Byla 1A-331-594/2020
Dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2020 m. vasario 11 d. nuosprendžio, kuriuo D. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 641 straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Evaldo Gražio ir Daivos Jankauskienės,

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. D. (toliau – D. D.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2020 m. vasario 11 d. nuosprendžio, kuriuo D. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 641 straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

3Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, 65 straipsniu, paskirta bausmė iš dalies subendrinta su Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. kovo 21 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, kuri 2019 m. rugsėjo 5 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutartimi pakeista į 90 parų arešto bausmę, prie griežtesnės šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį arešto bausmės ir paskirta galutinė subendrinta 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

4Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į D. D. paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2020 m. sausio 29 d. iki 2020 m. vasario 11 d.

5Į paskirtos galutinės bausmės laiką įskaityta bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. kovo 21 d. baudžiamąjį įsakymą ir 2019 m. rugsėjo 5 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutartį su visais juose nurodytais įskaitymais.

6Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. M. patikslintas civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir M. M. iš nuteistojo D. D. priteisti 183,00 eurai turtinės žalos atlyginimui.

7Teisėjų kolegija

Nustatė

81.

9D. D. nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą savo naudai įgyti svetimą turtą, panaudodamas apgaulę - nenustatytu laiku socialiniame tinkle ( - ) sukūręs netikrą paskyrą R. Z. vardu, iš šios paskyros susirašinėdamas su E. L., kuris ieškojo žmogaus, galinčio padėti jam nuvežti siuntas iš Lietuvos į ( - ), susitarė su juo (E. L.) iš užsakovo ( - ), paimti ir atvežti jam (E. L.) siuntą ir vykti kartu į ( - ): 2018 m. gruodžio 19 d. apie 22.15 val., atvykęs pas nukentėjusįjį M. M. į darbovietę, adresu ( - ), prisistatęs E. L., vykdančio individualią veiklą – krovinių ir žmonių pervežimą iš Lietuvos į ( - ), įgaliotu asmeniu R. Z., tokiu būdu suklaidindamas nukentėjusįjį ir įgydamas jo pasitikėjimą, paėmė iš M. M. 25 eurų užmokestį už siuntos pristatymą ir siuntą - krepšį, kuriame buvo 100 eurų kupiūra, įdėta į bevertę knygą, 8 vnt. kalėdaičių bendros 5 eurų vertės, medikamentai bendros 50 eurų vertės, kepimo forma 8 eurų vertės, virtinių formelės 5 eurų vertės, įvairių rūšių saldainiai bendros 10 eurų vertės, 2 vnt. 0,5 l talpos stiklainių medaus bendros 10 eurų vertės, 10 vnt. 1 l talpos stiklainių konservuotų daržovių ir vaisių bendros 20 eurų vertės, rūkyti ir vytinti mėsos gaminiai bendros 50 eurų vertės, rūkyti sūriai bendros 10 eurų vertės, įvairių rūšių vaistažolės bendros 10 eurų vertės, ir pažadėjęs siuntą perduoti E. L., kad jis ją nuvežtų į ( - ), E. L. siuntos neperdavė, tokiu būdu apgaule įgijo svetimą turtą – nukentėjusiajam M. M. priklausantį 303 eurų vertės turtą.

102.

11Apeliaciniame skunde nuteistasis D. D. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 11 d. nuosprendį ir sušvelninti jam paskirtą bausmę, paskiriant švelnesnę bausmės rūšį arba atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą BK 75 straipsnio pagrindu.

121.1.

13Skunde teigiama, kad apylinkės teismas paskyrė akivaizdžiai per griežtą bausmę, nes jis buvo nuteistas tik už vieną nusikalstamą veiką, kuri vertinama kaip nesunkus tyčinis nusikaltimas. Minėtą nusikaltimą jis padarė vos sulaukęs 19 metų, veika nežymiai viršijo ribą, nuo kurios veika kvalifikuojama kaip nusikaltimas, jokie sunkūs padariniai nekilo. Teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad veikos padarymo metu jis nebuvo teistas, nebuvo nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Tačiau, net ir esant šių aplinkybių visumai, apylinkės teismas paskyrė jam griežčiausią straipsnio sankcijoje numatytos bausmė rūšį – laisvės atėmimą, nors BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta ne viena alternatyvi bausmės rūšis.

