. Teisėjų kolegija... 17. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 18. Kasacinis teismas tikrina skundžiamus žemesnės instancijos teismų... 19. Šalys procese iš esmės nesutaria dėl Konkurso Techninės specifikacijos A... 20. Šioje byloje kasacinis teismas teisės aiškinimo ir taikymo aspektais pagal... 21. Dėl perkančiosios organizacijos veiksmų peržiūros procedūros ir teismo... 22. Dėl šios dalies teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad kasatorius, nors... 23. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į naujausią kasacinio teismo nutartį,... 24. CPK 4232 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad kai įstatymų nustatytais... 25. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas nuo proceso... 26. Teisėjų kolegija sprendžia, kad iš procese ieškovo teismams teiktų... 27. Kasacinis teismas išaiškina, kad tais atvejais, kai byloje nustatoma, jog... 28. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokios situacijos, kokia susidarė ir... 29. Kita vertus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės... 30. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nepaisant to, kad... 31. Vis dėl to atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas,... 32. Atsižvelgiant į tai, informacijos, kuri svarbi tiekėjui dalyvavimo pirkime... 33. Dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių pažymėtina ir tai, kad atsakovė tik... 34. Vienoje naujausių kasacinio teismo išnagrinėtų viešųjų pirkimų bylų... 35. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia ypatingą dėmesį į tai, kad pati... 36. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus argumentus, kaip prieštaraujantys... 37. Kasacinio teismo ne kartą konstatuota, kad tiek tiekėjai, tiek perkančiosios... 38. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į prieš tai nurodytus argumentus,... 39. Dėl perkančiųjų organizacijų teisės sujungti kelis objektus į vieną ir... 40. Kaip ne kartą nurodyta pirmiau, pagrindinė šalių ginčo dalis – pirkimo... 41. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į kasacinio teismo praktiką, kurioje ne... 42. Kasacinis teismas iš esmės sutinka su ieškovo argumentais, kad pirmosios... 43. Dėl Konkurencijos tarybos išvados byloje sprendžiant šalių ginčą... 44. Dėl Viešųjų pirkimų tarnybos išvados teisėjų kolegija iš dalies... 45. Teisėjų kolegija sutinka su kasatoriaus argumentais, kad pirmosios ir... 46. Dėl šios bylos dalies teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad pirmosios ir... 47. Pažymėtina, kad, kaip nurodyta pirmiau, nors šalys dėl galimų ūkio... 48. Kita vertus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinio teismo... 49. Dėl pirkimo objektų sujungimo į vieną kasacinio teismo spręsta tik... 50. Taigi kelių pirkimo objektų sujungimo į vieną teisėtumo vertinimas... 51. Teisėjų kolegija nurodo, kad ne kartą aptartoje 2010 m. nutartyje kasacinio... 52. Taigi viešojo intereso apsauga – ne besąlygiškai, o viena iš galimų... 53. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į kitas teismų reikšmingomis... 54. Dėl racionalaus lėšų panaudojimo tikslo ir žmogiškojo faktoriaus... 55. Atsižvelgdamas į tai, kasacinis teismas konstatuoja, kad ginčo Konkurso... 56. Dėl procesinės bylos baigties... 57. Dėl šioje nutartyje nurodytų kasacinio teismo argumentų ir vertinimų... 58. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos... 59. Dėl kitos pagrindinio reikalavimo dalies – įpareigoti perkančiąją... 60. Kita vertus, kai pirkimo procedūros dar nepasibaigusios, teismai, nustatę... 61. Dėl kitų kasacinio skundo argumentų, kaip neturinčių teisinės reikšmės... 62. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo... 63. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos... 64. Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad ieškovas pirmosios,... 65. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tais atvejais, kai dėl... 66. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 67. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 31 d. sprendimą ir... 68. Ieškovo „Leonhard Weiss RTE AS“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei... 69. Kitą ieškinio dalį atmesti.... 70. Priteisti ieškovui „Leonhard Weiss RTE AS“ (j. a. k. 10133328) iš... 71. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...