Byla e2A-1240-436/2016
Dėl žalos atlyginimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės, Arūno Rudzinsko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Mindaugo Šimonio,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. V. atstovo advokato D. P. apeliacinį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-6-743/2016 pagal ieškovės UAB ,,D.“ ( - ), ieškinį atsakovui V. V. dėl žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4Ginčo esmė

5

    1. Ieškovė UAB ,,D.“ ( - ) prašė teismo priteisti iš atsakovo V. V. 8 000 Eur (27 622,40 Lt) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo.
    2. Ieškinyje nurodoma, kad atsakovas, būdamas UAB ,,D.“ ( - ), direktoriumi, turėdamas teisę pavaldiems darbuotojams duoti nurodymus dėl bendrovės turto panaudojimo, 2007 m. liepos 13 d. žodžiu nurodė ieškovės vyriausiajam mechanikui A. B. vykti į Baltarusijos Respubliką, Gardino miestą ir į autobusų stotį atvykusį UAB ,,D.“ ( - ), priklausantį autobusą ,,Man NL 202“, valst. Nr. ( - ), indentifikavimo Nr. ( - ), perduoti kartu su užvedimo rakteliu bei transporto priemonės registravimo liudijimu Nr. ( - ), nenustatytiems asmenims. 2007 m. gruodžio 21 d. atsakovas nurodė vyriausiajam mechanikui A. B. šį autobusą išregistruoti VĮ ,,Regitra“ kaip nurašytą. Dėl autobuso netekimo UAB ,,D.“ ( - ) padaryta 8 000 Eur turtinė žala.
    3. Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nesutikimą grindė aplinkybėmis, kad 2007 m. liepos 13 d. ieškovo minimas autobusas išvyko maršrutu Druskininkai – Gardinas. Atsakovas gavo pranešimą, kad autobusas sugedo, todėl nurodė vyriausiajam mechanikui A. B. kitu bendrovės autobusu nuvykti į Gardiną ir parvežti keleivius. Apžiūrėjus autobusą buvo nustatyta, kad sugedo jo greičių dėžė, jos remontas būtų buvęs labai brangus, todėl bendrovės valdyba nusprendė autobusą nurašyti ir išregistruoti. Tokiu būdu jis, kaip bendrovės vadovas, jokios žalos bendrovei nepadarė.
  1. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
    1. Lazdijų rajono apylinkės teismas 2016 m. vasario 15 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai ir priteisė iš atsakovo V. V. 8 000 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2014 m. lapkričio 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 319,09 bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB ,,D.“ ( - ). Taip pat priteisė iš atsakovo V. V. 13,07 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.
    2. Teismas sprendime rėmėsi liudytoju baudžiamojoje byloje apklausto P. S. parodymais, jog 2007 m. liepos 13 d. jis kaip autobuso ,,Man NL 202“, valst. Nr. ( - ) vairuotojas išvyko į reisą Druskininkai – Gardinas. Tą pačią dieną į Gardiną atvykęs A. B. nurodė jam autobuso ,,Man NL 202“ užvedimo raktelius ir transporto priemonės dokumentus (registracijos liudijimą, techninį taloną) palikti autobuse, o pačiam grįžti į Druskininkus. Autobusas sugedęs nebuvo, jis dėl jo gedimo niekam neskambino, nes juo buvo galima tęsti maršrutą. Daugiau šio autobuso UAB ,,D.“ ( - ) jis nematė (baudžiamoji byla Nr.1-32-418/2011, t. 4, b. l. 20,21; t. 5, b. l. 50-52).
    3. Teismas nustatė, kad tarp UAB ,,Metal Invest“ ir UAB ,,D.“ ( - ) 2009-09-03 yra sudaryta sutartis dėl juodojo ir spalvotojo metalo laužo ir atliekų supirkimo. Tačiau pateiktų utilizuoti autobusų sąraše autobuso ,,Man NL 202“ nėra.