141.2.

15Skunde pabrėžiama, kad apylinkės teismas apelianto atžvilgiu nepagrįstai netaikė BK 55 straipsnio nuostatų, numatančių, kad asmeniui pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą su laisvės atėmimu susijusi bausmė paprastai neskiriama. Bausmės rūšį teismas parinko netinkamai įvertinęs byloje surinktus duomenis, t. y. nepagrįstai nurodęs, kad kaltinamasis teistas, teistumas neišnykęs, bausmės neatlikęs. Tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, nuteistasis šiuo nuosprendžiu jam inkriminuotą veiką padarė būdamas dar neteistas, todėl vėlesni jo atžvilgiu priimti nuosprendžiai negali būti pagrindas sunkinti jo teisinę padėtį. Teismas taip pat nepagrįstai pripažino, kad nuteistojo padaryta nusikalstama veika yra loginė jo gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio pasekmė, tokie teismo motyvai yra visiškai nepagrįsti. Apeliantas sutinka, kad per trumpą laiką, būdamas labai jauno amžiaus, jis padarė keletą nusikalstamų veikų, tačiau visos jos iš esmės tik nežymiai viršijo ribą, nuo kurios numatyta baudžiamoji atsakomybė. Būtent dėl jauno amžiaus jis pažeidė ir laisvės apribojimo bausmės vykdymo sąlygas, ir išvyko dirbti į užsienį, tačiau, nuo šio ikiteisminio tyrimo pabaigos, naujų nusikalstamų veikų jis nebedaro, kas leidžia pagrįstai teigti, kad jis tinkamai įvertino savo neigiamą elgesį ir ateityje elgsis dorai.

161.3.

17Teismas nepagrįstai vien neigiamai vertino jo asmenybę, neteisingai nurodė, kad jis nedirba, neregistruotas darbo biržoje. Tai patvirtina su apeliaciniu skundu pateiktos darbdavio AB „( - )“ ir seniūnijos charakteristikos bei kartu su papildomais gynėjo paaiškinimais pateikti įrodymai dėl nuteistojo darbo ( - ). Kaip matyti iš pateiktų ne tik darbdavio, bet ir gyvenamosios vietos seniūnijos charakteristikų, apeliantas charakterizuojamas tik teigiamai, kaip darbštus, paslaugus asmuo. Iš darbo jis išėjo tik todėl, kad išvyko į užsienį, o tai, kaip jau minėta, patvirtina jo pateikti duomenys. Be to, iš kartu su apeliaciniu skundu pateiktos pinigų perlaidos matyti, kad jis atlygino nukentėjusiajam visą turtinę žalą ir tai turėtų būti pripažinta dar viena jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalis 3 punkte). Teismas negalėjo vien keleto per trumpą laiką padarytų nelabai pavojingų veikų pagrindu spręsti, kad jis yra tokia neigiama asmenybė, jog jam pataisyti būtina skirti tik pačią griežčiausią bausmę.

181.4.

19Skunde taip pat nurodoma, kad apylinkės teismas paskyrė nuteistajam dvigubai griežtesnę laisvės atėmimo bausmę nei to prašė prokuroras. Be to, nepagrįstai netaikė BK 75 straipsnio nuostatų. Pažymėtina, kad remiantis teismų praktika ne vienoje kasacine ar apeliacine tvarka išnagrinėtoje byloje buvo pripažintas pagrįstu BK 75 straipsnio nuostatų taikymas recidyvistams ir netgi asmenims, kurie veikas padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, taigi žymiai blogesnėms asmenybėms ir esant padarytoms žymiai sunkesnėms nusikalstamoms veikoms (Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013, 2K-56/2014, 2K-61- 895/2015, 2K-449-942/2016,1A-755-478/2019 ir kt.). Kasacinėje byloje Nr. 2K-61-895/2015, BK 75 straipsnio taikymas buvo pripažintas tinkamu asmeniui, kuris, pasak kasacinį skundą teikusio prokuroro, naujas nusikalstamas veikas nuolat vykdė tebesitęsiant bylų procesams dėl jo ankstesnių nusikaltimų ir tai, anot kasatoriaus, patvirtina ne tik kaltininko elgesio įžūlumą, bet taip pat jo itin cinišką požiūrį į baudžiamojo įstatymo ginamas vertybes. Minėtos teismų praktikos kontekste, vertinant apelianto asmenybę ir padarytą veiką, nebuvo jokio pagrindo išvadai, kad nuteistojo pataisymui būtina skirti tik realią laisvės atėmimo bausmę, todėl teismo skirtoji bausmė, kuomet netgi nebuvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, vertintina prieštaraujančia pamatiniam baudžiamojo proceso principui - teisingumo principui.

202.

21Atsiliepimu į nuteistojo apeliacinį skundą, Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5 – ojo skyriaus prokuroras (Kėdainiai) prašo D. D. apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo nuosprendį palikti nepakeistą. Prokuroro nuomone, apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu D. D. paskyrė pagrįstą ir ne per griežtą bausmę, tinkamai ir visapusiškai įvertino padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, nuteistąjį charakterizuojančius duomenis bei kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Teismas atsižvelgė, kad padaryta nusikalstama veika yra tyčinė, padaryta iš savanaudiškų paskatų, anksčiau D. D. teistas, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, ne kartą baustas administracinėmis nuobaudomis, tame tarpe ir už sukčiavimą, nedirba, darbo biržoje neregistruotas, yra atliekamų ikiteisminių tyrimų šio asmens atžvilgiu. Teismas pagrįstai padarė išvadą, kad D. D. padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė, o yra logiška jo netinkamo gyvenimo būdo pasekmė. Jis jau buvo teistas už analogišką nusikalstamą veiką, tačiau jam paskirta švelnesnė laisvės apribojimo bausmė nebuvo efektyvi, jis pažeidė jos sąlygas, todėl ji buvo pakeista į arešto bausmę. Be to, šioje byloje nuteistasis ilgą laiką slapstėsi, buvo paskelbta jo paieška, išduotas Europos arešto orderis. Įvertinus visus šiuos duomenis, nėra pagrindo skirti švelnesnę bausmę ar atidėti paskirtos bausmės vykdymą.

223.

23Atsiliepimu į nuteistojo apeliacinį skundą, gautu bylą paskyrus nagrinėti rašytinio proceso tvarka, Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5 – ojo skyriaus prokurorė (Jonava) prašo D. D. apeliacinį skundą atmesti, kadangi apylinkės teismas bausmę individualizavo tinkamai, atsižvelgė tiek į nuteistojo asmenybę, tiek į padarytos nusikalstamos veikos bei nuteistojo pavojingumą, bei pagrįstai nurodė, jog nuteistasis yra teistas, teistumas neišnykęs, kadangi apeliantas buvo nuteistas 2019 m. kovo 21 d. baudžiamuoju įsakymu. Nurodyto teistumo teismas nevertino kaip nusikaltimų recidyvo ir nelaikė atsakomybę sunkinančia aplinkybe bei pagrįstai skyrė kardomąją priemonę – suėmimą, kadangi švelnesnės kardomosios priemonės nuteistasis nevykdė, išvyko iš Lietuvos ir pasislėpė.

244.

25Nuteistojo D. D. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

265.

27Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniu nuteistojo skundu nėra ginčijama jo kaltė ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, iš esmės nesutinkama tik su D. D. paskirta bausme, prašant ją sušvelninti ir skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.

286.

29Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam D. D. paskirtos bausmės pagrįstumo, pažymėtina, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

301.1.

31Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-45/2007).

322.

33Aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste analizuojant skundžiamo nuosprendžio turinį bei apylinkės teismo motyvus dėl D. D. paskirtos bausmės, pažymėtina, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į jam inkriminuotos nusikalstamos veikos stadiją ir pobūdį (padaryta viena baigta nusikalstama veika, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai), D. D. kaltės formą (nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia), nusikalstamos veikos tikslus ir motyvus (nusikaltimas įvykdytas iš savanaudiškų paskatų, siekiant finansinės naudos). Teismas taip pat įvertino ir nuteistojo asmenybę, tai, kad jis ne kartą baustas administracinėmis nuobaudomis, tame tarpe ir už sukčiavimą (2 t., b. l. 112-119), į gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų kabineto įskaitą neįrašytas (2 t., b. l. 122), nedirba (2 t., b. l. 124). Teismas taip pat nustatė vieną kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos įvykdymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei nenustatė jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Buvo atsižvelgta ir į tai, kad D. D. ilgą laiką slėpėsi nuo teismo, nuo bausmės, šioje byloje jam buvo paskelbta paieška, išduotas Europos arešto orderis (3 t., b. l. 39-58). Visumos šių aplinkybių pagrindu bei atsižvelgęs į tai, kad po šios veikos padarymo D. D. ir toliau pažeidinėjo įstatymus, pakankamų pastangų tinkamai savo elgesio korekcijai nedėjo, kas iš esmės rodo, kad jo padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinio pobūdžio, pirmosios instancijos teismas D. D. skyrė griežčiausią BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, jos dydį nustatydamas tik šiek tiek didesnį nei minimumas. Pripažinti, kad už nusikalstamą veiką paskirta bausmė bei galutinė subendrinta bausmė yra paskirta neteisingai ar yra aiškiai per griežta, įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančius, tiek D. D., tiek jo padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančius duomenis, nepaisant nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų, teisinio pagrindo nėra.

343.

35Vertinant apylinkės teismo motyvus dėl D. D. skirtinos bausmės, nėra pagrindo konstatuoti, kad teismo nurodytos aplinkybės, turinčios reikšmės skiriant bausmę, yra neteisingos. Kaip matyti iš nusikalstamos veikos aprašymo, nusikalstama veika buvo padaryta 2018 m. gruodžio 19 d., todėl iš tiesų, kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, veikos padarymo metu nuteistasis nebuvo teistas, tačiau būtent tai ir atsispindi skundžiamo nuosprendžio motyvuose dėl bausmių, paskirtų skirtingais nuosprendžiais, subendrinimo. Kaip jau minėta, apylinkės teismas nenustatė ir nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, todėl akivaizdu, kad vėlesnio teistumo teismas nevertino kaip nusikaltimų recidyvo (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas, skirdamas bausmę privalo įvertinti visas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės skyrimui, tame tarpe ir nuteistojo elgesį po nusikalstamos veikos įvykdymo, todėl teismas, vertindamas tai, jog po nusikalstamos veikos padarymo D. D. buvo nuteistas 2019 m. kovo 21 d. ir konstatuodamas, kad nuteistasis yra teistas, teistumas neišnykęs, jis nėra atlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, buvo pasislėpęs, dėl ko buvo išduotas Europos arešto orderis, aptariamas aplinkybes nurodė teisingai ir pagrįstai jas vertino kaip turinčias reikšmės skiriant bausmę. Įvertinus visus baudžiamosios bylos duomenis ir D. D. neigiamai charakterizuojančias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad aplinkybė, jog D. D. nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo teistas nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo išvadai, kad apylinkės teismas netinkamai taikė BK 55 straipsnio nuostatas. Apylinkės teismas motyvuotai, įvertindamas visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, pasisakė dėl nuteistajam skiriamos laisvės atėmimo bausmės, išdėstė tokios bausmės individualizavimo motyvus, o paskirta bausmė atitinka bausmės tikslus ir yra proporcinga padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko pavojingumui.

364.

37Nesutinkant su nuteistojo apeliacinio skundo teiginiais, atsižvelgiant į jam inkriminuoto nusikaltimo pobūdį bei įvykdymo aplinkybes, įvertintina ir tai, kad nors D. D. šios nusikalstamos veikos padarymo metu ir nebuvo teistas, tačiau praeityje ne vieną kartą buvo baustas administracinėmis nuobaudomis už įvairaus pobūdžio administracinių nusižengimų padarymą, tame tarpe ir už sukčiavimus (ANK 108 straipsnis). Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad paskutinį kartą D. D. administracine tvarka baustas 2019 m. birželio 22 d. (už nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje), o nusikalstamai veikai analogiško pobūdžio administracinis nusižengimas, numatytas ANK 108 straipsnyje, apelianto buvo padarytas 2018 m. gruodžio 20 d., t. y. jau po skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo (t. 2, b. l. 112-119), kas patvirtina, jog apeliantas tiek iki šioje byloje aptartos nusikalstamos veikos padarymo, tiek jau ir po jos padarymo yra baustas administracine tvarka, o didelė dalis iš padarytų administracinių nusižengimų yra būtent nusižengimai, numatyti ANK 108 straipsnyje. Be to, skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu, D. D. 2019 m. kovo 21 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą 2018 m. rugsėjo 7 d. (BK 182 straipsnio 1 dalis). Visų šių aplinkybių visuma neabejotinai patvirtina, jog skundžiamu nuosprendžiu D. D. inkriminuota nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė jo gyvenime ir yra sąlygota neigiamos jo vertybių orientacijos, ir nihilistinio požiūrio į visuomenėje galiojančius įstatymus bei elgesio taisykles. Tai, kad nuteistojo elgesys išimtinai teigiama linkme nebuvo koreguojamas patvirtina ir tai, kad po 2019 m. kovo 21 d. baudžiamuoju įsakymu jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės, jis tinkamai jos neatliko, nesilaikė jam taikytų įpareigojimų ir ši bausmė 2019 m. rugsėjo 5 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutartimi buvo pakeista griežtesne arešto bausme. Šios aplinkybės neabejotinai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, kad jis nėra linkęs laikytis įstatymų, kas sprendžiant asmeniui skirtinos bausmės individualizavimo klausimą yra itin aktualu. Aukščiau aptartos aplinkybės ir nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudaro pagrindo skirti jam švelnesnę BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį. Juolab, kad kaip matyti iš Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, nuteistasis 2020 m. kovo 9 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendžiu yra pripažintas kaltu pagal BK 196 straipsnio 3 dalį, 1981 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 304 straipsnio 1 dalį už veikas, kurios buvo padarytos 2019 metais, kas taip pat rodo, jog D. D. nusikalstamas elgesys nėra atsitiktinis, o tęsėsi jau kurį laiką. Priešingos išvados, dėl švelnesnės bausmės skyrimo apeliantui, neleidžia daryti ir D. D. apeliaciniame skunde akcentuojamas jo prisipažinimas bei nuoširdus gailestis, nes minėtos aplinkybės jau buvo įvertintos pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, nustatant jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį artimą minimaliam, todėl pakartotinis tų pačių aplinkybių vertinimas, švelninant nuteistajam paskirtą bausmę, būtų nepagrįstas. Be to, pažymėtina, kad atsižvelgiant į nuteistojo kaltės prisipažinimą, buvo taikytos ir BK 641 straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė dar sumažinta vienu trečdaliu.

387.

39Vertinant nuteistojo apeliacinį skundą, be aukščiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių, vertinant D. D. asmenybę individualizuojant jam paskirtą bausmę, svarbu paminėti ir tai, kad legalaus pragyvenimo šaltinio turėjimas (remiantis byloje esančiu išrašu iš SODROS D. D. nuo 2017 m. iki 2019 m. su įvairiomis pertraukomis dirbo keliose darbovietėse (2 t., b. l. 124)), D. D. nuo nusikalstamo elgesio nesulaikė, ką patvirtina jo baustumai administracinėmis nuobaudomis ir nusikalstamų veikų darymas. Šių aplinkybių visuma, sprendžiant nuteistajam paskirtos bausmės proporcingumo klausimą, įvertinus skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam inkriminuoto nusikaltimo pobūdį (finansinės naudos siekimas) bei tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu, kaip teisingai nurodyta ir skundžiamame nuosprendyje, apeliantas niekur nedirbo (2 t., b. l. 124), suponuoja pagrįstą išvadą, jog nuteistasis D. D. nebuvo motyvuotas savo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, gaunamų pajamų darbovietėse pragyvenimui neužteko, todėl lėšų savo poreikių patenkinimui jis buvo linkęs prasimanyti nusikalstamu būdu, kas iš esmės jį taip pat charakterizuoja labiau neigiamai. Nors teigiama, kad nuteistasis yra dirbantis, darbovietės ir seniūnijos charakterizuojamas tik teigiamai, kaip darbštus, paslaugus asmuo, tačiau šios aplinkybės, visų bylos duomenų kontekste, (juolab, kad charakteristikoje nurodyti duomenys iš esmės prieštarauja byloje objektyviai nustatytoms aplinkybėms), nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti nuteistajam už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, skiriant švelnesnę šio straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį nei laisvės atėmimas.

408.

41Apeliaciniame skunde prašant sušvelninti D. D. skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę taip pat keliamas klausimas dėl dar vienos atsakomybę lengvinančios aplinkybės pripažinimo, t. y., kad D. D. atlygino savo neteisėtais veiksmais nukentėjusiajam padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teismų praktikoje BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-345/2013, Nr. 2K-211/2014, Nr. 2K-560/2014). Kartu su apeliaciniu skundu nuteistasis pateikė 2020 m. vasario 26 d. Lietuvos pašto pinigų perlaidos priėmimo kvitus, iš kurių matyti, kad nukentėjusiajam M. M. atlyginta visa nuteistojo jam padaryta turtinė žala – 183 eurai (3 t., b. l. 119-120). Įvertinusi pirmiau aptartų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą D. D. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsiradusią bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos metu. Šiame kontekste pažymėtina, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, pagrįstai nenustatė minėtos lengvinančios aplinkybės, nes kaip matyti iš bylos duomenų, žala buvo atlyginta tik 2020 m. vasario 26 d., t. y. jau po skundžiamo nuosprendžio priėmimo. Teisėjų kolegijos vertinimu net ir pripažinus dar vieną D. D. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, visų aukščiau išdėstytų D. D. charakterizuojančių duomenų visumoje, švelninti jam už BK 182 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę, be kita ko, paskirtą tik nežymiai didesnę nei šio straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės minimumas, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Manyti priešingai neleidžia ir apeliacinio skundo (taip pat gynėjo papildomuose paaiškinimuose taip pat akcentuojamas) teiginys, kad prokuroras prašė skirti mažesnę laisvės atėmimo bausmę. Pažymėtina, kad prokuroro siūlomas bausmės dydis nesaisto ir neįpareigoja teismo paskirti atsakomybėn traukiamam asmeniui būtent prokuroro pasiūlytą bausmę.

429.

43Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu ar jo asmenybe, kurių pagrindu būtų galima švelninti D. D. teisinę padėtį jo atžvilgiu taikant bausmės vykdymo atidėjimą, šioje byloje taip pat nenustatyta. Pagal BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taikyti bausmės vykdymo atidėjimą ar ne yra teismo teisė, o ne pareiga. Sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veiksmų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

4410.

45Nagrinėjamu atveju, įvertinus tiek aukščiau aptartą D. D. asmenybę, tiek ir jo įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumą, jo baustumus administracine tvarka, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, kai jis ir toliau darė nusikaltimus, bandė išvengti atsakomybės (pasislėpė nuo teismo ir buvo paskelbta jo paieška), kas rodo jo menkas pastangas koreguoti savo elgesį išimtinai teigiama linkme, nėra jokio pagrindo teigti, kad bausmės tikslai dar gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Pernelyg švelnus baudžiamumas gali tik paskatinti D. D. ir toliau daryti nusikalstamas veikas, lengvabūdiškai tikintis išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tuo tarpu taikant asmeniui laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą siekiama, kad jis laikytųsi įstatymų imperatyvų ne tik jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, bet ir toliau rinktųsi socialiai pozityvius savo elgesio veikimo būdus. Kartu pažymėtina, kad bausmė – tai valstybės prievartos priemonė, skiriama asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, todėl neigiami padariniai yra natūralus padarytos nusikalstamos veikos rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas, todėl švelninti D. D. teisinę padėtį aukščiau bendrųjų visuomenės interesų iškeliant asmeninius nusikalstamą veiką įvykdžiusio asmens interesus - jo norą gyventi laisvėje, jam pačiam neįvertinus galimo neigiamo (nusikalstamo) savo elgesio pasekmių, teisėjų kolegijos įsitikinimu, teisinio pagrindo nėra.

4611.

47Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, nuteistajam D. D. už nusikalstamą veiką paskirtą bausmę bei bausmę, paskirtą subendrinus skirtingais nuosprendžiais paskirtas bausmes, (juolab, kad subendrinant bausmes buvo taikytas nuteistajam palankesnis dalinio bausmių sudėjimo būdas ir nuteistajam pridėta tik dalis ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės), vertinti kaip aiškiai per griežtą, nėra pagrindo. Ji neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir 54 straipsnis). Išskirtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo D. D. padaryto nusikaltimo pobūdžiu ar jo asmenybe, kurių pagrindu būtų galima švelninti jo teisinę padėtį šioje byloje nenustatyta.

48Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

49nuteistojo D. D. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

50Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2020 m. vasario 11 d. nuosprendį pakeisti.

51Pripažinti nuteistojo D. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

52Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

53Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.

Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 3. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, 65 straipsniu, paskirta... 4. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į D. D. paskirtą laisvės atėmimo bausmę... 5. Į paskirtos galutinės bausmės laiką įskaityta bausmė, visiškai ar iš... 6. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. M. patikslintas civilinis ieškinys... 7. Teisėjų kolegija... 8. 1.... 9. D. D. nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą savo naudai įgyti svetimą... 10. 2.... 11. Apeliaciniame skunde nuteistasis D. D. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo... 12. 1.1.... 13. Skunde teigiama, kad apylinkės teismas paskyrė akivaizdžiai per griežtą... 14. 1.2.... 15. Skunde pabrėžiama, kad apylinkės teismas apelianto atžvilgiu nepagrįstai... 16. 1.3.... 17. Teismas nepagrįstai vien neigiamai vertino jo asmenybę, neteisingai nurodė,... 18. 1.4.... 19. Skunde taip pat nurodoma, kad apylinkės teismas paskyrė nuteistajam dvigubai... 20. 2.... 21. Atsiliepimu į nuteistojo apeliacinį skundą, Kauno apygardos prokuratūros... 22. 3.... 23. Atsiliepimu į nuteistojo apeliacinį skundą, gautu bylą paskyrus nagrinėti... 24. 4.... 25. Nuteistojo D. D. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.... 26. 5.... 27. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų,... 28. 6.... 29. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu pirmosios instancijos teismo... 30. 1.1.... 31. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių... 32. 2.... 33. Aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste analizuojant... 34. 3.... 35. Vertinant apylinkės teismo motyvus dėl D. D. skirtinos bausmės, nėra... 36. 4.... 37. Nesutinkant su nuteistojo apeliacinio skundo teiginiais, atsižvelgiant į jam... 38. 7.... 39. Vertinant nuteistojo apeliacinį skundą, be aukščiau aptartų teisinių ir... 40. 8.... 41. Apeliaciniame skunde prašant sušvelninti D. D. skundžiamu pirmosios... 42. 9.... 43. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytos nusikalstamos... 44. 10.... 45. Nagrinėjamu atveju, įvertinus tiek aukščiau aptartą D. D. asmenybę, tiek... 46. 11.... 47. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, nuteistajam D. D. už... 48. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 49. nuteistojo D. D. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.... 50. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2020 m. vasario 11 d. nuosprendį... 51. Pripažinti nuteistojo D. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis... 52. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.... 53. Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną....