Byla 2-2134/2013

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „LIETMEDIS“ ir ieškovės J. K. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 21 d. nutarties, kuria atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „LIETMEDIS“ iškelta bankroto byla ir paskirtas jos bankroto administratorius, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-2097-275/2013 pagal ieškovų S. Š., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ir J. K. ieškinį atsakovui UAB „LIETMEDIS“ dėl bankroto bylos iškėlimo. Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

2Teisėjas, išnagrinėjęs bylą pagal atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovai S. Š., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius (toliau - VSDFV Vilniaus skyrius), J. K. kreipėsi į teismą su ieškiniais, kuriais prašė atsakovui UAB „LIETMEDIS“ iškelti bankroto bylą. S. Š. bankroto administratoriumi prašė skirti UAB „Vilniaus administratoriai“, VSDFV Vilniaus skyrius – UAB „Ad acta“, J. K. – UAB „Audata“.

5Ieškovas S. Š. nurodė, kad dirbo UAB „LIETMEDIS“ sargu-kūriku nuo 2011 m. balandžio 22 d. iki 2011 m. liepos 7 d. Atsakovas, nutraukęs darbo sutartį, atlyginimo ieškovui nesumokėjo. Pasak ieškovo, atsakovas yra nemokus ir savo įsipareigojimų įvykdyti negalės.

6Atsakovas su ieškovo S. Š. ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog ieškovas iš darbo atleistas už darbo drausmės pažeidimus. Nelaukęs, kol bus paskaičiuotas atlyginimas ir išmokėti pinigai, ieškovas pasišalino iš darbovietės, todėl pinigai buvo grąžinti į kasą. Ieškovas priskaičiuoto darbo užmokesčio pasiimti neatvyko.

7Ieškovė J. K. nurodė, kad Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 2 d. sprendimu jos naudai iš UAB „LIETMEDIS“ priteista 15 367,92 Lt darbo užmokesčio ir kompensacija už kasmetines atostogas, 1 073,31 Lt skola pagal avansų apyskaitas, 1 396,74 Lt delspinigių, 2 634,66 Lt dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, 1 317,33 vidutinis darbo užmokestis už visą uždelsimo atsiskaityti su darbuotoja laiką. Atsakovas su ieškove neatsiskaitė, todėl ji kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

8Atsakovas su ieškovės J. K. ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovė reikalavimo teisę įgijo pateikusi teismui suklastotus dokumentus, be to, klastojo ir sunaikino daug įmonės finansinių dokumentų. Taip pat atsakovas pateikė prašymą stabdyti ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimą, kadangi atsakovas kreipėsi į Vilniaus miesto prokuratūrą dėl 2009 metais įvykdyto UAB „LIETMEDIS“ buhalterinių dokumentų klastojimo.

9Ieškovas VSDFV Vilniaus skyrius nurodė, kad atsakovo socialinio draudimo įmokų įsiskolinimas sudaro 208 026,59 Lt. Įsiskolinimas fondo biudžetui didėja, nes įmonėje dirba 18 darbuotojų. Draudėjui taikytos priverstinio poveikio priemonės buvo neveiksmingos. Ieškovo nuomone, atsakovas yra nemokus, kadangi pagal 2012 m. balansą įmonės finansiniai įsipareigojimai viršija įmonės turimo turto vertę.

10Atsakovas su ieškovo VSDFV Vilniaus skyriaus ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad su kreditoriais sudarytos mokėjimų atidėjimo sutartys, todėl mokėjimai nėra pradelsti. Įmonės skolos neviršija pusės balanse nurodyto turto sumos.

11Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - Valstybinė mokesčių inspekcija) su reikalavimu iškelti atsakovui bankroto bylą sutiko bei nurodė, kad atsakovas 2013 m. gegužės 21 d. duomenimis valstybės biudžetui skolingas 275 986,33 Lt.

12II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

13Vilniaus apygardos teismas 2013 m. birželio 21 d. nutartimi iškėlė atsakovui UAB „LIETMEDIS“ bankroto bylą, įmonės bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Ad acta“.

14Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog ieškovai prašė iškelti atsakovui bankroto bylą dėl įmonės nemokumo. Teismas nustatė, jog atsakovas neatsiskaito su įmonės kreditoriais. Pagal pateiktą atsakovo 2012 m. gruodžio 31 d. balansą bendrovės turimas turtas sudarė 1 308 523 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 743 008 Lt. Pagal 2013 m. kovo 31 d. balansą, bendrovės turimas turtas sudarė 1 280 305 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 786 302 Lt. Teismas sprendė, jog nurodytu laikotarpiu atsakovo finansinė padėtis nepagerėjo. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog 2012 metais įmonė patyrė 174 282 Lt nuostolių, o 2013 metų pirmojo ketvirčio nuostoliai sudaro 49 354 Lt. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovo privalomų valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimas yra 208 026,59 Lt, o valstybės biudžetui atsakovas skolingas 275 986,33 Lt, su darbo santykiais susiję įsipareigojimai sudaro 345 007 Lt. Tuo tarpu pagal pateiktą įmonės kreditorių sąrašą visos skolos sudaro 47 818,24 Lt. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog pateiktame kreditorių sąraše nėra nurodyti įsipareigojimų pradelsimo terminai, taip pat neįtraukti visi kreditoriai, be to, atsakovo pateikti balansai už 2012 metus nesutampa, o paskutinius finansinius dokumentus Juridinių asmenų registrui atsakovas pateikė tik už 2009 metus. Teismas pažymėjo, jog nors atsakovas atsiliepime į pareikštą ieškinį nurodė, kad su kai kuriais kreditoriais sudarė kredito padengimo grafikus, mokėjimų atidėjimo sutartis, tačiau pradelstų įsipareigojimų suma vis tiek viršija pusę įmonės balanse įrašyto turto vertės. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovas nepagrindė teiginio, jog įmonės finansinė padėtis stabilizavosi ir ateityje pagerės. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas sprendė, jog atsakovas nevykdo finansinių įsipareigojimų kreditoriams, įmonės pradelsti įsipareigojimai viršija pusę įmonės balanse įrašyto turto vertės. Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės patvirtina, jog atsakovas yra nemokus, kas yra pagrindas bankroto bylai iškelti.

15Spręsdamas įmonės bankroto administratoriaus klausimą pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog teisė parinkti iš pasiūlytų kandidatūrų bankroto administratorių ir jį paskirti administruoti bankrutuojančią įmonę priklauso teismui. Teismas atsakovo administratoriumi paskyrė UAB „Ad acta“, kuris iš visų siūlomų administratorių turi mažiausią darbo krūvį bei užimtumą.

16III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

17Atsakovas UAB „LIETMEDIS“ atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartį, kuria atsakovui iškelta bankroto byla ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovų ieškinius dėl bankroto bylos iškėlimo atmesti. Skundas grindžiamas šiais argumentais :

  1. Pirmosios instancijos teismas nevertino įsiskolinimo ieškovui S. Š. susidarymo aplinkybių. Pats ieškovas vengė atsiimti darbo užmokestį.
  2. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į atsakovo pateiktus duomenis, jog įsiskolinimas ieškovei J. K. susidarė, jai suklastojus ir sunaikinus įmonės finansinius dokumentus. Buvusių įmonės darbuotojų ieškiniai dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti laikomi šantažu.
  3. Atsakovui nebuvo tinkamai įteiktas ieškovo VSDFV Vilniaus skyriaus pranešimas apie ketinimą inicijuoti atsakovui bankroto bylą. Pirmosios instancijos teismas dėl šio atsakovo argumento nepasisakė.
  4. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovas yra nemokus, kadangi pradelsti įsipareigojimai kreditoriams neviršija pusės į įmonės balansą įrašyto turto vertės.
  5. Teismas nepagrįstai atmetė atsakovo argumentą, jog su įmonės kreditoriais yra sudarytos skolų mokėjimo atidėjimo ar išdėstymo sutartys, kurios buvo pateiktos teismui.
  6. Bankroto bylos iškėlimas turės neigiamų padarinių įmonės darbuotojams ir valstybei. Šiuo metu atsakovas vykdo gamybą, atsiskaito su darbuotojais bei tikisi su ieškovu VSDFV Vilniaus skyriumi bei Valstybine mokesčių inspekcija sudaryti mokestinės paskolos sutartį ir palaipsniui įvykdyti savo įsipareigojimus visiems kreditoriams.

18Ieškovė J. K. atskiruoju skundu prašo pakeisti teismo 2013 m. birželio 21 d. nutarties dalį dėl bankroto administratoriaus paskyrimo ir atsakovo bankroto administratoriumi paskirti UAB „Audata“. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismas bankroto administratoriumi paskyrė patirties neturintį bankroto administratorių, kuris nevykdo ir nėra baigęs nei vienos bankroto procedūros.
  2. Akivaizdu, jog atsakovo bankroto procedūra yra sudėtinga, todėl turėtų būti paskirtas ieškovės pasiūlytas bankroto administratorius UAB „Audata“, turintis daugiau patirties.

19Ieškovas VSDFV Vilniaus skyrius su atsakovo UAB „LIETMEDIS“ ir ieškovės J. K. atskiraisiais skundais nesutinka, prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime į atskiruosius skundus ieškovas nurodė, jog atsakovas nesikreipė į teismą dėl darbuotojo S. Š. padarytos žalos atlyginimo, todėl negali būti laikomas atsiskaičiusiu su darbuotoju. Ieškovas negali vertinti J. K. finansinio reikalavimo pagrįstumo, kadangi dėl jos veiksmų atliekamas ikiteisminis tyrimas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovas yra nemokus, kadangi jo įsipareigojimai viršija pusę įmonės turto, įrašyto į balansą, vertės. Be to, pasak ieškovo, į įmonės balansą negalėjo būti įtraukti lizingo objektai. Ieškovo vertinimu, pranešimas apie ketinimą iškelti bankroto bylą atsakovui buvo išsiųstas ir laikytinas įteiktu. J. K. atskirajame skunde nepagrįstai teigiama, jog teismas paskyrė patirties neturintį administratorių. Ieškovo vertinimu, nagrinėjamu atveju turi būti vertinama ne tik bankroto administratoriaus – juridinio asmens, bet ir jame dirbančių asmenų (fizinių bankroto administratorių) patirtį. Be to, administratoriaus, kurio kandidatūrą siūlė ne J. K., paskyrimas, neatima iš jos teisės ateityje inicijuoti administratoriaus atstatydinimo procedūrą.

20Atsakovas UAB „LIETMEDIS“ su ieškovės J. K. atskiruoju skundu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsakovo nuomone, paskyrus ieškovės prašomą bankroto administratorių, ikiteisminis tyrimas dėl jos nusikalstamų veikų būtų nutrauktas.

21Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu į atskiruosius skundus prašė atmesti atsakovo atskirąjį skundą dėl nutarties iškelti bankroto bylą, o klausimą dėl bankroto administratoriaus paskyrimo (pakeitimo) spręsti teismo nuožiūra.

22IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsakovui UAB „LIETMEDIS“ iškelta bankroto byla ir administratoriumi paskirtas UAB „Ad acta“, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teismas sprendžia vadovaudamasis atskirųjų skundų faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Šiuo atveju atsakovas UAB „LIETMEDIS“ iš esmės ginčija bankroto bylos iškėlimo teisėtumą ir pagrįstumą, o ieškovė J. K. nesutinka su teismo paskirta bankroto administratoriaus kandidatūra. Kadangi tik iškeliant įmonei bankroto bylą sprendžiama dėl bankroto administratoriaus paskyrimo, o atsakovas atskiruoju skundu ginčija bankroto bylos iškėlimo jam teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pasisako dėl atsakovo atskirojo skundo.

24Dėl bankroto bylos iškėlimo

25Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CPK 1 straipsnio 1 dalis). Įmonių bankroto procesą reglamentuoja specialus įstatymas – Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau - ĮBĮ). Šio įstatymo normos yra vienas iš rinkos ekonomikos įrankių, kurių pagalba siekiama užtikrinti ekonomikos gyvybingumą ir pašalinti iš rinkos subjektus, kurie nesugeba organizuoti rentabilios veiklos ir yra nemokūs. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo (nekėlimo) svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį.

26Vadovaujantis ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalimi, bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojams atlyginimą; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui, kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų.

27Dėl įmonės nemokumo

28Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Tam, kad teismas nuspręstų, ar įmonė yra (ne) moki, jis turi tinkamai atskleisti įmonės pradelstų įsipareigojimų bei į jos balansą įrašyto turto vertės santykį, įvertinti kitus įmonės finansinės atskaitomybės duomenis. Sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi įmonės ne visos skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję. Tam, jog išsiaiškintų įmonės realią turtinę padėtį, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal naujausius finansinės atskaitomybės rodiklius ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį pagal naujausius įmonės finansinius duomenis (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 2 d. nutartis byloje Nr. 2-1273/2010).

29Iš skundžiamos teismo 2013 m. birželio 21 d. nutarties turinio matyti, kad UAB „LIETMEDIS“ bankroto byla buvo iškelta nustačius, jog atsakovas yra nemokus. Teismas vadovavosi atsakovo 2013 m. kovo 31 d. balanso duomenimis, nurodydamas, kad įmonė turi turto už 1 280 305 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai yra 786 302 Lt, o 2013 metų I ketvirčio nuostoliai – 49 354 Lt. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog atsakovo įsiskolinimas VSDFV Vilniaus skyriui yra 208 026,59 Lt, valstybės biudžetui – 275 986,33 Lt. Teismas taip pat nustatė, jog pagal nurodytą balansą su darbo santykiais susiję įsipareigojimai sudaro 345 007 Lt, nors pagal atsakovo pateiktą kreditorių sąrašą visos skolos sudaro 47 818,24 Lt. Remdamasis šiais duomenimis pirmosios instancijos teismas sprendė, jog pradelsti įsipareigojimai viršija pusę įmonės balanse įrašyto turto vertės. Apeliantas UAB „LIETMEDIS“ su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, kadangi, jo paskaičiavimu, pradelsti įsipareigojimai neviršija pusės į įmonės balansą įrašyto turto vertės. Apeliacinis teismas iš esmės sutinka su šiuo apelianto argumentu.

30Kaip minėta, ĮBĮ nemokumas apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies nuostatas, sprendžiant įmonės nemokumo nustatymo klausimą, būtina įsitikinti dviejų būtinųjų sąlygų buvimu: 1) jog įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka apmokėtų darbų ir kt.); 2) pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Apeliacinis teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl pirmosios sąlygos, jog atsakovas nevykdo įsipareigojimų ieškovui VSDFV Vilniaus skyriui, taip pat valstybės biudžetui (trečiajam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai). Tačiau apeliantas kelia klausimą dėl atsakovo nemokumo fakto buvimo. Kaip minėta, teismas, vertindamas apelianto mokumą, vadovavosi paskutiniu (2013 m. kovo 31 d.) balansu, kuriame nurodoma, jog įmonė turi turto už 1 280 305 Lt. Tuo tarpu iš apelianto pateikto kreditorių sąrašo matyti, jog įmonės pradelsti įsipareigojimai sudarė 47 818,24 Lt. Iš ieškovo VSDFV Vilniaus skyriaus, trečiojo asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos, ieškovų S. Š. ir J. K. pateiktų duomenų nustatyta, jog apeliantas papildomai skolingas šiems kreditoriams 506 771,97 Lt (VSDFV Vilniaus skyriui 208 026,59 Lt, Valstybinei mokesčių inspekcijai 275 986,33 Lt, J. K. 20 472,63 Lt ir S. Š. 2 286,42 Lt). Išvardinti kreditoriai neįtraukti į kreditorių sąrašą, kurį pateikė apeliantas. Nors iš apelianto pateiktų procesinių dokumentų turinio matyti, jog jis nesutinka su buvusių įmonės darbuotojų (J. K. ir S. Š.) finansiniais reikalavimai, apeliacinis teismas sprendžia, jog minėti asmenys turi būti laikomi apelianto kreditoriais, kadangi įsiskolinimo J. K. faktas konstatuotas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, o S. Š. savo reikalavimą prima facie (liet. preliminariai) taip pat pagrindė. Be to, akivaizdu, jog minėti apelianto įsipareigojimai yra pradelsti. Todėl įvertinus byloje esančius duomenis spręstina, kad bendra apelianto pradelstų įsipareigojimų suma sudaro 554 590,21 Lt, t. y. neviršija pusės į įmonės balansą įrašyto turto vertės. Apeliacinis teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodytų duomenų pagrindu nepagrįstai sprendė, jog atsakovo pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės. Apeliacinis teismas taip pat pažymi, jog nors pirmosios instancijos teismas ir sprendė, jog atsakovo pateikti duomenys apie pradelstus įsipareigojimus yra netikslūs (nenurodyti visi kreditoriai, nenurodyti pradelsimo terminai, be to, apeliantas pateikė du skirtingus 2012 m. gruodžio 31 d. balansus), tačiau iš skundžiamosios nutarties turinio nėra aišku, kokie kreditoriai minėtame sąraše nėra nurodyti, kuriuo iš dviejų skirtingų balansų teismas vadovavosi, kas lėmė jų neatitikimą. Pagal bylos medžiagą nenustatyta, kad atsakovas teismui būtų pateikęs išsamius duomenis apie jam priklausantį turtą. Iš pateikto finansinio lizingo sutarties Nr. 2005-080331-01 mokėjimų grafiko matyti, kad apeliantas finansinio lizingo sutarties pagrindu savo veiklai naudoja AB „SEB lizingas“ priklausantį nekilnojamąjį turtą, tačiau, išanalizavus byloje esančius apelianto turtinę bei finansinę padėtį apibūdinančius duomenis, neaišku, ar šis turtas yra įtrauktas į apelianto balansą, kuriuo vadovaudamasis pirmosios instancijos teismas nustatė pradelstų įsipareigojimų ir į balansą įtraukto turto vertės santykį.

31Apeliacinis teismas pažymi, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.567 straipsnio 1 dalyje pateikiamas lizingo (finansinės nuomos) sutarties apibrėžimas. Pagal bendrą taisyklę lizingo objektai, iki visiško jų išpirkimo, lizingo gavėjo balanse kaip turtas, jo valdomas nuosavybės teise, neapskaitytinas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-566/2010). Įmonės lizingo sutarčių pagrindu įsigyto turto neišpirkta vertė, nepaisant to, kad šis turtas yra įtrauktas į įmonės balansą, negali būti vertinama kaip realus įmonės turtas, sprendžiant klausimą dėl įmonės mokumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1555/2010). Apeliacinio teismo įsitikinimu, nepašalinus abejonių dėl šio (lizinguojamo) turto (pastato - mechaninių dirbtuvių, esančių ( - ), unikalus Nr. ( - ) įtraukimo į įmonės balansą (apskaitymo), neįmanomas ir objektyvus įmonės (ne) mokumo vertinimas.

32Teismų praktikoje taip pat ne kartą pažymėta, jog visais atvejais klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti sprendžiamas ne formaliai taikant ĮBĮ nuostatas dėl nemokumo, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes. Tai itin aktualu tuomet, kai įmonės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams tik nežymiai viršija pusę jos turimo turto. Tokiais atvejais turi būti analizuojamos ir kitos nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui reikšmingos aplinkybės: ar įmonė tebevykdo veiklą, ar jos veikla pelninga, ar ji turi debitorinių skolų, kokio dydžio šios skolos, lyginant jas su įmonės pradelstais įsipareigojimais kreditoriams, ar yra realių galimybių išsiieškoti skolas, ar įmonė turi leidimų bei licencijų, kurie didina įmonės vertę ir pan. Kitaip tariant, bankroto proceso pirmajame etape, sprendžiant klausimą dėl įmonės (ne)mokumo, prioritetas turėtų būti teikiamas reabilitaciniam tikslui. Todėl bankroto byla įmonei turi būti keliama, kai teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių dėl įmonės nemokumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. sausio 29 d. nutartis byloje Nr. 2-182/2009; 2009 m. birželio 11 d. nutartis byloje Nr. 2-754/2009; 2009 m. birželio 25 d. nutartis byloje Nr. 2-759/2009). Šiuo atveju atsakovo UAB „LIETMEDIS“ pirmosios instancijos teismui pateikti įrodymai sukelia abejonių dėl įmonės nemokumo. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, jog teismui buvo pateikti skirtingi 2012 m. gruodžio 31 d. balansai, tačiau teismas nesiaiškino tokio neatitikimo priežasčių. Taip pat, kaip jau minėta, abejones kelia ir 2013 m. kovo 31 d. balanso duomenų teisingumas, kadangi neaišku, ar į įmonės balansą yra įtrauktas ir finansinės nuomos pagrindu valdomas turtas. Apeliacinio teismo įsitikinimu, pagal sukauptą medžiagą šiuo atveju bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „LIETMEDIS“ klausimą tikslinga spręsti iš naujo, išsiaiškinant visas aplinkybes dėl byloje pateiktų finansinės atskaitomybės dokumentų (balansų) neatitikimo, lizingo objekto įtraukimo ar neįtraukimo į balansinę turto apkaitą bei dėl įmonės (ne) mokumo vertinimo, vadovaujantis rinkos dalyvių veiklos reabilitacinio tikslo prioriteto principu.

33Dėl negalėjimo atsiskaityti su darbuotojais

34Kaip minėta, į teismą su ieškiniais iškelti bankroto bylą UAB „LIETMEDIS“ kreipėsi ir buvę įmonės darbuotojai S. Š. bei J. K..

35ĮBĮ 4 straipsnio 1 punkte ir 9 straipsnio 7 dalies 1 punkte įtvirtintų normų, suteikiančių teisę kreditoriui (kreditoriams) inicijuoti bankroto bylos iškėlimą įmonei tuo atveju, kai įmonė laiku nemoka darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių išmokų, tikslas – apsaugoti darbuotoją, kaip silpnesniąją darbo sutarties šalį, sustiprinti įmonėse finansinę drausmę, užkirsti kelią piktybiškam pajamas gaunančių įmonių vengimui laiku išmokėti darbuotojams darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas bei sumažinti pavėluotų bankroto bylų iškėlimo atvejų skaičių, kai įmonėms neinicijuojamas bankroto bylų iškėlimas, nors realiai jos yra nemokios. Vadovaujantis ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalimi, bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato bent vieną iš šioje dalyje įtvirtintų sąlygų, tarp jų ir tuo atveju, kai įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą. Minėtose ĮBĮ normose įtvirtintas savarankiškas darbuotojo pažeistos teisės į darbo užmokestį gynybos būdas, kadangi tol, kol darbdavys neturi bankrutuojančios įmonės statuso, t. y. jam neiškelta bankroto byla, tol darbuotojas neturi galimybių pasinaudoti Garantinio fondo lėšomis, gaudamas įstatyme nustatyto dydžio išmokas, skirtas bankrutuojančios įmonės įsiskolinimams, susijusiems su darbo santykiais, padengti. Remiantis tiek pažodiniu, tiek sisteminiu ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punkte įtvirtintų bankroto bylos iškėlimo sąlygų aiškinimu, vėlavimo išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą faktas yra savarankiška sąlyga, kurią nustatęs, teismas turi iškelti įmonei bankroto bylą, nepriklausomai nuo įmonės mokumo ar nemokumo. Be to, ši bankroto bylos iškėlimo sąlyga apima ne tik tuos atvejus, kai įmonė vėluoja išmokėti darbo užmokestį įmonėje dirbantiems darbuotojams, bet ir tuos atvejus, kai įmonė neatsiskaito su buvusiais darbuotojais, su kuriais darbo sutartys yra pasibaigusios, kadangi sutampa šių kreditorių reikalavimų atsiradimo teisinis pagrindas (reikalavimai, susiję su darbo santykiais) ir jų tenkinimo eilė bankroto proceso metu (ĮBĮ 35 straipsnio 1 dalis). Tačiau Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog vien tik formalus vėlavimo išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą konstatavimas negali būti pakankamas bankroto bylos iškėlimo pagrindas. Nesant objektyvaus pagrindo konstatuoti įmonės nemokumą, teismas, spręsdamas dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vėlavimą išmokėti darbuotojams atlyginimą kaip savarankišką bankroto bylos iškėlimo pagrindą vertina ne formaliai, bet atsižvelgdamas į visas su tuo susijusias bylos aplinkybes: įmonės mokumo būklę, įmonės vėlavimo atsiskaityti su darbuotoju (darbuotojais) priežastis ir terminą, įmonės skolos darbuotojui (darbuotojams) dydį, įmonės tolimesnės finansinės būklės kitimo perspektyvą ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. liepos 29 d. nutartis byloje Nr. 2-1173, 2009 m. gegužės 14 d. nutartis byloje Nr. 2-561/2009, 2009 m. gegužės 14 d. nutartis byloje Nr. 2-517/2009, 2009 m. gegužės 14 d. nutartis byloje Nr. 2-606/2009, 2009 m. balandžio 23 d. nutartis byloje Nr. 2-467/2009).

36Apeliacinis teismas pastebi, jog nors pirmosios instancijos teismas sprendė, kad buvę įmonės darbuotojai atsakovui bankroto bylą prašė iškelti dėl nemokumo, tačiau iš bylos medžiagos matyti, jog S. Š. ir J. K. finansinius reikalavimus sudaro negautas darbo užmokestis bei su darbo santykiais susijusios išmokos. Apeliacinio teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, net ieškovams ir neprašant iškelti atsakovui bankroto bylą dėl darbo užmokesčio nemokėjimo, pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą ex officio vertinti šį savarankišką bankroto bylos iškėlimo pagrindą, juo labiau, kad byloje yra tam tikri duomenys, jog darbo užmokesčio įsiskolinimas fiksuojamas ir kitiems įmonės darbuotojams (ne tik ieškovams). Šio savarankiško pagrindo aspektu būtina vertinti įmonės mokumo būklę, įmonės vėlavimo atsiskaityti su darbuotojais priežastis ir terminą, įmonės skolos darbuotojui (darbuotojams) dydį, įmonės tolimesnės finansinės būklės kitimo perspektyvą ir pan. Kaip minėta, apeliantas, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, laikėsi nuoseklios pozicijos, jog ieškovų (darbuotojų) finansiniai reikalavimai nepagrįsti, tačiau teismas šių apelianto argumentų bei ieškovų reikalavimo pagrįstumo (prima facie) nevertino. Taip pat pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad pagal 2013 metų pirmojo ketvirčio balansą su darbo santykiais susiję įsipareigojimai sudaro 345 007 Lt. Gi apeliantas nurodė, jog su įmonės darbuotojais (kaip ir kitais kreditoriais) yra sudarytos skolų mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo sutartys. Apeliacinis teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo fiksuoti ne tik bendrą su darbo santykiais susijusių įsipareigojimų sumą, bet ir nustatyti, kokią šios sumos dalį sudaro pradelsti įsipareigojimai darbuotojams, už kokį laikotarpį įsiskolinimas susidarė, kokios yra įsiskolinimo susidarymo priežastys bei šio įsiskolinimo grąžinimo perspektyvos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vien ta aplinkybė, kad įmonės balanse yra nurodyta, kad su darbo santykiais susiję įsipareigojimai siekia 345 007 Lt, neleidžia vienareikšmiškai konstatuoti, jog įmonė vėluoja išmokėti darbuotojams atlyginimą ir tai nėra savaime pakankamas pagrindas kelti bankroto bylą. Pagrindas įmonei iškelti bankroto bylą yra tik tuo atveju, kai ji vėluoja išmokėti darbuotojams atlyginimą bei yra pateikti įrodymai, patvirtinantys tokias aplinkybes.

37Dėl bankroto administratoriaus

38ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyta, kad priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas privalo paskirti įmonės administratorių. Skiriant administratoriumi konkretų asmenį, būtina siekti, kad jis ne tik gebėtų maksimaliai užtikrinti kuo sklandesnį ir operatyvesnį bankroto procedūrų atlikimą, bet ir išvengtų konfliktų su kreditoriais bei bankrutuojančios įmonės savininkais dėl kreditorių ir įmonės interesų tinkamo atstovavimo, kad administratoriaus darbas ir bankroto procese atsirandantys teisiniai santykiai būtų grindžiami veiklos skaidrumo, sąžiningumo, objektyvumo, moralumo ir nešališkumo standartais. Įstatymas teismui suteikia bankrutuojančios įmonės administratoriaus paskyrimo prerogatyvą, todėl jo nevaržo nei pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo padavusių, nei kitų ĮBĮ 5 straipsnio 1 dalyje išvardintų asmenų pasiūlymai dėl administratoriaus kandidatūros. Skirdamas bankroto administratorių, teismas privalo ne tik patikrinti, ar nėra įstatymo aptartų aplinkybių, dėl kurių asmuo negali būti skiriamas bankrutuojančios įmonės administratoriumi (ĮBĮ 11 straipsnio 4 dalis), bet ir, vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais, įvertinti kiekvieną svarbią šiam klausimui aplinkybę.

39Kadangi šiuo procesiniu sprendimu apeliacinės instancijos teismas naikina skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsakovui UAB „LIETMEDIS“ buvo iškelta bankroto byla, tuo pačiu panaikinamas ir teismo procesinis sprendimas atsakovo bankroto administratoriumi paskirti UAB „Ad acta“.

40Apibendrinant tai, kas išdėstyta, pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismas, kuris bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, neturi galimybės objektyviai ir visapusiškai įvertinti apelianto UAB „LIETMEDIS“ (ne) mokumo, kadangi iš byloje esančių duomenų nėra aišku, ar į apelianto balansą yra įtrauktas finansinės nuomos pagrindu valdomas turtas, ar apelianto pateiktas kreditorių sąrašas yra tikslus ir išsamus. Be to, nėra žinoma pradelstų įsipareigojimų darbuotojams (buvusiems ir esamiems) suma bei įsiskolinimo laikotarpiai. Siekiant įsitikinti darbo užmokesčio savalaikio nemokėjimo, kaip pagrindo bankroto bylai iškelti, (ne) buvimu, taip pat svarbu nustatyti, ar apelianto procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės, jog įmonė vykdo veiklą bei moka darbuotojams darbo užmokestį, yra pagrįstos. Šios aplinkybės galėtų būti nustatytos bankroto bylos iškėlimo klausimą svarstant iš naujo pirmosios instancijos teisme. Išdėstytų aplinkybių pagrindu skundžiama teismo nutartis naikintina, o klausimas dėl bankroto bylos UAB ,,LIETMEDIS“ iškėlimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

41Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

42Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui klausimą dėl bankroto bylos uždarajai akcinei bendrovei „LIETMEDIS“ iškėlimo nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras... 2. Teisėjas, išnagrinėjęs bylą pagal atskirąjį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovai S. Š., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus... 5. Ieškovas S. Š. nurodė, kad dirbo UAB „LIETMEDIS“ sargu-kūriku nuo 2011... 6. Atsakovas su ieškovo S. Š. ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog ieškovas iš... 7. Ieškovė J. K. nurodė, kad Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m.... 8. Atsakovas su ieškovės J. K. ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovė... 9. Ieškovas VSDFV Vilniaus skyrius nurodė, kad atsakovo socialinio draudimo... 10. Atsakovas su ieškovo VSDFV Vilniaus skyriaus ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad... 11. Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos... 12. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 13. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. birželio 21 d. nutartimi iškėlė... 14. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog ieškovai prašė iškelti... 15. Spręsdamas įmonės bankroto administratoriaus klausimą pirmosios instancijos... 16. III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 17. Atsakovas UAB „LIETMEDIS“ atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios... 18. Ieškovė J. K. atskiruoju skundu prašo pakeisti teismo 2013 m. birželio 21... 19. Ieškovas VSDFV Vilniaus skyrius su atsakovo UAB „LIETMEDIS“ ir ieškovės... 20. Atsakovas UAB „LIETMEDIS“ su ieškovės J. K. atskiruoju skundu nesutiko,... 21. Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos... 22. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 23. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsakovui UAB... 24. Dėl bankroto bylos iškėlimo ... 25. Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias... 26. Vadovaujantis ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalimi, bankroto byla iškeliama, jeigu... 27. Dėl įmonės nemokumo ... 28. Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų... 29. Iš skundžiamos teismo 2013 m. birželio 21 d. nutarties turinio matyti, kad... 30. Kaip minėta, ĮBĮ nemokumas apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė... 31. Apeliacinis teismas pažymi, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau... 32. Teismų praktikoje taip pat ne kartą pažymėta, jog visais atvejais klausimas... 33. Dėl negalėjimo atsiskaityti su darbuotojais ... 34. Kaip minėta, į teismą su ieškiniais iškelti bankroto bylą UAB... 35. ĮBĮ 4 straipsnio 1 punkte ir 9 straipsnio 7 dalies 1 punkte įtvirtintų... 36. Apeliacinis teismas pastebi, jog nors pirmosios instancijos teismas sprendė,... 37. Dėl bankroto administratoriaus... 38. ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyta, kad priėmęs nutartį... 39. Kadangi šiuo procesiniu sprendimu apeliacinės instancijos teismas naikina... 40. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, pažymėtina, jog apeliacinės instancijos... 41. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis... 42. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartį ir...