Byla e2A-452-798/2020
Dėl žalos atlyginimo priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijos Tamošiūnienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ir atsakovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ dėl žalos atlyginimo priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Byloje sprendžiamas klausimas dėl ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus (toliau ir – VSDFV Klaipėdos skyrius) atgręžtinio reikalavimo atsakovei akcinei bendrovei (toliau ir – AB) „Lietuvos draudimas“ (toliau ir – draudikas) dėl žalos atlyginimo.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

92.

10Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovui VSDFV Klaipėdos skyriui iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ 5 231,47 Eur žalos atlyginimą, priteisė valstybei iš atsakovės 105 Eur bylinėjimosi išlaidų; likusią ieškinio dalį atmetė.

113.

12Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kai ieškovas paskyrė bei

132018 m. gruodžio 6 d. išmokėjo žuvusiojo sutuoktinei bei tėvui po 24 261,00 Eur vienkartines draudimo išmokas apdraustajam mirus, o atsakovė iki 2018 m. spalio 30 d. tiesiogiai žuvusiojo sutuoktinei atlygino turtinę žalą, kuri jai priklausytų iki 2020 m. rugsėjo 30 d. (iki žuvusiojo senatvės pensijos amžiaus). Atsakovė teigia, kad, gavęs iš žuvusiojo sutuoktinės reikalavimą, patikrino, ar negautos pajamos nėra atlygintos (pvz., kaltininko, socialinio draudimo, savanoriškojo draudimo ar pan.), todėl neturėjo jokių teisinių pagrindų draudimo išmokos nemokėti. Draudikas pirmas priėmė sprendimą dėl išmokos išmokėjimo, todėl ieškovas, vėliau mokėdamas išmoką, galėjo šią informaciją patikrinti. Taigi, atsakovė, priimdama sprendimą, nežinojo, ar ieškovas pripažins įvykį draudžiamuoju. Taip pat atsakovės teigimu, asmuo gali ir nesikreipti į valstybinio socialinio draudimo įstaigą (pvz., išmoka gali būti mokama tėvams, vaikams ir pan.), todėl draudimo bendrovė tokiu atveju neturi teisės nei atsisakyti mokėti draudimo išmoką, nei šį klausimą sustabdyti (įšaldyti).

144.

15Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo teisiniai santykiai priskirtini viešosios teisės reglamentavimo sričiai, šių teisinių santykių dalyvių (apdraustųjų, draudėjų, socialinio draudimo įstaigų) teisės ir pareigos nėra grindžiamos šių asmenų laisvanoriškai prisiimtais įsipareigojimais, o remiasi imperatyviu teisiniu reguliavimu, kurio asmenys negali nesilaikyti. Pareiga mokėti išmokas valstybinio socialinio draudimo įstaigai kyla ne vien dėl to, kad įvyko nelaimingas atsitikimas, bet ir dėl to, kad remiantis Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (toliau ir – NADPLSDĮ), nuostatomis toks įvykis kvalifikuojamas kaip draudžiamasis, ir įvykus tokiam įvykiui teisės aktai valstybinio socialinio draudimo įstaigai nustato pareigą mokėti tam tikro dydžio socialinio draudimo išmokas. Nei žalą padaręs asmuo, nei jo civilinės atsakomybės draudikas nėra šių socialinio draudimo teisinių santykių dalyviai. Pastarieji asmenys dėl žalos padarymo fakto tampa žalos atlyginimo teisinių santykių dalyviais. Šie teisiniai santykiai reglamentuojami privatinės teisės normomis. Remiantis bendrosiomis civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis normomis, įtvirtintomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.245–6.255 straipsniuose, sprendžiamas socialinio draudimo įstaigos reikalavimas atlyginti sveikatos sužalojimu ar gyvybės atėmimu padarytą žalą. CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį, 3 dalimi nustatyta, kad draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį. NADPLSD įstatymo 31 straipsnyje nustatyta, kad jeigu ištyrus nelaimingą atsitikimą darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo nustatoma, kad jis įvyko dėl trečiojo asmens kaltės, tai VSDFV teritorinis skyrius atgręžtinio reikalavimo teise išreikalauja išmokėtas išmokų sumas iš kalto asmens CK nustatyta tvarka, o išmokų sumų, įskaitytinų į atlygintiną žalą, mokamų pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą, dydį Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui kompensuoja draudimo bendrovės. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau ir – TPVCAPDĮ) 19 straipsnio 10 dalis nustato, kad asmenys, kurie teisės aktų nustatyta tvarka turi regreso ar subrogacijos teisę į žalą padariusį asmenį, pretenziją dėl išmokos gali pateikti tiesiogiai kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui arba, jei tokio nėra, žalą padariusiam asmeniui. TPVCAPDĮ 19 straipsnio, reglamentuojančio išmokos mokėjimo tvarką, 16 punkte numatyta, kad žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. Vadovaudamasi TPVCAPDĮ 19 straipsnio 16 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra patvirtinusi Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisykles (toliau ir – Taisyklės), pagal kurių 55 punktą socialinio draudimo išmokos, ligos pašalpos, netekto darbingumo pensijos ar kompensacijos, mokamos pagal teisės aktus dėl eismo įvykio metu patirto sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, ir laidojimo pašalpos įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Atsakingas draudikas ar biuras moka nukentėjusiam trečiajam asmeniui likusios žalos dydžio draudimo išmoką, kiek jos nepadengia socialinis draudimas ir privalomasis sveikatos draudimas. Jeigu asmuo dėl eismo įvykio miršta, jo laidojimo išlaidos atlyginamos mirusiojo šeimos nariams arba kitiems jį laidojusiems asmenims tiek, kiek jos viršija laidojimo pašalpas, gautas pagal teisės aktus.

165.

17Teismas, vadovaudamasis nurodytais teisės aktais, sutiko su ieškovu, kad atsakovė, neįvertinusi ieškovo paskirtos ir išmokėtos žuvusiojo sutuoktinei išmokos, kuri remiantis kasacinio teismo praktika įstatymų leidėjo laikoma kompensuojančia negautas pajamas, bei išmokėjęs draudimo išmoką, nesilaikė CK 6.290 straipsnio 1 dalies ir minėtųjų Taisyklių 55 punkto nuostatų. Teismas sprendė, kad aplinkybė, jog atsakovė išmokėjo žuvusiojo sutuoktinei tam tikro dydžio draudimo išmoką, nepaneigia, kad VSDFV Klaipėdos skyriaus paskirta ir išmokėta vienkartinė draudimo išmoka apdraustajam mirus neatlieka turtinės žalos kompensavimo funkcijos, kaip ir nepaneigia ieškovo regreso reikalavimo teisės. Nors ieškovas, prašydamas priteisti iš atsakovės visą išmokėtąją draudimo išmoką, laikosi pozicijos, kad pagal NADPLSD įstatymo 2 straipsnio 1 dalį nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimas šio įstatymo nustatytais atvejais kompensuoja dėl draudžiamųjų įvykių negautas pajamas šios rūšies draudimu apdraustiesiems asmenims, o jų mirties dėl draudžiamųjų įvykių atvejais – jų šeimos nariams, t. y. socialinio draudimo paskirtis – kompensuoti dėl draudžiamųjų įvykių negautas pajamas, kurios pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį patenka į žalos apibrėžimą, tačiau teismų praktikoje nuosekliai yra laikomasi pozicijos, kad minėtųjų normų pažodinis aiškinimas nėra taikomas tiesiogiai ir besąlygiškai; šiuo klausimu yra pasisakęs tiek Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutarime išaiškinta, kad pagal CK 6.290 straipsnio 3 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl tokio dydžio socialinio draudimo išmokos ir jos dalies, kiek ja atlyginama dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams padaryta turtinė žala. Nuosekliai besiformuojančioje kasacinio teismo ir žemesnės instancijos teismų praktikoje pripažįstama, kad be nuostolių kompensavimo funkcijos, vienkartinė draudimo išmoka, kurią išmoka žuvusiajam mirus VSDF, atlieka ir kitą funkciją – valstybės socialinės politikos (apsaugos). Tai reiškia, kad šiomis išmokomis, kurios be kita, yra fiksuoto dydžio, nepriklausomai nuo žuvusiojo negautų pajamų, valstybė siekia prisidėti prie paramos savo gyventojams. Tačiau šis valstybės įsipareigojimas nereiškia, kad valstybei išmokėjus šias išmokas, valstybinės institucijos įgauna absoliučią jų susigražinimo teisę. Valstybės pareigos teikti socialinę paramą perkėlimas žalą padariusiam asmeniui neatitinka Konstitucijos 52 straipsnio nuostatų, taip pat proporcingumo principo, kadangi žalą padaręs asmuo tokiu atveju privalėtų atlyginti daugiau žalos, nei realiai jos padarė. Kai socialinio draudimo įstaigos išmoka išmokas sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju, jos, remiantis CK 6.290 straipsnio 3 dalimis ir NADPLSDĮ 31 straipsniu, įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, tačiau tik tiek, kiek jų išmokėtos išmokos skirtos apdraustojo (jo šeimos narių) patirtai žalai kompensuoti. Todėl teismas atmetė atsakovės argumentą, kad ieškovo išmokėta išmoka skirta tik valstybės teikiamos socialinės paramos funkcijai įgyvendinti, dėl kurios VSDFV Klaipėdos skyrius neturi atgręžtinio reikalavimo teisės šioje dalyje.

186.

19Teismas iš atsakovės pateiktų įrodymų nustatė, kad žuvusiojo sutuoktinė, laikydamasi TPVCAPDĮ numatytos pretenzijos pateikimo tvarkos, 2018 m. liepos 16 d. pateikė reikalavimą draudikui dėl žalos, taip pat dėl negautų pajamų, atlyginimo. Pagal TPVCAPDĮ 15 straipsnio 5 dalį, žala, atsiradusi dėl gyvybės atėmimo, yra laidojimo ir su tuo susijusios išlaidos bei išlaidos žalos atlyginimui dėl maitintojo netekimo. Asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo, atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kurią jie gavo ar turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam. Pagal TPVCAPDĮ 15 straipsnio 6 dalį, asmeniui padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas arba – šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytais atvejais – biuras, vadovaudamasis dokumentais, įrodančiais padarytos žalos aplinkybes, faktą ir dydį, ir medicininės apžiūros pažymomis. Šiuo atveju draudikas šioje žalos atlyginimo dalyje atliko žalos administravimo veiksmus ir tiesiogiai žuvusiojo sutuoktinei atlygino jos netektas pajamas dėl vyro netekimo, kuris buvo tiriamas pagal lex specialis (specialiojo) įstatymo nuostatas. Draudikas atlikęs tyrimą nustatė, kad žuvusiojo grynosios pajamos sudarė 775,81 Eur. Skaičiavimui imtas 12 mėnesių laikotarpis iki įvykio (nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2018 m. gegužės 31 d.), per kurį žuvusysis uždirbo iš viso 9 309,77 Eur (9 309,77 Eur : 12 mėn). Žuvusiojo sutuoktinė S. U. uždirbo 417,45 Eur per mėnesį (analogiška skaičiavimo tvarka). Taigi, žuvusiajam uždirbant 775,81 Eur, o jo sutuoktinei 417,45 Eur, bendros šeimos pajamos sudarė 1 193,26 Eur. Žuvusiojo sutuoktinei priklauso pusė visų šeimos pajamų, nepriklausomai kas jas uždirba (uždirbo). Pusė šeimos pajamų sudaro 596,63 Eur (1 193,26 : 2). Skirtumas nuo žuvusiojo sutuoktinės gautų pajamų yra 179,18 Eur (596,63 Eur - 417,45 Er) – kas ir laikytina šiuo atveju žuvusiojo sutuoktinės prarastomis pajamomis kas mėnesį. Taigi S. U. pajamos buvo mažesnės, o skirtumas sudarė 358,36 Eur (775,81 Eur - 417,45 Eur). Atsižvelgus į sutuoktinių pareigą išlaikyti vienas kitą bei turto lygių dalių prezumpciją, nustatyta, kad žuvusysis galėjo teikti 179,18 Eur dydžio išlaikymą sutuoktinei. Draudimo išmoka buvo apskaičiuota periodiniais mokėjimais po 179,18 Eur iki žuvusysis būtų sulaukęs 64 metų senatvės pensijos amžiaus ir išėjęs į pensiją (2020 m. rugsėjo 30 d.). Vėliau išmoka būtų perskaičiuota pagal galimą pensijos dydį, taip pat vertinant sutuoktinės realiai gaunamą pensiją, kitas pajamas ar išmokas. Žuvusiojo sutuoktinei paprašius, mokėjimai iki pensijos išmokėti iš karto, o ne periodiniais mokėjimais. S. U., atsižvelgiant į jos prašymą, išmokėtas visas negautų pajamų atlyginimas iki vyro pensijos; šis draudiko sprendimas nebuvo skundžiamas ar kitaip ginčijamas.

207.

21Teismas atmetė ieškovo argumentą, kad atsakovė, apskaičiuodama nukentėjusiajai padarytos žalos dydį, neteisėtai žuvusiojo sutuoktinio pajamas sumažino mokėtina mokesčių suma. Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamoje praktikoje (civilinė byla Nr. 3K-3-682-248/2015) nurodyta, kad apskaičiuojant, kokią žalą patyrė apdraustojo sutuoktinis dėl jo mirties, turėtų būti imama atitinkama apdraustojo pajamų dalis, atskaičius mokesčius. Priešingu atveju būtų atlyginama daugiau, negu patirti turtiniai praradimai dėl sutuoktinio mirties. Teismas vertino, kad ieškovas, kritikuodamas atsakovės skaičiavimą, be pagrindo gautinas žuvusiojo sutuoktinio pajamas skaičiavo už devynerius metus (108 mėnesius) pagal statistinę vidutinę gyvenimo trukmę, neįvertinęs, kad žuvusiojo pajamos jo mirties dieną neatitiks pensijos dydžiui, kuri turėtų būti pradėta skaičiuoti po trejų metų (27,5 mėnesių). Dėl nurodytų aplinkybių ieškovo paskaičiuota 52 284,42 Eur žala dėl S. U. sutuoktinio mirties laikytina nepagrįsta.

228.

23Atsakovė pateikė detalų S. U. patirtos žalos skaičiavimą, atliktą žalos administravimo metu, kuris atitinka Taisyklių dėl žalos ir mokėtinos draudimo išmokos nustatymo reikalavimus. Teismas vertino, kad atsakovės išmokėta draudimo išmoka žuvusiojo sutuoktinei, po 179,18 Eur iki žuvusysis būtų sulaukęs metų 64 senatvės pensijos amžiaus ir išėjęs į pensiją yra paskaičiuota teisėtai ir teisingai. Vadovaujantis Taisyklių 55 punktu, pagal kurį į atlygintinos žalos dydį įskaitomos socialinio draudimo išmokos, ligos pašalpos, netekto darbingumo pensijos ar kompensacijos, mokamos pagal teisės aktus dėl eismo įvykio metu patirto sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, ir laidojimo pašalpos. Todėl teismas sprendė priteisti ieškovui iš atsakovės 304,00 Eur žalos atlyginimą (išmokėtą laidojimo pašalpą) ir 4 927,47 Eur žalos atlyginimą (žuvusio apdraustojo sutuoktinės iki 2020 m. rugsėjo 30 d. patirtą turtinę žalą); iš viso 5 231,47 Eur.

249.

25Teismas pažymėjo, kad atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodė, jog draudimo išmoka

26S. U. žalos atlyginimui dėl maitintojo netekimo buvo apskaičiuota periodiniais mokėjimais po 179,18 Eur iki žuvusysis būtų sulaukęs 64 metų senatvės pensijos amžiaus, t. y. iki 2020 m. rugsėjo 30 d., vėliau išmoka būtų perskaičiuota pagal galimą pensijos dydį, vertinant sutuoktinės realiai gaunamą pensiją, kitas pajamas ar išmokas. Teismas vertino, kad atsakovė dar nėra išmokėjusi visos S. U. priklausančios draudimo išmokos, nes dėl objektyvių priežasčių nėra galimybės vienu metu nustatyti viso žalos dydžio, kas iš esmės taip pat atitinka Taisyklių nuostatas, numatančias, jeigu neįmanoma išmokėti draudimo išmokos vienu kartu dėl to, kad nukentėjęs trečiasis asmuo nepateikė visų išmokai mokėti reikiamų dokumentų arba dėl objektyvių priežasčių nėra galimybės vienu metu nustatyti viso žalos dydžio, draudimo išmoka mokama dalimis per kelis kartus, kad dėl maitintojo gyvybės atėmimo mokamos periodinės draudimo išmokos arba visos žalos dydžio vienkartinė draudimo išmoka, atsižvelgiant į asmenų, turinčių teisę į žalos atlyginimą, pasirinktą ir su atsakingu draudiku ar Biuru suderintą mokėjimo būdą. Šios bylos nagrinėjimo metu teismas neturi galimybės nustatyti po 2020 m. rugsėjo 30 d. apskaičiuotino žalos dydžio, į kurį ieškovas turi regreso teisę, nes nei viena iš šalių šiuo klausimu įrodymų neteikė ir, matomai, dėl objektyvių priežasčių negalėjo jų pateikti. Teismas konstatavo, kad ieškovas pirmiau nurodytų teisės aktų pagrindu įgis regreso teisę reikalauti iš atsakovės kompensuoti žalą, kuri bus apskaičiuota S. U. po 2020 m. rugsėjo 30 d. pagal pateiktus įrodymus.

2710.

28Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovas nepateikė jokios informacijos, kad J. U. (žuvusiojo tėvas) buvo išlaikomas žuvusiojo, atitinkamai, kad jis patyrė turtinę žalą po sūnaus mirties. Ieškovas nurodė, kad žuvusiojo tėvui atlygino 24 261 Eur dydžio turtinę žalą, abstrakčiai motyvuodamas, jog žuvusiojo pajamos buvo nedidelės, žuvusiojo tėvas yra pensininkas, todėl jam reikalingas išlaikymas, kuris gali būti teikiamas įvairiomis formomis, įskaitant išlaikymą natūra, kasdieniu rūpesčiu, pagalba buityje ar ūkyje, kurios taip pat turi ekonominę vertę. Ieškovas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, kad žuvęs sūnus prisidėjo prie tėvo išlaikymo. Žuvusiojo tėvas, skirtingai nei žuvusiojo sutuoktinė, nesikreipė tiesiogiai į draudiką dėl negautų pajamų atlyginimo. Draudiko žiniomis, toks reikalavimas nebuvo pateiktas ir baudžiamojoje byloje. Teismo vertinimu, byloje ieškovo pateikti įrodymai: 2019 m. birželio 7 d. pažyma Nr. KA_PZ1E-4858 apie asmens valstybinį socialinį draudimą, pagal kurią J. U. pajamų, kurios būtų draudžiamos socialiniu draudimu, negavo bei 2019 m. birželio 7 d. pažyma Nr. KA_PZ1E-4860 apie asmeniui išmokėtas išmokas, pagal kurią J. U. 2018 metais buvo mokama 237,91 Eur senatvės pensija (2019 metais perskaičiuotoji senatvės pensija sudarė 256,08 Eur) ir valstybinė 23,20 Eur našlių pensija, taip pat ieškovo nurodyti argumentai, kad žuvusiojo tėvas yra itin garbingo amžiaus (gimimo metai – ( - ) ir jau pergyvenęs vidutinę vyrų gyvenamąją trukmę, pakankamas pagrindas atsakovei paneigti duomenų apie apskaičiuotas ir išmokėtas draudimo išmokas tinkamumą bei atitinkamai pagrįsti reikšmingą neatitikimą tarp socialinio draudimo išmokų ir galimai asmens patirtos žalos apdraustojo tėvo J. U. patirtai žalai nustatyti, todėl tokiu atveju konkretų žalos dydį turi įrodyti ieškovas. Tačiau ieškovas, reikalavimo pagrįstumą grindęs argumentu, kad socialinis draudimas įstatymo nustatytais atvejais kompensuoja draudžiamųjų įvykių negautas pajamas, kurios sudaro įskaitytinos žalos dydį, neteikė jokių kitų įrodymų, kurie pagrįstų realų žuvusiojo tėvo turėtos žalos dydį, jeigu tokia žala apskritai buvo patirta. Todėl teismas ieškinio dalį dėl J. U. išmokėtos 24 261,00 Eur draudimo išmokos priteisimo iš atsakovės atmetė kaip nepagrįstą.

29III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

3011.

31Apeliaciniame skunde ieškovas VSDFV Klaipėdos skyrius prašo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo dalį, kuria atmesta ieškinio reikalavimo dalis, panaikinti ir priimti naują sprendimą – priteisti ieškovui iš atsakovės 48 522,00 Eur žalos atlyginimo. Nurodo šiuos apeliacinio skundo argumentus:

3211.1.

33Vėliausioje kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad laiko kriterijumi laikoma tos pačios lyties tokiomis pat sąlygomis gyvenančio asmens vidutinė gyvenimo trukmė remiantis Statistikos departamento duomenimis, o ne teisės į pensiją atsiradimo diena (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2014; 2015 m. kovo 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-313/2015).

3411.2.

35Atsakovė, apskaičiuodama žuvusiojo sutuoktinei padarytos žalos dydį, nepagrįstai

36S. U. pajamas sumažino mokėtina mokesčių suma. Nagrinėjamoje byloje žuvusiojo pajamų dalis, kurią gaudavo jo sutuoktinė turėtų būti apskaičiuojama atsižvelgiant į mirusiojo gautas pajamas, neatskaičius mokėtinų mokesčių. Taisyklių 8 punkte numatyta, kad žalos dydis dėl negautų pajamų nustatomas atsižvelgiant, be kita ko, į nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus arba iš nukentėjusio trečiojo asmens darbovietės gautus dokumentus, įrodančius turėtas pajamas iki sveikatos sužalojimo (negautas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, atskaičius nukentėjusio trečiojo asmens mokamą gyventojų pajamų mokestį ir dėl eismo įvykio metu patirto sužalojimo pagal teisės aktus mokamas socialinio draudimo išmokas, ligos pašalpas, netekto darbingumo pensijas ar kompensacijas). Dėl šios teisės normos aiškinimo yra pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2014; 2015 m. kovo 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-313/2015.

3711.3.

38Atsakovės pateiktos UAB „Embritas“ pažymos apie žuvusiajam priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas duomenimis, R. U. per 12 mėnesių iki įvykusio eismo įvykio buvo priskaičiuota viso 11 618,80 Eur pajamų. Mėnesio pajamos sudarė 968,23 Eur (11 618,80 Eur : 12 mėn.). Lietuvos statistikos departamento 2017 m. duomenimis, Vidurio ir vakarų Lietuvos regiono vyrų vidutinė gyvenimo trukmė buvo 70,62 metai (duomenys tikrinti 2019 m. birželio 10 d. https://osp.stat.gov.lt/documents/10180/3329771/Gyventojai.pdf). Kadangi mirties dieną R. U. buvo sulaukęs 61 metų amžiaus, labiausiai tikėtina, kad jis galėjo gyventi dar 9 metus arba 108 mėnesius, todėl S. U. dėl sutuoktinio mirties patirta žala apskaičiuotina taip: 968,23 : 2 × 108 = 52 284,42 Eur. VSDFV teritoriniuose skyriuose S. U. kitų išmokų (pvz., našlių pensijos) dėl sutuoktinio mirties nėra paskirtų ir nemokamos. Taigi S. U. dėl sutuoktinio mirties padaryta daug didesnė turtinė žala nei VSDFV Klaipėdos skyrius paskyrė ir išmokėjo. Be to, S. U. prašė draudiko atlyginti 25 000,00 Eur dydžio nuostolius netekus pajamų dėl sutuoktinio mirties, t. y. nukentėjusioji savo patirtą žalą įvertino didesne nei VSDFV Klaipėdos skyriaus išmokėta suma.

3911.4.

40Atsakovė, nurodydama, kad S. U. dėl sutuoktinio žūties neteko 179,18 Eur per mėnesį pajamų, remiasi skaičiavimo metodu, kuris taikomas apskaičiuojant draudiko mokėtiną draudimo išmoką, t. y. draudikas skaičiuoja sutuoktinių pajamų skirtumą. Tačiau pagal vėliausią kasacinio teismo praktiką, apskaičiuojant dėl sutuoktinio žūties nukentėjusiojo negautas pajamas, imama 1/2 žuvusiojo gautų pajamų dalis. Kadangi žuvusiojo mėnesio pajamos sudarė 968,23 Eur, tai 1/2 šių pajamų buvo 484,12 Eur (dėl sutuoktinio žūties S. U. negautos pajamos per mėnesį). Taip pat kasacinis teismas yra išaiškinęs (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2013), kad tais atvejais, kai žalą sudaro apdrausto asmens gautos socialinio draudimo išmokos, tai TPVCAPD asmenis draudžiančio draudiko prievolė atlyginti žalą nustatoma socialinio draudimo išmokų, skirtų žalai atlyginti, apskaičiavimą reglamentuojančių įstatymų nustatyta tvarka. Draudiko prievolės apimtis yra tokia pati, kaip ir padengiančios žalą socialinio draudimo įstaigos, neviršijant TPVCAPD įstatymo 11 straipsnyje nustatytų žalos atlyginimo ribų. Be to, kasacinis teismas, formuodamas praktiką šios kategorijos bylose, yra pažymėjęs, kad netektas asmens turtinio pobūdžio išlaikymas gali būti nustatomas kaip įvairiomis formomis teikto išlaikymo netekimas, įskaitant išlaikymą natūra, kasdieniu rūpesčiu ir pagalba buityje, kuris, be kita ko, turi ir ekonominę vertę. Taigi įstatymo nustatytas materialinio rėmimo, prisidėjimo prie kito sutuoktinio poreikių tenkinimo pareigas kiekvienas iš sutuoktinių vykdo ne tik teikdamas išlaikymą iš savo gaunamų pajamų, bet ir kitomis formomis. Į nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė.

4111.5.

42Galiausiai skundžiamo sprendimo dalis dėl atmesto reikalavimo dalies, dėl J. U. išmokėtos 24 261,00 Eur vienkartinės draudimo išmokos priteisimo, yra nepagrįsta ir neatitinka teismų praktikos. Ieškovas pateikė žuvusiojo tėvui paskirtos išmokos apskaičiavimą ir išmokėjimą pagrindžiančius dokumentus. Atsakovė jokių argumentų (skaičiavimų), paneigiančių, kad žuvusiojo tėvas nepatyrė turtinės žalos dėl sūnaus žūties, nepateikė. Pažyma apie asmens valstybinį socialinį draudimą patvirtina, kad J. U. jokių kitų pajamų negauna, jam mokamos tik senatvės ir valstybinė našlių pensijos, kurios neviršija Vyriausybės nustatyto minimalaus darbo užmokesčio dydžio. Žuvusiojo tėvas yra itin garbingo amžiaus ir ši aplinkybė ne paneigia, bet priešingai – įrodo, kad jam reikalingas išlaikymas įvairia forma (priežiūra, pagalba buityje, natūra ir pan.) Teismui vertinant, kad VSDFV Klaipėdos skyriaus pateiktų įrodymų nepakanka įrodyti J. U. padarytos turtinės žalos dydį, jos dydį turi nustatyti teismas.

4312.

44Apeliaciniame skunde atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ prašo Vilniaus apygardos teismo

452019 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo dalį, kuria priteistas iš atsakovės 5 231,47 Eur žalos atlyginimas panaikinti ir priimti naują sprendimą – šią ieškinio dalį atmesti. Nurodo šiuos apeliacinio skundo argumentus:

4612.1.

47Atsakovė sutinka, kad CK 6.290 straipsnio 1 dalyje numatyta taisyklė, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos ir sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį (Taisyklių 55 punktas). Dėl to draudikas, mokėdamas draudimo išmoką ir turėdamas informaciją, kad nukentėjęs asmuo gavo žalos atlyginimą iš socialinio draudimo įstaigos – išmoką sumažina mokėtina suma, jeigu socialinio draudimo įstaiga atlygino žalą visa apimtimi. Taip pat atsakovė sutinka, kad, jeigu draudikui apskaičiuojant nuostolių dydį, paaiškėtų aplinkybė, jog nuostolius atlygino kiti asmenys (kt. draudimo įstaigos, socialinio draudimo įstaiga ir kt.) draudikas turėtų teisę draudimo išmokos nemokėti, taip išvengdamas dvigubo žalos atlyginimo. Tačiau šiuo atveju draudikas patikrino ir nenustatė, kad kiti subjektai (taip pat ieškovas) buvo išmokėję išmokas žuvusiojo sutuoktinei. Pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė faktines aplinkybes, t. y. kada draudikas ir ieškovas priėmė sprendimus, taip pat nepagrįstai nurodė, kad atsakovė neįvertino žuvusiojo sutuoktinei paskirtos ir išmokėtos išmokos. Priešingai, tuo metu, kai draudikas apskaičiavo nukentėjusiosios netektas pajamas ir jas atlygino, ieškovas dar nebuvo išmokėjęs žuvusiojo sutuoktinei išmokos, į kurią įskaičiuotas ir negautų pajamų kompensavimas, t. y. draudikas gavo S. U. 2018 m. liepos 16 d. reikalavimą atlyginti nuostolius, įskaitant negautas pajamas, 2018 rugpjūčio 8 d. apskaičiavo žalą (4 927,47 Eur iki 2020 m. rugsėjo 30 d.) ir 2018 m. rugsėjo 11 d. lėšas išmokėjo S. U., o ieškovas sprendimus išmokėti 48 522,00 Eur išmoką lygiomis dalimis žuvusiojo sutuoktinei ir tėvui priėmė 2018 m. lapkričio 29 d. bei išmokėjo 2018 m. gruodžio 3 d.

4812.2.

49Draudikas, gavęs reikalavimą iš nukentėjusiųjų asmenų privalo jį vertinti TPVCAPDĮ nustatytais terminais (Draudimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalis). Jei draudikas vengia priimti sprendimą dėl nuostolių atlyginimo (vilkina žalos administravimą), dėl to jam gali kiti pasekmės – mokami delspinigiai (TPVCAPDĮ 19 straipsnio 4 dalis). Žuvusiojo artimieji turi teisę, bet ne prievolę kreiptis į VSDFV dėl vienkartinės išmokos gavimo ir ši išmoka yra išmokama nepriklausomai nuo to kiek asmenų kreipėsi. Be to, nukentėjusiajam išmokama fiksuota vienkartinė išmoka (nevertinat faktiškai asmens patirtų nuostolių, nes tai daro draudikas, gavęs reikalavimą tiesiogiai arba atgręžtinį reikalavimą iš ieškovo).

5012.3.

51Įsiteisėjęs skundžiamas sprendimas reikštų, kad draudikas du kartus atlygino netektas pajamas: vieną kartą tiesiogiai nukentėjusiajai ir antrą kartą – ieškovui. Toks teismo sprendimas prieštarauja žalos atlyginimo instituto prasmei. Taip pat įsiteisėjus skundžiamam sprendimui, draudikas spręstų dėl galimybės susigrąžinti S. U. išmokėtą išmoką (skundžiamas sprendimas turės įtakos S. U. teisėms ir pareigoms).

5212.4.

53Ieškovas laidojimo pašalpos nemokėjo ir negali pretenduoti į jos atlyginimą. Iš skundžiamojo sprendimo motyvų neaišku, kodėl teismas sprendė priteisti būtent 304,00 Eur, kai draudikas, remdamasis Taisyklių 55 punktu, laidojimo pašalpą minusavo iš turtinės žalos atlyginimo, mokėtino nukentėjusiajai, nes laidojimo išlaidas padengė laidojimo pašalpa. Nukentėję asmenys negali du kartus gauti žalos laidojimo išlaidoms padengti atlyginimo.

5413.

55Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė prašo skundą atmesti. Nurodo šiuos nesutikimo su ieškovo apeliaciniu skundu argumentus:

5613.1.

57Nukentėjęs asmuo kreipėsi į ieškovą ir atsakovę dėl draudimo išmokų išmokėjimo. Atsakovė atliko žalos administravimo veiksmus, vertino informaciją apie žuvusiojo sutuoktinės netektas pajamas ir tiksliai apskaičiavo nuostolių dydį. Šie duomenys yra pateikti į bylą. Ieškovas, priešingai, netyrė ir nevertino duomenų apie žuvusiojo sutuoktinės realiai netektas pajamas, o išmokėjo valstybės nustatyto dydžio išmoką pagal žuvusiojo sutuoktinės ir tėvo prašymus. Ieškovas nuo 2019 m. vasario 28 d. žinojo atsakovės poziciją dėl žuvusiojo sutuoktinės pajamų apskaičiavimo, tačiau bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teismo metu paaiškinimų ir įrodymų nepateikė. Draudimo bendrovei pateikus informaciją, kad išmokėta draudimo išmoka galimai viršija faktiškai patirtą žalą, ieškovas turi pareigą pateikti savo skaičiavimus dėl prašomos atlyginti žalos (pagrįsti reikalavimą).

5813.2.

59Draudikas apskaičiavo negautas pajamas, t. y. S. U. neteko 179,18 Eur pajamų per mėnesį (596,63 Eur - 417,45 Eur). Teismų praktika bylose dėl sutuoktinio pajamų dalies yra besiformuojanti, tačiau atvejai, kai formaliai priteisiama 1/2 sutuoktinio algos yra nepagrįsti. Toks skaičiavimas (1/2 sutuoktinio algos) neatspindi šeimos turto bendrumo ir netektų pajamų realumo taisyklių.

6013.3.

61Ieškovo argumentai, kad negautos pajamos turi būti skaičiuojamos neatskaičius mokesčių yra nepagrįsti. Ieškovas siekia dirbtinai padidinti negautas pajamas, nes mokesčiai nuo pajamų yra atskaitomi ir šioje dalyje žuvusiojo šeimos nariai lėšų negavo. Negautas pajamas skaičiuoti neatskaičius mokesčių yra netikslinga (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo

622015 m. gruodžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-682-248/2015).

6313.4.

64Atsakovė draudimo išmoką skaičiavo iki žuvusiojo senatvės pensijos. Ši riba pasirinkta kaip atskaitos riba ir neturėjo pagrindo vertinti kaip šeimos pajamos pasikeis ateityje. Ieškovas nepateikė įrodymų kokio dydžio pensija priklausytų ir būtų mokama žuvusiojo sutuoktinei (kad atsakovė iš anksto galėtų vertinti S. U. negautas pajamas). Atsakovė išmokas skaičiavo pagal faktą ir S. U. draudimo išmokos apskaičiavimo bei dydžio neskundė.

6513.5.

66Atsakovė nenustatė, kad žuvusiojo tėvas išlaikomas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad J. U. dėl sūnaus netekties turtinės žalos negautų pajamų forma nepatyrė. Į bylą pateikti įrodymai, kad J. U. gauna senatvės ir valstybinę pensijas, t. y. nedideles, pragyvenimui reikalingas pajamas (256,08 Eur). Žuvusiojo pajamos buvo nedidelės ir jų dalis buvo skiriama šeimai, todėl akivaizdu, kad žuvusysis negalėjo prisidėti dar ir prie tėvo finansinės padėties gerinimo. Byloje nėra įrodymų, kad žuvusysis dalį savo mėnesio pajamų skirdavo tėvui. Žuvusiojo tėvas nebuvo pirmosios instancijos teismo apklaustas, siekiant išsiaiškinti nurodytas aplinkybes. Taip pat byloje nėra įrodymų: kur, su kuo gyveno (gyvena) žuvusiojo tėvas, kas jam padėjo (padeda) buityje. Ieškovas nepateikė skaičiavimų dėl dalies nuostolių, susijusių su teiginiais, kad žuvusiojo tėvas buvo žuvusiojo išlaikomas, nes yra pragyvenęs vidutinę statistinę gyvenimo trukmę. Net ir pripažinus, kad žuvusiojo tėvas buvo žuvusiojo išlaikomas, J. U. turėtų būti mokama periodinė išmoka kas mėnesį, bet ne visa suma iš karto. Dėl to ieškovas turėtų regreso teisę į tokią netektų pajamų dalį, kuri priklausytų nuo žuvusiojo tėvo išgyvenimų laiko, o ne teorinio skaičiavimo.

6714.

68Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas prašo skundo netenkinti. Nurodo šiuos nesutikimo su atsakovės apeliaciniu skundu argumentus:

6914.1.

70Atsakovės skundo argumentai prieštarauja CK 6.290 straipsnio 1 dalies, TPVCAPDĮ

7119 straipsnio 10 daliai bei Taisyklių 55 punkto nuostatoms, kurios įpareigoja draudiką, mokantį draudimo išmoką, įskaityti socialinio draudimo išmokas, mokamas pagal socialinį draudimą reguliuojančius teisės aktus, į atlygintos žalos dydį. Todėl atsakovė privalėjo į

72S. U. mokėtiną turtinės žalos dydį įskaityti ieškovo išmokėtą vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus.

7314.2.

74Atsakovė turėjo kreiptis į VSDFV su paklausimu (prašymu dėl informacijos pateikimo), ar VSDFV gavo nukentėjusiųjų prašymus dėl socialinio draudimo išmokų gavimo ir išmokėjimo. Atsakovė šiuo klausimu argumentų nepateikė.

7514.3.

76Ieškovas nesutinka su atsakove, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas reikš, kad draudikas žalą atlygino du kartus – nukentėjusiajai ir ieškovui. Atsakovė turėjo žinoti, kad nukentėjusios žala pagal įstatymus kompensuojama, sumokant atitinkamą išmoką, todėl draudikas turėjo išmokėti tą dalį turtinės žalos atlyginimo, kurios nepadengė ieškovo išmokėta S. U. socialinio draudimo išmoka.

77Teisėjų kolegija

konstatuoja:

78IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Dėl bylos nagrinėjimo ribų

7915.

80Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė . Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

8116.

822018 m. birželio 14 d. apie 18 val. 22 min. kelyje ( - ), 104 km 580 m, ( - ), P. J., vairuodamas automobilį „Audi A4 Avant“, elgėsi neatsargiai, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių (nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių ir kitų asmenų saugumui), dešinės pusės ratais užvažiavo ant žvyruoto kelkraščio, dėl to nesuvaldė automobilio, išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir susidūrė su R. U., pakeliui iš darbo, vairuojamu automobiliu „Volvo V40“. Šio eismo įvykio metu R. U. žuvo, eismo įvykio kaltininku pripažintas

83P. J.. Transporto priemonės valdytojo P. J. civilinė atsakomybė įvykio dieną buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas pagal TPVCAPDĮ nuostatas. Žuvusiojo asmens sutuoktinė S. U. 2018 m. liepos 9 d. kreipėsi į AB „Lietuvos draudimas“ su prašymu dėl žalos atlyginimo: 25 000 Eur netektų pajamų, 65 000 Eur neturtinės žalos, 2 500 Eur laidojimo ir 2 500 Eur kapavietės sutvarkymo išlaidų. Draudikas atliko žalos administravimo veiksmus, nustatė periodinių išmokų dydį ir žuvusiojo sutuoktinei atlygino iš viso 4 927 Eur negautų pajamų dėl vyro netekimo nuo 2018 m. birželio 14 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. Taip pat žuvusiojo asmens sutuoktinė ir tėvas kreipėsi VSDFV Klaipėdos skyrių su 2019 m. rugsėjo 7 d. prašymu dėl vienkartinės draudimo išmokos išmokėjimo. Ieškovas VSDFV Klaipėdos skyrius 2018 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. VPA_SP5-3853, eismo įvykį, kurio metu žuvo R. U., pripažino draudžiamuoju įvykiu ir VSDFV Klaipėdos skyriaus 2018 m. lapkričio 29 d. sprendimų Nr. VPA_SP5-5317 ir Nr. VPA_SP5-5318 pagrindu mirusiojo apdraustojo R. U. sutuoktinei S. U. ir tėvui J. U. paskyrė bei 2018 m. gruodžio 3 d išmokėjo lygiomis dalimis 48 522,00 Eur (po 24 261,00 Eur) vienkartinę socialinio draudimo išmoką. Dėl turtinės žalos atlyginimo

8417.

85Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas (Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. rugpjūčio 19 d., 2010 m. vasario 3 d., 2010 m. gegužės 13 d. nutarimai). Konstitucija imperatyviai reikalauja įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad asmuo, kuriam neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala, visais atvejais galėtų reikalauti teisingo tos žalos atlyginimo ir tą atlyginimą gauti (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d.,

862009 m. kovo 27 d., 2010 m. gegužės 13 d. nutarimai).

8718.

88Konstitucinis Teismas 2012 m. balandžio 18 d. nutarime konstatavo, kad CK 6.290 straipsnio

891 dalyje nurodytos socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra socialinio draudimo santykius reguliuojančiuose įstatymuose (be kita ko NADLSDĮ) numatytos išmokos, mokamos apdraustam asmeniui ar jo šeimos nariams apdrausto asmens sužalojimo ar jo gyvybės atėmimo atvejais. Socialinio draudimo įstaigos įgyja reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl tokio dydžio socialinio draudimo išmokos ir jo dalies, kiek ja atlyginama sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo nukentėjusiajam asmeniui ar jo šeimos nariams padaryta turtinė žala.

9019.

91Kasacinis teismas pažymėjo, kad esant įstatymuose numatytoms sąlygoms nukentėjusiojo asmens patirta žala kompensuojama, be kita ko, mokant jam atitinkamą išmoką iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-64/2014).

9220.

93Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo teisiniai santykiai priskirtini viešosios teisės reglamentavimo sričiai, šių teisinių santykių dalyvių (apdraustųjų, draudėjų, socialinio draudimo įstaigų) teisės ir pareigos nėra grindžiamos šių asmenų laisvanoriškai prisiimtais įsipareigojimais, o remiasi imperatyviu teisiniu reguliavimu, kurio asmenys negali nesilaikyti. Pareiga mokėti išmokas valstybinio socialinio draudimo įstaigai kyla ne vien dėl to, kad įvyko nelaimingas atsitikimas, bet ir dėl to, kad remiantis NADPLSDĮ nuostatomis toks įvykis kvalifikuojamas kaip draudžiamasis, ir įvykus tokiam įvykiui teisės aktai valstybinio socialinio draudimo įstaigai nustato pareigą mokėti tam tikro dydžio socialinio draudimo išmokas. Nei žalą padaręs asmuo, nei jo civilinės atsakomybės draudikas nėra šių socialinio draudimo teisinių santykių dalyviai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2014). Pastarieji asmenys dėl žalos padarymo fakto tampa žalos atlyginimo teisinių santykių dalyviais. Šie teisiniai santykiai reglamentuojami privatinės teisės normomis, įtvirtintomis CK 6.245–6.255 straipsniuose, pagal kuriuos sprendžiamas socialinio draudimo įstaigos reikalavimas atlyginti sveikatos sužalojimu ar gyvybės atėmimu padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-313/2015).

9421.

95Asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo, atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kurią jie gavo ar turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam. Teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties. Asmeniui padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas, vadovaudamasis dokumentais, įrodančiais padarytos žalos aplinkybes, faktą ir dydį, ir medicininės apžiūros pažymomis (TPVCAPDĮ 15 straipsnio 6 dalis). TPVCAPDĮ 15 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad žala, atsiradusi dėl gyvybės atėmimo, yra laidojimo ir su tuo susijusios išlaidos bei išlaidos žalos atlyginimui dėl maitintojo netekimo.

9622.

97Eismo įvykių metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 nutarimu Nr. 795 (toliau ir – Taisyklės), 1 dalyje nurodyta, kad Taisyklės reglamentuoja žalos, padarytos eismo įvykio metu ar atsiradusios vėliau kaip eismo įvykio padarinys, administravimą ir draudimo išmokos mokėjimą dėl eismo įvykio, kuriam įvykus transporto priemonės valdytojui dėl nukentėjusiam trečiajam asmeniui padarytos žalos kyla civilinė atsakomybė ir pagal TRVCAPDĮ turi būti mokama draudimo išmoka. Pagal Taisyklių 55 dalį socialinio draudimo išmokos, ligos pašalpos, netekto darbingumo pensijos ar kompensacijos, mokamos pagal teisės aktus dėl eismo įvykio metu patirto sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, ir laidojimo pašalpos įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Atsakingas draudikas ar Biuras moka nukentėjusiam trečiajam asmeniui likusios žalos dydžio draudimo išmoką, kiek jos nepadengia socialinis draudimas ir privalomasis sveikatos draudimas. Jeigu asmuo dėl eismo įvykio miršta, jo laidojimo išlaidos atlyginamos mirusiojo šeimos nariams arba kitiems jį laidojusiems asmenims tiek, kiek jos viršija laidojimo pašalpas, gautas pagal teisės aktus.

9823.

99NADPLSD įstatymo 31 straipsnyje nurodyta, jeigu ištyrus nelaimingą atsitikimą darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo nustatoma, kad jis įvyko dėl trečiojo asmens kaltės, tai VSDFV teritorinis skyrius atgręžtinio reikalavimo teise išreikalauja išmokėtas išmokų sumas iš kalto asmens CK nustatyta tvarka, o išmokų sumas, įskaitytinas į atlygintinos žalos, mokamos pagal TPSVCAPDĮ, dydį Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui kompensuoja draudimo bendrovės.

100CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį.

10124.

102Atsakovė teigia, kad gavusi žuvusiojo sutuoktinės prašymą dėl draudimo išmokos išmokėjimo negalėjo laukti kol pastaroji arba kiti žuvusiojo šeimos nariai pasinaudos teise kreiptis į VSDFV dėl socialinio draudimo išmokų išmokėjimo ir ieškovas išspręs gautą prašymą. Ieškovas paaiškina, kad pagal susiklosčiusią praktiką tiek AB „Lietuvos draudimas“, tiek kitos draudimo bendrovės kreipiasi į VSDFV teritorinius skyrius su prašymu pateikti informaciją apie paskirtas ir išmokėtas išmokas, jų dydžius. Jei VSDFV teritorinis skyrius paklausimo gavimo dienai neturi duomenų apie paskirtas išmokas, pvz., dėl to, kad išmokos dar nepaskirtos, draudimo bendrovės apie tai informuojamos, vėliau draudimo bendrovės pakartotinai kreipiasi į VSDFV teritorinį skyrių dėl informacijos apie paskirtas išmokas gavimo. Byloje nėra duomenų, kad draudikas kreipėsi į VSDFV dėl informacijos apie žuvusiojo artimųjų asmenų (nukentėjusiųjų) pateiktus prašymus dėl socialinio draudimo išmokų gavimo ir jiems paskirtų išmokų (CPK 178 straipsnis).

10325.

104Teisėjų kolegijos vertinimu, viena vertus, draudikui kaip profesionaliam draudimo teisinių santykių dalyviui yra žinoma, kad socialinio draudimo išmoka mokama pagal teisės aktus ir ją galima apskaičiuoti pagal formulę bei įskaityti į atlygintinos žalos dydį. Kita vertus, socialinio draudimo įstaigų išmokos, išmokėtos pagal NADPLSDĮ nėra nekvestionuojamos, nes tai neatitiktų konstitucinės jurisprudencijos bei kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2014). Taip pat vienkartinė draudimo išmoka, kurią žuvusiajam mirus išmoka VSDFV, atlieka ne tik nuostolių kompensavimo funkciją, bet ir valstybės socialinės politikos (apsaugos) funkciją, t. y. fiksuota išmoka, kuri nepriklauso nuo žuvusiojo negautų pajamų, valstybė siekia prisidėti prie paramos savo gyventojams. Šis valstybės įsipareigojimas nereiškia, kad valstybei šias išmokas išmokėjus, valstybinės institucijos įgauna absoliučią jų susigrąžinimo teisę. Valstybės pareigos teikti socialinę paramą perkėlimas žalą padariusiam asmeniui neatitinka Konstitucijos 52 straipsnio ir proporcingumo principo, nes žalą padaręs asmuo privalėtų atlyginti daugiau žalos, nei realiai padarė. Tai prieštarautų Konstitucijos 30 straipsnio 2 daliai, kadangi pagal CK 6.290 straipsnio 1 dalį visos socialinio draudimo išmokos įskaitomos į atlygintinos žalos dydį, pagal CK 6.290 straipsnio 3 dalį visos jos gali būti išieškotos iš žalą padariusio asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2007). Socialinio draudimo įstaiga turi atgręžtinio reikalavimo teisę tik į nukentėjusiojo asmens realiai patirtos turtinės žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2013).

10526.

106CK 6.288 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinti du su nukentėjusio asmens suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu bei su gyvybės atėmimu susijusios žalos atlyginimo mokėjimo būdai:

1071) periodinėmis išmokomis arba 2) visos žalos dydžio vienkartine išmoka. Minėti žalos atlyginimo būdai, priklausomai nuo to, kuris iš jų taikomas, lemia skirtingų vertinamųjų kriterijų pasirinkimą, atliekant žalos atlyginimo skaičiavimą. NADPLSDĮ (galiojusio nuo 2018 m. sausio 1 d. iki

1082018 m. spalio 1 d.) 27 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad apdraustajam asmeniui mirus dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba ūmios profesinės ligos, pripažintų draudžiamaisiais įvykiais, mirusiojo šeimai išmokama vienkartinė draudimo išmoka, lygi vidutinio šalies darbo užmokesčio (D), galiojusio mirties dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba ūmios profesinės ligos mėnesį, 60 dydžių. Ši išmoka lygiomis dalimis išmokama kiekvienam mirusiojo šeimos nariui. Nagrinėjamu atveju mirusiojo šeimos nariais laikomi žuvusiojo sutuoktinė ir tėvas (NADPLSDĮ 27 straipsnio 2 dalis).

10927.

110Iš VSDFV Klaipėdos skyriaus rašto „Duomenų apie vienkartinės draudimo išmokos apdraustajam asmeniui mirus apskaičiavimui“ nustatyta, kad išmokai apskaičiuoti ieškovas taikė 2018 metų vidutinį šalies darbo užmokestį (D) 808,70 Eur, galiojusį mirties dieną (2018 m. birželio 14 d.) ir vienkartinę išmoką žuvusiojo apdraustojo šeimos nariams (sutuoktinei ir tėvui) apskaičiavo taip: 808,70 Eur (D) × 60 = 48 522 Eur : 2 šeimos nariai = 24 261 Eur × 2 = 48 522 Eur (NADPLSDĮ 27 straipsnio 1 dalis).

11128.

112Sprendžiant žalos atlyginimo priteisimo klausimą dėl pajamų, kurių nukentėjęs asmuo negaus ateityje, turi būti teikiama pirmenybė žalos atlyginimo negautų pajamų forma mokėjimui periodinėmis išmokomis prieš žalos atlyginimo priteisimą visos žalos dydžio vienkartine išmoka. Tačiau net ir tokiu atveju negali būti paneigta ieškovo galimybė reikalauti viso žalos atlyginimo sumokėjimo vienkartine išmoka, ypač atsižvelgiant į atsakovo (už žalą atsakingo asmens) mokumą ir jo turtinę padėtį. Todėl ieškovui (nukentėjusiam asmeniui) tenkanti įrodinėjimo našta neturi būti tokia, kad iš esmės paneigtų jo galimybę įrodyti žalos dydį arba ji būtų pernelyg apsunkinta. Tais atvejais, kai iš pateiktų įrodymų būtų galima daryti pagrįstai tikėtiną išvadą, kad ieškovo pajamos, kurias jis galėtų gauti, jei nebūtų sužalota jo sveikata, ilguoju laikotarpiu didėtų ir egzistuotų skirtumas tarp šių pajamų ir jo po sužalojimo gaunamų pajamų, teismas, atsižvelgdamas į CK 1.5 straipsnyje nustatytus principus ir CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, turėtų teisę pats nuspręsti, kokio dydžio negautų pajamų atlyginimas ieškovui būtų sąžiningas ir teisingas pagal konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-1075/2019). Šie bendri vertinimai dėl žalos atlyginimo būdo pasirinkimo bei tokio būdo ypatumų mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) yra taikytini ir vertinant žalos, susijusios su gyvybės atėmimu, atlyginimo mokėjimo būdus. Taigi tiek žalos atlyginimo būdas periodinėmis išmokomis, tiek žalos atlyginimas vienkartine suma turi paties žalos atlyginimo būdo nulemtų privalumų ir konkrečiu atveju, atsižvelgiant į jau minėtų aplinkybių visumą, yra vertinama dėl konkretaus žalos atlyginimo būdo. Sprendžiant dėl žalos atlyginimo būdo parinkimo, atsižvelgtina į ieškovo įvardijamą žalos atlyginimo būdą, į tai, koks žalos atlyginimo būdas leistų tinkamiau įgyvendinti civilinės atsakomybės funkciją kompensuoti asmeniui jo patirtą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje

113Nr. e3K-3-150-687/2020).

11429.

115Civilinė atsakomybė yra kompensacinio pobūdžio, jos tikslas – kompensuoti patirtus nukentėjusiojo praradimus, tačiau jos taikymas neturi tapti priemone nepagrįstai praturtėti. Todėl nagrinėjant ieškinį dėl sutuoktinio gyvybės atėmimu padarytos turtinės žalos (negautų pajamų) atlyginimo, visuomet svarstytina galimybė priteisti ne visą išlaikymą vienkartine išmoka (iki pensinio amžiaus ar vidutinės gyvenimo trukmės), o išlaikymą periodinėmis išmokomis su teise vėliau jį peržiūrėti pasikeitus aplinkybėms. Nesant galimybės priteisti išlaikymą periodinėmis išmokomis, aplinkybė, kad prašantis turtinės žalos atlyginimo asmuo, tikėtina, ateityje pats galės save išlaikyti ar turės galimybę gauti išlaikymą iš kito asmens (pvz., sutuoktinio), gali būti pagrindas mažinti priteistiną žalos atlyginimą (CK 6.251 straipsnio 2 dalis)

116(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis Nr. e3K-3-238-313/2019).

11730.

118Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“, skaičiuodama žuvusiojo sutuoktinei draudimo išmokos dydį, žuvusiojo negautas pajamas apskaičiavo taip: žuvusiojo asmens grynosios pajamos sudarė 775,81 Eur per mėnesį, žuvusiojo sutuoktinės pajamos buvo 417,45 Eur per mėnesį; bendros šeimos pajamos sudarė 1 193,26 Eur (775,81 + 417,45), o vienam šeimos nariui – 596,63 Eur

119(1 193,26 : 2). Draudikas sprendė, kad žuvus S. U. sutuoktiniui, jos mėnesinės pajamos sumažėjo nuo 596,63 Eur iki 417,45 Eur per mėnesį, todėl žuvusiojo sutuoktinė neteko 179,18 Eur per mėnesį (596,63 - 417,45). Kadangi žuvusiojo sutuoktinė prašė draudiko išmokėti draudimo išmoką ne periodiniais mokėjimais, o viena išmoka, atsakovė apskaičiavo, kad laikotarpis nuo R. U. žuvimo datos (2018 m. birželio 14 d.) iki jam sukaktų 64 metų pensijos amžius (2020 m. rugsėjo 30 d.) sudaro 27,5 mėnesius, todėl išmokėjo S. U. 4 927,47 Eur (179,18 × 27,5) vienkartinę išmoką netekus maitintojo laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 14 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d.

12031.

121Ieškovas VSDFV Klaipėdos skyrius žuvusiojo asmens negautas pajamas skaičiuoja taip: žuvusiojo asmens pajamos sudarė 968,23 Eur per mėnesį, Lietuvos statistikos departamento duomenimis, vidurio ir vakarų Lietuvos regiono vyrų vidutinė gyvenimo trukmė ginčo metu buvo 70,62 metai; žuvimo dieną R. U. buvo 61 metų amžiaus, todėl jis galėjo gyventi dar 108 mėnesius (arba 9 metus), dėl to S. U. priklauso 1/2 žuvusiojo gautų pajamų, t. y. 52 284,42 Eur (968,23 : 2 × 108).

12232.

123Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.284 straipsnio 2 dalį, yra išaiškinęs, kad sutuoktinis įgyja teisę tik į tą žuvusio sutuoktinio pajamų dalį, kurią šis gaudavo realiai; žuvusio asmens sutuoktinio negautų pajamų dalis turi būti apskaičiuojama nuo žuvusio sutuoktinio darbo užmokesčio atskaičius mokesčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje

124Nr. 3K-3-155-684/2015; 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-313/2019). Priešingu atveju būtų atlyginama daugiau, negu patirti turtiniai praradimai dėl apdraustojo mirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje

125Nr. 3K-3-682-248/2015). Taigi iš žuvusiojo asmens gautų pajamų atskaičiuotini mokesčiai.

12633.

127Ieškovo apeliaciniame skunde nurodytos Taisyklių 8 punkto nuostatos nagrinėjamai bylai neaktualios. Taisyklių 8 punkte nustatyta, kad žalos dydis dėl negautų pajamų nustatomas atsižvelgiant į asmens sveikatos priežiūros įstaigų išrašus apie nedarbingumo laikotarpį bei priežastis ir (ar) Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos išduotus darbingumo ir neįgalumo lygio dokumentus, nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus arba iš nukentėjusio trečiojo asmens darbovietės gautus dokumentus, įrodančius turėtas pajamas iki sveikatos sužalojimo (negautas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, atskaičius nukentėjusio trečiojo asmens mokamą gyventojų pajamų mokestį ir dėl eismo įvykio metu patirto sužalojimo pagal teisės aktus mokamas socialinio draudimo išmokas, ligos pašalpas, netekto darbingumo pensijas ar kompensacijas). Dėl šios teisės normos aiškinimo kasacinis teismas yra pasisakęs, kad ji skirta išmokos, kurią draudikas išmoka tiesiogiai nukentėjusiam asmeniui kompensuodamas jo negautas pajamas, dydžiui reglamentuoti, tačiau ji neapibrėžia santykių tarp draudiko ir socialinio draudimo įstaigos, pastarajai pareiškus reikalavimą draudikui CK 6.290 straipsnio 3 dalies pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo

1282014 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2014). Todėl ieškovo teiginiai, kad draudikas, apskaičiuodamas žuvusiojo sutuoktinei padarytos žalos dydį, nepagrįstai S. U. pajamas sumažino mokėtina mokesčių suma, atmetami kaip nepagrįsti.

12934.

130CK 6.284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties. Šie asmenys taip pat turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Šio straipsnio 2 dalyje apibrėžtas atlygintinos žalos dydis – asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo, atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kurią jie gavo ar turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam.

13135.

132Sutuoktinių teisė į išlaikymą kyla iš CK 3.27 straipsnio, nustatančio sutuoktinių pareigą vienas kitą remti materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Taigi, sutuoktinių tarpusavio materialinio rėmimo, prisidėjimo prie kito sutuoktinio poreikių tenkinimo pareigos yra nustatytos įstatymo, todėl vien aplinkybė, kad žuvęs asmuo gaudavo didesnį ar mažesnį darbo užmokestį, nei jo sutuoktinis, nepaneigia įstatymo prezumpcijos, jog vienas sutuoktinis prisidėjo prie šeimos, taip pat kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, ir nepatvirtina, kad nepatyrė turtinės žalos dėl sutuoktinio netekimo. Be to, kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje šios kategorijos bylose, pažymėta, kad netektas asmens turtinio pobūdžio išlaikymas gali būti nustatomas kaip įvairiomis formomis teikto išlaikymo netekimas, įskaitant išlaikymą natūra, kasdieniu rūpesčiu ir pagalba buityje ar ūkyje, kuris, be kita ko, turi ir ekonominę vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2014; 2015 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2015). Įstatymo nustatytas materialinio rėmimo, prisidėjimo prie kito sutuoktinio poreikių tenkinimo pareigas kiekvienas iš sutuoktinių vykdo ne tik teikdamas išlaikymą iš savo gaunamų pajamų, bet ir kitomis formomis, pavyzdžiui, atlikdamas buities darbus, kurie taip pat turi tam tikrą ekonominę vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje

133Nr. 3K-3-652-916/2015). Objektyvių galimybių nustatyti, kokia apimtimi šias savo abipuses pareigas (pagalbos ūkyje ar buityje) sutuoktiniai vykdė santuokinio gyvenimo metu, tuo atveju, kai vienas iš sutuoktinių miršta, iš esmės nėra. Tokiais atvejais preziumuotina, kad likęs gyvas sutuoktinis iš sutuoktinio iki jo mirties gaudavo materialinę paramą, lygią pusei jo pajamų (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 3.117 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo

1342014 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2014).

13536.

136CK 3.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kuris turtas ir pajamos pripažįstami bendrąja jungtine nuosavybe. Tarp jų – pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio <...> taip pat iš kiekvieno sutuoktinio darbinės (darbo užmokesčio) ar intelektinės veiklos gautos pajamos, dividendai, pensijos, pašalpos ir kitokios išmokos, išskyrus tikslines išmokas (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

13737.

138Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės argumentais, kad nustatant S. U., turinčiai teisę į dėl sutuoktinio gyvybės atėmimo patirtos žalos atlyginimą, mokėtino atlyginimo (turtinės žalos) apimtį, visų pirma reikia vertinti jos pačios galimybę išlaikyti save. Nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad S. U. gimimo data yra ( - ) (dabar ( - ) metai), jos senatvės pensijos amžius 63,8 metai (senatvės pensijos amžiaus sukakties data – 2022 m. birželio 27 d.). Iš VSDFV Klaipėdos skyriaus į bylą pateiktos pažymos į 2019 m. birželio 6 d. prašymą nustatyta, kad nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2019 m. balandžio 30 d. S. U. dirbo AB „Lietuvos paštas“, nuo 2019 m. sausio 29 d. iki 2019 m. gegužės 29 d. dirbo Lietuvos Respublikos Vyriausioje rinkimų komisijoje ir gavo pajamų; nuo 2019 m. gegužės 2 d. iki 2019 m. gegužės 22 d. gavo ligos išmoką.

13938.

140Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad bylos nagrinėjimo metu nėra galimybės nustatyti (apskaičiuoti) ateityje (po 2020 m. rugsėjo 30 d.) žuvusiojo sutuoktinės patirtino žalos dydžio, į kurį ieškovas turi regreso teisę, nes VSDFV Klaipėdos skyrius nepateikė jokių duomenų, susijusių su žalos, mokėtinos ateityje ilgą laikotarpį (nuo

1412020 m. rugsėjo 30 d. iki R. U. vidutinės gyvenimo trukmės (70,62 metų arba 2027 metų)) skaičiavimu. Taip pat nepateikė duomenų, susijusių su dabartine S. U. šeimine ir darbine padėtimis, o įvertinti kokia bus S. U. šeiminė ir / ar darbinė padėtis ateityje neįmanoma.

14239.

143Tais atvejais, kai akivaizdu, kad tam tikrų nuostolių patirta, tačiau nėra galimybės nustatyti tikslų jų dydį, nuostolius įvertina teismas kiek įmanoma tiksliau, atsižvelgdamas į šalių pateiktus apskaičiavimus ir įrodymus, taip pat taikydamas teismų praktikoje suformuotus nuostolių dydžio apskaičiavimo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2014; 2015 m. gruodžio 21 d. nutartis, civilinėje byloje

144Nr. 3K-3-682-248/2015).

14540.

146Teisėjų kolegijos vertinimu, draudikas teisingai apskaičiavo S. U. mokėtiną dėl sutuoktinio žūties 4 927,45 Eur (179,18 × 27,5) dydžio išmoką, taip pat pagrįstai sprendė, jog išlaikymas žuvusiojo sutuoktinei skaičiuojamas nuo R. U. žuvimo datos (2018 m. birželio 14 d.) iki jam sukaktų senatvės pensijos amžius (2020 m. rugsėjo 30 d.), t. y. už 27,5 mėnesius ir ateityje peržiūrint, t. y. vertinant, ar pasikeitė / nepasikeitė aplinkybės, turinčios tiesioginę reikšmę periodinėmis išmokomis bei jų dydžiui (S. U. nesudarė santuokos ir nėra išlaikoma kito asmens, yra darbinga, toliau gauna pajamas ir pan.).

14741.

148Byloje tarp šalių nėra ginčo, kad R. U. mirties atveju jo tėvas turi teisę į žalos atlyginimą kaip buvęs faktinis išlaikytinis (CK 6.284 straipsnis; NADPLSDĮ 27 straipsnis; TPVCAPDĮ

14914 straipsnio 5 dalis). Tačiau byloje tarp šalių kilo ginčas, ar J. U. buvo žuvusiojo realiai išlaikomas.

15042.

151Pagal CK 3.205 straipsnio 1 dalį pilnamečiai vaikai privalo išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rūpintis. Išlaikymas gali būti teikiamas įvairiomis formomis, įskaitant išlaikymą natūra, kasdieniu rūpesčiu ir pagalba buityje ar ūkyje, kurie turi ir ekonominę vertę.

15243.

153Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas žuvusiojo tėvo patirtą turtinę žalą įrodinėja: i) VSDFV Klaipėdos skyriaus 2019 m. birželio 7 d. pažyma Nr. KA_PZ1E-4858, kurios duomenimis, J. U. pajamų, kurios būtų draudžiamos socialiniu draudimu, negavo, ii) VSDFV Klaipėdos skyriaus 2019 m. birželio 7 d. pažyma Nr. KA_PZ1E-4860, kurios duomenimis,

154J. U. 2018 metais buvo mokama 237,91 Eur senatvės pensija, kuri 2019 metais buvo perskaičiuota ir mokama 256,08 Eur senatvės pensija, taip pat mokama 23,20 Eur valstybinė našlių pensija.

15544.

156Socialinio draudimo įstaigų pateikti duomenys apie įstatymuose ir jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka apskaičiuotas ir išmokėtas draudimo išmokas vertintini kaip įrodymai, pagrindžiantys nukentėjusio asmens patirtos ir jam socialinio draudimo įstaigų atlygintos žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-130/2014; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2014). Tačiau, kai atsakovas neigia duomenų apie apskaičiuotas ir išmokėtas draudimo išmokas tinkamumą apdraustojo (jo šeimos narių) patirtai žalai nustatyti, pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, konkretų žalos dydį turi įrodyti ieškovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; kt.).

15745.

158Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ nurodė, kad nenustatė aplinkybių, jog žuvusiojo tėvas buvo išlaikomas sūnaus ir byloje nėra jokių duomenų, kad dėl sūnaus netekties J. U. patyrė turtinę žalą, negautų pajamų forma. Ieškovas teigia, kad garbingo amžiaus žuvusiojo tėvui nebejotinai buvo reikalinga sūnaus pagalba, tačiau nei pirmosios nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė duomenų: su kuo ir kur gyveno (gyvena) žuvusiojo tėvas (sūnaus žuvimo metu buvo 89 metai), ar jam kaip gavusiam pragyvenimui būtinas lėšas (pensijas) buvo papildomai teikiama sūnaus pagalba natūra arba kokia nors kita pagalba.

15946.

160Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimo dalį, dėl priteisimo iš atsakovės J. U. išmokėtos 24 261,00 Eur dydžio draudimo išmokos apdraustajam mirus, kaip neįrodytą, kadangi negautos pajamos kaip netiesioginiai nuostoliai, kuomet nenustatytas jų buvimo realumas, negali būti atlyginami. Žuvusiojo tėvo neabejotinai patirti išgyvenimai dėl sūnaus netekties nėra vertinami kaip turtinė žala.

16147.

162Atsakovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovui iš atsakovės

163304 Eur žalos atlyginimą (laidojimo pašalpą). Viena iš paramos mirties atveju rūšių yra laidojimo pašalpa, kuri finansuojama iš valstybės biudžeto specialios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams (Lietuvos Respublikos paramos mirties atveju įstatymo (toliau ir – PMAĮ) 3 straipsnio 1 punktas, 4 straipsnio 1 dalis). Parama mirties atveju skiriama savivaldybės administracijos direktoriaus ar jo įgalioto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo ar darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, sprendimu, jeigu kreipimosi ir sprendimo priėmimo metu laidojantis asmuo turi teisę į paramą mirties atveju (PMAĮ 10 straipsnis). Laidojimo pašalpa yra 8 bazinių socialinių išmokų dydžio; laidojimo pašalpos dydis apskaičiuojamas pagal tą mėnesį, kurį atsirado teisė į laidojimo pašalpą, galiojusį bazinės socialinės išmokos dydį (PMAĮ 6 straipsnis). Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2014 m. rugsėjo 10 d. nutarimu Nr. 924, galiojusiu nuo

1642015 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d., buvo patvirtinusi bazinės socialinės išmokos dydį – 38 Eur. Taigi žuvusiojo R. U. laidojimo pašalpa sudarė 304 Eur (38 Eur × 8). Žuvusiojo sutuoktinė S. U. 2018 m. liepos 9 d. prašyme dėl žalos atlyginimo AB „Lietuvos draudimas“ nurodė, kad turėjo 2 500 Eur laidojimo išlaidų.

16548.

166Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovui iš atsakovės pagal PMAĮ žuvusiojo šeimai (sutuoktinei) išmokėtą laidojimo pašalpą, nes draudikas padengia laidojimo išlaidas tiek, kiek pagal draudikui pateiktus dokumentus, pagrindžiančius žuvusiojo laidojimo išlaidas, jos viršijo gautą laidojimo pašalpą (TPVCAPDĮ 15 straipsnio 5 ir 6 dalys; Taisyklių 55 dalis).

167Dėl bylos procesinės baigties

16849.

169Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą ir sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

17050.

171Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

172Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

173Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Byloje sprendžiamas klausimas dėl ieškovo Valstybinio socialinio draudimo... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. 2.... 10. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu ieškinį... 11. 3.... 12. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kai ieškovas... 13. 2018 m. gruodžio 6 d. išmokėjo žuvusiojo sutuoktinei bei tėvui po 24... 14. 4.... 15. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo... 16. 5.... 17. Teismas, vadovaudamasis nurodytais teisės aktais, sutiko su ieškovu, kad... 18. 6.... 19. Teismas iš atsakovės pateiktų įrodymų nustatė, kad žuvusiojo... 20. 7.... 21. Teismas atmetė ieškovo argumentą, kad atsakovė, apskaičiuodama... 22. 8.... 23. Atsakovė pateikė detalų S. U. patirtos žalos skaičiavimą, atliktą žalos... 24. 9.... 25. Teismas pažymėjo, kad atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodė, jog... 26. S. U. žalos atlyginimui dėl maitintojo netekimo buvo apskaičiuota... 27. 10.... 28. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovas nepateikė jokios... 29. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 30. 11.... 31. Apeliaciniame skunde ieškovas VSDFV Klaipėdos skyrius prašo Vilniaus... 32. 11.1.... 33. Vėliausioje kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad laiko kriterijumi... 34. 11.2.... 35. Atsakovė, apskaičiuodama žuvusiojo sutuoktinei padarytos žalos dydį,... 36. S. U. pajamas sumažino mokėtina mokesčių suma. Nagrinėjamoje byloje... 37. 11.3.... 38. Atsakovės pateiktos UAB „Embritas“ pažymos apie žuvusiajam... 39. 11.4.... 40. Atsakovė, nurodydama, kad S. U. dėl sutuoktinio žūties neteko 179,18 Eur... 41. 11.5.... 42. Galiausiai skundžiamo sprendimo dalis dėl atmesto reikalavimo dalies, dėl J.... 43. 12.... 44. Apeliaciniame skunde atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ prašo Vilniaus... 45. 2019 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo dalį, kuria priteistas iš atsakovės 5... 46. 12.1.... 47. Atsakovė sutinka, kad CK 6.290 straipsnio 1 dalyje numatyta taisyklė, kad... 48. 12.2.... 49. Draudikas, gavęs reikalavimą iš nukentėjusiųjų asmenų privalo jį... 50. 12.3.... 51. Įsiteisėjęs skundžiamas sprendimas reikštų, kad draudikas du kartus... 52. 12.4.... 53. Ieškovas laidojimo pašalpos nemokėjo ir negali pretenduoti į jos... 54. 13.... 55. Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė prašo skundą atmesti.... 56. 13.1.... 57. Nukentėjęs asmuo kreipėsi į ieškovą ir atsakovę dėl draudimo išmokų... 58. 13.2.... 59. Draudikas apskaičiavo negautas pajamas, t. y. S. U. neteko 179,18 Eur pajamų... 60. 13.3.... 61. Ieškovo argumentai, kad negautos pajamos turi būti skaičiuojamos... 62. 2015 m. gruodžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-682-248/2015).... 63. 13.4.... 64. Atsakovė draudimo išmoką skaičiavo iki žuvusiojo senatvės pensijos. Ši... 65. 13.5.... 66. Atsakovė nenustatė, kad žuvusiojo tėvas išlaikomas, todėl pirmosios... 67. 14.... 68. Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas prašo skundo... 69. 14.1.... 70. Atsakovės skundo argumentai prieštarauja CK 6.290 straipsnio 1 dalies,... 71. 19 straipsnio 10 daliai bei Taisyklių 55 punkto nuostatoms, kurios įpareigoja... 72. S. U. mokėtiną turtinės žalos dydį įskaityti ieškovo išmokėtą... 73. 14.2.... 74. Atsakovė turėjo kreiptis į VSDFV su paklausimu (prašymu dėl informacijos... 75. 14.3.... 76. Ieškovas nesutinka su atsakove, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas reikš,... 77. Teisėjų kolegija... 78. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 79. 15.... 80. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320... 81. 16.... 82. 2018 m. birželio 14 d. apie 18 val. 22 min. kelyje ( - ), 104 km 580 m, ( - ),... 83. P. J.. Transporto priemonės valdytojo P. J. civilinė atsakomybė įvykio... 84. 17.... 85. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad... 86. 2009 m. kovo 27 d., 2010 m. gegužės 13 d. nutarimai).... 87. 18.... 88. Konstitucinis Teismas 2012 m. balandžio 18 d. nutarime konstatavo, kad CK... 89. 1 dalyje nurodytos socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo... 90. 19.... 91. Kasacinis teismas pažymėjo, kad esant įstatymuose numatytoms sąlygoms... 92. 20.... 93. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo... 94. 21.... 95. Asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo,... 96. 22.... 97. Eismo įvykių metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo... 98. 23.... 99. NADPLSD įstatymo 31 straipsnyje nurodyta, jeigu ištyrus nelaimingą... 100. CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad socialinio draudimo išmokos,... 101. 24.... 102. Atsakovė teigia, kad gavusi žuvusiojo sutuoktinės prašymą dėl draudimo... 103. 25.... 104. Teisėjų kolegijos vertinimu, viena vertus, draudikui kaip profesionaliam... 105. 26.... 106. CK 6.288 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinti du su nukentėjusio asmens... 107. 1) periodinėmis išmokomis arba 2) visos žalos dydžio vienkartine išmoka.... 108. 2018 m. spalio 1 d.) 27 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad apdraustajam... 109. 27.... 110. Iš VSDFV Klaipėdos skyriaus rašto „Duomenų apie vienkartinės draudimo... 111. 28.... 112. Sprendžiant žalos atlyginimo priteisimo klausimą dėl pajamų, kurių... 113. Nr. e3K-3-150-687/2020).... 114. 29.... 115. Civilinė atsakomybė yra kompensacinio pobūdžio, jos tikslas – kompensuoti... 116. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis Nr.... 117. 30.... 118. Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“, skaičiuodama žuvusiojo sutuoktinei... 119. (1 193,26 : 2). Draudikas sprendė, kad žuvus S. U. sutuoktiniui, jos... 120. 31.... 121. Ieškovas VSDFV Klaipėdos skyrius žuvusiojo asmens negautas pajamas... 122. 32.... 123. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.284 straipsnio 2 dalį, yra išaiškinęs,... 124. Nr. 3K-3-155-684/2015; 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr.... 125. Nr. 3K-3-682-248/2015). Taigi iš žuvusiojo asmens gautų pajamų... 126. 33.... 127. Ieškovo apeliaciniame skunde nurodytos Taisyklių 8 punkto nuostatos... 128. 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2014). Todėl... 129. 34.... 130. CK 6.284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinio asmens mirties atveju... 131. 35.... 132. Sutuoktinių teisė į išlaikymą kyla iš CK 3.27 straipsnio, nustatančio... 133. Nr. 3K-3-652-916/2015). Objektyvių galimybių nustatyti, kokia apimtimi šias... 134. 2014 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2014).... 135. 36.... 136. CK 3.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kuris turtas ir pajamos pripažįstami... 137. 37.... 138. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės argumentais, kad nustatant S. U.,... 139. 38.... 140. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai... 141. 2020 m. rugsėjo 30 d. iki R. U. vidutinės gyvenimo trukmės (70,62 metų arba... 142. 39.... 143. Tais atvejais, kai akivaizdu, kad tam tikrų nuostolių patirta, tačiau nėra... 144. Nr. 3K-3-682-248/2015).... 145. 40.... 146. Teisėjų kolegijos vertinimu, draudikas teisingai apskaičiavo S. U.... 147. 41.... 148. Byloje tarp šalių nėra ginčo, kad R. U. mirties atveju jo tėvas turi... 149. 14 straipsnio 5 dalis). Tačiau byloje tarp šalių kilo ginčas, ar J. U. buvo... 150. 42.... 151. Pagal CK 3.205 straipsnio 1 dalį pilnamečiai vaikai privalo išlaikyti savo... 152. 43.... 153. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas žuvusiojo tėvo patirtą... 154. J. U. 2018 metais buvo mokama 237,91 Eur senatvės pensija, kuri 2019 metais... 155. 44.... 156. Socialinio draudimo įstaigų pateikti duomenys apie įstatymuose ir jų... 157. 45.... 158. Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ nurodė, kad nenustatė aplinkybių, jog... 159. 46.... 160. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai... 161. 47.... 162. Atsakovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė... 163. 304 Eur žalos atlyginimą (laidojimo pašalpą). Viena iš paramos mirties... 164. 2015 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d., buvo patvirtinusi bazinės... 165. 48.... 166. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai... 167. Dėl bylos procesinės baigties... 168. 49.... 169. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir proceso teisės... 170. 50.... 171. Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas... 172. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 173. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą palikti...