    4. Iš baudžiamojoje byloje esančio pranešimo teismas nustatė, kad 2011 m. balandžio 4 d. Rusijoje, Tyumen rajone buvo atlikta automobilio ,,Man NL 202“ VIN ( - ), valst. Nr. AH443 72 (RU) techninė apžiūra. Automobilio būklė apžiūros metu įvertinta kaip gera, apžiūrėjus jo durų spyneles, įsilaužimo pėdsakų nepastebėta, vairuotojas naudojosi originaliais rakteliais.
    5. Pas ieškovę rastą 2007 m. birželio 27 d. minėtos autotransporto priemonės nuomos sutartį Nr. 5 tarp UAB ,,D.“ ( - ), atstovaujamos direktoriaus V. V., ir ribotos atsakomybės bendrovės ,,Praid“ teismas vertino kritiškai, nes sutartis šalių nepasirašyta.
    6. Teismas rėmėsi teismų procesiniais sprendimais – Šalčininkų apylinkės teismo 2012 m. spalio 25 d. nuosprendžiu, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartimi, kuriais V. V. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartimi, kuria Šalčininkų rajono apylinkės teismo nuosprendis ir Vilniaus apygardos teismo nutartis panaikinti, o baudžiamoji byla V. V. pagal BK 184 straipsnio 1 dalį, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, nutraukta, civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtas.
    7. Teismas sprendė, kad pagal UAB ,,D.“ ( - ) įstatų (2007 m. vasario 23 d. red.) 5.3 punktą bendrovės organai neturi teisės priimti sprendimų ar atlikti kitų veiksmų, kurie pažeidžia bendrovės įstatus ar yra priešingi įstatuose nurodytiems bendrovės veiklos tikslams, akivaizdžiai viršija normalią gamybinę-ūkinę riziką, yra akivaizdžiai nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi.
    8. Teismas pripažino, kad V. V. būdamas UAB ,,D.“ ( - ) vadovu, turėjo pareigą dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai, daryti viską, kas nuo jo priklauso, jog jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus, turėjo elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai.
    9. Remdamasis bylos duomenimis teismas laikė nustatytu, kad 2007 m. liepos 13 d. V. V. davė nurodymą jam pavaldiems darbuotojams bendrovei priklausantį autobusą ,,Man NL 202“, valst. Nr. ( - ), jo užvedimo raktus ir dokumentus neatlygintinai perduoti tretiesiems asmenims ir šis vadovo pavedimas buvo įvykdytas.
    10. Atsakovo paaiškinimus apie valdybos sprendimą nurašyti ginčo autobusą teismas laikė nepakankamais pripažinti, kad toks valdybos sprendimas dėl ginčo autobuso buvo (CPK 178 str.).
    11. Teismas atmetė Kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, kad ieškovė neturėjo teisės kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo, nes autobusas surastas ir neįrodyta, jog neįmanoma jo susigrąžinti. Teismas pripažino, kad pažeistų teisių gynimo būdo pasirinkimas – kreiptis dėl daikto susigrąžinimo ar reikalauti atlyginti nuostolius yra ieškovės teisė. Ieškovė, įvertinusi autobuso susigrąžinimo sąnaudas, atsižvelgusi į po jo praradimo paėjusį laiko tarpą, pasirinko ginti savo pažeistas teises reikalaudama atlyginti padarytus nuostolius, ir tokio jos sprendimo neriboja įstatymas, todėl tai negali būti pagrindu atmesti ieškinį.
  1. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
    1. Apeliaciniu skundu atsakovas V. V., atstovaujamas advokato D. P., prašo panaikinti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės visas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
      1. Ieškovas neįrodė patirtos žalos, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo tenkinti ieškovo ieškinį. Byloje surinkti įrodymai neginčijamai patvirtina, kad ieškovas ne tik nepatyrė žalos, tačiau apskritai neturi reikalavimo teisės atsakovo atžvilgiu, o reikšdamas tokį ieškinį ieškovas piktnaudžiauja savo procesine teise, pažeidžia atsakovo teises ir teisėtus interesus. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina tai, kad autobusas nėra prarastas ar sunaikintas – autobusas šiuo metu yra Rusijos Federacijoje, kur yra sėkmingai eksploatuojamas.
      2. Ieškovas turi galimybę susigrąžinti autobusą ir tęsti jo eksploatavimą bendrovės veikloje. Tai reiškia, kad turtas nėra visiškai sugadintas ar negrįžtamai prarastas. Ieškovas nesiima jokių veiksmų, kuriais siektų autobusą susigrąžinti. Tai tik patvirtina, kad ieškovas nesiekia turto susigrąžinimo, o sąmoningai, bet kokiomis priemonėmis dirbtinai siekia būtent atsakovo atsakomybės.
      3. Byloje nebuvo nustatyti atsakovo neteisėti veiksmai, todėl nebuvo pagrindo iš atsakovo priteisti žalos atlyginimą ieškovo naudai. Taip pat ieškovas neįrodė priežastinio ryšio tarp tariamų neteisėtų veiksmų ir ieškovui padarytos žalos. Visi byloje surinkti duomenys, rašytiniai įrodymai, liudytojų parodymai galėtų įrodyti nebent tik autobuso dingimo iš ieškovo bendrovės faktą, tačiau niekaip neįrodo ir negali įrodyti, jog autobusas buvo prarastas būtent dėl atsakovo veiksmų. Vienintelis įrodymas, kuriuo remiasi teismas konstatuodamas atsakovo neteisėtų veiksmų faktą, yra tuometinio bendrovės vyriausiojo mechaniko A. B. parodymai, duoti teismo posėdžio metu. Tačiau šie įrodymai nepagrindžia ir negali pagrįsti atsakovo neteisėtų veiksmų.
      4. A. B. parodymai prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams. A. B. teismo posėdžio metu patvirtino, jog autobusą Gardino mieste jis paliko su jo valstybiniais numeriais. Tačiau byloje esantis 2007 m. gruodžio 21 d. pranešimas – deklaracija Nr. 4702399 patvirtina, kad šią dieną A. B. VI „Regitra“ pateikė autobuso valstybinius numerius ( - ). Nurodyti argumentai patvirtina, kad A. B. parodymai akivaizdžiai prieštarauja byloje nurodytoms aplinkybėms. A. B., būdamas materialiai atsakingas už autobusą, yra tiesiogiai suinteresuotas duoti atsakovui nepalankius parodymus, tokiu būdu pats vengdamas galimos atsakomybės dėl bendrovei galimai padarytos žalos.
      5. Teismui nustačius A. B. materialios atsakomybės už bendrovėje naudojamus autobusus faktą, A. B. turėjo būti įtrauktas į šią civilinę bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, kad šioje civilinėje byloje nagrinėjamas ginčas dėl autobuso dingimo ir atsakovo bendrovei padarytos žalos, byloje turėtų dalyvauti visi asmenys, kurie gali būti dėl to materialiai atsakingi. Neabejotina, kad teismui palikus galioti atsakovui nepalankų teismo sprendimą šioje civilinėje byloje, atsakovas įgytų reikalavimo teisę iš A. B. reikalauti atlyginti šioje byloje iš atsakovo priteistą sumą.
      6. Civilinėje byloje neginčijamai nustatyta, jog sprendimą dėl autobuso nurašymo bei išregistravimo priėmė ieškovo bendrovės valdyba, t. y. kolegialus juridinio asmens valdymo organas. Šią faktinę aplinkybę patvirtino taip pat ir liudytojais apklausti valdybos nariai J. C. (valdybos pirmininkas). R. K., baudžiamojoje byloje apklausas P. L.. Tuometinis valdybos pirmininkas J. C. nurodė, jog ne tik dalyvavo minėtame valdybos susirinkime, tačiau dar prieš susirinkimą ieškovo bendrovės buveinėje apžiūrėjo ginčo autobusą ir įsitikino, kad autobusas yra prastos būklės, neeksploatuojamas, todėl nurašytinas.
      7. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu reiškė prašymą dėl visų valdybos narių įtraukimo į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, tačiau toks atsakovo atstovo prašymas buvo nepagrįstai atmestas.
    2. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „D.“ ( - ) prašo apeliacinį skundą atmesti, Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 15 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
      1. Apelianto motyvai, jog ieškovas nepatyrė žalos, nes autobusas šiuo metu yra Rusijos Federacijoje akivaizdžiai prieštarauja paties atsakovo pozicijai, įrodinėjant, kad autobusas buvo sugedęs, neremontuotinas, todėl nurašytas, o baudžiamojoje byloje mėginant įrodyti, jog ir utilizuotas Lietuvoje. Atsakovas negalėjo paaiškinti, kas nustatė autobuso gedimą, kas ir kada jį pargabeno į Lietuvą, kas nustatė, kad jo remontuoti neapsimoka, kas toliau buvo daroma su autobusu ir kaip jis galėjo atsirasti Rusijos Federacijoje. Atsakovas nuolat byloje keičia poziciją. Pirmosios instancijos teisme atsakovas ir jo atstovas įrodinėjo, kad autobusas ne tik grįžo į Lietuvą, buvo toliau sėkmingai eksploatuojamas, bet ir prašė išreikalauti iš ieškovo tą patvirtinančius dokumentus.
      2. Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad sužinojęs apie autobuso gedimą, nurodė vyr. mechanikui A. B. kitu autobusu nuvykti į Gardiną, suorganizuoti keleivių parvežimą į Druskininkus ir pasirūpinti sugedusiu autobusu. 2016 m. sausio 25 d. teismo posėdyje atsakovo atstovas aiškino, kad A. B. vykti į Gardiną nusprendė pats, o atsiliepime į ieškinį nurodytos neteisingos aplinkybės. Toks nevienkartinis pozicijos kaitaliojimas laikytinas nesąžiningu atsakovo procesiniu elgesiu.
      3. Atsakovas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme laikėsi nuoseklios pozicijos, kad autobusas sugedo ir jo remontas būtų buvęs nuostolingas. Tačiau šios aplinkybės atsakovas neįrodė. Byloje esantys įrodymai – liudytojų P. S. ir A. B. parodymai patvirtina priešingą išvadą, kad autobusas nebuvo sugedęs ir funkcionavo tinkamai. Sutiktina su pirmos instancijos teismo išvada, kad atsakovas neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė atsikirtimus į pareikštą ieškinį.
      4. Atsakovas vertina išimtinai tik jam naudingus įrodymus, visiškai eliminuodamas nepalankius. Atsakovas ignoruoja 2009-07-08 specialisto išvadoje Nr. 11-1367(09) nustatytas aplinkybes, kad autobuso įsigijimas apskaitytas ieškovo buhalterinėje apskaitoje, pardavimo ar nurašymo operacijos neužfiksuotos, nustatytinas 8000 Eur nuostolis (baudžiamoji byla Nr. 1-32-418/2011, t.2, b. l. 94-103). Taip pat atsakovas visiškai ignoruoja liudytojų P. S. (baudžiamoji byla Nr. 1-32-418/2011, t.4, b. l. 20,21; t. 5, b. l. 50- 52), A. B. ir R. J. (baudžiamoji byla Nr. 1-32-418/2011, t.4, b. l. 124-126) parodymus.
      5. Priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2007 m. liepos 13 d. būtent atsakovas davė nurodymą jam pavaldiems darbuotojams bendrovei priklausantį autobusą, jo užvedimo raktelius ir dokumentus neatlygintinai perduoti tretiesiems asmenims ir šis atsakovo nurodymas buvo įvykdytas, t. y. atsakovo nurodymu ieškovui priklausantis turtas – autobusas be atlygio buvo perduotas tretiesiems asmenims ir dėl to ieškovas patyrė 8000 Eur žalą.
      6. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus pagrįstai sprendė, kad atsakovas nevykdė valdybos priimto sprendimo, kadangi iš byloje surinktų įrodymų nėra galimybės nustatyti nei valdybos susirinkimo datos, nei paties susirinkimo fakto.
      7. Pirmosios instancijos teismas nesprendė dėl A. B. teisių ir pareigų. Teismas nenustatė, kad autobusas Gardino m. buvo paliktas A. B. sprendimu. Kadangi ieškovas žalą patyrė dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, reikalavimo teisė A. B. atžvilgiu atsakovui neatsirastų. Tą patvirtina ne tik byloje surinkti įrodymai, bet ir paties atsakovo elgesys: dingus autobusui jis ne tik nesiaiškino kur dingo autobusas, nereikalavo A. B. pasiaiškinti, netaikė drausminių nuobaudų, bet priešingai – įpareigojo A. B. išregistruoti autobusą.

6Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
    1. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
    2. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas atsakovo civilinės atsakomybės, kurią ieškovas kildina iš atsakovo kaip UAB „D.“ ( - ) vadovo veiksmų, davus nurodymus pavaldiems asmenims perduoti įmonei priklausantį autobusą nenustatytiems tretiesiems asmenims, klausimas.
    3. CK 6.245 straipsnio 1dalyje civilinė atsakomybė apibrėžta kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).
    4. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikia nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius) (CK 6.249 straipsnis); atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) (CK 6.246 straipsnis); kaltę, kuri preziumuojama, išskyrus įstatymo numatytus atvejus (CK 6.248 straipsnis), ir priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį (CK 6.247 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. R. v. J. A., bylos Nr. 3K-3-467/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016).
    5. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovo V. V. atžvilgiu buvo nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-9-181/2012. Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 25 d. nuosprendžiu atsakovas pagal BK 184 straipsnio 1 dalį buvo nuteistas už tai, kad būdamas UAB „D.“ ( - ) direktoriumi ir einamų pareigų pagrindu turėdamas teisę pavaldiems pareigūnams duoti nurodymus dėl bendrovės turto panaudojimo, 2007 m. liepos 13 d. žodžiu liepė UAB „D.“ ( - ) vyriausiajam mechanikui A. B. nuvykti į Baltarusijos Respublikos Gardino miesto autobusų stotį ir stotyje atvykusį maršrutu Druskininkai – Gardinas UAB „D.“ ( - ) priklausantį 27 622,40 Lt vertės autobusą MAN NL 202, valst. Nr. ( - ), kuriuo atvažiavo vairuotojas P. S., perduoti kartu su užvedimo rakteliu bei transporto priemonės registracijos liudijimu Nr. ( - ) ikiteisminio tyrimo nenustatytiems asmenims, o vėliau, t. y. 2007 m. liepos 21 d., savo paties įsakymu Nr. 244 įgaliojo vyriausiąjį mechaniką A. B. VĮ „Regitra“ išregistruoti autobusą, kaip nurašytą, nepateikdamas dokumentų, patvirtinančių šio autobuso nurašymo ir perdavimo ikiteisminio tyrimo nenustatytiems asmenims pagrįstumą ir teisėtumą. Teismas vertino, kad tokiu būdu jis neteisėtai ir neatlygintinai tyčia iššvaistė jam patikėtą ir jo žinioje buvusį svetimą turtą – UAB „D.“ ( - ) priklausantį autobusą MAN NL 202 (valst. Nr. ( - )) ir tuo padarė UAB „D“ ( - ) 27 622,40 Lt turtinę žalą.
    6. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. sausio 16 d. nutartimi prieš tai minėtą teismo nuosprendį paliko nepakeistą.
    7. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. gruodžio 30 d. nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-349/2013, Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 25 d. nuosprendį, kuriuo V. V. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 184 straipsnio 1 dalį, bei Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartį panaikino, o bylą pagal BK 184 straipsnio 1 dalį nutraukė suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui. Civilinio ieškovo UAB ,,D.“ ( - ) civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo paliko nenagrinėtą.
    8. Baudžiamojoje ir civilinėje teisėje asmens veiksmų neteisėtumas, kaltė vertinami pagal skirtingus kriterijus. Dėl to baudžiamosios teisės požiūriu asmens veiksmai gali būti teisėti, o civilinės teisės – neteisėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. ir A. K. v. D. P. ir kt., bylos Nr. 3K-7-874/2001). Lygiai taip pat faktas baudžiamojoje byloje gali būti pripažintas įrodytu, kai tampa akivaizdus, o civilinėje teisėje įrodymų pakankamumo problema spręstina remiantis tikimybių pusiausvyros principu: faktas gali būti pripažintas įrodytu, jeigu šalies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą jį esant, negu jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2013).
    9. Remiantis CK 6.246 straipsniu, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Taigi neteisėtumas bendriausia prasme suprantamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. P. ir kt. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-539/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-582-916/2015).
    10. Byloje nustatyta, kad apeliantas V. V. nuo 2000 m. gruodžio 22 d. iki 2008 m. spalio 31 d. ėjo UAB ,,D.“ ( - ) direktoriaus pareigas.
    11. Ieškovė 2007 m. birželio 19 d. už 8000 Eur įsigijo autobusą MAN NL 202, valst. Nr. ( - ), identifikavimo Nr. ( - ). Byloje esantis 2007 m. liepos 13 d. kelionės lapas Nr. 873963, baudžiamojoje byloje Nr. 1-9-181/2012 esantys įrodymai patvirtina, kad 2007 m. liepos 13 d. minėtas autobusas, vairuojamas liudytojo P. S., atvyko į Gardino m. Liudytojas patvirtino, kad tą pačią dieną gavo UAB ,,D.“ ( - ) vyr. mechaniko A. B. nurodymą perduoti jam autobuso raktelius ir dokumentus, o autobusą, kuris buvo techniškai tvarkingas, palikti Gardino m.
    12. 2007 m. gruodžio 21 d. buvęs UAB „D.“ ( - ) direktorius V. V. VĮ „Regitra“ pateikė pažymą Nr. 244, kurioje nurodyta, kad ginčo transporto priemonė yra nurašyta (baudž. byla t. 2, b. l. 172–173).
    13. Baudžiamojoje byloje esančiame Alytaus apskrities VPK Druskininkų policijos komisariato 2011 m. birželio 20 d. rašte Nr. 52-S-4709 nurodyta, jog iš Interpolo Rusijos nacionalinio biuro gauta informacija, kad 2011 m. balandžio 4 d. techninės apžiūros metu Tyumen rajone buvo surastas automobilis MAN NL 202, VIN: ( - ), valst. Nr. ( - ) (RUS), kuris nuo 2009 m. lapkričio 24 d. registruotas Tyumen rajone. Surasto autobuso būklė gera, apžiūrėjus jo durelių spyneles, įsilaužimo pėdsakų nepastebėta, vairuotojas naudojasi originaliais rakteliais (baudž. byla t. 5, b. l. 64).
    14. Nustatyta, kad ginčo laikotarpiu apeliantas ėjo UAB „D.“ ( - ) direktoriaus pareigas. Vadovo kaip bendrovės valdymo organo teisinį statusą reglamentuoja civilinės teisės normos, taikomos akcinių bendrovių organų veiklai reguliuoti (ABTĮ 19 str. 1, 4, 6, 8 dalys, 37 str., CK 2.81 str. 1 d., 2.82 str. 1, 2, 3 dalys, 2.87 str.). Vadovas yra specialus subjektas, kuriam keliami aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam darbuotojui, nes įmonę ir bendrovę sieja pasitikėjimo santykiai. Įmonės vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais, jam keliama lojalumo pareiga, įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą, jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Taigi, atsakovas eidamas savo pareigas, privalėjo veikti išimtinai ieškovo naudai ir būti jam lojaliu.
    15. ABTĮ 37 straipsnio 5 dalis nustato, kad bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi bendrovės įstatais. Ieškovo įstatų 2.1 punkte nurodyti bendrovės tikslai, kuriuos sudaro siekis racionaliai panaudoti bendrovės resursus, siekis gauti maksimalų pelną. Įstatų 5.3 punkte nurodyta, kad draudžiama ieškovo organams priimti sprendimus ir atlikti veiksmus, kurie pažeidžia bendrovės įstatus bei tikslus ir akivaizdžiai viršija normalią gamybinę – ūkinę riziką, yra akivaizdžiai nuostolingi ir ekonomiškai nenaudingi.
    16. Apeliantas nurodo, kad ginčo autobusą nurašyti nusprendė bendrovės valdyba savo sprendimu. Šią aplinkybę įrodinėjo liudytojų parodymais. Tačiau baudžiamojoje byloje nustatyta, kad tarp UAB „D.“ ( - ) dokumentų 2007 m. valdybos posėdžio, kuriame būtų buvęs priimtas sprendimas nurašyti autobusą, protokolas nerastas.
    17. Ieškovės įmonės kompiuterinėje laikmenoje, kurį darbo reikmėms naudojo įmonės direktorius V. V., rasta parengta 2007 m. liepos 27 d. nuomos sutartis Nr. 5, surašyta rusų kalba ir pagal kurią UAB „D.“ ( - ), atstovaujama direktoriaus V. V., išnuomoja autobusą MAN NL 202, valst. Nr. ( - ) Rusijos įmonei „Praid“, registruotai Maskvos mieste. Nuomos sutarties terminas nurodytas nuo 2007 m. birželio 27 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d., autobusą planuotą išnuomoti už 100 JAV dolerių per mėnesį (baudž. bylos t. 1, b. l. 88–92). Tačiau ši sutartis nepasirašyta, jos originalo įmonėje nėra, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokia sutartimi nesirėmė.
    18. Ginčo autobuso paieška paskelbta 2010 m. lapkričio 17 d. (baudž. bylos II t., b. l. 178), kai ieškovo bendrovės valdymą perėmė kitas vadovas ir nustatė, kad autobusas apskaitomas įmonės buhalteriniuose dokumentuose – ilgalaikio materialiojo turto inventorizacijos apraše (baudž. bylos I t., b. l. 180).
    19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės – apelianto nurodymas pavaldiems asmenims perduoti nenustatytiems tretiesiems asmenims įmonės turtą – techniškai tvarkingą 8000 Eur vertės autobusą, patvirtina atsakovo neteisėtus veiksmus, kuriais jis pažeidė savo fiduciarines pareigas vadovaujamai bendrovei. Toks bendrovės vadovo elgesys neatitiko rūpestingo, apdairaus ir protingo vadovo elgesio standarto, todėl laikytina, kad vadovas pažeidė CK 2.87 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas pareigas veikti sąžiningai ir protingai, būti lojaliam juridiniam asmeniui, todėl privalo atlyginti įmonei padarytą žalą (CK 2.87 str. 7 d.).
    20. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Teismo vertinimu 8000 Eur vertės turto netekimas dėl apelianto prieš tai nustatytų neteisėtų veiksmų pripažintinas kaip asmens turto netekimas, kadangi apelianto pavedimu autobusas MAN NL 202 buvo perleistas tretiesiems nenustatytiems asmenims neatlygintinai, nes duomenų apie piniginių lėšų už gavimą už šios transporto priemonės pardavimą ar nuomą įmonės buhalterinėje apskaitoje nėra.
    21. CK 6.247 str. nurodyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų rezultatu. Asmens elgesys gali būti ne vienintelė priežastis žalai atsirasti, tačiau pakankama. Priežastinio ryšio taikymas atitinka civilinės atsakomybės tikslą kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su veikimu ar neveikimu, dėl kurio šie nuostoliai atsirado. Civilinėje atsakomybėje pripažįstamas atsakomybės pagrindu ir netiesioginis priežastinis ryšys, kai žala atsiranda ne tiesiogiai iš neteistų veiksmų, bet yra pakankamai susijusi su žalingais padariniais. Taikant deliktinę atsakomybę, netiesioginis priežastinis ryšys pripažįstamas tinkama civilinės atsakomybės sąlyga, jeigu neteisėti veiksmai padėjo žalai atsirasti ar jiems padidėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010, 2013-10-14 nutartis Nr. 3K-7-335/2013, 2013-11-27 Nutartis Nr. 3K-3-607/2013).
    22. Apeliacinės instancijos teismas apelianto argumentus, kad ieškovas neįrodė tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos egzistuojančio priežastinio ryšio atmeta kaip nepagrįstus, nes teismas, įvertinęs prieš tai nutartyje aptartus įrodymus, nustatė, kad ieškovui akivaizdžiai nenaudingas susitarimas su nenustatytais asmenimis įvykdytas būtent atsakovo, kaip UAB „D.“ ( - ) vadovo sprendimu, t. y. būtent apeliantas žodiniu pavedimu bendrovės vyriausiajam mechanikui A. B. pavedė nuvykti į Gardiną ir perduoti tretiesiems asmenims be teisinio pagrindo bendrovei priklausantį autobusą. Šios aplinkybės patvirtina, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovas patyrė žalą, kuri pasireiškė turto netekimu.
    23. Apeliantas teigia, kad ieškovas žalos nepatyrė, nes autobusas yra surastas Rusijos Federacijoje, tačiau ieškovė nesiima veiksmų jam susigrąžinti. Šie apelianto argumentai pripažintini negrįstais. CK 1.137 straipsnyje nustatyti civilinių teisių gynimo būdai ir asmens teisė pasirinkti, kuriuo civilinių teisių gynimo būdu pasinaudoti. Asmuo turi teisę naudoti vieną ar kelis civilinių teisių gynimo būdus. Vadovaujantis CK 1.138 straipsniu, civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, atsižvelgdamas į ieškinio suformuluotus reikalavimus. Civilinių teisių gynimo būdai, nustatyti materialiosios teisės normose, kurios reguliuoja konkretų teisinį santykį. Asmuo, kuris mano, kad jo civilinės teisės yra pažeistos, gali prašyti teismo taikyti vieną ar kelis civilinės teisės gynimo būdus, jeigu įstatymuose nenustatyta konkretaus tos civilinės teisės gynimo būdo ir tokiu atveju ieškovas gynimo būdus ar būdą gali pasirinkti pats bei suformuluoti savo ieškinio reikalavimą ar reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214-686/2015).
    24. Nagrinėjamoje byloje ieškovas pasirinko savo pažeistų teisių gynimo būdą – reikalavimą priteisti žalos atlyginimą. Taigi ieškovas ieškinyje aiškiai suformulavo reikalavimą (ieškinio dalyką) ir nurodė jį pagrindžiančias aplinkybes (ieškinio pagrindą). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ištirti bylos duomenys patvirtina, jog visos byloje nustatytos aplinkybės rodo ieškovo reikalavimų pagrįstumą, ir ieškinį patenkiną. Pažymėtina, kad ieškovas pasirinko būtent tokį savo teisių gynimo būdą, todėl nėra jokio teisinio pagrindo apriboti įstatyme įtvirtintus ieškovo pažeistų teisių gynimo būdus.
    25. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs civilinėje byloje surinktą medžiagą apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų kontekste, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir pakartotinai teismo nustatytų aplinkybių ir ištirtų įrodymų neanalizuoja. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
    26. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog ginčo autobusas nebuvo nurašytas nustatyta tvarka. Tai patvirtina baudžiamojoje byloje esanti 2009 m. liepos 8 d. specialisto išvada Nr. 11-1367 (09), kurioje nurodyta, kad buhalterinėje įmonės apskaitoje autobuso MAN NL 202 v/n ( - ) pardavimo ar nurašymo operacijos laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2008 m. spalio 31 d. neužfiksuotos. Tai leidžia spręsti, kad ginčo autobusą ieškovė prarado ne dėl UAB ,,D.“ ( - ) valdybos priimtų sprendimų, o dėl jos vadovo, atsakovo V. V., neteisėtų veiksmų. Dėl šių atsakovo neteisėtų veiksmų UAB ,,D.“ ( - ) patyrė 8 000 Eur turtinę žalą, todėl atsakovas privalo ją atlyginti (CK 6.245 – 6.248 straipsniai).
    27. Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas kitus apeliacinio skundo argumentus ginčo atveju laiko teisiškai nereikšmingais ir dėl jų nepasisako bei sprendžia, kad skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jis paliekamas nepakeistu, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
    28. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo iš apelianto priteisti visas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas, bet turėtas išlaidas patvirtinantys įrodymai į bylą nepateikti, todėl bylinėjimosi išlaidos ieškovei priteistinos.

7Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

8Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 15 d. palikti nepakeistą.

9Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai