Byla 2A-980-555/2010

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Egidijaus Tamašausko, kolegijos teisėjų Nijolios Indreikienės, Evaldo Burzdiko, sekretoriaujant Vilijai Noreikienei, dalyvaujant ieškovei Ž. S., ieškovės atstovei advokatei Sonatai Žukauskienei, atsakovo atstovams A. B., advokatui Aleksandrui Doroševui viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Arum“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Ž. S. ieškinį atsakovui UAB „Arum“ dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, darbo užmokesčio, išeitinės išmokos priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ir

Nustatė

2

3ieškovė prašė pripažinti neteisėtomis jai paskirtas drausmines nuobaudas: 2009-05-20 atsakovo įsakymu paskirtą pastabą, 2009-05-21 įsakymu paskirtą papeikimą ir 2009-05-26 įsakymu paskirtą atleidimą iš darbo. Į darbą prašė negrąžinti, priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, priteisti dviejų mėnesių darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, darbo užmokestį už 62,35 valandas viršvalandžių, 5 proc. metinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nuo 2008-02-01 iki 2009-05-26 dirbo atsakovo bendrovėje buhaltere. Darbo užmokestis buvo sutartas 2995 Lt kovo-rugpjūčio mėnesiais ir 2364 Lt per mėnesį rugsėjo-vasario mėnesiais. 2009 metų vasario mėnesį jai buvo įteiktas darbdavio įspėjimas, kad nuo kovo mėnesio jai norima sumažinti atlyginimą 15 procentų. Ieškovė nesutiko, kad atlyginimas būtų sumažintas. 2009-05-06 kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją dėl darbdavio atliktų pažeidimų jos atžvilgiu. Tuomet atsakovas pradėjo skirti ieškovei nepagrįstas drausmines nuobaudas. 2009-05-20 ieškovei buvo paskirta drausminė nuobauda- pastaba už pavėlavimą į darbą 7 minutes. Ieškovė pripažįsta, kad į darbą pavėlavo, tačiau tai atsitiko dėl to, kad neužsivedė automobilis, o visuomeniniu transportu atsakovo buveinės pasiekti neįmanoma. Mano, kad pažeidimas yra mažareikšmis, jokios žalos atsakovui nepadarė. 2009-05-21 ieškovei buvo paskirta drausminė nuobauda - papeikimas už tai, kad įtraukė į apskaitą sąskaitą, kuri buvo išrašyta ne atsakovui, o kitai įmonei. Ieškovė nepripažįsta, kad padarė tokį pažeidimą. Apie padarytą pažeidimą ieškovė nieko nežinojo iki pat bylos nagrinėjimo teisme pradžios. Jokio pasiaiškinimo iš jos nebuvo reikalaujama. 2009-05-26 ieškovė buvo atleista iš darbo už tai, kad išėjo iš darbo 5 minutėmis anksčiau. Mano, kad tokio pažeidimo nepadarė, išėjo iš darbo, kai laikrodis įmonėje rodė 17 valandą, jokio pirkėjo išeidama nepastebėjo. Mano, kad nepagrįstomis nuobaudos, nekorektiška atleidimo iš darbo procedūra ieškovei buvo padaryta neturtinė žala, kurią vertina 5000 Lt. Ieškovė buvo išsiųsta į kursus, kurie vyko po darbo valandų, todėl darbdavys turi jai sumokėti už visus viršvalandžius. Darbdavys yra apmokėjęs tik dalį viršvalandžių.

4Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. sausio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, pripažino neteisėtais atsakovo UAB “Arum“ direktoriaus 2009-05-20 įsakymą, kuriuo ieškovei Ž. S. paskirta drausminė nuobauda- pastaba, 2009-05-21 įsakymą, kuriuo ieškovei paskirta drausminė nuobauda- papeikimas, 2009-05-26 įsakymą, kuriuo ieškovė Ž. S. buvo atleista iš darbo UAB “Arum“ buhalterės pareigų; nusprendė į darbą ieškovės negrąžinti, laikyti, kad darbo sutartis su ieškove Ž. S. nutraukta šiuo teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos; priteisė ieškovei iš atsakovo UAB “Arum“ darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką - 27824,34 Lt už laikotarpį nuo 2009-05-26 iki teismo sprendimo priėmimo dienos ir po 159,91 Lt už kiekvieną darbo dieną nuo 2010-01-28 iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, išeitinę išmoką 5117 Lt, 219 Lt už viršvalandinį darbą, 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 1750 Lt advokato pagalbai apmokėti; likusioje dalyje ieškinį atmetė.

5Teismas nustatė, kad po 2009-02-09 ieškovei įteikto įspėjimo dėl darbo sąlygų pakeitimo – darbo užmokesčio sumažinimo, santykiai tarp šalių buvo įtempti. Dėl 2009-05-20 atsakovo įsakymu paskirtos ieškovei drausminės nuobaudos – pastabos už vėlavimą į darbą 7 minutes, teismas nurodė, kad vėlavimas į darbą yra darbo drausmės pažeidimas, tačiau skiriant drausminę nuobaudą turi būti atsižvelgiama į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę ir aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau, tačiau atsakovas nepateikė duomenų, jog ieškovė iki šio pavėlavimo buvo padariusi kokių nors darbo drausmės pažeidimų, be to pavėlavimas 7 minutes yra nežymus. Teismas pažymėjo, kad liudytojo G. D. parodymai neatitinka atsakovo direktoriaus ir liudytojos E. B. dėstomų aplinkybių. Teismas sprendė, kad drausminė nuobauda - pastaba už nežymų pavėlavimą ieškovei paskirta nepagrįstai, todėl naikintina. Taip pat teismas sprendė, kad drausminė nuobauda ieškovei 2009-05-21 paskirta nepagrįstai ir neteisėtai, kadangi atsakovas nepateikė įrodymų, kad pažeidimas, kuriuo ieškovė apkaltinta, apskritai buvo padarytas, o nesant duomenų, kad pažeidimas buvo, nėra prasmės analizuoti kitų drausminės nuobaudos skyrimo sąlygų, t.y. kas pažeidimą padarė, koks kaltės laipsnis, ar laikytasi drausminės nuobaudos paskyrimo tvarkos, t.t. Atsižvelgiant į tai, teismas nurodė, kad ieškovei paskirta drausminė nuobauda naikintina. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas darė išvadą, kad nuobauda – atleidimas iš darbo ieškovei paskirta nepagrįstai ir neteisėtai, nes teismui nepateikta pakankamai įrodymų, kad pažeidimas 2009-05-22 buvo padarytas, net jeigu pažeidimas ir būtų buvęs padarytas, tai atleidimas iš darbo už tai, kad penkiomis minutėmis anksčiau buvo išeita iš darbo yra akivaizdžiai per griežta nuobauda. Todėl teismo vertinimu, įsakymas naikintinas, atleidimas iš darbo pripažintinas neteisėtu. Teismas sprendė, kad grąžinus į darbą ieškovei nebus sudarytos palankios sąlygos dirbti, todėl jos į darbą negrąžino, pripažino, kad darbo sutartis nutraukta šiuo teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos, ieškovei iš atsakovo priteisė išeitinę išmoką - dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio (DK 140 str. 1 d. 2 p.) - 5117 Lt (priskaityta suma), ieškovės vidutiniu darbo užmokesčiu laikė 2558,50 Lt per mėnesį arba 159,91 Lt per darbo dieną (t.1, b.l.134). Taip pat ieškovei priteisė darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2009-05-26) iki teismo sprendimo įsigaliojimo - po 159,91 Lt už kiekvieną darbo dieną. Ieškovės reikalavimą dėl 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo teismas tenkino iš dalies, kadangi pripažino, jog darbdavys skyrė drausmines nuobaudas aiškiai nepagrįstai, tendencingai, neatsižvelgiant į ieškovės šeimyninę padėtį, tai, kad ji augina tris vaikus, nesuteikiant pakankamai laiko pateikti pasiaiškinimus. Ieškovei priteisė iš atsakovo 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Teismas, pripažinęs neteisėtu ieškovės atleidimą iš darbo ir priteisęs jai darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, laikė pagrįstu ieškovės reikalavimą priteisti atlyginimą už likusį laiką, kurį užtruko kursuose - 9,6 valandos. Įvertinęs, kad vidutinis mėnesio darbo užmokestis buvo 2558,50 Lt, vidutinis mėnesio darbo valandų skaičius 2009 metais yra 168,2 valandos, už viršvalandžius apmokama tarifu 1,5, ieškovei priteisė iš atsakovo 219 Lt už viršvalandinį darbą. Reikalavimo priteisti metines palūkanas teismas netenkintino, kadangi. priteistas darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką yra pakankama kompensacija ieškovei.

6Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Arum“ prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Mano, kad teismas pažeidė procesines normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, bei dispozityvumo ir nešališkumo principus. Teigia, kad teismas, nagrinėdamas ieškovei paskirtų nuobaudų teisėtumą, nevertino atsakovo atstovų pateiktų įrodymų, dėl ko padarė neteisingas ir nepagrįstas išvadas, argumentavo tik prielaidomis, neatsižvelgė į visetą aplinkybių, kad konfliktinė situacija susidarė, kai ieškovė stengėsi išvengti atsakomybės, jos dalį darbo turėjo atlikti kiti, viešai ignoravo darbdavį. Nurodo, jog teismas neatsižvelgė, kad ieškovės darbo drausmės ir kiti pažeidimai turėjo įmonei neigiamas finansines pasekmes, pažeidė įmonės pirkėjų teises bei interesus, žlugdė įmonės įvaizdį vartotojų tarpe. Apelianto nuomone, darbdavys neteko pasitikėjimo darbo tvarką pažeidusiu darbuotoju – ieškove, tinkamai užfiksavo jos pažeidimus bei skyrė atitinkamas drausmines nuobaudas. Taip pat nurodo, kad teismas neatsižvelgė į liudytojų parodymus ir nepagrįstai bei netinkamai taikė CK 6.250 straipsnio normą, todėl be pagrindo priteisė ieškovei neturtinės žalos atlyginimą.

7Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė Ž. S. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, teismo sprendimą palikti nepakeistą.

8Apeliacinis skundas atmestinas.

9Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

10Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė Ž. S. nuo 2008 m. vasario 2 d. dirbo pas atsakovą buhaltere (I t., b.l. 8). 2009 m. gegužės 20 d. atsakovas ieškovei skyrė drausminę nuobaudą - pastabą, 2009 m. gegužės 21 d. įsakymu skyrė drausminę nuobaudą - papeikimą, o 2009 m. gegužės 26 d. įsakymu skyrė drausminę nuobaudą - atleidimą iš darbo ir nuo 2009 m. gegužės 26 d. nutraukė su ja darbo sutartį pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą, t.y. kai darbuotojas nerūpestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieš tai jam nors kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos (I t., b.l. 39, 42, 48). Darbo sutarties nutraukimą atsakovas grindė tuo, kad ieškovė Ž. S. pažeidė darbo drausmę - savavališkai pasišalino iš darbo vietos, atsižvelgdamas į tai, kad už analogiškus darbo drausmės pažeidimus pastaroji buvo bausta drausmine tvarka.

11Atleidimas iš darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu yra drausminė nuobauda (DK 237 straipsnio 1 dalies 3 punktas), kuri gali būti taikoma tik esant drausminės atsakomybės pagrindui (DK 10 straipsnio 1 dalis, 136 straipsnio 4 dalis). Drausminės atsakomybės pagrindas yra darbo drausmės pažeidimas (DK 234, 235 straipsniai). Darbuotojo neteisėti veiksmai arba neveikimas darbo drausmės pažeidimo atveju yra darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234 straipsnis).

12Teismų praktikoje suformuota juridinių faktų sudėtis, kuriai esant leidžiama nutraukti darbo sutartį esant DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytam pagrindui. Į atleidimo iš darbo pagrindą sudarančių juridinių faktų sudėtį įeina kartu su kitais šie juridiniai faktai: faktas, kad darbo drausmės pažeidimas padarytas po to, kai darbuotojui nors kartą per paskutiniuosius dvylika mėnesių buvo skirta drausminė nuobauda; faktas, kad pakartotinio darbo drausmės pažeidimo įvykdymo dieną ankstesnė nuobauda yra galiojanti. Taigi teismas, nagrinėdamas ginčą dėl atleidimo iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą teisėtumo, turi patikrinti drausmės pažeidimo, kuris buvo atleidimo pagrindas, ir iki atleidimo iš darbo darbuotojui skirtos nuobaudos, dėl kurios yra ginčas ir kuri yra atleidimo iš darbo pagrindo sudėties elementas, drausminės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. T. v. UAB „Šiaulių lyra“, bylos Nr. 3K-3-373/2008; 2007 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. Č. (M.), M. M. v. UAB „Kelio“ restoranai, bylos Nr. 3K-3-69/2007; 2006 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. AB „Vievio paukštynas“, bylos Nr. 3K-3-10/2006).

13Darbo teisės normos, reglamentuojančios drausminės atsakomybės taikymą ir darbo sutarties nutraukimą pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktus, turi būti aiškinamos sistemiškai ir taikomos atsižvelgiant į jų tikslą – teisingai suderinti reikšmingus darbo santykių subjektų interesus, garantuoti tiek darbuotojo darbo teisių, tiek ir pakankamą darbdavio teisių apsaugą. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi bylos duomenis, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo ieškovei paskirta nepagrįstai ir neteisėtai.

14Ieškovė ieškiniu prašė pripažinti, kad 2005-05-20 pastaba yra paskirta nepagrįstai. Ieškovė savo paaiškinime dėl nebuvimo darbe 2005-05-05 nuo 8 val. iki 8.07 val. nurodė, kad ryte neužsivedė automobilis, kuriuo ji - ieškovė ketino atvykti į darbą, dėl to į darbą atvyko vyro pagalba, kadangi iki darbo vietos visuomeninis transportas nevažiuoja. DK 238 straipsnyje numatyta, kad skiriant drausminę nuobaudą, turi būti atsižvelgiama į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę ir kitas aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau. Šias aplinkybes darbdavys, skirdamas nuobaudą ieškovei, taip pat privalėjo įvertinti. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad vėlavimas į darbą gali būti vertinamas kaip darbo drausmės pažeidimas, tačiau kiekvienu atveju darbdavys prieš skirdamas drausminę nuobaudą privalo atsižvelgti į darbuotojo kaltę dėl darbo drausmės pažeidimo, įvertinti aplinkybes dėl kurių ji padaryta, todėl nustačius priežastį dėl ko pavėluota į darbą (sugedo transporto priemonė), kiek laiko pavėluotą į darbą (pavėluota 7 min.), bei pasekmes, kurios atsirado ieškovei pavėlavus į darbą, nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog drausminė nuobauda paskirta pagrįstai. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas ieškovės neatvykimo į darbą laiką fiksavo minučių tikslumu, bei nuobaudos skyrimą argumentavo įmonės įvaizdžio sumenkinimu (kliento tinkamu neaptaranavimu), todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą analizuoti įmonės kliento pretenzijas, jų surašymo laiką ir aplinkybes bei pagrįstai sprendė, jog atsakovo nurodytos kliento pretenzijos kelią abejonių tiek dėl galimybės kitiems atsakovo darbuotojams aptarnauti klientą, tiek ir dėl pretenzijos surašymo laiko.

15Teisėjų kolegija apeliacinio skundo argumentą, jog ieškovė į įmonės apskaitą įtraukė ne įmonei skirtą buhalterinės apskaitos dokumentą, laiko taip pat nepagrįstu, kadangi ši aplinkybė nėra patvirtinta jokiais objektyviais duomenimis. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, darbdavio pateikti rašytiniai įrodymai - atsakovo administratorės tarnybinis pareikšimas (b.l. 78), esant nustatytai aplinkybei apie konfliktiškus šalių santykius, kolegijos vertinimu, nėra pakankami sprendimui, jog ieškovė pažeidė darbines pareigas. Bylos nagrinėjimo metu darbdavys įrodinėjo, jog siekė, kad ieškovė pateiktų pasiaiškinimą dėl šio padaryto pažeidimo, tačiau nuobaudos skyrimo procedūra - vadovo prašymas pateikti pasiaiškinimą (b.l. 79), kuriame nenurodytas laikotarpis, per kurį ieškovė turėjo teisę pasiaiškinti, tos pačios dienos atsakovo komisijos patvirtinimas, jog ieškovė atsisako pateikti pasiaiškinimą (b.l. 80), nepateikus įrodymų ieškovė gavo ar atsisakė priimti vadovo prašymą dėl pasiaiškinimo pateikimo, bei nuobaudos skyrimas sekančią dieną (b.l. 77) tik patvirtina, kad darbdavys, siekdamas bet kokiomis priemonėmis ieškovės atleidimo, formaliai vykdė nuobaudos skyrimo procedūras.

16Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kurių pagrindu pripažinta, jog drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo paskirta nepagrįstai ir neteisėtai, ir kad yra pagrindas atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu. Kaip jau buvo minėta, ieškovė atleista iš darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu, t.y., kai darbuotojas nerūpestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieš tai jam nors kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos. Darbdavys darbo drausmės pažeidimus, sudariusius pagrindą atleisti iš darbo ieškovę, laikė pakartotinius ieškovės darbo drausmės pažeidimus. Nustačius, jog ieškovei drausminės nuobaudos 2009 m. gegužės 20 d. ir 2009 m. gegužės 21 d buvo skirtos nepagrįstai, spręstina, kad nebeliko pagrindo spręsti apie DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytą darbo drausmės pažeidimo padarymo pakartotinumą. Dėl to kolegija sprendžia, kad darbo drausmės pažeidimo pakartotinumo pagrindas skiriant drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo – negalėjo būti taikomas, ir, remdamasi teismų praktika, konstatuoja, jog, panaikinus darbuotojui anksčiau paskirtas drausmines nuobaudas, paskutinysis darbdavio konstatuotas darbo drausmės pažeidimas netenka sistemingo pažeidimo požymių, išnyksta DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkto taikymo sąlygos (nebėra vieno juridinio fakto iš juridinių faktų sudėties), todėl darbuotojo atleidimas iš darbo šiuo pagrindu pripažintinas neteisėtu nepriklausomai nuo to, ar buvo padarytas paskutinysis darbo drausmės pažeidimas ir kokiomis aplinkybėmis jis buvo padarytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. S. v. UAB „Sanmeridus”, bylos Nr. 3K-3-299/2004).

17Lietuvos Respublikos DK 250 straipsnyje nustatyta darbo sutarties šalių teisė į neturtinės žalos atlyginimą. Jos dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu. Pagal LR CK 6.250 straipsnį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, t.y. tik už įstatyme nustatytų teisių ir įstatymo saugomų vertybių pažeidimus.

18Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje pabrėžiama, kad nustatyti neturtinės žalos atlyginimo dydį, t. y. parinkti teisingą, kuo labiau sušvelninančią negatyvius padarinius, ir kartu lygiateisę, nukentėjusiojo bei žalą padariusio asmens skirtingų interesų pusiausvyrą užtikrinančią, piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus bei praradimus, pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgiant į šiuo klausimu jau suformuotą teismų praktiką, yra teismo funkcija (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 12 d. nutartį civilinėje byloje P. D. v. R. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-394/2006; 2009 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje D. M., L. M. v. UAB „Ekstra žinios“, bylos Nr. 3K-3-26/2009; 2009 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje N. V.-K. v. Vilniaus universiteto Eksperimentinės ir klinikinės medicinos institutas, bylos Nr. 3K-3-416/2009).

19Sprendžiant dėl darbdavio neteisėtais veiksmais padarytos neturtinės žalos darbuotojui, būtina įvertinti, kad darbuotojas darbo santykiuose paprastai yra silpnesnė teisinių santykių šalis, o darbdaviui, kaip stipresnei darbo teisinių santykių šaliai, kuriai suteikiama daugiau teisinių įgaliojimų, sprendžiant dėl darbuotojo priėmimo į darbą, jo darbo veiklos vertinimo, atleidimo iš darbo ir pagrindo parinkimo, keliami griežtesni teisių ir pareigų bei atsakomybės už darbo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų pažeidimus standartai, siekiant užkirsti kelią darbdaviui piktnaudžiauti savo įgalinimais. Asmens darbo veikla yra itin jautri menkiausiems pažeidimams ir neabejotinai gali sukelti bet kuriam darbuotojui neturtinės žalos, ypač jei darbdavio neteisėti veiksmai susiję su tokiomis kraštutinėmis teisinio poveikio darbuotojui priemonėmis, kaip nemokėjimas sulygto atlyginimo, neteisėtas atleidimas iš darbo ir kt.

20Nagrinėjamu atveju kolegija pripažįsta, kad ieškovė dėl darbdavio veiksmų patyrė nepatogumų, nes darbdavys, formaliai vykdydamas nuobaudų skyrimo procedūras siekė ieškovės atleidimo iš darbo, nutraukė darbo sutartį, kurios pagrindu ieškovė gaudavo pagrindines pajamas, ieškovė savo teises privalėjo ginti teisme. Taigi ieškovė neabejotinai patyrė neigiamų išgyvenimų. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teismų praktiką, nurodytas aplinkybes, į ieškovės darbo patirtį, o taip pat į tai, kad darbas iš esmės kiekvienam yra pagrindinis pragyvenimo šaltinis, o atleidimas iš darbo bet kuriuo atveju sukelia neigiamas pasekmes, atsakovo neteisėti veiksmai yra visiškai akivaizdūs ir ieškovė juos vertina kaip piktybiškus, turinčius tikslą su ja susidoroti, konstatuoja, jog ieškovės patirti išgyvenimai yra reikšmingi, priteista ieškovei 1000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti nėra per didelė, atitinka Lietuvos Respublikos darbo kodekso 250 ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsniu nustatytus kriterijus.

21Apeliacinio skundo argumentas, jog ieškinio patenkinimo atveju nukentės kiti atsakovo darbuotojai, naikinti ar keisti skundžiamo teismo sprendimo nėra pagrindo, kadangi nurodyta aplinkybė neįtakoja skundžiamo teismo procesinio sprendimo teistumo ir pagrįstumo (CPK 329 straipsnis ).

22Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išaiškino bei taikė CPK 185 straipsnio ir DK 234 straipsnio normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacine tvarka apskųstas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas)

23Netenkinus apeliacinio skundo iš atsakovo priteistinos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 96 straipsniai).

24Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326-329 straipsniais,

Nutarė

25

26Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

27Priteisti ieškovei Ž. S. iš atsakovo UAB „Arum“ 1500 Lt atstovavimo išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ... 3. ieškovė prašė pripažinti neteisėtomis jai paskirtas drausmines nuobaudas:... 4. Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. sausio 28 d. sprendimu ieškinį... 5. Teismas nustatė, kad po 2009-02-09 ieškovei įteikto įspėjimo dėl darbo... 6. Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Arum“ prašo panaikinti Kauno miesto... 7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė Ž. S. prašo... 8. Apeliacinis skundas atmestinas.... 9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 10. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė Ž. S. nuo 2008... 11. Atleidimas iš darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu yra... 12. Teismų praktikoje suformuota juridinių faktų sudėtis, kuriai esant... 13. Darbo teisės normos, reglamentuojančios drausminės atsakomybės taikymą ir... 14. Ieškovė ieškiniu prašė pripažinti, kad 2005-05-20 pastaba yra paskirta... 15. Teisėjų kolegija apeliacinio skundo argumentą, jog ieškovė į įmonės... 16. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kurių... 17. Lietuvos Respublikos DK 250 straipsnyje nustatyta darbo sutarties šalių... 18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje... 19. Sprendžiant dėl darbdavio neteisėtais veiksmais padarytos neturtinės žalos... 20. Nagrinėjamu atveju kolegija pripažįsta, kad ieškovė dėl darbdavio... 21. Apeliacinio skundo argumentas, jog ieškinio patenkinimo atveju nukentės kiti... 22. Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išaiškino bei... 23. Netenkinus apeliacinio skundo iš atsakovo priteistinos ieškovės turėtos... 24. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326-329 straipsniais,... 25. ... 26. Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 28 d. sprendimą palikti... 27. Priteisti ieškovei Ž. S. iš atsakovo UAB „Arum“...