Byla B2-3079-910/2018
Dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Energetinės statybos projektai“

1Vilniaus apygardos teismo teisėja Laima Ribokaitė, sekretoriaujant Ligitai Norkūnienei, vertėjaujant Jekaterinai Chochlanovai, Ingridai Petrulienei, dalyvaujant pareiškėjui I. K. (I. K.), suinteresuotam asmeniui G. L., suinteresuoto asmens G. L. atstovui advokato padėjėjui T. P., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo (kreditoriaus bankroto byloje) I. K. (I. K.) prašymą dėl atsakovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Energetinės statybos projektai“ bankroto pripažinimo tyčiniu civilinėje byloje Nr. B2-683-565/2018 pagal G. L. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Energetinės statybos projektai“,

Nustatė

2L Vilniaus apygardos teismas 2009 m. kovo 13 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2009 m. kovo 27 d., iškėlė UAB „Energetinės statybos projektai“ (toliau ir - ESP arba bendrovė) bankroto bylą. Bendrovės bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ (toliau ir - bankroto administratorius). Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 28 d. nutartimi ESP pripažinta bankrutavusia ir likviduota dėl bankroto. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nutartimi patvirtintas patikslintas kreditoriaus I. K. (I. K.) pirmos eilės 11 396,22 Eur finansinis reikalavimas, iš kurio - 263,61 Eur delspinigių.

  1. Pareiškėjas 2017 m. gegužės 19 d. pateikė teismui prašymą pripažinti ESP bankrotą
tyčiniu.
  1. Pareiškime nurodyta, kad ESP vadovas ir vienintelis akcininkas G. L. laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nors pagal finansinės atskaitomybės dokumentus bendrovė jau nuo 2007 m. galėjo būti nemoki. 2008 m. ESP darbuotojams ilgiau kaip 6 mėn. iš eilės nebuvo mokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos. Prarasta (neperduoda bankroto administratoriui) bendrovės turto už 8 962 063 Eur (30 944 212 Lt). Pareiškėjo teigimu, G. L. neteisėtais, nesąžiningais veiksmais padaryta žala bendrovei ir jos kreditoriams. Nuo 2007 m. bendrovė vykdė veiklą iš esmės tik iš kreditorių pinigų. G. L. priėmė sprendimą investuoti ESP 28 mln. Lt lėšų į AB banką „Hansabankas" ir G. L. nuosavybės teise priklausančių pastatų remontą. 2006 m., nesant pakankamai turto visų kreditorių reikalavimams patenkinti, ESP su UAB „Swedbank lizingas“ sudarė lizingo (finansinės nuomos) sutartis už 25 mln. Lt. Nesant pakankamai turto visų kreditorių reikalavimams patenkinti, ESP sumokėjo G. L. 700 000 Lt už pastatų nuomą, taip pat savo kitoms įmonėms - UAB „Lagiva“, UAB „Gintarinė nafta“, UAB „Gabentas“, UAB „Visagino gelžbetonis“ ir kt. Laikotarpiu nuo 2009 m gegužės 15 d. iki 2010 m. rugsėjo 22 d. ESP už nepagrįstai mažą kainą išnuomojo UAB „Visagino gelžbetonis“ įrengimus už nepagrįstai mažą nuomos mokestį. UAB „Visagino gelžbetonis“ grąžino ESP įrangą, tačiau nesumokėjo 46 336 Eur už nuomą. ESP buvo ekonomiškai nenaudinga iš G. L. nuomotis 13 980,05 kv. m patalpas, nes 2009 m. gegužės 1 d. - 2010 m. rugsėjo 22 d. laikotarpiu pastatus, juose esančias gamybos linijas ir kranus realiai valdė ir naudojo UAB „Visagino gelžbetonis“, o ne ESP. UAB „Visagino gelžbetonis“ gavo pinigus už tariamą nuomą ir pervedė pinigus UAB „Vespila“, kurios akcininkas - G. L.. UAB „Vespila“, įsteigta 2010 m. rugsėjo 8 d. G. L., 2010 m. rugsėjo 22 d. nupirko 5 500 000 Lt vertės ESP turtą už 320 000 Lt. ESP darbuotojams liko 700 000 Lt skola. G. L. ESP veiklą ir turtą perkėlė į kitas įmones - UAB „Visagino gelžbetonis“ ir UAB „Vespila“. Pagal Finansinių nusikaltimų tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau - FNTT) specialisto 2011 m. rugpjūčio 5 d. išvadą, G. L. slėpė, nesaugojo, neperdavė administratoriui ESP buhalterinės apskaitos dokumentų, todėl negalima nustatyti ESP įsipareigojimų dydžio ir struktūros 2007 m. sausio 1 d. - 2009 m. balandžio 3 d. laikotarpiu. G. L. buvo nelojalus bendrovei, materialinių vertybių inventorizacijos aktai buvo surašomi neatliekant jokios realios prekių inventorizacijos, be kompetentingų asmenų. Nurodytoje išvadoje nustatyta, kad ESP vadovas G. L. pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4, 12 straipsnių, 16 straipsnio 1 dalies, 19 straipsnio 4 dalies, 20 straipsnio 1 dalies ir 21 straipsnio reikalavimus. G. L., pavesdamas ESP darbuotojams dirbti UAB „Visagino gelžbetonis“, pažeidė darbo teisės nuostatas. Dėl G. L. neteisėtų veiksmų ESP turtas buvo iššvaistytas, bendrovė patyrė nuostolių.
  2. ESP bankroto administratorius UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ prašymą ESP bankrotą pripažinti tyčiniu prašė spręsti teismo nuožiūra.
  3. Buvęs ESP vadovas G. L. su prašymu pripažinti ESP bankrotą tyčiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad, atsižvelgdamas į ESP 2008 m. rugsėjo 30 d. balanso duomenis ir faktinį nemokumą, 2009 m. sausio 5 d. pareiškimu jis, kaip bendrovės vadovas, inicijavo bankroto bylos ESP iškėlimą. 2009 m. balandžio 20 d. perdavimo- priėmimo aktu bendrovės vadovas perdavė ESP administratoriui visą turimą ESP turtą ir dokumentus. Pareiškėjas neįrodė, kad egzistuoja bent viena iš Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 20 straipsnio 2 ar 3 dalyse numatytų sąlygų pripažinti bankrotą tyčiniu.
  4. Pareiškėjas pateikė teismui dubliką ir papildomus paaiškinimus. Nurodė, kad G. L. ir su juo susijusioms įmonėms sumokėtų 8 669 073 Lt būtų visiškai pakakę atsiskaityti su visais pirmos ir antros eilės ESP kreditoriais. Aplinkybė, kad G. L., išmokėdamas likusias ESP lėšas su G. L. susijusioms įmonėms ir perkeldamas ESP veiklą į naujai įsteigtą UAB „Visagino gelžbetonis“, o skolas ir kitus įsipareigojimus palikdamas ESP, patvirtina, jog ESP bankrotas buvo tyčinių veiksmų padarinys. Surinkti įrodymai patvirtina, kad nuo 2009 m. sausio 6 d. iki 2009 m. balandžio 20 d. buvo nurašyta įvairaus ilgalaikio ir trumpalaikio ESP turto. Bendrovės turtas, veikla ir darbuotojai buvo perkelti į naujai įkurtą UAB „Visagino gelžbetonis“, kurios akcininkas (UAB „Lagiva“) ir vadovas G. L..
  5. Buvęs ESP vadovas G. L. pateikė tripliką. Nurodė, kad, priešingai negu teigė pareiškėjas, ESP sumokėjo UAB „Visagino gelžbetonis“ ne 300 000 Lt, o 100 000 Lt. ESP atliko mokėjimą UAB „Visagino gelžbetonis“ už gamybinių patalpų nuomą, o UAB „Ladavas“ - už gamybinių patalpų nuomą ir apsaugą. G. L. nepasisavino ESP lėšų dėl bankroto administratoriaus 2009 m. gegužės 1 d. sudarytos gamybinės paskirties pastatų subnuomos sutarties Nr. 7.2-09/169. Kreditorius netinkamai suprato ir interpretavo Panevėžio apygardos prokuratūros 2013 m. sausio 23 d. nutarimą, kuriame nurodyta, jog nėra duomenų apie tai, kad G. L. neperdavė administratoriui bendrovės turto, todėl ikiteisminis tyrimas dėl ESP turto pasisavinimo, iššvaistymo ir vagystės buvo nutrauktas. 2009 m. vasario 2 d. atliktas 2007 m. sausio 1 d. patalpų nuomos sutarties nutraukimas yra racionalus ir pagrįstas, padėjęs neapsunkinti papildomomis prievolėmis ir taip sunkios ESP finansinės padėties. Negali būti taikomas ĮBĮ 20 straipsnis dėl įstatymo negaliojimo atgal principo. G. L. nepažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.9301 straipsnyje nustatyto atsiskaitymų grynaisiais pinigais eiliškumo, o 2007 m. neturėjo pareigos inicijuoti bankroto bylos iškėlimo, nes 2007 m. ESP buvo moki.
  6. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 22 d. nutartimi pareiškėjo prašymą pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu atmetė.
  7. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo atskirąjį skundą, panaikino Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. nutartį ir prašymą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

3Pareiškimas iš esmės tenkintinas, BUAB „Energetinės statybos projektai“ bankrotas pripažintinas tyčiniu.

  1. ESP įsteigta 2001 m. rugsėjo 8 d. Nuo 2001 m. rugsėjo 24 d. iki 2006 m. rugpjūčio 19 d. ESP vadovavo R. D., nuo 2006 m. rugpjūčio 19 d. iki 2007 m. sausio 16 d. - T. R., nuo 2007 m. sausio 16 d. iki 2009 m. balandžio 10 d. - G. L.. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. kovo 17 d. nutartimi ESP iškėlė bankroto bylą. Ši nutartis įsiteisėjo 2009 m. kovo 27 d. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 28 d. nutartimi ESP pripažinta bankrutavusia ir likviduotina dėl bankroto. Kreditorius prašymą pripažinti ESP bankrotą tyčiniu grindžia visais šiuo metu galiojančios ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1-5 punktuose nurodytais pagrindais.
  2. ĮBĮ (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2013 m. spalio 1 d.) 2 straipsnio 12 dalyje buvo nustatyta, kad tyčinis bankrotas - įmonės privedimas prie bankroto tyčia. Tuo metu galiojusioje įstatymo redakcijoje nebuvo įtvirtintos aplinkybės, kurioms esant darytina išvada dėl įmonės privedimo prie bankroto tyčia. Nuo 2013 m. spalio 1 d. įsigaliojus ĮBĮ pakeitimams, ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje nurodyta, kad tyčinis bankrotas - įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. ĮBĮ 20 straipsnyje nustatyti konkretūs tyčinio bankroto požymiai, iš kurių esant bent vienam teismas gali pripažinti bankrotą tyčiniu (ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalys).
  3. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad, besikeičiant ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalies redakcijoms, tyčinio bankroto sąvoka iš esmės nesikeitė. Nors minėtoje normoje ir detalizuota, kad tyčiniu bankrotu laikomas sąmoningai blogas įmonės valdymas, taip pat ir įmonės privedimas prie bankroto sudarant kreditorių teises pažeidžiančius sandorius, tačiau toks reguliavimas savo esme atitiko iki 2013 m. spalio 1 d. galiojusio teisinio reguliavimo požymius, kaip jie buvo išaiškinti kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-l 15-915/2017).
  4. Kasacinio teismo išaiškinta, kad, sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylą iškėlusiam teismui būtina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Šie kriterijai ir kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą suvaržymas arba sąlygų išvengti išieškojimo sudarymas, taip pat sąmoningas išieškojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiškia tyčinį bankrotą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013; 2016 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016).
  5. Esminis tyčinio bankroto elementas - įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo - jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki tapusi įmonė nebegali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau pabloginta. Todėl net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokia tapusios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013) tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo. Pagal kasacinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos suformuluotą teisės taikymo taisyklę, jeigu nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115- 915/2017).
  6. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad tam, jog būtų galima pripažinti bankrotą tyčiniu, nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m, lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1045/2003; 2004 m. rugsėjo 15 d, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2004).
  7. Nagrinėjamu atveju ESP bankroto byla iškelta 2009 m., kai galiojusiose ĮBĮ redakcijoje nebuvo įtvirtintų konkrečių tyčinio bankroto požymių kriterijų. Tačiau, minėta, šie kriterijai buvo suformuluoti teismų praktikoje. Dėl to teismas, nagrinėdamas klausimą dėl ESP tyčinio bankroto, vadovaujasi ĮBĮ redakcija, galiojusia bankroto bylos iškėlimo metu, ir pirmiau aptartais teismų praktikoje suformuluotais bankroto pripažinimo tyčiniu kriterijais.

4Dėl bendrovės nemokumo

  1. Į teismą dėl bankroto bylos ESP iškėlimo 2009 m. sausio 6 d. kreipėsi ESP direktorius G. L., nurodydamas, kad įmonė nepajėgia atsiskaityti su kreditoriais ir darbuotojais. Pareiškėjo teigimu, ESP jau prieš metus iki bankroto bylos iškėlimo teisme, t. y. jau 2007 metais, faktiškai buvo nemoki, tačiau įmonės valdymo organai bei savininkai nevykdė pareigos laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
  2. Pagal kasacinio teismo praktiką įmonės vadovo pavėluotas kreipimasis dėl bankroto bylos iškėlimo gali būti vertintinas kaip vienas iš tyčinio bankroto požymių. Aiškinant tyčinio bankroto požymius, kasacinio teismo pažymima, kad tuo atveju, jeigu įmonei esant faktiškai nemokiai jos vadovas nesikreipia į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o toliau didina įmonės įsipareigojimus, tai tokia įmonės vadovo veikla gali būti vertinama kaip siekis tyčia privesti įmonę prie bankroto. Tačiau aplinkybė, kad įmonės finansinė padėtis pablogėjo ir įmonė tapo galbūt nemoki, savaime nereiškia tyčinio bankroto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-346/2012; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013).
  3. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 punktą įmonės nemokumas - įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi - įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2014).
  4. Apeliacinės instancijos teismas, grąžindamas iš naujo nagrinėti ESP bankroto pripažinimo tyčiniu klausimą, pažymėjo, kad teismas, spręsdamas dėl ESP mokumo 2007 m., neišsireikalavo papildomų duomenų, vertino tik bendrovės balanso duomenis, nors, atsižvelgiant į teismų praktikoje suformuluotus įmonės nemokumo nustatymo būdus, turėjo vertinti ir kitus duomenis, pvz., bendrovės apskaitos registrus, iš kurių būtų matyti atliktos ūkinės operacijos, susijusios su bendrovės turtu, nuosavas kapitalas, įmonės turto struktūra, reali vertė, pradelstų įsipareigojimų dydis ir kt., taip pat netyrė ir nevertino FNTT 2011 m. rugpjūčio 5 d. specialisto išvadoje nustatytų aplinkybių.
  5. Nagrinėjant bylą iš naujo, teismas, siekdamas išsiaiškinti papildomas aplinkybes dėl ESP mokumo 2007 metais, įpareigojo bendrovės bankroto administratorių pateikti duomenis apie 2007 metų ESP pradelstų skolų dydį, tačiau administratorius informavo, kad šių duomenų pateikti negali, nes dokumentai sunaikinti pasibaigus jų saugojimo terminui. Teismas neturi galimybės vertinti ir kitų įmonės 2007 m. finansinių dokumentų, šiuos taip pat sunaikinus (T. 3, b. 1. 105). Dėl to analizuojami tie duomenys, kurie surinkti byloje.
  6. Juridinių asmenų registro duomenimis, G. L. ESP vadovas buvo nuo 2007 m. sausio 16 d. Bendrovės 2007 m. balanso duomenimis, ataskaitiniu laikotarpiu bendrovė turto turėjo už 41 538 592 Lt, kurį sudarė 35 948 055 Lt ilgalaikis turtas (iš jo - 21 279 Lt nematerialusis turtas, 35 481 251 Lt materialusis turtas, 434 525 Lt kitas ilgalaikis turtas) bei 5 590 537 Lt trumpalaikis turtas. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai buvo 34 053 746 Lt, iš jų - 16 303 342 Lt per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai. ESP 2008 m. balanso duomenimis, bendrovė turto turėjo už 43 028 771 Lt, kurį sudarė 38 321 178 Lt ilgalaikis turtas (iš jo - 19 231 Lt nematerialusis turtas, 37 856 422 Lt materialusis turtas, 434 525 Lt kitas ilgalaikis turtas) bei 4 707 593 Lt trumpalaikis turtas. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai buvo 39 947 201 Lt, iš jų - 19 995 474 Lt per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai.
  7. Tiek 2007, tiek 2008 metais bendrovės balanso ataskaitų analizėje bankroto administratorius nurodė, kad didžiausią dalį materialiojo turto 2007 metais sudarė Pastatai, įsigyti atgalinio lizingo būdu ir apskaityti 11 062 000 Lt, kurie sudarė 31,17 proc. viso balanse apskaityto materialaus turto. 2007 metais Mašinų ir įrengimų buvo apskaityta už 11 225 000 Lt. Šios mašinos ir įrengimai įsigyti 2007 metais lizingo būdu, todėl 2007 metais šio straipsnio augimas buvo 2.748 proc., lyginant su 2006 metais. 2008 metais šis balanso straipsnis sumažėjo iki 3 784 000 Lt (lyginant su 2007 metais sumažėjimas 66 proc.). Tokį ženklų šio straipsnio sumažėjimą lėmė lizingo nutrauktos sutartys ir atsiimta įranga. 2008 metais neliko apskaitomos nebaigtos statybos. 2007 metų balanse nebaigtos statybos apskaityta už 8 353 000 Lt ir tai sudarė 23,54 proc. viso įmonės materialiojo turto. (T. 2, b. I. 9).
  8. Pagal formuojamą teismų praktiką lizingo objektai, iki visiško jų išpirkimo, lizingo gavėjo balanse kaip turtas, jo valdomas nuosavybės teise, neapskaitytinas (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. kovo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-566/2010; 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2134/2013). įmonės lizingo sutarčių pagrindu įsigyto turto neišpirkta vertė, nepaisant to, kad šis turtas įtrauktas į įmonės balansą, negali būti vertinama kaip realus įmonės turtas, sprendžiant klausimą dėl įmonės mokumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1555/2010).
  9. Esant nustatytoms aplinkybėms, vertinant ESP mokumą 2007 m., bendrovės lizingo sutarčių pagrindu įsigyto turto 30 640 646 Lt neišpirkta vertė, kuri balanse apskaityta kaip materialusis turtas, negali būti vertinama kaip bendrovės turimas turtas. Taigi realus įmonės turtas pagal 2007 m. balanso duomenis sudarė daugiausiai 10 897 946 Lt (41 538 592 Lt - 30 640 646 Lt). Nors ataskaitiniu laikotarpiu per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 16 303 342 Lt ir viršijo realų įmonės turimą turtą, tačiau jie savaime negali būti vertinami kaip pradelsti. Kartu pažymėtina, kad, išsiaiškinti papildomų aplinkybių dėl ESP mokumo 2007 metais nagrinėjamu atveju neįmanoma dėl to, jog ESP bankroto administratorius pranešė teismui sunaikinęs
  1. m. finansinius dokumentus, pasibaigus jų saugojimo terminui (T. 3, b. 1. 105).
  1. Pagal byloje pateiktą 2011 m. rugpjūčio 5 d. FNTT Specialisto išvadą „Dėl UAB „Energetinės statybos projektai“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo“ Nr. 5-5/69, bendrovė jau
  1. m. sausio 1 d. neturėjo galimybių laiku atsiskaityti su visų rūšių kreditoriais. Iki 2008 m. sausio 1 d. ESP turtą naudojo neekonomiškai, valdomas turtas neuždirbo pakankamai lėšų tam, jog būtų galima atsiskaityti su visų rūšių kreditoriais.
  1. Nepaisant to, kad 2007 m. ESP realaus turto turėjo mažiau, negu apskaityta balanse, o FNTT išvadoje konstatuota, jog bendrovei 2008 metų pradžioje grėsė bankrotas ir ji buvo nemoki, teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, neturi pakankamo pagrindo daryti išvados, kad įmonės vadovo veiksmai, nesikreipus į teismą dėl įmonės bankroto dar 2007 m., gali būti vertinami kaip siekis tyčia privesti įmonę prie bankroto. Minėta, aplinkybė, kad įmonės finansinė padėtis pablogėjo ir įmonė tapo galbūt nemoki, savaime nereiškia tyčinio bankroto. Bendrovės kreditoriai nesiekė inicijuoti bankroto procedūros, 2008 m. įmonė dar vykdė veiklą, tačiau, blogėjant finansinei padėčiai, vadovas pakankamai operatyviai - 2009 m. sausio mėnesį - kreipėsi dėl bankroto bylos ESP iškėlimo. Nustatytų aplinkybių kontekste negalima daryti išvados, kad bendrovės vadovas neprotingai ilgai delsė kreiptis į teismą (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

5Dėl ekonomiškai nenaudingų, nuostolingų sandorių sudarymo

  1. Pagal kasacinio teismo jurisprudenciją, sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylą iškėlusiam teismui būtina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Šie kriterijai ir kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą suvaržymas arba sąlygų išvengti išieškojimo sudarymas, taip pat sąmoningas išieškojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiškia tyčinį bankrotą, jeigu nustatomas priežastinis ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo arba ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-l 15-915/2017).
  2. Dėl pareiškėjo nurodytų kaip bendrovei aiškiai nenaudingų sprendimų nuo 2007 m. sausio 1 d. investuoti 28 mln. Lt bendrovės lėšų į AB „HANSABANKAS“ ir G. L. asmeninės nuosavybės teise priklausančių pastatų remontą pažymėtina tai, kad, įvertinus bylos duomenis, nenustatyta pakankamo pagrindo teigti, jog 2007 m. pradžioje priimtais sprendimais buvo sąmoningai siekiama bloginti bendrovės finansinę padėtį, nuosekliai vedant ją prie nemokumo situacijos. Teismo posėdyje buvusio bendrovės vadovo atstovas nurodė, kad bendrovė veiklą vykdė sovietmečiu statytuose pastatuose, jiems buvo būtina rekonstrukcija, 2007 m. bendrovės veikla buvo pelninga, todėl, galvojant apie veiklos perspektyvą, kuri buvo siejama su Ignalinos atominės elektrinės uždarymo darbais, ir buvo nuspręsta investuoti į veiklai reikalingų pastatų remontą.
  3. Dėl pareiškėjo nurodytų bendrovei žalingų padarinių, susijusių su bendrabučio ( - ), pastato įsigijimu bei investicijomis į šio pastato rekonstrukciją, pažymėtina tai, kad nurodytas pastatas buvo įsigytas iš suinteresuoto asmens G. L. už 1 662 500 Lt 2006 m. gruodžio 20 d., kai G. L. dar nėjo bendrovės vadovo pareigų. Šiam pastatui rekonstruoti buvo gautas kreditas iš Swedbank. Investicijos į šį pastatą buvo bendrovei nenaudingos. Tačiau iš bylos duomenų nėra galimybės daryti išvados, kad, investuojant į šio pastato remontą, buvo sąmoningai siekiama bendrovės nemokumo.
  4. Pareiškėjas, siekdamas įrodyti ekonomiškai nenaudingų bendrovei sandorių sudarymą, kaip vieną iš tyčinio bankroto požymių, taip pat teigė, kad 2007 m. gegužės 25 d. G. L. sudarė nuomos sutartį su ESP dėl 14 000 kv. m. patalpų nuomos. 2008 m. vasario 17 d. ir 2009 m. vasario 17 d. duomenimis, bendrovė pervedė G. L. 427 058,83 Lt ir 240 852,06 Lt nuomos mokesčio. Suinteresuotas asmuo G. L. neneigė šių aplinkybių.
  5. Byloje nustatyta, kad 2008 m. bendrovės finansinė padėtis ėmė esmingai blogėti. Minėta, 2011 m. rugpjūčio 5 d. FNTT Specialisto išvadoje nurodyta, jog bendrovė jau 2008 m. sausio 1 d. neturėjo galimybių laiku atsiskaityti su visų rūšių kreditoriais. Byloje pateikti 2008 m. rugsėjo 22 d. darbuotojų pareiškimai su prašymais atleisti iš darbo, patvirtinantys, kad ESP daugiau kaip tris mėnesius vėlavo sumokėti darbuotojams su darbo santykiais susijusias išmokas. Be to, bendrovė, dar turėdama piniginių lėšų, neįvykdė mokestinių įsipareigojimų VSDFV biudžetui ir laiku nesumokėjo socialinio draudimo įmokų už apdraustuosius 2008 m. birželio mėnesį, o nuo 2008 m. spalio 9 d. apskritai nemokėjo socialinio draudimo įmokų (T. 3, b. 1. 117).
  6. Nagrinėjamos bylos aspektu pabrėžtina tai, kad bendrovės vadovui, besirūpinančiam kasdiene įmonės veikla, turi būti gerai žinoma įmonės situacija, realios galimybės padengti besikaupiančias skolas. Nėra pagrindo pripažinti pagrįsta suinteresuoto asmens poziciją, kad bendrovės nemokumas jam paaiškėjo tik iš 2008 m. spalio 20 d. sudaryto 2008 m. rugsėjo 30 m. balanso. Akivaizdu, kad apie sparčiai blogėjančią bendrovės finansinę padėtį vadovui turėjo būti žinoma gerokai anksčiai, nes 2008 m. birželio mėn. nesumokėtos privalomos valstybinio socialinio draudimo įmokos, darbuotojams nebuvo mokamas darbo užmokestis. Be to, teigtina, kad bendrovės faktinis nemokumas neatsirado staiga, būtent 2008 m. viduryje - bendrovės vadovui iki tol turėjo būti žinoma prastėjanti jos padėtis.
  7. Nagrinėjamoje byloje esančių duomenų analizė teikia pakankamą pagrindą daryti išvadą, kad bendrovės vadovo sprendimas išsimokėti sau beveik 700 000 Lt nuomos mokestį, kai įmonė turėjo pradelstų skolų kitiems kreditoriams, juolab atsižvelgiant į tai, kad šis mokestis jam buvo mokamas iki 2009 m. vasario 17 d., t. y. ir po to, kai pats bendrovės vadovas 2009 m. sausio 9 d. pateikė teismui pareiškimą iškelti bendrovei bankroto bylą, vertintinas kaip sąmoningas siekis tyčiniais veiksmais bloginti įmonės turtinę padėtį, t. y. atitinka vieną iš tyčinio bankroto požymių (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
  8. Vertinant bendrovei ekonomiškai nenaudingų, nuostolingų sandorių sudarymą tyčinio bankroto aspektu, nurodytina ir tai, kad 2009 m. vasario - balandžio mėn. ESP pardavė UAB „Visagino gelžbetonis“, kurios akcininkas ir valdybos narys buvo G. L., įvairių prekių už 93 346,88 Lt. Iš UAB „Visagino gelžbetonis“ pirkimo-pardavimo sąskaitų-faktūrų kopijų matyti, kad 2009 m. vasario 27 d., 2009 m. kovo 19 d. UAB „Visagino gelžbetonis“ pirko iš ESP pamato papėdes FL 10-24-3 už 129 Lt/vnt (be PVM), pamato papėdes FL 10-12-3 - už 60,60 Lt/vnt (be PVM), pamatų blokus B12-3-3 - už 18 Lt/vnt (be PVM), pamatų blokus B12-3-4 - už 24 Lt/vnt (be PVM). Tuo tarpu UAB „Visagino gelžbetonis“ 2009 kovo 18 d. pirkėjui UAB „Ignalinos statyba“ pardavė pamato papėdes FL 10-24-3 už 215 Lt/ vnt (be PVM), pamato papėdes FL 10 10- 12-3 - už 101 Lt/ vnt (be PVM), pamatų blokus B12-3-3 - už 30 Lt/vnt (be PVM), pamatų blokus B12-3-4 - už 40 Lt/vnt (be PVM). 2009 m. vasario 27 d., 2009 m. balandžio 1 d. ESP taip pat pardavė UAB „Visagino gelžbetonis“ ir kitas prekes - gelžbetoninius žiedus, šulinių dangčius, plokštes, blokus, kurių dalį UAB „Visagino gelžbetonis“ pagal 2009 m. balandžio 17 d. ir 2009 m. balandžio 20 d. PVM sąskaitas-faktūras pardavė didesne kaina kitiems pirkėjams UAB „Meleksas“ ir UAB „Vilstata“ - buvusiems ESP klientams (T. 2, b. 1. 165-172, 187-194). Iš byloje pateiktos 2009 m. balandžio 1 d. PVM sąskaitos-faktūros matyti, kad UAB „Visagino gelžbetonis“ pirko iš ESP armatūros, įkainotos 1100 Lt/t (be PVM), nors iš ESP 2009 m. vasario 23 d. prekių likučio pagal datą sąrašo matyti, jog armatūros D A III D 8mm savikaina - 2030 Lt/t, armatūros D 10x12000 BstSOOS savikaina - 2210 Lt/t, armatūros D 12x12000 Bst500S savikaina svyruoja nuo 2030 Lt/t iki 2730 Lt/t.
  9. Pabrėžtina, kad nurodytų prekių pardavimas vykdytas jau po to, kai ESP vadovas G. L. 2009 m. sausio 6 d. padavė teismui pareiškimą iškelti bendrovei bankroto bylą, remdamasis ESP nemokumu. Be to, byloje nėra įrodymų, jog už nurodytas prekes buvo tinkamai atsiskaityta. Taigi bendrovė, jau būdama nemoki, teismui nagrinėjant pareiškimą dėl bankroto bylos jai iškėlimo, 2009 m. vasario - kovo mėn. pardavė ESP priklausiusias prekes pirkėjui UAB „Visagino gelžbetonis“, kurių dalį, praėjus vos mėnesiui nuo jų įsigijimo, t. y. tų pačių metų kovo-balandžio mėnesiais, jas įsigijęs UAB „Visagino gelžbetonis“ pardavė kitoms įmonėms už gerokai (beveik dvigubai) didesnę kainą. 2009 m. PVM sąskaitų-faktūrų turinio analizė teikia pagrindą daryti išvadą, kad ESP, vadovaujama G. L., sąmoningai pardavė prekes už žemą, neatitinkančią rinkos vertės, kainą, taip sudaryti akivaizdžiai nenaudingi bendrovei sandoriai, esmingai bloginant sudėtingą nemokios įmonės finansinę padėtį. Pareiga įrodyti, kad tam tikri veiksmai priežastiniu ryšiu nesusiję su bankroto kilimu, tenka įmonės valdymo organams bei kitiems proceso dalyviams, kurie siekia paneigti tyčinio bankroto aplinkybę. Suinteresuotas asmuo G. L. teismo proceso metu nepateikė duomenų, paneigiančių pareiškėjo nurodytas ir pagrįstas rašytiniais įrodymais aplinkybes (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Išanalizavus byloje surinktų duomenų ir nustatytų aplinkybių visumą, yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad bendrovei priklausančių prekių realizavimas už gerokai mažesnę negu rinkos kaina buvo sąmoningas, suvokiant, jog tokiu būdu esmingai bloginama faktiškai nemokios bendrovės padėtis, aiškiai menkinamos kreditorių, tarp jų - bendrovės darbuotojų, ilgą laiką negaunančių darbo užmokesčio, galimybės atgauti skolas (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Tarp šių sąmoningų veiksmų, sudarant bendrovei žalingus sandorius, ir faktiškai nemokios bendrovės padėties esmingo bloginimo tyčinio bankroto prasme yra priežastinis ryšys.

6Dėl veiklos perkėlimo į kitą įmonę

  1. Juridinių asmenų registro duomenimis, UAB „Visagino gelžbetonis“ steigimo aktas priimtas 2008 m. liepos 30 d., įmonė įregistruota 2008 m. rugpjūčio 8 d., dėl bankroto išregistruota 2014 m. lapkričio 11 d. Pagrindinė įmonės veikla - betono ir gelžbetonio gaminių bei dirbinių gamyba ir su tuo susijusi veikla, statyba ir prekyba (civilinė bylaNr. B2-683-565/2018, T. 9, b. 1. 4- 5). Vienas iš UAB „Visagino gelžbetonis“ akcininkų - UAB „Lagiva“, kurios valdybos pirmininkas - G. L. (T. 1, b. 1. 25-26). UAB „Visagino gelžbetonis“ 2009 m. vasario 4 d. valdybos posėdžio sprendimo matyti, kad G. L. - šios bendrovės valdybos narys (civilinė byla Nr. B2-683-565/2018, T. 8, b. 1. 116). Bylos duomenimis, G. L. ir UAB „Visagino gelžbetonis“ 2009 m. vasario 2 d. sudarė gamybinės paskirties pastatų nuomos sutartį, pagal kurią išnuomoti 13 980,05 m2 bendrojo ploto negyvenamosios gamybinės paskirties pastatai, mėnesinis nuomos mokestis - 5000 Lt (civilinė byla Nr. B2-683-565/2018,T. 8, b. 1. 198-200). Tie patys pastatai ESP bankroto administratoriaus ir UAB „Visagino gelžbetonis“ 2009 m. gegužės 1 d. subnuomos sutartimi laikinai valdyti ir naudoti perduoti ESP, mėnesinis mokestis - 25 000 Lt (civilinė bylaNr. B2-683-565/2018, T. 8, b. 1. 201-204). Nustatyta, kad dalis ESP darbuotojų dar iki bankroto bylos bendrovei iškėlimo perėjo dirbti į UAB „Visagino gelžbetonis“, kurios veiklos pobūdis iš esmės sutapo su ESP (civilinė byla Nr. B2-683-565/2018, T. 8, b. 1. 117-133, T. 9, b. 1. 65). Pabrėžtina tai, kad ESP vyr. buhalterė N. V., 2009 m. vasario mėn. dar dirbusi ESP, 2009 m. vasario 4 d. UAB „Visagino gelžbetonis“ valdybos sprendimu jau paskirta UAB „Visagino gelžbetonis“ vyr. finansininke (T. 1, b. 1. 26 (antra pusė), 27). UAB „Visagino gelžbetonis“ darbuotojų darbo sutarčių bylos vidaus apyrašas, kuriame pateiktas darbuotojų sąrašas (darbo sutarčių datos nuo 2008 m. rugpjūčio 20 d. iki 2009 m. gruodžio 24 d.), patvirtina, kad iš ESP į UAB „Visagino gelžbetonis“ perėjo dirbti daugiau nei 50 darbuotojų (civilinė byla Nr. B2-683- 565/2018, T. 10, b. 1. 100-103). 2008 metais UAB „Visagino gelžbetonis“ ūkinės komercinės veiklos nevykdė, realią veiklą pradėjo 2009 metais (civilinė bylaNr. B2-683-565/2018, T. 8, b. 1. 182). Be to, jau nurodyta, kad 2009 m. vasario-kovo mėn. ESP prekes pardavė UAB „Visagino gelžbetonis“ už gerokai mažesnę negu rinkos kainą. Pabrėžtina ir tai, kad byloje nėra įrodymų, jog už nurodytas prekes buvo tinkamai atsiskaityta. Bylos duomenimis, dalis 2009 m. kovo-balandžio mėn. krovinio važtaraščių taisyti, ranka išbraukiant siuntėją UAB „Energetinės statybos projektai“ ir įrašant siuntėją UAB „Visagino gelžbetonis“ arba VG (civilinė byla Nr. B2-683-565/2018, T. 9, b. 1. 154, 156, 157,164). ESP krovinio važtaraščių registracijos žurnalas patvirtina, kad dalis krovinio gavėjų - buvę ESP klientai (T. 2, b. 1. 187-194).
  2. Išanalizavęs byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad UAB „Visagino gelžbetonis“ įsteigimo (dar 2008 m. rugpjūčio 8 d., steigimo akto, priimto 2008 m. liepos 30 d., pagrindu) tikslas buvo toliau vystyti ESP ūkinę veiklą - betono ir gelžbetonio gaminių gamybą bei prekybą, vykdant veiklą tuose pačiuose pastatuose, su tais pačiais ESP darbuotojais ir tomis pačiomis gamybos priemonėmis, kurias UAB „Visagino gelžbetonis“ įgijo iš ESP iki bankroto bylos iškėlimo. Teismo vertinimu, ESP vadovas sąmoningai sudarė situaciją, kad ESP, faktiškai būdama nemoki, negautų užsakymų, o bendrovės klientus perimtų analogišką veiklą vykdantis UAB „Visagino gelžbetonis“. Pardavus turimas prekes, nebeturint patalpų veiklai vykdyti, bendrovės komercinė veikla iš esmės sustojo, įmonė jokių sutarčių nesudarė, negavo lėšų, kuriomis galėtų bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriais, iš kurių labai didelė dalis - darbuotojų, kuriems daugiau negu pusę metų nebuvo mokamas darbo užmokestis). 2008 m. liepos 30 d. įsteigus UAB „Visagino gelžbetonis“, tolesnė ESP, kurios vadovas buvo G. L., veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį, iš esmės apsunkino įmonės kreditorių galimybes gauti reikalavimų patenkinimą. Pareiškėjas teismo proceso metu pateikė ir daugiau duomenų, iš kurių galima spręsti apie ESP veiklos perkėlimą į UAB „Visagino gelžbetonis“. Pavyzdžiui, kad UAB „Visagino gelžbetonis“ Statybos produkcijos sertifikavimo centro Atitikties įvertinimo ataskaitai gauti pasinaudojo dokumentais, gautais ESP lėšomis.
  3. Pažymėtina tai, kad fizinis asmuo, būdamas bankrutuojančios įmonės vadovu, turi būti ypatingai atidus ir rūpestingas, veikti išimtinai įmonės interesais, vengti žalos darymo įmonės kreditoriams, tinkamai ir sąžiningai atlikti kitas bendrovės vadovui priskirtinas pareigas. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju bylos duomenų visuma teikia pagrindą daryti aiškią išvadą, kad ESP vadovas G. L., 2008 m. birželio mėn. jau žinodamas, jog įmonė turi didelių finansinių sunkumų, nepaisydamas kreditorių interesų, ESP veiklą nusprendė perkelti į 2008 m. rugpjūčio 8 d. įsteigtą UAB „Visagino gelžbetonis“, savo veiksmais tyčia esmingai blogino jau nemokios ESP finansinę padėtį, nuosekliai ir kryptingai privesdamas bendrovę prie bankroto (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

7Del buhalterinės apskaitos ir turto perdavimo bankroto administratoriui

  1. Kasacinio teismo išaiškinta, jog vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Bendrovės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad bendrovė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006). Viena iš bendrovės valdymo organų pareigų - tinkamas įmonės buhalterinės apskaitos organizavimas (Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalis). Pagal įstatyme įtvirtintus reikalavimus vedama apskaita yra pagrindinis šaltinis, remiantis kuriuo galima nustatyti įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatus, turto sudėtį ir identifikuoti su juo susijusias operacijas. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma bendrovės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai taip pat gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias bendrovės bankroto priežastis. Teismų praktikoje nurodyta, kad netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, jog teismo paskirtam įmonės bankroto administratoriui jos valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų (ĮB{ 10 straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktai). Pareigą pagrįsti svarbumą priežasčių, kurios nulėmė apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi įmonės valdymo organai. Sąmoningas įmonės dokumentų neperdavimas (slėpimas, praradimas) yra tyčinį bankrotą kvalifikuojantis kriterijus (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015; 2016 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-163- 381/2016).
  2. Iš byloje esančio 2009 m. balandžio 20 d. ESP turto ir dokumentų perdavimo - priėmimo akto, kuriuo perduotas ESP turtas ir dokumentai bankroto administratoriui, matyti, kad šį aktą pasirašė G. L. (civilinė byla Nr. B2-683-565/2018, T. 8, b. 1. 82). 2009 m. balandžio 3 d. ilgalaikio turto perdavimo-priėmimo aktą taip pat pasirašė G. L. ir ESP bankroto administratoriaus atstovas (civilinė byla Nr. B2-683-565/2018, T. 9, b. 1. 45). Tačiau Panevėžio apygardos prokuratūros 2013 m. sausio 23 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad G. L. ikiteisminio tyrimo pareigūnams nurodė, jog ESP turtą ir dokumentus perdavė ne jis, kas pasirašė perdavimo-priėmimo aktą - nežino (civilinė byla Nr. B2-683-565/2018, T. 8, b. 1. 91-94). Nutarime taip pat nurodyta, kad 2008 metų balansinių sąskaitų apyvartos pagal kiekvieną balansinę sąskaitą bankroto administratoriui nebuvo perduotos, bankroto administratorius ieško būdų atkurti ir atspausdinti 2008 m. balansinių sąskaitų apyvartas (civilinė byla Nr. B2-683-565/2018, T. 9, b. 1. 135-136). FNTT 2011 m. rugpjūčio 5 d. Specialisto išvadoje taip pat nustatyta, kad ESP nesilaikė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4, 16 straipsnio 1 dalyje, 20 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje numatytų reikalavimų, todėl laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. negalima nustatyti bendrovės turto, nuosavo kapitalo dydžio, jų struktūros,
  3. Pažymėtina, kad pareiškėjas teismo proceso metu savo reikalavimą pripažinti ESP bankrotą tyčiniu grindė, be kita ko, administratoriui neperduotais bendrovės finansiniais dokumentais ir netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu. Suinteresuotas asmuo G. L. neteikė į bylą įrodymų, kurie paneigtų pareiškėjo poziciją, pagrįstą pirmiau nurodytais rašytiniais įrodymais - FNTT 2011 m. rugpjūčio 5 d. Specialisto išvada, 2013 m. sausio 23 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą paties G. L. ikiteisminio tyrimo pareigūnams nurodytomis aplinkybėmis. Aptarti bylos duomenys ir nustatytos aplinkybės teikia pagrindą daryti išvadą, kad ESP buhalterinė apskaita buvo vedama netinkamai, bankroto administratoriui neperduoti visi 2008 metų buhalterinės apskaitos dokumentai, buvęs ESP vadovas arba sąmoningai neperdavė administratoriui 2008 metų balansinių sąskaitų apyvartų dokumentų, arba jie be svarbių priežasčių neišsaugoti. Esant tokioms aplinkybėms, yra pakankamas pagrindas kvalifikuoti netinkamą buhalterinės apskaitos tvarkymą kaip vieną iš tyčinio bankroto požymių (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
  4. Atsižvelgdamas į šiuo konkrečiu atveju nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, teismas sprendžia, kad, įvertinus ESP veiklos 2008 m. - 2009 m. pradžioje visumą, ESP vadovo veiksmų (nuostolingų, ekonomiškai nenaudingų sandorių sudarymas, netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas, veiklos perkėlimas į kitą įmonę) seka teikia pakankamą pagrindą konstatuoti, jog, bendrovei 2008 m. viduryje tapus faktiškai nemokia, tolesnė įmonės veikla buvo sąmoningais kryptingais veiksmais esmingai bloginama, siekiant privesti ESP prie bankroto, o jos veiklą perkelti į kitą tam tikslui įsteigtą įmonę. Dėl to pareiškimas tenkintinas - BUAB „Energetinės statybos projektai“ bankrotas pripažintinas tyčiniu (ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalis).

843. BUAB „Energetinės statybos projektai“ bankroto pripažinimas tyčiniu sudaro pagrindą bankroto administratoriui atlikti detalų įmonės veiklos patikrinimą (ĮBĮ 20 straipsnio 5 dalis). Įmonės bankroto pripažinimas tyčiniu dar nereiškia, kad teismo nustatyti visi įmonės valdymo organų veiksmai ar sprendimai yra neteisėti, ar kad visais jais sąmoningai buvo siekiama įmonę privesti prie bankroto. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 6 dalį teismas įsiteisėjusią nutartį dėl tyčinio bankroto pateikia prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Tik ikiteisminio tyrimo pareigūnams suinteresuotų asmenų veikloje nustačius nusikalstamos veikos požymių, bus sprendžiamas šių asmenų atsakomybės klausimas.

9Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

  1. Iš esmės patenkinus pareiškėjo pareiškimą dėl ESP bankroto bylos pripažinimo tyčiniu, pareiškėjas turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
  2. Pareiškėjas pateikė įrodymus, kad patyrė iš viso 51,24 Eur bylinėjimosi išlaidų už keliones į teismo posėdžius, taip pat 204,65 Eur bylinėjimosi išlaidų už įrodymų (pažymų, išrašų iš kitų institucijų) byloje rinkimą, iš viso - 255,89 Eur (T. 3, b. 1. 124-143, T. 4, b. 1. 176-179). Pareiškėjas patirtos išlaidos pripažintinos pagrįstomis.
  3. Atsižvelgdamas į tai, kad ESP bankrotas pripažintas tyčiniu dėl to, jog buvo sudaryti įmonei nenaudingi sandoriai, taip pat perkelta įmonės veikla, už ką iš esmės atsakingas buvęs ESP vadovas, teismas sprendžia, kad pareiškėjo bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš suinteresuoto asmens G. L. (CPK 93 straipsnio 1, 4 dalys).

10Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 2 dalimi, Civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais,

Nutarė

11pripažinti BUAB „Energetinės statybos projektai“ (juridinio asmens kodas 155976332) bankrotą tyčiniu.

12Priteisti iš G. L. (a. k. ( - ) pareiškėjui I. K. (I. K.) (a. k. ( - ) 255,89 Eur (du šimtus penkiasdešimt penkis eurus 89 et) bylinėjimosi išlaidų.

13Įpareigoti bankroto administratorių ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo teismo nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo dienos arba nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos, jeigu šie dokumentai perduoti po nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo dienos, patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareikšti ieškinius teisme pagal įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais.

14Įsiteisėjus nutarčiai, apie bankroto pripažinimą tyčiniu informuoti Vilniaus apygardos prokuratūrą bei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

15Nutartis per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai